Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1673-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2A-1673-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04556-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: L. B.
Advokatai: Mantas Valiukas, Asta Jakė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1673-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04556-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžių pakeitimo ir ieškovės patirtų išlaidų vaikų išlaikymui kompensavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. (toliau – ieškovė, apeliantė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) nuo prašymo pradėti teisminę mediaciją pateikimo dienos, t. y. 2021 m gruodžio 8 d., pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams sūnui L. B. ir dukrai L. B. dydžius, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015 (toliau – Sprendimas), padidinant periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą sūnui L. B. iki 890 Eur, dukrai L. B. iki 975 Eur, įpareigojant atsakovą L. B. (toliau – atsakovas) mokėti priteistas sumas kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos bei priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina L. R.; 2) priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už išlaikymą – pusę ieškovės patirtų papildomų būtinų vaikų poreikių tenkinimo išlaidų, iš viso 7 928,54 Eur; 3) priteisti iš atsakovo įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Sprendime įtvirtinti nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiai – po 275 Eur/mėn. kiekvienam vaikui – nustatyti, kai šalių sūnui buvo 11 metų, o dukrai vos 3 metukai, vaikų poreikiai tuo metu buvo pakankamai minimalūs. 2022 metais atsakovas mokėjo po 337,63 Eur/mėn. vienam vaikui indeksuoto išlaikymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2022 metais sūnui sueina 18 metų, dukrai – 10 metų, jų poreikių atsižvelgiant į amžių, nuolat ženkliai augančias kainas, nedengia indeksavimas. Šiuo metu minėta suma nedengia ženklios dalies mėnesinių vaikų išlaikymo išlaidų, kurios, ieškovės skaičiavimu, viršija 3 000 Eur per mėnesį dviems vaikams. Taip pat ieškovė patyrė papildomų būtinų vaikų išlaikymo išlaidų.

2.2. Ieškovė finansiškai išlaiko vaikus, taip pat prie vaikų išlaikymo šiek tiek prisideda ieškovės partneris ir tėvai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Ieškovės su ieškiniu teikiamos sūnaus ir dukros poreikių lentelės liudija, kad ieškovė vaikų išlaikymui per mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 3 000 Eur. Ieškovė dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) gauna per mėnesį „į rankas“ 3 200 Eur. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja, iš šios nuomos gauna 900 Eur/mėn. pajamų. Ieškovės įsipareigojimai kreditoriams yra 200 Eur per mėnesį (būsto paskolos įmoka su palūkanomis).

2.3. Išlaidos skirtos sūnaus ugdymui yra padidėjusios. Sūnus ankščiau lankė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl suprastėjusių ugdymo rezultatų ir pasikeitusio elgesio, esant psichologės rekomendacijai surasti sūnui kitą mokyklą, kurioje būtų skiriamas didesnis dėmesys individualiam mokymui, buvo nuspręsta sūnų leisti į privačią mokyklą. Nuo 2018 m. gruodžio sūnus lanko privačią mokyklą (duomenys neskelbtini). Mokykla buvo pakeista atsakovui sutikus (atsakovas sudarė 2018 m. gruodžio 5 d. Mokinio ugdymo sutartį Nr. 07750), pirmaisiais metais sumokėjo visą mokymosi kainą, tačiau vėliau atsakovas už vaiko mokslą nebemokėjo, todėl nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki šiol sūnaus ugdymo išlaidas dengia tik ieškovė. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki pirminio ieškinio pateikimo ieškovė už sūnaus ugdymo paslaugas patyrė 6 600 Eur išlaidų (30 mėnesių po 220 Eur). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę nurodytų išlaidų – 3300 Eur.

2.4. Patirtos išlaidos sūnaus gydymui. Sūnui nuo 14 metų buvo pradėtas intensyvus gydymas, atstatinėjami dantys, sudėti breketai, kuriuos vaikas nešiojo net 3 metus. Be to, sūnui teko nešioti specialų aparatą, nes vaiko apatinė žandikaulio dalis yra pasislinkusi į vidų (netaisyklinga). Taip pat atsirado daug ėduonies atvejų (daugiau nei 10), buvo pradėtas gydymas, kuris iki šiol nėra užbaigtas. Greitu metu gali tekti koreguoti ir estetinį plombavimą. Šios sūnaus poreikių tenkinimo išlaidos buvo papildomos, tačiau būtinos ir neišvengiamos. Atsakovas žinojo apie sūnaus dantų problemas, kad sūnus buvo ir yra intensyviai gydomas. Gydymo proceso pradžioje atsakovas geranoriškai su ieškove susitarė pusę šių gydymo išlaidų padengti ir susitarimą vykdė, tačiau vėliau vaiko gydymo išlaidų nebedengė, atsisakymą grindė tuo, kad neva buvo galima surasti pigesnę kliniką ir pan. Pastaraisiais metais sūnaus gydymo išlaidas dengia tik ieškovė, per pastaruosius trejus metus patyrė 3 187 Eur išlaidų, todėl pusė šios sumos – 1 593,50 Eur, priteistina iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas sūnaus dantų gydymui ieškovė patirs ir ateityje, atitinkamai didėja sūnaus išlaikymo poreikiai.

2.5. Sūnaus gydymo išlaidų poreikis didėja ir dėl to, kad sūnus turi odos problemų, dėl kurių jis turi būti nuolat stebimas gydytojo dermatologo ir jam turi būti nuolat ir sistemingai atliekamos apgamų patikros procedūros specialiais aparatais, kurie prieinami tik privačioje klinikoje. Sūnui taip pat tenka šalinti apgamus dėl didėjančios jų piktybiškumo rizikos. Ieškovė nuo 2019 m. patyrė 795 Eur išlaidų sūnaus odos ligai gydyti, atsakovas prie šių papildomų, tačiau būtinųjų išlaidų dengimo atsisako prisidėti, todėl pusė šios sumos, viso 397,50 Eur priteistina iš atsakovo.

2.6. Sūnaus kiti poreikiai nuolat keičiasi ir didėja dėl jo amžiaus ir su tuo susijusių besikeičiančių pomėgių, laisvalaikio veiklos, užsiėmimų ir kt. Sūnaus drabužiai, avalynė, aksesuarai gali būti perkami tik suaugusiųjų skyriuose, sūnus valgo ženkliai daugiau nei 11-metis ir pramogauja ne kaip mažas vaikas. Be to, sūnus mato ir supranta, kad jo tėvų turtinė padėtis leidžia jam užsiimti mėgstamomis veiklomis (pavyzdžiui, lankyti vandensvydį), prašyti nupirkti sportinius batelius, kompiuterinius žaidimus ir kasdien gauti dienpinigius smulkioms išlaidoms, todėl atsakyti sūnui, jog jis turi tenkintis 600 Eur ar panašia suma per mėnesį, į kurią turi būti įskaičiuojamos visiškai visos jo išlaikymo išlaidos (įskaitant jo ugdymo ir gydymo išlaidas) reikštų vaiko interesų pažeidimą, nes vaikai negali gyventi blogiau, nei gyvena jų tėvai.

2.7. Dukros išlaikymo išlaidos apima tiek kasdieninius, tiek nekasdieninius poreikius, kurie yra būtini augančiam vaikui, t. y. maistas, drabužiai, avalynė, ugdymas ir vaiko edukaciniai užsiėmimai, atostogos ir stovyklos. Dukra lanko valstybinę mokyklą, kurioje prailgintos dienos grupė kainuoja 80 Eur/mėn. Ieškovė dirba pilną darbo dieną, atsakovas dukros niekada nepaima iš mokyklos, todėl prailgintos grupės lankymas yra būtinas. Dukra du kartus per savaitę papildomai dirba su lietuvių kalbos korepetitoriumi, vieno užsiėmimo kaina – 15 Eur. Papildomai mokosi vokiečių kalbos, mėnesio kaina – 60 Eur. Dukra mokykloje kartu su visais klasės draugais lanko aktyvius edukacinius ir kitus užsiėmimus, važiuoja į spektaklius, išvykas, lanko baseiną. Dukra taip pat lanko baleto pamokas, dalyvauja koncertuose. Labai norėtų atnaujinti piešimo pamokas ir pradėti treniruotes žirgyne, tačiau tokiems vaiko pomėgiams skiriamų lėšų nepakanka. Vasaros metu vaikams turi būti garantuojamas užimtumas vasaros stovyklose. Vasaros stovyklos mokykloje savaitės kaina 100 Eur, Palangoje – 300 Eur. Dukra planuoja vykti mažiausiai į 3-4 stovyklas ateinančias vasaras. Dukrai yra nustatytas naktinis šlapimo nelaikymas, dėl to patiriamos papildomos išlaidos – tenka dažniau pirkti naują patalynę, keisti čiužinius, pirkti paklotėlius, vaistus. Dėl šios diagnozės gali tekti pradėti lankyti psichologo konsultacijas, gydymas gali trukti nuo vienerių iki kelerių metų.

2.8. Tiksli atsakovo turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2015 metų esmingai pasikeitė, nes atsakovas įgijo daug vertingo nekilnojamojo turto Vilniuje. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini), kurį valdo nuo šalių santuokos nutraukimo 2015 m. Taip pat atsakovas 2018 m. įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), 2020 metais įgijo žemės sklypo dalį su statiniais, automobilių stovėjimo aikštelės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 metais įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), 2021 metais įgijo butą (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas turi daug vertingo nekilnojamojo turto, kuriuo turi teisę laisvai disponuoti ir generuoti iš jo pajamas. Atsakovas visuomet užimdavo aukštas pareigas didelėse įmonėse (pavyzdžiui, buvo (duomenys neskelbtini) finansų direktorius, (duomenys neskelbtini) finansų direktorius ir pan.).

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Savo poziciją grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Atsakovas, ne tik moka teismo sprendimu nustatytą ir nuolat indeksuojamą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą, tačiau nuolat prisideda prie vaikų išlaikymo papildomai, yra išleidęs nepilnamečių vaikų išlaikymui žymiai daugiau nei yra nustatyta teismo sprendimu.

3.2. Atsiliepimo teikimo metu (2022 m. balandžio mėn.) Sprendimu nustatyta ir indeksuota išlaikymo suma vienam vaikui, kurią moka atsakovas sudaro 337,63 Eur. Ieškovė turėtų prisidėti tokia pačia pinigų suma kiekvienam iš vaikų. Taip pat nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui valstybė skiria 73,5 Eur išmoką. Be nurodyto išlaikymo dydžio atsakovas nuolat apmoka vaikų išlaidas, tokias kaip telefono abonementai, papildomai perkami rūbai, vaikų pramogos. Atsakovas nuolat rūpinasi vaikų edukacija, jų laisvalaikiu. Atsakovo skaičiavimais pirmiau nurodytoms išlaidoms jis nuo 2019 metų iki 2022 metų kovo mėnesio papildomai skyrė 12 170 Eur, kas sudaro vidutiniškai po 156 Eur (12 170 Eur / 39 mėn. / 2 vaikams) per mėnesį kiekvienam iš vaikų. Taigi, laikytina, jog kiekvienam iš vaikų vidutiniškai skiriama po 904,76 Eur (337,63 x 2 + 156 + 73,50) kas mėnesį. Atsakovo nuomone, tokio dydžio išlaikymas pilnai padengia būtinuosius vaikų poreikius ir atitinka atsakovo finansines galimybes.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovės sudarytose lentelėse nurodyti vaikų poreikiai yra apskaičiuoti ne objektyviai, o nurodant ieškovės pageidaujamą sumą, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos deklaratyviai nurodytus 3 000 Eur kaip patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui kas mėnesį.

3.4. Atsakovo vienintelės gaunamos pajamos darbovietėje (duomenys neskelbtini) per mėnesį sudaro 3 000 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas negauna jokių pajamų kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, ši įmonė jau ilgą laikotarpį faktiškai nebevykdo jokios veiklos, o nuo 2018 m. birželio 19 d. įmonėje nebeliko nė vieno apdraustojo darbuotojo.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais dėl papildomų sūnaus ugdymo poreikių. 2018 m. pakeisti valstybinę mokyklą į privačią buvo ieškovės noras, kuriam atsakovas neprieštaravo. Tuo metu ieškovė tvirtino, kad jai privačios mokyklos išlaidos yra per didelės, todėl išlaidas atsakovas prisiėmė ir vienasmeniškai mokėjo visus mokslo metus, nes tuo metu tai leido gaunamos pajamos. Nesutiktina su tuo, kad neva privati mokykla pakėlė sūnaus pažangumo lygį. Vaiko vidurkis siekia 8, o klasės lygis labai žemas, sūnus nedalyvavo nei vienoje olimpiadoje, todėl negalima jo lygio palyginti su tų pačių metų vaikais ir daryti tokias išvadas kaip daro ieškovė, kad mokymosi lygis labai pakilo. Ieškovė visiškai nepagrįstai bei vienasmeniškai nusprendė tęsti sūnaus mokslus privačioje mokykloje, todėl ieškovės patirtos išlaidos 2020 ir 2021 metais už privačią mokyklą ne tik, kad nebuvo suderintos su atsakovu, bet ir nebuvo būtinos.

3.6. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl būtinybės kompensuoti papildomas gydymo išlaidas. Sūnaus dantų gydymą organizavo ieškovė nederindama su atsakovu. Atsakovas iš pradžių gydymo išlaidas dengė, nes manė, kad tai bus trumpalaikės išlaidos. Pastebėjus, jog gydymas tęsiasi, kreipėsi į ieškovę, kad paaiškintų kiek laiko truks gydymas ir kiek jis kainuos, klausė ar yra sudarytas gydymo planas, siūlė rinktis (duomenys neskelbtini) klinikas, kuriose tuo metu dirbo ir turėjo galimybę gauti nuolaidas. Ieškovė nei gydymo trukmės, nei gydymo plano nepateikė, todėl atsakovas atsisakė dengti išlaidas, kurių dydis buvo nežinomas, neaišku nuo ko priklausantis. Vaikams karieso gydymas yra finansuojamas teritorinių ligonių kasų ir yra nemokamas, tačiau ieškovė vaikus vedė į privačias klinikas, kurios neturėjo sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis ir dėl to atsirado nepagrįstos ir nebūtinos gydymo išlaidos. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog sūnaus gydymo išlaidų poreikis didėja ir dėl to, kad sūnus turi odos problemų. Būtinosios medicininės paslaugos, juo labiau vaikams, yra pilnai kompensuojamos valstybės.

3.7. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis neprisideda prie sūnaus išlaikymo nebendraudamas su juo bent jau tiek, kiek nustatyta Sprendime. Sūnus su atsakovu faktiškai gyveno apie pusę metų 2019 metais. Atsakovo įsitikinimu, L. pramogomis jis rūpinasi daugiau nei ieškovė: yra sūnui nupirkęs dviratį, kartu darė išvykas į Mindūnų apžvalgos bokštą, aplink Bebrusų ežerą, važinėjo Vilniaus dviračių trasomis, nupirko elektrinį paspirtuką, kartu važinėjosi Molėtuose, žiemą veda slidinėti į Liepkalnį. Atsakovas sūnų L. vežėsi atostogoms į Egiptą (bent du kartus), į SPA Druskininkuose, kartu vyko į muziejus (Senasis Arsenalas, Katedros varpinė), važiavo į Kauną pažiūrėti Kauno senamiesčio. Atsakovas kiekvienais metais suranda sūnui darbą vasaros laikotarpiu, kur jis turi galimybę ne tik užsidirbti savo pinigų, bet ir įgauti supratimą apie darbo santykius. Atsakovas sūnui daugiau padeda tiek su mokslais, tiek supažindindamas su istorija bei kultūra, taip pat leidžia su juo įdomesnį ir įvairesnį laisvalaikį.

3.8. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl tariamo nepakankamo bendravimo su dukra. Atsakovas su dukra leidžia daug laiko kartu, lanko muziejus: senasis Arsenalas, Katedros varpinė, Ivanausko muziejus Kaune, zoologijos sodas Kaune, vaikšto Vilniaus senamiesčio gatvėmis, dalyvauja valstybinėse šventėse, savaitėmis leidžia laiką Molėtuose, kur turi sodybą (ypatingai vasaros metu), važinėja dviračiais, paspirtukais, riedučiais, eina į ledo čiuožyklą, slidinėti į Liepkalnį, važiuoja atostogauti į užsienį bei SPA Lietuvoje. Atsakovas neretai suderinęs su ieškove dukrą paima nepriklausomai nuo to, kad tai „ne jo savaitė”.

3.9. Daugumą dukros poreikių ieškovė nurodo deklaratyviai bei nepagrįstai. Pvz., dukra dar nėra buvusi stovykloje su nakvyne, vasarą lankė dienos stovyklą tik dvi dienas, nes nepatiko. Prailgintos grupės išlaidos yra nepagrįstos, kadangi dukra galėtų būti pas močiutę – atsakovo mamą, kuri nedirba ir galėtų dukra pasirūpinti. Atsakovo mama gyvena tame pačiame kieme kaip ir ieškovė, tačiau ieškovė nesutinka, kad vaiką po mokyklos paimtų močiutė. Korepetitorių samdymas dukrai taip pat yra nepagrįstas ir nederintas su atsakovu. Ieškovė nemoko dukros, netikrina pamokų ruošos, todėl jai yra patogiau pasamdyti prailgintą grupę ar korepetitorius. Ieškovė nusprendė dukrą mokyti vokiečių kalbos samdant korepetitorių nederindama su atsakovu. Atsakovo žiniomis, dukrai nepatinka vokiečių kalba, praėjus metams, vaikas moka vos kelis žodžius vokiškai. Baleto pamokos nebuvo derintos su atsakovu, dukra pradėjo lankyti baletą tik po to kai ieškovė pareiškė pretenzijas dėl vaikų išlaikymo padidinimo. Prieš tai dukra lankė gimnastikos ir gimnastinio čiuožimo ant ledo būrelius už kuriuos mokėjo atsakovas bei atsakovo motina, kuri vežiojo mergaitę į treniruotes. Tačiau ieškovė buvo nepatenkinta, draudė lankyti būrelius, teigdama, kad čiuožimas ant ledo yra per daug pavojingas. Atsakovas nesutinka ir dėl išlaidų, susijusių su dukros naktiniu šlapimo nelaikymu, būtinybės, nes nepateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo žiniomis, dukrai šlapinimosi sutrikimai naktimis buvo prieš metus, o šiuo metu tokių sutrikimų nėra pastebėjęs.

3.10. Įvertinus, kad vienintelės atsakovo pajamos atskaičius mokesčius sudaro 3 000 Eur į rankas, iš kurių atsakovas kas mėnesį perveda ieškovei 675 Eur, skirtus vaikų išlaikymui pagal Sprendimą, kad atsakovas kas mėnesį papildomai abiejų vaikų išlaikymui skiria vidutiniškai 312 Eur, kad pagal sudarytą 2020 m. balandžio 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020150334 gyvenamajam būstui įsigyti, kas mėnesį bankui privalo sumokėti 864,03 Eur, komunalinės išlaidos susijusios su būsto ir sodybos Molėtuose išlaikymu kas mėnesį sudaro apie 300 Eur, atsakovo pragyvenimui lieka 849 Eur (3 000 – 864,03 – 675 – 312 – 300). Taigi, atsakovas neturi objektyvių galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo tiek, kiek to reikalauja ieškovė.

Šalies argumentai

4. Ieškovė patikslintame ieškinyje papildomai nurodė:

4.1. Bylą nagrinėjant teisme, jau po ieškinio pateikimo, ieškovė papildomai patyrė 4 040 Eur mokymosi išlaidų, sumokėdama mokestį už sūnaus paskutinius mokymosi metus. Šiuo metu sūnus tęsia mokslus 12 klasėje privačioje mokykloje, kurioje mokosi nuo 2018 metų. Sūnui buvo paskirti lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriai, kurių visas išlaidas padengė tik ieškovė (viso 778,68 Eur). Iš šių išlaidų 362,61 Eur suma patirta po sūnaus pilnametystės, 416,07 Eur iki sūnaus pilnametystės. Taigi, ieškovė iš viso papildomai patyrė 11 056,07 Eur su sūnaus ugdymu susijusių papildomų poreikių tenkinimo išlaidų (10 640 Eur vidurinės mokyklos mokestis ir 416,07 Eur papildoma ugdymo pagalba). Pusė šios sumos yra priteistina iš atsakovo.

4.2. Bylą nagrinėjant teisme, jau po ieškinio pateikimo, bet iki sūnaus pilnametystės, ieškovė papildomai patyrė 133 Eur sūnaus dantų gydymo išlaidų, kadangi dantų gydymas tęsiamas ir toliau. Taigi, ieškovė per pastaruosius trejus metus patyrė 3 320 Eur išlaidų susijusių su sūnaus dantų gydymu.

4.3. Ieškovė tikslindama ieškinį prašo priteisti iš atsakovo pusę sūnaus vairavimo kursų išlaidų. Ieškovė, atsakovas ir sūnus susitarė, kad atsakovas pilnai apmokės sūnaus vairavimo kursų išlaidas, atsakovas elektroniniu paštu patvirtino tokio susitarimo sąlygas. Ieškovė sudarė sutartį dėl vairavimo mokymo paslaugų ir sumokėjo visą paslaugų kainą, 686 Eur, tačiau atsakovas nuomonę pakeitė ir atsisako padengti šias išlaidas.

4.4. Atsakovo mokėtina sūnaus papildomų būtinų išlaidų dalis – 7 928,54 Eur (5 528,04 Eur išlaidos sūnaus ugdymui, 1 660 Eur išlaidos sūnaus dantų gydymui, 397,50 Eur išlaidos sūnaus odos gydymui, 343 Eur už vairavimo kursus).

4.5. Dukrai yra reikalinga profesionali lietuvių kalbos mokymo pagalba, nes mergaitei nustatytas fonologinis sutrikimas, reikalinga ir logopedo pagalba (tai patvirtina pažyma), vieno užsiėmimo kaina – 15 Eur. Dukra papildomai mokosi užsienio kalbos (vokiečių) UAB „Kalba.lt“, mėnesio mokymų kaina – 216 Eur (akademinė valanda – 24 Eur, 9 kartai per mėnesį). Nuo 2022 m. rudens bendra dukros ugdymo paslaugų kaina padidėjo iki 165 Eur per mėnesį (prailginta dienos grupė, baseinas, papildomos priemonės veiklai). Dukra ieškinio pateikimo metu domėjosi baletu, o šiuo metu mergaitė 1 kartą per savaitę lanko jojimo treniruotes žirgyne, vienos treniruotės kaina 35 Eur, mėnesio – 175 Eur (atsiskaitymas vyksta tik grynaisiais).

4.6. Ieškovės mėnesio pajamos patikslinto ieškinio pateikimo metu sudaro 4 400 Eur (3200 Eur darbo užmokesčio „į rankas“ + 1200 Eur nuompinigiai).

4.7. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2015 metų esmingai pasikeitė, nes išaugo atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio, jis pradėjo verstis nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, įgijo vertingo nekilnojamojo turto Vilniuje. Ieškovės vertinimu, atsakovo viso turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro apie 1,3 mln. Eur. Atsakovas nenuomoja turimo turto, kas liudija, kad jam pakanka pajamų. Prie atsakovo gautų pajamų iš darbo santykių reikia pridėti iš turto pardavimo gautas pajamas, tuomet mėnesio pajamos siektų apie 7000 Eur. Atsakovas turi santaupų, vertybinių popierių. Vertinant atsakovo pajamas, neturi būti atsižvelgiama į atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams, nes jie yra skirti jo turtinei padėčiai gerinti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Papildomai nurodė:

5.1. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 7 928,54 Eur dydžio įsiskolinimą už išlaikymą, kurį sudaro atsakovo įsiskolinimas už papildomas vaikų išlaikymo išlaidas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas vykdė savo pareigą ir nuolat teikė ne tik teismo sprendimu nustatyta išlaikymą, bet ir pagal galimybes prisidėdavo papildomai.

5.2. Patikslinto ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovei tikslinant reikalavimus byloje buvo žinomos reguliarios atsakovo pajamos (3 000 Eur į rankas), į kurias ieškovė neatsižvelgė ir kurių dydis objektyviai neleistų atsakovui prisidėti prie padidinto išlaikymo pagal ieškovės prašomas sumas – 890 Eur sūnui ir 975 Eur dukrai, kas bendrai sudarytų 1 865 Eur.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovė teigdama, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. sumokėjo 6 600 Eur už sūnaus Luko mokslus, nenurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. spalio 11 d. už sūnaus ugdymą sumokėjo 2 757 Eur, iš kurių ieškovė kompensavo atsakovui tik 324 Eur.

5.4. Ieškovės teiginiai apie neva atsakovo įsipareigojimą padengti sūnaus vairavimo kursų išlaidas yra taip pat nepagrįsti. Susitarimas dėl sūnaus vairavimo pažymėjimo turėjo kelias sąlygas: 1) ieškovė aiškiai pareiškė, kad ji nereikalaus ugdymo ir dantų išlaidų atlyginimo; 2) atsakovas patikrins sūnaus teorijos žinias. Tačiau ieškovė susitarimo nesilaikė ir padavė ieškinį tiek dėl ugdymo išlaidų, tiek dėl dantų gydymo dar iki vairavimo pamokų užsakymo. Sūnus vairavimo egzaminą išlaikė iš penkto karto.

5.5. Negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog nuo 2015 metais įvykusio santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis esmingai pagerėjo. Santuokos nutraukimo metu atsakovas turėjo šį nekilnojamąjį turtą: sodybą Molėtų raj. bei kotedžą (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovas pardavė kotedžą ir įgijo 80 kv. m. 3 kambarių butą su parkavimo vieta ir sandėliuku (duomenys neskelbtini), kuriame yra jo gyvenamoji vieta. Šio turto įsigijimui atsakovas gavo paskolą, kurios likutis šiuo metu yra 168 000 Eur. Taip pat atsakovas įsigijo iš savo mamos 3 kambarių butą, kurio masinio vertinimo būdu nustatyta vertė 2021 m. buvo 76 600 Eur. Už šį butą atsakovas turi 70 000 Eur paskolą, kuri dar nėra pradėta grąžinti, o atsakovo dabartinės pajamos net nesudaro prielaidų šios paskolos grąžinimui šiuo metu. Taip pat atsakovas yra įsigijęs 3 kambarių 80 kv. m. butą 2007 m. statybos name Pašilaičiuose, kurio masinio vertinimo būdu nustatyta vertė yra 102 000 Eur.

5.6. Ieškovės pateikta atsakovo turto lentelė yra neteisinga, nes ieškovė atsakovo turėtą ir parduotą kotedžą (duomenys neskelbtini) vertina 2015 m. kainomis, o dabar turimą turtą – 2022 m. kainomis, kurias nustato pati ieškovė. Be to, ieškovės pateiktoje lentelėje didžiausias turto pokytis susidaro iš Molėtų sodybos, kas yra nepagrįsta, nes sodyba per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2022 m. nebuvo nei perstatyta, nei remontuota, kas galėtų įtakoti kainos padidėjimą. Molėtų rajone turimas turtas egzistavo santuokos nutraukimo metu, jo vertės pasikeitimas negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti esmingą atsakovo turtinės padėties pagerėjimą. Šis turtas naudojamas atsakovo ir vaikų poilsiui. Sodyba yra ne pajamų, bet išlaidų šaltinis, nes reikalauja gerokai didesnių priežiūros išlaidų nei įprastas butas.

5.7. Atsakovo gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės pakilimas nuo jo įsigijimo, (preliminarios sutarties pasirašymo 2019 m.), taip pat negali būti laikomas atsakovo turtinės padėties esmingu pagerėjimu, nes tai yra pagrindinis atsakovo gyvenamasis būstas.

5.8. Butas (duomenys neskelbtini) yra įsigytas varžytynių metu, labai apleistas, pridedamos nuotraukos liudija, kad normalus gyvenimas bute yra neįmanomas. Šiuo metu iš buto dar nėra išsikraustę ankstesni buto šeimininkai, o jiems išsikrausčius butas reikalaus didelių investicijų remontui. Butas (duomenys neskelbtini) yra eksploatuojamas atsakovo mamos, paskola už butą nėra pradėta mokėti, o šiuo metu bute gyvena atsakovo mamos draugas. Ieškovė neįskaičiuoja atsakovo 70 000 Eur paskolos už (duomenys neskelbtini) įsigytą butą.

5.9. Ieškovė apskaičiuodama atsakovo 7 000 Eur/mėn. dydžio pajamas, jas apskaičiuoja iš atsakovo 2021 m. pajamų (su 50 000 Eur išeitine kompensacija), menamų 6 000 Eur negautų nuomos pajamų, menamų 22 229 Eur turto pardavimo pajamų per metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė: 1) 3 063 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už sūnaus ugdymą privačioje mokykloje; 2) 1 660 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už sūnaus dantų gydymą; 3) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (4 723 Eur) nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 64,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), pastaraisiais metais vidutiniškai per mėnesį gavo 5 257,60 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (vertintas 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpis). Ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini), pastaraisiais metais vidutiniškai per mėnesį gavo 7 124,82 Eur dydžio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (vertintas 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpis). Sodros duomenys liudija, kad ieškovė taip pat yra (duomenys neskelbtini) savininkė, taip pat nuo 2021 m. kovo 2 d. verčiasi individualia veikla, tačiau duomenų apie pajamas iš individualios veiklos byloje nepateikta. Ieškovė nurodė 2022 metais gavusi 900 Eur nuomos pajamų per mėnesį, o 2023 m. gauna 1200 Eur nuomos pajamų per mėnesį (taigi vidutiniškai apie 975 Eur/mėn. nuomos pajamų per 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpį), laikytina, kad jos pajamos 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpiu sudarė apie 8 099,82 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Vertinant šalių periodines pastovias pajamas, konstatuotina, kad atsakovo perkamoji galia per pastaruosius aštuonerius metus nuo Sprendimo priėmimo sumažėjo 2,4 karto (15,2 / 6,3), o ieškovės – padidėjo 1,04 karto (9,6 / 9,2).

6.2. Tarp šalių nėra ginčo kad atsakovo dukros išlaikymui mokėtino indeksuoto išlaikymo dydis nuo 2023 m. vasario 1 d. sudaro 410 Eur/mėn. Šiuo metu, MMA esant 840 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 633 Eur „į rankas“, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmoką, „minimalūs alimentai“, priteistini iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kurie gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, sudaro 274 Eur (633 – 85,75) / 2). Taigi, šalių sutartas ir indeksuotas išlaikymo dydis sprendimo priėmimo metu viršija „minimalius alimentus“ 1,5 karto (410 / 274).

6.3. Atsakovas nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones: 2018 m. gamybos ir 2022 m. gamybos, jas abi įsigijo 2022 metais. Ieškovė nuosavybės teise valdo 2019 m. gamybos transporto priemonę, kurią įsigijo 2021 metais. 2015 metais nutraukiant santuoką šalys neturėjo savo vardu registruotų transporto priemonių. Po santuokos nutraukimo atsakovo nekilnojamojo turto vertė padidėjo apie 237 000 Eur, o ieškovės 241 000 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė patirianti apie 200 Eur išlaidų kreditui dengti per mėnesį. Atsakovas pateikė kredito sutarties su Luminor AS banku kopiją, iš kurios matyti, kad jo mėnesio įmoka pagal būsto kredito sutartį sudaro 864 Eur per mėnesį.

6.4. Atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, įvertinus jo sumažėjusias reguliarias darbines pajamas, likviduotą turėtą įmonę, turimus santykinai didelius ilgalaikius skolinius įsipareigojimus, negali būti laikomas pagerėjimu iš esmės.

6.5. Ikimokyklinės įstaigos taiko vaiko ugdymo/lankomumo mokesčius, o mokslas valstybinėje mokykloje, kurią lanko L. B., nėra mokamas. Prailgintos grupės poreikis yra laikinas, be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovas nurodė, jog mergaite po pamokų gali pasirūpinti ir nedirbanti jo mama (mergaitės močiutė). Naktinio šlapinimosi problema laikytina išaugama, be to, atsakovas nurodė, kad šios problemos pastaruoju metu nebestebima. Karpos šalinimas ar dantukų gydymas nelaikytinas išskirtinėmis procedūromis vaikui. Būrelių lankymas ar dalyvavimas vasaros stovyklose laikytinas įprastiniais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad 905,75 Eur dydžio išlaikymas (po 410 Eur iš kiekvieno iš tėvų + 85,75 Eur valstybės skiriama išmoka vaikui) laikytinas atitinkančiu dešimtmetės L. B., neturinčios ypatingų specialiųjų poreikių, poreikius ir jos tėvų finansines galimybes.

6.6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir nepaneigta, kad atsakovas dukros išlaikymui skiria lėšų papildomai – leidžia kartu laisvalaikį, atostogauja, perka drabužius, kitus daiktus ar gyvūną. Atsakovas nurodė siekiantis didesne apimtimi bendrauti su dukra, dalyvauti sprendžiant jos sveikatos klausimus ir kt., taigi nenusišalina nuo dalyvavimo dukros auklėjime ir ugdyme. Šiame sprendime nustačius, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo gerėjo didesniu laipsniu, vertintina, kad ieškovės galimybės leidžia jai didesne apimtimi prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas pakeisti atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (kuris šiuo metu taikant indeksavimą sudaro 410 Eur/mėn.) atmestinas.

6.7. Iš atsakovo ieškovei yra priteisiama 4 723 Eur (3063 + 1660) dydžio kompensacija už ieškovės lėšomis atliktą sūnaus poreikių tenkinimą 2019-2022 metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir lavinimo, su juo pagal sūnaus galimybes ir norus bendravo, siekė aktyviai dalyvauti sprendžiant sūnaus sveikatos problemas, pasirūpindavo, kad sūnus vasaromis dirbtų ir užsidirbtų, kad kitų specialių L. B. poreikių – išskyrus privatų ugdymą ir specifines sveikatos problemas – nenustatyta, ieškovės prašymas pakeisti atsakovo sūnui teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (kuris vaikui sulaukus pilnametystės, įvertinus indeksavimą, sudarė 337 Eur/mėn.) netenkinamas.

6.8. Išlaidos sūnaus korepetitoriams (416,07 Eur), taip pat išlaidos vairavimo kursams apmokėti (686 Eur), išlaidos odos apgamų gydymui (795 Eur) priskirtinos prie įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, kurios dengtinos iš išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis. Todėl ieškovės reikalavimai jai iš atsakovo priteisti pusę šių sumų netenkintini.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliantė (ieškovė) L. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos ieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti atmestus ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas, priimdamas sprendimą atmesti reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė, į tai, kad reikalavime padidinti sūnaus L. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis yra įtraukti kasmėnesiniai mokėjimai už privačią mokyklą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, todėl pilnai tenkinęs ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įsiskolinimo už sūnaus L. ugdymo privačioje mokykloje išlaidas, privalėjo tenkinti ir ieškovės reikalavimą dėl sūnaus L. išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo. Be to, teismas nors ir nurodė, kad priteisia ugdymo išlaidas, patirtas po ieškinio pateikimo, tačiau faktiškai šių išlaidų neįskaičiavo ir nepriteisė (220 Eur x 5 mėn. = 1 100 Eur). Ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad mokėjimas už sūnaus mokymąsi pagal bendrojo lavinimo programą yra vienkartinio pobūdžio. Ieškovė mokėjo už šias paslaugas keletą metų kas mėnesį po 220 Eur iki pat sūnaus pilnametystės ir tik 2023 metais mokestis už paslaugas buvo padidintas iki 300 Eur per mėnesį (3 600 Eur per metus), todėl ieškovė iš santaupų sumokėjo visą sumą iš karto.

7.2. Teismas nepagrįstai, nesiremiant jokiais įrodymais (byloje nėra nei vieno įrodymo) konstatavo atsakovo finansinį indėlį į sūnaus L. lavinimą, sveikatos problemų sprendimą bei laiko faktinį skyrimą, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo dėl sūnaus Luko išlaikymo padidinimo periodinėmis išmokomis.

7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnus L. iš vaiko tapo beveik suaugusiu, nes 2015 m., kai buvo sutartas išlaikymas periodinėmis išmokomis, sūnui buvo tik 11 metų, o ieškinio pateikimo metu – (duomenys neskelbtini). Poreikių padidėjimas yra besąlyginis, tačiau teismas neanalizavo ir nevertino L. poreikių lentelių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sūnaus išlaikymo padidinimas nebebūtų mokamas ateityje, nes sūnui (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, taip pat sprendimu nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, nes sūnaus poreikių nevertino, neanalizavo ar (duomenys neskelbtini) paauglio poreikius dengia atsakovo skiriamas išlaikymas. Skiriamo išlaikymo pakanka tik sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau siekiant patenkinti visus paauglio poreikius, tokių lėšų nepakanka.

7.4. Ieškovė buvo pateikusi į bylą rašytinius įrodymus, kad ji patyrė ir vis patiria išlaidas už dukters L. papildomą ugdymą, taip pat, kad dukrai nustatytas fonologinis sutrikimas, todėl jai būtinos papildomos pamokos su logopedu, tačiau teismas sprendė, kad šios išlaidos laikinos. Visgi, teismas tuomet turėjo priteisti didesnį išlaikymą sudarančią papildomo ugdymo sumą laikinai – kol dukra lanko prailgintą grupę, ar kol tokios išlaidos yra patiriamos.

7.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dukra po pamokų gali pasirūpinti atsakovo mama (mergaitės močiutė), kadangi prailgintos grupės lankymas, baseino su klase lankymas, būrelių lankymas bei papildomos pamokos su korepetitoriais užtikrina vaiko interesus į geresnį išsilavinimą ir tobulėjimą, geresnį ugdymą, kokybišką užimtumą po pamokų ir turiningą laisvalaikį su kitais vaikais. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovo motina norėtų ir būtų pajėgi kiekvieną dieną rūpintis šalių dukra.

7.6. Teismas nepagrįstai sprendė ir dėl naktinio šlapinimosi problemos, kadangi byloje yra pateikti įrodymai dėl naktinės anurezės diagnozės, o atmesdamas reikalavimą šioje dalyje teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovo rašytiniais paaiškinimais. Taip pat, teismo vertinimas, kad išlaidos už būrelius neturi būti priteisiamos, nes jų lankymas epizodinis, neturint tam byloje surinktų jokių objektyvių duomenų, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

7.7. Atsakovo nurodytos patirtos išlaidos vaikų edukacijai, laisvalaikiui ar maistui yra neišvengiamos tuo metu, kai vaikai leidžia laiką su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl negali būti laikomos pagrįstomis vaikų poreikių tenkinimo išlaidomis, paneigiančiomis ieškovės reikalavimą. Atsakovas teismui nurodė, jog nuo 2019 metų iki 2022 metų kovo mėnesio papildomai skyrė 12 170 Eur sumą, kas sudaro po 156 Eur per mėnesį vidutiniškai kiekvienam iš vaikų, o 2022 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė skaičiavimą, kad vidutiniškai vaikams skiriama po 904,76 Eur kas mėnesį, tačiau esminę papildomų išlaidų dalį sudaro išlaidos keturačiams, elektriniams dviračiams, elektriniams paspirtukams.

7.8. Teismas nepagrįstai, nesiremiant jokiais įrodymais (nėra byloje nei vieno įrodymo) konstatavo atsakovo finansinį indėlį į dukros ugdymą ir lavinimą, sveikatos problemų sprendimą.

7.9. Teismas atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo, vertino tik būtinuosius vaiko poreikius, kuriuos bet kuriuo atveju turi užtikrinti tėvai. Teismas sprendime dėl vaikų poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų pagrįstumo, realumo ar protingumo nepasisakė.

7.10. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas turi daug kito nekilnojamojo turto, iš kurio negauna jokių pajamų, nors galėtų jų gauti ir tokiu būdu padidinti savo mėnesio pajamas. Nesutiktina su teismo skaičiavimu ir vertinimu, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi atsakovas be 2015 m. turėto turto, valdo net tris butus ir žemės sklypo dalį su automobilių stovėjimo aikštele Vilniuje.

7.11. Teismas, pažeisdamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, rezervuotai vertino atsakovo turto apimties padidėjimą, jam iš savo mamos G. B. 2018 m. sausio 4 d. įsigijus butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui jis iš savo mamos gavo 70 000 Eur paskolą, kadangi byloje nėra duomenų, kad šie pinigai yra tikrai paskola (nei sutarties, nei įmokų ar palūkanų mokėjimų). Šios aplinkybės labiau įrodo, kad motina sūnui pinigus dovanojo, nei paskolino. Teismas dėl šio turto taip pat pasisakė, kad įrodymai, kad butas, kurį atsakovas įsigijo iš motinos yra toliau naudojamas atsakovo mamos reikmėms, laikytini pakankamai įtikinamais, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

7.12. Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas atsakovo įsipareigojimus vertino kaip aplinkybes, sunkinančias atsakovo turtinę padėtį, nors toks aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Trys papildomi butai Vilniaus mieste, kad ir kokios jų vertės bebūtų, automobiliai, santaupos ir pertekliniai skoliniai įsipareigojimai, įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, lyginant su buvusia 2015 metais. Vertinti turtinę padėtį pagal mėnesio pajamas ir jas lyginti su MMA nėra nei teisinga, nei sąžininga, nes tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą.

7.13. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam pirkti itin brangius, retai naudojamus daiktus, skirtus vaikams: keturračius motociklus po 1 600 Eur kiekvienam; elektrinius dviračius (882 Eur), elektrinius paspirtukus ir riedžius (1 508 Eur), ir pan. Atsakovas tokiems pirkiniams yra finansiškai pajėgus ir tai įrodė rašytiniais įrodymais byloje. Teismas, priimdamas sprendimą, šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė ir sprendime neargumentavo, kodėl atsakovo pirktos prabangos prekės yra laikomos tinkamu išlaikymo vaikams skyrimu, kuris paneigia vaikų poreikį į jų lavinimą, ugdymą ir kitus būtinus poreikius.

7.14. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už sūnaus ugdymą privačioje mokykloje už paskutinę 12 klasę, taip pat reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už sūnaus ugdymą, skirtą dvyliktos klasės mokiniui tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams (korepetitorių išlaidas), priteisdamas tik už vieną mėnesį, kadangi šios išlaidos faktiškai patirtos, jų nedengia skiriamas išlaikymas ir jos yra būtinos sūnaus ugdymui. Be to, teismas klaidingai suskaičiavo privačios mokyklos ugdymo paslaugų mėnesio mokesčio dydį, kadangi vieno mėnesio kaina už paskutinę dvyliktą klasę sudaro 300 Eur per mėnesį, o ne 220 Eur.

7.15. Teismas dėl sūnaus odos darinių gydymui išlaidų pagrįstumo, realumo ir protingumo atskirai nepasisakė, tik nurodė, kad jos priskirtinos prie įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, kurios dengtinos iš išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovo skiriamo išlaikymo nepakanka būtiems poreikiams tenkinti, tad tokios išlaidos bet kuriuo atveju tampa papildomomis, bet vaikų poreikių tenkinimui būtinomis išlaidomis, prie kurių atsakovas atsisako prisidėti.

Šalies argumentai

7.16. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad rašytiniai įrodymai nepagrindžia buvus susitarimo, kad atsakovas pilnai padengs sūnaus vairavimo kursų išlaidas. Šalių susitarimas buvo sudarytas, sūnus vairavimo egzaminus išlaikė, vairuotojo pažymėjimą gavo. Taip pat ieškovė nesutinka su išvadomis, kad tokios išlaidos turi būti priskiriamos prie įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, kurios dengtinos iš išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis.

7.17. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio už ieškovės mokėtas ugdymo privačioje mokykloje išlaidas, nesant atsakovo reikalavimo ar bet kokios valios, išreikštos priešieškiniu ar prašymais procesiniuose dokumentuose, ar žodžiu, iš ieškovei priteistos sumos išskaičiavo atsakovo 2019 metais sumokėtas įmokas už mokslą privačioje mokykloje. Teismas, išeidamas už atsakovo pareikštu reikalavimo ribų, nesudarė ieškovei galimybės atsikirsti i tokius reikalavimus.

7.18. Ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys neturėjo jokios įtakos proceso eigai ir nagrinėjimo terminams, kai tuo tarpu realios įtakos bylos nagrinėjimui terminams turėjo tiek atsakovo, tiek teismo veiksmai, todėl teismo sprendimo dalis, dėl ieškovės reikalavimo priteisti jos naudai iš atsakovo įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už visas priteistas sumas nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Atsiliepimas

8. Atsakovas L. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantė apeliaciniame skunde pasisakydama dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo iškreipia ir neteisingai interpretuoja teismo išvadas šioje sprendimo dalyje. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinės padėties pagerėjimas negali būti laikomas pagerėjimu iš esmės.

8.2. Apeliantė neginčija reguliarių atsakovo pajamų – darbo užmokesčio, kurių dydis objektyviai neleistų atsakovui prisidėti prie padidinto išlaikymo pagal ieškovės reikalautas sumas. Vienintelės atsakovo pajamos atskaičius mokesčius sudaro 3 000 Eur į rankas, iš šios sumos atėmus ieškovės prašomą padidintą išlaikymą 1 865 Eur sumoje ir atsakovo įsipareigojimus bankui – paskolos mokėjimus po 1 196 Eur (įmoka padidėjo dėl Euribor pakilimo) kas mėnesį pagal kredito sutartį, lėšų atsakovo pragyvenimui neliktų, kas akivaizdžiai parodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir neadekvatumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

8.3. Negalima sutikti su tuo, kad vaikų išlaikymo poreikių būtinumas apsprendžiamas išimtinai apeliantės. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė iš esmės savo vienasmeniškus sprendimus dėl išlaidų nepilnamečiams vaikams, kuriems pagrįstai nepritarė atsakovas arba apie juos net nežinojo, sieja su vaikų būtinaisiais poreikiais.

Šalies argumentai

8.4. Apeliantė dėsto nepagrįstus teiginius ir akcentuoja, jog teismas, spręsdamas, kad atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę jos patirtų sūnaus ugdymo privačioje mokykloje išlaidų, turėjo taip pat priteisti atsakovui pusę šių išlaidų nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas pagrįstai kritiškai įvertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus apie 2022 m. liepos 7 d. patirtas 4 040 Eur išlaidas už sūnaus ugdymą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantė šiuo atveju avansu sumokėjo už sūnaus L. 2022/23 mokslo metus ir nesąžiningai siekė tai pateikti kaip būtinąsias išlaidas. Mokestį už mokslą, ką teismas pagrįstai pažymėjo sprendime, sudaro fiksuota įmoka kas mėnesį, o avansinė įmoka tėra apeliantės pasirinktas mokėjimo būdas siekiant prisiteisti iš atsakovo nepagrįstas išlaidas. Pažymėtina, jog patikslinto ieškinio priedo Nr. 44 – Mokymo ugdymo sutartis ir jos priedo Nr.1 3 p. nurodyta, jog „Mokestis už ugdymo paslaugas mokamas vieną kartą per mėnesį, 12 kartų per metus, nebent šalys susitars kitaip.“, o 9 p. pačios apeliantės įrašytas pasirinktas mokėjimo būdas „Kas mėnesį 12 kartų“.

8.5. Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas sprendime nepasisakė dėl konkrečių vaikų poreikių. Teismas vertino minimalų išlaikymo dydį ir faktiškai atsakovo teiktą išlaikymą, kuris nuolat buvo ženkliai didesnis. Be to, teismas atsižvelgė į vaikų poreikius, konstatuodamas, jog nesant specialiųjų poreikių, atsakovo teikiamas išlaikymo dydis bei papildomas išlaidos, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas yra pakankamas ir viršija minimalius poreikius.

8.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas atmetė reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo vien tik atsižvelgdamas į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Teismas atmesdamas apeliantės reikalavimą vertino ne tik priteisiamą išlaikymo įsiskolinimą, bet ir nuolat teiktą periodinį išlaikymo dydį, kuris buvo indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įvertino ir atsakovo dalyvavimą sūnaus auklėjime ir lavinime, dalyvavimą sprendžiant sūnaus sveikatos problemas ir tai, kad nenustatyta jokių specialiųjų sūnaus poreikių.

8.7. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes išlaikymo dydžio padidinimą apeliantė grindė ne būtinaisiais dukros L. poreikiais, o vienašališkai apeliantės nustatytomis ir pasirinktomis išlaidomis, kurias visiškai nepagrįstai bandė sieti su būtinaisiais vaiko poreikiais.

8.8. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nes po santuokos nutraukimo įgytas gyvenamasis būstas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), už kurį neišmokėta 168 000 Eur paskola, taip pat mamos/močiutės butas, kurio vertė iš esmės atitinka gautos paskolos vertei. O atsakovo papildomai įgytas ne naujos statybos 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pasikeitimu/pagerėjimu.

8.9. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas turi galimybę generuoti pajamas iš turimo turto neatitinka realybės. Sodyba Molėtuose ir butas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas atsakovo ir jo vaikų poreikiams – gyvenimui ir laisvalaikiui. Butas (duomenys neskelbtini) yra įsigytas varžytynių metu bei yra apleistas, tą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Butas Pašilaičių g. yra eksploatuojamas atsakovo mamos, paskola už butą nėra pradėta mokėti, o šiuo metu bute gyvena mamos draugas.

8.10. Apeliantės teiginiai, kad vaikams pirkti brangūs daiktai pagrindžia atsakovo gerą turtinę padėtį yra klaidinantys, nes apeliantė nurodė brangiausius vienkartinius pirkinius iš atsakovo pateiktos ketverių metų suvestinės 2018-2022 metais. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad praeityje atsakovas dirbo kitose darbovietėse ir gaudavo didesnes pajamas, todėl turėjo galimybę investuoti į vaikų poilsiui ir pramogoms skirtus daiktus. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija fakto, jog atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu sudaro 3 000 Eur.

8.11. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už sūnaus L. ugdymą, skirtą dvyliktos klasės mokiniui tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams (korepetitorių išlaidas), nurodęs, kad šios išlaidos yra priskirtinos prie įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, kurios dengiamos iš išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis. Atsakovo įsitikinimu, korepetitorių samdymas iš apeliantės pusės tik patvirtino faktą, jog privati ugdymo įstaiga teikdama mokamas ugdymo paslaugas jas teikė nekokybiškai.

8.12. Apeliantės teiginiai apie neva atsakovo įsipareigojimą padengti sūnaus vairavimo kurso išlaidų yra taip pat nepagrįsti ir klaidinantys. Susitarimas dėl sūnaus transporto priemonės vairavimo pažymėjimo turėjo kelias sąlygas: 1) ieškovė aiškiai pareiškė, kad ji nereikalaus ugdymo ir dantų išlaidų atlyginimo; 2) atsakovas patikrins teorijos žinias prieš egzaminą. Tačiau ieškovė susitarimo nesilaikė ir padavė ieškinį tiek dėl ugdymo išlaidų, tiek dėl dantų gydymo dar iki vairavimo pamokų užsakymo. Atsakovo pastabas, kad sūnus moka tik egzamino bilietų atsakymus, bet nežino elementarių atsakymų į užduotus klausimus iš vairavimo taisyklių, apeliantė ignoravo.

8.13. Apeliantė neginčijo fakto, jog atsakovas mokėjo už sūnaus mokslus 2019 metais, todėl jokio atskiro reikalavimo ar priešieškinio šiuo atveju nereikėjo teikti. Teismas priteisdamas dalį ugdymo išlaidų pagrįstai atsižvelgė į atsakovo nurodytas ir apeliantės neginčytas išlaidas, kas nėra laikoma išėjimu už pareikštų reikalavimo ribų. Teismas šiuo atveju sprendė dėl abiejų šalių patirtų išlaidų už ugdymą ir neperžengė ginčo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

11. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalių, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šios sutarties 2 ir 3 punktuose nustatė materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. B. ir L. B. teikimo tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti po 232 Eur/mėn. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. ir po 275 Eur/mėn. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (e. t. 1, b. l. 15–19). Atsakovas 2022 m. kiekvienam vaikui mokėjo po 337,63 Eur/mėn. indeksuoto išlaikymo. Šalių sūnus L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS įrašas Nr. 3787), (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. Dukra L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS įrašas Nr. 9849), bylos nagrinėjimo metu yra 10 metų amžiaus. Nuo 2023 m. vasario 1 d. atsakovas moka 410 Eur/mėn. indeksuoto išlaikymo dukrai.

13. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams: i) sūnui L. B. iki 890 Eur/mėn.; ii) dukrai L. B. – iki 975 Eur/mėn., įpareigojant atsakovą mokėti priteistas sumas kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinį grindė pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi ir padidėjusiais vaikų poreikiais, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimą už vaikų išlaikymą – pusę jos patirtų papildomų būtinų vaikų poreikių tenkinimo išlaidų, iš viso – 7928,54 Eur; procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

14. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. į bylą pateikė procesinio pobūdžio prašymą (DOK-31935) priimti naujus rašytinius įrodymus, susijusius su sūnaus brandos egzaminų rezultatais: (i) atsakovo sudarytą lentelę, kurioje pateikti duomenys apie sūnaus egzaminų rezultatus, juos lyginamuoju aspektu vertinant su šalies brandos egzaminų rezultatų vidurkio duomenimis, taip pat sūnaus konkursinio balo bei minimalaus balo, reikiamo įstoti į valstybės finansuojamas vietas informatikos, ekonomikos, teisės ir medicinos studijas Vilniaus universitete palyginimas; (ii) informaciją apie oficialius brandos egzaminų rezultatų vidurkius iš Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapio; (iii) išrašą iš Brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos apie sūnaus L. B. laikytų brandos egzaminų rezultatus; (iv) išrašą iš „Tamo“ elektroninio dienyno apie sūnaus pusmečių ir metinį vertinimą bei jo vidurkį; (v) tinklalapio www.kurstoti.lt skaičiuoklės duomenis apie sūnaus konkursinį balą ir 2022 m. minimalų konkursinį balą į valstybės finansuojamas vietas Informacinių sistemų inžinerijos, Ekonomikos ir finansų, Teisės, Medicinos studijų programose.

Žemesnės instancijos teismas

15. Naujų įrodymų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą poreikis yra grindžiamas aplinkybe, jog nurodyti duomenys pagrindžia žemą sūnaus paruošimo lygį, taip pat tai, kad privati ugdymo įstaiga nepateisino su ugdymo kokybe susijusių lūkesčių, šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo už privačią mokymo įstaigą priteisimo iš atsakovo. Nurodo, kad minėtų įrodymų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, anksčiau šie įrodymai nebuvo teikiami, nes brandos egzaminų rezultatai paskelbti jau po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo termino, t. y. 2023 m. liepos 13 d.

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktą). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą). Atsižvelgiant į teisiniu reglamentavimu ribojamą papildomų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, dėl prašomų prijungti įrodymo spręstina įvertinant, ar konstatuotinos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimtys nurodytam draudimui pateikti/priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiami klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir išlaikymo įsiskolinimo (tame tarpe ir už šalių sūnaus lankytą privačią ugdymo įstaigą) priteisimo. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas vertins apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, susijusius su išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pagrindų (ne)buvimu, bei papildomų šalių sūnaus priežiūros išlaidų poreikio objektyvumu, pasirinktų šio poreikio patenkinimo būdų ir priemonių būtinumu, patirtų išlaidų dydžio protingumu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo teikiamų įrodymų turiniu, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas priimti naujus įrodymus pateiktas 2023 m. rugsėjo 4 d., kai atsakovui jau turėjo būti žinomos ne tik sūnaus stojimo į aukštąsias mokyklas prognozės, bet ir realūs stojimo rezultatai, tačiau atsakovas minėtų duomenų į bylą neteikė, taigi prašomi prijungti duomenys visapusiškai nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo išsakomi argumentai, susiję išimtinai su sūnui teikto išsilavinimo kokybe, jos analize ir vertinimu brandos egzaminų vidurkio šalies mastu kontekste, nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl įtakos sprendžiant šalių ginčą neturi. Neįžvelgus pagrindo CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui, teisėjų kolegija atsakovo teikiamų naujų įrodymų į bylą nepriima ir jų nevertina.

Dėl iš skyrium gyvenančio tėvo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pagrindų

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis padidinimo netenkino, nurodė, jog atsakovo turtinės padėties pokyčiai negali būti laikomi pagerėjimu iš esmės, o atsakovo sūnui teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis (kuris iki vaikui sulaukiant pilnametystės, įvertinus indeksavimą, sudarė 337 Eur/mėn.) ir dukrai teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis (kuris šiuo metu taikant indeksavimą sudaro 410 Eur/mėn.) yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis tėvų turtinės padėties pusiausvyrą ir vaikų poreikius. Apeliaciniu skundu ieškovė šias pirmosios instancijos teismo išvadas ginčija, prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl abiejų vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškovės reikalavimą tenkinant.

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta tiek nacionaliniu – CK 3.192 straipsnio 1 dalis, tiek tarptautiniu lygmeniu – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

21. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

22. Atitinkamai jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi nurodyta teisės norma įtvirtina du įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindus: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

24. Atitinkamai teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu patvirtinta 2015 m. kovo 30 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalijo turėtas turtines teises, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui, nusprendė dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. B. ir L. B. teikimo tvarkos, taip pat bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

26. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus vaiko poreikius. Taigi teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas. Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant (padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei, minėta, nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

27. Minėta, kad ieškovė prašė padidinti išlaikymą sūnui L. B. iki 890 Eur/mėn., dukrai L. B. – iki 975 Eur/mėn., įpareigojant atsakovą mokėti priteistas sumas kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinį grindė dviem įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindais – pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi ir vaikų poreikių pasikeitimu. Taigi, ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, – esminį atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ir/ar esminį vaikų poreikių padidėjimą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas vertino, ar nuo šalių santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis ir/ar iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, jog būtų teisinis pagrindas padidinti iš atsakovo teikiamą išlaikymą šalių sūnui ir dukrai.

Dėl esminio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo kaip pagrindo peržiūrėti iš atsakovo priteistą išlaikymą (ne)buvimo

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo turtinės padėties pagerėjimas negali būti laikomas pagerėjimu iš esmės, skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė esminio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo neįrodė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtomis bylą nagrinėjusio teismo išvadomis.

29. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, kt.).

30. Pažymėtina, kad ne bet koks tėvų turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjęs šalių turtinę padėtį nustatė, kad 2015 metais, kai šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovo pajamos iš darbinių santykių buvo didesnės nei ieškovės. Teismas taip pat nurodė, kad pastaraisiais metais atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gavo 5257,60 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (vertintas 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpis), taigi atsakovo pajamos, vertinant perkamąja galia (lyginant su MMA) yra daugiau kaip du kartus sumažėjusios, lyginant su 2015 metais, o ieškovės – neženkliai padidėjusios. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių gaunamomis pajamomis, įsigytu nekilnojamuoju turtu ir transporto priemonėmis, taip atsižvelgęs į tai, kad po santuokos nutraukimo abiejų šalių turtinė padėtis gerėjo, tačiau atsakovo reguliarios su darbo teisiniais santykiais susijusios pajamos yra sumažėjusios, turėta įmonė likviduota, sprendė, kad atsakovo turtinės padėties pagerėjimas negali būti laikomas pagerėjimu iš esmės.

32. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ženklaus atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai, taip pat į vertinamo turto masę turėjo įtraukti turtą, kuris šalims atiteko nutraukiant santuoką ir kurį šalys iki šiol tebevaldo nuosavybės teise (atsakovas – žemės sklypą su neregistruotais statiniais (duomenys neskelbtini), ieškovė – butą su žemės sklypu ir sklypų dalimis (duomenys neskelbtini)), kadangi šio turto vertė lyginant su buvusia 2015 m., yra ženkliai padidėjusi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, kadangi, minėta, sprendžiant dėl turtinės padėties pasikeitimo kaip pagrindo peržiūrėti priteistą išlaikymą, vertinamas turtas, kuris įgytas nuo santuokos nutraukimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Šiame kontekste pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad Molėtų rajone atsakovo turimas turtas (sodyba) egzistavo santuokos nutraukimo metu, ieškovei apie šį turtą buvo žinoma, todėl jo vertės pasikeitimas negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti esmingą atsakovo turtinės padėties pagerėjimą.

33. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas be 2015 m. turėto turto, valdo tris papildomus butus Vilniaus mieste, du automobilius, papildomai uždirba versdamasis nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, disponuoja santaupomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nevertinant šalims 2015 m. priklaususio turto, atsakovui nuosavybės teise priklauso: 1) žemės sklypo dalis su statiniais ir automobilių stovėjimo aikštelės dalis, adresu (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) butas (duomenys neskelbtini).

34. Pažymėtina, kad 80 kv. m. 3 kambarių butą su parkavimo vieta ir sandėliuku Vilniuje, (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo po santuokos nutraukimo pardavęs turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra jo gyvenamoji vieta, šis turtas yra apsunkintas hipoteka. Taip pat atsakovas iš savo motinos yra įsigijęs 3 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kurio vertė iš esmės atitinka iš motinos gautos paskolos vertei (70 000 Eur). Teisėjų kolegija pritaria atsakovo nurodytiems argumentams, kad atsakovo iš varžytynių papildomai įgytas 3 kambarių 80 kv. m. butas (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam reikalingas remontas, negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pasikeitimu (pagerėjimu).

35. Šiame kontekste pažymėtina, kad be santuokos nutraukimo metu turėto turto, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra jos ir vaikų gyvenamoji vieta, butas apsunkintas hipoteka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, po santuokos nutraukimo automobilius įsigijo tiek atsakovas, tiek ieškovė. Aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu turi du automobilius, o ne vieną, kaip ieškovė taip pat negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pasikeitimu (pagerėjimu). Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas papildomai verčiasi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ekonomine veikla, iš bylos medžiagos nustatyta, kad paskutinį kartą atsakovas turtą pardavė 2019 m. sausio 4 d., t. y. daugiau nei prieš ketverius metus. Nors atsakovo turtinės padėties esminį pagerėjimą ieškovė taip pat siejo su gautomis išeitinėmis kompensacijomis, turimomis santaupomis, iš ieškovės teismo posėdžio metų duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji taip pat yra gavusi dideles pinigų sumas (iki 100 000 Eur) kaip finansinę paramą iš savo tėvų, tokiu būdu pagerindama savo turtinę padėtį.

36. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo turimus skolinius įsipareigojimus, t. y. būsto kreditą vertino kaip aplinkybes, sunkinančias atsakovo turtinę padėtį ir remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti, teisėjų kolegija pažymi, kad ši praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi sprendžiamas ne išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, o atsakovo turtinės padėties esminio pasikeitimo (padidėjimo) klausimas.

37. Apibendrindama aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, turėjo pagrįstą pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo turtinės padėties pagerėjimas nelaikytinas esminiu, nesudaro įstatyminio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindo, tokių aplinkybių ieškovė, turėdama tokią pareigą, neįrodė.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo kaip pagrindo peržiūrėti iš atsakovo priteistą išlaikymą (ne)buvimo

38. Išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas gali būti ne tik pasikeitusi tėvų turtinė padėtis, bet ir pasikeitę (padidėję, sumažėję) vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

39. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Atitinkamai aplinkybėmis, reiškiančiomis vaiko poreikių pasikeitimą, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

41. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, išlaikymo padidinimo pagrįstumui svarbu vertinti būtent išaugusius vaiko poreikius. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymą įtvirtinančias teisės normas, nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, nes netinkamai įvertino vaikų poreikius. Teisėjų kolegija su šiuos ieškovės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

42. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovo dukros išlaikymui mokėtino indeksuoto išlaikymo dydis nuo 2023 m. vasario 1 d. sudaro 410 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokslas valstybinėje mokykloje, kurią lanko L. B., nėra mokamas, prailgintos grupės poreikis yra laikinas, po pamokų mergaite gali pasirūpinti ir nedirbanti atsakovo mama (mergaitės močiutė), naktinio šlapinimosi problema laikytina išaugama, karpos šalinimas ar dantukų gydymas nelaikytinas išskirtinėmis procedūromis vaikui, o būrelių lankymas ar dalyvavimas vasaros stovyklose laikytinas įprastiniais vaiko poreikiais. Teismas vertino, kad 905,75 Eur dydžio išlaikymas (po 410 Eur iš kiekvieno iš tėvų + 85,75 Eur valstybės skiriama išmoka vaikui), įvertinus tai, kad atsakovas dukros išlaikymui skiria lėšų papildomai, laikytinas atitinkančiu 10-metės L. B., neturinčios ypatingų specialiųjų poreikių, poreikius ir jos tėvų finansines galimybes. Atitinkamai ieškovės prašymas pakeisti atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iki 975 Eur/mėn. atmestas.

43. Ieškovė apeliaciniu skundu būtinybę padidinti atsakovo dukrai teikiamą išlaikymo dydį motyvuoja prailgintos grupės išlaidomis, dukrai nustatytu fonologiniu sutrikimu dėl kurio jai būtinos papildomos pamokos su logopedu, argumentais, kad dukrai nustatyta naktinės anurezė gydoma iki kelių metų, pasveikimas nuo šios ligos nėra patvirtintas gydytojo išvada, taip pat nurodo, kad būrelių lankymas bei papildomos pamokos su korepetitoriais užtikrina vaiko interesus į geresnį išsilavinimą ir tobulėjimą, geresnį ugdymą, kokybišką užimtumą po pamokų ir turiningą laisvalaikį su kitais vaikais, jokia močiutė, kiekvieną dieną vaikui neturėtų galimybių suteikti tokio turinio užimtumo.

44. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dukters poreikių tenkinimui užtenka minimalaus (bazinio) išlaikymo dydžio. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas vertino, kad šiuo metu, MMA esant 840 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 633 Eur „į rankas“, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmoką, „minimalūs alimentai“, priteistini iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kurie gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, sudaro 274 Eur (633 – 85,75) / 2). Šalių sutartas ir indeksuotas išlaikymo dydis sprendimo priėmimo metu viršija „minimalius alimentus“ 1,5 karto (410 / 274). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai nustatė, kad nustatytu išlaikymo dydžiu galėjo būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir papildomi dukters poreikiai laisvalaikiui, pomėgiams ir gabumų lavinimui.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, susijusios su fonologiniu sutrikimu, taip pat nustatyta naktine anureze, nesudaro pagrindo konstatuoti esminio vaiko poreikių pokyčio. Papildomų veiklų (būrelių) išlaidos gali būti dengiamos vaiko pinigais, juos naudojant atsakingai. Tuo tarpu argumentai dėl šio poreikio kitimo (dažno mėgstamų veiklų keitimo), neįrodo esminio išlaidų padidėjimo, dėl kurio turėtų būti keičiamas išlaikymo dydis. Teismas pažymi, kad tokio amžiaus vaikams iš esmės būdinga dažnai keisti veiklas, ieškoti, kuri būtų naudinga ir mėgstama, tačiau tai nereiškia, kad būtent šias veiklas vaikas lankys ilgą laiką. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaikas naujomis veiklomis turėtų užsiimti bendru sutarimu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2477-577/2019). Šiuo atveju, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, apsisprendimas atsisakyti gimnastikos ir gimnastinio čiuožimo būrelių (kurių išlaidas dengė atsakovas ir jo motina) ir pradėti lankyti baletą bei vokiečių kalbos užsiėmimus buvo priimtas vienasmeniškai, nesuderinus su vaiko tėvu. Akcentuotina, kad papildomi užsiėmimai (būreliai) galėtų būti pripažįstami būtinais vaikui, jeigu jis demonstruotų ypatingus gebėjimus ir pasiekimus konkrečioje veikloje, tačiau šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra.

46. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę ne tik bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bet taip pat bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo motinos bendravimas su vaiku kenkia dukters interesams, ieškovės argumentai, kad močiutė nėra pajėgi užtikrinti popamokinio užimtumo atmestini kaip nepagrįsti.

47. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovė sąlygų būtinų išlaikymo padidinimui (iš esmės padidėjusių dukters poreikių) neįrodė. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neesminis vaiko poreikių pokytis nesudaro pagrindo keisti dukros išlaikymo dydžio.

48. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas vertindamas ieškovės poziciją dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sūnui poreikio, kurią ji iš esmės grindė sūnaus amžiumi, didėjančiomis paslaugų ir prekių kainomis, specialių L. B. poreikių – išskyrus ugdymą privačioje mokykloje ir specifines sveikatos problemas, susijusias su dantų ir žandikaulio korekcija – nenustatė, todėl ieškovės prašymo pakeisti atsakovo sūnui teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (kuris vaikui sulaukus pilnametystės, įvertinus indeksavimą, sudarė 337 Eur/mėn.) netenkino.

49. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pakeisti (padidinti) atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iki 890 Eur/mėn. nuo prašymo pradėti teisminę mediaciją pateikimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 8 d., iki sūnaus pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini) (t. y. už nepilnus (duomenys neskelbtini) mėnesius) nurodo, kad sūnus tapo beveik suaugusiu, rengiamas suaugusiųjų drabužiais, avalyne ir juos kas metus išauga, taip pat suvartoja maisto ir kitų prekių tiek, kiek suvartoja suaugęs asmuo, be to, turi ženkliai didesnius poreikius lavinimui, ugdymui ir pramogoms.

50. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo teiktą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį šalių sūnui reikalingo išlaikymo kontekste vertino remdamasis suma, kuri mokama pritaikius indeksavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iki sūnaus pilnametystės mokėjo sūnaus naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis indeksuojant mokėtas sumas atsižvelgiant į infliaciją.

Žemesnės instancijos teismas

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi naudojant indeksavimą kaip priemonę infliacijos padariniams sušvelninti ar eliminuoti, vaikui mokamas išlaikymo dydis automatiškai koreguojamas, kainų indeksui pasikeitus.

52. Šiame kontekste kaip visiškai nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą padidinti atsakovo sūnui teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį 11 metų vaiko poreikius prilygino (duomenys neskelbtini) metų paauglio poreikiams iš esmės konstatuodamas, kad jie tėra minimalūs. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vertino, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA esant 840 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 633 Eur „į rankas“, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmoką, „minimalūs alimentai“, priteistini iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kurie gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, sudaro 274 Eur ((633 – 85,75) / 2). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad 2022 m., iki šalių sūnui sulaukiant pilnametystės MMA esant 730 Eur neatskaičius mokesčių (po mokesčių – 533,65 Eur), įvertinus valstybės vaikui mokamą išmoką (80,50 Eur nuo 2022 m. birželio 1 d.), minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis sudarė 226 Eur ((533 – 80,50) / 2). Taigi, šalių sutartas ir indeksuotas išlaikymo dydis viršijo minimalų vaikui teiktiną išlaikymą 1,5 karto (337 / 226). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė pagrįstą išvadą, kad atsakovo mokamo išlaikymo dydžio santykis su „minimaliais alimentais“ išlieka praktiškai nepakitęs (2015 m. – 1,55, 2016 m. – 1,57, 2023 m. – 1,5).

53. Atitinkamai, atsakovui 2022 m. kiekvienam vaikui mokant po 337,63 Eur/mėn. indeksuoto išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sūnaus poreikiai iki jam sulaukiant pilnametystės galėjo būti tenkinami skiriant 755, 76 Eur (337,63x2+80,50) per mėnesį, t. y. atsakovui skiriant išlaikymą, kuris minimalųjį viršija 1,5 karto. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, nustatytu išlaikymo dydžiu galėjo būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir papildomi sūnaus poreikiai. Laikytina, kad įstatymo nustatytas periodinių išmokų indeksavimo mechanizmas atitinka šalyje didėjančių prekių ir paslaugų kainų pokyčius.

54. Pažymėtina ir tai, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatsisako tenkinti papildomas vaikų išlaidas, savo pareigų vaikams nevengia, nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, su juo pagal sūnaus galimybes ir norus bendravo, pasirūpindavo, kad sūnus vasaromis dirbtų ir užsidirbtų, kas reiškia, jog tokiu būdu taip pat tenkinami papildomi sūnaus poreikiai, į kuriuos įeina turiningas laisvalaikis, kelionės, pramoginiai renginiai ir kt. Svarbu tai, kad bendravimo su vaikais tvarka užtikrina ne tik vaikų laisvalaikio leidimo kartu trukmę, bet ir papildomų vaikų poreikių tenkinimą, t. y. keliones, pramogas ir kitas išlaidas. Tokiu būdu atsakovas be periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo prisidėjo ir prie tenkintinų papildomų sūnaus išlaidų. Apeliantės argumentai, kad atsakovas su sūnumi bendrauja labai retai, nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdo, taigi nepatiria daugiau jokių vaikų išlaikymo išlaidų paneigti į bylą atsakovo pateiktais įrodymais.

55. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl sūnaus poreikių, neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog paauglio išlaikymo išlaidos per mėnesį siekia 1778,66 Eur (atitinkamai atsakovui tenkanti dalis sudaro 889,33 Eur). Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką situacija buvo iš esmės tokia pati: vaikas augo, reikėjo tenkinti jo poreikius maistui, naujiems rūbams, higienai, pramogoms ir laisvalaikiui. Kadangi pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais, tiek atostogaujant Lietuvoje, tiek egzotiniuose kraštuose, tariantis dėl išlaikymo dydžio šios aplinkybės turėjo būti įvertintos ir dėl jų susitarta. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuokos su atsakovu metu vaikai lankė papildomus užsiėmimus, būrelius, pramogas, buvo gydomi privačiose gydymo įstaigose, sūnus lankė privatų darželį, lankė baseinus, ilsėjosi SPA ir atostogaudavo užsienyje, šalių turtinė padėtis sudarė realias galimybes skirti vaikams didesnį nei minimalų išlaikymą, santuokos nutraukimo metu šalys sutarė dėl 275 Eur/mėn. kiekvieno vaiko išlaikymui iki pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamos sumos šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

56. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad po santuokos nutraukimo yra iš esmės pasikeitęs vaiko poreikis rūbams, avalynei, byloje taip pat nepateikta duomenų, jog šalių sūnui reikalingi tam tikri išskirtiniai maisto produktai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad vienintelis sūnaus lankomas būrelis buvo vandensvydis, jo kaina 56 Eur/mėn., taigi šios išlaidos galėjo būti dengiamos vaiko pinigais nedidinant teikiamo išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu argumentai dėl esmingai padidėjusios infliacijos, pakilusių kainų, suvartojamo didesnio maisto kiekio ar būtinybės įsigyti drabužius ir avalynę suaugusiųjų skyriuje neįrodo esminio išlaidų padidėjimo, dėl kurio turėtų būti keičiamas išlaikymo dydis atsakovui teikiant įstatymų nustatyta tvarka indeksuotą išlaikymą, kuris minėta būtent ir skirtas infliacijos padariniams sušvelninti ar eliminuoti.

Dėl papildomų sūnaus priežiūros išlaidų priteisimo

57. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių sūnus turėjo specialių sveikatos poreikių, susijusių su dantų ir žandikaulio korekcija, tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti jai pusę patirtų išlaidų, susijusių su sūnaus dantų gydymu ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1660 Eur sumą, ginčo šioje dalyje nėra.

58. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė specialius sūnaus poreikius susijusius su ugdymu privačioje mokykloje (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog nors teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įsiskolinimo už sūnaus ugdymo privačioje mokykloje išlaidas iki ieškinio pateikimo (2022 m. vasario 25 d.) yra pagrįstas ir įrodytas, nepagrįstai nepriteisė atsakovui pusės šių išlaidų nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

59. Kai patiriamos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, jos gali būti pagrindas reikalauti dalį jų atlyginimo priteisti iš kito tėvo (motinos), jei šių papildomų vaiko priežiūros išlaidų poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos priteisimo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

60. Byloje nustatyta, kad L. B. privačioje mokykloje mokėsi nuo 2018 m. gruodžio 5 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra sumokėjęs stojamąjį mokyklos mokestį, taip pat mokyklos išlaidas dengė pirmuosius mokymosi metus (nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. rugpjūčio). Pirmosios instancijos teismas vertino šalių mokėjimus, kurie buvo atlikti ne seniau nei 3 metai iki bylos iškėlimo 2022 m. vasario 25 d., t. y. sprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualūs ieškovės ir atsakovo mokėjimai atlikti po 2019 m. vasario 25 d. (CK 3.200 straipsnis).

61. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2019 m. vasario 25 d. atsakovas už sūnaus mokyklą sumokėjo 1388 Eur, atsižvelgiant į CK 3.200 straipsnio nuostatą, atitinkamai sprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualia laikytina 1388 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į šias išlaidas buvo įtrauktas ne tik ugdymo mokestis, kuris 2018-2019 mokslo metais sudarė 208 Eur/mėn., bet ir mokestis už maitinimą, todėl sprendžia, kad atsakovas 2019 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais patyrė ne 1388 Eur, o 1040 Eur (208 Eur x 5 mėn.) sūnaus ugdymo išlaidų.

62. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad sūnaus mokymosi išlaidas dengia nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, atitinkamai nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo (2022 m. vasario) už sūnaus ugdymo paslaugas patyrė 6 600 Eur išlaidų (2019 m. rugsėjis - 2022 vasaris, t. y. 30 mėnesių po 220 Eur). Taip pat po ieškinio pateikimo ieškovė papildomai patyrė 4040 Eur mokymosi išlaidų, sumokėdama mokestį už sūnaus paskutinius mokymosi metus (3600 Eur už 2022 m. rugsėjį – 2023 m. rugpjūtį + 440 Eur (220 Eur x 2) už 2022 m. liepą – rugpjūtį). Laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės ieškovė sūnaus ugdymo privačioje mokykloje išlaidų dalimi prašė padidinti sūnaus išlaikymui mokamas periodines išmokas.

63. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už sūnaus ugdymą, nustatė, kad 3820 Eur (4040 – 220) ieškovė sumokėjo jau už pilnamečio sūnaus mokslą ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė. Visgi, nors sūnaus poreikius susijusius su ugdymu privačioje mokykloje pripažino specialiaisiais jo poreikiais, ieškovės 2022 m. kovą, balandį, gegužę, birželį patirtų 880 Eur išlaidų (220 Eur x 4 mėn.) neįtraukė į išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už ugdymą privačioje mokykloje. Taip pat apskaičiuodamas minėtą kompensaciją išminusavo klaidingai apskaičiuotas 2019 m. atsakovo patirtas išlaidas. Atitinkamai sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina (10 640 – 3820 – 1388 / 2) / 2 = 3063 Eur dydžio kompensacija už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus ugdymą.

64. Nesant ginčo, kad 2022 m. kovo–birželio mėnesiais už sūnaus mokslą mokėjo ieškovė, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovui tenkanti išlaidų nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės dalis liko nepadengta, atitinkamai perskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina (10 640 + 880 – 3820) / 2 – (1040 / 2)) = 3330 Eur dydžio kompensacija už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus ugdymą.

65. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, taip pat tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas mokyklos išlaidas dengė pirmuosius mokymosi metus, kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už sūnaus ugdymą privačioje mokykloje, nepagrįstai išskaičiavo pusę atsakovo sumokėto mokesčio už pirmuosius ugdymo metus.

66. Minėta, kad ieškovė taip pat patyrė 4040 Eur išlaidų, sumokėdama mokestį už sūnaus paskutinius mokymosi metus, patikslintu ieškiniu prašė pusę šios sumos priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 3820 Eur (4040 – 220) ieškovė mokėjo jau už pilnamečio sūnaus mokslą, atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už sūnaus Luko ugdymą privačioje mokykloje už paskutinę 12 klasę. Taigi, teismas sprendė, kad, sūnui sulaukus pilnametystės, tačiau vis dar besimokant vidurinėje mokykloje, ieškovės patirtos ugdymo išlaidos neturi būti kompensuotos ir priteistos iš atsakovo. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už sūnaus ugdymą privačioje mokykloje už paskutinę 12 klasę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

68. Atsakovas nesutikimą padengti pusę sūnaus mokymosi privačioje mokykloje išlaidų, patirtų tiek iki sūnaus pilnametystės, tiek ir už paskutinę 12 klasę grindė argumentais, kad edukacinis paruošimas privačioje mokykloje blogesnis nei valstybinėse mokyklose, bendras klasės lygis yra žemas, todėl mokykla neužtikrina sūnaus aukštų pasiekimų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tęsti mokslus privačioje ugdymo įstaigoje buvo vienasmenis ieškovės sprendimas, kuris nepasiteisino (teko samdyti korepetitorius, kurių paslaugas turėjo atstoti papildomos mokymo įstaigoje teikiamos konsultacijos mokiniams, be to sūnus prastai išlaikė baigiamuosius egzaminus). Atsakovo teigimu, ieškovė ugdymo privačioje mokykloje išlaidas padengdama avansu, sumokant visą mokestį už 2022-2023 mokslo metus iš karto, nesąžiningai siekė tai pateikti kaip būtinąsias išlaidas.

69. Atmesdama kaip nepagrįstus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad privačios mokyklos pasirinkimui pritarė tiek atsakovas, tiek ieškovė, šalių sūnaus lankoma ugdymo įstaiga atitiko paauglio pasirinkimą, vaikas mokykloje gerai jautėsi, turėjo draugų ir kt. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria išvadai, kad emocinė vaiko būsena neturėtų būti nuvertinama. Taigi mokyklos pasirinkimas nelaikytinas ieškovės vienasmeniu sprendimu.

70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nepritarti bylą nagrinėjusio teismo išvadoms, jog privati mokykla, kurioje šalių sūnus mokėsi nuo 7 klasės vidurio, buvo ketvirta mokykla, kurioje mokėsi vaikas. Laikytina, kad dažnas mokyklos keitimas neatitinka vaiko interesų. Taip pat byloje nustatyta ir nepaneigta, kad atsakovas turi emocinį ryšį ir santykį su sūnumi, taigi turėjo visas galimybes kalbėtis su sūnumi, įkalbinti vaiką rinktis geresnį paruošimą, svarstyti esamas ugdymo galimybes ir alternatyvas.

71. Visgi, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas sūnaus galimybei baigti jam patinkančią ir įprastą mokyklą, ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją už ugdymą dvyliktoje klasėje atmetė iš esmės vieninteliu argumentu – kad paskutinėje klasėje besimokantis šalių sūnus jau yra pilnametis. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodė būtinybę vaiką leisti į privačią mokyklą, vaiko priežiūros poreikis ne valstybinėje, o privačioje ugdymo įstaigoje buvo objektyvus (sūnus lankė privatų darželį, valstybinėje mokykloje nepritapo, ugdymas privačioje įstaigoje buvo rekomenduotas specialistų), šis sprendimas priimtas pritarus atsakovui. Taigi išlaidos privačiai ugdymo įstaigai nagrinėjamu atveju yra būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos. Nors atsakovas vaikui baigus pirmąjį pusmetį privačioje mokykloje pakeitė nuomonę dėl tolesnio ugdymo, atsisakymą padengti privačios mokyklos išlaidas grįsdamas tuo, kad pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas nėra tinkamas (mokykla nepateisina lūkesčių susijusių su ugdymo kokybe), galimų vaiko priežiūros poreikio patenkinimo alternatyvų kitose privačiose ugdymo įstaigose nesvarstė. Nesant galimybės išvengti išlaidų privačiai ugdymo įstaigai, šalims neradus kitų privataus ugdymo alternatyvų, teismo vertinimu ieškovė pagrįstai teikė prioritetą esamo ugdymo tęstinumui. Teismas neturi pagrindo nepritarti apeliantės argumentams, kad paskutiniais mokslo metais abiturientui yra itin svarbu užtikrinti stabilią emocinę būseną, nekeičiant mokymosi įstaigos.

72. Įvertinus besimokančio vidurinėje mokykloje mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tikslas siekti išsilavinimo, užtikrinti mokymosi tęstinumą ir galimybę baigti vidurinę mokyklą turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sūnui, nors ir sulaukusiam pilnametystės buvo būtina tėvų finansinė parama siekiant baigti lankomą privačią mokyklą, todėl išlaidos už paskutinę klasę nepagrįstai perkeltos išimtinai apeliantei.

73. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad už ugdymo paskutinėje klasėje paslaugas jau yra apmokėjusi, iš atsakovo prašoma suma yra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Aplinkybė, jog už visus mokslo metus buvo sumokėta iš karto, o ne mokant kas mėnesį, apeliantei įrodžius privačios mokymosi įstaigos būtinybę, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos tenka išimtinai ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už paskutinius ugdymo privačioje ugdymo įstaigoje metus ieškovė patyrė 3820 Eur išlaidų, sprendžia pusę šių išlaidų, t. y. 1910 Eur priteisti iš atsakovo.

74. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad dalyje dėl išlaidų sūnaus korepetitoriams (416,07 Eur), išlaidų vairavimo kursams apmokėti (686 Eur), išlaidų odos apgamų gydymui (795 Eur) pirmosios instancijos teismas, priskirdamas šias išlaidas prie įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, kurios dengtinos iš periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendžia, kad ieškovės reikalavimai jai iš atsakovo priteisti pusę šių sumų netenkinti pagrįstai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

75. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės prašymas priteisti jos naudai iš atsakovo įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, argumentuojant šeimos bylų nagrinėjimo specifika ir ieškovės procesiniu elgesiu – ieškovė naudojosi teise teikti patikslintą ieškinį. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad įtakos bylos nagrinėjimui trukmei turėjo ne ieškovės, o atsakovo ir teismo veiksmai prašant pratęsti procesinius terminus ir neoperatyviai skiriant posėdžius.

76. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 21 punktas).

77. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą procesines palūkanas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas tenkintas iš dalies nepagrįstai, todėl naikintinas, šioje dalyje priimant naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

78. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tačiau tik iš dalies tinkamai nustatė ieškovei priteistiną sumą už sūnaus ugdymą privačioje mokykloje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas, priteisiant iš atsakovo 3 330 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 1 910 Eur už sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje paskutinėje klasėje, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas, priteisiant iš atsakovo minėtą sumą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dalyje priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas tenkino iš dalies nepagrįstai, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas priimant naują sprendimą – priteisiant iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

79. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

80. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

81. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 7 214,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 259,45 Eur žyminis mokestis ir 6 955 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Tuo tarpu atsakovas patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

82. Ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams sūnui L. B. ir dukrai L. B. dydžius, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ir 2) priteisti iš atsakovo 7 928,54 Eur išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintas, o dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš viso 6 900 Eur išlaikymo įsiskolinimo kompensacijos sumą, t. y. šis reikalavimas patenkintas 87,03 proc. Vadinasi, ieškovės ieškinys patenkintas 43,51 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 139 Eur (7 214,45 Eur x 43,51 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 1 694,70 Eur (3 000 Eur x 56,49 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

83. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė iš viso 1 831,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 271,41 Eur žyminis mokestis ir 1 560 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis: advokatės Astos Jakės ataskaitą ir 2023 m. birželio 5 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 23-06-05/AJ bei 2023 m. birželio 5 d. AB „SEB bank“ patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Atsakovas apeliaciniame procese patyrė iš viso 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis: advokato Manto Valiuko 2023 liepos 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23/0701 ir 2023 m. liepos 4 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą.

84. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžius; 2) priteisti 2 968,54 Eur įsiskolinimą už išlaikymą ir padidinti priteistą sumą už ugdymo paslaugas 694 Eur suma. Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintas, o dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas iš dalies, priteisiant papildomai 2 177 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimo, t. y. šis reikalavimas patenkintas 59,44 proc. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 29,72 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 544,30 Eur (1 831,41 Eur x 29,72 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 1 265,04 Eur (1 800 Eur x 70,28 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

85. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš atsakovo priteista iš viso 4 970,41 Eur (3 139 Eur + 1 831,41 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 2 959,74 Eur (1 694,70 Eur + 1 265,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteistina suma įskaitoma į ieškovei priteistiną sumą ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 010,67 Eur (4 970,41 Eur – 2 959,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteista 3 063 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensacija už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje ir šioje dalyje ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 330 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimas priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje paskutinėje klasėje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 910 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje paskutinėje klasėje.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymas priteisti jos naudai iš atsakovo įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (6 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 010,67 Eur (du tūkstančius dešimt eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė–SakalauskienėTatjana Žukauskienė