Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžių pakeitimo ir ieškovės patirtų išlaidų vaikų išlaikymui kompensavimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės L. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui L. B. (toliau – ir atsakovas) dėl su išlaikymu nepilnamečiams vaikams susijusių klausimų. Pirminiame ieškinyje ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015 (toliau – Sprendimas) nustatytus išlaikymo vaikams dydžius ir nuo prašymo pradėti teisminę mediaciją pateikimo dienos, t. y. 2021 m gruodžio 8 d., priteisti iš atsakovo šalių dukrai L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 795 Eur, o šalių sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 760 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimą už išlaikymą – pusę jos patirtų papildomų būtinų vaikų poreikių tenkinimo išlaidų, viso 5291 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė padidinti periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą sūnui L. B. iki 890 Eur/mėn., dukrai L. B. – iki 975 Eur/mėn., iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos, priteistą išlaikymą indeksuojant; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimą už vaikų išlaikymą – pusę jos patirtų papildomų būtinų vaikų poreikių tenkinimo išlaidų, viso 7928,54 Eur; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Sprendime įtvirtinti dviejų vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiai (275 Eur/mėn. vienam vaikui) nedengia ženklios dalies mėnesinių vaikų išlaikymo išlaidų, kurios, ieškovės skaičiavimu, viršija 3000 Eur per mėnesį dviem vaikams. Taip pat ieškovė patyrė papildomų būtinų vaikų išlaikymo išlaidų.

2.2. Teismui Sprendimu tvirtinant nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis 275 Eur/mėn. dydžius, šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metų, dukrai – vos (duomenys neskelbtini) metukai, vaikų poreikiai tuo metu buvo pakankamai minimalūs. Keletą metų po santuokos nutraukimo atsakovas skirdavo papildomai lėšų vaikų išlaikymui, nes abiem šalims greitai tapo akivaizdu, kad jų sutarta ir Sprendime numatyta vaikų išlaikymo suma nėra pakankama. Pastaraisiais metais atsakovas skirti papildomai lėšų vaikų išlaikymui atsisako. 2022 metais sūnui sueina (duomenys neskelbtini) metų, dukrai – (duomenys neskelbtini) metų ir jų poreikiai, atsižvelgiant į amžių, nuolat ženkliai augančias kainas, kurių nedengia indeksavimas, bei ypač atsiradus papildomoms būtinosioms išlaidoms, yra gerokai pasikeitę.

2.3. Atsakovas atsisako geruoju prisidėti prie padidėjusių vaikų išlaikymo išlaidų, teigia, kad vaikų išlaikymui turi pakakti minimalios algos. Atsakovas 2022 metais moka po 337,63 Eur/mėn. vienam vaikui indeksuoto išlaikymo.

2.4. Ieškovė tikėjosi, jog atsakovas prisidės prie vaikų išlaikymo bendraudamas su vaikais bent jau tiek, kiek yra numatyta Sprendime, tačiau jis su vaikais bendrauja retai, Sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdo.

2.5. Ieškovė su vaikais gyvena bute, adr. (duomenys neskelbtini), finansiškai išlaiko vaikus, taip pat prie vaikų išlaikymo šiek tiek prisideda ieškovės partneris ir tėvai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Ieškovės su ieškiniu teikiamos jos sudarytos sūnaus ir dukros poreikių lentelės liudija, kad ieškovė vaikų išlaikymui per mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 3000 Eur. Ieškovė dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), gauna per mėnesį „į rankas“ 3200 Eur. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja, iš šios nuomos gauna 900 Eur/mėn. pajamų. Ieškovės įsipareigojimai kreditoriams yra 200 Eur per mėnesį (būsto paskolos įmoka su palūkanomis per mėnesį).

2.6. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra ir t.t.). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos priteisiamos nepriklausomai nuo to, kokia forma yra priteistas vaiko išlaikymas.

2.7. Yra padidėjusios išlaidos sūnaus išlaidos ugdymui. Sūnus ankščiau lankė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl suprastėjusių ugdymo rezultatų ir pasikeitusio elgesio, kuriuos, labiausiai tikėtina, lėmė mokykloje susidaręs tam tikrų draugų ratas bei labai didelio vaikų skaičiaus klasės, esant sūnaus psichologės rekomendacijai surasti sūnui kitą mokyklą, kurioje būtų skiriamas didesnis dėmesys individualiam mokymui, buvo nuspręsta sūnų leisti į privačią mokyklą. Nuo 2018 m. gruodžio sūnus lanko privačią mokyklą (duomenys neskelbtini) (ankščiau „(duomenys neskelbtini)“ privati mokykla). Šioje mokykloje mokėsi keli vaikai iš sūnaus pradinių klasių, klasėje buvo tik 11 mokinių, buvo sudaryta galimybė gauti nemokamą mokytojų pagalbą po pamokų. Mokykla buvo pakeista atsakovo sprendimu (atsakovas sudarė 2018-12-05 Mokinio ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmaisiais metais sumokėjo visą mokymosi kainą. Vaikui pradėjus lankyti privačią mokyklą, situacija iš esmės pasikeitė, sūnus gerai mokosi, turi draugų, su kuriais leidžia turiningą laisvalaikį. Tačiau vėliau atsakovas už vaiko mokslą nebemokėjo, todėl nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki šiol sūnaus ugdymo išlaidas dengia tik ieškovė (galiojanti mokinio ugdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki pirminio ieškinio pateikimo ieškovė už sūnaus ugdymo paslaugas patyrė 6600 Eur išlaidų (30 mėnesių po 220 Eur). Nurodytos sūnaus ugdymo išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos vaiko poreikių tenkinimo išlaidos, saugant sūnaus teisę į stabilią aplinką, kokybišką ugdymą, išsaugant sūnaus emocinę sveikatą (keitimas mokyklų kas metus neabejotinai būtų pažeidęs vaiko emocinę būklę, būtų suprastėję mokymosi rezultatai, elgesys ir pan.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę nurodytų patirtų išlaidų – 3300 Eur.

2.8. Yra patirta išlaidų sūnaus gydymui. Sūnaus išskirtinis poreikis gydyti dantis atsirado dėl patirtos traumos (krito ir atsitrenkė dantimis į stalviršį, nuskėlė nuolatinį dantį, dantys augant išsikraipė, šoniniai išdygo ploni stulpeliai). Pagal gydytojų rekomendacijas gydymas galėjo būti pradėtas tik nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl sulaukus šio amžiaus sūnui buvo pradėtas intensyvus gydymas, atstatinėjami dantys, sudėti breketai, kuriuos vaikas nešiojo net 3 metus. Be to, sūnui teko nešioti specialų aparatą, nes vaiko apatinė žandikaulio dalis yra pasislinkusi į vidų (netaisyklinga). Po breketų nešiojimo, kas yra dažna breketų nešiojimo pasekmė, sūnaus dantyse atsirado daug ėduonies atvejų (daugiau nei 10), buvo pradėtas gydymas, kuris iki šiol nėra užbaigtas. Greitu metu vaikui gali tekti koreguoti ir estetinį plombavimą. Šios sūnaus poreikių tenkinimo išlaidos buvo papildomos, tačiau būtinos ir neišvengiamos. Atsakovas žinojo apie sūnaus dantų problemas ir kad sūnus buvo ir yra intensyviai gydomas. Gydymo proceso pradžioje atsakovas geranoriškai su ieškove susitarė pusę šių gydymo išlaidų padengti ir susitarimą vykdė, tačiau vėliau vaiko gydymo išlaidų nebedengė, atsisakymą grindė tuo, kad neva galima buvo surasti pigesnę kliniką, pasinaudoti turimais ryšiais darbe, gaunant geresnes kainas, nuolaidas ir pan. Tokie argumentai nėra suprantami, kai gydymas yra tęsiamas ne vienerius metus. Pastaraisiais metais sūnaus gydymo išlaidas dengia tik ieškovė, per pastaruosius trejus metus patyrė 3187 Eur išlaidų, todėl pusė šios sumos, 1593,50 Eur priteistina iš atsakovo.

2.9. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas sūnaus dantų gydymui ieškovė turės patirti ir ateityje, atitinkamai didėja sūnaus išlaikymo poreikiai – šia aplinkybe yra pagrindžiamas reikalavimas didinti išlaikymą.

2.10. Sūnaus gydymo išlaidų poreikis didėja ir dėl to, kad sūnus turi odos problemų, dėl kurių jis turi būti nuolat stebimas gydytojo dermatologo ir jam turi būti nuolat ir sistemingai atliekamos apgamų patikros procedūros specialiais aparatais, kurie prieinami privačioje klinikoje. Sūnui tenka ir šalinti apgamus dėl didėjančios jų piktybiškumo rizikos. Ieškovė nuo 2019 m. patyrė 795 Eur išlaidų sūnaus odos ligai gydyti, atsakovas prie šių papildomų, tačiau būtinųjų išlaidų dengimo atsisako prisidėti, todėl pusė šios sumos, viso 397,50 Eur priteistina iš atsakovo.

2.11. Sūnaus kiti poreikiai nuolat keičiasi ir didėja ne tik dėl jo amžiaus ir su tuo susijusių besikeičiančių pomėgių, laisvalaikio veiklos, užsiėmimų, bet ir dėl to, kad sūnaus kasdieninius poreikius patenkinti, skaičiuojant pagal mažam vaikui tenkantį išlaikymą, tampa neįmanoma. Sūnaus drabužiai, avalynė, aksesuarai gali būti perkami tik suaugusiųjų skyriuose, sūnus valgo ženkliai daugiau nei (duomenys neskelbtini) ir pramogauja ne kaip mažas vaikas. Be to, sūnus mato ir supranta, kad jo tėvų turtinė padėtis leidžia jam užsiimti mėgstamomis veiklomis (pavyzdžiui, lankyti vandensvydį), prašyti nupirkti sportinius batelius, kompiuterinius žaidimus ir kasdien gauti dienpinigius smulkioms išlaidoms, todėl atsakyti sūnui, jog jis turi tenkintis 600 Eur ar panašia suma per mėnesį, į kurią turi būti įskaičiuojamos visiškai visos jo išlaikymo išlaidos (įskaitant jo ugdymo ir gydymo išlaidas), reikštų vaiko interesų pažeidimą, nes vaikai negali gyventi blogiau, nei gyvena jų tėvai. Ieškovės manymu, atsakovas neturi aiškaus supratimo, kiek realiai kainuoja (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymas.

2.12. Dukros išlaikymo išlaidos apima tiek kasdieninius, tiek nekasdieninius poreikius, kurie yra būtini augančiam vaikui, t. y. maistas, drabužiai ar avalynė, ugdymas ir vaiko edukaciniai užsiėmimai, atostogos ir stovyklos. Atsakovo bendravimas su dukra vyksta tik tiek, kiek paprašo ieškovė dukrą prižiūrėti, kai pati turi išvykti ir pan., pavyzdžiui 2021 m. rudenį ieškovė prašė dvi savaites prižiūrėti dukrą, atsakovas neatsisakė, tačiau bendravimui savaitgaliais dukros nepasiima nuo 2021 metų vasaros.

2.13. Dukra lanko valstybinę mokyklą, kurioje prailginta mokymosi dienos grupė kainuoja 80 Eur/mėn. Ieškovė dirba pilną darbo dieną, atsakovas dukros niekada nepaima iš mokyklos, todėl prailgintos grupės lankymas yra būtinas. Dukra du kartus per savaitę papildomai dirba su lietuvių kalbos korepetitoriumi, kurį būtina samdyti dėl mergaitės prastų lietuvių kalbos įvertinimų (rašo su klaidomis, ieškovei savo jėgomis nepavyksta padėti), vieno užsiėmimo kaina 15 Eur. Papildomai mokosi vokiečių kalbos, mėnesio kaina 60 Eur. Dukra mokykloje kartu su visais klasės draugais lanko aktyvius edukacinius ir kitus užsiėmimus, važiuoja į spektaklius, išvykas, lanko baseiną. Dukra taip pat lanko baleto pamokas, dalyvauja koncertuose. Labai norėtų atnaujinti piešimo pamokas ir pradėti treniruotes žirgyne, tačiau tokiems vaiko pomėgiams skiriamų lėšų nepakanka. Vasaros metu vaikams turi būti garantuojamas užimtumas vasaros stovyklose. Vasaros stovyklos mokykloje savaitės kaina 100 Eur, Palangoje – 300 Eur. Dukra planuoja vykti mažiausiai į 3-4 stovyklas ateinančias vasaras.

2.14. Dukrai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kai vaikas (duomenys neskelbtini). Dėl to patiriamos papildomos išlaidos – tenka dažniau pirkti naują patalynę, keisti čiužinius, pirkti paklotėlius, vaistus. Dėl šios diagnozės gali tekti pradėti lankyti psichologo konsultacijas, gydymas gali trukti nuo vienerių iki kelerių metų.

2.15. Tiksli atsakovo turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2015 metų esmingai pasikeitė, nes atsakovas įgijo daug vertingo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi turto (duomenys neskelbtini), kurį valdo nuo šalių santuokos nutraukimo 2015 m. Taip pat atsakovas 2018 m. įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), 2020 metais įgijo žemės sklypo dalį su statiniais, automobilių stovėjimo aikštelės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 metais įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), 2021 metais įgijo butą (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas turi daug vertingo nekilnojamojo turto, kuriuo turi teisę laisvai disponuoti ir generuoti iš jo pajamas. Atsakovas visuomet užimdavo aukštas pareigas didelėse įmonėse (pavyzdžiui, buvo (duomenys neskelbtini) finansų direktorius, (duomenys neskelbtini) finansų direktorius ir pan.). Taip pat atsakovas turi savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja. Ieškovė prašo teismo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl pakankama teikti vaikų visus būtinus poreikius tenkinantį išlaikymą.

2.16. Pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3. 200 straipsnis). Ieškovė prašo vaikams tenkantį išlaikymą pakeisti (padidinti) nuo prašymo pradėti teisminę mediaciją pateikimo dienos, t. y. 2021 m gruodžio 8 d. Didesnes vaikų išlaikymo išlaidas ieškovė pradėjo patirti dar 2018 metais ir patiria nuolat (2022 m. vasario 25 d. CBP-4548).

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, teigė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti. Savo poziciją grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Atsakovas, ne tik moka teismo sprendimu nustatytą ir nuolat indeksuojamą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą, tačiau esant finansinėms galimybėms, nuolat prisideda prie vaikų išlaikymo papildomai, yra išleidęs nepilnamečių vaikų išlaikymui žymiai daugiau nei yra nustatyta teismo sprendimu.

3.2. Ieškovė 2020 metų balandžio 28 d. buvo kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-18781-967/2015, teigdama, kad neva yra susidaręs įsiskolinimas už vaikų išlaikymą, o atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė, pažymėdamas, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas teikė priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

3.3. Išlaikymas vaikui gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Aplinkybės turi būti pasikeitusios iš esmės.

3.4. Atsiliepimo teikimo metu (2022 m. balandžio mėn.) Sprendimu nustatyta ir indeksuota išlaikymo suma vienam vaikui, kurią moka atsakovas sudaro 337,63 Eur. Ieškovė turėtų prisidėti tokia pačia pinigų suma kiekvienam iš vaikų. Taip pat nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui valstybė skiria 73,5 Eur išmoką. Be nurodyto išlaikymo dydžio atsakovas nuolat apmoka pastovias vaikų išlaidas, tokias kaip telefono abonementai, papildomai perkami rūbai, apmokamos vaikų pramogos. Atsakovas nuolat rūpinasi vaikų edukacija, jų laisvalaikiu. Atsakovo skaičiavimais pirmiau nurodytoms išlaidoms jis nuo 2019 metų iki 2022 metų kovo mėnesio papildomai skyrė 12170 Eur, kas sudaro po 156 Eur (12170 Eur / 39 mėn. / 2 vaikams) per mėnesį vidutiniškai kiekvienam iš vaikų. Taigi, laikytina, jog kiekvienam iš vaikų vidutiniškai skiriama po 904,76 Eur (337,63 * 2 + 156 + 73,50) kas mėnesį. Atsakovo nuomone, tokio dydžio išlaikymas pilnai padengia būtinuosius vaikų poreikius ir atitinka atsakovo finansines galimybes.

3.5. Manytina, jog ieškovės sudarytose lentelėse nurodyti vaikų poreikiai yra apskaičiuoti ne objektyviai, o nurodant ieškovės pageidaujamą sumą ir negali būti laikomi pagrįstais. Ieškovė į bylą nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos deklaratyviai nurodytus 3000 Eur kaip patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui kas mėnesį.

3.6. Atsakovo vienintelės gaunamos pajamos darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį sudaro tik 3000 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas negauna jokių pajamų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ši įmonė jau ilgą laikotarpį faktiškai nebevykdo jokios veiklos, o nuo 2018 m. birželio 19 d. įmonėje nebeliko nė vieno apdraustojo darbuotojo. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

3.7. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais dėl papildomų sūnaus ugdymo poreikių. 2018 m. pakeisti valstybinę mokyklą į privačią buvo ieškovės noras, kuriam atsakovas neprieštaravo. Tuo metu ieškovė tvirtino, kad jai privačios mokyklos išlaidos yra per didelės, todėl tuo metu tas išlaidas atsakovas prisiėmė ir vienasmeniškai mokėjo visus mokslo metus, nes tuo metu tai leido gaunamos pajamos. Vienas iš motyvų dėl ko neprieštaravo atsakovas, kad sūnus lankytų privačią mokyklą, buvo tai, kad ji teikė papildomas korepetitorių paslaugas. Deja, sūnus nelankė papildomų užsiėmimų. Nesutiktina su tuo, kad neva privati mokykla pakėlė sūnaus pažangumo lygį. Vaikas nesimokė gerai, jo vidurkis siekia 8, o klasės lygis labai žemas, sūnus nedalyvavo nei vienoje olimpiadoje, todėl negalima jo lygio palyginti su tų pačių metų vaikais ir daryti tokias išvadas kaip daro ieškovė, kad jo lygis labai pakilo; visuotiniuose žinių patikrinimuose mokykla nedalyvauja. Nuo 2020-03-16 sūnaus pamokos persikėlė į nuotolines, kontaktinės pamokos buvo tik nuo 2021 rugsėjo. Sūnus ir toliau nelankė papildomų užsiėmimų, kuriuos mokykla turėtų suteikti nemokamai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė visiškai nepagrįstai bei vienasmeniškai nusprendė tęsti sūnaus mokslus privačioje mokykloje, kurie visiškai nepasiteisino, todėl ieškovės patirtos išlaidos 2020 ir 2021 metais už privačią mokyklą ne tik, kad nebuvo suderintos su atsakovo, bet nebuvo ir būtinos.

3.8. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl būtinybės kompensuoti papildomas gydymo išlaidas. Sūnaus dantų gydymą organizavo ieškovė nederindama su atsakovu. Atsakovas pradžioje gydymo išlaidas dengė, nes galvojo, kad tai bus trumpalaikės išlaidos. Kai pastebėjo, kad gydymas tęsiasi, kreipėsi į ieškovę, kad paaiškintų kiek laiko truks gydymas ir kiek jis kainuos, klausė ar yra sudarytas gydymo planas, siūlė rinktis (duomenys neskelbtini) klinikas, kuriose atsakovas tuo metu dirbo ir turėjau galimybes gauti nuolaidas. Tačiau ieškovė į tai nereagavo, nei gydymo trukmės nei gydymo plano atsakovui nepateikė. Todėl atsakovas atsisakė toliau dengti išlaidas, kurių dydis buvo nežinomas, neaišku nuo ko priklausantis. Vaikams karieso gydymas yra finansuojamas teritorinių ligonių kasų ir yra nemokamas, tačiau ieškovė vaikus vedė į privačias klinikas, kurios neturėjo sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis ir dėl to atsirado nepagrįstos ir nebūtinos gydymo išlaidos. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl to, kas konkrečiai parengė ieškinio priedą Nr. 8, kurio tik pirmas lapas pasirašytas personalo administratorės, nėra aišku kas parengė ieškinio priedą Nr. 10, kuris nepasirašytas specialisto, nėra įrodymų dėl to, kad deklaratyviai nurodytos procedūros buvo būtinos bei nekompensuojamos valstybinių ligonių kasų. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad nurodytas odontologų išlaidas ieškovė turės patirti ir ateityje.

3.9. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog sūnaus gydymo išlaidų poreikis didėja ir dėl to, kad sūnus turi odos problemų, dėl kurių jis turi būti nuolat stebimas gydytojo dermatologo ir jam turi būti nuolat ir sistemingai atliekamos apgamų patikros procedūros specialiais aparatais, kurie prieinami privačioje klinikoje. Pažymėtina, jog būtinosios medicininės paslaugos, juo labiau vaikams yra pilnai kompensuojamos valstybės, todėl ieškovės teiginiai dėl būtinybės naudotis šiuo atveju privačių klinikų paslaugomis yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovo žiniomis sūnui buvo pašalintas apgamas nuo kaklo. Šalino lazeriu privačioje klinikoje ir pašalino blogai, todėl reikėjo šalinti pakartotinai. Dėl klinikos parinkimo ieškovė su atsakovu nederino. Sūnus neturi jokių chroninių ligų, dėl kurių būtų reikalinga kitokia priežiūra nei vidutinio Lietuvos jaunuolio.

3.10. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jis pats neva neprisideda prie sūnaus išlaikymo nebendraudamas su juo bent jau tiek, kiek nustatyta Sprendime. Sūnus su atsakovu faktiškai gyveno apie pusę metų 2019 metais. Atsakovo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) pramogomis jis rūpinasi daugiau nei ieškovė: yra sūnui nupirkęs dviratį, kartu darė išvykas į Mindūnų apžvalgos bokštą, aplink Bebrusų ežerą, važinėjo Vilniaus dviračių trasomis, nupirko elektrinį paspirtuką, su sūnumi važinėjosi kartu Vilniaus trasomis, keturratį, kartu važinėjosi Molėtuose, žiemą vedą slidinėti į Liepkalnį. Atsakovas sūnų (duomenys neskelbtini) vežėsi atostogoms į Egiptą (bent du kartus), į SPA Druskininkuose, kartu vyko į muziejus (Senasis Arsenalas, Katedros varpinė), važiavo į Kauną pažiūrėti Kauno senamiesčio. Atsakovas turi tradiciją su sūnumi vaikščioti Vilniaus senamiesčiu, kiekvienais metais eina apžiūrėti Vilniaus Kalėdų eglutės, papuoštų Vilniaus gatvių. (duomenys neskelbtini) vedasi kartu apžiūrėti ir išbandyti naujų automobilių, kartu važinėjasi kartingais. Atsakovas kiekvienais metais suranda sūnui darbo vasaros laikotarpiu, kur jis turi galimybę ne tik užsidirbti savo pinigų, bet įgauti supratimą apie realų gyvenimą, įgauti darbo santykių supratimą (2020 dirbo (duomenys neskelbtini) klinikoje, 2021 dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje). Atsakovas sūnui daugiau padeda tiek su mokslais, tiek supažindindamas su istorija bei kultūra, taip pat leidžia su juo įdomesnį ir įvairesnį laisvalaikį.

3.11. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl tariamo nepakankamo bendravimo su dukra. Atsakovas su dukra leidžia daug laiko kartu, lanko muziejus – senasis Arsenalas, Katedros varpinė, Ivanausko muziejus Kaune, zoologijos sodas Kaune, vaikšto Vilniaus senamiesčio gatvėmis, dalyvauja valstybinėse šventėse (pvz. Baltijos kelio metinės), savaitėmis leidžia laiką (duomenys neskelbtini), kur turi sodybą (ypatingai vasaros metu), važinėja dviračiais, paspirtukais, riedučiais, eina į ledo čiuožyklą, slidinėti į Liepkalnį, važiuoja atostogauti į užsienį bei SPA Lietuvoje. Bendravimas su dukra vyksta suderinus su ieškove ir dukra, ir ne visada atitinka teismo sprendime aprašytą tvarką. Atsakovas, neretai suderinęs su ieškove dukrą paimą nepriklausomai nuo to, kad tai “ne jo savaitė”. Dukra turi draugių, jos socialiniai interesai yra jos gyvenamojoje vietoje su ieškove, todėl atsakovas sutinka su dukra bendrauti ir kitu metu, jei ji būna užsiėmusi.

3.12. Daugumą dukros poreikių ieškovė nurodo deklaratyviai bei nepagrįstai. Pvz., dukra dar nėra buvusi stovykloje su nakvyne, vasarą lankė dienos stovyklą tik dvi dienas, nes nepatiko. Prailgintos grupės išlaidos yra nepagrįstos. Dukra norėtų būti pas močiutę – atsakovo mamą, kuri nedirba, galėtų pamaitinti dukrą iš mokyklos bei prižiūrėti, kad būtų paruoštos pamokos. Atsakovo mama gyvena tame pačiame kieme kaip ir ieškovė, tačiau ieškovė nesutinka, kad vaiką po mokyklos paimtų močiutė. Dukra auga, todėl prailgintos grupės poreikis nesitęs neribotai. Korepetitorių samdymas dukrai taip pat yra nepagrįstas ir nederintas su atsakovu. Ieškovė nemokina dukros, netikrina pamokų ruošos, todėl jai yra patogiau pasamdyti prailgintą grupę ar korepetitorius. Ieškovė nusprendė dukrą mokinti vokiečių kalbos samdant korepetitorių nederindama su atsakovu. Atsakovo žiniomis, dukrai nepatinka vokiečių kalba, praėjus metams, vaikas žino vos kelis žodžius vokiškai. Atsakovo manymu, ieškovė pasamdė vokiečių kalbos korepetitorių, nes nori vaikus išvežti gyventi į Vokietiją, nors atsakovas tam prieštarauja. Baleto pamokos nebuvo derintos su atsakovu, dukra pradėjo lankyti baletą tik po to kai ieškovė pareiškė pretenzijas dėl vaikų išlaikymo padidinimo. Prieš tai dukra lankė gimnastikos ir gimnastinio čiuožimo ant ledo būrelius už kuriuos mokėjo atsakovas bei atsakovo mama, kuri vežiojo mergaitę į treniruotes. Tačiau ieškovė buvo nepatenkinta, draudė lankyti būrelius, teigdama, kad čiuožimas ant ledo yra per daug pavojingas. Atsakovas nesutinka ir dėl išlaidų būtinybės skirtų dukros (duomenys neskelbtini), nes nepateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo žiniomis, dukrai (duomenys neskelbtini) naktimis buvo prieš metus, o šiuo metu tokių sutrikimų nėra pastebėjęs.

3.13. Įvertinus, kad vienintelės atsakovo pajamos atskaičius mokesčius sudaro 3000 Eur į rankas, iš kurių atsakovas kas mėnesį perveda ieškovei 675 Eur, skirtų vaikų išlaikymui pagal Sprendimą, kad atsakovas kas mėnesį papildomai abiejų vaikų išlaikymui skiria vidutiniškai 312 Eur, kad pagal sudarytą 2020-04-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam būstui įsigyti kas mėnesį bankui privalo sumokėti 864,03 Eur, komunalinės išlaidos susijusios su būsto išlaikymu ir sodybos (duomenys neskelbtini) kas mėnesį sudaro apie 300 Eur, atsakovo pragyvenimui lieka 849 Eur (3000 – 864,03 – 675 – 312 – 300). Taigi, atsakovas neturi objektyviu galimybių prisidėti prie vaiku išlaikymo tiek, kiek to reikalauja ieškovė (2022 m. balandžio 12 d. DOK-64603).

4.1. Bylos nagrinėjimo metu esmingai padidėjo infliacija, pakilo kainos, todėl atitinkamai pasikeitė ir ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos, ir atitinkamai koreguotini prašomi priteisti išlaikymo dydžiai – iš atsakovo sūnui priteistinas 890 Eur/mėn. dydžio išlaikymas, dukrai – 975 Eur/mėn.

4.2. Šalių vaikų poreikiai visuomet buvo tenkinami ne tik baziniai: santuokos su atsakovu metu bei vėliau vaikai lankė papildomus užsiėmimus, būrelius, pramogas, buvo gydomi privačiose gydymo įstaigose, lankė baseinus, ilsėjosi SPA ir atostogaudavo užsienyje, sūnus lankė privatų darželį.

4.3. Nesutiktina su atsakovo nuomone, kad vieno vaiko poreikiams turi pakakti 675 Eur sumos per mėnesį, nes valstybė daugiau skiria vieno kalinio ar vieno migranto išlaikymui (Kalėjimų departamento 2021 metų ataskaitoje nurodoma, jog vieno kalinčio asmens išlaikymas per dieną siekia vidutiniškai 30–50 Eur, t. y. 900–1500 Eur per mėnesį, Vidaus reikalų ministerija, prasidėjus 2021 metų migrantų krizei skelbė, jog vieno migranto (pabėgėlio) išlaikymas per metus siekia 11000 Eur, t. y. 31 Eur per dieną, 930 Eur per mėnesį). Migrantų (pabėgėlių) ar kalinimo įstaigose kalinčių asmenų išlaikymo dydžiai neapima būrelių, atostogų, stovyklų, pramogų, žaislų, vitaminų, patogaus ir šilto gyvenamojo ploto su atskirais miegamaisiais, kambario baldų ir daiktų, gimtadienių, privačių mokyklų, mokytojų – korepetitorių, privačių sveikatos paslaugų. Kalinių ar migrantų maistas, higienos prekės, vaistai ir drabužiai yra labai kuklūs ir apima tik minimalų, būtiną racioną. Vaikas, kurio tėvas turi 1,3 mln. Eur vertės turto ir gauna pajamų per mėnesį apie 7000 Eur, neturi gyventi nei kaip kalinys, nei kaip pabėgėlių vaikas.

4.4. Bylą nagrinėjant teisme, jau po ieškinio pateikimo ieškovė papildomai patyrė 4040 Eur mokymosi išlaidų, sumokėdama mokestį už sūnaus paskutinius mokymosi metus. Šiuo metu sūnus tęsia mokslus 12 klasėje privačioje mokykloje, kurioje mokosi nuo 2018 metų. Tai yra paskutiniai sūnaus mokslo metai, kada abiturientui yra svarbiausia užtikrinti stabilią emocinę būseną, nekeičiant nei mokslo, nei gyvenamosios vietos. Išlaidas pagrindžia Mokinio ugdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu ir kvitas. Taip ieškovė patyrė kitų papildomų išlaidų, susijusių su sūnaus ugdymu. Šios išlaidos skirtos dvyliktos klasės mokiniui tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams, vertinami vaiko gebėjimai ir atitinkamai rekomenduojami korepetitoriai. Sūnui buvo paskirti lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriai, kurių visas išlaidas padengė tik ieškovė (viso 778,68 Eur). Iš šių išlaidų 362,61 Eur suma patirta po sūnaus pilnametystės, 416,07 Eur iki Sūnaus pilnametystės. Išlaidas pagrindžia elektroninis laiškas, sutartis ir mokėjimai. Taigi, ieškovė iš viso papildomai patyrė 11 056,07 Eur su sūnaus ugdymu susijusių papildomų poreikių tenkinimo išlaidų (10640 Eur vidurinės mokyklos mokestis ir 416,07 Eur papildoma ugdymo pagalba). Pusė šios sumos yra priteistina iš atsakovo.

4.5. Bylą nagrinėjant teisme, jau po ieškinio pateikimo, bet iki sūnaus pilnametystės, ieškovė papildomai patyrė 133 Eur sūnaus dantų gydymo išlaidų, kadangi dantų gydymas tęsiamas ir toliau. Taigi, ieškovė per pastaruosius trejus metus patyrė 3320 Eur išlaidų dėl sūnaus dantų gydymo.

4.6. Ieškovė taip pat tikslindama ieškinį prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pusę sūnaus vairavimo kursų išlaidų. Ieškovė, atsakovas ir sūnus susitarė, kad atsakovas pilnai apmokės sūnaus vairavimo kursų išlaidas, atsakovas elektroniniu paštu patvirtino tokio susitarimo sąlygas. Ieškovė sudarė sutartį dėl vairavimo mokymo paslaugų ir sumokėjo visą paslaugų kainą, 686 Eur, tačiau atsakovas nuomonę pakeitė ir atsisako padengti šias išlaidas.

4.7. Taigi, atsakovo mokėtina sūnaus papildomų būtinų išlaidų dalis – 7928,54 Eur (5528,04 Eur išlaidos sūnaus ugdymui, 1660 Eur išlaidos Sūnaus dantų gydymui, 397,50 Eur išlaidos sūnaus odos gydymui, 343 Eur už vairavimo kursus).

4.8. Dukrai yra reikalinga profesionali lietuvių kalbos mokymo pagalba, nes mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, reikalinga ir logopedo pagalba (tai patvirtina pažyma), vieno užsiėmimo kaina 15 Eur. Dukra papildomai mokosi užsienio kalbos (vokiečių) UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio mokymų kaina – 216 Eur (akademinė valanda – 24 Eur, 9 kartai per mėnesį). Nuo 2022 m. rudens bendra dukros ugdymo paslaugų kaina padidėjo iki 165 Eur per mėnesį (prailginta dienos grupė, baseinas, papildomos priemonės veiklai). Dukra ieškinio pateikimo metu domėjosi baletu, o šiuo metu mergaitė 1 kartą per savaitę lanko jojimo treniruotes žirgyne, vienos treniruotės kaina 35 Eur, mėnesio 175 Eur (atsiskaitymas vyksta tik grynaisiais).

4.9. Ieškovės mėnesio pajamos patikslinto ieškinio pateikimo metu sudaro 4400 Eur (3200 Eur darbo užmokesčio „į rankas“ + 1200 Eur nuompinigiai).

4.10. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2015 metų esmingai pasikeitė, nes išaugo atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio, jis pradėjo verstis nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, įgijo vertingo nekilnojamojo turto Vilniuje. Ieškovės vertinimu, atsakovo viso turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro apie 1,3 mln. Eur. Atsakovas nenuomoja turimo turto, kas liudija, kad jam pakanka pajamų. Prie atsakovo gautų pajamų iš darbo santykių reikia pridėti iš turto pardavimo gautas pajamas, tuomet mėnesio pajamos siektų apie 7000 Eur. Atsakovas turi santaupų, vertybinių popierių. Vertinant atsakovo pajamas, neturi būti atsižvelgiama į atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams, nes jie yra skirti jo ekonominei veiklai vykdyti ir jo turtinei padėčiai gerinti. Nuo 2015 metų (išlaikymo dydžio nustatymo) iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos (2023 metų) bus praėję 8 metai, per tą laiką atsakovo mokama išlaikymo suma artėja prie minimalios išlaikymo sumos, kai 2015 metais ji ženkliai viršijo tuo metu priteisiamą minimalų išlaikymą. Ieškovei tenka visas rūpestis ir darbas, susijęs su vaikų išlaikymu, o atsakovas didžiąją laiko dalį yra laisvas nuo tėvo pareigų ir tuo metu gali papildomai užsidirbti pajamų. Atsakovas laisvu nuo darbo metu vykdo papildomą ekonominę veiklą, perka iš varžytinių turtą ir jį parduoda, taip gerina savo turtinę padėtį (2022 m. gruodžio 13 d. DOK-202615).

5. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Papildomai nurodė:

5.1. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 7928,54 Eur dydžio įsiskolinimą už išlaikymą, kurį sudaro atsakovo įsiskolinimas už papildomas, bet būtinas vaikų išlaikymo išlaidas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atveju atsakovas vykdė savo pareigą ir nuolat teikė ne tik teismo sprendimu nustatyta išlaikymą, bet ir pagal galimybes prisidėdavo papildomai, ką patvirtina į byla pateikti įrodymai. Jokio įsiskolinimo už išlaikymą nėra ir būti negali faktiškai, nes tokiu atveju ieškovė galėtų įsiskolinimą išieškoti išsiėmusi vykdomąjį raštą įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė savo vienasmeniškus sprendimus dėl išlaidų nepilnamečiams vaikams, kuriems atsakovas nepritarė, arba apie kuriuos net nežinojo, sieja su vaikų poreikių tenkinimu.

5.2. Patikslinto ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovei tikslinant reikalavimus byloje buvo žinomos reguliarios atsakovo pajamos (3000 Eur į rankas), į kurias ieškovė neatsižvelgė ir kurių dydis objektyviai neleistų atsakovui prisidėti prie padidinto išlaikymo pagal ieškovės prašomas sumas – 890 Eur sūnui ir 975 Eur dukrai, kas bendrai sudarytų 1865 Eur.

5.3. Ieškovės teiginiai dėl neva atsakovo nebendravimo su vaikais yra nepagrįsti. Sprendimu atsakovui nustatyta bendravimo su vaikais tvarka – kas antras savaitgalis bei dvi savaitės vaikų atostogų metu, kas turėtų sudaryti 66 dienas per metus. Pagal pateiktus byloje įrodymus, atsakovas 2020 m. bei 2021 m. su vaikais bendravo po 99 dienas kiekvienais metais, kas yra 30 proc. daugiau nei nustatyta Sprendimu. Šis dienų skaičius pasiektas ieškovei dirbtinai ribojant atsakovui galimybes bendrauti su vaikais – pvz., prisidengiant karantinu apribota bet kokia tėvo galimybė išlaikyti socialinį ryšį su vaikais (nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. balandžio 25 d.). Be to atsakovo savaitgalio metu ieškovė leidžia dukros draugėms nakvoti pas juos namuose, dėl ko dukra negali susitikti su tėčiu. O 2022 m., neturint tėvo sutikimo, ieškovė išvežė vaikus į Vokietiją nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 29 d.

5.4. Patikslintame ieškinyje pateiktos nuorodos dėl vieno kalinčio asmens ar migranto (pabėgėlio) išlaikymo dydžio nėra pagrindas lyginti su nepilnamečio vaiko būtinaisiais poreikiais ar jo išlaikymu, nes kalinių ar neteisėtų migrantų išlaikymas sietinas su specializuotomis ir brangiai kainuojančiomis įkalinimo įstaigomis bei sustiprintu valstybės pareigūnų kontingentu su spec. priemonėmis, kas iš esmės padidina išlaikymo kaštus. Atsakovo vertinimu, vaikų išlaikymas galėtų būti lygintinas su valstybės skiriamos globos išmoka, kuri sudaro 276 Eur iki 12 metų amžiaus vaikui ir 299 Eur vaikui iki 18 metų.

5.5. Ieškovė teigdama, kad nuo 2019-09-01 iki 2022-02-28 sumokėjo 6600 Eur už sūnaus (duomenys neskelbtini) mokslus, nenurodė, kad ieškovas nuo 2018-12-07 iki 2019-10-11 už sūnaus ugdymą sumokėjo 2757 Eur, iš kurių ieškovė kompensavo atsakovui tik 324 Eur.

5.6. Sūnaus lankoma privati ugdymo įstaiga mokyklų reitingų lentelėse užima žemiausias vietas (140 ir 222 vietos atitinkamai 2022 m. ir 2021 m.), kai tuo tarpu sūnaus prieš tai lankytos gimnazijos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra tarp 10-ies geriausių mokyklų. Nors sūnaus bendras trimestro vidurkis beveik 8 balai, tačiau svarbiausių dalykų – Lietuvių kalbos vidurkis 5,78, o matematikos – 7,17 vargu ar indikuoja aukštą pažangumą, o aukščiausi sūnaus pasiekimai klasėje tik indikuoja ypatingai žemą bendrą klasės lygį. Nurodytą mokymo įstaigą sūnui išrinko ieškovė. Atsakovas tuo metu neturėjo visos informacijos apie šią mokymo įstaigą ir negalėjo numatyti, kad klasėje esant tik 11-ai mokinių, edukacinis paruošimas bus gerokai žemesnis nei valstybinių mokyklų. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas pamatė, kad mokyklos lygis yra labai žemas, kad sūnui papildomai reikia po darbų aiškinti mokymo dalykus (pvz. matematiką, fiziką). Su prastu mokyklos paruošimu sutiko ir ieškovė, tačiau išsiskyrė ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl tolimesnio mokyklos lankymo. Ieškovė atsisakė pervesti sūnų į valstybinę mokyklą ir vienasmeniškai nusprendė tęsti ugdymą privačioje mokymo įstaigoje apsiimdama mokėti papildomus ugdymo kaštus. Pradžioje atsakovas pusę išlaidų geranoriškai sutiko padengti, t. y. iki 2019 m. spalio mėn., tačiau vėliau, matydamas, kad nebegali įtikinti ieškovės dėl blogo mokymo įstaigos pasirinkimo, atsisakė mokėti už privačią mokymo įstaigą, kuri negali pasiekti valstybinės mokymo įstaigos lygio. Atsakovo darbovietė tuo metu buvo ruošiama pardavimui, dėl ko kilo abejonių, ar atsakovas galės išsaugoti savo darbo poziciją ir gaunamas pajamas pardavus įmonę naujiems investuotojams, kas realiai ir atsitiko. Viena iš priežasčių, kodėl atsakovas sutiko sūnų leisti į privačią mokyklą 2018 m. buvo ta, kad mokykla teikė nemokamas korepetitorių paslaugas. Visgi sūnus nė karto nepasinaudojo šia galimybe. Sūnui yra pasamdyti trijų dalykų korepetitoriai, kas akivaizdžiai liudija mokyklos negebėjimą paruošti mokinių. Ieškovės vienasmenis sprendimas ir užsispyrimas sąlygoja ne tik mokamą mokslą sūnui vidurinėje mokykloje, bet dar ir korepetitorių pagrindiniams dalykams poreikį. Taigi ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir įtikinančių argumentų, patvirtinančių būtinybę pasirinkti sūnaus (duomenys neskelbtini) lankomą privačią mokymo įstaigą, vėliau tęsti joje mokymą, kuris akivaizdžiai nepateisina lūkesčių ir dar papildomai samdyti korepetitorius. Tokius vienasmeniškus ieškovės sprendimus negalima tapatinti su būtinaisiais vaiko poreikiais.

5.7. Ieškovės teiginiai apie neva atsakovo įsipareigojimą padengti sūnaus vairavimo kurso išlaidų yra taip pat nepagrįsti. Susitarimas dėl sūnaus vairavimo transporto priemonę pažymėjimo turėjo kelias sąlygas: 1) ieškovė aiškiai pareiškė, kad ji nereikalaus ugdymo ir dantų išlaidų atlyginimo; 2) atsakovas patikrins sūnaus teorijos žinias. Tačiau ieškovė susitarimo nesilaikė ir padavė ieškinį tiek dėl ugdymo išlaidų, tiek dėl dantų gydymo dar iki vairavimo pamokų užsakymo. Sūnus vairavimo egzaminą išlaikė iš 5 karto.

5.8. Nei vienas vaikas nelanko reguliarių būrelių. Sūnus vandensvydžio treniruotėse buvo iki 10 kartų. Nei vienas vaikas nevažiavo į varžybas išvykose, kurios pareikalautų papildomų lėšų. Dukros baleto ir žirgynų lankymai yra daugiau epizodiniai, kurie atsiliepimo į patikslintą ieškinį rašymo metu (2023 m. sausio mėn.) apskritai nevyko. Atsakovo vertinimu, sūnaus fizinė veikla tokia minimali, kad vaikas kenčia nuo viršsvorio. Nepaisant to, ieškovė jam leidžia be jokio saiko žaisti kompiuteriu. Žaidimas kompiuteriu yra vienas pigiausių laisvalaikio praleidimo būdų. Atsakovas nors ir nepritaria tokiam gyvenimo būdui, tačiau negali padaryti tam įtakos, kai tai toleruoja ieškovė. Atsakovo vertinimu, nėra normali situacija, kai nuo pradinių klasių dukrai samdomi korepetitoriai, kai tėvai turi aukštąjį išsilavinimą. Neatitinka tikrovės ir tai, kad neva atsakovas neleidžia vasaros atostogų su dukra ir dėl to reikia vaiką leisti į stovyklas.

5.9. Ieškovė pripažįsta, jog jos turtinė padėtis yra geresnė ir jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo.

5.10. Negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog nuo 2015 metais įvykusio santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis esmingai pagerėjo. Santuokos nutraukimo metu atsakovas turėjo nekilnojamąjį turtą – sodybą (duomenys neskelbtini). bei kotedžą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po santuokos nutraukimo atsakovas pardavė kotedžą. Atsakovas įgijo 80 kv. m. 3 kambarių butą su parkavimo vieta ir sandėliuku (duomenys neskelbtini), kuriame yra jo gyvenamoji vieta. Šio turto įsigijimui atsakovas gavo paskolą, kurios likutis šiuo metu yra 168 000 Eur. Taip pat atsakovas įsigijo iš savo mamos 3 kambarių butą, 1990 m. statybos name (duomenys neskelbtini), kurio masinio vertinimo būdu nustatyta vertė 2021 m. buvo 76600 Eur, kurį mama paveldėjo iš atsakovo močiutės. Už šį butą atsakovas turi 70 000 Eur paskolą, kuri dar nėra pradėta grąžinti, o atsakovo dabartinės pajamos net nesudaro prielaidų šios paskolos grąžinimui šiuo metu. Taip pat atsakovas yra įsigijęs 3 kambarių 80 kv. m. butą 2007 m. statybos name (duomenys neskelbtini), kurio masinio vertinimo būdu nustatyta vertė 102 000 Eur. Atsakovo papildomai įgytas (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butas negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pasikeitimu/pagerėjimu.

5.11. Ieškovės teiginiai apie preliminarias atsakovo turimo nekilnojamo turto vertes, kaip apie neva turtinės padėties esmingą pagerėjimą yra tik jos nepagrįstos prielaidos.

5.12. Ieškovės pateikta atsakovo turto lentelė yra neteisinga, nes ieškovė atsakovo turėtą ir parduotą (duomenys neskelbtini) kotedžą vertina 2015 m. kainomis, o dabar turimą turtą – 2022 m. kainomis, kurias nustato pati ieškovė. Be to, ieškovės pateiktoje lentelėje didžiausias turto pokytis susidaro iš (duomenys neskelbtini), kas yra nepagrįsta, nes sodyba per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2022 m. nebuvo nei perstatyta, nei remontuota, kas galėtų įtakoti kainos padidėjimą. (duomenys neskelbtini) rajone turimas turtas egzistavo santuokos nutraukimo metu, jo vertės pasikeitimas negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti esmingą atsakovo turtinės padėties pagerėjimą. Šis turtas naudojamas atsakovo ir nepilnamečių vaikų poilsiui. Sodyba yra ne pajamų, bet išlaidų šaltinis, nes sodyba reikalauja gerokai didesnių priežiūros išlaidų nei įprastas butas, be to, joje reikia užtikrinti vaikams būtinas apyvokos priemones. Sodyba (duomenys neskelbtini) rajone nėra pritaikyta gyventi žiemą, nes nėra pilnai apšiltintas antras aukštas, nėra šildymo sistemos – todėl tai yra vasarnamis, o ne gyvenamasis namas. Ieškovė nurodydama galimą sodybos kainą ją netinkamai lygino su daug didesnio ploto gyvenamaisiais namais.

5.13. Atsakovo gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės pakilimas nuo jo įsigijimo, (preliminarios sutarties pasirašymo 2019 m.), taip pat negali būti laikomas atsakovo turtinės padėties esmingu pagerėjimu ir nėra galimybių pasinaudoti jo vertės pakilimo nauda, nes tai yra pagrindinis atsakovo gyvenamasis būstas.

5.14. Butas (duomenys neskelbtini) yra įsigytas varžytinių metu, butas yra labai apleistas, pridedamos nuotraukos liudija, normalus gyvenimas bute yra neįmanomas. Šiuo metu iš buto dar nėra išsikraustę ankstesni buto šeimininkai, o jiems išsikrausčius butas reikalaus didelių investicijų remontui. Ieškovė vertindama šį butą lygino su pilnai įrengtais dviejų kambarių butais, kurių kvadratūra dvigubai mažesnė nei atsakovo buto. Pastebėtina, kad kuo butas didesnis, tuo jo vieno kvadrato kaina yra mažesnė, be to atsakovo butui reikalingas kapitalinis remontas.

5.15. Butas (duomenys neskelbtini) yra eksploatuojamas atsakovo mamos, paskola už butą nėra pradėta mokėti, o šiuo metu bute gyvena atsakovo mamos draugas. Butas yra 1990 m. statybos name, nuo to laiko nebuvo remontuotas.

5.16. Ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą nurodydama atsakovo piniginį likutį prieš įsigyjant automobilį, tačiau prie turto vertės prideda ir šį likutį, ir automobilio vertę. Pinigų likutis po automobilio įsigijimo yra 36 000 Eur, o ne ieškovės nurodyti 94 000 Eur.

5.17. Taip pat nėra teisinga pridėti prie turto II pensijų pakopoje sukauptą turtą, nes šių lėšų išėmimas neįmanomas pagal teisės aktus, o sulaukus pensinio amžiaus bus išmokamas ne visas iš karto, o anuiteto išmokomis iki gyvenimo pabaigos.

5.18. Neteisingai pateikta ir automobilio vertė – ieškovė pateikė ne to modelio automobilio vertę ją padidindama 30 proc. Tikra įsigyto automobilio kaina 37 200 Eur. Atsakovas įsigijo tik vieną naują automobilį. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario mėn. atsakovas apskritai neturėjo automobilio ir turėjo naudotis trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, kad galėtų paimti vaikus ir nuvežti atgal į ieškovės namus.

5.19. Ieškovės nurodyti keturračiai buvo pirkti vaikams – šalmai ir apsauginės pirštinės yra vaikų dydžių, keturračių dydis ir variklio galingumas (250cc) neatitinka suaugusiems naudojamų keturračių charakteristikų.

5.20. Ieškovė neįskaičiuoja atsakovo 70 000 Eur paskolos už (duomenys neskelbtini)įsigytą butą.

5.21. Atsakovas yra sustabdęs įmokas į II pakopos fondą, kad nesumažintų dabartinių pajamų, o atsakovo prognozuojama pensija numatoma tik 35 proc. dabartinių pajamų – 1076 Eur, kas yra tiek pat kiek dabar skiriama vienam vaikui. Tad (duomenys neskelbtini)butas yra būtinas bent kiek amortizuoti būsimus pajamų sumažėjimą ateityje.

5.22. Negalima sutikti ir su ieškovės deklaratyviais teiginiais apie atsakovo pajamas. Atsakovo dabartinės realiosios pajamos yra sumažėjusios lyginant su 2015 m., o vaikams skiriamo išlaikymo dalis pajamose beveik padvigubėjusi. Ieškovė daro prielaidą, kad atsakovas verčiasi NT ekonomine veikla. Pažymėtina, kad paskutinį kartą atsakovas turtą pardavė 2019 m. sausio 4 d., t. y. prieš 4 metus. Šiuo metu atsakovas nepardavinėja jokio turto. Tuo labiau iš anksto negalima numatyti, ar turtas bus parduotas pelningai. Atsakovas dirba privačiame sektoriuje, yra perkopęs (duomenys neskelbtini) amžių, ir jo darbinės pajamos yra jau mažesnės nei buvo ankstesniame darbe, o remiantis statistikos departamento duomenimis jos ir toliau nuosekliai mažės.

5.23. Ieškovė dėsto nepagrįstas prielaidos dėl to, kad atsakovas blogina savo turtinę padėti ir turėtų savo mamai nuomoti butą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo mama irgi neprašo palūkanų už 70 000 Eur paskolą, už kurią atsakovas įsigijo jos butą.

5.24. Atsakovo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota.

5.25. Nėra tinkama vertinant atsakovo 2021 m. pajamų deklaraciją modeliuoti būsimas atsakovo pajamas, nes atsakovas nuo 2022 m. vasario mėn. dirba kitoje įmonėje, nei dirbo 2021 m. Atsakovas 2021 m. birželio mėn. buvo atleistas iš užimamų pareigų, išmokant 50 000 Eur išeitinę kompensaciją, dėl ko 2021 m. darbo užmokesčio pajamos atrodo aukštesnės.

5.26. Ieškovė apskaičiuodama neva atsakovo 7000 Eur/mėn. dydžio pajamas, jas apskaičiuoja iš atsakovo 2021 m. pajamų (su 50000 Eur išeitine kompensacija), menamų 6000 Eur negautų nuomos pajamų, menamų 22 229 Eur turto pardavimo pajamų per metus (remdamasi 133 375 Eur per 2015-2021 m. deklaruotų apmokestinamųjų pajamų iš turto pardavimo). Ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, nes kaip finansininkė žino, kad apmokestinamosios turto pardavimo pajamos nėra lygios pelnui iš turto pardavimo. Be to, po 2019 m. pardavimo atsakovas jokio turto nebepardavė.

5.27. Ieškovė netinkamai lygina 2015 m. ir 2023 m. minimalios algos ir mokėtinų alimentų dydžius. Po indeksacijos atsakovas, vykdydamas Sprendimą, nuo 2023 m. vasario 1 d. mokės 410 Eur/mėn. išlaikymą dukrai. Atsakovas taip pat gera valia toliau teikia išlaikymą pilnamečiu tapusiam sūnui (2023 m. sausio 11 d. DOK-5625).

6. Šalys į bylą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, dokumentus. Ieškovės atstovė pateikė baigiamosios kalbos rašytinį tekstą.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo inisterijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl nepilnamečių L. B. ir L. B., kurioje pažymėjo, kad Tarnybos nuomone, vaikams augant, didėja jų poreikiai, todėl išlaikymas gali būti didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išvadoje nurodoma, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnamečiai vaikai L. B. ir L. B. kartu su mama (ieškove) L. R. gyvena keturių kambarių su visais patogumais bute, apie 82 kv. m. ploto , adr. (duomenys neskelbtini). Būstas šviesus, erdvus, vaikai turi atskirus kambarius, apstatytus reikiamais baldais bei daiktais, jiems sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) privačioje mokykloje, 11 klasėje (220 Eur/mėn.), lanko vandensvydžio užsiėmimus (apie 60 Eur/mėn.), kitais metais yra planuojama lankyti užsiėmimus pas korepetitorius. Pasak vaiko motinos, sūnus nešiojo breketus, dantų korekcija vyksta iki šiol, taip pat (duomenys neskelbtini) turi daug apgamų, 1-2 k. per metus yra vykdoma jų stebėsena privačioje klinikoje. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 3 klasėje (apie 150 Eur/mėn.). Papildomai lanko baleto užsiėmimus (apie 100-120 Eur/mėn.). Pasak vaiko motinos, dukrai yra nustatyta (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu planuojamas nekompensuojamas gydymas, taip pat mergaitė turi problemų dėl dantukų, kartas nuo karto lankosi pas odontologus, be to, neseniai jai buvo lazeriu šalintos karpos privačioje klinikoje. Tarnybos atstovei išklausant L. B. nuomonę, vaikinas sakė, kad gyvena kartu su mama ir su seserimi. Pasak vaiko, tėtis jį kviečia susitikti kas antrą savaitgalį, tačiau jis dažnai atsisako, kadangi būna užsiėmęs. Anot vaiko, su tėčiu jis matosi maždaug 2-3 k./mėn., kitu metu kartais susiskambina arba susirašo telefonu, susitikę kartu eina į miestą pasivaikščioti, važinėja kartingais. Vaikino teigimu, tėtis perka jam tai, ko jis paprašo, bet jis prašo retai, o sesė tėčio prašo kažką nupirkti daug dažniau, ir tėtis tai nuperka. Su mama, anot vaikino, kartu jie neleidžia daug laiko, nebent kažkur išvažiuoja, pavyzdžiui, į SPA, šiuo metu jo santykiai yra geri su abiem tėvais, o bendravimo su tėčiu jam netrūksta. Išklausoma L. B. sakė, kad gyvena kartu su mama ir broliu, kartais atvažiuoja ir mamos draugas, kuris yra iš Vokietijos. Su tėčiu, anot mergaitės, ji susitinka, šį savaitgalį praleido su juo. Prieš tai, pasak mergaitės, su tėčiu matėsi maždaug prieš mėnesį. Mergaitės teigimu, jai patinka laiką leisti su tėčiu, kartu jie eina į parką, į muziejus, važinėja dviračiais. Mergaitė pasakojo, kad tėtis jai nupirko katytę, bet ji liko gyventi pas tėtį, kadangi namo mama neleido atsivežti. Taip pat, pasak mergaitės, tėtis jai perka kvepalus, drabužius, nupirko planšetę, elektrinį dviratį, slides, pačiūžas, moka už jos telefoną. Anot (duomenys neskelbtini), tėtis perka ne viską, ko ji paprašo, pavyzdžiui, nenupirko dar vienos katytės. Su mama, mergaitės teigimu, kartu jos daug kalbasi, eina į kavines, apsipirkti, mama jai perka žaislus ir drabužius. Pasak L. B., su abiem tėvais ji sutaria gerai, su tėčiu jai norėtųsi susitikinėti dažniau, bent kas antrą savaitgalį. Tarnyba nustatė, kad atsakovas L. B. kartu su sugyventine gyvena naujos statybos name, apie 82 kv. m. ploto būste, (duomenys neskelbtini). Bute yra erdvi svetainė sujungta su virtuve ir valgomojo zona, miegamasis ir darbo/vaikų kambarys, visi patogumai. Namuose švaru, tvarkinga, vaikams yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra reikalingi baldai bei daiktai (2022 m. balandžio 14 d. DOK-66655).

8. Posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti patikslintą ieškinį jos procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nuo to laiko, kai jos gyvenime atsirado draugas iš Vokietijos, atsakovas praktiškai neprisideda papildomai prie vaikų išlaikymo, moka tik alimentus. Ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia didžiąją dalį savo gaunamų pajamų. Ieškovės vertinimu, jos gaunamos pajamos, turtinė padėtis po santuokos nutraukimo neabejotinai pagerėjo. Iki 100 tūkst. Eur pastaraisiais metais jai yra padovanoję jos tėvai. Sūnaus lankoma privati mokykla yra jau ketvirta sūnaus lankoma ugdymo įstaiga – vaikas lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, nuo 5 kl. – (duomenys neskelbtini) progimnaziją, vėliau – (duomenys neskelbtini) progimnaziją. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje kildavo konfliktų su vaikais, todėl perėjo į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kuri buvo netoli namų, ten mokėsi 6 kl. ir dalį 7 kl. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vaikui prastai sekėsi mokslai, jis susidėjo su „bloga kompanija“. Pats atsakovas tuomet teigė, kad reikia kažką pakeisti. Pereiti į privačią (duomenys neskelbtini) mokyklą (dabartinis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) buvo tiek paties vaiko, tiek abiejų tėvų sprendimas. Vaikui patinka ši mokykla. Ir pats atsakovas anksčiau teigė, kad sūnus turi pabaigti šią mokyklą. Paskutiniais metais tėvas visai neprisideda papildomai prie sūnaus poreikių, vaikas pats iš santaupų nusipirko kompiuterį, kitą įrangą, kokios norėjo, ieškovė prisidėjo prie pirkinių. Paaiškino, kad ji pati norėjo nuvežti dukrą pas dermatologus (duomenys neskelbtini) atsakovo užrašytu laiku, atsakovas nesutiko, norėjo pats vežti, todėl ieškovė ir neišleido dukros.

9. Atsakovas posėdžio metu prašė atmesti ieškinį ir patikslintą ieškinį jo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Nurodė, kad mano, kad šalių dviem vaikams išlaikyti turi pakakti apie 1800 Eur per mėnesį (apie 900 Eur vienam vaikui), kuriuos lygiomis dalimis teikia abu tėvai. Atsakovas patiria išlaidų bendraudamas su vaikais, stengiasi jiems užtikrinti turiningą laisvalaikį visoje Lietuvoje, taip pat yra vežęsis į Egiptą, Turkiją. Norėtų daugiau bendrauti su vaikais, pavyzdžiui pasiimti dukrą anksčiau penktadieniais ir kartu praleisti vakarą, vakarieniauti, tačiau ieškovė nesutinka. Taip pat ieškovė organizuoja vaikų užimtumą per atsakovo savaitgalius, taip kliudo atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškovė už dukrą vaiko telefone rašo žinutes atsakovui. Mano, kad sūnaus lankoma privati ugdymo įstaiga yra netinkama, neužtikrina paruošimo. Sūnus sakė, kad informacinių technologijų mokytoja pati nesupranta gerai savo dėstomo dalyko, todėl jis neturi galimybės konsultuotis. Sūnus nori studijuoti su informacinėmis technologijomis susijusią specialybę. Pradžioje sutiko mokėti už privačią ugdymo įstaigą, nes tuo metu dirbdamas (duomenys neskelbtini) gavo gerą darbo užmokestį, galėjo padengti pilnai su šiuo vaiko poreikiu susijusias išlaidas. Vėliau nebesutiko, kad sūnus mokytųsi šioje ugdymo įstaigoje dėl jos žemo paruošimo lygio. Sūnus vienintelis klasėje išlaikė bandomąjį 12 kl. matematikos egzaminą. Ieškovė su atsakovu nederino korepetitorių samdymo. Dėl sūnaus dantų problemų, yra sumokėjęs 955 Eur, teiravosi ieškovės, kiek kainuos gydymas, ji jam informacijos neteikė. Siūlėsi vaiką nuvesti pas (duomenys neskelbtini) specialistus, kur tuo metu dirbo ir būtų galėjęs gauti nuolaidą. Buvo susiruošęs sūnų nuvežti į Kauną pas specialistus, tuomet sūnus jam pasakė, kad „mama neišleidžia“. Ir dėl dukros sveikatos problemų sprendimo ieškovė su juo nebendradarbiauja. Atsakovas du kartus buvo užrašęs dukrą pas dermatologus (duomenys neskelbtini), abu kartus neturėjo galimybės dukros nuvesti, nes ieškovė nesutiko. Vėliau iš dukros sužinojo, kad mama ją nuvedė pas privačius dermatologus, pašalino karpas. Sūnui tapus pilnamečiu, toliau teikia išlaikymą, perveda tiesiogiai sūnui. Apie pusmetį sūnus gyveno pas jį, nes po bendravimo nenorėdavo grįžti pas mamą, tuomet kartą pati ieškovė sūnaus nebepriėmė atgal, taip ir liko sūnus tuomet gyventi pas atsakovą. 2015-2019 metais atsakovas pardavė 4 nekilnojamojo turto objektus, nei iš vieno pardavimo, įvertinus sąnaudas, realiai negavo pelno. Po santuokos jam atitekusį (duomenys neskelbtini) kotedžą atsakovas pardavė už 225 tūkst. Eur. Įsigijo sau gyvenamąjį būstą. Iš mamos pirko butą tik dėl to, kad sumažėtų mokėtinas pajamų mokestis. Realiai tuo butu nesinaudoja, taip pat turi buto vertės skolą savo mamai. Paskutinis iš varžytinių įsigytas butas (duomenys neskelbtini) yra dar su gyventojais, labai nugyventas, todėl iš jo nėra galimybės gauti nuomos pajamų. (duomenys neskelbtini) sodyba jam atiteko po skyrybų, ji nėra niekaip pagerinta, todėl negali būti laikoma, kad šio turto objekto turėjimas liudija jo pagerėjusią turtinę padėtį. Ten su vaikais leidžia laiką, uogauja, grybauja, vasarą daug laiko ten leidžia ir atsakovo mama, taip pat šalių dukra L. B.. Sodybą išlaikyti ir prižiūrėti kainuoja apie 1000 Eur per metus. Atsakovas nemano, kad perka vaikams prabangos prekes – telefonai, planšetė, paspirtukai, dviračiai, riedučiai, kalnų slidės dukrai, keturratis sūnui yra skirti vaikų laisvalaikiui, socializacijai. Už katę dukrai sumokėjo 1000 Eur. Perka dukrai drabužius, knygas. Ieškovės apskaičiuotos atsakovo pajamos yra nerealios, nepagrįstos. Atsakovas šiuo metu gyvena dalinai iš santaupų, nes jo pajamos yra tik 3000 Eur dydžio atlyginimas. Atsakovas po santuokos nutraukimo buvo du kartus atleistas (iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini)), nemano, kad ateityje galėtų gauti ženkliau didesnį atlyginimą, nei dabar gauna. Atsakovas nori su vaikais kokybiškai bendrauti, išgalėti jiems ką nors nupirkti, pramogauti. Tenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovas tokios galimybės netektų, nes pačiam nebeliktų pakankamai lėšų pragyvenimui būtiniausiems poreikiams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2012 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto CMS įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šalys taip pat turi sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2004 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto CMS įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. Apie kitus šalių išlaikytinius duomenų nėra. Šalys santuokoje gyveno nuo 2003 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. (LITEKO duomenimis, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 25 d.).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; kt.). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendime civilinėje byloje, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, nebuvo detalizuoti vaikų poreikiai. Šalys susitarė, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui mokės po 232 Eur/mėn. nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. ir po 275 Eur/mėn. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

I. Dėl išlaikymo nepilnametei L. B., teikiamo periodinėmis išmokomis, dydžio pakeitimo

13. Ieškovė prašė padidinti atsakovo dukrai teikiamą išlaikymo dydį iki 975 Eur/mėn., motyvuodama augančios dukros amžiumi, didėjančiomis paslaugų ir prekių kainomis Lietuvoje bei atsakovo pagerėjusia turtine padėtimi. Atsakovas nesutiko su reikalavimu, motyvuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis nelaikytina pagerėjusia, darbinės pajamos yra sumažėjusios, o infliacijos „amortizavimui“ yra numatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimas, į kurį jis atsižvelgia, be to savo iniciatyva patiria papildomų išlaidų dukros poreikių tenkinimui.

14. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

15. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad 2015 metais, kuomet šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovo pajamos iš darbinių santykių buvo didesnės nei ieškovės:

15.1. atsakovas, tuo metu dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)o“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. pirmą ketvirtį vidutiniškai per mėnesį gavo 4560,96 Eur dydžio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (vertinti 2015 m. sausio-balandžio mėn.). Jo darbo užmokestis, lyginant su tuo metu Lietuvoje patvirtintu minimalios algos (toliau – MMA) 300 Eur dydžiu, minimalią algą viršijo 15,2 karto.

15.2. ieškovė, tuo metu dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. pradžioje vidutiniškai per mėnesį gavo 2773,60 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (vertinti 2015 m. vasario-gegužės mėn., nes apie 2015 m. sausio mėn. byloje nėra duomenų). Jos darbo užmokestis minimalią algą viršijo 9,2 karto.

16. Taip pat nustatyta, kad 2022-2023 metais didesnes periodines pajamas gavo ieškovė:

16.1. atsakovas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaraisiais metais vidutiniškai per mėnesį gavo 5257,60 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (vertintas 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpis). Jo darbo užmokestis, lyginant su šiuo metu Lietuvoje patvirtintu MMA 840 Eur dydžiu, minimalią algą viršija 6,3 karto.

16.2. ieškovė, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaraisiais metais vidutiniškai per mėnesį gavo 7124,82 Eur dydžio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (vertintas 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpis). Sodros duomenys liudija, kad ieškovė taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, taip pat nuo 2021 m. kovo 2 d. verčiasi individualia veikla. Duomenų apie pajamas iš individualios veiklos byloje nepateikta. Ieškovės darbo užmokestis, lyginant su šiuo metu Lietuvoje patvirtintu MMA 840 Eur dydžiu, minimalią algą viršija 8,5 karto. Įvertinus tai, kad ieškovė nurodė 2022 metais gavusi 900 Eur nuomos pajamų per mėnesį, o 2023 m. gauna 1200 Eur nuomos pajamų per mėnesį (taigi vidutiniškai apie 975 Eur/mėn. nuomos pajamų per 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpį), laikytina, kad jos pajamoms 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpiu sudarė apie 8099,82 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovės reguliarios pajamos minimalią algą viršija 9,6 karto.

17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, atskaitos tašku imant MMA dydį, vertinant šalių periodines pastovias pajamas, konstatuotina, kad atsakovo perkamoji galia per pastaruosius aštuonerius metus nuo Sprendimo priėmimo sumažėjo 2,4 karto (15,2 / 6,3), o ieškovės – padidėjo 1,04 karto (9,6 / 9,2).

18. Pažymėtina, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pastebėtina, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. teismų sprendimuose (nutartyse), sprendžiant dėl minimalaus vaiko išlaikymo dydžio, buvo laikomasi praktikos, kad minimali išlaikymo suma, priteistina iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), sudaro pusę minimalios algos dydžio, MMA dydžiu laikant algą neatskaičius mokesčių. Tik po 2019 m. sausio 1 d., kuomet buvo įgyvendinta su darbo santykių apmokestinimu susijusi mokesčių reforma (tuomet MMA didėjo nuo 400 Eur iki 555 Eur), teismų praktikoje pradėta laikyti, kad kriterijumi laikytina minimali alga, kurią asmuo gauna atskaičius mokesčius („į rankas“).

19. Pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Taigi pastaruoju metu apskaičiuojant sumą, priteistiną iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), įvertinama ir valstybės skiriama išmoka vaikui.

20. Nesutiktina su ieškovės patikslinto ieškinio argumentu, kad 2015 metais minimalus teismų praktikoje priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dydis buvo 126 Eur, ir kad šalių sutarta atsakovo mokėtina išlaikymo suma (275 Eur) vienam vaikui 118 proc. (2,18 karto) viršijo šį minimalų išlaikymo dydį (patikslinto ieškinio 45 p.) dėl dviejų priežasčių: pirma, 2015 m. pirmą pusmetį MMA esant 300 Eur, minimaliu išlaikymo dydžiu iš vieno iš tėvų buvo laikoma 150 Eur (žr. šio sprendimo 18 p.), ir antra, šalys buvo sutarusios, kad 2015-ais metais atsakovo teikiamas išlaikymo dydis yra 232 Eur/mėn. vienam vaikui. Taigi, 2015 metų pirmą pusmetį sutartas išlaikymo dydis viršijo „minimalius alimentus“ 1,55 karto (232 / 150).

21. Nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA esant 350 Eur, atitinkamai orientaciniam minimalaus išlaikymo dydžiui – 175 Eur, šalių sutartas atsakovo mokėtinas 275 Eur/mėn. išlaikymas, „minimalius alimentus“ viršijo 1,57 karto (275 / 175).

22. Tarp šalių nėra ginčo kad atsakovo dukros išlaikymui mokėtino indeksuoto išlaikymo dydis nuo 2023 m. vasario 1 d. sudaro 410 Eur/mėn. (atsižvelgiant į Vartotojų kainų indeksus, atsakovo mokėtinas indeksuotas išlaikymo dydis vienam vaikui sudarė: nuo 2017 m. vasario 1 d. – 280 Eur (275 x 1,017); nuo 2018 m. vasario 1 d. – 291 Eur (280 x 1,039); nuo 2019 m. vasario 1 d. – 297 Eur (291 x 1,019); nuo 2020 m. vasario 1 d. – 305 Eur (297 x 1,027); nuo 2022 m. vasario 1 d. – 337 Eur (305 x 1,106); nuo 2023 m. vasario 1 d. – 410 Eur (337 x 1,217)).

23. Šiuo metu, MMA esant 840 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 633 Eur „į rankas“, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmoką (žr. šio sprendimo 19 p.), „minimalūs alimentai“, priteistini iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kurie gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, sudaro 274 Eur (633 – 85,75) / 2). Taigi, šalių sutartas ir indeksuotas išlaikymo dydis sprendimo priėmimo metu viršija „minimalius alimentus“ 1,5 karto (410 / 274).

24. Apibendrinant – atsakovo mokamo išlaikymo dydžio santykis su „minimaliais alimentais“ išlieka praktiškai nepakitęs (2015 m. – 1,55, 2016 m. – 1,57, 2023 m. – 1,5). Laikytina, kad įstatymo nustatytas periodinių išmokų indeksavimo mechanizmas atitinka šalyje didėjančių prekių ir paslaugų kainų pokyčius.

25. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones: 2018 m. gamybos ir 2022 m. gamybos, jas abi įsigijo 2022 metais. Ieškovė nuosavybės teise valdo 2019 m. gamybos transporto priemonę, kurią įsigijo 2021 metais. 2015 metais nutraukiant santuoką šalys neturėjo savo vardu registruotų transporto priemonių.

26. Vertinant šalių turimą nekilnojamąjį turtą, aktualus yra jo pokytis per aptariamą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo 2015 m., todėl teismas nevertina turto, kuris šalims atiteko nutraukiant santuoką ir kurį šalys iki šiol tebevaldo nuosavybės teise (atsakovas – žemės sklypą su neregistruotais statiniais (duomenys neskelbtini), ieškovė – gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir sklypų dalimis (duomenys neskelbtini)). Taip pat rezervuotai vertintinas atsakovo turto apimties padidėjimas, jam iš savo mamos G. B. 2018 m. sausio 4 d. įsigijus butą, adr. (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui jis iš savo mamos gavo 70 000 Eur paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2015-2019 m. pardavė 4 gyvenamuosius būstus (2015 m. gruodžio mėn. pardavė 2015 m. rugpjūčio mėn. varžytinėse įsigytą butą, 2017 m. sausio mėn. pardavė jam nutraukiant santuoką atitekusį gyvenamąjį namą, adr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio mėn. pardavė 2015 m. rugpjūčio mėn. varžytinėse įsigytą butą, 2019 m. sausio mėn. pardavė 2018 m. rugsėjo mėn. varžytinėse įsigytą butą), atsakovo paaiškinimai, kad įsigydamas mamos butą jis siekė pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, taikoma asmenims pardavusiems gyvenamąjį būstą ir ne vėliau kaip per nustatytą laikotarpį įsigyjantiems kitą gyvenamąjį būstą, kad šis butas ir toliau naudojamas atsakovo mamos reikmėms, laikytini pakankamai įtikinamais.

27. Šiuo metu atsakovas nuosavybės teise valdo tokį turtą, de facto įgytą po santuokos nutraukimo: butą, adr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2020 m. balandžio mėn., butas apsunkintas hipoteka. Buto vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d., remiantis VĮ Registrų centro atliktu masiniu vertinimu, yra 301 000 Eur. Taip pat nuosavybės teise valdo butą, adr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2021 m. lapkričio mėn.; buto vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro atliktu masiniu vertinimu, yra 158 000 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovo nutraukiant santuoką turėto ir 2017 m. parduoto gyvenamojo namo, adr. (duomenys neskelbtini), un. Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d., remiantis VĮ Registrų centro atliktu masiniu vertinimu, yra 222 000 Eur, atsakovo nekilnojamojo turto vertė padidėjo apie 237 000 Eur (301 + 158 – 222) (pastebėtina, kad su nurodytais pagrindiniais objektais susiję kiti pagalbiniai nekilnojamojo turto objektai – sandėliukas, žemės sklypo dalys, parkingo vieta ir pan. – neaptarti).

28. Šiuo metu ieškovė nuosavybės teise valdo tokį turtą, įgytą po santuokos nutraukimo: butą, adr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2016 m. kovo mėn., butas apsunkintas hipoteka. Buto vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d., remiantis VĮ Registrų centro atliktu masiniu vertinimu, yra 241 000 Eur (pastebėtina, kad su nurodytu pagrindiniu objektu susiję kiti pagalbiniai nekilnojamojo turto objektai – sandėliukas, žemės sklypo dalys, parkingo vieta ir pan. – neaptarti).

29. Ieškovė ieškinyje nurodė patirianti apie 200 Eur išlaidų kreditui dengti per mėnesį. Atsakovas pateikė kredito sutarties su Luminor AS banku kopiją, iš kurios matyti, kad jo mėnesio įmoka pagal būsto kredito sutartį sudaro 864 Eur per mėnesį, paskolos mokėjimo terminas – 2042 m. Ieškovė nurodė iš savo tėvų dovanojimo būdu pastaraisiais metais gavusi iki 100 000 Eur.

30. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta dėl šalių turtinės padėties, konstatuotina, kad abiejų šalių turtinė padėtis pagerėjo vertinant įsigytus nekilnojamojo turo objektus ir transporto priemones. Taip pat konstatuotina, kad atsakovo pajamos, vertinant perkamąja galia, lyginant su MMA, yra daugiau kaip du kartus sumažėjusios, lyginant su 2015 metais, o atsakovės – neženkliai padidėjusios. Atsakovo skoliniai įsipareigojimai yra didesni nei ieškovės. Laikytina, kad abiejų šalių turtinė padėtis po santuokos nutraukimo gerėjo, tačiau ieškovės – didesniu laipsniu. Atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, įvertinus jo sumažėjusias reguliarias darbines pajamas, likviduotą turėtą įmonę, turimus santykinai didelius ilgalaikius skolinius įsipareigojimus, negali būti laikomas pagerėjimu iš esmės.

31. Vertinant konkretaus vaiko L. B. poreikius, pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad 2015 metais nustatant išlaikymo dydį (232 Eur/mėn.) 3 metų vaikui galimai galėjo užtekti mažesnės sumos, nei augančiai (duomenys neskelbtini) metų mergaitei. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinės įstaigos, kaip taisyklė, taiko vaiko ugdymo/lankomumo mokesčius, o mokslas valstybinėje mokykloje, kurią lanko L. B., nėra mokamas. Prailgintos grupės poreikis yra laikinas, be to pastebėtina ir tai, kad atsakovas nurodė, kad mergaite po pamokų gali pasirūpinti ir nedirbanti jo mama (mergaitės močiutė), kuri gyvena tame pačiame kieme, kaip ir ieškovė. (duomenys neskelbtini) problema laikytina išaugama, be to, atsakovas nurodė, kad šios problemos pastaruoju metu nebestebima. Kitų specialių sveikatos poreikių ieškovė nenurodė. Karpos šalinimas ar dantukų gydymas nelaikytinas išskirtinėmis procedūromis vaikui. Būrelių lankymas ar dalyvavimas vasaros stovyklose laikytinas įprastiniais vaiko poreikiais.

32. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teismas sprendžia, kad 905,75 Eur dydžio išlaikymas (po 410 Eur iš kiekvieno iš tėvų + 85,75 Eur valstybės skiriama išmoka vaikui) laikytinas atitinkančiu (duomenys neskelbtini) L. B., neturinčios ypatingų specialiųjų poreikių, poreikius ir jos tėvų L. R. ir L. B. finansines galimybes. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir nepaneigta, kad atsakovas dukros išlaikymui skiria lėšų papildomai – leidžia kartu laisvalaikį, atostogauja, perka drabužius, kitus daiktus ar gyvūną. Tai patvirtino ir pati Tarnybos specialistų išklausoma nepilnametė, nurodydama, kad tėvas perka, ko ji paprašo, tačiau ne viską, pavyzdžiui, nenupirko antro katino. Atsakovas nurodė siekiantis didesne apimtimi bendrauti su dukra, dalyvauti sprendžiant jos sveikatos klausimus ir kt., taigi nenusišalina nuo dalyvavimo dukros auklėjime ir ugdyme. Šiame sprendime nustačius, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo gerėjo didesniu laipsniu, vertintina, kad ieškovės galimybės leidžia jai didesne apimtimi prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas pakeisti atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (kuris šiuo metu taikant indeksavimą sudaro 410 Eur/mėn.) atmestinas.

II. Dėl išlaikymo nepilnamečiu buvusiam L. B., teikiamo periodinėmis išmokomis, dydžio pakeitimo

33. Ieškovė prašė padidinti atsakovo sūnui teikiamą išlaikymo dydį iki 890 Eur/mėn. nuo prašymo pradėti teisminę mediaciją pateikimo dienos, t. y. 2021 m gruodžio 8 d., iki sūnaus pilnametystės, t. y. 2022 m. liepos 27 d., savo poziciją grindė augančio sūnaus amžiumi, didėjančiomis paslaugų ir prekių kainomis Lietuvoje bei atsakovo pagerėjusia turtine padėtimi. Atsakovas nesutiko su reikalavimu, motyvuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis nelaikytina pagerėjusia, darbinės pajamos yra sumažėjusios, infliacijos „amortizavimui“ yra numatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimas, į kurį jis atsižvelgia, be to savo iniciatyva patiria papildomų išlaidų sūnaus poreikių tenkinimui.

34. Dėl atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, kuris nelaikytinas esminiu, jau pasisakyta šio sprendimo I dalyje, todėl teismas susijusių motyvų ir išdėstytų aplinkybių nekartoja.

35. Teismas sprendžia, kad šalių sūnus L. B., šiuo metu bebaigiantis mokytis 12-oje klasėje, turėjo papildomų poreikių, susijusių su mokymusi privačioje ugdymo įstaigoje, kurioje mokslas yra mokamas, taip pat specialiųjų sveikatos poreikių, susijusių su dantų ir žandikaulio korekcija. Šio sprendimo III dalyje teismas sprendžia iš esmės tenkinti ieškovės reikalavimus atlyginti jai pusę patirtų išlaidų, susijusių su nurodytų L. B. poreikių tenkinimu, kuriuos ji patyrė tiek iki bylos nagrinėjimo pradžios, tiek šios bylos nagrinėjimo metu.

36. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, pirmiausia į tai, kad šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovei yra priteisiama 4723 Eur (3063 + 1660) dydžio kompensacija už ieškovės lėšomis atliktą sūnaus poreikių tenkinimą 2019-2022 metų laikotarpiu, taip pat į tai, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir lavinimo, su juo pagal sūnaus galimybes ir norus bendravo, siekė aktyviai dalyvauti sprendžiant sūnaus sveikatos problemas, pasirūpindavo, kad sūnus vasaromis dirbtų ir užsidirbtų, kad kitų specialių L. B. poreikių – išskyrus privatų ugdymą ir specifines sveikatos problemas – nenustatyta, ieškovės prašymas pakeisti atsakovo sūnui teikto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (kuris vaikui sulaukus pilnametystės, įvertinus indeksavimą, sudarė 337 Eur/mėn.) netenkinamas.

III. Dėl ieškovės reikalavimų kompensuoti sūnaus L. B. poreikių tenkinimui patirtas išlaidas

37. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

38. Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė – tai yra kompensacinis mokėjimas, todėl suma mokėtina ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

39. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomas vaiko poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomas poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomo vaiko poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomo vaiko poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Nr. AC-53-1 „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“).

IIIA. Dėl išlaidų, susijusių su sūnaus ugdymu privačioje ugdymo įstaigoje

40. Ieškovė nurodė patyrusi 10640 Eur išlaidų, mokėdama už sūnaus ugdymą privačioje bendrojo lavinimo mokykloje (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini) privati mokykla), pusę šios sumos prašė teismo priteisti iš atsakovo. Atsakovas nurodė nesutinkantis su reikalavimu, nes sūnui pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) privačią mokyklą, paaiškėjo, kad mokykla neužtikrina sūnaus tinkamo parengimo, ugdymo, mokymo lygis mokykloje yra žemas, be to atsakovo finansinės galimybės nebeleido ugdyti vaiko privačioje ugdymo įstaigoje.

41. Teismas sprendžia, kad nurodytas ieškovės reikalavimas iš esmės tenkintinas dėl šių aplinkybių ir motyvų: pirma, byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) privačios mokyklos pasirinkimui pritarė tiek atsakovas, tiek ieškovė, toks buvo ir paties vaiko noras. Antra, nustatyta, kad nurodyta privati mokykla, kurioje L. B. mokėsi nuo 7 kl. vidurio, buvo ketvirta mokykla, kurioje mokėsi vaikas. Įstatymas numato privalomą vaikų mokymąsi iki 16-os metų, o esant galimybei vaiko interesus atitinka bendrojo lavinimo programos užbaigimas. Mokyklos lankymas, mokymasis yra vienas esminių vaiko interesų. Laikytina, kad dažnas mokyklos keitimas neatitinka vaiko interesų. Trečia, byloje nustatyta ir nepaneigta, kad atsakovas turi emocinį ryšį ir santykį su sūnumi, po santuokos nutraukimo sūnus yra apie pusę metų gyvenęs atsakovo namuose. Gerą ryšį su tėvu nurodė ir pats nepilnametis L. B., išklausomas Tarnybos atstovų. Tokiomis aplinkybėmis atsakovas turėjo visas galimybes kalbėtis su sūnumi, siekti vaiką įtikinti (duomenys neskelbtini) privačios mokyklos prastumu ir įkalbinti vaiką keisti mokyklą, rinktis geresnį paruošimą, pereinant mokytis į vieną iš „stipresnių“ valstybinių mokyklų. Paauglystės sulaukusio L. B. tam tikrą brandą liudija ir tai, kad nepilnametis vasaromis dirbdavo (dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) tinkle). Aplinkybė, kad privati mokykla nebuvo pakeista, liudija paties nepilnamečio L. B., kuris manytina, turėjo savarankišką nuomonę, pasirinkimą. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad sūnus būtų norėjęs pereiti į atsakovo siūlomą valstybinę mokyklą, o ieškovė būtų tam prieštaravusi. Laikytina, kad L. B. lankoma ugdymo įstaiga atitiko paauglio pasirinkimą, vaikas mokykloje gerai jautėsi, turėjo draugų ir kt. Pažymėtina, kad emocinė vaiko būsena neturėtų būti nuvertinama. Vaikas, būdamas iš esmės geriausiu mokiniu 11-os vaikų klasėje, galimai įgijo pasitikėjimo savimi, kitų gyvenimui reikalingų savybių. Todėl atsakovo prieštaravimai atmestini. Mokyklos pasirinkimas nelaikytinas ieškovės vienasmeniu sprendimu.

42. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokėjimas už sūnaus mokymąsi pagal bendrojo lavinimo programą yra vienkartinio pobūdžio. Bylos duomenys liudija, kad atsakovas atskirais atvejais yra gavęs didesnių su darbo santykiais susijusių sumų, pavyzdžiui už 2019 m. sausio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 10 320,70 Eur, 2021 m. birželio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 21 331,15 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 23 813,27 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 038,34 Eur, neatskaičius mokesčių. Kaip jau nustatyta šiame sprendime, atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Taip pat turi santaupų. Sprendžiant dėl pusiausvyros tarp nepilnamečio L. B. galimybės baigti jam patinkančią ir įprastą mokyklą ir atsakovo finansinių galimybių, prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo kompensacija ieškovei.

43. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio įvertintini atsakovo argumentai, kad apskaičiuojant mokėtiną sumą turi būti įvertinta, kad jis yra vienasmeniškai mokėjęs už privačią sūnaus mokyklą. Tokie mokėjimai vertintini, jei jie buvo atlikti ne seniau nei 3 metai iki bylos iškėlimo 2022 m. vasario 25 d., t. y. po 2019 m. vasario 25 d. (CK 3.200 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. spalio 11 d. už sūnaus privačią mokyklą yra sumokėjęs 2757 Eur, iš kurių ieškovė kompensavo atsakovui 324 Eur. Byloje nustatyta, kad L. B. privačioje mokykloje mokosi nuo 2018 m. gruodžio 5 d. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė skaičiavimus, kuriuose nurodė, kad 2018 metais sumokėjo 708 Eur stojamąjį mokestį ir kitas su sūnaus ugdymu (duomenys neskelbtini) išlaidas, o 2019 metais sumokėjo 1829 Eur. Šiuos duomenis patvirtina ir ieškovės į bylą su pirminiu ieškiniu pateikti banko sąskaitos išrašai. Nustačius, kad po 2019 m. vasario 25 d. atsakovas sumokėjo 1388 Eur, atsižvelgiant į CK 3.200 straipsnio nuostatą, nagrinėjamu atveju aktualia laikytina 1388 Eur suma.

44. Taip pat kritiškai vertintini ieškovės į bylą pateikti įrodymai apie 2022 m. liepos 7 d. patirtas 4040 Eur išlaidas už sūnaus ugdymą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus 2022 m. liepos 27 d. tapo pilnamečiu, iš Mokinio ugdymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1 „Dėl apmokėjimo sąlygų 2022/23 mokslo metams“ nustačius, kad mokestis už 2022/23 mokslo metus (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) sudaro 3600 Eur, iš bylos duomenų nustačius, kad mokestis už mokslą ankstesniu laikotarpiu sudarė 220 Eur per mėnesį, spręstina, kad už nepilnamečio sūnaus ugdymą L. B. atlikdama 2022 m. liepos 7 d. mokėjimo pavedimą patyrė 220 Eur (4040 – 3600 – 220 (už 2022 m. rugpjūčio mėn.)) išlaidų. Laikytina, kad 3820 Eur (4040 – 220) ieškovė mokėjo jau už pilnamečio sūnaus mokslą.

45. Ieškovė su savo procesiniais dokumentais teikė įrodymus apie tai, kad nuo 2019 m. rudens patyrė 10640 Eur išlaidų už sūnaus ugdymą privačioje mokykloje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 37-44 punktuose, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina (10640 – 3820 – 1388 / 2) / 2 = 3063 Eur dydžio kompensacija už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus ugdymą.

IIIB. Dėl išlaidų, susijusių su sūnaus ortodontiniu ir odontologiniu gydymu

46. Ieškovė nurodė per pastaruosius trejus metus vienasmeniškai patyrusi 3320 Eur išlaidų dėl sūnaus dantų gydymo, pusę šios sumos prašė teismo priteisti iš atsakovo. Atsakovas nurodė nesutinkantis su reikalavimu, nes ieškovė buvo sakiusi, kad gydymas kainuos mažiau, nepateikė pagrįstų įrodymų dėl gydymo poreikio, nesikreipė dėl valstybės kompensuojamo gydymo.

47. Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai atmestini dėl šių motyvų: pirma, odontologijos ir ortodontijos paslaugos nėra tokios paslaugos, kuriomis asmuo (tiek vaikas, tiek suaugęs asmuo) siektų piktnaudžiauti, nes šios paslaugos sukelia veikiau neigiamus nei teigiamus potyrius. Laikytina, kad vizitai pas specialistus buvo būtini. Antra, byloje nėra ginčo, kad šalių sūnui dėl vaikystėje patirtos traumos buvo reikalingas specialus gydymas, su tuo iš pradžių sutiko ir atsakovas. Trečia, kreipiantis dėl odontologijos ir ortodontijos paslaugų privačiai jos yra suteikiamos greičiau, o kartais ir kokybiškiau nei valstybiniame sektoriuje. Laikytina, kad patirtos išlaidos buvo būtinos.

48. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 37-39, 46-47 punktuose, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3320 / 2 = 1660 Eur dydžio kompensacija už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio dantų gydymą.

49. Teismas sprendžia, kad išlaidos sūnaus korepetitoriams (416,07 Eur), taip pat išlaidos vairavimo kursams apmokėti (686 Eur), išlaidos odos apgamų gydymui (795 Eur) priskirtinos prie įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, kurios dengtinos iš išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis. Todėl ieškovės reikalavimai jai iš atsakovo priteisti pusę šių sumų netenkintini. Teismas sprendžia, kad ieškovės į bylą pateiktas 2021 m. kovo-balandžio mėn. susirašinėjimas nepagrindžia tarp šalių buvus susitarimą, kad atsakovas besąlygiškai apmokės sūnaus vairavimo kursų išlaidas. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis sūnus nelankė ypatingesnių išlaidų reikalaujančių popamokinių užsiėmimų (vandensvydžio treniruotes lankė nereguliariai), todėl vairavimo kursai gali būti vertinami kaip popamokinis užsiėmimas. Odos darinių gydymas gali ir yra profesionaliai atliekamas ir valstybinėse gydymo įstaigose. Įvertintina ir tai, kad atsakovas nurodė ir ieškovė to nepaneigė, kad atsakovas registravo vaikus pas gydytojus, siekė su jais vykti į konsultacijas, tačiau ieškovė tam darė kliūtis. Laikytina, kad ieškovė nebendradarbiavo su vaikų tėvu, turinčiu lygias teises priimant sprendimus dėl vaikų gydymo.

Dėl kitų ieškovės reikalavimų

50. Ieškovė prašė priteisti jos naudai iš atsakovo įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

52. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad šeimos bylų nagrinėjimas pasižymi specifika: bylos nagrinėjamos ilgai, bylos iškėlimo momentu nėra vienareikšmiškai aiškus prievolės pobūdis ir apimtis ir kt. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl to, kad ieškovė byloje naudojosi teise teikti patikslintą ieškinį (CPK 377 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas jai priteisti procesines palūkanas tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4723 Eur (3063 + 1660) sumą nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovė byloje sumokėjo 259,45 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 918 banke AB SEB). Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 6955 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (2022 m. kovo 9 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 2470 Eur sumai, teisinių paslaugų teikimo ataskaita už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. kovo 16 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. RO677012764; 2022 m. birželio 6 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 520 Eur sumai, teisinių paslaugų teikimo ataskaita už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 6 d., 2022 m. birželio 6 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. RO751058751; 2022 m. spalio 21 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 520 Eur sumai, teisinių paslaugų teikimo ataskaita už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. spalio 21 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. RO881654976; 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 1300 Eur sumai, 2023 m. sausio 8 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. RO956310225 (2023 m. sausio 23 d. DOK-13363); 2023 m. vasario 6 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 1820 Eur sumai, 2023 m. vasario 6 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. RO982903648 (2023 m. vasario 7 d. DOK-22938); 2023 m. balandžio 4 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) 325 Eur sumai, 2023 m. balandžio 4 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. RO1040033939 (2023 m. balandžio 5 d. DOK-56602)).

55. Atsakovo nurodė patyręs 3000 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (2022 m. gegužės 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur sumai, 2022 m. gegužės 30 d. mokėjimas banke „Swedbank“ AB; 2022 m. birželio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur sumai, 2022 m. birželio 3 d. mokėjimas banke „Swedbank“ AB; 2022 m. spalio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur sumai, 2022 m. spalio 21 d. mokėjimas Nr. 235 banke Luminor (2022 m. spalio 24 d. DOK-172541); 2023 m. sausio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur sumai, 2023 m. sausio 16 d. mokėjimas Nr. 259 banke Luminor (2023 m. sausio 24 d. DOK-13475)).

56. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo netenkintas, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo kompensacijos mokėjimo tenkintas iš dalies, ieškinys laikomas tenkintu 30 proc. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina (259,45 + 6955) x 0,30 = 2164,34 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai iš ieškovės atsakovui – 3000 x 0,7 = 2100 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 64,34 Eur (2164,34 – 2100) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3063 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus L. B. ugdymą privačioje mokykloje.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1660 Eur (tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas mokant už nepilnamečio sūnaus L. B. dantų gydymą.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (4723 Eur) nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 64,34 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 34 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.