Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl servituto važiuoti transporto priemonėmis nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas įpareigotas pašalinti kliūtis ieškovui patekti į jo žemės sklypą ir netrukdyti ieškovo patekimo į gyvenamąjį namą bei atsakovui uždrausta iki teismo sprendimo priėmimo imtis bet kokių naujų statybos, tvorų ar kitų įrengimo veiksmų ginčo teritorijoje, galinčių apriboti ieškovo patekimą į viešpataujantį daiktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

13. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: UAB „Langana“ pranešimą elektroniniu paštu apie gaminių pristatymą ir montavimą; langų fotonuotraukas; vaizdo ir garso įrašai apie 2025 m. spalio 17 d. atsakovo atliekamus žemės darbus (1 įrašas); išstumdytos miško ūkio paskirties žemės naujo kelio įrengimui fotonuotraukos (4 fotonuotraukos). Nurodė, kad teikia teismui naujus įrodymus, kurių dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti anksčiau, kadangi po 2025 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Minėti įrodymai buvo surinkti 2025 m. spalio 17-18 d. Šie nauji bylos įrodymai yra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

17. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs teikiamų naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygos CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėms bei naujai teikiami įrodymai neturės esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo bei jų priėmimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, o vien tai, kad įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, savaime nesudaro pagrindo jų priimti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami nauji įrodymai nepriimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos buvimas nekvestionuojamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniais), dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui), nurodė, kad ieškovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai ir nėra išsiaiškinta, ar egzistuoja kiti keliai, tinkami važiuoti transporto priemonėmis iki ieškovo namų valdos. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į ieškovo patikslinto ieškinio esmę, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje.

21. Apelianto atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pats ieškovas ieškiniu reiškia tris alternatyvius reikalavimus dėl servituto, tačiau prašo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones tik dėl jam patogiausio patekimo į savo sklypą, todėl nėra jokios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones; teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; teismas, įpareigodamas atsakovą netrukdyti ieškovo patekimo į gyvenamąjį namą keliu, iš esmės pasisakė ir dėl bylos esmės ir dėl ieškinio pagrįstumo; draudimas atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo „imtis bet kokių naujų statybos, tvorų ar kitų įrengimo veiksmų ginčo teritorijoje, galinčių apriboti ieškovo patekimą į viešpataujantį daiktą“, realiai visiškai apriboja atsakovo teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, kad apelianto argumentai nepagrįsti įrodymais, šiuo metu nėra jokio kito keliuko, kuriuo ieškovas galėtų patekti prie savo žemės sklypo ir namo.

22. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, teismų praktikoje pažymima, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-934/2023).

23. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo konkrečioje byloje teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai vertindamas susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes bei tikslus, kurių siekiama tiek ieškinio reikalavimu (reikalavimais), tiek prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo, sąsajumo principais.

24. Pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

25. Nagrinėjamu atveju yra aktualios ginčo situaciją laikinai sureguliuojančios ir prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 11 punktai).

26. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė tris alternatyvius reikalavimus dėl servituto nustatymo: 1) nustatyti viešpataujančiam daiktui - 0,1898 ha žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 600 kv. m. neterminuotą ir atlygintinį tarnaujančiojo daikto - 2,0524 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis pagal matininko R. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, parengtą 2024 m. spalio 22 d. Žemės sklypų kelio servituto planą (toliau – Servitutas 1); arba 2) nustatyti viešpataujančiam daiktui - 0,1898 ha žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 359 kv. m. neterminuotą ir atlygintinį tarnaujančiojo daikto - 2,0524 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis pagal matininko R. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, parengtą 2025 m. balandžio 4 d. Žemės sklypų kelio servituto planą (toliau – Servitutas 2); arba 3) nustatyti viešpataujančiam daiktui - 0,1898 ha žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 377 kv. m. neterminuotą ir atlygintinį tarnaujančiojo daikto - 2,0524 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis pagal matininko R. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, parengtą 2025 m. balandžio 8 d. Žemės sklypų kelio servituto planą (toliau – Servitutas 3). Taigi ieškovo pareikšto reikalavimo tikslas nustatyti kelio servitutą, jog iki ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei namo būtų galima privažiuoti su transporto priemone.

27. Tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovas prašo teismo imtis laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti atsakovą nedelsiant pašalinti kliūtis patekti į ieškovo žemės sklypą, t. y. laikinai išardyti du segmentinės tvoros elementus ties tašku „17“, žyminčiu ieškovo žemės sklypo ribą pagal matininko R. B. sudarytą 2024 m. spalio 22 d. žemės sklypų kelio servituto planą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir netrukdyti ieškovo patekimo į gyvenamąjį namą keliu, kaip yra numatyta 2024 m. spalio 22 d. žemės sklypų kelio servitutų plane; uždrausti atsakovui iki bylos išnagrinėjimo imtis bet kokių naujų statybos, tvorų ar kitų įrengimo veiksmų ginčo teritorijoje, galinčių apriboti ieškovo patekimą į viešpataujantį daiktą. Ieškovo tvirtinimu, jis anksčiau patekdavo šiuo faktiškai išvažinėtu keliu iki savo žemės sklypo, tačiau atsakovas visiškai apribojo šią ieškovo galimybę. Taigi prašomomis laikinosiomis priemonėmis yra siekiama iki byloje kilusio ginčo išsprendimo šalių santykius sureguliuoti taip, kad ieškovas galėtų Servitute 1 esančiu keliu (faktiškai išvažinėtu keliu) patekti į savo žemės sklypą ir, jog atsakovas ateityje nesiimtų jokių kitų veiksmų, kurie galėtų apriboti ieškovo naudojimąsi keliu ir padarytų žalos.

28. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad ieškovas ieškiniu yra pareiškęs tris alternatyvius reikalavimus dėl servituto nustatymo, vadinasi, pats ieškovas mato ne vienintelę, o net tris realias galimybes per apelianto sklypą patekti į savo sklypą.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 15 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų atsisakymo. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 20 d. priėmė ieškovo atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl Servituto 2 ir Servituto 3 nustatymo. 2025 m. spalio 21 d. atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti viešpataujančiam daiktui - 0,1898 ha žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 359 kv. m. neterminuotą ir atlygintinį tarnaujančiojo daikto - 2,0524 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis pagal matininko R. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, parengtą 2025 m. balandžio 4 d. Žemės sklypų kelio servituto planą; priteisti iš ieškovo atsakovui vienkartinę 1 422,00 Eur piniginę kompensaciją. Taigi atsakovas priešieškiniu pareiškė identišką reikalavimą dėl Servituto 2.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje yra sprendžiama dėl dviejų alternatyvių reikalavimų, r. y. Servituto 1 arba Servituto 2 nustatymo, tačiau tai savaime nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas šiuo metu turi galimybę patekti į savo sklypą pagal Servituto 2 planą. Ieškovo kartu ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad šiuo metu nėra nei įrengto, nei faktiškai išvažinėto kelio Servituto 2 dalyje. Vadinasi, ieškovui, dar iki bylos išnagrinėjimo, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad jis galėtų Servitutu 2 privažiuoti prie savo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiktų ekonomiškumo principo, kadangi tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl Servituto 1 nustatymo, ieškovui kitas kelias taptų nebeaktualus. Dar daugiau, galimybių įrengti kitą privažiavimo kelią (ne)buvimas – tai ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas, susijęs su reikalavimo nustatyti ginčo kelio servitutą pagrįstumo vertinimu.

31. Antra, nors apeliantas tvirtina, jog ieškovas taip pat turi galimybę patekti į savo sklypą ne tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, bet ir per gretimais esantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį tretiesiems asmenims, tačiau nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Todėl šis apelianto argumentas laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Be to, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, servituto objektyvaus būtinumo ir aplinkybių, susijusių su tuo, ar ieškovas turi alternatyvias galimybes patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir kitais būdais, bus išsamiai ir visapusiškai tiriami bei vertinami tolesnėje bylos stadijoje. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama bylos nagrinėjimo metu išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, kuri sudarytų galimybę ieškovui realiai patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir namą, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės. Bylos nagrinėjimo metu nesant kito įrengto ir naudojamo kelio, laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrįstai nustatyta atsakovo pareiga netrukdyti ieškovui laikinai naudotis esamu Keliu, kaip, bent kol kas, vieninteliu keliu į ieškovo sklypą.

32. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (numatytų nutartyje) teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vertinant šį argumentą pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių konkrečios bylos aplinkybių galima situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Kaip minėta aukščiau, šiuo atveju yra aktualios ginčo situaciją laikinai sureguliuojančios ir prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės.

33. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės tenkinamas ieškinio reikalavimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (išspręstos bylos) galios. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės servituto nustatymo bylose, kai prašymas sutampa su ieškinio reikalavimu, gali būti taikomos, jeigu jos yra objektyviai būtinos ir nėra kitos galimybės užtikrinti šalių interesus. Kaip nustatyta aukščiau, šiuo atveju nėra kitos galimybės užtikrinti šalių interesus, t. y. nėra jokio kito keliuko, kuriuo ieškovas galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo.

34. Penkta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, kad teismas uždrausdamas atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo „imtis bet kokių naujų statybos, tvorų ar kilų įrengimo veiksmų ginčo teritorijoje, galinčių apriboti ieškovo patekimų į viešpataujantį daiktų“, realiai visiškai apriboja atsakovo teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu – žemės sklypu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Priešingai nei tvirtina apeliantas, šis draudimas taikomas tik toje žemės sklypo dalyje, per kurią eina Keliukas, o ne visam atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui. Todėl atsakovas laisvai gali disponuoti likusia žemės sklypo dalimi. Be to, apeliantas nepagrindė, jog šiuo metu jam būtina atlikti statybos ar kitus darbus Keliuko vietoje. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės objektyviai varžo atsakovo teises daugiau, negu būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui ir šalių interesų pusiausvyrai pasiekti.

35. Apibendrinant nurodytus argumentus spręstina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sureguliuotas teisinis stabilumas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o jų netaikymas neapibrėžtam terminui apribotų galimybę ieškovui pateikti prie žemės sklypo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas įpareigotinas išardyti tvoros segmentus patirs nuostolių. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šiuo atveju yra galimybė netrukdyti ieškovo patekimo į gyvenamąjį namą keliu neišardant tvoros segmentų, o ją tiesiog atidarant (atveriant), todėl nėra pagrindo laikinai išardyti metalinius tvoros segmentus.

36. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, neįpareigojant atsakovo išardyti du segmentinės tvoros elementus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau neįvertino aplinkybės, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant atsakovą išardyti metalinius tvoros segmentus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keičiama taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą nedelsiant pašalinti kliūtis patekti į ieškovo žemės sklypą pagal sudarytą 2024 m. spalio 22 d. žemės sklypų kelio servituto planą, iki teismo sprendimo priėmimo ir netrukdyti ieškovo patekimo į gyvenamąjį namą, keliu, kaip yra numatyta 2024 m. spalio 22 d. žemės sklypų kelio servitutų plane, iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Likusioje dalyje skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019).

39. Ieškovas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo, priimant galutinį sprendimą byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant tarpinį bylos procesinį klausimą (laikinųjų apsaugos priemonių klausimą), šioje proceso stadijoje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies apelianto (atsakovo) V. P. atskirąjį skundą.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo G. P. prašymą tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nedelsiant pašalinti kliūtis patekti į ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko R. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1749, sudarytą 2024 m. spalio 22 d. žemės sklypų kelio servituto planą, iki teismo sprendimo priėmimo ir netrukdyti ieškovo patekimo į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), keliu, kaip yra numatyta 2024 m. spalio 22 d. žemės sklypų kelio servitutų plane, iki teismo sprendimo priėmimo.

Uždrausti atsakovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo imtis bet kokių naujų statybos, tvorų ar kitų įrengimo veiksmų ginčo teritorijoje, galinčių apriboti ieškovo patekimą į viešpataujantį daiktą.“.