Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. U. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką sudarytą tarp I. U. ir R. U. sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. U. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų U. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. U., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove mama I. U., jos gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovo R. U. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 380,00 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo R. U. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą ir kt.

2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms U. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. U., gim. (duomenys neskelbtini) po 380,00 Eur kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą. Nurodo, kad atsakovas tinkamai nesirūpina vaikais, neskiria išlaikymo, todėl siekiant bylos nagrinėjimo laikotarpiu apsaugoti vaikų poreikius ir interesus turėtų būti nustatytas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms U. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 16 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, kitą prašymo dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas pažymėjo, kad preliminariai įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes apie nepilnamečių vaikų poreikius, išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, į tai, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių – teismas šalių ginčo iš esmės nenagrinėja ir įrodymų vertinimo neatlieka, o preliminarų poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemonių vertinimą priima remiantis esamomis, o ne ateityje galinčiomis atsirasti faktinėmis aplinkybėmis, vaikų išlaikymui kas mėnesį pakanka po 250,00 Eur.

3.2. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė nepilnametėms dukroms U. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. U., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas teigia, kad užsienio valstybėje jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl išlaikymo šalių nepilnametėms dukroms teikimo, todėl šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo tuo pačiu nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, kai nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4.2. Nurodo, kad ieškovė 2022 m. kreipėsi į Norvegijos instituciją dėl išmokų teikimo, minėta institucija yra priėmusi sprendimą priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, kiekvienai po 510,00 (NOK) per mėnesį, nurodo, kad bendra mokama išlaikymo suma sudaro po 10 040,00 (NOK) (887,98 Eur) per mėnesį.

4.3. Pažymi, kad atsakovas kas mėnesį moka Norvegijos institucijos priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms, todėl iki teismo sprendimo priėmimo bus užtikrintas būtinuosius poreikius atitinkantis išlaikymas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui rizikos nėra.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde dėsto, kad reguliariai ir nenutrūkstamai, kas mėnesį, moka Norvegijos Karalystės institucijos NAV (Darbo ir socialinės apsaugos tarnyba), Išmokų šeimai ir pensijų skyriaus Bergene, paskirtą išlaikymo sumą, tačiau tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Atsakovas nepilnamečiais vaikais nesirūpina ir neskiria jokio išlaikymo, o atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl tariamai mokamo didelio išlaikymo yra tik deklaratyvūs.

5.2. Nurodo, kad iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pagal Išmokų šeimai ir pensijų skyriaus sprendimo Nr. 2209662 duomenų, kiekvienam iš nepilnamečių vaikų turi būti mokama 510,00 NOK dydžio sumos išlaikymo suma, kas eurais sudaro 44,25 Eur dydžio sumą. Todėl bendra suma, skiriama nepilnamečiams vaikams per mėnesį sudaro 1 020,00 NOK sumą, kas sudaro bendrą 88,70 Eur dydžio sumą, o ne, kaip klaidingai teigia atsakovas 887,98 Eur sumą per mėnesį, atsakovas prie dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti vos 88,70 Eur dydžio suma per mėnesį.

5.3. Ieškovės įsitikinimu, Išmokų šeimai ir pensijų skyriaus Burgene sprendimu, bylos Nr. 2209662 skirta 88,70 Eur dydžio suma, kuri yra skiriama dviem nepilnamečiams vaikams, neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, kadangi vaikų išlaikymui skiriant tokią sumą, nėra patenkinami net vaikų minimalūs būtinieji poreikiai. Pažymi ir tai, kad atsakovas ieškovei neperveda net ir 88,70 Eur dydžio sumos, todėl ieškovei vienai tenka išlaikyti dvi paaugles dukras.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Kadangi tiek apeliantas (atsakovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, tiek ieškovė su atsiliepimu pateikė rašytiniu įrodymus turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas. Atsakovas pateikė Norvegijos Karalystės Išmokų šeimai ir pensijų skyriaus sprendimą bei papildomus dokumentus. Ieškovė teikdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą pateikė banko sąskaitos išrašus.

9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas sprendžia, kad ieškovės ir apelianto (atsakovo) pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

11. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikimo dienos (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

13. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 250,00 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi užsienio valstybėje jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl išlaikymo šalių nepilnametėms dukroms.

14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Todėl kiekvienu atveju dėl išlaikymo priteisimo yra vertinama pagal konkrečių vaikų poreikius ir jų tėvų galimybes, vertinamos konkrečioje byloje nustatytos faktinės aplinkybes.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį teiktino išlaikymo dydžiu. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus išsamiai ištirti ir įvertinti visi šalių į bylą pateikti įrodymai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633,00 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

20. Apeliantas pažymi, kad ieškovė 2022 m. kreipėsi į Norvegijos instituciją dėl išmokų teikimo, minėta institucija yra priėmusi sprendimą priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, kiekvienai po 510,00 (NOK) per mėnesį, nurodo, kad bendra mokama išlaikymo suma sudaro po 10 040,00 (NOK) (887,98 Eur) per mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais neturi pagrindo sutikti su šiais nurodytais atsakovo argumentais bei įvardintomis sumomis. Kadangi iš pateiktos Norvegijos Karalystės institucijos NAV išmokų šeimai ir pensijų skyriaus sprendimo Nr. 2209662 duomenų matyti, kad kiekvienam iš nepilnamečių vaikų turi būti mokama 510,00 NOK dydžio sumos išlaikymo suma, konvertavus šią sumą eurais vienam vaikui turėtų būti skiriama apie 43,05 Eur dydžio suma. Todėl, bendra suma skiriama nepilnamečiams vaikams per mėnesį sudaro 1 020,00 NOK sumą, kas sudaro bendrą apie 86,10 Eur dydžio sumą, tačiau ne kaip deklaratyviai teigia atsakovas 887,98 Eur sumą per mėnesį.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo darbinės pajamos yra sumažėjusios, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo šalių dukroms nustatyto laikino išlaikymo suma, tai yra 250,00 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui konkrečioje situacijoje atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaikų interesus. Be to, apeliantas, teigdamas, kad vaikams reguliariai ir nenutrūkstamai teikia Norvegijos Karalystės institucijos priteistą išlaikymą tokių duomenų nepateikia, be to atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus duomenis minėtos institucijos išlaikymo suma abiem nepilnamečiams vaikams sudaro apie 86,10 Eur sumą, kurios tikrai nepakanka vaiko poreikiams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos mėnesinės laikino išlaikymo, skirto šalių vaikams, sumos.

23. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.