- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-576-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00567-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- B
- Ieškovas
- A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A patikslintą ieškinį atsakovui B dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir atsakovo B patikslintą priešieškinį ieškovei A dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1.1. nutraukti jos ir atsakovo B (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės;
1.2. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;
1.3. nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 380 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo 7 957,65 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki ieškinio pateikimo momento;
1.5. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: transporto priemonę „Ford Focus“; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį S(duomenys neskelbtini);
1.6. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą ir pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini);
1.7. priteisti ieškovei už atsakovui teksiančią didesnę nekilnojamojo turto dalį 70 564,00 Eur kompensaciją;
1.8. priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
1.9. priteisti ieškovei 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose;
1.10. priteisti ieškovei 21 415,00 Eur kompensaciją iš atsakovo už jungtinės nuosavybės sumažinimą;
1.11. po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
1.12. priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 380 Eur kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą. Nurodė, kad atsakovas tinkamai nesirūpina vaikais, neskiria išlaikymo, todėl siekiant bylos nagrinėjimo laikotarpiu apsaugoti vaikų poreikius ir interesus turėtų būti nustatytas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 250 Eur kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 16 d. iki bus išnagrinėta byla. Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Nurodo, kad pagal Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 (toliau – Reglamentas) 8 straipsnį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamento 17 straipsnis nustato, jog, jei valstybės narės teisme iškeliama byla, kurią nagrinėti pagal šį reglamentą jurisdikciją turi ne jis, o kitos valstybės narės teismas, pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva pareiškia, kad jurisdikcijos neturi. Šios bylos atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl akivaizdu, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra su tarptautiniu elementu. Šalių nepilnamečių vaikų išlaikymas sureguliuotas remiantis Norvegijos Karalystės materialiąja teise (pagrindinis aktas – Vaiko teisių apsaugos įstatymas), todėl šis klausimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Ieškovė siekia, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teiktų išlaikymą ne tik pagal Norvegijos Karalystės materialiąją teisę, bet ir Lietuvos Respublikos materialiąją teisę, t. y. dvigubą išlaikymą. Toks ieškovės prašymas nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai, todėl paliktinas nenagrinėtas. Priimant Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį, ieškovė nepateikė duomenų apie gaunamas išmokas už vaikus Norvegijoje ir Lietuvoje. Išmokos už vaikus Norvegijoje susidaro ne vien iš kas mėnesį gaunamų papildomų pajamų, tačiau ir nuo taikomų tam tikrų mokestinių lengvatų. Akivaizdu, kad, teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nebuvo pateikusi būtinų duomenų apie gaunamas išmokas bei lengvatas už nepilnamečius vaikus, taip pat duomenis apie gaunamas pajamas. Šių būtinų duomenų ieškovė nėra pateikusi iki šiol, o atsakovas išlaikymo pareigą vaikams atlieka tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškinio dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra neteisminga Lietuvos teismams, nes byla yra nagrinėjama, ieškinyje nurodytos aplinkybės yra aiškinamos. Šiuo metu byloje nėra konkrečių duomenų apie nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad abiejų šalių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
5.2. Teismas pažymėjo, kad dėl išlaikymo dydžio yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, kurioje pritarta Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi priteistam laikinojo išlaikymo dydžiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Ieškovė melagingai nurodė, kad šalių gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nes šalys ieškinio padavimo metu nuolatinai gyveno Norvegijos Karalystėje. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi tik ieškovės pateikta informacija, kuri buvo paremta tik kelių mėnesių ieškovės algalapiais. Teismui nekilo klausimų dėl ieškovės nurodyto šalių gyvenamojo adreso (nors ieškovė nurodė dirbanti Norvegijos Karalystėje), ieškovės gaunamos paramos už nepilnamečius vaikus, dėl atsakovo teikiamo išlaikymo ir kt. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo vieninteliu motyvu, kad atsakovas tinkamai nesirūpina vaikais ir neskiria išlaikymo.
6.2. Bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, paaiškėjo šios naujos aplinkybės: 1) šalys gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje; 2) šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą Norvegijos Karalystėje; 3) šalių nepilnamečiai vaikai gyvena ir mokosi Norvegijos Karalystėje; 4) šalių išlaikymo pareigos nepilnamečiams vaikams nustatytos kompetentingų Norvegijos Karalystės institucijų; 5) atsakovas savo išlaikymo pareigas, kompetentingų Norvegijos Karalystės institucijų nuomone, nepilnamečiams vaikams atlieka tinkamai; 6) ieškovė už nepilnamečius vaikus gauna išmokas iš Norvegijos Karalystės bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos; ieškovės metinės pajamos sudaro 634 430,00 kronų, atsakovo – 215 132,00 kronų.
6.3. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai, iš jų priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neteismingi Lietuvos Respublikos teismams.
6.4. Ieškovė siekia, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teiktų išlaikymą ne tik pagal Norvegijos Karalystės teisę, bet ir Lietuvos Respublikos teisę, t. y. dvigubą išlaikymą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Byloje nėra ginčo, kad tiek šalys, tiek jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl tai leidžia daryti išvadą apie esminį vaikų ryšį su Lietuvos Respublika ir tai atitinka Reglamento 12 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą jurisdikcijos prorogacijos sąlygą – vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos pilietybė). Sprendžiant klausimą dėl kitų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas niekada neprieštaravo Lietuvos teismų jurisdikcijai nagrinėti byloje kilusį ginčą, priešingai, net pats inicijavo šalių mediacijos procesą Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad Norvegijos Karalystėje nebeturi jokio turto, išskyrus transporto priemones, dėl kurių padalijimo ieškovė pareikš reikalavimą šioje byloje. Akivaizdu, jog pats Atsakovas sutiko, kad šalių ginčas dėl išlaikymo būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikoje.
7.2. Pagal Išmokų šeimai ir pensijų skyriaus (duomenys neskelbtini) duomenis, kiekvienam iš vaikui turi būti mokama 510,00 NOK dydžio išlaikymo suma, tai sudaro 44,25 Eur. Taigi bendra suma, skiriama nepilnamečiams vaikams per mėnesį, sudaro 1 020,00 NOK sumą, tai sudaro bendrą 88,70 Eur dydžio sumą. Ieškovės 88,70 Eur dydžio suma, kuri yra skiriama net dviem nepilnamečiams vaikams, neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, kadangi, vaikų išlaikymui skiriant tokią sumą, nėra patenkinami net vaikų minimalūs būtinieji poreikiai. Be to, šis sprendimas nėra priimtas teismo, todėl nėra jokios teismų sprendimų kolizijos.
7.3. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė gauna pinigus tiek iš Išmokų šeimai ir pensijų skyriaus, tiek ir vaikų pinigus iš Lietuvos Respublikos, tačiau byloje pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės l d. išmokų iš Lietuvos Ieškovė negauna. Atsakovas nurodo, kad gaunamos išmokos yra lengvatų forma, tačiau to nedetalizuoja, įrodymų neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismingumo
11. Atsakovas, pateikdamas prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės prašė ieškovės patikslinto ieškinio dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo palikti nenagrinėtą ir tuo pagrindu panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl to, kad ši ieškinio dalis, pasak atsakovo, yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesutiko su tokiu atsakovo argumentu, tik nurodydamas, kad byla yra nagrinėjama, ieškinyje nurodytos aplinkybės yra aiškinamos. Šiuo metu byloje nėra konkrečių duomenų apie nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad abiejų šalių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtus pirmosios instancijos teismo motyvus, daro išvadą, kad šiuo atveju teismas jurisdikcijos klausimo nesprendė ir nenustatė nagrinėjamos bylos (ne)teismingumo Lietuvos teismams, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės tik nurodė, kad šiame bylos nagrinėjimo etape jurisdikcijos klausimas nebus nagrinėjamas, ir atidėjo klausimą dėl bylos (ne)teismingumo Lietuvos teismams vėlesniam laikui.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas – byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, kuriuo atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais skundžiamos neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (liet. tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 25 punktas).
16. Pagal gausiai šiuo klausimu išplėtotą teismų praktiką nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atidėtas procesinio klausimo dėl bylos teismingumo išsprendimas vėlesniam laikui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi tokia galimybė nėra nei tiesiogiai įtvirtinta CPK, nei gali užkirsti kelią tolesniam bylos nagrinėjimui (byla pirmosios instancijos teisme toliau nagrinėjama iš esmės; taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1245-302/2021). Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentų, susijusių su šios bylos (ne)teismingumu, nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako, nes tai nėra apeliacijos objektas.
18. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pakankamai duomenų apie bylos teismingumui reikšmingas aplinkybes (apie ieškovės ir atsakovo bei jų nepilnamečių vaikų (nuolatinę) gyvenamąją vietą ar kt.) ir atsižvelgdamas į tai, kad byla jau yra nagrinėjama ilgiau kaip metus laiko (ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2023 m. kovo 16 d.), kad atsakovas ir savo priešieškiniu prašo ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo palikti nenagrinėtu, esant galimybei, turėtų operatyviai išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad teismingumo klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas remiantis 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusioje 2007 m. spalio 30 d. konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) nustatytomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikytinos specialiojo ES teisės akto – Išlaikymo reglamento –nuostatos, nes nagrinėjamas ginčas yra susijęs su Norvegijos Karalyste, kuri nėra ES narė, o bylų dėl išlaikymo teismingumas reglamentuotas ES ir Norvegijos Karalystę siejančioje daugiašalėje tarptautinėje sutartyje. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui kiltų klausimas, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą dėl kitų tėvų vaikų teisių ir pareigų, tuomet taikytina 1996 m. spalio 19 d. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (1996 m. Hagos konvencija), kurios dalyvėmis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Norvegijos Karalystė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
20. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pagrįstu byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).
21. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus būtina remtis sistemine CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analize, kuri teikia pagrindą padaryti išvadą, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023). Kitaip tariant, nusprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio, neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria jos buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo, sprendžiamas klausimas, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad dėl Norvegijos Karalystės institucijos priimto sprendimo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms kiekvienai po 510,00 NOK per mėnesį jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis. Vadinasi, ši aplinkybė, priešingai nei nurodo atsakovas, nėra naujai paaiškėjusi ir nesudaro pagrindo naikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.
23. Vis dėlto atsakovas pateiktame prašyme panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę nurodė ir kitą aplinkybę – ieškovė gauna ne tik kiekvienai dukrai po 510,00 NOK per mėnesį, bet ir kitas lėšas, skirtas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti, iš Norvegijos Karalystės. Ši aplinkybė nebuvo svarstyta taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl gali būti vertinama sprendžiant dėl prašymo panaikinti jas.
24. Byloje pateiktas NAV Šeimos ir pensijų skyriaus 2023 m. birželio 30 d. atsakymas atsakovui rodo, kad ieškovė, tikėtina, gauna tam tikras išmokas už vaikus, tačiau, kaip matyti iš NAV kontaktų centro 2023 m. liepos 21 d. atsakymo atsakovui, atsakovas negalėjo gauti tokias pajamas detalizuojančių duomenų iš atitinkamos Norvegijos Karalystės institucijos dėl taikomos asmens duomenų apsaugos ir, be kita ko, pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi netenkino atsakovo atstovo prašymo šiuos duomenis išreikalauti iš minėtos institucijos. Todėl gavęs prašymą panaikinti taikomą laikinąją apsaugos priemonę, kuriame nurodyta, kad ieškovė gauna papildomą nepilnamečių vaikų išlaikymo paramą iš Norvegijos Karalystės, ir byloje esant įrodymams, sudarantiems pagrindą manyti, kad ieškovė iš tiesų gauna tokią paramą Norvegijos Karalystėje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo bent jau pasiūlyti ieškovei per teismo nustatytą terminą pateikti išsamius duomenis, kokią ji vaikams ir jų išlaikymui skirtą paramą gauna iš Norvegijos Karalystės, kartu išaiškinant, kad, jeigu ieškovė nepateiks šių duomenų, teismas gali svarstyti klausimą dėl contra spoliatorem (liet. prieš pažeidėją) prezumpcijos taikymo, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų nesiėmė, skundžiamoje nutartyje dėl ieškovės galbūt gaunamos iš Norvegijos Karalystės papildomos paramos vaikams nepasisakė ir nevertino, ar šios aplinkybės sudaro ar nesudaro pagrindo iš dalies arba visiškai tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo.
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių dėl ieškovės gaunamos papildomos nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos paramos, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą nutartį. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartis yra panaikinama ir atsakovo B prašymas panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priima, nes siekiant tinkamai išnagrinėti atsakovo prašymą, būtina imtis priemonių surinkti naujus reikšmingos apimties įrodymus dėl vaikams ir jų išlaikymui teikiamos Norvegijos Karalystės paramos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir atsakovo B prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.