Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ieškinį atsakovui ūkininkui Č. A. dėl skolos pagal Kredito linijos sutartį priteisimo ir pagal atsakovo Č. A. priešieškinį ieškovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl vienašališko Kredito linijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nei Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – A. A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

23. Teismas vertino, kad nėra pagrindo modifikuoti Kredito linijos sutarties sąlygas, nes ieškovo vienašališkas Kredito linijos sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu. Pakeistos Kredito linijos sutarties sąlygos atsakovui buvo žinomos 2017–2018 metais, tinkamai nevykdant įsipareigojimų ieškovui. Susitarimai dėl Kredito linijos sutarčių pakeitimų iš esmės buvo sudaryti atsakovo iniciatyva, visos susitarimų sąlygos atsakovui buvo ieškovo atskleistos ir jis su jomis sutiko (priėmė). Iki ieškovas vienašališkai nenutraukė Kredito sutarties ir neinicijavo šios bylos iškėlimo, atsakovas naujai nustatytų (padidintų) palūkanų dydžio neginčijo. Taip pat atsakovas neįrodė, jog galiojant Kredito linijos sutarčiai netinkamos meteorologinės sąlygos bei COVID-19 pandemija buvo susijusi priežastiniu ryšiu su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Taigi, atsakovas neįrodė sąlygų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad susitarimus pagal Kredito linijos sutarčių sąlygas pasirašė (sudarė) ieškovui darant ekonominį spaudimą. Nėra pagrindo pakeisti ir Kredito linijos sutarties sąlygas dėl jos vykdymo suvaržymo CK 6.204 straipsnio pagrindu, nes neįrodyta, jog netinkamos meteorologinės sąlygos bei COVID-19 pandemija buvo susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ieškovui. Galiausiai byloje nėra įrodymų, jog atsakovas prašė ieškovo pakeisti sąlygą dėl palūkanų normos (sumažinti palūkanas) dėl atsakovo finansinės padėties pablogėjimo.

24. Teismas padarė išvadą, kad šalių valią atitinkantys Kredito linijos sutarčių susitarimai bei jų sąlygos, priimtos šalių bendru sutarimu, negali būti modifikuojamos tuo pagrindu, jog, pasikeitus aplinkybėms – esant nutrauktai Kredito linijos sutarčiai, atsakovui kyla prievolė mokėti Susitarime nustatytas metines palūkanas. Tuo atveju, jeigu atsakovui nebūtų buvę priimtini ieškovo siūlyti Kredito linijos sutarties pakeitimai, jis kaip protingas, apdairus verslininkas neabejotinai būtų pasinaudojęs įstatyme įtvirtintu sutarties sąlygų modifikavimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutu (CK 6.204 straipsnis), tačiau, prašydamas pakeisti Kredito linijos sutarties sąlygas, to nepadarė. Faktas, kad atsakovas sutikdamas su Kredito linijos sutarties pakeitimų turiniu netinkamai įvertino savo galimybes juose nustatytomis sąlygomis toliau vykdyti Kreditavimo sutartį, nesudaro teisinio pagrindo teismui kištis į šalių sutartinius santykius ir juos modifikuoti, tokiu būdu paneigiant šalių autonomijos sutartiniuose santykiuose principą. Palūkanų dydžio normos padidinimas kredito gavėjui, padidėjus jo rizikingumui, t. y., ilgą laiką (nuo 2017 m.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, yra teisėta ir ieškovo kaip kredito įstaigos veiklos principus atitinkanti priemonė.

25. Bylos nagrinėjimo metu (2021 m. lapkričio 15 d.) ieškovė sumažino reikalavimą nuo 53 627,41 Eur iki 39 916,46 Eur, t. y. 13 710,95 Eur suma. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovė paaiškino, jog negali nurodyti, kas sudaro 39 916,46 Eur skolos sumą, tačiau 571,23 Eur palūkanų, 0,56 Eur delspinigių buvo sumokėti; 765,61 Eur padidintų palūkanų suma suskaičiuota nuo 2021 m. birželio 10 d. iki ieškinio pateikimo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Teismas iš ieškovo pateiktos atsakovo mokėjimų detalizacijos (dok. Nr. 3523) nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 10 d., t. y. po ieškinio pateikimo teismui iki 2022 m. vasario 28 d. sumokėjo ieškovui iš viso 16 119,20 Eur sumą

26. 2020 m. liepos 17 d. Susitarimo dėl Kredito linijos sutarties pakeitimo 57, 62 punktuose numatyta, jeigu bankas bet kuriuo metu iš kredito gavėjo gauna mažesnę sumą nei visa jam mokėtina pagal Sutartį ar kitas tarp banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis suma, bankas turi teisę paskirstyti ir panaudoti tokius mokėjimus kredito gavėjo įsiskolinimo dengimui bet kokia eile ir tokiu tikslu arba tikslais pagal Sutartį ar kitas tarp banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis, kuriuos bankas savo nuožiūra numato, nežiūrint į jokį kredito gavėjo duodamą priešingą nurodymą. Šio Susitarimo nuostatos (53 punktas) sudarė pagrindą teismui padaryti išvadą, kad šalys susitarė, jog, esant atsakovo įsiskolinimams, ieškovas turi teisę gautas atsakovo įmokas paskirstyti savo nuožiūra.

27. Ieškovas nepateikė įrodymų, paaiškinimų, kaip paskirstė iš atsakovo nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 28 d. gautas įmokas (16 119,20 Eur sumą), todėl teismas sprendė klausimą dėl atsakovo skolos padengimo pagal įstatyme nustatytą įmokų paskirstymo tvarką (CK 6.54 straipsnis). Byloje nėra įrodymų apie ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, todėl antrąja eile dengiamos 571,23 Eur palūkanos ir 765, 61 Eur palūkanos, trečiąja eile dengiamos 0,56 Eur netesybos, likusia suma dengiama pagrindinė skola. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistina pagrindinės ieškinyje nurodytos skolos (52 290,01 EUR) dalis sudaro 37 508,21 Eur.

28. Preliminariu sprendimu priteista 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (53 627, 41 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas 2021 m. lapkričio 15 d. sumažino reikalavimą iki 39 916,46 Eur, iki bylos išnagrinėjimo skola sumažėjo iki 37 508,21 Eur dydžio. Todėl teismas 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas priteisė nuo 53 627, 41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 11 d.) iki 2021 m. lapkričio 15 d. (ieškinio reikalavimo sumažinimo), nuo 39 916,46 Eur nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. (sprendimo priėmimo) ir nuo 37 508,21 Eur nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

29. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 516 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 41 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 41 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (patyrė iš viso 598 Eur bylinėjimosi išlaidų). Atsakovas sumokėjo 243 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 2 420 Eur advokato pagalbai (turėjo iš viso 2 663 Eur bylinėjimosi išlaidų). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas sumažino reikalavimus nuo 53 627,41 Eur iki 39 916,46 Eur, teismas grąžino ieškovui 104 Eur dalį sumokėto žyminio mokesčio bei nusprendė, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 494 Eur. Pagal patenkintų (94 proc.) ir atmestų (6 proc.) reikalavimų proporciją, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 464,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30. Atsakovas ūkininkas Č. A. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą panaikinti, priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1. Ieškovas, vienašališkai nutraukdamas Kredito linijos sutartį, negalėjo remtis jos pažeidimo faktu, t. y. piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimu ir netinkamu prievolės įvykdymu (piniginė prievolė buvo vykdoma pavėluotai ir ne visa apimtimi), nes teise vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais pagrindais galima pasinaudoti esant normalioms, įprastinėms sutarčių įvykdymo sąlygoms. Pasikeitus Kredito linijos sutarties įvykdymo aplinkybėms vienašališkas ginčijamo sandorio nutraukimas pripažintinas neteisėtu, nes Kredito sutartis buvo nevykdoma ne dėl skolininko kaltės, o dėl iš esmės pasikeitusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybių. Apeliantas priešieškinyje įrodinėjo, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo vėluojama vykdyti sutartinius įsipareigojimus buvo: 1) sudėtingos meteorologinės sąlygos: 2019–2021 metais itin sausringi orai, 2021 m. buvo šalta žiema ir 2 ) 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas nuėmė daug mažesnį derlių, atitinkamai gavo mažesnį pelną.

30.2. Skundžiamame sprendime pasisakyta kad „<...> Asmeniui, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas ir kuris šia veikla verčiasi ne vienus metus, negali būti netikėtas ir nenuspėjamas reiškinys, kurio jis elgdamasis protingai ir rūpestingai negali numatyti, tai yra, jog dėl nepalankių oro sąlygų derlius gali žūti ir kad tokiu atveju jo pajamos iš jo teikiamos veiklos gali sumažėti ir kad tokiu atveju jis negalės atsiskaityti su ieškove“. Toks pirmosios instancijos teismo pateiktas aplinkybių vertinimas prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014 yra nurodęs, kad ,,<...> sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių ir nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio. <..>.“ Ūkininkai, nors ir yra savo srities profesionalai, negali numatyti stichinių nelaimių (liūčių), ko pasėkoje jiems būna apsunkintos galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-608-258/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-129-302/2020).

30.3. Teismas nevertino meteorologinių sąlygų bei koronaviruso pandemijos įtakos prievolių (ne)vykdymui. Atsakovui sudarant Kredito linijos sutartį negalėjo būti žinoma, kokios bus meteorologinės sąlygos bei pasaulyje prasidės koronaviruso epidemija. Be to, ieškovas, atsižvelgęs į nepalankias meteorologines sąlygas, kiekvienais metais pratęsdavo Kredito linijos sutarties vykdymą. Į tai teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, irgi neatsižvelgė. Taigi, teismas, neįvertinęs apelianto pateiktų duomenų dėl meteorologinių sąlygų bei COVID-19 pandemijos įtakos Kredito linijos sutarties vykdymui, negalėjo padaryti išvados, kad šie atsakovo argumentai negali pateisinti Kredito linijos sutarties nevykdymo laiku (nustatytais terminais).

30.4. Teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė, jog pratęstus Kredito linijos sutarties vykdymo terminą apeliantas turės galimybes ginčijamą sandorį faktiškai įvykdyti, prieštarauja bylos aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas sumokėjo skolos dalį (16 119,20 Eur), taip akivaizdžiai įrodydamas savo pajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei suinteresuotumą išsaugoti Kredito linijos sutartį. Č. A. pareiškė priešieškinį siekdamas modifikuoti Kredito linijos sutarties sąlygas.

30.5. Byloje susiklostė situacija, kai konkuruoja du teisių gynimo būdų – sutarties nutraukimas ir pakeitimas, todėl teismas turėjo įvertinti teisių gynimo būdus bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus teisės gynybos būdų konkurencijos bei nepateikus motyvų, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos bei pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnis.

30.6. Teismas Kredito linijos sutarties bei Susitarimo dėl Kredito linijos sąlygų pakeitimo sąlygų teisėtumo nevertino, apsiribojo tik išaiškinimu, kad susitarimai iš esmės buvo sudaromi atsakovo iniciatyva, jam sutinkant bei priimant ieškovo pasiūlytas sąlygas, t. y. visos susitarimų sąlygos atsakovui buvo atskleistos ir atsakovas su jomis sutiko. Naujai nustatytų palūkanų dydžio atsakovas neginčijo iki tol, kol ieškovas vienašališkai nenutraukė Kredito linijos sutarties ir neinicijavo šios bylos iškėlimo. Teismui nevertinus ir neaiškinus Kredito linijos sutarties ir Susitarimo dėl Kredito linijos sąlygų teisėtumo, buvo pažeistos CPK 265 straipsnio nuostatos. Todėl skundžiamas galutinis sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

31. Ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliacinius skundu argumentus:

31.1. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog Kredito linijos sutarties galiojimo metu buvo netinkamos meteorologinės sąlygos bei COVID-19 pandemija buvo susijusi priežastiniu ryšiu su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu.

31.2. Teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatė, kad apeliantas netinkamai vykdė prievoles, t. y. paskolos negrąžino nei nustatyta tvarka ir terminais, nei pratęstais kredito skolos mokėjimo terminais.

31.3. Prieštaravimuose dėl Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo, priešieškinyje ir apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodyta, kad ieškovas, vienašališkai nutraukdamas Kredito linijos sutartį bei kreipdamasi dėl skolos priteisimo, pažeidė apelianto teises, iškreipė Kredito linijos sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovas kooperavosi su apeliantu ir dėjo maksimalias pastangas Kredito linijos sutarties išsaugojimui, tenkino skolininko prašymą pratęsti kredito grąžinimo terminą ir du kartus atidėjo kredito skolos, mokėtinos pagal grafiką, sumokėjimo terminą.

31.4. Apeliantas yra ūkininkas (verslininkas), todėl negali teigti, kad veikdamas savo profesinėje srityje, negalėjo numatyti verslo rizikos (pvz., dėl blogų gamtinių sąlygų nenuims gausaus derliaus) ir iki šiol nepateikė teismui įrodymų apie ginčo laikotarpiu buvusias blogas (sausrą, liūtis) meteorologines sąlygas). Be to, apeliantas gauna kompensacines išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

33. Tai, kad skundžiamame galutiniame teismo sprendime neatsakyta į kai kuriuos priešieškinio argumentus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo galutinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytas tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų (ir šalių nekvestionuojamų) faktinių aplinkybių

41. Kreditavimo sutarties Priedas Nr. 1 yra Kredito grąžinimo grafikas (lentelė), kuriame nurodytos tokios kredito grąžinimo datos ir sumos: 1) 2020 m. rugpjūčio 31 d. 500 Eur; 2) 2020 m. rugsėjo 30 d. 500 Eur; 3) 2020 m. spalio 31 d. 500 Eur; 4) 2020 m. lapkričio 30 d. 500 Eur; 5) 2020 m. gruodžio 31 d. 25 500 Eur; 6) 2021 m. sausio 31 d. 500 Eur; 7) 2021 m. vasario 28 d. 500 Eur; 8) 2021 m. kovo 31 d. 500 Eur; 9) 2021 m. balandžio 30 d. 500 Eur; 10) 2021 m. gegužės 31 d. 500 Eur; 11) 2021 m. birželio 30 d. 500 Eur ir 12) 2021 m. liepos 31 d. 24 500 Eur.

42. Pagal Kredito grąžinimo grafiką Č. A. 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 25 500 Eur kredito sumos (ir tolesnių sumų pagal Kredito grąžinimo grafiką nemokėjo).

43. Č. A. kreipėsi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių su 2021 m. vasario 11 d. prašymu 25 531,75 Eur kredito sumos sumokėjimą atidėti iki 2021 m. gegužės 10 d. Šiame prašyme nurodyta, kad atidėtą kredito sumą padengs iš likusių grūdų pardavimų ir gaunamų išmokų už pasėlius, taip pat paaiškinta, jog dėl kritulių trūkumo 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, kai labiausiai reikėjo pasėtam derliui drėgmės, ir dėl COVID-19 pandemijos nebuvo galimybės samdyti darbuotojų per sėją balandžio–gegužės mėnesiais, dėl to pavėlavo pasėti javus. 2020 m. derlius nebuvo didelis ir buvo gautos mažos pajamos. Šiuo metu derliaus dalis yra išvežta, kita dalis, dėl COVID-19 pandemijos sutrikusio grūdų supirkimo ir išvežimo, yra sandėlyje. Taip pat dėl didelių šalčių šią žiemą pieno primilžiai sumažėjo, todėl sumažėjo ir pajamos už pieną. COVID-19 irgi turėjo didelę įtaką 2020 m. sumažėjusioms pajamoms.

44. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. 2021|19.5-L27-336 nurodė, kad Č. A. įsiskolinimas 2021 m. kovo 1 d. sudarė 26 185,55 Eur sumą (25 968,08 Eur nesumokėto kredito, 217,20 Eur nesumokėtų palūkanų ir 0,27 nesumokėtų delspinigių) bei įspėjo, jeigu per suteiktą papildomą terminą (iki 2021 m. gegužės 1 d.) skolininkas neįvykdys įsipareigojimų, ar nepateiks dokumentų, pagrindžiančių pradelstų sumų nepadengimą bei įsipareigojimų neįvykdymą, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius bus priverstas inicijuoti Kreditavimo linijos sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimą bei pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.

45. Č. A. 2021 m. gegužės 1 d. nesumokėjo Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 26 185,55 Eur kredito skolos.

46. Č. A. pateikė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 2021 m. gegužės 3 d. prašymą atidėti Kreditavimo sutarties vykdymą (kredito grąžinimą) iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

47. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr.2021|19.5-L27-776 nurodė, kad Č. A. skola pagal Kredito linijos sutartį 2021 m. gegužės 3 d. sudarė 27 179,08 Eur (26 790,01 Eur nesumokėto kredito, 388,58 Eur nesumoktų palūkanų ir 0,54 Eur nesumokėtų delspinigių) bei pranešė, jeigu apeliantas iki 2021 m. birželio 8 d. neįvykdys finansinių įsipareigojimų, bankas kitą dieną po nurodyto termino pabaigos (2021 m. birželio 9 d.) vienašališkai nutraukia 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutartį su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei pradeda priverstinį skolos išieškojimą.

48. Ieškovas 2021 m. gegužės 10 d. atsakyme Nr. 2021|19.5-L27-823 į Č. A. 2021 m. gegužės 3 d. prašymą atkreipė dėmesį, kad 55 000 Eur kredito grąžinimo terminas (2020 m. liepos 24 d.) buvo pratęstas dvylikai mėnesių (iki 2021 m. liepos 31 d.) ir kredito skolos mokėjimas išdėstytas dalimis (pagal Kredito grąžinimo grafiką). 2020 m. gruodžio 31 d. 25 500 Eur negrąžinto kredito dalies sumokėjimui ieškovas suteikė šešiasdešimties dienų (iki 2021 m. gegužės 1 d.) papildomą terminą. Skolininko siūlomos sąlygos kreditoriui (bankui) nepriimtinos, nes finansų įstaiga turi veikti saugiai ir neturi pareigos skolininkams daryti nuolaidų, kurios neatitinka banko interesų; ieškovas išsiuntė apeliantui 2021 m. gegužės 3 d. raštą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir Kredito linijos sutarties nutraukimo.

49. Č. A. pateikė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 2021 m. birželio 6 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad kreditorius buvo informuotas apie aplinkybes, kurių, sudarydamas Kredito linijos sutartį, numatyti ir kontroliuoti negalėjo; neatsisako vykdyti Kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei prašė pratęsti Kredito linijos sutarties įvykdymo terminą vienerių metų laikotarpiui, vienos kredito dalies sumokėjimą atidedant iki 2021 m. gruodžio 31 d., o kitos dalies – iki 2022 m. liepos 25 d.

50. Č. A. 2021 m. birželio 8 d. nesumokėjo Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 27 179,08 Eur kredito skolos.

51. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2021 m. birželio 9 d. nutraukė Kredito linijos sutartį vienašališkai.

52. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2021 m. birželio 14 d. informavo Č. A., kad negali atidėti kredito grąžinimo terminą.

53. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2021 m rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ūkininko Č. A..

54. Ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo Č. A. 53 627,41 Eur dydžio skolą (52 290,01 Eur kredito, 571,23 Eur palūkanų, 765,61 Eur padidintų palūkanų nuo 2021 m. birželio 10 d. iki bylos iškėlimo teisme, 0,56 Eur delspinigių.

56. Taigi, pagal Kredito linijos sutartį su visais pakeitimais ir papildymais atsakovo (apelianto) Č. A. nesumokėta ieškovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui skolos suma sudaro 39 916,46 Eur.

Dėl Kredito linijos sutarties vienašališko nutraukimo

57. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014 suformuotai praktikai, jog sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių ir nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti jos kelio.

58. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą).

59. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-1/2014 (taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-129-302/2020) faktinės aplinkybės skirtingos. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014 (ir Nr. 2A-129-302/2020) buvo sprendžiama dėl sutarties šalių, veikiančių žemės ūkio srityje ir dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs tarp finansų įstaigos (banko) ir ūkininko bei dėl prievolių pagal Kredito linijos sutartį nevykdymo, šio sandorio sąlygų bei jo vienašališko nutraukimo.

60. Kita apeliacinio skundo 14 punkte cituojama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-258/2020 nagrinėjamai bylai nereikšminga, nes joje konstatuotos aplinkybės, susijusios su 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvusiomis liūtimis. Nagrinėjamoje byloje apeliantas Č. A. įrodinėja, jog blogos meteorologinės (oro, gamtinės) sąlygos buvo vėlesniu, 2019–2021 metų laikotarpiu (2019–2021 metais sausra, 2021 m. šalta žiema).

61. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jis vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju apeliantas iš esmės nuo 2017 m. tinkamai ne(į)vykdė sutartinių įsipareigojimų. Byloje nustatyta, kad visos (trys) Kredito linijos sutartys (pirminė 2017 m. birželio 13 d. ir tolesnės 2018 m. liepos 19 d., 2019 m. liepos 25 d.) sudarytos apelianto verslui (ūkininkavimo veiklai) finansuoti (apyvartinėms lėšoms papildyti). Pažymėtina, jog Kredito linijos sutartys sudarytos apeliantui siekiant išspręsti savo skolinių įsipareigojimų situaciją, t. y. visi kreditai, išskyrus ginčo kreditą buvo dengiami ne iš apelianto (ūkininko) veiklos, o vėlesniais kreditais padengti ankstesni gauti kreditai (žr. šios nutarties 35 punktą). Pagal ginčijamą Kredito linijos sutartį 55 000 Eur kredito suma šalių sulygtu terminu (2020 m. liepos 24 d.) negrąžinta (apeliantas negalėjo grąžinti dėl 2020 m. birželio 16 d. prašyme nurodytų priežasčių, įskaitant 2018–2019 metų sausras). Kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsižvelgė į skolininko 2020 m. birželio 16 d. prašyme nurodytas ir šalys sudarė 2020 m. liepos 17 d. Susitarimą dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu galutinis kredito skolos (55 000 Eur) sumokėjimo terminas 2021 m. liepos 31 d., o daliniai kredito skolos mokėjimai turėjo būti vykdomi apelianto pagal Kredito grąžinimo grafiką. Č. A. 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 25 500 Eur kredito skolos dalies (ir 2021 m. sausio 31 d. 500 Eur kredito skolos dalies), 2021 m. vasario 11 d. prašė ieškovo 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos kredito skolos dalies mokėjimą atidėti. Ieškovas nustatė papildomus terminus (iki 2021 m gegužės 1 d. ir 2021 m. birželio 8 d.) kredito skolos daliai sumokėti, bet apeliantas prievolių nevykdė, t. y. nesumokėjo 2020 m. gruodžio 31 d. mokėtinos 25 500 Eur kredito skolos dalis. Pažymėtina, kad ir tolesnių kredito skolos dalių mokėjimų pagal Kredito grąžinimo grafiką apeliantas nevykdė.

62. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pagrindinių priežasčių (aplinkybių), dėl kurių Č. A. negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų: 1) sudėtingų meteorologinių sąlygų: 2019–2021 metais buvo sausringi orai ir 2021 m. šalta žiema, dėl to buvo nuimtas nedidelis derlius bei gautos mažos pajamos; 2) 2020 m. prasidėjusios COVID- 19 pandemijos.

63. Skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003).

64. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

65. Nagrinėjamu atveju pagal apelianto 2020 m. birželio 16 d. (pirmame) prašyme nurodytas aplinkybes, įskaitant 2018 m. ir 2019 m. sausras, kredito skolos sumokėjimo terminas buvo ieškovo atidėtas vienerių metų terminui. Apeliantas nepagrindė 2021 m. vasario 11 d. (antro) prašymo atidėti kredito dalies sumokėjimą, kadangi nei ieškovui, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl: 1) 2019–2021 metais ūkininko Č. A. veiklos vietoje buvusių blogų gamtinių (meteorologinių) sąlygų: 2019–2021 metais sausros, kritulių trūkumo 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais bei 2020 m. itin šaltos žiemos; 2) 2020 m. sumažėjusių veiklos (ūkininkavimo) pajamų: nuimto mažo derliaus; sumažėjusių pardavimų ir gautų išmokų už pasėlius bei pieno primilžių; 3) duomenų apie 2019–2021 metais gautas kompensacijas (CPK 178 straipsnis).

66. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad COVID-19 pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 48 punktas).

67. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos. Šis nutarimas galiojo nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 buvo paskelbusi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Antras karantinas tęsėsi iki 2021 m. liepos 1 d.

68. Nagrinėjamu atveju iki koronaviruso epidemijos pradžios (2020 m.) apeliantas nevykdė įsipareigojimų, įgytų pradinės 2017 m. birželio 13 d. Kredito linijos sutarties pagrindu, nes, kaip minėta, pradinį kreditą dengė naujais kreditais. Pirmosios COVID-19 epidemijos pabaigoje (žr. šios nutarties 67 punktą) apeliantas pirmame prašyme (2020 m. birželio 16 d.) prašė ieškovo atidėti kredito skolos mokėjimą ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius šį ūkininko Č. A. prašymą atsižvelgė, šalys sudarė 2020 m. liepos 17 d. Susitarimą dėl Kredito linijos sąlygų pakeitimo. Antro karantino dėl epideminės COVID-19 situacijos metu apeliantas 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo ieškovui 25 500 Eur kredito skolos dalies pagal Kredito mokėjimo grafiką. Č. A. 2021 m. vasario 11 d. (antrame) prašyme nurodyta, jog dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais nebuvo galimybės samdyti darbuotojų per sėją, todėl buvo pavėluota pasėti javus. Teisėjų kolegija pažymi, kad antrame prašyme nurodytos aplinkybės Č. A. buvo žinomos (turėjo būti žinomos) pirmo (2020 m. birželio 16 d.) prašymo pateikimo metu bei Susitarimo dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo sudarymo metu (2020 m. liepos 17 d.). Apeliantas yra verslininkas (ūkininkas), todėl sudarydamas 2020 m. liepos 17 d. Susitarimą dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo (kredito grąžinimo dalimis iki 2021 m. liepos 31 d.), galėjo ir turėjo įvertinti koronaviruso ligos rizikas ūkininkavimo veikloje, juolab kad iki 2020 m. liepos 17 d. Susitarimo dėl Kredito linijos sutarties sąlygų sudarymo, 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais dėl pandemijos neturėjo galimybės pasamdyti darbuotojų javams sėti ir Susitarimo sudarymo metu žinojo, kad javai pasėti pavėluotai. Iki ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pareiškė (2021 m. rugpjūčio 10 d.) teismui ieškinį dėl kredito skolos priteisimo, apeliantas nesinaudojo CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytu pažeistų teisių gynybos mechanizmu. Kredito linijos sutarties vykdymo pasunkėjimas (dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir (arba) COVID-19 pandemijos ir jos taikytų apribojimų) neatleido apelianto nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui (savaime nesuteikė teisės nemokėti kredito skolos mokėjimų pagal Kredito grąžinimo grafiką). Taigi, net ir atsiradus esminiam Kredito linijos sutarties vykdymo suvaržymui, ūkininkas Č. A. turėjo dėti visas įmanomas pastangas ir toliau mokėti kredito skolą pagal Kredito grąžinimo grafiką iki šalys susitartų kitaip arba teismas Kredito linijos sutartį pakeistų (arba nutrauktų).

69. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad visą karantino laikotarpį arba atitinkamą jo dalį neturėjo galimybės vykdyti savo įprastinę veiklą (neūkininkavo) arba ji (ūkininkavimo veikla) buvo iš esmės apribota ir (arba) dėl 2020 m. pavėluotai pasėtų javų sumažėjo jo (ūkininko) veiklos pajamos, t. y. byloje nėra duomenų kokias pajamas gavo apeliantas iš 2020 m. nuimto javų derliaus ir kokia dalis (kokios vertės) derliaus buvo likusi sandėlyje nerealizuota dėl COVID-19 pandemijos sutrikusio grūdų supirkimo ir išvežimo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog Kredito linijos sutarties 16.2 papunktyje kredito gavėjas įsipareigojo visas gaunamas tiesiogines išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už pasėlius nukreipti į sąskaitą. Ieškovo procesiniuose dokumentuose yra akcentuojama, kad apeliantas gavo išmokas, kompensacijas. Apeliantas Č. A. šių aplinkybių teismui neatskleidė, t. y. nepateikė duomenų, ar siekiant sumažinti dėl COVID-19 pandemijos ūkininkų patiriamus ekonominius ir finansinius sunkumus, 2020 m. ir (ar) 2021 m. apeliantui nebuvo išmokėti tiesioginiai ir kompensacinių išmokų avansai už deklaruotus žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus (CPK 178 straipsnis).

70. Č. A. nekvestionuoja ieškovo pateiktų duomenų, kad 2020 m. ir 2021 m. ūkininkas Č. A. turėjo lėšų, iš kurių galėjo ir turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito linijos sutartį: 1) 2020 m. gruodžio mėn. įplaukos sudarė 72 917,37 Eur; 2) 2021 m. gruodžio 31 d. apelianto disponuoti pinigai ir pinigų ekvivalentas buvo 63 548 Eur. Be to, prievolių nevykdymo metu apeliantas dalyvavimo viešose varžytynėse (buvo sumokėjęs 17 694,80 Eur mokestį dėl 176 978 Eur vertės turto įsigijimo) bei į savo mokėjimo kortelės sąskaitą buvo pervedęs 31 800 Eur dalį kredito, kurio didžiąją dalį išgrynino ir naudojo kitiems tikslams. Taigi, Č. A., 2020 m. ir 2021 m. turėdamas lėšų ir nevykdydamas prievolių pagal ginčijamą Kredito linijos sutartį, pažeidė kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus teises ir interesus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

71. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas yra laikomais pažeidusiu prievolę, kai: 1) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; 2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; 3) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 1–4 punktai). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad Kredito mokėjimo grafiko laikymasis ieškovui (bankui) turėjo esminę reikšmę.

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kredito sutarčių sąlygų (įmokų mokėjimas laikantis mokėjimo grafiko terminų, be abejonės, yra laikytinas kredito sutarties sąlyga) griežtas laikymasis sutarties šalims turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

73. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

74. Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies 38.5 papunktyje apeliantas (kredito gavėjas) įsipareigojo užtikrinanti Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies 44 punkte šalys yra susitarusios, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų iki Sutarties nutraukimo dienos išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešima, nutraukti Sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo Kredito gavėjui dienos. Iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo Bankas turi teisę vienašališkai atšaukti Sutarties nutraukimą. Kredito linijos sutarties nutraukimo pagrindai įtvirtinti 47 punkte. Pagal 47.1 papunktį Kredito linijos sutartis gali būti nutraukta, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, įsipareigojimo mokesčio, delspinigių bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Kreditavimo sutarties, redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. Susitarimo dėl kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo sudarymo, Bendrosios dalies 49 punkte bei 52.1 papunktyje.

75. Byloje nustatyta, kad ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius: 1) 2021 m. kovo 1 d. rašte suteikė apeliantui papildomą terminą (iki 2021 m. gegužės 1 d.) sumokėti 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą kredito skolos dalį bei informavo, jeigu Č. A. neįvykdys įsipareigojimų, ieškovas bus priverstas inicijuoti Kredito linijos sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimą; 2) 2021 m. gegužės 3 d. rašte nustatė apeliantui papildomą terminą (iki 2021 m. birželio 8 d.) sumokėti 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą kredito skolos dalį bei pranešė, kad bankas kitą dieną po nurodyto termino pabaigos vienašališkai nutraukia Kredito linijos sutartį su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Taip pat ieškovas 2021 m. gegužės 10 d. atsakyme apeliantui nurodė, kad jo toliau siūlomos sąlygos kreditoriui (bankui) nepriimtinos.

76. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Kredito linijos sutartį nutraukimo tvarka nebuvo pažeista (CK 6.881 straipsnio 1 dalis; Kredito linijos sutarties 44 punktas, 47.1 papunktis; Kreditavimo sutarties 49 punktas, 52.1 papunktis) ir ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą Kredito linijos sutartį su visais pakeitimais ir papildymais nutraukti vienašališkai. Apeliantas, neįvykdė Kredito linijos sutarties šalių sulygtu terminu, todėl kredito skolos mokėjimas buvo atidėtas metams ir dalimis. Apeliantas 2020 m. gruodžio 31 d. vėl negalėjo įvykdyti prievolės (sumokėti kredito skolos dalies pagal Kredito grąžinimo grafiką) ir šios skolos nemokėjo kreditoriaus nurodytais papildomais terminais (vėliausiai iki 2021 m. birželio 8 d.). Kredito linijos sutarties galiojimo metu apeliantas nevykdė kitų (likusių) pagal Kredito grąžinimo grafiką kredito skolos mokėjimų ir 2021 m. birželio 8 d. prašė ieškovo pratęsti kredito skolos grąžinimo terminą dar kartą ir ilgesniam nei vienerių metų terminui (iki 2022 m. liepos 25 d.). Tuo tarpu ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius veikė pagal bendradarbiavimo ir sąžiningumo principų reikalavimus.

77. Viena vertus, apeliacinio skundo 20 punkte pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012, tačiau skunde nepateikta argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, bet neatsižvelgė į apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus, taip pat, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos Nr. 3K-3-206/2012 aplinkybės yra tapačios. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Kredito linijos sutartis su visais pakeitimais ir papildymais buvo vienašališkai nutraukta ieškovo dėl esminio jos pažeidimo, joje (Sutartyje) nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Apeliantas neįrodė pasikeitusių aplinkybių, sąlygojusių negalėjimą vėliausiai 2020 m. birželio 8 d. vykdyti Kreditavimo sutartį (sumokėti pradelstą kredito skolos dalies mokėjimą). Kaip minėta, CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas nesuteikė apeliantui teisės dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. buvusių sudėtingų metrologinių sąlygų (kurių neįrodė) bei 2020 m. pradidėjusios CPVID-19 epidemijos visiškai nevykdyti Kreditavimo sutarties ir papildomai reikalauti ieškovo Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratęsimo.

78. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto priešieškinio reikalavimas pripažinti 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties Nr. 4229726-K1 su vėlesniais jos pakeitimais vienašališką nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas bei neįrodytas, taigi, skundžiamu sprendimu netenkintas pagrįstai.

80. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo pakeisti Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 4 punkto dalį ir pagal apelianto reikalavimą nustatyti galutinį kredito grąžinimo terminą 2022 m. liepos 31 d. Pirma, Kredito linijos sutartis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ieškovo vienašališkai nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Antra, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu yra suėjęs apelianto nurodytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta įrodymų, kad Č. A. sumokėjo ieškovui likusią negrąžinto kredito dalį (39 916,46 Eur) (CPK 178 straipsnis). Trečia, nors apeliantas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 28 d. sumokėjo ieškovui dalį kredito skolos (16 119,20 Eur), išlieka pagrįstos abejonės, ar ūkininkas Č. A. turi galimybių iš karto sumokėti ieškovui 37 508,21 Eur skolos dalį. Apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys (įrodymai) apie apelianto Č. A. finansinę padėtį, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę, turimus grynus pinigus bei lėšas bankų sąskaitose ir pan. (CPK 178 straipsnis).

81. Taip pat Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 4 punkte šalys sulygo dėl 12 proc. metinių palūkanų normos. Priešieškinyje nurodyta, kad ies?kovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, pasinaudodamas atsakovui Č. A. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybe?mis, savo kaip stipresne?s s?alies pade?timi bei darydamas ekonominį spaudimą parenge? ir pateike? atsakovui pasiras?yti 2020 m. liepos 17 d. Susitarimą de?l 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame, be kita ko, nustatė 12 proc. metinę palu?kanų normą, t. y. ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, siekdamas gauti kuo didesnį pelną, vienašališkai daugiau nei keletą kartų padidino Kredito linijos sutartyje nustatytą kintamų palu?kanų dydį į fiksuotą palu?kanų dydį. Toks Kredito linijos sutarties pakeitimas is? esme?s buvo naudingas tik bankui. Tode?l Č. A. prašė teismo vadovaujantis CK 1.91 straipsniu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties Nr. 4229726-K1 (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. 4229726-K1/1 sudarymo dienos) 4 punktą dėl 12 proc. metinių palūkanų normos.

82. Ginčijant sandorį CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Todėl sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

83. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

84. Net ir nustačius sandorio nenaudingumą vienai šaliai, turi būti įvertinta, ar sandoris nebūtų sudarytas nesant ekonominio spaudimo. Ši sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlyga reiškia, kad turi būti nustatyta, jog nebuvo protingumo kriterijus atitinkančio pagrindo ginčijamam sandoriui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011).

85. Teisėjų kolegija nesutinka su priešieškinio teiginiu, kad Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimas buvo naudingas tik ieškovui. Apeliantas ieškovo paskolintais pinigais naudojosi ilgą laiką (nuo pirminio 2017 m. birželio 13 d. kredito gavimo), inter alia (be kita ko) iki šiol naudojasi nesumokėta kredito skolos dalimi. Susitarimu dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo 55 000 Eur kredito skolos sumokėjimo terminas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui (iki 2021 m. liepos 31 d.) ir buvo išdėstytas atitinkamomis dalimis (pagal Kredito grąžinimo grafiką). Tokios sąlygos buvo labiau naudingesnės skolininkui, nei finansų įstaigai (bankui), turėjusiai suinteresuotumą 2020 m liepos 24 d. atgauti paskolintą 55 000 Eur sumą.

86. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad Kreditavimo sutarties 4 punkte nustatyta 12 proc. dydžio metinė palūkanų norma neatitiko ūkininko Č. A. laisvos valios. Kreditavimo sutarties sąlygos (ir 4 punkto) apeliantui buvo žinomos (turėjo būti žinomos) 2020 m. liepos 17 d. (Susitarimo dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo sudarymo metu). Ūkininkas Č. A., nesutikdamas su metinėmis palūkanomis, jų dydžiu, galėjo Susitarimo dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo nesudaryti, o 2020 m. liepos 17 d. sudaręs – ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas iki ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo nekvestionavo Kreditavimo sutarties 4 punkto sąlygos (metinių palūkanų dydžio (12 proc.). Priešingų įrodymų byloje nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų ir nenustatyta, jog ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atliko tyčinius veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką apelianto valiai susiformuoti – sudaryti 2020 m. liepos 17 d. Susitarimą dėl Kredito linijos sutarties pakeitimo.

87. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis.

88. Taigi, 12 proc. dydžio metinės palūkanos skolininkui (apeliantui) pagal Kreditavimo sutartį nebegalėjo būti skaičiuojamos nuo 2021 m. birželio 9 d. (vienašalio Kredito linijos sutarties su visais pakeitimais ir papildymais nutraukimo). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl civilinės atsakomybės skolininkui taikymo bei 12 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Teismo galutiniu sprendimu, atsižvelgus į ieškinio sumos sumažinimą, pakeistos teismo preliminariu sprendimu priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, kurių apeliantas nekvestionuoja.

89. Apibendrinusi tai kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu galutiniu sprendimu pagrįstai netenkintas antras priešieškinio reikalavimas – pakeisti 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties Nr. 4229726-K1 (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. Susitarimo Nr. 4229726-K1/1 sudarymo) 4 punkto nuostatą, nustatant: ,,Galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2022 m. liepos 31 d.“ ir trečias priešieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties Nr. 4229726-K1 (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. Susitarimo Nr. 4229726-K1/1 sudarymo) 4 punktą ,,Metinių palūkanų norma: 12 procentų metinių palūkanų“ ir jį išdėstyti taip: „Palūkanų rūšis: kintamos; banko marža: 5 procentai; kintama palūkanų dalis: 6 mėn. Euribor“.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Apeliacinis skundas atmetamas, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes ir bylos įrodymų kontekste jas tinkamai įvertino, taip pat teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sandorio nutraukimą bei modifikavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91. Teismas ex officio paskirsto tik žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

92. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat jų dydį pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.