- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2-293-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00178-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- Luminor Bank
- Atsakovas
- Č. A.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Luminor Bank, AS, veikiančios Lietuvoje per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriaus ieškinį atsakovui ūkininkui Č. A. dėl skolos pagal kredito linijos sutartį priteisimo ir pagal atsakovo Č. A. priešieškinį ieškovei Luminor Bank, AS, veikiančiai Lietuvoje per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovo pusėje A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį (DOK CBP-178, civilinė byla Nr. e2-784-730/2021), kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovei iš atsakovo 53 627,41 EUR skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas ir nuspręsta priteisti iš atsakovo 53 627,41 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 53 627,41 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo, 516 EUR žyminio mokesčio išlaidų ieškovei. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje priimta žodine nutartimi, ieškovei sumažinus savo reikalavimą, nutarta nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl 39 916, 46 EUR skolos. Ieškinio pagrindas:
1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. liepos 25 d. sudarė kredito sutartį dėl 55 000 EUR kredito sumos. Atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. liepos 24 d. Tarp šalių 2020 m. liepos 17 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl kredito išdėstymo ir atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2021 m. liepos 31 d. Nurodo, kad pagal skolos grąžinimo grafiką atsakovas ieškovei turėjo iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 25 000 EUR, tačiau atsakovas informavo ieškovę, jog įsiskolinimą padengs 2021 m. gegužės 10 d. Teigia, kad suteikė atsakovui papildomą 60 dienų terminą skolai sumokėti, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, todėl atsakovas 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu įspėtas apie nevykdomus įsipareigojimus ir suteiktas papildomas terminas skolą sumokėti iki 2021 m. birželio 8 d. Nurodo, kad atsakovas skolos mokėjimą prašė atidėti dar vieniems metams, tačiau ieškovė šį prašymą atsisakė tenkinti.
1.2. Dėl lėšų panaudojimo nurodo, kad ieškovė 2021 m. kovo 1 d. raštu informavo atsakovą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nustatė atsakovui papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Teigia, kad pagal atsakovo pateiktas finansines ataskaitas atsakovo turimi pinigai ir pinigų ekvivalentas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 63 548 EUR ir buvo pakankami atlikti įmokai 25 500 EUR, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių mokėjimas ieškovei atliktas nebuvo. Pažymi, kad įvertinus 2020 m. gruodžio mėn. finansines operacijas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovo įplaukos sudarė 72 917,37 EUR ir buvo pakankamos įsipareigojimams pagal kredito linijos sutartį vykdyti, tačiau atsakovas sąmoningai lėšas naudojo kitiems tikslams, tai yra už dalyvavimus viešose varžytynėse sumokėtas dalyvio mokestis sudarė 17 694,80 EUR (atsakovas siekė įsigyti / ar įsigijo turto, kurio pradinė pardavimo kaina sudarė 176 978 EUR), be to, į mokėjimo kortelės sąskaitą atsakovas persivedė 31 800 EUR, kurių didžiąją dalį išgrynino ir naudojo kitiems tikslams, nors turėjo visas galimybes tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovei.
1.3. Dėl kredito grąžinimo nurodo, kad kreditavimo santykiams yra taikomos paskolos santykius reguliuojančios nuostatos, kiek jos neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimą reguliuojančioms teisės nuostatoms. Teigia, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 571,23 EUR palūkanų sumą bei 765,61 EUR padidintų palūkanų sumą iki bylos iškėlimo teisme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai prieštaravimų argumentai:
2.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. liepos 25 d. sudarė sutartį dėl 55 000 EUR kredito iki 2020 m. liepos 24 d. Atsakovas 2020 m. birželio 16 d. teikė prašymą dėl mokėjimo atidėjimo, kadangi 2018 m. ir 2019 m. buvusių sausrų buvo gauti maži derliai, dėl kurių atsakovas negalėjo sumokėti ieškovei pagal kredito sutartį. Tarp šalių 2020 m. liepos 17 d. sudarytas papildomas susitarimas, skolos grąžinimo terminą atidedant iki 2021 m. liepos 31 d. Pažymi, kad 2021 m. vasario 11 d. teikė prašymą ieškovei dėl skolos atidėjimo, kadangi dėl 2020 m. mažo kritulių kiekio pasėtam derliui trūko drėgmės, todėl derlius buvo mažas, be to, dėl prasidėjusios pandemijos nespėta pasėti javų, tačiau ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo grąžinti skolą, o 2021 m. birželio 14 d. raštu informavo atsakovą, kad nemato galimybės atnaujinti bei dar kartą atidėti kredito grąžinimo terminus.
2.2. Dėl sutarties nutraukimo nurodo, kad ieškovė vienašališkai nutraukdama sutartį pažeidė atsakovo teises ir iškreipė sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra ūkininkas ir dėl susiklosčiusios netinkamų meteorologinių sąlygų, prasidėjusios pandemijos suprastėjo atsakovo ekonominė padėtis, dėl to vėlavo vykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovei. Pažymi, jog ieškovei teikė informaciją dėl gaunamo mažesnio derliaus, meteorologinių sąlygų, o nurodytos aplinkybės dėl sausros, pandemijos negalėjo būti numatytos, todėl ieškovė nepagrįstai suteikė prioritetą sutarties nutraukimui, kuris neatitinka atsakovo teisių bei teisėtų interesų bei ultima ratio principo. Pažymi, kad atsakovas yra suinteresuotas įvykdyti sutartį ir turės finansines galimybes sutartį vykdyti ir ją visiškai įvykdyti.
2.3. Dėl palūkanų nurodo, kad 2020 m. liepos 17 d. susitarimu metų palūkanų norma buvo padidinta iki 12 procentų. Teigia, kad ieškovė, būdama nesąžininga, stipresnioji sandorio šalis, pasinaudodama atsakovės sunkia padėtimi vienašališkai padidino palūkanų normą, tai sudaro banko pelną. Teigia, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, vienašališkai padidino palūkanų normą, todėl sąlyga dėl palūkanų yra nesąžininga ir turi būti pripažinta negaliojančio nuo jos sudarymo momento ex officio. Pažymi, kad nėra aišku, ar ieškovė yra tinkamai apskaičiavusi prašomas priteisti palūkanas, jų ir delspinigių skaičiavimai nepateikti.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, juo prašo atmesti atsakovo prieštaravimus ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
3.1. Dėl kredito sutarties vykdymo nurodo, kad ieškovė, priešingai nei teigia atsakovas, kooperavosi su atsakovu, dėjo maksimalias pastangas sutarties išsaugojimui – sutarties įvykdymo terminas buvo atidėtas net vieniems metams, tačiau atsakovas teikė papildomą prašymą skolos mokėjimą atidėti dar vienų metų terminui. Pažymi, kad atsakovas yra verslo klientas, ūkininkas, todėl negalima sutikti su jo argumentais, kad negalėjo numatyti meteorologinių sąlygų, be to, atsakovas gauna kompensacines išmokas, todėl galėjo ir turėjo vykdyti prievoles ieškovei, sutarties pagrindu atsiradusi prievolių pusiausvyra nepakito, todėl jis negali remtis CK 6.204 straipsniu.
3.2. Dėl sutarties pakeitimo nurodo, kad sutartis buvo pakeista 2020 m. liepos mėnesį, tačiau sutartis toliau nebuvo vykdoma. Teigia, kad pagal atsakovo pateiktas ataskaitas jis turėjo piniginių lėšų 63 548 EUR sumai, tačiau, pakeitus sutartį, atsakovas jos tinkamai nevykdė, sąmoningai lėšas naudojo kitiems tikslams – dalyvavo varžytynėse ir ketino nusipirkti turtą už 176 978 EUR sumą, į mokėjimo kortelės sąskaitą persivedė 31 800 EUR, kurių didžiąją dalį išgrynino ir naudojo kitiems tikslams, nors turėjo visas galimybes tinkamai vykdyti įsipareigojimus Ieškovui. Pažymi, kad atsakovas neteikia jokių rašytinių įrodymų, o teikia tik deklaratyvaus pobūdžio informaciją dėl negalėjimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
3.3. Dėl palūkanų priteisimo nurodo, kad palūkanos yra kompensacija už skolininko piniginės prievolės pažeidimą Nurodo, kad atsakovas privalo mokėti palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina 571,23 EUR palūkanų suma bei 765,61 EUR padidintų palūkanų suma iki bylos iškėlimo teisme, taip pat ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovas – ūkininkas – prilyginamas juridiniam asmeniui.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį (DOK-14986, DOK-1714), kuriuo prašo pripažinti 2019 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais vienašališką nutraukimą neteisėtu ir pakeisti 2019 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienos) 4 punkto nuostatą, nustatant, kad ,,Galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2022 m. liepos 31 d.; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienos) 4 punktą ,,Metinių palūkanų norma: 12 procentų metinių palūkanų“ ir jį išdėstyti – Palūkanų rūšis: kintamos; banko marža: 5 procentai; kintama palūkanų dalis: 6 mėn. Euribor; priteisti iš ieškovės atsakovui visas patirtas bylinėjimo išlaidas. Priešieškinio pagrindas:
4.1. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo nurodo, kad šiuo atveju ieškovė vienašališkai nutraukdama sutartį ir kreipdamasi į teismą pažeidė atsakovo teises ir iškreipė sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, bei dėl susiklosčiusios netinkamų meteorologinių sąlygų bei prasidėjusios COVID-19 pandemijos suprastėjo atsakovo ekonominė padėtis. Mano, kad vertinant galimą sutarties pažeidimą būtina vadovautis CK 6.217 straipsnyje nustatytomis sąlygomis bei kasacinio teismo išaiškinimais. Teigia, kad šiuo atveju griežtas prievolių sąlygų laikymasis nėra esminė sąlyga, nes ieškovė už tai, kad atsakovas naudojasi paskolos pinigais, gauna palūkanas, prievolė iš dalies yra neįvykdyta ne dėl atsakovo tyčios, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl šiuo atveju sutartis nutraukta formaliais pagrindais, nevertinant nutraukimo pasekmių, neatsižvelgiant į priežastis, kodėl sutartis nebuvo vykdoma.
4.2. Dėl susitarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu nurodo, kad pagal šalių sudarytą 2019 m. liepos 25 d. sutartį buvo nustatytos 5 procentų dydžio palūkanos. Atsakovas 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą atidėti kredito mokėjimą, nurodė, kad negali vykdyti prievolės dėl mažo derliaus, kritulių ir sausros. Šiuo atveju ieškovė, pasinaudodama situacija, būdama stipresne šalimi, panaudojo ekonominį spaudimą ir pagal 2020 m. liepos 17 d. susitarimą nustatė 12 procentų palūkanas. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju ieškovė padidino palūkanų dydį, siekdama didesnio pelno, šios sutarties nuostatos pakeitimas buvo naudingas tik ieškovei, todėl, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, prašo pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo specialiosios dalies 4 punktą nuo sudarymo momento ir jį išdėstyti taip: Palūkanų rūšis: kintamos; banko marža: 5 procentai; kintama palūkanų dalis: 6 mėn. Euribor;
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo prašo atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo nurodo, kad atsakovas yra verslininkas, todėl negalima teigti, jog atsakovas negalėjo numatyti, jog dėl meteorologinių sąlygų gali būti prastesnis derlius, o jei iš tikrųjų taip buvo, jokių rašytinių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Pažymi, kad atsakovas gauna kompensacijas, todėl galėjo vykdyti sutartį, o vien prasta finansinė padėtis neatleidžia nuo sutarties vykdymo. Teigia, kad kredito sutarties sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę, o vien griežto mokėjimo grafiko laikymosi reikalavimas yra būdingas ne tik sutarčiai, bet ir visam finansų sektoriui. Mano, kad bankų veiklos stabilumas yra viešasis interesas ir jau vien dėl to paskolos / kredito sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko griežtas laikymasis turi esminę reikšmę.
5.2. Dėl palūkanų mokėjimo nurodo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sukūrė dabartinę situaciją, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kadangi sutarties pažeidimas, kuris nulėmė ultima ratio priemonės taikymą – sutarties nutraukimą, nebuvo vienkartinis. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškove ir neįgijo teisės nevykdyti sutartimi prisiimtų prievolių, o vėliau reikalauti, kad ieškovė arba nenutrauktų sutarties, arba sutartį atnaujintų, arba taikytų kitas lengvatas atsakovui. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigojo laiku gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas, kreditavimo santykiams taip pat yra taikomos paskolos santykius reguliuojančios nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimą reguliuojančioms teisės nuostatoms.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, juo prašo atsakovo priešieškinį patenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai, jog atsakovo ūkio turtas, reikalingas ūkiui funkcionuoti, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamu atveju kreditas buvo suteiktas būtent ūkio apyvartinėms lėšoms. Trečiasis asmuo nėra kredito sutarties šalis, tai yra trečiasis asmuo dėl kredito sutarčių sąlygų su ieškovu nesitarė, todėl iš sutarties kylančios prievolės nėra solidarios. Sutikimas dėl 2019 m. liepos 25 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip solidarios prievolės atsiradimo pagrindas. 2019 m. liepos 15 d. sutartimi naujas kreditas faktiškai nebuvo suteiktas. Šia sutartimi iš esmės buvo pratęsta 2017 m. birželio 13 d. kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Nagrinėjant bylą teisme, šalių atstovai pareikštus reikalavimus palaikė, paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.
Preliminarus sprendimas keičiamas, priešieškinis atmetamas.
8. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė ir atsakovas 2019 m. liepos 25 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis 1). Šios sutarties pagrindu atsakovui suteiktas 55 000 EUR kreditas. Nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2020 m. liepos 24 d. Šalys 2020 m. liepos 17 d. sudarė susitarimą dėl 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, kuriuo nauja redakcija išdėstytos tiek bendrosios, tiek specialiosios Kredito linijos sutarties nuostatos, nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2021 m. liepos 31 d. (toliau – Kredito sutartis 2). Atsakovas 2021 m. kovo 1 d. ieškovės raštu informuotas dėl pradelstų įmokų sumokėjimo. Atsakovas 2021 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku taip pat informuotas dėl kredito įmokų mokėjimo termino praleidimo. Ieškovė 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie nevykdomus įsipareigojimus ir suteiktas papildomas terminas skolą sumokėti iki 2021 m. birželio 8 d., nurodant, jog neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų iki 2021 m. birželio 8 d. ieškovė vienašališkai nutraukia 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir pradeda vykdyti priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto turto ir (ar) kito turto, lėšų, priklausančių atsakovui. 2021 m. birželio 8 d. buvo gautas atsakovo prašymas pratęsti kredito grąžinimo terminą daugiau kaip vieniems metams, tai yra iki 2022 m. liepos 25 d., tačiau ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pranešimu informavo atsakovą, kad prašymo netenkina. Ieškovė Kredito sutartį su atsakovu nutraukė 2021 m. birželio 8 d.
9. Tarp šalių nėra ginčo dėl teisinių santykių kvalifikacijos, jog tarp šalių buvo susiklostę kreditavimo teisiniai santykiai. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti vienašalį ieškovės sutarties nutraukimą nepagrįstu
10. Atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti ieškovės 2019 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 4229726-K1 su vėlesniais jos pakeitimais vienašališką nutraukimą neteisėtu. Atsakovas įrodinėjo, jog ieškovė nepagrįstai nutraukė ginčo sutartį, nurodydamas, jog ieškovė neatsižvelgė į sutarčių nevykdymo priežastis – meteorologinių sąlygų nulemtus ieškovo finansinius sunkumus bei COVID-19 pandemiją. Ieškovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, jog atsakovas neįrodė jo nurodomų aplinkybių, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė su ieškovu bendradarbiavo, keletą kartų pratęsė sutartį.
11. Atsakovo priešieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami tuo, kad ieškovė vienašališkai nutraukdama Kreditavimo sutartį neatsižvelgė į Kredito sutarties nevykdymo priežastis – meteorologinių sąlygų nulemtus atsakovo finansinius sunkumus bei COVID-19 pandemiją, taip pat tuo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, siekiant išsaugoti sutartinius santykius. Kredito sutarties nutraukimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, kurių šiuo atveju nėra.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, vertindamas atsakovo argumentus dėl ieškovės vienašalio Kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, su atsakovo priešieškinio argumentais dėl ieškovės neteisėto Kredito sutarties vienašalio nutraukimo nesutinka, todėl daro išvadą, kad ieškovės vienašalis Kredito sutarties nutraukimas dėl jos esminio pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.
14. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, tai yra, iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
15. Tarp šalių nėra ginčo dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytos ginčo sutartyje numatytos nutraukimo tvarkos nesilaikymo, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako, pripažindamas, jog CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta Kredito sutarties nutraukimo tvarka nebuvo pažeista.
16. Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles, sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje tiesiogiai numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis); antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
17. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
18. Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, kurį lemia sutartį pažeidusios šalies kalti veiksmai, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu), siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.
19. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas netikrina, ar pačioje sutartyje nustatytas jos nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).
Žemesnės instancijos teismas
20. Kaip nustatyta (8 punktas), ieškovė 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie nevykdomus įsipareigojimus ir suteiktas papildomas terminas skolą sumokėti iki 2021 m. birželio 8 d., nurodant, jog neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų iki 2021 m. birželio 8 d. ieškovė vienašališkai nutraukia 2019 m. liepos 25 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir pradeda vykdyti priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto turto ir (ar) kito turto, lėšų, priklausančių atsakovui. 2021 m. birželio 8 d. buvo gautas atsakovo prašymas pratęsti kredito grąžinimo terminą daugiau kaip vieniems metams, tai yra net iki 2022 m. liepos 25 d., tačiau ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pranešimu informavo atsakovą, kad prašymo netenkina.
21. Nagrinėjamu atveju (Kredito sutarties 2) 44, 47.1. punktuose šalys susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui vienos kredito dalies ir (arba) nesumoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų numatytų mokėjimų. Šios nuostatos buvo numatytos ir Kredito sutarties 2 49, 52.1 punktuose.
22. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, tai ir numatyta šalių sudarytų Kredito sutarčių 44, 47.1. punktuose ir 49, 52.1 punktuose (20 punktas).
23. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys, susitardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos, imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
24. Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog atsakovas ieškovei nemokėjo kredito ir palūkanų įmokų Kredito sutartyse numatytais terminais. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, pagal Kredito sutartyje 2 nustatytas sąlygas atsakovas turėjo grąžinti kreditą tokia tvarka ir terminais:
Kredito grąžinimo data Grąžinamo kredito suma 2020-08-31 500,00 EUR 2020-09-30 500,00 EUR 2020-10-31 500,00 EUR 2020-11-30 500,00 EUR 2020-12-31 25 500,00 EUR 2021-01-31 500,00 EUR 2021-02-28 500,00 EUR 2021-03-31 500,00 EUR 2021-04-30 500,00 EUR 2021-05-31 500,00 EUR 2021-06-30 500,00 EUR 2021-07-31 24 500,00 EUR Iš viso: 55 000,00 EUR
25. Pagal nurodytą grąžinimo grafiką atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei 25 500 EUR iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas 2021 m. vasario 11 d. informavo ieškovę, kad padengs įsiskolinimą iki 2021 m. gegužės 10 d. Ieškovė 2021 m. kovo 1 d. raštu dėl įsipareigojimų nevykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui papildomą terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. padengti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar pateikti dokumentus, kurie pagrįstų atsakovo pradelstų įsipareigojimų įvykdymą, o to nepadarius, įspėjo atsakovą, jog ieškovė bus priversta inicijuoti Kredito linijos sutarties nutraukimą. Tačiau atsakovas nurodytu terminu pradelstų įsipareigojimų neįvykdė.
26. Esant nustatytoms aplinkybėms (23–25 punktai), yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovas, ilgą laiką nemokėdamas ieškovei pagal sutartį numatytų kredito ir palūkanų įmokų, esmingai pažeidė kreditavimo sutartį. Todėl ieškovė turėjo pagrindą nutraukti su atsakovu sudarytą 2019 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais (Kredito sutarčių 44, 47.1. punktai ir 49, 52.1 punktai, CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
27. Dėl atsakovo argumentų, jog ieškovė pažeidė atsakovo teises ir iškreipė sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, ir į tai, jog dėl susiklosčiusių netinkamų meteorologinių sąlygų bei prasidėjusios COVID-19 pandemijos suprastėjo atsakovo ekonominė padėtis, teismas pažymi, jog įstatymas numato konkrečias sąlygas civilinės atsakomybės netaikymui ar atleidimui nuo jos.
28. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Atsakovas neįrodinėjo nei aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, nei kitų civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo nurodomų aplinkybių nelaiko force majeure aplinkybėmis (2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
29. Be to, analizuodamas ir vertindamas atsakovo argumentus (27 punktas), teismas pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie esamą ginčui aktualiu laikotarpiu, tai yra Kredito sutartimis apibrėžtu terminu jo nurodytų aplinkybių (netinkamų meteorologinių sąlygų bei prasidėjusios COVID-19 pandemijos) įtaką ginčijamų sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tai yra, jog šios aplinkybės buvo susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ieškovei.
30. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog dėl itin sudėtingų meteorologinių sąlygų 2019–2021 metais, itin sausringų orų, 2021 m. šaltos žiemos buvo vėluojama sėja, gautas žymiai mažesnis derlius, dėl to gautas ir žymiai mažesnis pelnas. Atsakovas neteikė į bylą šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tai yra apie nurodomas oro sąlygas, vykdomą jo kaip ūkininko veiklą, gautą derlių ir pajamas, pelną. Atsakovo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ neteko galios 2018 m. gruodžio 29 d., tai yra ekstremali situacija dėl sausros galiojo tik 2018 metais.
31. Be to, teismo vertinimu, asmeniui, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas ir kuris šia veikla verčiasi ne vienus metus, negali būti netikėtas ir nenuspėjamas reiškinys, kurio jis elgdamasis protingai ir rūpestingai negali numatyti, tai yra, jog dėl nepalankių oro sąlygų derlius gali žūti ir kad tokiu atveju jo pajamos iš jo teikiamos veiklos gali sumažėti ir kad tokiu atveju jis negalės atsiskaityti su ieškove.
32. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma ribojančia sutartinių pareigų įgyvendinimą. Turi būti nustatyta, kokią įtaką esančios aplinkybės turi konkrečios sutarties vykdymui.
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Iš viešų duomenų, Lietuvoje sergančių COVID-19 pirmasis atvejis užregistruotas 2020 m. vasario 28 d. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų Kredito sutartyse numatytais terminais nagrinėjamu atveju nevykdė jau nuo 2019 metų.
34. Be to, kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų Kredito sutarčių už 2017 ir 2018 metus, ginčo šioje byloje Kredito sutartimis iš esmės buvo pratęstas jau 2017 metais suteikto kredito grąžinimo terminas (DOK – 2129). Faktiškai nuo 2017 metų atsakovas nesilaikė šalių susitarimais numatytų kredito grąžinimo terminų ir įsipareigojimų nevykdė, tik ieškovei iškėlus bylą teisme, atsakovas grąžino reikšmingą dalį įsiskolinimo ieškovei, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog, pratęsus Kredito sutarties vykdymo terminą, jis turėtų galimybę objektyviai prašomu pratęsti terminu iki 2022 m. liepos 25 d. įvykdyti įsipareigojimus ieškovei, kurie faktiškai yra nevykdomi nuo 2017 metų.
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo reikalavimų pakeisti sutarties sąlygas
36. Atsakovas reiškia reikalavimus – pakeisti 2019 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcijos galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. 4229726-K1/1 sudarymo dienos) 4 punkto nuostatą, nustatant, kad ,,Galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2022 m. liepos 31 d.; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcijos galiojančios nuo 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienos) 4 punktą ,,Metinių palūkanų norma: 12 procentų metinių palūkanų“ ir jį išdėstyti – Palūkanų rūšis: kintamos; banko marža: 5 procentai; kintama palūkanų dalis: 6 mėn. Euribor.
37. Teismo vertinimu, atsakovas formuluodamas nurodytus reikalavimus (36 punktas), siekia modifikuoti Kredito sutarties sąlygas. Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, o teismui ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą pripažinus teisėtu, kredito sutartis laikoma nutraukta teisėtai, todėl nėra pagrindo jos modifikuoti, kadangi nutrauktos (negaliojančios) sutarties modifikavimas aptartu atveju yra negalimas.
38. Kredito sutarties 2 pakeitimus, kuriais buvo padidinta palūkanų norma, ieškovas prašo panaikinti CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu, nurodydamas, kad ginčijami pakeitimai buvo padaryti dėl ieškovės ekonominio spaudimo atsakovui ir susidėjusių sunkių aplinkybių, tai yra, netinkamų meteorologinių sąlygų bei prasidėjusios COVID-19 pandemijos (priešieškinio 36–37 punktai, 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
39. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
40. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2012).
41. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityvumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
42. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nors kredito sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: kredito gavėjas siekia gauti kreditą, kad jį panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo kredito davėjo, turtinius interesus, o kredito davėjas siekia suteikti kreditą ir (paprastai) gauti atlyginimą už kredito suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).
43. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad kreditavimo sutarčių sąlygos atsakovui buvo keičiamos nuo 2017–2018 m. (DOK – 2129) atsakovui susidūrus su finansiniais sunkumais ir nebegalint tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis ieškovei. Šie susitarimai dėl Kredito sutarčių pakeitimų iš esmės buvo sudaromi atsakovo iniciatyva, jam sutinkant bei priimant ieškovės siūlomas sąlygas, tai yra, visos šią dieną atsakovo ginčijamos Kredito sutartyse numatytų susitarimų sąlygos atsakovui buvo atskleistos, atsakovas su šiomis sąlygomis sutiko. Naujai nustatytų palūkanų dydžio atsakovas neginčijo iki tol, kol ieškovė vienašališkai nenutraukė Kreditavimo sutarties ir neinicijavo šios bylos iškėlimo.
44. Kaip nustatyta (29–32 punktai), atsakovas neįrodė, jog galiojant šalių sutarčiai netinkamos meteorologinės sąlygos bei COVID-19 pandemija buvo susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai), tai yra buvo susidėjusios sunkios aplinkybės. Atsakovas neįrodė sąlygų, sudarančių pagrindą pripažinti (40 punktas), kad susitarimus pagal esamas Kredito sutarčių sąlygas atsakovas pasirašė esant ieškovės daromam ekonominiam spaudimui (39 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).
45. Atsakovo reikalavimo pagrįstumo nepagrindžia ir atsakovo nurodomas CK 6.204 straipsnis. CK 6.204 straipsnyje yra nustatyta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, taip pat nurodytos aplinkybės, kurioms visoms esant pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. Taikant šį institutą, sutarties šalis, kuriai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, turi teisę kreiptis į kitą šalį ir prašyti sutartį pakeisti; jeigu šalims nepavyksta susitarti, jos abi (ar viena jų) turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2006/2012).
46. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, tai yra, arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.
47. Kaip nurodyta, nenustatyta (29–32 punktai), kad netinkamos meteorologinės sąlygos bei COVID-19 pandemija buvo susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ieškovei, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas prašė ieškovės pakeisti sutarties sąlygas dėl palūkanų normos sumažinimo, atsakovo finansinę padėtį paveikus nurodytoms aplinkybėms, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju teisinio pagrindo pakeisti prašomas Kredito sutarties sąlygas dėl sutarties vykdymo suvaržymo, kaip tai numato CK 6.204 straipsnis (45 punktas), nėra.
48. Taigi šalių valią atitinkantys Kredito sutarčių susitarimai bei jų sąlygos, priimtos šalių bendru sutarimu, negali būti modifikuojamos tuo pagrindu, jog, pasikeitus aplinkybėms – esant nutrauktai Kreditavimo sutarčiai, atsakovui kyla prievolė mokėti Susitarimuose nustatyto dydžio metines palūkanas. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu atsakovui nebūtų buvę priimtini ieškovės siūlomi Kreditavimo sutarties pakeitimai, jis kaip protingas, apdairus verslininkas neabejotinai būtų pasinaudojęs įstatyme įtvirtintu sutarties sąlygų modifikavimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutu (CK 6.204 straipsnis), tačiau, prašydamas pakeisti sutarties sąlygas, to nepadarė. Faktas, kad atsakovas sutikdamas su Kredito sutarčių susitarimų turiniu netinkamai įvertino savo galimybes juose nustatytomis sąlygomis toliau vykdyti Kreditavimo sutartį, nesudaro teisinio pagrindo teismui kištis į šalių sutartinius santykius ir juos modifikuoti, tokiu būdu paneigiant šalių autonomijos sutartiniuose santykiuose principą. Teismo vertinimu, palūkanų dydžio normos padidinimas kredito gavėjui, padidėjus jo rizikingumui, tai yra, ilgą laiką nuo 2017 metų nevykdant sutartinių įsipareigojimų, yra teisėta ir ieškovės kaip kredito įstaigos veiklos principus atitinkanti priemonė.
Dėl ieškovės reikalavimų
49. 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas ir nuspręsta priteisti iš atsakovo 53 627,41 EUR skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinyje buvo nurodyta, jog 53 627,41 EUR skolą sudaro: 52 290,01 EUR pagrindinė skola, 571,23 EUR palūkanos, 765, 61 EUR padidintos palūkanos, 0,56 EUR delspinigių.
50. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė sumažino reikalavimą nuo 53 627,41 EUR iki 39 916,46 EUR, tai yra 13 710,95 EUR suma (2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė paaiškino, jog negali nurodyti, kas sudaro 39 916,46 EUR skolos sumą, tačiau 571, 23 EUR palūkanos yra padengtos, 0,56 EUR delspinigių suma yra padengta, 765,61 EUR padidintų palūkanų suma buvo apskaičiuota nuo 2021 m. birželio 10 d. iki ieškinio pateikimo, tai yra 2021 m. rugpjūčio 10 d. (2022 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
51. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos atsakovo mokėjimų detalizacijos (DOK - 3523), iš viso atsakovo sumokėta suma nuo 2021 m. birželio 10 d., tai yra, po ieškinio pateikimo teismui iki 2022 m. vasario 28 d., sudaro 16 119,20 EUR.
52. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko įmokų, mokamų kreditoriui, paskirstymo tvarką. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (1 dalis). Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (4 dalis).
53. Kredito sutarties 2 57, 62 punktuose numatyta, jeigu Bankas bet kuriuo metu iš Kredito gavėjo gauna mažesnę sumą nei visa jam mokėtina pagal Sutartį ar kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis suma, Bankas turi teisę paskirstyti ir panaudoti tokius mokėjimus Kredito gavėjo įsiskolinimo dengimui bet kokia eile ir tokiu tikslu arba tikslais pagal Sutartį ar kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis, kuriuos Bankas savo nuožiūra numato, nežiūrint į jokį Kredito gavėjo duodamą priešingą nurodymą.
54. Šios sutarties nuostatos (53 punktas) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog šalys susitarė, jog, esant atsakovo įsiskolinimams, ieškovė turi teisę gautas atsakovo įmokas paskirstyti savo nuožiūra.
55. Ieškovė nepateikė įrodymų, paaiškinimų, kaip, atsižvelgiant į nurodytas kredito sutarties nuostatas, ieškovė paskirstė gautas atsakovo įmokas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 28 d., kurios sudaro 16 119,20 EUR. Todėl teismas nusprendžia dėl atsakovo skolos padengimo pagal įstatyme nustatytą įmokų paskirstymo tvarką (CK 6.54 straipsnis). Byloje nėra įrodymų apie ieškovės turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, todėl antrąja eile dengiamos 571,23 EUR palūkanos ir 765, 61 EUR palūkanos, trečiąja eile dengiamos 0,56 EUR netesybos, likusia suma dengiama pagrindinė skola, todėl iš atsakovo priteisiama pagrindinės ieškinyje nurodytos skolos (52 290,01 EUR) dalis 37 508,21 EUR (CK 6.54 straipsnis, 6.881 straipsnis).
56. Preliminariu sprendimu buvo priteistos 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 53 627, 41 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. sumažino savo reikalavimą iki 39 916,46 EUR, iki bylos išnagrinėjimo skola sumažėjo iki 37 508, 21 EUR dydžio, todėl 6 procentų metinės procesinės palūkanos priteisiamos: nuo 53 627, 41 EUR nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., nuo 39 916,46 EUR nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., nuo 37 508,21 EUR nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminarus sprendimas keičiamas (CPK 430 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
59. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
60. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 516 EUR žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo išlaidų (Nr. CBP-178), 41 EUR žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimo išlaidų (Nr. DOK-13471), 41 EUR žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo išlaidų (Nr. DOK-14150). Iš viso – 598 EUR bylinėjimosi išlaidų.
61. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 243 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį išlaidų (Nr. DOK-14986, Nr. DOK-15437), 2 420 EUR advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-14987). Iš viso – 2 663 EUR bylinėjimosi išlaidų.
62. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė sumažino pareikštus reikalavimus, tai yra reikalavimą dėl nuostolių priteisimo sumažino nuo 53 627,41 EUR iki 39 916,46 EUR sumos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė sumažino pareikštų reikalavimų apimtį, nusprendžiama ieškovei grąžinti 104 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei grąžintina 104 EUR sumokėto žyminio mokesčio, laikytina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 494 EUR.
63. CPK 430 straipsnio 7 dalis numato – galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Ieškovės ieškinys patenkintas 94 procentais. Atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti visiškai. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis) ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 464,36 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovo ūkininko Č. A. ieškovei Luminor Bank, AS, veikiančiai Lietuvoje per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių:
37 508,21 EUR dydžio pagrindinės skolos pagal 2019 m. liepos 25 d. sudarytą ieškovės Luminor Bank, AS, veikiančios Lietuvoje per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių ir atsakovo Č. A. Kredito linijos sutartį Nr. 4229726-K1, kuri pakeista 2020 m. liepos 17 d. susitarimu, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas: nuo 53 627, 41 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., nuo 39 916, 46 EUR sumos nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., nuo 37 508,21 EUR sumos nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei Luminor Bank, AS, veikiančiai Lietuvoje per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, 464,36 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ūkininko Č. A..
Grąžinti ieškovei Luminor Bank, AS, veikiančiai Lietuvoje per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių 104 EUR žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. rugpjūčio 5 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZJ81103, žyminio mokesčio grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.