Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-1301-553/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-12-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-05Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-12-20Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-12-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2-1301-553/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00178-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
Luminor Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1301-553/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00178-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Luminor Bank AS, veikiančios Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Luminor Bank AS, veikiančios Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui ūkininkui Č. A. dėl skolos pagal kredito linijos sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 53 627,41 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas ir priteista iš atsakovo 53 627,41 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 53 627,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo, 516 Eur žyminio mokesčio išlaidų ieškovei.

3. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-784-730/2021 ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimo išlaidas.

Atsiliepimas

4. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo prieštaravimus ir prašė atmesti prieštaravimus ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.

Šalies argumentai

5. Ieškovė 2021 m. spalio 12 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašo areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo ribose – 54 143,41 Eur sumai (skola + žyminis mokestis), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, areštavus lėšas, palikti atsakovui teisę areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove ir areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leisti su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, todėl nutartį vykdantis antstolis įpareigotinas nustatyti atsakovui konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota.

6. Ieškovė teigė, kad preliminarus faktinio ieškinio pagrindo, ieškinio dalyko ir įrodymų, pateiktų ieškinio reikalavimui pagrįsti, įvertinimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė grįsdama atsakovo nesąžiningumą nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neteisėtai disponuoja ieškovės piniginėmis lėšomis, kurių suma yra didelė – 53 627,41 Eur. Kadangi prievolė yra piniginio pobūdžio ir nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, o atsakovo neveikimas grąžinti skolą ieškovei patvirtina atsakovo nesąžiningumą, kuris, ieškovės manymu yra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas gali ir toliau, tai yra net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, neteisėtai neveikti, tai yra negrąžinti ieškovei skolos. Pažymi, kad atsakovas nemoka ieškovei atlygio už naudojimąsi paskolintais pinigais, nebendradarbiauja su ieškove, vietoj to teikia į bylą prieštaravimus bei skiria pinigines lėšas atsakovo atstovavimui teisme advokato pagalba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės teiginiai nagrinėjamu atveju neįrodo ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikos, nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimą nuslėpti turimą turtą, teismas tokių duomenų remdamasis byloje esančiais, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatė, todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodyti argumentai, dėl prievolės vykdymo aplinkybių, bendradarbiavimo ir naudojimosi advokato pagalba byloje nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė Luminor Bank AS, veikianti Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovas įsipareigojimų pagal kredito sutartis nevykdė net ir turėdamas pakankamai lėšų grąžinti kreditą.

10.2. Atsakovas ilgą laiką neteisėtai disponuoja ieškovės piniginėmis lėšomis, kurių suma yra didelė. Kadangi prievolė yra piniginio pobūdžio ir nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, o atsakovo neveikimas grąžinti skolą ieškovei patvirtina atsakovo nesąžiningumą, kuris, ieškovės manymu, yra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas gali ir toliau, t. y. net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, neteisėtai neveikti, t. y. negrąžinti ieškovei skolos.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nagrinėjamu atveju nei pateikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei ir teikiant atskirąjį skundą ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog yra rizika būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turtą. Priešingai, atsakovas niekada nevengė prievolės įvykdymo, bei pažymi, kad ją vykdo ir siekia įvykdyti, t. y. atlieka mokėjimus ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Atsakovas nuolatos bendradarbiavo su ieškove, teikė informaciją apie ūkio veiklą, apie prievolių suvaržymus, bei nenumatytas aplinkybes, niekada neatsisakė vykdyti prievolės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kitų atsakovo veiksmų, susijusių su prievolės įvykdymu ir galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui, klausimo nekelia, o kartu ir jo nesąžiningų ar grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti veiksmų ieškovė neįrodinėja. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip ir atskirajame skunde iš esmės jokių papildomų motyvų dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, nors apeliantė akcentuoja atsakovo nesąžiningumą, ji tai sieja iš esmės su didele ieškinio (atsakovo disponuojama) suma ir pastarojo atsisakymu vykdyti prievolę, kurios tinkamas vykdymas yra ginčo dalykas šioje byloje.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė nėra ir negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

16. Šiuo atveju apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių įrodymų nepateikė. Kitas apeliantės skunde nurodomas argumentas, kad atsakovas nesąžiningai nevykdo prievolių, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šios aplinkybės taip pat nėra ir negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovo nesąžiningumą ir kad jis ketina pabloginti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, todėl dėl apeliantės skunde nurodomų argumentų, susijusių su (ne)tinkamu atsakovo prievolių vykdymu, iš kurių ji kildina savo reikalavimą šioje byloje, bus pasisakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kadangi atsakovo pateiktas naujas rašytinis įrodymas, kuriuo įrodinėji mokėjimai ieškovei, nėra susijęs apeliacijos objektu (nutarties 16–17 punktai), apeliacinės instancijos teismas atsisako jį pridėti prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė