Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. C. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nuobaudų neturi, skatintas 5 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Išėjęs į laisvę gyventų tėvams priklausančiame bute. Pagal VSDFV duomenis, nuo 1994 m. iki 2003 m. dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje tekintoju. Teigia, kad dėl mokyklos lankymo laisvėje neturėjo jokių problemų, įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo įstojęs į aukštąją civilinės saugos karinę mokyklą, bet jos nebaigė. Nuteistasis turi tekintojo specialybę, 2019 m. Marijampolės kalėjimo profesinio mokymo centre įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto kvalifikaciją, 2022 m. įgijo plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Paskutiniu metu įvykdė kelias minimalias įmokas savanoriškam ieškinių dengimui. Su artimaisiais socialinius ryšius palaiko telefoninių pokalbių metu. Atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą buvo pristatytas 2024 m. sausio mėn. ir Komisijos nutarimu buvo rekomenduota taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, bet nutarimą apskundus prokurorui Marijampolės apylinkės teismas tenkino prokuroro skundą ir nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija, apsvarsčiusi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį, rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones iki sekančio svarstymo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje. Nuteistasis atidėjimo laikotarpyje gerai elgėsi, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, tęsė pataisą pagal individualų pataisos planą, šiuo metu dalyvauja komisijos rekomenduotoje „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje, bet apie sėkmingą jos baigimą ir programos metu pasiektus rezultatus, kol kas duomenų nėra, todėl vertinama, kad nuteistasis dalinai įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Nuteistajam bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką vertinta penkis kartus ir nustatyta mažai kintanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išskirti šie apsauginiai veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; struktūruotoje aplinkoje laikosi rėžimo reikalavimų; neturi žalingų įpročių susijusių su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. C. teistas 2016-12-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dal, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 14 metų laisvės atėmimo bausme. 2018-01-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2016-12-09 nuosprendis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, paskirtą bausmę sumažinant iki 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015-09-02, bausmės pabaiga – 2028-03-02. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas yra smurtinis, galima teigti, jog: esant nestruktūruotoje aplinkoje, susidarius jam nepalankiai situacijai, elgesys gali tapti impulsyvus, agresyvus, rizikingas; pats nuteistasis savo nusikalstamo elgesio žalos nemato, stebima empatijos, atsakomybės jausmo stoka, kaltę linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams; problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, problemai spręsti naudojo fizinę agresiją, kas leidžia manyti, kad nuteistasis nesugeba surasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes pasekme; ne visada sugeba suprasti galimų savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų; turi gana kategorišką nuomonę;savo elgesį bando teisinti lygindamas su kitų elgesiu; kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisiima pilnai, tačiau jokios savo destruktyvaus elgesio žalos nemato. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam priteista beveik 28 000 Eur ieškinių, padengta suma tik 3 076 Eur. Nuteistasis motyvacijos darbui nerodo, kadangi paskutinius šešerius metus nedirba, o būdamas netgi pataisos įstaigoje naudojasi artimųjų parama. Atsižvelgiant į nuteistojo darbinės motyvacijos neturėjimą, didelę nepadengtų ieškinių sumą, jam nesusiradus darbo, negaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, ieškinių dengimui, tai gali tapti rizikos veiksniu, skatinančiu tolimesnį nusikalstamumą.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, tačiau vis tiek išlieka vidutinė, kas kelia pagrįstas abejones, nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu. Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: netinkamas gyvenimo stilius ir nusikalsti linkę draugai; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; didelė nesumokėtų ieškinių suma; stokoja gebėjimo tinkamai suprasti kitus; nepatvirtina ar turės kur gyventi laisvėje. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. liepos 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-5576 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. C..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.