Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. C. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su J. B. susipažino 2003 metais po jo brolio D. C. sulaikymo dėl prekybos narkotikais. Nuvykęs pas J. į garažą norėjo sužinoti, ar J. neturi kokių nors pažįstamų, kurie galėtų padėti broliui. Tada į J. garažą buvo atvažiavęs ir J. Š., tačiau kas juos siejo, jis nežinojo, nežinojo ir apie J. Š. narkotikų verslą. Taip jie visi susipažino. J. norėjo padėti D., todėl ilgainiui pradėjo su juo bendrauti. Kartais apsilankydavo pas J. garaže, kartais namuose. Bendravo kaip pažįstami. Per J. susipažino ir su A. B.. Vėliau mieste pasklido gandai, kad J. B. dirba policijai, kad jis brolio byloje buvo slaptas liudytojas. Jo paties kiti net klausdavo, kodėl jis bendrauja su J., juk J. brolį pasodino. Dažnai matydavo J. važiuojantį į policiją. Policija jo niekada nestabdydavo, jis galėjo važinėti išgėręs ir visada „išlikti švarus“, be to, J. Š. taip pat nuolat sakydavo, kad J. B. susijęs su policija, kalbėdavo apie jį piktuoju, nekultūringai. Nėra tikras, ar pats J. B. vertėsi narkotikų verslu, nes tik kartą pas J. namuose matė narkotikus. Tada A. B. galvojo, kad gal šie narkotikai yra tam, kad J. galėtų pasodinti juos. Žinojo, kad J. vertėsi cigarečių ir spirito kontrabanda. Dėl atsitiktinai nugirsto pokalbio įtarė, kad J. Š. užsiima prekyba narkotikais, tačiau jo ankstesni parodymai apie tai, kad dėl J. bendradarbiavimo su policijos pareigūnais buvo grėsmė J. Š., yra ne visiškai teisingi. Tuo metu jis galvojo, kad J. B. renka žmonių grupę – jį, J. Š. ir A. B., kuriuos ruošiasi perduoti policijai, nes tokiu būdu norėjo daryti karjerą pats. Dėl visų šių aplinkybių kartais įsižiebdavo neapykanta J. B.. Tačiau tai buvo tik prielaidos, įrodymų nebuvo.

J. B. nužudymo išvakarėse jam paskambino J. ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) cigarečių. Ryte važiuodami į garažą susiginčijo dėl J. skolos jam, apsižodžiavo. Šis konfliktas nebuvo planuotas iš anksto, tiesiog dėl nuolatinių nesutarimų ir pykčio taip atsitiko savaime. Prie įėjimo į garažą susistumdė. Pamena, kad J. pradėjo jį smaugti, net akyse aptemo. Kadangi kartu buvo ir A. B., sušuko jam (duomenys neskelbtini) padėk“. Nematė, ar A. B. sudavė kokiu nors daiktu J., tačiau gali būti, kad sudavė kokius du kartus. Nustūmė J. nuo savęs. Jis griuvo ant automobilinių detalių ir visokių gelžgalių, kurie buvo sukrauti garaže. Kodėl A. B. sako, kad smūgius sudavė jis, paaiškinti negali, gal A. leksejus klysta. Gerai nepamena, kas vyko toliau. Galbūt A. B. kažkam paskambino. Tada atvažiavo J. Š.. Jis pasakė, kad J. reikia įkelti į automobilio bagažinę. Jie kartu įkėlė J. B. į J. automobilio bagažinę. Kokios būklės buvo J. B. – gyvas ar negyvas, nežino. Jo galva buvo sužeista, nes buvo kraujo. Neatsimena, ar apdengė jį, gali būti, kad surišo rankas. J. automobilį vairavo jis, A. B. atsisėdo šalio jo. O. Š. važiavo savo automobiliu ir rodė kelią. Bevažiuojant J. atsipeikėjo, judėjo, leido garsus. Negali paaiškinti, kodėl J. B. nenuvežė į ligoninę, buvo susijaudinęs, nervinosi, išsigando. Šiek teik pavažiavus mišku sustojo. A. B. išlipo iš automobilio ir liko laukti ant kelio, pavažiavus dar toliau, išlipo ir jis. J. Š. nuvažiavo toliau. Maždaug po 20 minučių J. grįžo, paėmė juos ir jie automobiliais grįžo į miestą. Suprato, kad J. B. kūną J. paslėpė miške. J. Š. nepasakojo, kur padėjo J. B., o jie neklausinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. užkasė J., tačiau taip sakė todėl, kad tyrėjas jam pateikė šią versiją. Grįžę iš miško dar tą pačią arba kitą dieną nuvažiavo į J. garažą. Jei gerai atsimena, tai valė kraują. Kartu sugalvojo, kad reikia sakyti, jog J. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Be to, po šio įvykio J. ėjo į J. butą. Tuo metu jis laukė automobilyje. Po kurio laiko J. Š. liepė surasti visus J. automobilius.

Dieną prieš šį įvykį, apie 10–11 val., jis su J. Š. pravažiavo pro tą pačią vietą, kurioje buvo paslėptas J. kūnas. Tada J. Š. jam taip pat liepė išlipti iš automobilio ir palaukti bei paskambinti, jei kas važiuotų. Laukė apie 30–40 minučių. Nekilo klausimų, kokiu tikslu J. Š. palieka jį miške laukti, o pats kažkur nuvažiuoja. Manė, kad su kažkuo susitikti, o gal nuvažiavo į kokią nors sodybą. J. Š. jam nesakė, kad duobė paruošta.

S. C. 2015-09-16 įtariamojo apklausos metu paaiškino, kad iš kalbų suprato, kad J. Š. gresia sulaikymas ir kalėjimas, nes J. B. jį išdavė (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams. Todėl kartą su J. Š. geriant alų, šis kažkaip užsiminė, kad reikia J. B. pašalinti. Tame pokalbyje dalyvavo ir A. B.. Tai buvo tik pokalbis, konkretaus plano nebuvo. 2004 metų spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 7 val., kaip įprastai, kai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), jis, A. B. ir J. B., visureigiu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas J. į garažą. Iš ten turėjo kitu automobiliu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis negali paaiškinti, kaip viskas vyko, bet tada jis jau žinojo, kad J. B. iš savo garažo niekada nebegrįš, nors ar prieš tai buvo kažkoks pokalbis, nepamena. Buvo jau šviesu. Privažiavus prie garažo, A. B. liko lauke prie mašinos, o jis su J. B. ketino užeiti į garažą, bet ant garažo slenksčio jis su J. susipyko, nes kažkaip tuo metu ėmė priekaištauti J., kad padeda jam dirbti, tačiau J. B. jam jokių pinigų nemoka. Taip pradėjo ginčytis dėl pinigų, kažkuriuo momentu susistumdė sugriebę vienas kitam už rūbų apykaklės. Tačiau vienas kitam smūgių nesudavė, o gal tik smaugė vienas kitą. Tuo metu, kai jie stumdėsi, A. B. užėjo į garažą, ir jis matė, kaip A. B., priėjęs prie J. B. iš nugaros, kažkokiu metaliniu daiktu, panašiu į plaktuką, sudavė jam per galvą, tačiau po pirmo smūgio jis nenukrito, nes tuo metu dar jis (S. C.) jį laikė. Tuomet matė, kaip A. B. dar kartą sudavė J. į galvą ir iškart dar kartą, ir po to smūgio J. B. jo rankose suglebo, o kai jis išsigandęs jį paleido, šis nugriuvo ant žemės, galva atsitrenkdamas į kažkokį metalą, gulintį ant žemės, nes garažas buvo pilnas prikrautas įvairių daiktų. Tiksliai į kurias vietas jam buvo suduoti smūgiai, neparodys, bet visi į pakaušį. Jis išsigando. J. nukritus, tik po kurio laiko ėmė sunktis kraujas iš galvos. J. jau jokių veiksmų neatliko, nejudėjo, ir tuomet jis suprato, kad J. B. miręs. Kraujo ant žemės buvo labai daug. Jis pradėjo panikuoti. Dar pamena, kad tuo metu kažkoks vyras buvo priėjęs prie garažo ir klausė, kur J. B., bet A. B. pasakė, kad išvažiavo. Jis nieko nematė, nes garažo durys buvo pridarytos, o ir jo neprileido B.. Tada A. B. paskambino J. Š., kuris nedelsiant atvažiavo pas juos. Kažkaip viskas aišku buvo tuo metu, nežino, kas nurodinėjo, ką kam daryti, visi viską darė kartu. Atrodo, nužudytajam ant galvos užmovė kažkokį šiukšlių maišą, nes buvo daug kraujo, tada įkėlė į nužudytojo automobilio bagažinę ir jo veidą dar kažkuo uždengė. Visi viską darė kartu. Prieš nužudytąjį įkeliant į automobilį dar iškraustė jo rūbų kišenes, kažką paėmė, bet ką, jis neprisimena, lyg raktus ir telefoną, bet kur padėjo tuos daiktus ir kas juos pasiėmė, negali pasakyti, nes neprisimena. Tiksliai neprisimena, bet J. Š., atrodo, buvo atvažiavęs savo automobiliu, todėl į mišką šis išvažiavo priekyje savo mašina, o prie nužudytojo automobilio vairo sėdo jis. Kelią rodė J. Š.. Važiavo keliu link (duomenys neskelbtini) bet jis negali parodyti nei krypties, nei kelio. Jie visi nuvažiavo į tą pačią vietą miške, kur prieš nužudymą buvo nuvažiavęs su J. Š.. Prie kelio J. Š. išleido A. B. ir liepė jam stebėti aplinką, jei kas, jam skambinti, tada miške prie posūkio išleido jį, o pats su J. kūnu nuvažiavo toliau. Grįžo netrukus, bet ar turėjo kastuvą, ar rūbai buvo purvini, neprisimena. Jis suprato, kad J. Š. nužudytąjį užkasė miške (t. 5, b. l. 142–146).

2015-09-18 ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu įtariamasis S. C. visiškai patvirtino savo parodymus (t. 5, b. l. 151–156).

2015-09-22 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis S. C. visiškai patvirtino savo duotus parodymus (t. 5, b. l. 161–164).

2016-02-03 akistatos tarp S. C. ir J. Š. metu į klausimą, kaip buvo iškasta duobė, J. Š. neatsakė (t. 5, b. l. 184).

2016-04-06 akistatos metu tarp įtariamųjų S. C. ir A. B. prieštaravimai nepašalinti, abu liko prie savų parodymų (t. 6, b. l. 181–185).

2015-10-22 protokole dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose buvo laikomas S. C., buvo įrengtos garso įrašymo techninės priemonės, kuriomis kontroliuoti ir fiksuoti S. C. pokalbiai, padaryti garso įrašai. 2015-09-13 buvo užfiksuotas S. C. pokalbis su kameroje buvusiu asmeniu, kurio metu S. C. kalba apie tai, kad esantis kalėjime J. Š. iš (duomenys neskelbtini), duoda parodymus apie jį dėl žmogžudystės ir narkotikų, o S. C. prisipažinti visiškai nenori. Toliau jis kalba apie tai, kad J. Š. blogai suplanavo žmogžudystę, nes jei planuotų jis, tai policija niekada nesurastų. Jis nesupranta, kodėl J. Š. duoda parodymus prieš jį, galėjo duoti prieš tą, kuris slapstosi. Jis jau seniai galvojo, kad J. B. dirba policijai, būtent jis įskundė jo brolį su draugais, kai juos sulaikė garsioje byloje dėl narkotikų. Kažkada jam net policininkai užsiminė, kad J. dirba abiem pusėms. Niekas nenorėdavo turėti su J. reikalų, nes manė, kad jis iškart išskųs. Jis sako, kad J. B. užkasė ne veltui, dviem frontais negalima dirbti, anksčiau ar vėliau ateina galas. Jis nesupranta, kaip policija privertė J. Š. prisipažinti dėl žmogžudystės. S. C. kalba apie tai, kad J. Š. jam elektroniniu paštu dar gruodžio mėnesį atsiuntė laišką, kuriame paaiškino, kaip viskas yra ir kad sutarė duoti parodymus tokius, kokius buvo sutarę po žmogžudystės. Perskaitęs laišką suprato, kad J. Š. viską prisipažino. Jis kalba apie tai, kad dėl narkotikų jis tikrai neprisipažins, nes kai juos platino, tai iš anksto sutardavo laiką ir vietą, su pirštinėmis numesdavo kur toliau, o paskui tiesiog eidamas akimis parodydavo, kur guli narkotikai (t. 4, b. l. 21).

Kaltinamasis A. B. paaiškino, kad su J. B. susipažino (duomenys neskelbtini), kuomet gavo J. pasiūlymą dirbti kartu. Kurį laiką kartu pirko ir remontavo automobilius, vykdavo į (duomenys neskelbtini) kuro. Tik po kurio laiko sužinojo, kad J. iš (duomenys neskelbtini) dar atsiveža ir spirito. J. buvo skolingas už automobilį, kurį avarijoje sudaužė jo mergina, todėl J. pinigų už pagalbą ir darbą nereikalavo, nes jautėsi skolingas. Skolą atidavė, tačiau J. manė kitaip, todėl ilgą laiką pykosi. Dėl to jis atsisakė dirbti J. garaže, nebevažiavo su juo į (duomenys neskelbtini) ir nebesusitikinėjo. Tai užgavo J. ambicijas, todėl jis pradėjo pasakoti, koks jis blogas. Turbūt dėl J. kalbų ir S. C. buvo blogos nuomonės apie jį. Galiausiai jie išsiaiškino ir vėl nusprendė dirbti kartu.

Nužudymo rytą jis laukė prie garažo, nes turėjo kartu vykti į (duomenys neskelbtini) J. į garažą atvažiavo kartu su S. C.. J. atrakino garažo duris ir jie įėjo. Neatsimena, ar tuo metu J. su S. pykosi. J. iš garaže stovėjusio automobilio iškrovė kažkokį paketą. Tuo momentu pamatė, kaip S. kažkokiu daiktu sudavė pasilenkusiam J. į pakaušio sritį. J. susiėmė rankomis galvą ir ėmė tolti nuo automobilio. Matė, kad S. užsimojo antrą kartą, tačiau nebežiūrėjo, nes išbėgo iš garažo. Jį pykino. Lauke lyg ir užsirūkė. Norėjo bėgti, bet priėjo garažų pirmininkas. Jie kalbėjosi. Tas žmogus klausė, kaip surasti J. ir prašė perduoti J., kad jo ieškojo. Kodėl nepasakė, kad J. mušamas, nežino, buvo ištiktas šoko. Neskambino policijai, nes bijojo dėl šeimos. Po kelių minučių S. jį pasikvietė atgal į garažą. Kiek prisimena, tuo momentu J. gulėjo automobilio dešinėje, buvo apvyniotas virve, ant galvos buvo užmautas polietileno paketas. Tolesnių įvykių neatsimena, nes buvo šoko būsenos. Neatsimena, kad į garažą būtų atvažiavęs J. Š.. Nepamena, kad jis J. būtų skambinęs. Nežino, kodėl S. sako, kad J. skambino būtent jis. Klausė savęs, kodėl taip vyksta. Tada prie garažo atvairavo J. džipą ir į automobilio bagažinę įmetė J.. S. klausė, kodėl taip vyksta. Jis atsakė, kad „arba jis, arba jie“. Pastebėjo, kad J. dar gyvas, nes pradėjus važiuoti jis atsipeikėjo. Vairavo S., o jis sėdėjo automobilio gale. Girdėjo kažkokius garsus, todėl buvo įsitikinęs, kad J. gyvas. J. bandė kažką pasakyti, bandė judintis ir išsilaisvinti, tačiau negalėjo, nes per jo veidą buvo permesta virvė. Kur jie važiavo, nežinojo. S. pasakė, kad nenori dalyvauti visame tame. Prie posūkio į mišką jį išlaipino ir liepė laukti. Toje vietoje jau laukė J. Š.. S. ir J. sėdo į J. džipą ir nuvažiavo į mišką. Kiek laiko laukė, neprisimena, gali būti, kad apie 20 minučių. Apie iš anksto paruoštą duobę jis nežinojo. Į miestą grįžo kartu, tik J. važiavo J. džipu. Vakare susitiko viešbutyje, kur aptarė istoriją, neva J. dėl turimų priešų išvyko į užsienį. Suvokė, kad J. nužudytas, kad jis tapo bendrininku slėpdamas šį faktą. J. Š. sakė, kad J. dar buvo gyvas. Kodėl S. C. sako, kad J. sudavė jis, nežino. S. mažai atsimena arba atsimena ne taip, kaip buvo. Jis pats neatsimena, ar dalyvavo sudeginat J. drabužius, gali būti, kad dalyvavo. Žodžius, kad su J. reikia kažką daryti, nes jis gali visus išduoti, girdėjo ne tik iš S. C.. Šiuos žodžius suprato kaip siūlymą nutraukti ryšius su J., pabėgti. Negirdėjo ir nežinojo, ar buvo susitarimas tarp S. C. ir J. Š. nužudyti J. B.. Suprato, kad jie buvo susitarę, nes nežinojo, kaip J. Š. atsirado garaže. Mano, kad jis laukė S. skambučio. Jis pats nedalyvavo jokiuose pokalbiuose dėl J. B. nužudymo. Apie J. Š. ir J. B. bendrus prekybos narkotikais reikalus nieko nežinojo. Po įvykio galvojo apie nužudymą pranešti policijai, bet galiausiai nusprendė bėgti. Po to, kai dingo J., ne kartą lankėsi pas J. sutuoktinę O., padėdavo jai, tačiau nerado jėgų papasakoti tiesos.

A. B., 2016-02-10 apklaustas kaip įtariamasis, paaiškino, kad nežinojo apie vežamus narkotikus ir apie tai, kad J. B. užsiiminėjo narkotikų verslu. Jis pastebėjo, kad S. C. vis labiau nebepatinka J. B. elgesys, jis vis sakė, kad J. jais naudojasi, kad pats jų dėka kaupia sau pinigus, kad J. B. juos pasodins, kad reikia dėl jo kažką nuspręsti, kad jis juos „pakiš“. Jokio išankstinio susitarimo su J. Š. apie tai, kad reikia nužudyti J. B., nebuvo. Po J. nužudymo, J. Š. su S. C. kažkurį vakarą pasakojo, kad kai jie nužudytąjį ištraukė iš automobilio bagažinės, jis dar buvo gyvas. Kad jie jį nurengė, kad S. C. nurengdamas rūbus jam dar sulaužė ranką, kad J. Š. J. B. sudavė dar porą smūgių. Suprato, kad gulintį J. B. J. Š. mušė ar tai kastuvu, ar tai laužtuvu, kol jis numirė, sudavė kartą ar du kartus. S. C. pasakė, kad jis su J. Š. jau anksčiau buvo J. B. iškasę duobę. Dar kažkurią dieną jam paskambino S. C. ir pasakė, kad reikia susitikti, o kai susitiko, pasakė, kad reikia nueiti. Tada suprato, kad eina į J. B. butą. Bute jau daugelio daiktų nebuvo (t. 6, b. l. 117–121).

2016-05-09 protokole dėl procesinių prievartos priemonių taikymo A. B. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, įrengtos garso įrašymo techninės priemonės, kuriomis kontroliuoti ir fiksuoti A. B. pokalbiai, padaryti garso įrašai. 2016-02-10, 2016-02-13, 2016-02-14 buvo užfiksuoti A. B. pokalbiai su kameroje buvusiu asmeniu, kurių metu A. B. kalba apie nužudymą ir narkotikus prieš 12 metų. Kis pasakoja, kad kaip ir tapo nužudymo liudytoju, jie ten susitarė jam už nugaros. Keliskart girdėjo, kaip jie kalbėjo, kad reikia su juo baigti, bet jis kaip ir nesuprato. Kalba apie tai, kad tas, kuris nužudymą organizavo, pats ir išduoda viską. Jis iš esmės žinojo, kuo jie verčiasi, kad jis kartais imdavo. Kad to, kuris grįžęs iš kalėjimo, buvo ne kokie santykiai su tuo žmogumi (turima mintyse J. B.), vis jam sakydavo, kurstydavo, kad jis juos įduos. Kad jis žinojo, kur gauti narkotikų, ir pats į tai įklimpo. Paskui jis ėmė girdėti kalbas, kad J. reikia užmušti, „užversti“. Kad jis visus „pakišinėja“, apie tai jie kalbėjo ir su juo (A. B.), kad ir juos gali pakišti, o tą dieną, kai jie ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), tas „pacanas“ suduodamas smūgius ir užmušė J. (t. 4, b. l. 36–48).

2016-05-10 protokole dėl procesinių prievartos priemonių taikymo A. B. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose buvo laikomas A. B., buvo įrengtos garso įrašymo techninės priemonės, kuriomis kontroliuoti ir fiksuoti A. B. pokalbiai, padaryti garso įrašai. 2016-04-06 buvo užfiksuoti A. B. pokalbiai su kameroje buvusiu asmeniu, kurių metu A. B. kalba po akistatos su S. C. apie S. C., kuris tikrai žinojo, ko į mišką važiavo ir kad nužudymas iš anksto jau buvo suplanuotas, taip pat, kad akistatos metu jis (A. B.) palengvino S. C. padėtį, sakydamas, kad J. B. dar buvo gyvas. Taip pat kalba apie nužudymo organizatorių J. Š. (t. 4, b. l. 49–51).

2016-03-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktose psichofiziologinio tyrimų panaudojant poligrafą išvadose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metodikos ((duomenys neskelbtini)) testas buvo atliktas 3 kartus. Testo metu tiriamajam rusų kalba buvo užduoti šie tikrinamieji klausimai: 1. „Ar jūs smogėte B. į galvą?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2. „Ar jūs sudavėte smūgius B. nužudymo dieną?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2016-03-14 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gauta neigiama išvada – (duomenys neskelbtini) testo metu tiriamasis A. B. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą. (duomenys neskelbtini) metodikos (MGQT) testas buvo atliktas 4 kartus. Testo metu tiriamajam rusų kalba buvo užduoti šie tikrinamieji klausimai: 1. „Ar jūs suplanavote su tais vyrais nužudyti B.?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2. „Ar jūs susitarėte su tais vyrais nužudyti B.?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2016-03-14 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gauta neigiama išvada – (duomenys neskelbtini) testo metu tiriamasis A. B. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą (t. 6, b. l. 164–166, 169–171).

Kaltinamasis J. Š. paaiškino, kad 2003 metų pavasarį paleistas iš pataisos namų užsiėmė prekyba narkotikais. Narkotikus jam tiekė nusikalstamos (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. Ilgainiui per pažįstamus susipažino su J. B., kuris veždavo narkotikus (extazy, heroiną) į (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti kartu. Tačiau vieno susitikimo metu (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis G. R. pravarde (duomenys neskelbtini), davė suprasti, kad J. B. pasodino jo draugus, pasodins ir juos visus, todėl liepė spręsti šią problemą pasakydamas, kad „nėra žmogaus, nėra problemos“. G. R. tiesiogiai nepasakė, kad jis J. turi nužudyti, tačiau supratęs, kad J. B. reikia likviduoti. Pats nenorėjo žudyti, nes buvo lygtinai paleistas, todėl galvojo, kaip tai padaryti. Tuo metu S. C. ir A. B. dirbo garaže pas J. B.. J., kaip priedanga, buvo reikalinga legali veikla. Apie jų nelegalią veiklą niekas nežinojo, t. y. jis stengėsi, kad apie tai žinotų kuo mažiau žmonių. Jis taip pat retsykiais lankydavosi J. garaže, bendraudavo su S. C. ir A. B.. Žinojo, kad S. ir J. santykiai buvo įtempti, todėl S. ir A. pasakė, kad visus išdavė ir į kalėjimą pasodino būtent J. Matydamas, kad įtampa auga, kėlė ją dar labiau. Daugiau bendravo su S. C., nes kaip tik tuo metu jo brolis sėdėjo kalėjime. Jis vis nenustojo kartoti S., kad jo brolis kalėjime sėdi dėl J.. Tuo tarpu A. neturėjo priežasties pykčiui, tačiau jis vis tiek įtampą kėlė ir prie jo. Ar 2015-03-23 apklausos metu sakė, kad sugalvojo nuteisti J. ir su šiuo pasiūlymu sutiko A. ir S., negali pasakyti, nes po įvykio praėjo daug metų. Pastebėjęs, kad santykiai pakankamai įtempti, pagalvojo, kad gal pavyks įgyvendinti planą. Tada kartu su S. nuvažiavo į mišką. S. liko laukti atokiau ir stebėjo, kad niekas nepamatytų, o jis iškasė duobę manydamas, kad anksčiau ar vėliau jos prireiks. Jam pačiam žudyti nebuvo prasmės, nes J. jam uždirbo pinigus už parduotus narkotikus. Tiesiog jam buvo liepta padaryti tą dalyką, atsisakyti negalėjo. Kitos dienos ryte jam paskambino S. arba A. ir pasakė, kad jis atvažiuotų į J. garažą. Garaže suvyniotas į maišus ar skudurus gulėjo J.. Kraujo buvo. Kaip buvo nužudytas J., jam nepasakojo. Dėl ko paskambino būtent jam, nežino. Gal dėl to, kad jis buvo S. C. brolio draugas ir blogai kalbėjo apie J.. Tada pakrovė jį į J. automobilio bagažinę ir dviem automobiliais nuvažiavo į mišką. A. B. paliko prie asfaltuoto kelio, S. C. šiek tiek toliau. Jis pats užkasė J. ir jie visi kartu sugrįžo į miestą. Galima sakyti, kad užduotį nužudyti įvykdė svetimomis rankomis. Užmiestyje sudegino J. rūbus, vėliau apieškojo ir sutvarkė J. garažą. Garaže ieškojo pinigų arba to, ką buvo davęs J.. Nei S., nei A. nesakė apie ieškomus daiktus. Taip pat apieškojo ir J. butą, tačiau pinigų arba „prekės“ nerado. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) susitiko su reikalingais žmonėmis ir pasakė, kad viską padarė, tačiau negali rasti pinigų. Vėliau, kito susitikimo (duomenys neskelbtini) metu, G. R. pasakė, kad už tabletes, kurias jis gavo, o vėliau buvo perdavęs J., turi atiduoti pinigus – 100 000 Lt, priešingu atveju grasino, kad susidoros su žmona ir jo vaiku. G. R. liepė perrašyti ir J. butą, visus automobilius. Tą kartą G. R. pasiėmė J. automobilį, nors G. ir sakė, kad bagažinėje yra kraujo. O. jis sakė, kad butą perrašytų, tačiau ji butą pardavė, pinigų jam neatidavė. Kadangi spaudė laikas dėl skolos grąžinimo, bijodamas, kad gali blogai baigtis, kartu su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). Po metų grįžo, nes baigėsi vizos galiojimo laikas. Grįžęs atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos turėjo atidirbti skolą. Jis apklausos metu yra sakęs, kad J. nužudė jam narkotikus tiekęs R.. Tokius parodymus davė dėl to, kad, jo manymu, šioje situacijoje S. ir A. kaip ir nukentėjo, todėl pyko ant R., be to, dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės narių veiksmų bausmę atlieka ir pats, nors išėjęs į laisvę turėjo įmonę, bandė kabintis ir kurti gyvenimą. Apie šį nusikaltimą prakalbo, nes nuo visko pavargo, galiausiai sutriko nervai, atsidūrė ligoninėje.

J. Š. 2014-12-12 ir 2015-01-30 kaip įtariamojo apklausų metu paaiškino, kad 2004 m. spalio–lapkričio mėnesį, asmens vardu R. prašymu, kartu su J. B., J. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvyko šalia degalinės (duomenys neskelbtini). Ten J. buvo stipriai sumuštas (duomenys neskelbtini) grupuotės narių, prekiaujančių narkotikais, tada įdėtas į bagažinę, nuvežtas į mišką ir užkastas. Jis pats prie viso to prisidėjo iš baimės, bijodamas, kad ir su juo gali būti susidorota. Vėliau, G. R. susitikimo metu priekaištavo, kad jis per daug disponuoja jo vardu, liepė perrašyti automobilį, vėliau už dingusius narkotikus atiduoti 50 000 Lt, surasti visus nužudytojo automobilius, perrašyti jo butą. Tam tikslui R. padavė nužudytojo buto raktus. Vėliau pabėgo, nes nesugebėjo grąžinti skolos. Grįžęs už skolą platino grupuotės narkotikus (t. 4, b. l. 73–74, 88–94).

J. Š. 2014-12-17 ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino iš esmės analogiškai savo pirmai apklausai, tačiau papildė tuo, kad J. B. mušė R.. Vėliau, kuomet J. buvo paguldytas į jo paties automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinę, jis apieškojo J., paėmė jo mobilųjį. Nuvežus į mišką, duobę iškasė jis, įvertė J. ir užkasė. Buvo ankstus rytas, apie 7.00 val., J. rūbus ir kitus daiktus sunaikino. J. priklausančius automobilius išsivarė (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. J. butą liepė persirašyti G. R., tačiau jam nepavyko, todėl jis liko skolingas 50 000 Lt už J. kažkur padėtas tabletes (t. 4, b. l. 77–78).

J. Š. 2015-03-23 įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis pats organizavo J. B. nužudymą, tačiau asmeniškai jo nežudė. Nenorėdamas išduoti draugų S. C. ir A. B., papasakojo ne visą tiesą. Susitikimo metu su R. kavinėje (duomenys neskelbtini) jam buvo pasakyta, kad J. B. yra problema, ką jis netiesiogiai suprato kaip reikalavimą juo atsikratyti. Pasiūlius S. C. ir A. B. „nuteisti“ B. už jo išdavystes, pastarieji sutiko. Susitarė, kad jie nužudys B. ir nuvežę į mišką užkas. Likus dviem dienoms iki nužudymo kartu su C. nuvažiavo į mišką ir iš anksto iškasė duobę J. B. lavonui paslėpti. Netrukus C. paskambino iš B. telefono ir pasakė, kad viskas, atvažiuok. Suprato, kad jie B. garaže. Nuvažiavęs pamatė, kad B. jau negyvas. Jo galva buvo suknežinta, garaže buvo daug kraujo. B. kūną kartu pakrovė į jo paties automobilį ir vyko į mišką. Jie su C. važiavo B. automobiliu, B. jo automobiliu. Ties įvažiavimu į mišką B. liko stebėti aplinkos, o jie su C. nuvežė B. kūną į mišką ir ten užkasė prieš tai nurengę. Visus jo daiktus prieš grįždami sudegino, vėliau C. su B. išplovė garažą. Plaunant jie papasakojo, kad B. užmušė suduodami jam per galvą kažkokiais metaliniais daiktais, buvusiais garaže. Dar vėliau viešbutyje (duomenys neskelbtini) susitiko su R., kuris liepė jam perrašyti B. automobilį, surasti kitus automobilius, perrašyti jo butą. Neva už tai, kad dangstosi jo vardu bei už tai, kad prarado narkotikus. Kadangi visų reikalavimų neįvykdė, pabėgo į (duomenys neskelbtini). Tyrimo pradžioje apkalbėjo R., kadangi norėjo atkeršyti (duomenys neskelbtini) grupuotės nariams už sugadintą gyvenimą (t. 4, b. l. 100–102).

Šiuos 2015-03-23 paaiškinimus J. Š. 2015-03-23 patvirtino teisme (t. 4, b. l. 110–113).

Nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad nužudytasis buvo jos sūnus. Apie nužudymo aplinkybes sužinojo perskaičiusi bylą. Kai sūnus dingo, jo žmona O., kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), parašė pareiškimą. O. buvo ištekėjusi už vieno iš kaltinamųjų. S. buvo sūnaus sugyventinė. Ji turi du vaikus, gyvena (duomenys neskelbtini). Dingus J., girdėjo įvairių versijų apie tai, kur jis yra. S. sakydavo, kad J. yra tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini). Tačiau tai buvo tik kalbos. Ji tikėjo, kad J. yra gyvas. Sūnus turėjo turto. Butas buvo registruotas O. vardu, garažą ir automobilį turbūt perėmė kaltinamieji. Jai liko tik grandinėlė, rasta atkasus sūnaus palaikus. Jai nežinoma apie sūnaus ir policijos ryšius. Sūnus dirbo garaže, pardavinėjo suremontuotus automobilius, važinėjo į (duomenys neskelbtini). Turėjo ryšių su įkalinimo vietose bausmę atliekančiais asmenimis, kuriems veždavo siuntinius. Teikia civilinį ieškinį. Prašo priteisti 1255,89 Eur turtinės žalos. Žalą sudaro laidojimo, kolumbariumo, kitų paslaugų laidojant sūnų teikimo išlaidos. Taip pat patyrė šoką sužinojusi apie sūnaus mirtį. Jis buvo vienintelis jos vaikas. Susirūpinusi, nes nežino, kas ją išlaikys senatvėje. Dėl šių aplinkybių prašo priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos.

Liudytojas G. R. parodė, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės lyderis pravarde (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju J. 2000–2003 metais atliko bausmę. Po bausmės atlikimo santykių nepalaikė. J. B. nepažinojo.

Apytiksliai prieš 13–14 metų jo grupuotės žmonės pranešė, kad J. (duomenys neskelbtini) prekiauja narkotikais, važinėja prabangiu džipu. Jie patys prekiaudavo narkotikais, todėl J., norėdamas prekiauti, turėjo jų atsiklausti ir prekiauti jų narkotikais. Tada savo žmonių paprašė, kad jie išsiaiškintų, iš kur J. gauna narkotinių medžiagų. Paaiškėjo, kad J. narkotikų gauna iš jų grupuotės nario O., kuris taip pat užsiėmė prekyba narkotikais ir buvo už tai atsakingas. Kadangi prekyba vyko tam tikroje zonoje, paprašė, kad (duomenys neskelbtini) būtų suorganizuotas susitikimas su J.. Paskirtą susitikimo dieną trimis automobiliais nuvyko į susitikimą su J. J. taip pat atvyko ne vienas. Susitiko viešbutyje. Susitikimo metu J. buvo nubaustas už tai, kad prekiavo narkotikais be jo žinios, t. y. narkotikai imami gaunami ne iš jų grupuotės. J. privalėjo sumokėti baudą (mažiausiai 5000 dolerių), tačiau neturėjo pinigų. Dėl šios priežasties nusprendė paimti J. džipą (duomenys neskelbtini), kuriuo jis tuo metu važinėjo. Iki šio susitikimo jokių kitų susitikimų nebuvo. Taip pat nebuvo davęs Jegorui jokių nurodymų, tuo labiau ką nors žudyti. (duomenys neskelbtini) buvo toks (duomenys neskelbtini). J. klausė, ar jie galės padėti, jei jam kiš koją. Pažadėjo, kad jei bus problemos, tai su (duomenys neskelbtini) pakalbės pats. Automobilio perrašymo metu, kuris vyko po savaitės, J. užsiminė, kad šiuo automobiliu buvo vežiojami lavonai. Kadangi jo nuomone J. negalėtų būti žudikas, nes jis viso labo buvo smulkus nusikaltėlis – prekiavo narkotikais, J. žodžiais nepatikėjo, manydamas, kad J. nori jį pagąsdinti, kad nebūtų paimtas automobilis. Perrašius automobilį, Jegoro daugiau sutikęs nebuvo, o automobilį, šiek tiek juo pavažinėjus, pardavė. Nežinojo, kad J. anksčiau atlikinėjo bausmę už nužudymą. Matė, kaip J. elgiasi, kaip gyvena, todėl J. jam nebuvo panašus į žudiką. Perrašyti buto (duomenys neskelbtini) ar kitų ne J. priklausančių automobilių J. nereikalavo, nes butų iš žmonių neatiminėja. Žinojo, kad J. turi tik vieną automobilį. Apie tuo metu teisiamą (duomenys neskelbtini) gaują nieko nežinojo, nes jo žmonės (duomenys neskelbtini) nebuvo teisiami. Jam taip pat neteko girdėti, kad (duomenys neskelbtini) kažkoks žmogus išduoda asmenis, kurie prekiauja narkotikais. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu tiekė narkotikus J., taip pat buvo nubaustas už tai, kad su J. prekiavo narkotikais be jo žinios, kad jis už tai negaudavo savo dalies. Kaltinamojo S. C. neprisimena. Jo nuomone, kaltinamieji, mėgindami įtraukti jį į savo nusikaltimą, klaidina teismą, mėgina išsisukti nuo bausmės arba sušvelninti ją.

Liudytoja R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį J.. Susipažino apytiksliai 2005 metais perregistruojant automobilį. Jos sugyventinis G. R. paprašė jos vardu perregistruoti automobilį, kurį gavo už skolą. Automobilį registravo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Važiuojant į namus G. užsiminė, kad J. sakė kažką apie užmuštą žmogų. Kiti automobiliai jos vardu registruojami nebuvo. G. dar turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau savo vardu automobilių neregistravo, nes jis priklausė nusikaltėlių grupuotei.

Liudytoja L. S. parodė, kad J. B. nuomojosi jos garažą, kuriame remontavo mašinas. Buvo kelis kartus užvažiavusi pas J., kuomet jis ten dirbdavo. 2006 metais garažą pardavė. Prieš garažo pardavimą, metus laiko, negalėjo patekti į jį, nes neturėjo rakto. Patekusi į garažą jame rado įvairias metalines dalis ir malkas.

Liudytojas A. S. parodė, kad J. B. pažinojo. J. turėjo automobilių detalių parduotuvę jų garažų bendrijos garaže, kurį nuomojo. Tame garaže J. kaupė detales, kurias iš kažkur atsiveždavo. Garažas visada būdavo užrakintas, išskyrus tada, kai J. atvykdavo kartu su klientais. Kartą tarp jo ir J. buvo konfliktinė situacija dėl atjungtos elektros, kurią jis, kaip garažų bendrijos pirmininkas, dėl nemokamų mokesčių, privalėjo atjungti. Niekada niekam negrasino dėl vandens atjungimo, nes to jis negalėtų padaryti. Kaltinamųjų nėra matęs, pas J. garaže nėra buvęs. Iš J. yra pirkęs automobilio radiatorių, kurį jam J. pats atnešė. J. B. neturėjo mokėti mokesčių už garažą, tai darė garažo savininkai. Tokio atvejo, kad jis būtų ieškojęs J., nebuvo. Žmonės klausinėjo, kur J. yra, tačiau jis pats jo neieškojo.

Liudytojas J. T. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos tyrėju. Pažįsta J. Š., J. B. pažinojo iš matymo. J. B. buvo komunikabilus, bendraudavo su daugeliu policijos pareigūnų. Kartą buvo organizavęs susitikimą užmiestyje, bet taip ir nesuprato, dėl ko. Negali pasakyti, ar J. B. dirbo policijos informatoriumi. Girdėjo gandus, kad J. B. vežioja spiritą. Dingusio J. B. paieškos asmeniškai nevykdė, tačiau dėl disponavimo narkotikais teko sulaikyti B., kuri teigė, kad J. B. (duomenys neskelbtini). Dėl gautos informacijos surašė tarnybinį pranešimą ir perdavė vadovui. Nepamena, ar taip vadinamoje narkotikų byloje J. B. buvo apklaustas, ar jis kaip nors susijęs su šia byla.

Liudytojas R. V. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik J. Š.. Jam teko dirbti taip vadinamoje (duomenys neskelbtini) narkotikų byloje. Toje byloje buvo du broliai C. Pamena, kad darė kratas jų namuose. J. B. tarp įtariamųjų nebuvo, nors jam atrodo, kad jo namuose darė kratą. J. B. buvo komunikabilus asmuo, bendravo ir su linkusiais nusikalsti asmenimis, ir su policijos pareigūnais. Nežino, ar jis buvo policijos informatorius, asmeniškai su juo J. B. nebendradarbiavo, tačiau neatmeta tokios galimybės. Teko bendrauti ir su O. Š.. Jo klausė, ar jis ką nors žino apie J. B. dingimą, nes turėjo operatyvinės informacijos apie tai, kad dalį J. B. automobilių pasisavino ar pardavė O. Š.. Ši informacija buvo siejama su J. B. dingimu. Su B. taip pat teko bendrauti apie J. B. dingimą. Pastaroji teigė, kad matė J. B. (duomenys neskelbtini), kad jis jai papasakojo, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. I. parodė, kad B., kuomet buvo sulaikytas dėl prekybos narkotikais, nesiuntė jokių raštelių ir neprašė jos keisti parodymų.

Liudytoja J. B. parodė, kad pažinojo J. B., tačiau apie jo nužudymo aplinkybes nieko nežino. Prieš 10 ar 11 metų į jos namus atėjo nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jeigu norinti ramiai gyventi, kai ji bus iškviesta į policiją turi pasakyti, kad neseniai matė švenčiantį J.. Ji kaip tik tuo metu buvo apklausinėjama dėl narkotikų platinimo, buvo viską pripažinusi, todėl jai ne kartą buvo grasinta.

Specialistai L. K. ir R. S. paaiškino, kad poligrafinio tyrimo metu buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini) metodika, nes geriausiai atitiko pateikiamus klausimus. Klausimus koregavo pagal pasirinktą tyrimų (duomenys neskelbtini) metodiką. Tiriamajam buvo išaiškinta, kokie klausimai jam bus pateikti testavimo metu, atliktas pripratimo testas. Pripratimo testo metu tiriamasis savo ranka parašo skaičius, o tada liepiama pameluoti dėl jų parašymo tam, kad jie pamatytų reakcijas į atvirą melą. Diagramoje matyti visos reakcijos į melą ir ne melą. Tyrimo (duomenys neskelbtini) metodikos klausimus išvertė vertėja. Tiriamasis tyrimo metu turėjo atsakyti į klausimus: „Ar jūs smogėte B. į galvą? Ar jūs sudavėt smūgius B. nužudymo dieną?“ Pokalbį prieš testą atliko jis (L. K.), nes gerai moka rusų kalbą. Tiriamasis du kartus patvirtino, kad jį gerai supranta, be to, buvo įspėtas, kad jei nesuprastų, turi apie tai pasakyti. Pradinio pokalbio metu tiriamasis nurodė keletą savo sveikatos sutrikimų – hepatitą ir aukštą kraujo spaudimą, tačiau tai nebuvo diskvalifikuojančios tyrimą aplinkybės. Antras tyrimas buvo atliktas praėjus 15 minučių po pirmojo. Kadangi tiriamasis sujudėdavo, tai buvo įrašyta į išvadą, tačiau ši aplinkybė netrukdė gauti ir įvertinti išvadą. Nėra taip, kad paimtų vieną diagramą ir įvertinę pateiktų išvadą. Testas kartojamas pateikiant tuos pačius klausimus 3 kartus. Testas buvo kartojamas keturis kartus dėl tiriamojo judesių, vėliau vertinama kiekviena diagrama, gaunamas tam tikras įvertis ir pagal tą įvertį pateikiama išvada. Antrą klausimą įvertino tris kartus, pirmą klausimą įvertino keturis kartus. Tiriamasis surinko neigiamus įverčius, todėl buvo pateikta atitinkama išvada. Pagrindiniai požymiai išvadai pateikti yra odos elektrinio laidumo stiprumo, kraujotakos ir kvėpavimo požymių visuma. Iš jų buvo padaryta neigiama išvada, kad tiriamasis, atsakydamas į tikrinamuosius klausimus, sakė netiesą.

Iš byloje esančios nuosprendžio kopijos matyti, kad 2004-05-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu N. N. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 d., K. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., D. C. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 135 str. 1 d., 253 str. 2 d., 140 str. 1 d., I. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., S. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., A. Š. pripažintas kaltu pagal 260 str. 1 d. (t. 2, b. l. 7–20).

2014-12-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra nenustatytos asmenybės ir lyties žmogaus palaikai, iškasti (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, esančiame (duomenys neskelbtini). Vietos koordinatės pagal 1984 m. Pasaulinę koordinačių sistemą: Šiaurės platuma (duomenys neskelbtini), Rytų ilguma (duomenys neskelbtini). Žmogaus palaikai užkasti 1,5 metro gylyje, 25 metrų atstumu nuo miško keliuko ir vieno kilometro atstumu nuo autokelio Nr. (duomenys neskelbtini). Palaikai guli ant nugaros, galva į Rytų pusę, galva pasukta į dešinę, kairė ranka sulenkta ir guli ant krūtinės, dešinė ranka sulenkta alkūnėje į viršų (į petį), kojos ištiestos. Palaikai apaugę šaknimis bei apipilti, galimai, kalkėmis, todėl palaikai iš įvykio vietos paimti kartu su gruntu. Apžiūros metu vizualiai matomi galvos kaulų sužalojimai. Pakėlus kaukolę yra kaproninė virvė. Ant palaikų yra galimai sintetinio audinio liekanos (t. 1, b. l. 125–135).

2014-12-31 DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. yra nenustatytos tapatybės asmens, kurio palaikai rasti (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, biologinė motina su 99,99896% tikimybe (t. 1, b. l. 148–152).

2014-12-29 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad J. B. palaikų skeletavimosi laikas 5–15 metų. Osteologinio tyrimo metu taip pat patvirtinta, kad palaikai vyriškio, kurio biologinis amžius mirties metu buvo 43±5 metai, kūno ilgis apie 174 cm.

Palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai:

– mentės lūžis. Susiformavo spaudimo jėgos veikiant šonkauliniame (vidiniame) paviršiuje, tempimo nugariniame paviršiuje. Toks lūžis galėjo įvykti traumuojant (smūgiuojant, spaudžiant) mentės vidinį kraštą viršutinėje dalyje;

– kaktikaulio lūžis. Susiformavo paveikus kaktą kietu plokščiu paviršiumi, kurio viena kraštinė buvo tiesi su neišreikšta krašto briauna. Toks lūžis įvyko minėtu paviršiumi traumavus kaktikaulio sritį;

– įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis. Padarytas kietu, buku daiktu, turinčiu riboto ilgio (traumuotos vietos atžvilgiu) buką briauną.

– kairio skruostikaulio ir viršutinio kairiojo žandikaulio lūžiai. Padaryti kietu buku daiktu (t. 1, b. l. 153–158).

2015-01-26 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. mirties priežastis nenustatoma dėl jo vidaus organų suirimo – supuvimo. Palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai:

– kairės mentės lūžis. Susiformavo nuo smūgio kietu buku daiktu. Toks lūžis galėjo įvykti traumuojant (smūgiuojant, spaudžiant) mentės vidinį kraštą viršutinėje dalyje. Šiame papunktyje nurodytas lūžis gyvam asmeniui sutrikdytų sveikatą ilgiau kaip 10 dienų, todėl vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

– kairio skruostikaulio ir viršutinio kairiojo žandikaulio lūžiai. Padaryti kietu buku daiktu, kurio traumavimo savybės neužsifiksavo. Šis lūžis įvyko traumuojant (smūgiuojant) kairio skruosto sritį. Šiame papunktyje nurodyti lūžiai gyvam asmeniui sutrikdytų sveikatą ilgiau kaip 10 dienų, todėl jie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

– įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis. Padarytas kietu buku ribotu, turėjusiu briauną, daiktu, traumuojant (smūgiuojant) dešinio momens sritį, galimai iš nukentėjusiojo nugaros. Šiame papunktyje nurodytas lūžis dėl to, kad jis yra įspaustinis, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas;

– kaktikaulio lūžis. Susiformavo kietu plokščiu paviršiumi, kurio viena kraštinė buvo tiesi su neišreikšta krašto briauna traumuojant (smūgiuojant) į kaktos kairę pusę galimai iš nukentėjusiojo priekio. Šiame papunktyje nurodytas lūžis dėl to, kad jis yra įspaustinis ir nusitęsia į kaukolės pamatą, vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kada padaryti J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai, nustatyti nėra galimybės, nes dėl minkštųjų audinių supuvimo ir suirimo neišliko morfologinių požymių, leidžiančių tai nustatyti.

Nurodyti sužalojimai yra būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius ir nebūdingi griuvimo ar kritimo metu padaromiems sužalojimams.

Darant prielaidą, kad J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai padaryti jam gyvam, galima teigti, kad mentės lūžis jo sąmonės būklei ir savarankiškų veiksmų (judėjimui, kalbėjimui, gynybai) atlikimo galimybei įtakos neturėjo. Po bet kurio kito trauminio poveikio, kurio metu padaryti kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulų lūžiai, nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę, nes jų padarymo metu galėjo būti pažeistos smegenys. Praradęs sąmonę nukentėjusysis negalėjo atlikti sąmoningų veiksmų (judėti, kalbėti, gintis).

J. B. palaikų tyrimo metu nerasta morfologinių požymių, kuriais galima būtų nustatyti, ar jis buvo užkastas gyvas ar miręs.

Dėl pažengusio J. B. palaikų puvimo ir irimo neišliko morfologinių požymių, pagal kuriuos galima nustatyti rastų sužalojimų padarymo laiką ir mirties priežastį, todėl atsakyti, kiek laiko jis galėjo gyventi po kūno sužalojimų padarymo, nėra galimybės.

J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui.

Identifikuoti, kuo padaryti sužalojimai, nėra galimybės, nes sužalojimuose neužsifiksavo morfologiniai požymiai, sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai leidžia teigti, kad kaktikaulio ir dešiniojo momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti pagaliu, lenta ar lazda sudavus į dešiniojo momens ir kaktos sritį, kairės mentės ir kairiojo skruostikaulio lūžiai galėjo būti padaryti tiek sudavus minėtais daiktais, tiek smūgiuojant kojomis.

Su lavonu pristatytose žemėse ir ant lavono paviršiaus rasta grunto, kuris primena kalkes. Šie grunto gabalai paimti ir perduoti tyrėjams su palaikų tyrimo metu rastais drabužiais ir vertybėmis.

Darant prielaidą, kad J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai padaryti esant jam gyvam, galima teigti, kad jis dėl jų jautė skausmą, kokio stiprumo buvo skausmas, nustatyti nėra galimybės, nes skausmas yra individuali asmens savybė, juolab kad šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad po bet kurio trauminio poveikio į galvą nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę ir tuomet skausmo nebūtų jautęs (t. 1, b. l. 169–172).

2015-03-24 apžiūros protokole apžiūrėti daiktai, paimti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos: geltono metalo, standartinio pynimo grandinėlė su užsegimu, 54 cm ilgio 3 mm pločio. Ant jos pakabintas geltono metalo kryželis, 3x2 cm dydžio; apatinių kelnaičių medžiaginiai skutai, purvini, žemėti (t. 1, b. l. 173–175).

2015-03-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dirvožemis, paimtas iš duobės su J. B. palaikais ir nuimtas nuo palaikų, yra smėlis su jame esančiomis augalinės kilmės dalelėmis (augalų šaknų fragmentais) ir dirvožemio komponentinei sudėčiai nebūdingomis baltos medžiagos dalelėmis. Du kontroliniai dirvožemio pavyzdžiai (Nr. 1, Nr. 2) paimti šalia duobės, yra smėlis, kuriame nėra augalinės kilmės komponentų, taip pat nėra dirvožemio komponentinei sudėčiai nebūdingų antropogeninės kilmės dalelių. Dirvožemyje, paimtame iš duobės su J. B. palaikais, ir dirvožemyje, nuimtame nuo palaikų, kalkių, arba per ilgą laiką susidariusių jų cheminių reakcijų produktų nėra. Tikėtina, kad vizualiai matoma baltos spalvos medžiaga, rišanti dirvožemio mineralus į grumstelius, yra organinės kilmės. Duobėje, šalia J. B. palaikų, rasta pinta, tuščiavidurė, fragmentiškai marga (pilkšvai žalsva, pilka, rusva, rusvai pilka) polipropelinė virvė, ties viduriu mazgu surišta į kilpą, ir tamsiai mėlyna pinta poliesterinė juostelė su pasikartojančiu baltu užrašu ((duomenys neskelbtini)) ir juodo plastiko detale –laikikliu, pritvirtintu prie vieno juostelės galo (t. 1, b. l. 183–190).

2015-09-22 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Garažas Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskutinėje garažų eilėje, 3 iš kairės. Garažas mūrinis, durys dvigubos metalinės, rakinamos spynomis. Garažo slenkstis 7 cm aukščio, metalinis, šalia garažo yra betonuotas kelias. Garažo dydis 6x6 m, grindys betoninės. Garažas tuščias, tvarkingas. Apžiūrint detaliai vizualiai ir panaudojus (duomenys neskelbtini) tirpalą, garažo vidinėje patalpoje kokių nors aiškių pėdsakų, panašių į kraujo pėdsakus, nerasta (t. 1, b. l. 194–201).

2015-03-02 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas visureigis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 metų gamybos, (duomenys neskelbtini) spalvos, kurio identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, nieko reikšmingo tyrimui neaptikta. (t. 2, b. l. 62–67).

Šioje byloje nustatyta, kad 2004 metų lapkričio pradžioje, (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nužudytas J. B., kurio kūnas iš karto po nužudymo buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) regioninį parką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten užkastas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prie J. B. nužudymo prisidėjo kaltinamieji J. Š., S. C. ir A. B., tačiau kiekvienas iš kaltinamųjų teisme pateikė skirtingas J. B. nužudymo versijas – J. Š. – kad nebuvo nužudymo organizatorius, o tik kurstytojas, vykdęs G. R. nurodymą išspręsti J. B. problemą; S. C. – kad iš anksto nesitarė nužudyti, kad J. B. pats asmeniškai nežudė, kad garaže įvykus susistumdymui tarp jų, A. B. sudavė smūgius J. B. į galvą; A. B. – kad atsitiktinai tapo nusikaltimo, kurio metu S. C. sudavė smūgius į galvą J. B., liudytoju bei vėliau nepranešė apie tai policijai bijodamas, kad su juo gali būti susidorota.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atmeta J. Š. pateiktą nusikaltimo padarymo versiją, kad jis veikė kaip kurstytojas, kadangi ši versija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kitų kaltinamųjų paaiškinimams. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką, tačiau esminis skirtumas tarp kurstytojo ir vykdytojo arba kurstytojo ir organizatoriaus yra tas, kad kurstytojas tiesiogiai kaip vykdytojas nedalyvauja nusikaltimo padaryme. Jis tik įvairiais veiksmais (įtikinėjamais, prašymais, autoritetu ir t. t.) sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Kurstymas visada turi būti konkretus, t. y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio poveikis, kai nesikreipiama į konkrečius asmenis, nenurodomas objektas, o tik siekiama sukelti polinkius, neteisingus vertinimus, nėra kurstymas baudžiamojo bendrininkavimo aspektu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis J. Š., jis siekė sukelti S. C. ir A. B. pykti ir įtarumą dėl J. B. veiklos, kad šie supykę patys nuspręstų nužudyti J. B., todėl tokiu atveju, J. Š. veiksmai negalėtų būti vertinami kaip kurstytojo baudžiamojo bendrininkavimo aspektu. Šiuo atveju, kaltinamasis J. Š. ne tik, anot jo, kurstė nužudyti J. B., tačiau ir pats dalyvavo gabenant ir paslepiant J. B. kūną, be to, pats iškasė duobę kūnui paslėpti, vėliau visi kartu numatė priemones, padėsiančias išvengti atsakomybės, t. y. susitarė sakyti, kad J. B. dėl didelių skolų išvyko į užsienį, o šiai versijai sustiprinti apvogė nužudytojo butą. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad J. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip kurstytojo ir kvalifikuojami pagal BK 24 str. 5 d.