Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. C. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. C. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dal, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 14 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 nuosprendžiu pakeistas 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo panaikintas veikos kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. Nustatyta, kad veika numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte padaryta bendrininkų grupėje ir paskirta bausmė sumažinta iki 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 2 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (t. y. 2024 m. liepos 25 d.) buvo 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. C. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nuteistasis S. C. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. C. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, bausmės atlikimo metu vertinta penkis kartus ir nustatyta mažai kintanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

8. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekelia, kadangi S. C. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse „(duomenys neskelbtini).“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, laisvės atėmimo vietų įstaigoje 2019 metais ir 2022 metais įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

9. Teismui abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus jau daugiau nei du trečdalius paskirtos bausmės už negrįžtamas pasekmes sukėlusį labai sunkų nusikaltimą (nužudymą) ir išliekant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vis dar nustatomi S. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai veiksniai. Nuteistojo gynėjo skunde nesutinkama su kriminogeniniais veiksniais. Tačiau šie veiksniai išskiriami Socialinio tyrimo išvadoje, kuri vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių. Tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnis). Todėl skundžiamojoje nutartyje buvo pagrįstai įvertinti ne tik kriminogeniniai veiksniai, bet ir kitos aplinkybės, nustatytos minėtoje išvadoje.

10. Nustatyti dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai veiksniai – netinkamas gyvenimo stilius ir nusikalsti linkę draugai; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; didelė nesumokėtų ieškinių suma; stokoja gebėjimo tinkamai suprasti kitus; nepatvirtinta ar turės kur gyventi laisvėje. Sutiktina, kad yra duomenų, jog kai kurie kriminogeniniai veiksniai yra mažinami. Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą laisvėje. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis neigiamai įtakai nepasiduoda, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti.

11. Vis dėlto, išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – didelė nesumokėtų ieškinių suma. Bendra ieškinių suma 27 776,17 eurų, padengta suma 3 076,28 eurai. Paskutiniu metu įvykdė kelias minimalias įmokas savanoriškam ieškinių dengimui. Nuteistasis nededa pakankamų pastangų dengti ieškinį. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, bet darbą prarado, paskutinius šešis metus nedirba, nuostata į darbą dviprasmiška. Nesutinkant su skundo argumentais, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje žymiai sunkiau mažinti šį kriminogeninį veiksnį, pažymima, kad nuteistasis turėdamas ne vieną kvalifikaciją, net ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi dėti maksimalias pastangas dirbti ir dengti ieškinį maksimalia apimtimi. Kaip matyti, nuteistajam buvo suteikta galimybė dirbti, tačiau jis dirbo labai trumpai, darbą prarado. Šiuo atveju jo padėties nešvelnina aplinkybė, kad civilinis ieškinys priteistas solidariai. Sutiktina su Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamu vertinimu apie tai, kad nuteistasis būdamas Lietuvos Respublikos pilietis lietuviškai skaityti, rašyti ir kalbėti beveik nemoka. Tai neabejotinai gali apsunkinti jo įsidarbinimo galimybes laisvėje.

12. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę teismas įvertina Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, kad nuteistajam esant nestruktūruotoje aplinkoje, susidarius jam nepalankiai situacijai, elgesys gali tapti impulsyvus, agresyvus, rizikingas. S. C. savo nusikalstamo elgesio žalos nemato, stebima empatijos, atsakomybės jausmo stoka, kaltę linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams. Geba atpažinti ir įvardinti veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, problemai spręsti naudojo fizinę agresiją, kas leidžia manyti, kad nuteistasis nesugeba surasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes pasekmes. Ne visuomet sugeba suprasti galimų savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų. Turi gana kategorišką nuomonę.

13. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių vertinimas būtinas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau vertinimo metu nustatyta, kad savo elgesį bando teisinti lygindamas su kitų elgesiu, jokios savo destruktyvaus elgesio žalos nemato. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo mąstymas dar nėra pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog pritaikius lygtinį paleidimą, jis pasieks savo tikslą.

14. Aukščiau aptarti argumentai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymima, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji S. C. neatlikta bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai ir 6 dienos, Komisijos posėdžio dieną) vis dar yra pakankamai didelė. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, kad nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Apibendrinant pažymima, kad nustatyti vis dar aktualūs kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. S. C. išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo toliau mažinti.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. C. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.