Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas Europos Sąjungos valstybėse narėse: 1) 2007-03-23 Prancūzijoje, dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; 2) 2015-10-20 Vokietijoje dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; 3) 2016-11-16 Didžiojoje Britanijoje dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; 4) 2016-11-21 Lenkijoje dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio:

2017 m. birželio 14 d., apie 18.13 val., Perkėlos g. 10 , Klaipėdoje, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą transporto priemonę sunkvežimį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdomų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2.91 promilės etilo alkoholio.

Po nusikaltimo padarymo kaltinamasis A. Š. savo iniciatyva kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą ir laikotarpiu nuo 2017-06-21 iki 2017-06-29 gydėsi stacionare dėl priklausomybės alkoholiui (b. l. 181). Nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi (b. l. 128-129). Kaltinamasis turi nepilnametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta 2017 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta su I. Š. (b. l. 176-179, 180).

A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines nusikaltimo aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teistumo už Europos Sąjungos valstybėse narėse padarytas nusikalstamas veikas buvimas nelaikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, neturint duomenų apie užsienyje padarytų nusikaltimų atitikimą BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikaltimų recidyvo sąvokai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybės dydžiui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, A. Š. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - nuo 2017 m. birželio 14 d., 18.13 val., iki 2017 m. birželio 15 d., 14.20 (viena diena) (b. l. 80-84).

A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau vairuodamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kėlė didelį pavojų ne tik sau, kitiems perkėloje buvusiems asmenims, bet ir visam eismo saugumui. A. Š. būdamas neblaivus vairavo ne pirmą kartą, 2000 m. vasario 20 d. nutarimu A. Š. jau buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 129 straipsnį. Nors Lietuvoje A. Š. nebuvo teistas, tačiau kelis kartus teistas užsienio valstybėse už tai, kad vairavo būdamas neblaivus. Be minėtų, A. Š. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, tai patvirtina pateikta darbo sutartis (b. l. 176-179). Jis turi nepilnametį sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 180). Po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo A. Š. naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nepadarė, savo iniciatyva kreipėsi į priklausomybės ligų centrą ir pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad A. Š. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Skirtinguose Lietuvos apeliacinės instancijos teismuose nagrinėtose bylose priimtų naujausių sprendimų analizė rodo visiškai aiškią teismų praktikos tendenciją – neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-744/2017; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-524-870/2017; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-290/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-659-493/2017; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-222-334/2017 ir Nr. 1A-236-334/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556-290/2017; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-360/2017 ir kt.). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais ((2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos (lot. conditio sine qua non) (2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017).

Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. Š. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą sunkvežimį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2.91 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismui pateiktoje byloje nebuvo duomenų apie sunkvežimio DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas A. T. nurodė, jog sunkvežimio vertė 25 000 eurų (b. l. 26-27, 30). Byloje nesant šio turto vertę pagrindžiančių įrodymų, 2017-11-20 nutartimi teismas pavedė pateikti šiuos duomenimis ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė J. Sarpalienė pateikė 2017-08-18 transporto priemonės – sunkvežimio DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai įsigyto ilgalaikio turto sąrašą. 2017-08-18 transporto priemonės – sunkvežimio DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog sunkvežimį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 10500 Eur (b. l. 185). UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai įsigyto ilgalaikio turto sąraše automobilio DAF, ID Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta vertė 10500 Eur (b. l. 184).

Prokurorė prašė iš A. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 2000 Eur, tačiau šio prašymo nemotyvavo ir nepagrindė bylos duomenimis.

Transporto priemonės savininkas nurodo, kad šiuo metu konfiskuotino turto vertė yra 10500 Eur (2017-08-18 transporto priemonės – sunkvežimio DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog sunkvežimį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 10500 Eur (b. l. 185)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai įsigyto ilgalaikio turto sąraše automobilio DAF, ID Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta vertė 10500 Eur (b. l. 184). Nustatyta, kad nusikalstamo veikos padarymo priemonė - automobilis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, šis turtas ikiteisminio tyrimo metu yra grąžintas savininkui (b. l. 184, 185, 40-43). Netikėti transporto priemonės savininko nurodyta turto verte nėra pagrindo. Kaltinamasis sunkvežimio vertės neginčija, duomenų, kurie patvirtintų, kad sunkvežimio vertė yra mažesnė, nepateikta. Teismas konstatuoja, kad iš kaltinamojo A. Š. išieškoma konfiskuotino sunkvežimio vertę atitinkanti pinigų suma 10500 Eur.

Prokurorė prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą motyvavo tuo, kad A. Š. suvokė nusikalstamos veikos pasekmes, pradėjo gydytis, Lietuvoje nėra teistas.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-84/2010, 2K-51/2010, 2K-P-82/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Byloje pateiktas buvusios kaltinamojo sutuoktinės I. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį A. Š. jos atsakomybėn (b. l. 149). Prašymas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pateiktas ir ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. lapkričio 2 d. prokurorės J. Sarpalienės nutarimu šis prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (b. l. 156).

BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės. A. Š. už vairavimą esant neblaiviam Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, tačiau už analogišką nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam – net keturis kartus teistas užsienio valstybėse: 2007-03-23 Prancūzijoje, 2009-01-20 - Vokietijoje, 2016-11-16 Didžiojoje Britanijoje, 2016-11-21 Lenkijoje (b. l. 118-124). Be to, kaltinamasis per gana trumpą laiką net devynis kartus nubaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 127).

Teisiamajame posėdyje laiduotoja I. Š. paaiškino, kad A. Š. yra jos sutuoktinis, santuokoje gyvena 28 metus, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kaltinamojo A. Š. ir laiduotojos I. Š. santuoka buvo nutraukta 2017 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu. Laiduotoja I. Š. ir kaltinamasis A. Š., prašydami atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojos atsakomybei, šią aplinkybę nutylėjo. Kaltinamasis A. Š. išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą konsultacijai ir stacionariniam gydymui dėl priklausomybės alkoholiui. Pateikta pažyma patvirtina, kad gydėsi priklausomybės ligų skyriuje nuo 2017-06-21 iki 2017-06-29 (b. l. 181). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir deda pastangas pasitaisyti, tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus užsienio valstybėse, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. Š. laikytis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų, duodančių pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skaitmeninė laikmena (CD) su nuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento – vairuotojo pažymėjimo atėmimas (b. l. 85-86, 90-91), panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus. Kaltinamojo asmens dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas 2016-04-21 VĮ „Registra“ ir saugomas baudžiamojoje byloje, perduodamas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą keturiems mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 14 d., 18.13 val., iki 2017 m. birželio 15 d., 14.20 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, kaltinamajam A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir 10500 Eur vertės turto konfiskavimą.

Kaltinamajam A. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016-04-21 A. Š., grąžinti dokumentą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Skaitmeninę laikmeną (CD) nuosprendžiu įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.