Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas, G. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. V. laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą su 300 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonė „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuota ir perduota valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2022 m. spalio 25 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 17, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis perdavė vairuoti savo automobilį R. V.. Teigia, kad jis atsibudo automobilyje, kai buvo pažadintas policijos pareigūnų, R. V. jam priklausantį automobilį užvaldė savavališkai. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. tvirtino, kad jis net neprisiminė, kaip atsidūrė savo automobilyje, „prasipaipaliojo“, kai jau pamatė, jog juos stabdo policijos pareigūnai. Jis automobilyje buvo gal ir prisnūdęs, tačiau to tiksliai nepatvirtino (b. l. 27–28).

7. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

8. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, bet G. P., todėl sprendžiant minėtos transporto priemonės konfiskavimo klausimą nagrinėjamu atveju įvertintinos BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniu skundu G. P. laikosi pozicijos, jog jam priklausančią transporto priemonę R. V. užvaldė savavališkai, tačiau šie apelianto teiginiai buvo pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriems teisėjų kolegija pritaria ir jais neabejoja.

9. Iš teisiamajame posėdyje duotų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną jis kartu su G. P. ir M. A. G. P. garaže vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Pritrūkę alkoholio, trise G. P. automobiliu išvažiavo pas E. Š.. Apie tai, kuris vairuos automobilį, iš anksto nesitarė, viskas vyko spontaniškai. Vairuojant G. P. vardu registruotą automobilį, pats G. P. sėdėjo šalia ir turėjo numanyti, kad kartu gėręs vairuotojas, t. y. jis, yra neblaivus. R. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. parodymų nustatyta, kad iš pradžių automobilį vairavo pats G. P., tada kažkur sustoję apsikeitė, nes G. P. pasakė, kad dabar važiuotų jis. Nei G. P., nei M. A. automobilyje nemiegojo. G. P. sėdėjo priekyje, M. A. automobilio gale. Jis tikrai savavališkai G. P. automobilio neėmė, tikrai jo nevogė, viskas buvo daroma su G. P. sutikimu, paties leidimu, šiam būnant kartu ir viską matant. G. P. tikrai turėjo suprasti, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, nes visi kartu gėrė alkoholį (b. l. 127–128). Pažymėtina, kad R. V. ir apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metų patvirtino, kad jis buvo neblaivus, G. P. jam „pakišo tą mašiną“. Jis ir pats buvo atvažiavęs su savo automobiliu, bet G. P. sakė važiuoti jo automobiliu. Važiuojant automobiliu, kai išlipo parūkyti, G. P. pasakė: „važiuok tu“.

10. Pažymėtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. parodymai visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. A. parodymais, iš kurių nustatyta, kad iš pradžių automobilį vairavo G. P., jis sėdėjo automobilio gale, o R. V. – priekyje, keleivio vietoje. Kažkur prie tilto, važiuojant link (duomenys neskelbtini), bet tiksliai vietos nurodyti negalėjo, G. P. sustojo ir pasikeitė vietomis su R. V., toliau automobilį vairavo R. V., o G. P. persėdo į automobilio priekį keleivio pusėje. Liudytojas patvirtino, kad R. V. pats savavališkai automobilio tikrai nepasiėmė, šiam vairuoti leido pats G. P., jis pats matė, kaip šie persėdo (b. l. 49–50).

11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad automobilio savininkas G. P. bei R. V. kartu vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, todėl nekyla net menkiausios abejonės dėl to, kad G. P. turėjo žinoti ir žinojo, kad R. V. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Iš aptartų tiek R. V., tiek ir liudytojo M. A. parodymų, kurie visiškai sutampa tarpusavyje, nustatyta, kad būtent G. P. perdavė automobilį vairuoti kartu su jais alkoholį vartojusiam R. V., todėl vienareikšmiškai suprato, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Aplinkybę, kad R. V. vairavo automobilį būtent G. P. leidimu, jam automobilyje važiuojant kartu, aiškiai patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, jog policijos pareigūnams sustabdžius R. V. vairuojamą automobilį, G. P. ne tik kad nemiegojo, išlipo iš automobilio, bet ir adekvačiai bendravo su pareigūnais, atsakinėjo į klausimus ir pats domėjosi, ar galėtų blaivus asmuo atvykti parvairuoti jo automobilį.

12. Kartu pažymėtina, kad G. P. už tai, jog 2022 m. spalio 25 d. 23.40 val., ties (duomenys neskelbtini), perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam vairuotojui R. V., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nubaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 1 dalį 90 Eur dydžio bauda. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartimi šis nutarimas paliktas galioti bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra įsiteisėjęs.

13. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nuosavybės teise priklausančią G. P., pagrįstai ir teisėtai, nes, kaip nustatyta, G. P. ne tik neužtikrino, kad R. V. negalėtų pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, bet juo kartu važiavo, pats prašė, kad jį vairuotų R. V., žinodamas, jog R. V. yra vartojęs alkoholinių gėrimų, taip sudarė sąlygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai.

14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės M. Saveljevos suteiktą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

15. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė asmuo, kurio turtas buvo konfiskuotas, dėl jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas, apeliacinis skundas atmestinas, todėl prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2K-231-489/2020, 2K-218-1073/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

asmens, kurio turtas konfiskuotas, G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.