Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Irenai Gedžiuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2022 m. spalio 25 d. apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini), jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2022 m. spalio 25 d. 23.40 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,85 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Parodė, kad vairavo išgėręs, nepagalvojo, kad bus tokios pasekmės. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad tą dieną paskambino pažįstamas G. P., kuris paprašė padėti sutvarkyti kapines. Sutvarkę kapines, grįžtant nusipirko 0,7 l talpos degtinės butelį ir grįžę G. P. garaže vartojo alkoholį. Pritrūkę alkoholio, trise (jis, G. P., M. A.) G. P. automobiliu išvažiavo pas E. Š.. Kas šiuo momentu vairavo automobilį tiksliai negali nurodyti. Apie tai, kuris vairuos automobilį, iš anksto nesitarė, viskas vyko spontaniškai. Vairuojant G. P. vardu registruotą automobilį, pats G. P. sėdėjo šalia ir turėjo numanyti, kad kartu gėręs vairuotojas, t. y. jis, yra neblaivus. Pas E. Š. vyko, nes norėjo dar išgerti. Ten išgėrus turėtą alkoholį (kiekio nepamena), sugalvojo nuvykti į Tuzus pas draugą S.. Jo neradę, nusprendė grįžti į namus. G. P. tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, negali tiksliai nurodyti, ar tuo metu jis miegojo ar ne. Vairavo automobilį galimai todėl, kad manė esąs blaivesnis nei kiti, be to, geriau žinojo kelią, o G. P. tam neprieštaravo. Grįžtant automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Su alkotesterio parodymais sutinka. Tvirtina, kad vairavimo įgūdžių nepraranda ir būdamas girtas. Savo automobilio niekada nevairuoja neblaivus, negali nurodyti, kodėl šiuo atveju vairavo neblaivus. Tokį elgesį vertina blogai. Planuoja vykti dirbti į užsienį, žada girtas nebevairuoti transporto priemonių. Mano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, praeityje buvo „užsikodavęs“. Šiuo metu nevartoja alkoholio savo paties pastangų dėka. Prašo teismo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo laiduotoju paskirti tėvą, kuris jam gali daryti teigiamą įtaką.

Liudytojas G. P. (automobilio savininkas) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo smarkiai neblaivus ir kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai miegojo. Kaip įsėdo į automobilį negali nurodyti. Mano, kad buvo išgėrę mažiausiai du butelius degtinės po 0,7 l talpos pas E.. Savo garaže alkoholio nevartojo, nes turėjo važiuoti iki E.. Alkoholį vartojo R. V. ir M. A.. Pas E. atvairavo pats. Neketino niekur važiuoti, rakteliai buvo padėti prie pavarų perjungimo svirties. Ketino pareiti pėsčiomis arba skambinti, kad kas nors parvežtų. Iki namų buvo apie 2 km. Pas E. visi vartojo alkoholio ir buvo stipriai neblaivus, nežino kaip įlipo į automobilį, jame užmigo. Pabudo tik tada, kai sustabdė pareigūnai.

Kadangi kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėja ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d., dienos metu jam paskambino pažįstamas G. P., kuris jo paprašė padėti šiam sutvarkyti tėvo kapus, esančius Šateikių k. G. P. tėvas buvo nesenai palaidotas. Jis sutiko šiam pagelbėti, todėl abu susitiko apie 13 val. Jis pas G. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, (duomenys neskelbtini), atvažiavo su savo automobiliu „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kapus tvarkė dar ir G. P. mama. Per kokią valandą sutvarkę kapus, G. P. mamą parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Grįžtant pas G. P., pakeliui šis pasiūlė iš parduotuvės nusipirkti degtinės butelį, lyg ir lietuviškos degtinės butelį, 0,7 litrų talpos. Nusipirkę degtinės butelį, grįžo pas G. P., tada parvarė jo automobilį „Nissan“ į jo namus ir grįžo atgal pas G. P., nuėjo į jo garažą ir ten dviese pradėjo gerti degtinę. Galėjo būti apie 16 val. Prireikus kompanijos, G. P. paskambino pažįstamam M. A., kuris apie 17-18 val. atėjo į G. P. garažą. Tada toliau visi trys vartojo alkoholį. Buvo bendrai jau išgėrę tą vieną 0,7 talpos degtinės butelį. Pritrūkus alkoholio, jie sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamą E. Š. į (duomenys neskelbtini). Kelintą valandą jie ten nuvažiavo, nežino, bet jau buvo tamsu. Iki E. Š. savo „VW Touareg“ automobilį vairavo pats G. P.. Pas E. Š. dar kažkiek visi bendrai gėrė degtinę, kurią turėjo E.. Degtinę gėrė visi. Kiek tiksliai ten laiko prabuvo, nežino, bet gal apie kokias dvi valandas. Kiek pas E. išgėrė degtinės, negali tiksliai pasakyti, nes jau buvo neblaivus, ne viską tiksliai bepamena. Tada sugalvojo nuvažiuoti pas jo pažįstamą S., pavardės nežino, gyvenantį kažkur (duomenys neskelbtini). Manė gal ten dar išgertų degtinės. Išvažiavo jis, G. P. ir M. A.. E. Š. liko namie. Iš pradžių automobilį vairavo pats G. P., tada kažkur sustoję apsikeitė, nes G. P. pasakė, kad dabar jis važiuotų. Kodėl šis norėjo, kad jis važiuotų, nežino, gal bijojo neblaivus vairuoti, o gal norėjo parodyti kaip šio mašina važiuoja, o gal buvo sustoję parūkyti ir tada sugalvojo apsikeisti, to tiksliai nepamena, bet žino, kad link S. G. P. automobilį jau atvairavo jis. Su S. nesusitiko, kadangi nieko nebuvo namie. Tada iš karto apsisuko ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Važiavo vingiu per Tuzų kaimą, Žeimių kaimą. Vairavo jis. Nei G. P., nei M. A. automobilyje nemiegojo. G. P. sėdėjo priekyje, M. A. automobilio gale. Taip važiuojant Žeimių k., juos sustabdė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas neblaivumas, ko jis neneigia, su pažeidimu sutinka. Jis tikrai savavališkai G. P. automobilio neėmė, tikrai jo nevogė, viskas buvo daroma su G. P. sutikimu, paties leidimu, šiam būnant kartu ir viską matant. G. P. tikrai turėjo suprasti, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, nes juk visi kartu gėrė, šis puikiai matė, kad jis vartoja alkoholį ir kad jie visi trys yra neblaivūs, tačiau G. P. neprieštaravo, jog jis vairuotų neblaivus šio automobilį. Dėl savo poelgio jis labai apgailestauja, savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam jis pripažįsta pilnai. Degtinės automobilyje tikrai nevartojo, paskutinį kartą alkoholį buvo gėrę pas E. namuose (b. l. 127-128).

Iš 2022 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio I. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. spalio 25 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. B., apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilį vairavo R. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, prieš kiek laiko paskutinį kartą jis vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, kad prieš dvi valandas. Patikrinus alkoholio matuokliu, vairuotojui pirmu pūtimu 23.40 val. nustatytas 1,85 ‰ neblaivumas, antru pūtimu 23.57 val.- 2,04 ‰ neblaivumas (b. l. 9).

Iš 2022 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį pastebima kairės pusės galinio sparno apgadinta apdailinė dalis. Kitų apgadinimų nepastebėta. Girtavimo pėdsakų nenustatyta (b. l. 14-23).

Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo kvitų matyti, kad 2022 m. spalio 25 d. 23.40 val. R. V. nustatytas 1,85 ‰ (promilių) neblaivumas, 23.57 val. – 2,04 ‰ (promilių) neblaivumas. Iš patikros sertifikato Nr. 1746124 matyti, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391 patikrintas 2022 m. liepos 29 d. ir jo patikra galioja iki 2023 m. sausio 28 d. (b. l. 10-11).

Iš 2022 m. spalio 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs ) – gali. R. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo 21.45 val., buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu (b. l. 12).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m., prieš kelias savaites, bet tiksliai datos nepamena, dienos metu, jam paskambino pažįstamas G. P. ir pakvietė ateiti pas šį į garažą. Atėjus G. P. garaže buvo ir kitas jo pažįstamas R. V.. Jie jam minėjo, kad prieš tai tvarkė G. P. tėvo kapus. Jie garaže visi trys gėrė degtinę. Degtinę turėjo jie. Kai jis atėjo jau buvo vienas nepilnas 0,7 litrų talpos degtinės butelis. Jie visi kartu jį ir išgėrė. Tą patį vakarą visi trys išvažiavo pas pažįstamą E., pavardės nežino, adreso tiksliai nežino, gyvena kažkur už Šateikių kaimo. Važiavo su G. P. automobiliu, džipu, kurio modelio ir kitų duomenų nežino. Jei gerai pamena, vairavo G. P.. Pas E. toliau vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kas kiek išgėrė degtinės, nežino, nes jau ir pats buvo labai neblaivus, bet mano, kad visi daugiau ar mažiau gėrė. Pabuvo pas E. kokias kelias valandas. Baigėsi degtinė, parduotuvės jau nebedirbo, R. pasiūlė nuvažiuoti pas kažkokį šio draugą, iš kurio galbūt pasiims dar degtinės. Lyg ir nenorėjo važiuoti pas to draugo, nebežino kaip ten tiksliai kas ką bekalbėjo, bet iš E. namų automobiliu išvažiavo pats G. P.. Jis sėdėjo automobilio gale, o R. V. – priekyje, keleivio vietoje. Kažkur prie tilto, važiuojant link Šateikių k., bet tiksliai vietos negali nurodyti, G. P. sustojo ir persikeitė su R.. Tada jau pradėjo vairuoti automobilį R., o G. P. persėdo į automobilio priekį keleivio pusėje. Tada pradėjo važiuoti kažkur link Salantų, bet buvo tamsu, tai jis jau nebežino, kur jie tiksliai benuvažiavo. Jis nebežino, ar bebuvo R. susitikęs su kažkokiu draugu ar ne, nes buvo visur tamsu, jis iš automobilio nelipo. Kur ten R. buvo nuvažiavęs, nežino. Tada jau važiuojant kažkur gal Gintališkių kryptimi, ar kažkur panašiai, juos sustabdė policijos pareigūnai, nustatė R. neblaivumą. Kai jau R. perėmė vairuoti G. P. automobilį, toliau jau R. visą laiką ir vairavo. Iki sustabdymo, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, automobilyje nei vienas jokio alkoholio nevartojo, paskutinį kartą gėrė tik pas E. namie. Mano, kad jie visi trys buvo neblaivūs, visi gėrė alkoholį, tačiau kas kiek išgėrė, tikrai nežino. R. pats savavališkai automobilio tikrai nepasiėmė, šiam vairuoti leido pats G. P., nes pats matė kaip šie persėdo. R. persėdus už vairo, G. P. dėl to neprieštaravo (b. l. 49-50).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 25 d. apie 17 val. jis buvo atvykęs pas pažįstamą E., kurio pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo su jam priklausančiu automobiliu „VW Toureg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis atvažiuodamas tikrai buvo blaivus. Tada pas tą pažįstamą pradėjo vartoti alkoholį. Po kurio laiko atsirado ir kitas jo pažįstamas R. V.. Kada tiksliai šis atėjo, iš kur, dėl ko, jis nežino. Jis jau buvo labai neblaivus, jau galėjo būti pradėjęs gerti trečią degtinės butelį su E.. Gėrė lietuvišką degtinę, buteliai buvo 0,7 litrų talpos. Kadangi jis jau buvo labai neblaivus, tai net neprisimena, nei ką R. veikė, nei ką kalbėjo su šiuo, ar R. vartojo alkoholį taip pat nežino. Jis net neprisimena, kaip jis atsidūrė savo automobilyje, tik „prasipaipaliojo“, kai jau pamatė, jog juos stabdo policijos pareigūnai. Jis gal net ir prisnūdęs automobilyje buvo, net nebegali to tiksliai pasakyti. Tada R. pareigūnai nustatė didelį neblaivumą, jis pats net nustebo, kad šis toks neblaivus yra, nemanė, kad neblaivus šis gali vairuoti automobilį, nes anksčiau tikrai tokių dalykų nėra daręs, kiek jam žinoma. Jeigu būtų pats blaiviam ir aiškiam stovyje, tai tikrai nebūtų leidęs R. vairuoti savo automobilio, jei būtų supratęs, kad šis yra neblaivus, o dabar kodėl R. vairavo, kaip jis pats atsidūrė automobilyje ir kokiu tikslu, net nežino, nebent jam neblaiviam atrodė, kad R. yra blaivus ir gali automobilį vairuoti. Kur R. norėjo važiuoti, negali pasakyti, nežino. R. V. vairavo jo automobilį, o jis sėdėjo keleivio pusės priekyje. Automobilio raktelius, kai buvo atvažiavęs pas pažįstamą E., jei gerai pamena, buvo palikęs automobilio viduje. Automobilį pirko iš Švedijos prieš metus, mokėjo 14000 Švedijos kronų, t. y. 14000 eurų. Automobilis buvo gerame stovyje, mano, tiek jis ir yra vertas šiuo metu (b. l. 27-28).

Iš 2022 m. lapkričio 10 d. – 2022 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti 2022 m. spalio 25 d. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, jog automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju – savininku nuo 2021 m. gegužės 4 d. yra įregistruotas G. P. (b. l. 53).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio VW Touareg 3.0 V6 TDI Blue Motion DPF A8 (dyzelio, variklio darbinio tūrio 2967cm3, 2012 m. gamybos) kaina su PVM yra 14590 Eur (2022-10 leidinys) (b. l. 54).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. V. 2022 m. spalio 25 d. apie 23.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 ‰ (promilių) neblaivumas. Kaltinamasis R. V. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, tarnybinio pranešimo duomenys, liudytojų parodymai ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinantys jo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta. Kaltinamojo R. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą R. V. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. V. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

2023 m. vasario 27 d. teisme gauti kaltinamojo R. V. ir K. V. prašymai atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V., jo gynėja bei kaip liudytojas apklaustas K. V. palaikė prašymus atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant K. V..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis R. V. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje teistas tris kartus (paskutinį kartą 2015 metais), tačiau ne už nusikaltimų, kurių objektas būtų transporto eismo saugumas, padarymą, teistumas išnykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Analizuojamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kad R. V. padarė nesunkų nusikaltimą esant išnykusiam teistumui (visiškai pasibaigus baudžiamajam teisiniam santykiui už ankstesnės veikos padarymą), todėl laikoma, kad jis yra teisiamas pirmą kartą. Pagal byloje esančius duomenis, jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą (leistino greičio viršijimą) (b. l. 102-104). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadaryta. R. V. šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nepilnamečių vaikų neturi, savo elgesį vertina kritiškai, todėl manytina, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. V. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. R. V. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairuodamas transporto priemonę būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jo veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, R. V. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas K. V. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu K. V. sutiko laiduoti už savo sūnų kaltinamąjį R. V.. Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu yra senatvės pensininkas. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas K. V. papildomai nurodė, kad gali daryti įtaką sūnaus elgesiui, t. y. labiau jį kontroliuoti vakarais, kad nevaikščiotų kur nereikia. Nurodo, kad mėnesines pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, kuri yra 520 Eur bei turi santaupų. K. V. mano, kad jo savybės leidžia ir ateityje leis daryti sūnui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. V. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, yra senatvės pensininkas. Baudžiamojoje byloje nėra K. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, ir vertinti, kad K. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis tapti kaltinamojo laiduotoju ir daryti teigiamą poveikį jo elgesiui.

Įvertinęs laiduotoją K. V. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo tėvo paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į K. V. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad K. V. yra kaltinamajam R. V. artimas žmogus ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už jį, taip pat į tai, kad K. V. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jo sūnus daugiau įstatymų nepažeis, jo požiūrį į R. V. padarytą nusikalstamą veiką bei tai, kad jis sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad K. V. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojo K. V. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad K. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, net ir tuomet, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, laidavimas, atsižvelgiant į K. V. paaiškinimus apie savo finansinę situaciją, skiriamas su 300 Eur užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 300 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltininkui susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltininkui, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. V. asmenybę, laiduotojo K. V. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. V. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla R. V. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jos skyrimas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. V. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka, tame tarpe už kelių eismo taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta R. V. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminui.

R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. lapkričio 7 d., kuomet tyrėjo nutarimu R. V. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 131-132).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. V. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o G. P.. Tai patvirtina tiek kaltinamojo ir G. P. paaiškinimai, tiek byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 53).

BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio savininkas veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su R. V.. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad G. P. neprieštaravo, kad jis vairuotų jam priklausančią transporto priemonę. G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo stipriai neblaivus ir tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių – nežino kaip atsidūrė automobilyje. Tvirtina, kad miegojo, kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Teismas G. P. parodymus, kad jis nedavė leidimo vairuoti jo automobilį, vertina kritiškai, kadangi juos paneigia kita bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai) patvirtina aplinkybę, kad automobilio savininkas G. P. bei R. V. kartu vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, todėl savaime aišku, kad G. P. turėjo suprasti, kad R. V. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Po to, pats G. P. važiavo su neblaiviu R. V., kas rodo, jog transporto priemonės savininkas žinojo, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog policijos pareigūnams sustabdžius R. V. vairuojamą automobilį, G. P. nemiegojo, išlipo iš automobilio, adekvačiai bendravo su pareigūnais, atsakinėjo į klausimus ir pats domėjosi, ar galėtų blaivas asmuo atvykti parvairuoti jo automobilio. Žinodamas, kad visiems reikės grįžti atgal, G. P. kaip transporto priemonės savininkas privalėjo pasirūpinti, kad automobilio rakteliai nebūtų perduoti kitam asmeniui, kuris negali vairuoti, tačiau tokių priemonių nesiėmė. Jis pripažino, kad automobilio rakteliai buvo šalia pavarų svirties, tačiau nesant duomenų, kad rakteliai buvo pagrobti, traktuotina, kad automobilio rakteliai buvo paimti su automobilio savininko žinia, jam neprieštaraujant ir leidžiant. Be to, G. P. yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad leido vairuoti jos automobilį R. V. neblaiviam.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes G. P. ne tik neužtikrino, kad R. V. negalėtų pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, bet su juo važiavo kartu, žinodamas, jog jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, taip sudarant sąlygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. P. yra taip pat atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusikaltimo padarymo metu, todėl automobilis negali būti grąžinamas savininkui, o turi būti konfiskuojamas siekiant prevencinių tikslų, taip pat atimant galimybę dar kartą panaudoti šią transporto priemonę nusikalstamais tikslais.

R. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 131-133).

Kaltinamajam R. V. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo nebuvo paimtas, kadangi kaltinamasis nurodė, kad jį pametė. Valstybės įmonei „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. V. atėmimą 2 metams.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 55-56), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dviejų metų laiduotojo K. V. laidavimo terminą su 300,00 Eur užstatu.

Įpareigoti laiduotoją K. V. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS banke, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą ir pavardę. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2022 m. lapkričio 7 d., ir apie tai informuoti valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1,2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę - „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas G. P., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2022 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. vardu registruotam automobiliui „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

R. V. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Išaiškinti R. V., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui K. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.