Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-210-579/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-10
Bylos Nr.: 1A-210-579/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31659-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis, Aiva Survilienė
Nuteistasis: R. L.
Nukentėjusysis: I. S., G. K.
Advokatai: Regina Šeperienė, Stanislava Jorudienė, Gintaras Platūkis

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
2.1.7.4Atskirų įrodymų rūšių vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
3.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-579/2024

Teismo proceso Nr. 1-01-1-31659-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14.2; 2.2.4.7; 2.3.2.2.13; 3.1.2.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio bei nukentėjusiųjų I. S., G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 20 d. veika) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 21 d. veika) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir galutine subendrinta bausme paskirta 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 3 mėnesių bausme, galutine bausme paskiriant 16 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę nuspręsta įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2022 m. rugpjūčio mėnesį (trys dienos) ir laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. L. nuspręsta pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Iš R. L. nuspręsta išieškoti 106,21 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Civilinius ieškinius nuspręsta tenkinti iš dalies: G. K. naudai iš R. L. priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; I. S. naudai iš R. L. priteisti 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1900 Eur turtinės žalos atlyginimo.

G. K. naudai iš R. L. priteistas 1100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. I. S. naudai iš R. L. priteisti 1500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. L. nuspręsta nepriteisti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. L. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 3 val. savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė R. S. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 7 val. to paties namo miegamajame kambaryje vėl sudavė R. S. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje bei kairiame smilkinyje, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. L. 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė R. S. nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – sumušimą ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje ir kairėje srityse, kairėje smilkininėje srityje, kairėje užausio srityje, kairės akies apatiniame voke pereinant į skruostą, kaklo priekyje ties gerklomis bei ties raktikaulių vidiniais galais, kairės rankos alkūnės linkyje ir dilbio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, kairiojo sėdmens viršutiniame – išoriniame ketvirtyje ir juosmens kairėje pusėje, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, R. L. 2022 m. rugsėjo 10 d. laikotarpyje nuo 19 val. iki 21 val. savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių R. S. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, tampė ją už kojų ir plaukų, nenustatytu pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu žalojo nukentėjusiąją, tokiais savo veiksmais – ilgalaikiu mušimu ir kankinimu padarydamas daugybinius šešiasdešimt devynis trauminius poveikius, sukėlė jai dideles fizines kančias ir skausmą, taip padarė jai muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pjautines žaizdas smakre, dešiniame smilkinyje ir dešinėje kojoje, linijinius odos įdrėskimus abiejose kojose, krūtinės ir pilvo sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes ir nuo ko R. S. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia kankindamas ir kitaip itin žiauriai nužudė R. S., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį – nuteistojo R. L. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį. Alternatyviai prašoma nuteistajam R. L. sušvelninti bei sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose bylose Barbera Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją, Tefner prieš Austriją ir kt., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013) įtvirtintus reikalavimus, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės, jei išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, yra aiškinamos kaltinamojo naudai.

4.2. Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atmesti nuteistojo parodymai, jog jis nukentėjusiajai R. S. darė dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą ir būtent dėl šių veiksmų nuteistoji patyrė šonkaulių lūžius. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis sakė netiesą ir negalėjo nukentėjusiajai R. S. atlikti dirbtinio kvėpavimo ilgą laiką. Bendrojo pagalbos centro operatoriui nuteistojo R. L. išsakyti teiginiai buvo pasakyti dėl streso ir nevilties, kai jis ilgą laiką nukentėjusiajai darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau nesulaukė sėkmingo rezultato. Apie tokį aptariamų įvykių interpretavimą galima spręsti ir iš nuteistojo Bendrojo pagalbos centro operatoriui išsakyto teiginio, kad jis „spaudaliojo valandą laiko“, kurį patvirtina tai, jog analizuojami veiksmai vyko ilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 10 d., 19.04 val., kuomet R. S. paskambino R. G. į mobiliojo ryšio telefoną, iki 2022 m. rugsėjo 10 d., 21.04 val., kuomet nuteistasis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tuo tarpu, kuriuo tiksliai laiku nukentėjusioji R. S. mirė, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo R. L. gynėjo teigimu, negali būti atmesta versija, jog kai kurios kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinėje, šonkaulių lūžiai ir kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuteistajam gaivinant nukentėjusiąją. Tuo tarpu teismo teiginiai, kad šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti tyčiniais R. L. veiksmais (kojų smūgiais, greičiausiai, užšokus nukentėjusiajai ant krūtinės) turėtų būti atmesti, kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.

4.3. Anot apelianto, atmestini ir skundžiamo nuosprendžio argumentai, kad nuteistajam R. L. inkriminuoti, nukentėjusiosios R. S. pjautiniai sužalojimai ir odos įdrėskimai buvo padaryti tyčiniais veiksmais nenustatytu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, pavyzdžiui, peiliu. Nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, kad peilis įvykio vietoje nebuvo rastas, tad jo panaudojimas nusikalstamos veikos padarymui yra tik bylos įrodymais nepagrįsta prielaida. Šiuo aspektu negali būti atmesti nuteistojo parodymai, kad nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griuvinėjant sandėliuke bei tuo metu, kai R. L. nukentėjusiąją vilko į kitą vietą. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad analizuojamos aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei kaltinamuoju aktu nuteistajam R. L. inkriminuotos nebuvo. Pareikšti kaltinimai R. L. pasunkinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi, nesant nei prokuroro, nei nukentėjusiųjų prašymo tai padaryti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnyje reglamentuota būtent prokuroro ir nukentėjusiųjų teisė prašyti teismo pakeisti kaltinimą dėl esminių faktinių aplinkybių pasikeitimo. Dar daugiau, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, BPK 256 straipsnis tiek, kiek jame draudžiama baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui savo iniciatyva pakeisti inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir tais atvejais, kai jis iš anksto praneša kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrina teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir kitų konstitucinių tinkamo teisminio proceso principų įgyvendinimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas neturi teisės savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeisti iš esmės skirtingomis.

4.4. Nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosioms G. K. ir I. S. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliaciniame skunde cituojami ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 12 d. nukentėjusiosios I. S. duoti parodymai, kad R. S. negrįždavo į gimtuosius namus ir neatvažiuodavo aplankyti. Liudytoja I. S. nurodė atvažiuodavusi pas savo dukrą R. S. vieną kartą į savaitę arba į dvi savaites, nukentėjusiosios bute nebuvusi nuo 2021 m. pavasario, kadangi jai ir jos vaikams, kurie su nukentėjusiąja artimai nebendravo, nepatiko R. S. „palaidas“ gyvenimo būdas (2 t., b. l. 151–154). Atsižvelgus į šiuos nukentėjusiosios R. S. motinos I. S. parodymus, nukentėjusiosios sesers G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, anot nuteistojo R. L. gynėjo, turėtų būti atmestas, kadangi tarp nukentėjusiosios R. S. ir jos sesers G. K. nebuvo stipraus dvasinio ir emocinio ryšio. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios G. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kuomet pastaroji nukentėjusioji pripažino, kad tik po sesers nužudymo sužinojo, jog jos gyvenime buvo nuteistasis R. L. Taigi, apeliacinio skundo autoriaus teigimu, ir iš G. K. parodymų galima daryti išvadą, kad ji su nukentėjusiąja R. S. nebuvo artimos – logiška, jog artimai bendraujant, viena sesuo pasipasakotų kitai turinti gyvenimo draugą. Nurodytą aplinkybių vertinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

4.5. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį ir į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu prie nuteistajam R. L. paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikė visišką bausmių sudėjimą. Tačiau aptariamas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis tuomet, kai buvo įvykdytas nužudymas (t. y. 2022 m. rugsėjo 10 d.), dar nebuvo įsiteisėjęs ir negalėjo būti vykdomas (įsiteisėjo tik 2022 m. rugsėjo 22 d.). Taigi, negalima traktuoti, kad nuteistasis R. L. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nužudymą padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios jis fiziškai negalėjo atlikti. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, remiantis BPK 336 straipsnio 1 dalies nuostatomis, toliau dėstoma, kad BK 64 straipsnyje įtvirtinta bausmių bendrinimo taisyklė taikoma tuomet, kai nuteistasis jau atlikdamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę padaro naują nusikalstamą veiką arba dėl kokių nors priežasčių neatlikdamas, tačiau privalėdamas atlikti jam paskirtą bausmę, padaro naują nusikaltimą. Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimo padarymo metu Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neprivalėjo būti vykdoma, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. paskirtas bausmes turėjo subendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, taikydamas bausmių apėmimą. Tad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė privalo būti sumažinta ir sušvelninta.

5. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį, sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės trukmę. Alternatyviai, neperkvalifikavus padarytos nusikalstamos veikos, prašoma už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti.

5.1. Nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad kvalifikuodamas jo padarytą nusikalstamą veiką, kaip itin žiaurų nužudymą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, aprašytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46. Nuteistojo teigimu, nužudymas pagal savo pobūdį savaime yra žiauri nusikalstama veika, todėl nustatant nužudymą kvalifikuojantį požymį – itin žiauriai, šį požymį apibūdinančios aplinkybės privalo būti itin detaliai aptartos.

5.2. Apelianto R. L. teigimu, Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstas prielaidas dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiaus, pakeisdamas kaltinamajame akte nurodytą sąvoką „smūgiai“ į „trauminiai poveikiai“. Taip pat, anot apelianto, nepagrįstai nustatyta, kad nukentėjusioji buvo žalojama nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Nuteistojo R. L. teigimu, jis davė nuoseklius parodymus, kad peilio ar kito pjaunančių savybių turinčio daikto ar įrankio neturėjo, juo nukentėjusiosios nežalojo. Nors dėl girtumo aptariamo nusikaltimo padarymo aplinkybių detaliai neprisimena, tačiau teigia tuo atveju, jeigu būtų turėjęs kokį nors pjaunančių savybių turintį daiktą ar įrankį, tikrai šias aplinkybes prisimintų. Tokį įrankį įvykio vietos apžiūros metu būtų radę ir paėmę policijos pareigūnai, kadangi įvykio vietos nuteistasis R. L. teigia netvarkęs, įkalčių neslėpęs. Apeliacinio skundo autorius prisipažįsta nukentėjusiąją, apsirengusią tik chalatu, tempęs, tad teigia galėjęs ją sužaloti būtent šiuo veiksmu, o ne į ją durdamas ar ją badydamas. Nuteistasis R. L. savo apeliaciniame skunde taip pat neigia sudavęs nukentėjusiajai 69 smūgius. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vietoje smūgių įvardijami trauminiai poveikiai galėjo atsirasti nukentėjusiąją tempiant, traukiant, keliant ir pan. Apelianto manymu, būdamas neblaivus, gaivindamas nukentėjusiąją, jis jai galėjo sulaužyti šonkaulius, pažeisti vidaus organus, tad būtent tokiu būdu atsirado papildomi trauminiai poveikiai. Tai nebuvo tyčia suduoti smūgiai, kurie sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Kauno apygardos teismo išvada, jog nukentėjusiosios abipusiai šonkaulių lūžiai buvo padaryti būtent jo (nuteistojo R. L.) tyčiniais veiksmais – smūgiais kojomis, greičiausiai užšokus nukentėjusiajai ant krūtinės, anot nuteistojo, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir yra grindžiami tik prielaidomis.

5.3. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde pripažįsta, jog skambindamas pagalbos numeriu ir jį sulaikius policijos pareigūnams buvęs sunkaus girtumo būsenoje, taip pat patyręs šoką dėl savo paties prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų. Atitinkamai būtent dėl šių aplinkybių teigia nurodęs, kad nukentėjusiosios nenužudė, ji iškrito iš antro aukšto. Išsiblaivęs apeliantas R. L. teigia davęs nuoseklius parodymus apie padarytus nusikalstamus veiksmus, visiškai prisipažinęs, kad nužudė nukentėjusiąją. Apelianto teigimu, jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios, aptariamą nusikaltimą padarė dėl impulsyvumo ir neblaivumo, tad nurodo labai nuoširdžiai besigailintis dėl savo veiksmų.

5.4. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusioji buvo mušama, kankinama apie dvi valandas. Apelianto R. L. teigimu, ši išvada taip pat pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, kadangi, nors jis nurodo dėl girtumo negalintis pasakyti, kiek tiksliai truko nusikaltimas, nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti laiką skaičiuojant minutėmis, o ne valandomis.

5.5. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą nužudymą kvalifikuojantį požymį (itin žiauriai), anot nuteistojo R. L., jam inkriminavo nepagrįstai, tad padaryta nusikalstama veika privalo būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant ženkliai švelnesnę bausmę.

5.6. Netenkinus prašymo perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, nuteistasis R. L. apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė, ir sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Šiuo aspektu nuteistasis akcentuoja, kad nuo tada, kai suvokė, ką padarė, labai nuoširdžiai gailėjosi, neslėpė padarytų nusikalstamų veiksmų, juos kritiškai vertino (ir šiuo metu vertina), savo parodymais padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą. Apelianto teigimu, jis davė teisingus parodymus taip, kaip pats suprato ir atsiminė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybę būtent ir pripažino, kad jis (nuteistasis R. L.) pripažino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ankstesni teistumai, kylantys iš anksčiau paskirtų ir atliktų bausmių, nustatant bausmės trukmę už nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamą nukentėjusiosios nužudymą, anot apelianto R. L., negali turėti įtakos. Už nukentėjusiosios nužudymą paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir turėtų būti sutrumpinta.

6. Nukentėjusiųjų I. S. ir G. K. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį – priteisti I. S. 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; G. K. priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašoma priteisti nukentėjusiųjų I. S. ir G. K. patirtas atstovavimo išlaidas.

6.1. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde pažymima, kad jos sutinka su nuteistajam R. L. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmės rūšimi bei jos terminu, tad aptariamoje dalyje Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį laiko teisingu. Apeliantės taip pat nurodo sutinkančios su nukentėjusiajai I. S. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu.

6.2. Anot apeliančių I. S. (nukentėjusiosios R. S. motina) ir G. K. (nukentėjusiosios R. S. sesuo), baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, kadangi jie atitiko protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad sužinojusios apie R. S. mirtį nukentėjusiosios I. S. ir G. K. patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje I. S. prarado jauną dukrą, o G. K. – seserį, su kuria ją siejo artimi ryšiai. Kiekvieno asmens gyvybė yra aukščiausia vertybė, tad jos atėmimas sukelia negrįžtamas pasekmes. Joks kitas asmuo nukentėjusiosioms neatstos mirusiosios R. S., kurios gyvybės neįmanoma įkainoti. Išmatuoti artimųjų patirtą dvasinį skausmą, kančią, netekties jausmą, kuris jų sveikatai atsilieps ir ateityje, taip pat nėra galimybės. Atsižvelgus į tai, kad teisės principai nereglamentuoja priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde teigiama, jog egzistuoja pagrindas pilnai tenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dar daugiau, šiame kontekste pažymėta, kad, apeliančių I. S. ir G. K. manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nuteistasis R. L. nedirba. Priešingai – nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, tad turi galimybę atlyginti visą reikalaujamą neturtinės žalos sumą.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėja advokatė Stanislava Jorudienė prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinius skundus tenkinti, civilinių ieškovių I. S. ir G. K. apeliacinį skundą – atmesti. Prokuroras Sergejus Stulginskis prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio, taip pat civilinių ieškovių apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. L., jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio, civilinių ieškovių I. S. ir G. K. apeliaciniai skundai atmetami

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-942/2019, 2K-42-942/2020, 2K-248-648/2020).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi nuteistojo R. L., jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio ir civilinių ieškovių I. S., G. K. apeliacinių skundų argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis. Skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kvalifikuoti tinkamai, tokio sprendimo motyvai pagrįsti ištirtais įrodymais. Bausmė R. L. parinkta ir paskirta atsižvelgus į visas reikšmingas BK Bendrojoje dalyje numatytas taisykles, įskaitant tinkamą bausmių bendrinimo taisyklių pritaikymą, tad nėra aiškiai per griežta. Civilinėms ieškovėms I. S. (nukentėjusiosios motina) ir G. K. (nukentėjusiosios sesuo) patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai buvo priteisti atsižvelgus į visas reikšmingas neturtinės žalos nustatymui nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes bei teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, yra protingi ir teisingi, tad nėra teisinio pagrindo jų keisti (didinti arba mažinti).

10. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistasis R. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nuteistojo kaltė nurodytų nusikalstamų veikų padarymu apeliaciniais skundais nėra ginčijama. Atsižvelgusi į tai, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, aptariamoje Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalyje nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, teisėjų kolegija nagrinėjamą baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo, jo gynėjo ir civilinių ieškovių apeliaciniuose skunduose (šios nutarties 9 pastraipa).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo pirmosios instancijos teisme (BPK 256 straipsnio 1, 3 dalys)

11. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio 2023 m. vasario 3 d. kaltinamojo akto matyti, kad nuteistasis R. L., be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. rugsėjo 10 d. laikotarpyje nuo 19 val. iki 21 val. savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis suduodamas savo sugyventinei R. S. daugybinius, ne mažiau šešiasdešimt devynis smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, tampydamas ją už kojų ir plaukų, tokiais savo veiksmais – ilgalaikiu mušimu, sukėlė jai dideles fizines kančias ir skausmą bei padarė jai muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pjautines žaizdas smakre, dešiniame smilkinyje ir dešinėje kojoje, linijinius odos įdrėskimus abiejose kojose, krūtinės ir pilvo sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes ir nuo ko R. S. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinę R. S. Taigi, R. L. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

12. Kauno apygardos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2023 m. spalio 23 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino įrodymų tyrimą. Šioje nutartyje nurodoma, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. M 834/2022(02), be kita ko, konstatuota, jog nukentėjusioji R. S. patyrė 69 trauminius poveikius, taip pat jos kūne nustatytos pjautinės žaizdos ir linijiniai įdrėskimai, padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (pavyzdžiui, peilio geležte bei smaigaliu). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose specialistas Dainius Tumėnas patvirtino, kad jo parengtoje specialisto išvadoje nurodomas ne nukentėjusiajai suduotų smūgių, bet jos patirtų trauminių poveikių, skaičius; taip pat patvirtino išvadas dėl R. S. kūne nustatytų pjautinių žaizdų ir linijinių įdrėskimų, kurie negalėjo atsirasti nukentėjusiąją tempiant grindiniu. Įvertinęs šias aplinkybes, Kauno apygardos teismas nutarė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis: nukentėjusiajai R. S. galėjo būti padaryti 69 trauminiai poveikiai, o ne suduoti 69 smūgiai; taip pat nukentėjusioji galėjo patirti sužalojimus ne tik jai suduodant smūgius ir tampant ją už kojų bei plaukų, bet ir žalojant ją nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, taigi – kankinant (7 t., b. l. 163–165).

Žemesnės instancijos teismas

13. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Iš pacituotų normų turinio išplaukia, jog nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-20-788/2024). Dar daugiau, konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios bylos faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2011). Situacijos, kai, paaiškėjus naujų aplinkybių, kaltinamuoju aktu asmeniui pareikštą kaltinimą tenka tikslinti, baudžiamosiose bylose nėra retos. Jei toks kaltinimo pakeitimas atliekamas laikantis BPK nustatytų taisyklių, asmens teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą ir kiti konstituciniai tinkamo teisinio proceso principai nepažeidžiami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-1073/2024).

14. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su anksčiau išanalizuotoms baudžiamojo proceso teisės normoms ir jas aiškinančiai nusistovėjusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančiu nuteistojo R. L. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinio skundo teiginiu, kad Kauno apygardos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam pareikštame kaltinime nurodytos nukentėjusiosios R. S. nužudymo veikos faktinių aplinkybių pakeisti iš esmės skirtingomis. Apie galimą kaltinimo keitimą nuteistasis bei jo gynėjas buvo iš anksto informuoti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi, kuria nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, bylos nagrinėjime paskelbiant pertrauką, t. y. R. L. bei jo gynėjui Gintarui Platūkiui suteikiant galimybę pasiruošti gynybai. Teisiamasis posėdis, kuriame buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas, įvyko 2023 m. lapkričio 28 d., taigi, praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po nutarties dėl kaltinimo keitimo priėmimo. Šiame teisiamajame posėdyje R. L. turėjo teisę pasisakyti dėl naujo kaltinimo, atsakė į teismo ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio užduotus klausimus, taip pat iš naujo buvo pasakytos baigiamosios kalbos ir paskutinis žodis. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Juolab, kad nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde ginčija tik tai, jog BPK neva nenumato galimybės teismui savo iniciatyva keisti kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tad darytina išvada, kad R. L. pareikštame kaltinime pagal (kaip buvo inkriminuota ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus veikos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis teismo iniciatyva buvo pakeistos teisėtai ir pagrįstai.

Dėl nuteistojo R. L. veikos teisinio vertinimo ir kvalifikavimo

15. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 25–26, 29–35), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. L. prisipažino kaltu nužudęs R. S. Tačiau nuteistasis ginčija nukentėjusiosios atžvilgiu pavartoto smurto apimtį, t. y. neigia sudavęs nukentėjusiajai 69 smūgius. Nuteistasis R. L. ir jo gynėjas taip pat nesutinka su nukentėjusiosios nužudymą kvalifikuojančiu požymiu „itin žiauriai“ – nuteistojo teigimu, dalis sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti jai nugriuvus sandėliuke, nukentėjusiąją tempiant grindiniu bei bandant ją pakelti. Tuo tarpu šonkaulių lūžiai bei vidaus organų pažeidimai galėjo atsirasti R. S. gaivinant (atliekant jai širdies masažą). Be kita ko, R. L. neigia, kad nukentėjusioji buvo mušama apie dvi valandas, nurodydamas, kad smūgiai buvo suduoti laiką skaičiuojant minutėmis. Apeliantas R. L. nesutinka ir su teismo teiginiu, jog R. S. buvo žalojama nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (peiliu). Nurodo su savimi tokio įrankio neturėjęs, juo nukentėjusiosios nežalojęs (pjaunančių savybių turinčių daiktų nerasta ir įvykio vietoje).

Žemesnės instancijos teismas

16. Kaip detaliai išanalizuota skundžiamame Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje, nuteistojo R. L. parodymai dėl nukentėjusiajai R. S. suduotų smūgių skaičiaus baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 11 d., t. y. kitą dieną po nukentėjusiosios nužudymo, R. L. nurodė, kad įvykio metu ją pastūmė bei sudavė kelis kartus delnu į galvą (6 t., b. l. 25–26). Apklaustas dar po kelių dienų, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d., nurodė, kad abiejų rankų delnais, su ta vieta, kur baigiasi delnas ir prasideda riešas, sudavė 2-3 kartus nukentėjusiajai į veidą. Taip pat teigė stipriai tempęs ją už plaukų. Po kurio laiko pastūmė R. S. abiem rankom ir abiejų rankų delnais jai sudavė bendrai 4-5 kartus į galvą. Vėliau vėl abiejų rankų delnais dar po vieną kartą, t. y. iš viso 2 kartus, sudavė nukentėjusiajai į veidą ties skruostais (6 t., b. l. 29–35). Iš šių parodymų matyti, kad nuteistasis prisipažino nukentėjusiajai įvykio metu sudavęs iš viso 8-10 kartų. 2022 m. rugsėjo 16 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje R. L. ikiteisminio tyrimo tyrėjams nurodė įvykio dieną nukentėjusiajai sudavęs 2-3 smūgius, tempęs ją už plaukų, abejomis rankomis pastūmęs ją nuo savęs, sudavęs 5 smūgius, o vėliau – dar 2 smūgius (6 t., b. l. 36–42). Taigi, atliekant parodymų patikrinimą vietoje bendrai nurodė sudavęs 9-10 smūgių. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2023 m. liepos 17 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nuteistasis R. L. jau nurodė, kad iš pradžių sudavė nukentėjusiajai 5-6 smūgius delnais į galvą, vėliau sudavė 4-5 smūgius bei laikė ją už plaukų. Galiausiai teigė sudavęs dar 3-4 smūgius R. S. į galvą. Nors šis (smūgių) skaičius atitiktų 12-15 smūgių, nuteistasis teisme prisipažino galėjęs nukentėjusiajai suduoti iš viso iki 20 smūgių.

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto Dainiaus Tumėno išvadoje Nr. M 834/2022(02), be kita ko, nustatyta, kad R. S. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes. Mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki lavono tyrimo (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 12 d.). Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinėje ir pilve, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, galimai neužilgo iki mirties ir gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimais padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, galimai ir vieno smūgio pasėkoje, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne, muštinė žaizda apatinėje lūpoje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkiasdešimt dviejų (52) trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu ar artimu metu kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai; šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinės žaizdos smakre, dešiniame smilkinyje ir dešinėje kojoje padarytos pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai gyvam žmogui atitinka nežymų arba nesunkų sveikatos sutrikdymą (priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo trukmės). Linijiniai odos įdrėskimai abiejose kojose padaryti bukabriauniu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio smaigalys ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. R. S. kūne pomirtinių sužalojimų nėra. Poodinės kraujosruvos riešų, dilbių srityse galėjo atsirasti ir ginantis nuo smūgių. Po patirtų sužalojimų mirtis galėjo įvykį keleto valandų bėgyje. Vertinant sužalojimų gausumą, jų įvairų išsidėstymą ir skirtingą pobūdį, jie griuvimui nebūdingi (4 t., b. l. 82–90). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme specialistas Dainius Tumėnas nurodė savo išvadoje nevartojęs termino „smūgiai“, vartojęs terminą „trauminiai poveikiai (kontaktai)“, kadangi vienu smūgiu gali būti padaryti keli trauminiai poveikiai.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Šis išaiškinimas kyla iš nacionalinėje teisėje įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principo, reiškiančio, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą, kadangi teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tačiau šiame kontekste kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-368-489/2018, 2K-79-976/2024). Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, 2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi pirmiau išdėstytomis teismų praktikos nuostatomis. Įvertinus nuteistojo R. L. parodymų dėl nukentėjusiajai R. S. suduotų smūgių skaičiaus nenuoseklumą, taip pat byloje parengtą 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą Nr. M 834/2022(02), kurioje išanalizuoti nukentėjusiosios patirti sužalojimai ir jų mechanizmas, bei šią išvadą parengusio specialisto Dainiaus Tumėno paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių galimybių nustatyti tikslaus R. L. nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiaus. Nepaisant to, byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu R. S. patyrė ne mažiau kaip 69 trauminius poveikius. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji patyrė 69 trauminius poveikius, nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija – tik traktuoja, jog nesudavė nukentėjusiajai R. S. tokio smūgių skaičiaus. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, jame ir nebuvo konstatuota, kad nuteistasis nukentėjusiajai sudavė 69 smūgius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl nuteistojo R. L. panaudoto smurto R. S. patyrė ne mažiau kaip 69 trauminius poveikius, kurie atsirado dėl nenustatyto kiekio smūgių skaičiaus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip bus aptarta vėlesnėse šios nutarties pastraipose, padarytą nužudymą kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą svarbu nustatyti ne kaltininko nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, bet nukentėjusiojo patirtų sužalojimų skaičių. Svarbu pažymėti ir tai, kad R. S. lavono tyrimą atliko turintis specialiųjų žinių, patyręs teismo medicinos ekspertas Darius Tumėnas, kurio ekspertinio darbo stažas – 29 metai, ir kuris pirmosios instancijos teisme argumentuotai paaiškino ir pagrindė savo išvadą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad dalis sužalojimų ant nukentėjusiosios R. S. kūno galėjo atsirasti jai griūnant sandėliuke, taip pat (apeliantui) tempiant ją grindiniu ar bandant pakelti. R. L. neigia, jog R. S. buvo žalojama nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (pavyzdžiui, peiliu). Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto Dainiaus Tumėno išvadoje Nr. M 834/2022(02) nurodoma, kad vertinant R. S. patirtų sužalojimų gausumą, jų įvairų išsidėstymą ir skirtingą pobūdį, jie griuvimui nebūdingi. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme šis specialistas patvirtino, kad linijiniai įbrėžimai ir pjautinės žaizdos nukentėjusiosios užpakaliniame kojų paviršiuje yra padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tad negalėjo atsirasti ją tempiant. Pjautinė žaizda kojoje pereina į įdrėskimą, tad greičiausiai buvo panaudotas tas pats įrankis, bet ne ta pati jo vieta – geležte pjaunama, o smaigalį pavertus daromas įdrėskimas. Taigi, tiek 2022 m. rugsėjo 12 d. išvadoje, tiek apklausiamas teisme specialistas Dainius Tumėnas padarė kategorišką išvadą, jog nukentėjusiosios R. S. patirti pjautiniai ir įdrėkstiniai sužalojimai negalėjo būti padaryti nugriuvus arba ją tempiant. Dar daugiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais, kad, kaip matyti iš R. S. lavono nuotraukų, daugybiniai įbrėžimai kojose yra skersi, o ne išilgi, kas irgi paneigia nuteistojo versiją, jog šie įbrėžimai buvo padaryti velkant nukentėjusiąją. Analizuojant specialisto parodymus teisme taip pat matyti, kad aptariami pjautiniai sužalojimai ir įdrėskimai galimai padaryti tuo pačiu daiktu/įrankiu, tačiau naudojant skirtingas jo dalis. Ši aplinkybė, kuomet sužalojimams, kurie, be kita ko, fiksuoti ne tik ant nukentėjusiosios kojų, bet ir ant veido, taigi, skirtingose kūno vietose, padaryti buvo panaudotos to paties nusikaltimo įrankio skirtingos dalys, rodo valinius kaltininko veiksmus (paverčiant įrankį), žalojant nukentėjusiąją, ir paneigia R. S. nesmurtinio susižalojimo versiją.

21. Ankstesnėje pastraipoje išdėstytus argumentus dėl nukentėjusiosios R. S. sužalojimų mechanizmo pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nukentėjusioji įvykio metu buvo nukritusi ant žolės, sandėliuke ant grindų bei prie šulinio (6 t., b. l. 25–26, 29–35). Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu R. L. nurodė tempęs nukentėjusiąją tik per žolę, kadangi nenorėjo jos tempti per trinkeles (6 t., b. l. 36–42). Duodamas parodymus teisme R. L. teigė, kad sandėliuke „pilna ir stiklų, ir šukių, iš varžtų“ (iš Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo). Tačiau pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus trumpam laiko tarpui po R. S. nužudymo, atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus nuteistasis R. L. patvirtino, kad įvykio metu sandėliuko viduje, ant grindų, daiktų, ant kurių nukritusi nukentėjusioji galėjo susižaloti, nebuvo (6 t., b. l. 36–42). Visų šių aplinkybių visuma, specialisto Dainiaus Tumėno parodymų kontekste, leidžia spręsti, kad tempiant nukentėjusiąją žole (t. y. minkštu paviršiumi) ji negalėjo patirti pjautinių sužalojimų ir įdrėskimų. Taip pat įvertinus įvykio vietos apžiūros metu padarytas sandėliuko nuotraukas (2 t., b. l. 130–132), matyti, jog sandėliuko grindys yra išklotos linoleumu, ant jų nematyti pjaunančių savybių turinčių daiktų, ant kurių nukentėjusiajai nukritus galima būtų susižaloti. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paneigta versija, jog įdrėskimai ir pjautinės žaizdos ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti nuteistajam R. L. ją tempiant grindiniu ar jai nukritus sandėliuke (kitoje vietoje) ant pjaunančių savybių turinčių daiktų. Vien tik ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kokiu tiksliai daiktu ar įrankiu R. S. buvo padarytos pjautinės žaizdos ir linijiniai odos įdrėskimai galvos bei kojų srityse (specialistas Dainius Tumėnas darė prielaidą, kad atsižvelgus į sužalojimų pobūdį, nusikaltimo įrankiu galėjo būti peilis, t. y. jo geležtė ir smaigalys), nepaneigia aptariamų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų smurtinės kilmės.

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo R. L. apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusiosios šonkaulių lūžiai bei vidaus organų pažeidimai galėjo atsirasti ją gaivinant (atliekant R. S. širdies masažą), be kita ko, ilgą laiko tarpą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė atlikęs visus reikiamus (nukentėjusiosios gaivinimo) veiksmus, kuriuos jam telefonu diktavo Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (6 t., b. l. 25–26), taigi, nurodė spaudęs R. S. krūtinę, siekdamas daryti jai krūtinės masažą, tačiau supanikavęs pradėjo nukentėjusiajai spaudinėti pilvą. Tuomet pamatęs, kad nužudytosios burna yra pilna kraujo, tam, jog ji neužspringtų, pavertė R. S. ant šono, vėliau – paguldė ją ant pilvo (6 t., b. l. 29–36). Duodamas parodymus teisme nuteistasis šias aplinkybes patvirtino – nurodė, kad bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau nesėkmingai, taip pat bandė kas kelias sekundes „pumpuoti“ nukentėjusiąją, t. y. spaudė jos pilvą, šonus ir krūtinę.

23. Kaip matyti iš nuteistojo R. L. skambučio Bendrajam pagalbos centrui stenogramos, Bendrojo pagalbos centro operatorei bandant paaiškinti, kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, R. L. bando juos atlikti, tačiau nuolat kartoja, kad gaivinti nukentėjusiąją nėra prasmės, nes ji mirė, o vėliau – išvis nustoja ją gaivinti (pavyzdžiui, „Tai ką tęsti, [necenzūrinis žodis]. Pas ją akys atsivėpusios“, „Kokius paspaudimus, jinai mirus, [necenzūrinis žodis] kokius paspaudimus. Jūs juokaujat, [necenzūrinis žodis] gal?“, „Gaivinimo nebėra“, „Nebėra tų paspaudimų“ (3 t., b. l. 171–176)). Nepaisant to, jog nuteistasis operatorei nurodo gaivinęs nukentėjusiąją „valandą laiko“, operatorė pažymi, kad gaivinimą R. L. atliko tik apie minutę. Dar daugiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nenurodė, kad prieš paskambindamas Bendrajam pagalbos centrui būtų bandęs gaivinti R. S., juolab ilgą laiką. Priešingai, 2023 m. liepos 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu R. L. nurodė, kad nuo pirmo smūgio sudavimo (kuris įvyko po to, kai nukentėjusioji pasikalbėjo telefonu su R. G., t. y. šiek tiek po 19 val.) iki to laiko, kuomet jis paskambino greitajai medicinos pagalbai (ir pradėjo atlikti gaivinimo veiksmus), galėjo praeiti maždaug 5 minutės. Tačiau, bylos duomenimis nuteistasis R. L. Bendrajam pagalbos centrui paskambino tik 21.01 val. (3 t., b. l. 132), t. y. praėjus 2 valandoms po nurodomo smurto pradžios laiko. Atsižvelgęs į tai, vėlesnio t. y. 2023 m. lapkričio 28 d., teisiamojo posėdžio metu nuteistasis jau nurodė, kad smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiosios gaivinimas truko ne apie 5 minutes, bet apie 2 valandas. Analizuojamos aplinkybės ne tik paneigia, kad nuteistasis prieš iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai ją gaivino (juolab – ganėtinai ilgą laiką), bet ir leidžia spręsti, jog jo atlikti neintensyvūs gaivinimo veiksmai nebūtų buvę pakankami padaryti tokius mirtinus sužalojimus, kuriuos patyrė R. S. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Dainius Tumėnas nenurodė, jog nukentėjusiosios R. S. pilvo ir krūtinės srityje patirti sužalojimai galėjo būti padaryti ją gaivinant. Priešingai, kaip paaiškino specialistas, R. S. daugybiniai pilvo ir krūtinės sumušimai, pasireiškę kraujosruvomis ir nubrozdinimais, taip pat daugybiniai šonkaulių lūžiai greičiausiai buvo atlikti ne rankomis, bet kojomis. Tai yra, atsižvelgus į šonkaulių lūžių specifiką (vienu poveikiu lūžo abiejų pusių šonkauliai), šie sužalojimai galėjo atsirasti užšokus nukentėjusiajai ant krūtinės, ant jos užlipus ir stipriai sudavus iš viršaus. Taip pat galėjo atsirasti spiriant į šonkaulius, tačiau didesnė tikimybė, jog ant nukentėjusiosios šonkaulių buvo užlipta, šokinėjama. Šiame kontekste turi būti įvertinta, kad buvo ne tik sulaužyti šonkauliai (krūtinės ląstos dalis), bet ir plyšo vidaus organai – blužnis bei kepenys, taip pat sužalotas (sumuštas) pilvas. O tokie sužalojimai tikrai nebūdingi gaivinant žmogų (darant dirbtinį kvėpavimą).

24. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-231-511/2022). Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018). Nužudymas kankinant atitinka tokius atvejus, kai nukentėjusiajam prieš mirtį sukeliamos fizinės kančios jį mušant, deginant, marinant badu, sušaldant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Pažymėtina, kad kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sąvoka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymą itin žiauriu. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Taigi, jeigu kaltininkas ir neturėjo specialaus tikslo nukentėjusįjį nužudyti jį kankindamas arba itin žiauriai, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai tokiu būdu atimta ir sąmoningai pasirinko tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. S. dėl nuteistojo R. L. panaudotų smurtinių veiksmų patyrė 69 trauminius poveikius visame kūne – nuteistasis tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai į galvą, krūtinę, pilvą bei kojas, tampė ją už kojų ir plaukų bei nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu/įrankiu ją žalojo. Visi sužalojimai padaryti nukentėjusiajai esant gyvai. Dėl patirtų krūtinės ir pilvo sumušimų, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes, nukentėjusioji R. S. mirė įvykio vietoje. Atsižvelgus į aptariamą nuteistojo R. L. pavartotų smurtinių veiksmų apimtį, į paties nuteistojo parodymus, iš kurių matyti, kad R. S. smūgiai buvo suduoti ne iš karto, bet vis prie nukentėjusiosios sugrįžtant (t. y. suduodant smūgius, atsitraukiant, vėliau – vėl grįžtant prie nukentėjusiosios keletą kartų ir vėl smurtaujant), šiuos parodymus patvirtinančias įvykio vietos nuotraukas, iš kurių galima spręsti, kad prieš R. S. buvo smurtaujama įvairiose vietose (be kita ko, privataus namo kieme, namo koridoriuje, sandėliuke), darytina išvada, kad prieš nukentėjusiąją smurtas buvo naudojamas gan ilgą laiko tarpą. Šių aplinkybių kontekste 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad R. S. galėjo mirti per kelias valandas po patirtų sužalojimų, tad akivaizdu, jog per šį laiką ji dėl ilgą laiką besitęsiančio žalojimo patyrė skausmą ir dideles fizines kančias. Tuo tarpu nuteistasis R. L., nukentėjusiajai ne tik sudavęs smūgius rankomis bei kojomis, bet ir ją tampęs už kojų ir plaukų (be kita ko, išplėšęs plaukų kuokštą), taip pat ją dar gyvą pjaustęs bei braižęs skirtingose kūno vietose (galvos ir kojų srityse) nenustatytu daiktu, suprato tokį itin žiaurų ir kankinantį savo smurtinių veiksmų pobūdį. Toks brutalus nuteistojo R. L. elgesys, panaudotas pjaunančių savybių turintis daiktas/įrankis, siekiant sukelti nukentėjusiajai dar didesnį skausmą, jai padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis, jų lokalizacija, teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo peržengtos BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nužudymo ribos ir R. S. nužudyta kankinant bei kitaip itin žiauriai.

Dėl paskirtos bausmės ir bausmių subendrinimo

26. Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje R. L. už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų (2 veikos) padarymą paskirta po 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, t. y. nustačius, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, paskirtos bausmės subendrintos griežčiausiai bausmei (už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą) apimant švelnesnes bausmes ir subendrinta bausme paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 3 mėnesių bausme – galutine subendrinta bausme R. L. paskirta 16 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teigia, kad nuo tada, kai suvokė, ką padarė, labai nuoširdžiai gailėjosi, neslėpė padarytų nusikalstamų veiksmų, juos kritiškai vertino (ir šiuo metu vertina), savo parodymais taip, kaip pats suprato ir atsiminė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą, tad jam turėtų būti paskirta trumpesnė laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, anot apelianto R. L., jo ankstesni teistumai negali turėti įtakos nustatant bausmės už nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nukentėjusiosios R. S. nužudymą trukmę.

27. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

28. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, parenkant ir paskiriant nuteistajam R. L. bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), R. L. asmenybę (vedęs, nedirba, per vienerius metus iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo datos nebuvo baustas administracine tvarka, anksčiau 9 kartus teistas). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad R. L. pripažino esmines kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje nustatytos dvi nuteistojo R. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką R. L. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad anksčiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog anksčiau net 9 kartus teistas R. L., be kita ko, atlikęs ir realias laisvės atėmimo bausmes, savo elgesio teigiama linkme visiškai nekeičia. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie neigiamą nuteistojo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, apie jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį siekti užsibrėžtų tikslų be kokiais, tame tarpe ir nusikalstamais veiksmais, kuriems, be kita ko, būdinga sunkėjimo tendencija (anksčiau daugiausiai teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarė nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo R. L. apeliacinio skundo argumentu, jog ankstesni jo teistumai negali turėti įtakos, parenkant ir paskiriant jam bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo padarymą, kadangi BK 97 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog į teistumą teismas atsižvelgia, be kita ko, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodomos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės (prisipažino nužudęs R. S. ir padėjo išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų ir kritiškai juos vertina) yra susijusios su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo nustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip minėta anksčiau, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms aplinkybėms yra skiriama vienoda teisinė reikšmė, tad analizuojama R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenurungia kitų skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išanalizuotų nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą (itin neigiamai) charakterizuojančių aplinkybių.

30. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą nusikaltimą bausmė skundžiamu nuosprendžiu buvo parinkta ir paskirta tinkamai, t. y. atsižvelgus į bausmių skyrimo taisykles, be kita ko, įtvirtintas BK 54 ir 61 straipsniuose, taip pat atsižvelgus į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmei keliamus tikslus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo nuteistojo R. L. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, švelninant jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija su pastaruoju apygardos teismo teiginiu sutinka. Juolab, kad aplinkybių, leidžiančių švelninti R. L. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, nenurodoma ir paties nuteistojo bei jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliaciniuose skunduose. Atsižvelgus į visų anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, nėra teisinio pagrindo laikyti nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę neproporcinga jo asmenybei ir padarytam nusikaltimui ar aiškiai per griežta.

31. Nuteistojo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje analizuojamo nukentėjusiosios R. S. nužudymo padarymo metu (t. y. 2022 m. rugsėjo 10 d.) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu R. L. kitoje baudžiamojoje byloje paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neprivalėjo būti vykdoma, kadangi nurodytas nuosprendis tuo metu buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendis paliktas galioti nepakeistas, buvo priimta 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamo R. S. nužudymo. Atsižvelgdamas į tai, nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas nuteistajam šioje byloje paskirtas bausmes subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis turėjo vadovaudamasis BK 63 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, taikydamas bausmių apėmimą.

32. Bausmių bendrinimo tvarką baudžiamosiose bylose reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti skiriamas bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Taigi, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011). Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nors dar nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas, yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės (BPK 29 straipsnis). Šiuo dokumentu asmuo sužino, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskiriama bausmė, todėl naujo nusikaltimo padarymas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Nuosprendžio įsiteisėjimas yra siejamas su jo pateikimu vykdyti ir vykdymu (BPK 335 straipsnis), tačiau nėra siejamas su bausmių bendrinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-495/2022, 2K-233-654/2023).

34. Atsižvelgusi į ankstesnėse pastraipose išanalizuotą BK 63 ir 64 straipsniuose įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių esmę, taip pat nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo R. L. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis ne BK 64 straipsnio, bet BK 63 straipsnio, nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai arba iš dalies sudėti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje parinko visišką bausmių sudėjimo būdą, atsižvelgęs į tai, kad R. L. anksčiau 9 kartus teistas, po paskutinio (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d.) nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė nebuvo pradėta vykdyti, padarė tris naujas nusikalstamas veikas (analizuojamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su nurodytais visiško bausmių sudėjimo jas bendrinant argumentais, tad vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai subendrino nuteistajam R. L. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtas bausmes už BK 140 straipsnio 1 dalies (2 veikos) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintų nusikaltimų padarymą kartu su bausme, R. L. paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu. Atitinkamai, vadovaujantis anksčiau paminėtais argumentais, nėra pagrindo teigti, kad galutinė subendrinta nuteistajam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

35. Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad nužudytąją R. S. ir jos motiną I. S. bei jos seserį G. K. siejo stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, tad dėl artimo žmogaus netekties civilinės ieškovės patyrė dvasinius bei emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, netekties jausmą, kurie neigiamai ieškovėms atsilieps ir ateityje. Atsižvelgus į nuteistojo R. L. turtinę padėtį ir galimybes atlyginti neturtinę žalą ateityje, I. S. ir G. K. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies: R. S. motinai, kaip artimiausiai su nužudytąja emociniais ir dvasiniais ryšiais susaistytam asmeniui, priteistas 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o nužudytosios sesei – 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliaciniame skunde prašoma peržiūrėti Kauno apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje civilinėms ieškovėms I. S. ir G. K. priteistus neturtinės žalos dydžius, atmetant jų pateiktus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius tarp nužudytosios R. S. ir jos motinos bei sesers stipraus dvasinio ir emocinio ryšio. Tuo tarpu civilinių ieškovių I. S. ir G. K. apeliaciniame skunde prašoma jų pateiktus civilinius ieškinius dėl atitinkamai 65 000 Eur ir 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

36. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė yra absoliuti prigimtinė neturtinė vertybė, kurios pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu apie neva glaudžių nukentėjusiosios R. S. ir jos motinos I. S. bei sesers G. K. šeiminių ryšių nebuvimą. Kaip matyti iš I. S. parodymų, ji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad bendraudavo su savo dukra – ją aplankydavo apie 2-3 kartus per mėnesį, kiek galėdavo, padėdavo dukrai ir savo anūkėms (t. y. R. S. dukterims) materialiai, nuveždama joms maisto bei nusiųsdama pinigų. Taip pat 3-4 kartus per savaitę su dukra bendraudavo telefonu. Paskutinį kartą I. S. nurodė bendravusi su savo dukterimi telefonu likus vos dienai iki jos mirties, t. y. 2022 m. rugsėjo 9 d. vakare, o R. S. mirties dieną su ja susiekti nepavyko. Nužudytosios sesuo G. K. baudžiamojo proceso eigoje taip pat nuosekliai nurodė, kad pas R. S. į svečius stengdavosi ateiti dažnai, t. y. pagal galimybes 1-2 kartus per savaitę. Be kita ko, bendraudavo su seserimi ir telefonu per „Messenger“ programą. G. K. taip pat teigė padėdavusi savo sesei materialiai – pinigais, maistu, rūbais vaikams. Nurodė, kad jos santykiai su seserimi buvo geri ir artimi, tad labai išgyvena dėl sesers netekties, jai sunku ir skausminga prisiminti, kaip R. S. buvo stipriai ir žiauriai sumušta. Skaudu ir dėl to, jog prarado jaunesnę seserį, kuri jai buvo labai brangus žmogus. Analizuojamos aplinkybės, priešingai nei teigiama nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. S. ir G. K. su mirusiąja nuolat palaikė artimus šeiminius ryšius. Vien tik tai, kad, kaip nurodė šios nukentėjusiosios baudžiamojo proceso metu, nužudytoji R. S. buvo uždaro būdo, apie savo asmeninį gyvenimą pernelyg neatviraudavo (pavyzdžiui, vengė atskleisti savo ryšius su nuteistuoju, taip pat slėpė savo paskutinį nėštumą) nepaneigia anksčiau artimų jos ryšių su civilinėmis ieškovėmis. Taip pat, nepaisant to, kad I. S. ir G. K. nepritarė tam tikriems nužudytosios gyvenimo būdo aspektams (be kita ko, susijusiems su vaikų susilaukimu nuo skirtingų vyrų ir romantinių partnerių kaita), visgi iš civilinių ieškovių parodymų akivaizdu, kad jos bandė padėti R. S. patarimais bei finansiškai, taip pat artimai bendravo su nukentėjusiąja tiek susitikdamos, tiek telefonu. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą kad nužudytosios R. S. motina ir sesuo turi teisę į neturtinės žalos, atsiradusios dėl jos nužudymo, kurį lėmė nuteistojo R. L. padaryti pavojingi ir teisei priešingi veiksmai, atlyginimą.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į, be kita ko, atsiradusius negrįžtamus nusikalstamos veikos padarinius (R. S. mirtį), nuteistojo R. L. kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), jo turtinę padėtį (nedirba, neturi turto ar pajamų) bei galimybes atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą ateityje (yra jauno, darbingo amžiaus), į anksčiau išanalizuotą nužudytosios ir jos motinos bei sesers artimą santykių pobūdį, civilinių ieškovių patirtus išgyvenimus dėl staigios ir netikėtos atitinkamai dukters ir sesers smurtinės mirties, priteisė I. S. 23 000 Eur, o G. K. – 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo. Šios sumos atitinka protingumo bei teisingumo principus, yra proporcingos nuteistojo R. L. padarytai veikai ir kilusiems padariniams, taip pat atitinka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, tad jų nėra pagrindo keisti (nei mažinti, nei didinti).

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

39. Civilinių ieškovių I. S. ir G. K. apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma priteisti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (atstovei advokatei Reginai Šeperienei) pagal pateiktus grynųjų pinigų priėmimo kvitus: kiekvienai civilinei ieškovei po 500 Eur (8 t., b. l. 43–47).

40. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aptartos nuostatos dėl proceso išlaidų taikytinos ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2k-198-303/2022). Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo R. L., jo gynėjo Gintaro Platūkio ir civilinių ieškovių I. S. bei G. K. apeliacinius skundus. Visų šių apeliantų reikalavimai buvo nepagrįsti – jų pateikti apeliaciniai skundai atmetami. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo civilinėms ieškovėms priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų (juolab, kad civilinių ieškovių apeliacinis skundas pateiktas jų pačių vardu, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme civilinių ieškovių atstovė advokatė Regina Šeperienė teismo posėdžiuose nedalyvavo, o nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos nėra detalizuotos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L., jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio, civilinių ieškovių I. S. ir G. K. apeliacinius skundus atmesti.

Civilinių ieškovių I. S. ir G. K. patirtų atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme nepriteisti.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisAiva Survilienė