Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-205-634/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-12-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-07-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
1-205-634/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31659-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Jūratė Petraškienė
Nukentėjusysis
G. K., I. S.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Regina Šeperienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-205-634/2023Proceso Nr. 1-01-1-31659-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.6, 1.2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Jankauskienės, Jūratės Petraškienės,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei Urtei Piluckei, Linai Kemežienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nukentėjusiosioms G. K., I. S. ir jų atstovei advokatei Reginai Šeperienei,kaltinamajam R. L., jo gynėjui Gintarui Platūkiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, iki suėmimo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, nedirbantis, teistas: 1) 2013 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė - 8 MGL (1040 Lt) bauda, bauda sumokėta, 2015 m. kovo 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 2) 2015 m. lapkričio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; 3) 2016 m. kovo 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs; 4) 2018 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme; 6) 2019 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme; 7) 2019 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2019 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 8) 2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus; 9) 2022 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d.),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 3.00 val. savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė R. S. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 7.00 val. to paties namo miegamajame kambaryje vėl sudavė R. S. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje bei kairiame smilkinyje, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. L. 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė R. S. nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą - sumušimą ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje ir kairėje srityse, kairėje smilkininėje srityje, kairėje užausio srityje, kairės akies apatiniame voke pereinant į skruostą, kaklo priekyje ties gerklomis bei ties raktikaulių vidiniais galais, kairės rankos alkūnės linkyje ir dilbio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, kairiojo sėdmens viršutiniame – išoriniame ketvirtyje ir juosmens kairėje pusėje, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. L. 2022 m. rugsėjo 10 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 21.00 val. savo gyvenamojoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių R. S. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, tampė ją už kojų ir plaukų, nenustatytu pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu žalojo nukentėjusiąją, tokiais savo veiksmais – ilgalaikiu mušimu ir kankinimu padarydamas daugybinius šešiasdešimt devynis trauminius poveikius, sukėlė jai dideles fizines kančias ir skausmą, taip padarė jai muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pjautines žaizdas smakre, dešiniame smilkinyje ir dešinėje kojoje, linijinius odos įdrėskimus abiejose kojose, krūtinės ir pilvo sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes ir nuo ko R. S. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia kankindamas ir kitaip itin žiauriai nužudė R. S., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Kaltinamasis R. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad nužudė, be tai buvo netyčinis nužudymas, nesudavė tiek smūgių, kiek nurodyta, sudavė mažiau. Nepripažįsta, kad ji buvo jo sugyventinė, jis jau turėjo kitą sugyventinę. Dėl sveikatos sutrikdymo, skausmo sukėlimo sutinka su šiais kaltinimais. Nepripažįsta, kad sudavė 69 smūgius, gal 14 smūgių sudavė, ne daugiau. Patį faktą, kad jo veiksmais buvo nužudytas žmogus, pripažįsta. 2022 m. rugpjūčio 20 d. buvo konfliktas, bet pirmą kartą kai jam išvietė policiją, tai mano, kad galėjo suduoti tų smūgių, bet gal keletą, o ten kaip rašo ir, kaip ji pati sakė, kad ryte ji pabėgo, o jis smurtavo, tai buvo ne visai taip. Jie išgėrinėjo pas kaimynus kitoje gatvės pusėje, gatvės nežino, gal (duomenys neskelbtini). Buvo R., jo pavardės neatsimena. Buvo jau vakaras, tamsu, buvo likę dar keli jo draugai. Pritrūko alkoholio, draugui Ž. B. pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir jis paims dar vieną butelį. Jie išvažiavo į parduotuvę, grįžus ten jau buvo tuščia. Pasiūlė Ž. eiti pas save. Jo mama sėdėjo pirtyje, o atėjus į kambarį, R. gulėjo su trumpikėmis, liemenuku ir chalatu, o šalia jos gulėjo liudytojo R. draugas. Nereikia būti protingam, kad suprasti, ką jie ten darė. Yra labai impulsyvus ir dar buvo išgėręs, jį paėmė nervas ir jis pradėjo konfliktą, susmūgiavo kelis kartus jai iš delnų ir gal jam vieną kartą pataikė. Tada atėjo mama, pasakė eiti į lauką. To draugo vardo jau neatsimena, jis buvo liudytojo R., kur buvo atvykęs liudyti, draugas. To draugo teisme nebuvo, jis neapklaustas. Čia buvo tas pirmas konfliktas 2022 m. rugpjūčio 20 d. Jie tiesiog paskui išėjo į lauką, o jis liko su R.. Viskas čia vyko salone. Pradėjo su ja konfliktuoti, nes situacija buvo tikrai gana nemaloni. Jis ne tiek smurtavo, kiek rėkė ir klausė „ką čia darai?“. Ji atsidarė verandos duris ir išėjo į verandą, nei jis jos gaudė, nei laikė. Paskui atėjo tas, kuris gulėjo su ja lovoje, pasakė, kad matė, jog ji bėga ir paklausė, gal jam ją reikia vytis, atsakęs, kad nereikia. Ji nubėgo pas kažkokius kaimynus, iškvietė policiją. Jis draugui pasiūlė eiti kartu į parduotuvę pasiimti kažko išgerti. Nuėjus į parduotuvę, atvažiavo policija, jį išsivežė ir uždarė. Tada apie pietus išsikvietė apklausai, jis dar nebuvo net normaliai išsiblaivęs, net neatsimena, ką jis ten sakė tyrėjai. Norėjo kuo greičiau išeiti iš to kabineto, o kai pasakė, kad apklausus jį paleis, tai jis su viskuo sutiko, kad tik kuo greičiau paleistų, nes buvo labai bloga. Tas pirmas įvykis taip ir pasibaigė. Pirmojo įvykio metu mama dar buvo, čia kai vyko visas tas konfliktas, ji išvažiavo tik iš ryto, apie 5-6 valandą. Po to, kai išvažiavo mama, ryte buvo tik žodinis konfliktas, jis tiesiog rėkė. Smūgius sudavė tik tada, kai grįžo iš parduotuvės vakare. Tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, buvo gal 3-5 smūgiai, bet visi jo smūgiai buvo iš delnų, sudavė jai į veidą, į šonus, bet nesimatė jokių sužalojimų, jis bent jų neįžvelgė. Gal po kažkiek laiko kažkas atsirado, bet tuo metu jis nematė jokių sužalojimų, nei odos nubrozdinimų ar poodinių kraujosruvų veide. Jį policija išsivežė iš ryto apie 8 valandą ryto, o paleido laikotarpyje tarp pirmos ir penktos valandos vakaro, tada jis su autobusu grįžo namo. Kai grįžo, R. buvo (duomenys neskelbtini). Žino kur ji buvo, nes jis išėjęs jai skambino ir klausė, kam ji iškvietė policiją. Nelabai atsimena, ką ji atsakė. Galėjo taip būti, kad kitą dieną ji vėl pas jį atvažiavo. Ten kitą dieną viskas gavosi ekspromtu, pas jį buvo atvažiavusi tokia M. iš (duomenys neskelbtini), sėdėjo su ja pas save kieme ir gėrė. Ji pasakė, kad jau turi važiuoti namo, galvojęs, ką čia reikės veikti. Tada jam paskambino R., jau neatsimena, apie ką jie ten kalbėjo, bet gavosi taip, kad ji pasakė, jog atvažiuos pas jį. Išvažiavo ta kita draugė, o R. atvažiavo. Jis dar nuėjo į priešais esančią parduotuvę. Einant link namų jie dėl kažko pradėjo ginčytis, jau net neatsimena dėl ko. Dar nuėjo pas tą L., dar ten kažkiek išgėrė, buvo dar kaimynas Ž. B.. Grįžo namo, turėjo dar gerti, sėdėjo kieme trise, t. y. jis, R. ir Ž. B., kuris buvo jau „gatavas“. Jie vėl susiginčijo ir pradėjo konfliktuoti. Ji sėdėjo iš šono ir ji kažką jam pasakė. Jis kai išgėręs būna gana agresyvus, tai ją su ranka nustūmė, ji virto su visa kėde. Tada ji šoko ir pradėjo bėgti laukais. Jis ją bėgdamas pagavo, gal pastūmė į žoles, ji nugriuvo. Pastatė ją ir klausė, „ką tu čia darai ir ko čia lakstai?“, pasiūlė grįžti ir atsisėsti. Ji vėl pradėjo lakstyti po kiemą. Jį paėmė nervas, nes pagalvojo, kad vėl jam iškvies policiją. Pradėjo dar rėkauti, išgirdo kaimynai, sudavė jai kelis kartus, gal 4-5 smūgius ir viskas, ji kaip ir apsiramino, kaip ir viskas buvo gerai. Toliau atsisėdę gėrė ir pamatė, kad ateina dviese ar trise, vienas iš jų su kastuvu. Jis sakė paleisti tą moterį. Pasakęs jai, kad eitų pas juos, nes jam paskui iškvies policiją, bet ji nesitraukė ir sakė, kad niekur neis, tada išgirdo, kad atvažiuoja su sirenomis, nežinojo, ką daryti, išsigando, kad jį vėl išveš. Pasakė jai, kad eina į kambarį ir liepė jai arba pasilikti kieme, arba eiti iš čia, bet ji vis tiek įėjo kartu su juo į kambarį. Jis užsirakino, pamatė, kad priėjo pilna kaimynų, paskui atvažiavo policija, greitoji. Jie barškinosi į duris, jis neatidarė, nes nenorėjo, kad jį išvežtų. Jie vis barškino, tada pagalvojo, kad reikia kažkur pasislėpti. Užlipo su R. į antrą aukštą po tokiu stogeliu ir pasislėpė. Įėję ieškojo ir jų nerado, paskui vėl atėjo, tada jau surado. Jį čiupo su antrankiais, su „tazeriu“, gavo dujų ir išsivežė. Pradžioje uždarė (duomenys neskelbtini), paskui nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jau buvo apie trečia valanda. Jį vėl apklausė, tada paklausė, ar ji ten gyvena, neatsimena, ką sakęs, bet atrodo sakęs, kad negyvena. Pasakęs, kad (duomenys neskelbtini) gyvena. Uždraudė artintis prie jos ir paleido. Grįžo namo autobusu. Buvo gal penkios valandos. Tas įvykis taip ir pasibaigė. Jam grįžus namo R. jau buvo išvykusi. Per tą įvykį, kai jį pirmą kartą išvežė policija, kai įvyko konfliktas dėl to, kad ji gulėjo su R. draugu, tai antrą kartą buvo lygiai tas pats. Už rankos jos nepagavo, bet kai jį išvežė, ji nuėjo pas R., pas jį vėl buvo jo draugas ir jie ten vėl buvo dviese. Jam pasakojo R.. Tas draugas jai davė pinigų, sumokėjo už autobusą ir palydėjo į stotelę. Paskui praėjo dvi savaitės nuo to įvykio, jam buvo uždrausta su R. bendrauti, bet ji kartas nuo karto jam parašydavo, jis jai tiesiog atrašydavo, atskambindavo. Susirašinėdavo ir per „Messenger“ programėlę. Jam būnant (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, ji paskambino, pasakė, kad turi pinigų autobusui ir nori atvažiuoti, jis sutikęs. Ji atvažiavo, pasitiko ją, buvo labai girtas, pasiūlė jai eiti namo, nes jam reikėjo išsimiegoti. Dar einant pasiūlė užsikurti pirtį, susitiko R., pakvietė ir jį. Užsikūrė pirtį, atėjo R. ir atsinešė išgerti. Pasėdėjo, išgėrė, R. apie pirmą valandą nuėjo miegoti, jis dar pasėdėjo su draugais. Turėjo metus ir tris mėnesius realios laisvės atėmimo bausmės ir žinojo, kad reikės jau greitai sėdėti. Ryte atsikėlus pasiūlė jai kartu važiuoti į turgų apsipirkti arba pasilikti namuose. Ji pasakė, kad važiuos kartu ir viena nebus. Nuvažiavęs apsipirko, nes ruošėsi į kalėjimą. Dar nuėjęs bare išgėrė, vėl nusipirko gerti, paskui grįžo namo. Parėjus namo buvo viskas gerai. Dar ji kažkiek gėrė kartu su juo alaus. Tada (duomenys neskelbtini) nusipirko sportinius batus, megztinį, kelnes, kombinezoną. Galėjo ir taip būti, kad ji atvažiavo 2022 m. rugsėjo 10 d. 10 valandą, gal jis maišo su tuo antru įvykiu. Kai ji atvažiavo pas jį į kaimą, jie kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Dar nusipirko šašlykų, iš alkoholio tikrai pirko alaus. Kai išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini), nuėjo į „Maximą“ ir nusipirko butelį 0,7 l ir tada, kai grįžo, dar nusipirko alaus. Dėl to, gal kai davė parodymus, ne viską tuo momentu atsiminė. Tą dieną jau atsikėlė girtas ir visą dieną nuo ryto gėrė. Grįžęs namie atsidarė alaus, gėrė alų, kalbėjosi, dar užkūrė šašlykinę. Atėjo Ž. B., bet jis nelabai kažką atsimena, nes buvo labai girtas. Sėdėjo trise prie šašlykinės, ir stiklinę po stiklinės gėrė. Paskui Ž. išėjo, jie pradėjo konfliktuoti, ji pradėjo kišti kažkokias mergas, kad jis su labai daug kuo bendrauja. Pasakęs, kad tai ne jos reikalas. Besiginčijant jis išėjo į tualetą. Būdamas tualete išgirdo, kad ji pradėjo rėkti. Jis irgi pradėjo rėkti, sakė jai nerėkti, nes jam vėl iškvies policiją. Sakė jai nerėkti ir eiti nuo jo, o ji vis tiek rėkė. Buvo labai girtas, o kai girtas, yra labai impulsyvus. Vienu momentu jam trūko nervai ir jis jai susmūgiavo iš delnų kokius 5-6 smūgius, ji suklupo. Tada jis nuėjo į kambarį ieškoti telefono, kurį buvo pametęs, ir cigarečių. Ji vėl pradėjo rėkti, bet rėkė ne iš skausmo, o daugiau iš nevilties. Po pirmų smūgių matėsi, kad kažkas jai buvo, jis negali tiksliai atsiminti, iš kur jai bėgo kraujas, bet bėgo, smūgiavo jai į galvą iš delnų. Iš kambario pasiėmė alų, atsinešė prie namo durų, atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo gerti. Sėdėjo ir nieko jai nesakė, o ji vis tiek rėkė. Atėjo arčiau prie stalo, pasakęs jai, kad eitų prie pirties ir neberėktų. Ji vėl jam kažką pasakė ir vėl jam trūko kantrybė ir jis susmūgiavo 4-5 smūgius į galvą. Ten viskas buvo ant trinkelių tarp šulinio ir lango. Ji ten suklupo. Tada ji ėjo į tualetą, bet pasuko link sandėliuko ir sandėliuke užsitrenkė duris. Realiai ten net nereikėjo lįsti, galėjo ji ten ir sėdėti, bet jam susišvietė, kad ji gali kažką pasidaryti ir jis bandė tas duris atidaryti, o ten priekyje nėra rankenos ir jam neišėjo tų durų atplėšti. Įspraudęs į tarpą pirštus mėgino jas atidaryti, bet neišėjo. Vieną momentą, kai gavosi didesnis tarpas, jis pačiupo ją už plaukų. Nenorėjo jai čiupti už plaukų, bet taip gavosi. Laikė ją už plaukų ir sakė, kad atidarytų duris, tada paleis. Kai ji atidarė duris, jis ją paleido, tada ji sandėliuke nugriuvo. Jis jai nieko nedarė, nuėjo toliau prie stalo. Tada ji išbėgo iš sandėliuko ir pradėjo ant jo rėkti, sakė „pamatysi, kas dabar tau bus, aš tave pasodinsiu, iškviesiu policiją“. Kai jis pagavo ją už plaukų ir ji nukrito, tada jis apsisukęs išėjo. Tada jos kelti nebandė, tik iš antro karto bandė ją kelti, bet ji persilenkdavo kaip „raskladuškė“. Taip gavosi, kad ji sandėliuke atsidūrė du kartus. Po to pirmo karto, kai jis buvo prie stalo, o ji atsistojo, išėjo iš sandėliuko ir vėl pradėjo rėkti. Tada jis prie jos priėjo, vėl jai sudavė ir tada ji vėl tame sandėliuke nugriuvo, tada jis ją ir bandė kelti. Trečią kartą irgi sudavė 3-4 smūgius jai į galvą rankomis. Tada ji sandėliuke nugriuvo ir tada bandė ją kelti. Išvilko ją už kojų į lauką ant žolės, prie sandėliuko durų, ji gulėjo. Gal buvo jau per daug girtas, kad pamatytų, kad jai blogai. Nuėjo toliau, sėdėjo ir pamatė, kad ji nesikelia. Sakė jai „R., kelkis“, bet ji nereagavo. Nuėjo, pasiėmė kibirą šalto vandens ir užpylė jai ant veido. Nelabai ten kažkas matėsi, paskui vėl jis ją kažkaip traukė, jau dabar neatsimena, bet ji kažkaip atsirado prie pirties. Vėl bandė kelti, bet ji susilenkdavo kaip guminė. Dabar jau neatsimena, kaip tiksliai buvo, bet jis norėjo ją pasodinti ant prie pirties esančio suoliuko. Paėmė ją nešti, bet nesigavo, nes ji susilenkdavo. Paėmė ją už rankų ir nutraukė, bandė pasodinti ją ant suoliuko, bet nesigavo. Tada paguldė ją ant šono ir pamatė, kad ji pamėlusi. Tada jam prasidėjo isterija, išsigando, nes suprato, kad ją užmušė. Pavertė ją ant šono, ji buvo su chalatu, su trumpikėmis, pamatė, kad ji apsidirbusi, numovė jai apatinius, numetė juos į šoną. Tada nubėgo į kambarį, susirado telefoną ir paskambino greitajai. Tikslių žodžių, ką jiems pasakė, jau neatsimena, bet pasakė, kad žmogui blogai, kad mirė. Kai klausė, kas nutiko, pasakė, kad iškrito iš antro aukšto. Taip pasakė, nes tiesiog išsigando ir buvo streso būsenoje. Tada klausė, ką daryti, jam pradėjo sakyti, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą kas kelias sekundes. Bandė ją atgaivinti, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, bet jam nesigavo, nes bandant jai iš burnos pradėdavo bėgti kraujai. Buvo streso būsenoje. Bandė kas kelias sekundes pumpuoti krūtinę, tiesiog ją visą pradėjo pumpuoti. Tai nuo to pumpavimo gal jai galėjo trūkti, kaip sakė ekspertizė, nes ji jau realiai buvo mirusi. Paskui pamatė, kad niekas nesigauna, padėjo ragelį ir išgirdo, kad atvažiuoja policija. Buvo atrakintos durys, visur degė šviesos, žinojo, kad jį suims. Buvo per daug girtas ir nieko daugiau nenorėjo kaip tik kažkur atsigulti ir išsimiegoti. Nutarė eiti pas kaimynę L. A.. Einant keliu asfaltu „atsijungė“, atsikėlus lijo lietus, vėl pradėjo eiti, šiaip ne taip nuėjo iki jos namų, kaimynė atidarė duris ir paklausė, kas jam yra ir iš kur jis čia atsirado. Pasakė jai, kad užmušė žmogų, bet ji nepatikėjo. Paklausė, ar gali pas ją permiegoti, ji leido. Atsigulė, praėjo pusė valandos ir atvažiavo policija. Policija jo klausė, ką jis ten darė, pasakęs, kad nieko, kad nenužudė, o ji iškrito. Bijojo kažką sakyti, buvo baisiai pasimetęs. Kai uždarė į areštinę, niekaip negalėjo atsigauti, vienu momentu galvojo, kad pasikars. Ir šiandien jį graužia sąžinė, nes jis visiškai nenorėjo to padaryti. Niekada gyvenime negalėjo pagalvoti, kad užmuš žmogų. Čia (duomenys neskelbtini) vaikščiojo pas psichologus, kalbėjo, bet yra kaip yra. Laiko atgal jau neatsuks, nors norėtų. O dėl tų kojų ir dėl tų smūgių, tai jis tikrai negalėjo tiek jų suduoti su kojomis. Galbūt, bet jis tikrai neatsimena, kad būtų ją spardęs. Kad į veidą smūgiavo, tai galėjo būti iki 20 smūgių, bet iš kojų tikrai neatsimena, kad būtų ją spardęs. Jie susipažino 2021 metais tarp gruodžio 13 ir 20 dienos. Ji jam parašė per „Tik tok“, paskui ji per „Messenger“ pasikvietė į draugus, pradėjo bendrauti, susirašinėti. Ji pasiūlė atvažiuoti pas ją, jis sutiko. Kai pirmą kartą pas ją nuvažiavo, buvo gruodžio pabaiga, vėlus vakaras apie 22-23 valanda vakaro. Gavosi atvažiavus labai nemaloni situacija. Kai su ja bendravo, jis jos vis klausė, kiek ji turi vaikų, ji pasakė, kad du, o kai nuvažiavo pas ją, pamatė, kad yra trys vaikai. Paklausė, gal tas kitas vaikas yra ne jos, bet ji pasakė, kad čia jos. Paskui sužinojo, kad ji dar ir laukiasi. Kai gruodį pirmą kartą jas ją nuvažiavo, pasėdėjo, jis ten permiegojo, atsikėlus ryte kažkas pas ją atėjęs beldėsi į duris. Ji pamatė, kad atėjo vaikų teisės ir labai išsigando, klausė jo, ką jiems dabar pasakyti. Iš jos suprato, kad vaikų teisės pamatys, kad kažkas pas ją lankosi. Jis pasisiūlė prisistatyti kaip pusbrolis. Išvažiavus jie toliau bendraudavo, susirašydavo ne kasdien, o tik momentais. Paskui sausio pabaigoje ar vasario pradžioje jis vėl vakare pas ją nuvažiavo, atsivežė atsigerti, pernakvojo, išvažiavo kažkur po pietų. Prieš pietus ir vėl buvo atėjusios tos vaikų teisės. Pasakė, kad jis čia labai dažnai lankosi. Pasakęs, kad ne dažnai, o tik antrą kartą. Jos nelabai patikėjo, kad jis yra jos pusbrolis. Paskui kažkuriuo momentu jis pasakė, kad yra jos draugas. Po to vėl grįžo namo. Kitą kartą pas ją vėl nuvažiavo gal kovo ar balandžio mėnesį vakare, vėl išgėrė ir kitą dieną vėl grįžo namo. Dar kartą pas ją buvo nuvažiavęs gal gegužės ar birželio mėnesį, tai buvo jau ketvirtas ar penktas kartas ir daugiau pas ją nebesilankydavo. Paskui atėmė iš jos vaikus, ji jam paskambino pasakyti, kad iš jos atėmė vaikus. Paskui vieną kartą ji prisiprašė, kad nori atvažiuoti, pasakęs, kad atvažiuotų. Kai atvažiavo, buvo vasara, gal birželio mėnuo, permiegojo pas jį ir kitą dieną išvažiavo. Paskui ji grįžo į (duomenys neskelbtini), apie mėnesį nelabai bendravo, tik susirašydavo. Paskui ją paguldė į ligoninę, ji paskambino iš ligoninės, prašė, kad pas ją atvažiuotų. Pasakęs, kad niekur nevažiuos. Dar pasakęs, kad ji laukiasi ir gimdo vaiką, bet ji sakė, kad nori pas jį. Ji buvo labai prie jo prisikabinusi. Kai paklausė jos, kur ji yra, ji pasakė, kad yra ligoninėje, kad vakar pagimdė, jis pasakė, kad jam nelabai įdomu ir padėjo ragelį. Praėjus dviem ar trims valandoms, ji paskambinusi pasakė, kad jau eina iš ligoninės namo. Paklausė, kur vaikas, pasakė, kad paliko vaiką ligoninėje. Ji pagimdė liepą arba rugpjūtį. Pasakė, kad to vaiko nenori ir nenorėjo. Pasakęs jai, kad jeigu nenorėjo, tai reikėjo saugotis, o ne palikinėti. Po gimdymo, praėjus kokioms 4-5 dienoms, ji vėl pas jį atvažiavo, bet ji atvažiavo tuo momentu, kai jis labai gerdavo. Ji pasakė, kad jos vaikai atimti ir jai reikia kažkokio darbo. Pasakęs, kad (duomenys neskelbtini) yra fabrikų ir gali susirasti darbą, išsinuomoti butą ir gyventi. Ji kažkaip susirado darbą prie kažkokių dešrelių. Vieną parą ji buvo pas L. ir vieną parą pas jį. Ji nuvažiavo, įsidarbino, bet jis jos nematė, ji grįžusi po darbo miegojo pas L., nes jo mama nenorėjo, kad ji ten būtų. Paskui ji dar miegojo pas Ž. B.. Ji ten padirbo dvi dienas ir ją išmetė. Tada ji vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o sekantis kartas buvo tada, kai ji atvažiavo, tai rugpjūčio 20 dieną, tada buvo tas konfliktas. Anksčiau apklaustas galėjo taip nurodyti, kad apie 9 mėnesius gyveno su R. (duomenys neskelbtini) kaime. Visiškai neatsimena, ką jis ten kalbėjo, nes tiesiog norėjo, kad kuo greičiau jį paleistų. Ko jo klausė, su tuo jis ir sutiko, bet čia nėra logiška, jis tiesiog tada klaidingai pasakė. Kaip gali su žmogumi gyventi devynis mėnesius, jeigu ją tik tiek laiko pažinojo. Ji nebuvo jo sugyventinė. Jis visais atvejais, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, buvo gana stipriai neblaivus. Mano, kad jo neblaivumas turėjo įtakos tam, kad pasireiškė smurtas. Dėl civilinių ieškinių nori pasakyti, kad dėl laidotuvių išlaidų jis sutinka jas padengti visiškai. Dar labai nori atsiprašyti I., nors tas atsiprašymas ir nepadės, bet jis tai padarė tikrai netyčia, jis nenorėjo jos nužudyti, labai gaila, kad taip įvyko. Dėl ieškinių, tai tie ieškiniai nėra pagrįsti ir tokios sumos yra kosmosas, jis tiek metų sėdėdamas tokių sumų niekaip nepadengs. R. S. sesuo irgi pareiškė ieškinį, tai nelabai mato tame logikos, galėjo sukviesti visą giminės medį. Sesers ieškinį prašo atmesti, nes jis visiškai nėra logiškas, o mamos ieškinį norėtų, kad būtų tenkintas iš dalies. Dėl jo tokio padaryto nusikaltimo, turbūt tas įvykis palietė ir jos sveikatą, reikėjo pinigų vaistams. Mamos ieškinį padengti sutinka, bet ne tokią didelę sumą. Anksčiau tų aplinkybių, kad rado ją su kažkuo lovoje, nenurodė dėl to, kad ten galėjo daug ko prisakyti nepagalvojęs, norėdamas išvengti atsakomybės. Paties akto nematė, bet kai du žmonės nuogi guli lovoje, tai čia nereikia būti protingu, kad suprastum kas vyksta. Ji buvo su kelnaitėmis ir jis su kelnaitėmis. Jis su ja kalbėjosi, ji sakė, kad nieko nebuvo, kalbėjosi ir su juo, bet ir jis sakė, kad nieko nebuvo. Tas R. galėtų pasakyti, kas jis toks, jo vardo ir pavardės neatsimena. Dėl ko R. rėkavo antrą kartą, neatsimena. Neatsimena, dėl ko buvo tie ginčai. Tiesiog susiginčijo. Dėl žmogžudystės atsimena visiškai viską. Neatsimena tik vienos vietos dėl trečio epizodo, iš kur galėjo koridoriuje atsirasti tas kraujas ir dar neatsimena dėl kaltinime nurodyto spardymo kojomis. Negali spėlioti kaip buvo. Tą dieną, kai įvyko nužudymas, su nukentėjusiąja lytinių santykių neturėjo, paskutinį kartą turėjo santykius gal tik prieš dvi savaites. Su trumpikėmis tą dieną buvo, nes tą dieną buvo išvažiavęs apsipirkti, nusipirko šviesius treningus ir kai norėjo ją kelti, ji buvo visa purvina, šlapia, kruvina ir dėl to juos nusirengė, padėjo į šoną ir bandė ją kelti. Kai ji atvažiuodavo, užsidėdavo chalatą ir su juo vaikščiodavo. Trečio epizodo mušimas nuo pirmo smūgio iki kol pamatė, kad ji negyva, galėjo trukti apie 2 minutes. Ten viskas įvyko greitai. Kai yra uždarytas, tai nelabai gali kažką įrodyti, bet R. S. prieš visą šitą buvo skambinusi draugei, tai nuo to jos skambučio draugei iki tada, kai jis skambino greitajai, viskas įvyko maždaug per 5 minutes. Kai rugsėjo 10 d. R. pas jį atvyko, gal kažkas buvo iš sužalojimų, gal dar nuo tada, kai praeitą kartą buvo jai susmūgiavęs. Sumušta ji nebuvo, bet gal ir galėjo būti kažkokie įbrėžimai ant veido. Bandant ją atpumpuoti, jis tiesiog su dviem rankom pumpavo, lietė pilvą, šonus, krūtinę, jam buvo stresas, buvo šoke, visur bandė ją spaudinėti, tikrai spaudė iš inercijos. Dėl pjautinių sužalojimų, kur buvo tarp kojų, tai nuo daug ko jie galėjo būti. Tame sandėliuke pilna ir stiklų, ir šukių, ir varžtų. Ji du kartus ten krito, tai po kritimo, kai traukė, ji galėjo bet kur užkliūti, nes ten visur prikalta vinių. Bet kaip ekspertas nurodė, kad jis ją įpjovė, tai su kuo ten ją pjauti. Nei peilio nieko jis neturėjo. Nuo jo suduotų smūgių nieko jai nebuvo, pirmą kartą ji tiesiog suklupo ir viskas, antrą kartą tiesiog išgriuvo, bet nei ji ten verkė, nei dar kažką, o paskutinį kartą gal ir buvo lemiami. Ką ji galėjo jausti, neįsivaizduoja. Nei ji ten vartėsi, nei gulėjo be pagalbos, to nebuvo. Vieną kartą susmūgiavo, nukrito, antrą ir trečią kartą susmūgiavo ir viskas. Dėl spardymo kojomis, tai daug kuo jį kaltina, bet ne viskas yra teisinga. Suduodamas jai smūgius, jis nesuprato ir negalvojo, kad jo smūgiai gali iki to nuvesti. Blaivas nebuvo nei karto žmogui sudavęs, bet tada buvo girtas, o girtas yra impulsyvus. jis nieko nesuprato, ten viskas įvyko greitai, jis buvo visiškai girtas. Jokio tikslo suduoti smūgius nebuvo, tiesiog jis yra impulsyvus ir taip gavosi. Sudavė dėl to, kad ji rėkė. Ji jį išprovokavo. Jis ne vieną kartą jai sakė, kad eitų nuo jo, nelįstų ir nerėktų, jeigu nebūtų rėkusi, gal nieko nebūtų buvę. Gaivinant nurodymus jam davė greitosios pagalbos medikai. Tai truko apie minutę. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, nežino kiek, bet buvo. Kitų draugių jis turėjo. Tame tarpe per tuos 9 mėnesius jis važinėjo ir pas esamą savo žmoną ir dar gal kokios keturios kitos pas jį atvažinėjo. Jis pas R. tiesiog nuvažiuodavo, išgerdavo ir išvažiuodavo, pas ją net nebuvo jo daiktų, nei jos daiktų pas jį. Net bendrų pinigų nebuvo, kaip galima žmogų sugyventine pristatyti, kai ją tik 9 mėnesius pažinojo. Bendro ūkio su ja nevedė. Dar labai nori atsiprašyti I., nors tas atsiprašymas ir nepadės, bet jis tai padarė tikrai netyčia, jis nenorėjo jos nužudyti, labai gaila, kad taip įvyko.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad jos sesuo R. S. buvo nužudyta R. L. 2022 m. rugsėjo 10 d. Jie gyveno kartu, ji važiuodavo pas jį į namus, jis būdavo pas ją bute. Sesuo gyveno (duomenys neskelbtini), socialiniame būste. Ji butą gavo 2021 m. rugsėjo mėn. Iki įvykio ji gyveno apie metus laiko tame bute. Sesuo gyveno su savo 3 mergaitėmis, kurios gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Ji viena augino vaikus. 2022 m. vaikus paėmė globos tarnyba, atidavė į laikinų globėjų rankas. Paėmė dėl socialinių įgūdžių stokos. R. nebuvo ištekėjusi, gyveno su keliais vyrais. Vienai mergaitei buvo priteisti alimentai. Su R. L. susipažino per socialinius tinklus. Ji nepasakojo apie savo gyvenimą, buvo uždaresnė. Kartą atėjusi pas ją, balandžio mėnesį, pamatė vyriškus batus, suprato, kad kažkas yra kitame kambaryje. Sužinojo, kad sesuo gyveno su R. L. tik tada, kai pranešė jog ji nužudyta. Po to sužinojo, kad ji važinėjo pas jį į (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad dirbo kažkur (duomenys neskelbtini). Kai paėmė mergaites, ji gyveno (duomenys neskelbtini), bet važinėjo ir į (duomenys neskelbtini). Susitikdavo su ja, matydavo ją einančią į parduotuvę. Su seserimi susitikdavo atsitiktinai gatvėje, parduotuvėje, būdavo, kad nuvažiuoja pas ją į namus. Padėdavo pagal galimybes jai, pinigais, maistu, rūbais vaikams. Su seserimi bendravo per Messenger programėlę, dažnai susirašydavo. Rugpjūčio pabaigoje sesuo paskambino, paprašė paskolinti pinigų, sakė reikia susimokėti mokesčius, sakė, kad ir maistui neturi. Kai R. skambino ir prašė pinigų, girdėjo balsą iš šono, tai buvo vyriškas balsas. Apie R. ji nieko nekalbėjo. Po visko tik sužinojo, kad yra toks R.. Mama pasakojo, kad R. pas mamą prašė pinigų, nes reikia susirašyti su R.. Mama tai sakė, kai važiavo į apklausą jau po nužudymo. Yra dar viena sesuo, I. A., jai R. irgi skambino, prašė pinigų maistui, tai buvo rugpjūčio 27 arba 28 dienomis. Jeigu susiskambinus ar per žinutes klausdavo kur ji, ji tiesos nesakė, sakydavo, kad parduotuvėje ar darbe. R. turėjo 4 vaikus, paskutinį pasigimdė liepos mėnesį. Jai pavyko nuslėpti nėštumą nuo visų. Paskutinis gimė berniukas, kas tėvas nesakė. Vaikai buvo nuo skirtingų tėvų. R. gyveno su pirmos mergaitės tėvu apie metus, su kitu vyru iki gimdymo gyveno. R. niekada nesiskundė, kad ją kažkas muša, niekada nėra pastebėjusi jokių mėlynių ir smurto žymių ant kūno. Žmonės viską pradėjo pasakoti jau po nužudymo. Jai pasakojo, kad matė ją vaikščiojant su R.. Su kaimynais iš R. namo nėra kalbėjusi. Civilinis ieškinys 32 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokią sumą prašo už visus patirtus dvasinius išgyvenimus, ji buvo jauniausiais vaikas šeimoje. Po tų įvykių blogas miegojimas, dažnas pagalvojimas, dažnas verkimas. Šeimoje buvo 3 seserys ir 3 broliai.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad R. S. yra jos dukra. Dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš paskutinį berniuką R. turėjo 3 mergaites. Važiuodavo pas ją 2-3 kartus į mėnesį, vežė maistą, padėjo išlaikyti mergaites, paskutiniu momentu siuntė pinigus, nes dukra neturėjo iš ko maitintis. 2022 m. gegužės mėnesį socialinės tarnybos iš jos paėmė mergaites. Vasarą buvo susitikę prie parduotuvės, bet nesimatė, kad R. laukiasi. Apie berniuko gimimą sužinojo tik pas tyrėją. Vaiką ji pagimdė ir paliko ligoninėje. R. nepažįsta, ji apie jį niekada nepasakojo. R. paskambino ir paprašė 50 eurų, sakė, kad eis susirašyti su R.. Tai buvo rugsėjo mėnesį, gal ir rugpjūčio vidury. Sakiusi R., kad neturi pinigų. Ji sakė, kad pinigų reikia susirašyti su R.. Apie tai, kad ji išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), nežinojo, R. jai nieko nepasakojo. R. nebuvo mačiusi. Rugsėjo 3 d. R. buvo atvažiavusi pas ją pasiimti maisto, pinigų. Ji nepasakojo su kuo gyvena. Telefonu bendravo, bet dažniau susirašydavo per telefoną. Apie R. patirtus sužalojimus nieko nežinojo, ji nesipasakojo. Kai buvo atvažiavusi, sužalojimų nei ant kūno, nei ant veido nematė. Tyrėja (duomenys neskelbtini) ją išsikvietė dėl paimtų mergaičių pasikalbėti. Tada jai tyrėja ir pasakė, kad R. važinėja į (duomenys neskelbtini), kad su ja sunku susiekti. Apie tai, kad R. prašė pinigų susirašymui iš pradžių niekam nesakiusi, vėliau pasakė dukrai G. ir sūnui T. A.. T. skambino R., klausė kas per vienas, su kuo ji nori surašyti. Ji pasakė vardą ir pavardę to vyro. Šiuo metu mergaitės pas laikinus globėjus. Civilinį ieškinį sudaro laidojimo išlaidos. Išmoką iš valstybės gavo, iš ieškinio ši suma nėra išminusuota. Neturtinė žala dėl dukros netekties, nervų gadinimas, išgyvenimai. Su dukra R. bendravo artimai, kelis kartus per dieną susirašydavo, kalbėdavo telefonu. Turi 6 vaikus, du palaidoti.

Liudytoja I. G. parodė, kad su R. susipažino (duomenys neskelbtini), moterų krizių centre. Ten gyveno, turėjo kiekviena savo kambarį, jų kambariai buvo priešais vienas kitą. Ji gyveno su vaiku, o R. gyveno su trimis vaikais. Bendraudavo, kalbėdavosi. Ten gyveno apie 2 metus. Pas R. ateidavo jaunas vyras, R. sakydavo, kad tai jos draugas. Būdavo, kad jis likdavo pas ją. Būdavo, kad savaitėmis būdavo pas ją. Ji apie tą draugą nelabai pasakojo. Klausė, kas tas vyras, tiksliai negali pasakyti, ką R. atsakė. Sakė, kad jis pas ją būna, ar sakė, kad tai jos sugyventinis, nepamena. Kaltinamasis yra tas žmogus, kuris lankėsi pas R., tai tas pats jos draugas. Apie jos paskutinį nėštumą nieko nežino. R. bendrabutyje gyveno, dažnai išeidavo, ją retai matydavo. Buvo, kad jie su R. kartu grįžo į bendrabutį ir buvo gal 3-4 dienas. Jai teko girdėti kaip R. rėkauja, daužo duris. Kitų vyrų, ateinančių pas R. nematė, tik R.. Dėl R. sumušimo, ji pati nieko nesiskundė. Yra mačiusi ją su mėlynėmis, bet nekreipdavo dėmesio, jeigu paklausdavo, ji sakydavo, kad pati užsigavo. Su R. tik pasisveikindavo ir tiek, daugiau bendrauti neteko.

Liudytoja R. G. parodė, kad R. S. jai pažįstama daug metų. Artimiau bendrauti pradėjo kai ji atsikraustė į (duomenys neskelbtini), gimė pirma mergaitė. Yra buvusi pas ją namuose, tada jau turėjo antrą mergaitę. 2022 m. liepos mėnesį R. atėjo pas ją nusidažyti plaukus. Pastebėjo, kad prie ausies buvo didelė mėlynė ir prie akies mėlyna. Paklausė, kas jai taip padarė, ji pasakė kad tai jos draugas R., sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, parodė jo nuotrauką telefone. Pati jo nemačiusi, R. jai nieko nepasakojo apie R., tik žino, kad R. pas jį kartais važiuodavo. R. (duomenys neskelbtini) turėjo socialinį būstą, nežino adreso, neteko pas ją būti. Kaip suprato, ji pas R. nuvažiuodavo pabūdavo, grįždavo į (duomenys neskelbtini) ir vėl važiuodavo pas jį. Apie sumušimus ji sakė, kad jie su R. susibarė, susimušė. Buvo taip, kad R. nakvojo vieną naktį pas ją. R. paprašė pas ją išsiskalbti skalbinius, ji išėjo atsinešti ir negrįžo. Kol ji buvo, R. jai skambinėjo, rašė aktyviai. R. norėjo susigrąžinti mergaites, susirasti darbą, keistis, bet taip neatsitiko. R. sakė, kad buvo susiradusi darbą kažkur (duomenys neskelbtini) rajone dešrelių fabrike, bet išėjo, grįžo į (duomenys neskelbtini). Kai ji dirbo (duomenys neskelbtini), sakė, kad būna bendrabutyje su draugu. Ji daug meluodavo, slėpdavo viską pastaruoju metu. R. dėjo dideles viltis į santykius su R.. R. pasakė, kad R. ją sumušė. Ji pati sakė, kad buvo ir prieš tai keli kartai, kad jis mušė R.. R. skambindavo įkyriai, ji nekeldavo, tai pakeldavo. R. sakydavo, kad nenori su juo kalbėti, bet jis vis tiek skambindavo. Į kaimą R. važiuodavo, su mama palaikė ryšius. Pastaruoju metu ji gyveno iš vaikų pinigų, niekur nedirbo, augino mergaites. Susirašinėjo su R. S. tomis paskutinėmis dienomis. R. S. paprašė pažįstamo draugo D. numerio. Kai skambino ir prašė to telefono numerio, iš balso negalėtų pasakyti, kad ji buvo neblaivi ar skriaudžiama. Ji nusiuntė numerį. Bandė paskambinti, bet R. S. nekėlė ragelio, kitą dieną sužinojo, kad ji mirė.

Liudytoja A. K. parodė, kad datos tiksliai neatsimena, galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 21 d., su N. G. buvo sodyboje pas draugę A. A.. Ten buvo ji su N. ir A. su L.. Išgirdo triukšmą iš šalimais esančios sodybos. Moteris bėgo link jų sodybos, girdėjosi riksmai, o vyras ją gaudė ir tempėsi atgal. Kas ta moteris, ji nežino, nebuvo mačiusi. Žino, kad kaltinamasis vardu R., kartu lankė vieną mokyklą. R. tą moterį pagavo ir už rankos tempėsi atgal. Ar ji priešinosi, negali pasakyti, atrodė, kad jis ją tempia ir tiek. Supratusi, kad tempia prieš moters norą. L. ir N. nuėjo pažiūrėti kas vyksta. N. pasakojo, kad jie nuėjo į namą ir R. užsirakino duris. Atvyko policija, greitoji. Kas toliau vyko, nežino. Iš draugo žino, kad buvo jie abu su ta panele buvo pasislėpę palėpėje ir policija jų ieškojo. Čia buvo vakaras kai ji buvo gyva, kelios dienos iki mirties. Žinojo, kad R. ten gyvena, bet kiek ten lankėsi, matė jį tik vieną kartą. L. P. jai sakė, kad mergina sumušta, kai grįžo iš to kiemo. Ji pati nematė, tik L. jai sakė, kad matė kaip ją spardė sode.

Liudytoja Ž. M. parodė, kad R. S. pažinojo, buvo kaimynės. Gyvena (duomenys neskelbtini). G. gyveno R. S. su trimis vaikais. Ji gyveno su R.. Matydavo, kad jis lankydavosi pas ją. Į tą bendrabutį R. atsikraustė 2021 m. R. tai būdavo, tai nebūdavo. Atvažiuodavo ir pabūdavo gal savaitę, išvažiuodavo dirbti, taip sakydavo R. ir vėl grįždavo. Vaikai gyveno su ja. Vaikus paėmė iš jos, bet negali pasakyti kuriuo laiku. Ji pati pasakė, kad jos vaikai paimti. Iš pradžių slėpė, nesakė, bet paskui vis tiek paaiškėjo. R. atvažiuodavo ir kai vaikų jau nebuvo. R. irgi nebūdavo savaitėmis, ji kažkur išvažiuodavo. Tekdavo su R. kartais pasipykti dėl švaros. Kartą apsipyko dėl rūkymo su R.. Girdėdavosi už sienos, kad jie pykdavosi. Matė kartą R. sumuštą, buvo mėlyna akis, eidavo nuleidusi galvą. Matė R. kai buvo apdraskyta jos koja, ji vilkėjo šortus ir tai matėsi. Ji buvo su R., pagalvojo, kad ją sumušė R.. Vieną kartą išėjus iš dušo, rado ją stovinčią jos kambario tarpduryje, ir R. buvo šalia. Suprato, kad R. bandė slėptis. Ji klausė R. ar jis muša R.. Jis sakė, kad ne. Klausė R., ar ji bijo jo, ji pasakė, kad bijo. Paskui jie susitaikė ir jie abu išvažiavo. R. su R. bendrabutyje pradėjo gyventi apie 2022 m., matydavo jį virtuvėje, einant į dušą. R. pas R. matydavo, jie kaip ir gyveno kartu. Matė R. apsiperkant parduotuvėje, pirko maistą ir alkoholį. R. mokėjo už vandenį, už 5 asmenis. Bendrabutyje yra moteris, kuri skaičiuoja vandens sunaudojimą ir jai reikia pateikti duomenis. Kai ta moteris išvykdavo, tai darydavo ji, todėl žino, kad R. mokėjo už 5 žmones. Jeigu svečias užtrunka daugiau nei tris dienas, tada skaičiuoja vandenį už dar vieną žmogų, nes naudojasi tualetu, dušu. R. pati sakė, kad vandenį skaičiuoti už 5 asmenis. Nežino, kiek laiko buvo skaičiuojama R. už 5 asmenis. R. sakė, kad R. paėmė jos banko kortelę, sakė, kad sesė jai turi pervesti pinigų. Liepusi atiduoti R. tą kortelę. R. su R. gyveno kartu. Be kaltinamojo kitų vyrų, ateinančių pas R., nematė. R. buvo R. draugas.

Iš pagarsintų liudytojo T. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2022 m, spalio 4 d., matyti, kad liudytojo parodymai analogiški liudytojos Ž. M. nurodytoms aplinkybėms (3 t., b. l. 41-44).

Liudytoja A. A. parodė, kad R. L. yra jos kaimynas. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apie šią bylą jai yra žinoma tiek, kad šalia jos namų, kaimynystėje buvo nužudyta moteris ir dar prieš tai ji buvo sužalota. Tos merginos nepažįsta, o kaimyną R. pažįsta iš matymo, bet su juo nebendrauja. 2022 m. rugpjūčio 21 d. po pietų pas ją į kiemą buvo atbėgusi mergina. Pamatė, kad ji slepiasi už kampo, pradžioje nesuprato kas ji tokia, priėjo arčiau ir pamatė, kad ji sumušta. Jos visas veidas buvo mėlynas, nebuvo priekinių dantų, o ji kartojo, kad nesakytų, kur ji yra. Ant kelio pamačiusi R., tai buvo būtent kaltinamasis. Nusivedė merginą už tvorelės, pasakė, kad nebijotų, kad jos neatiduos. Dar paklausė jos, ar ji iškvietė policiją, nes matė, kad ji buvo sumušta, labai drebėjo ir buvo labai išsigandusi. Tada atėjo R. ir kvietė ją eiti namo. R. vieną ir antrą kartą paprašė, kad ji eitų namo, bet ji nėjo. Ji savo rankoje turėjo maišelį su daiktais. Tada jis pasikvietė ją vieną, pasiūlė palikti maišelį ir eiti už kampo pasikalbėti, sakė, kad nieko jai nedarys. Ji nuėjo, pakalbėjo, grįžo atgal, jis dar ragino ją eiti namo. Pasakiusi, kad iškvies jam policiją. Jis atsakė, kad užtenka tos policijos, kad jau buvo policija. Ji merginos paklausė, ar ji buvo iškvietusi policiją, ji atsakė, kad buvo iškvietusi vakar. Tada jis antrą kartą pasikvietė ją pasikalbėti ir ji grįžusi pasakė, kad eina namo ir jie abu išėjo. Ji buvo smulki, žemo ūgio, šviesiais geltonais plaukais, apsirengusi džinsus ir ryškiai geltoną megztuką. Ta mergina sakė, kad ji čia gyvena. Jos dar paklausė, nes pagal akcentą galvojo, kad ji iš Marijampolės, bet ji sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir čia gyvena. Ji tada buvo labai išsigandusi, kalbėjo nerišliai. Ji nurodė, kad gyvena pas R.. Ji nesakė, kad tai yra jos vyras ar draugas, ji tiesiog turėjo su savimi daiktus ir sakė, kad ji čia gyvena. Kai liudytoją apklausė pareigūnai, ji taip supratusi, kad jie yra sugyventiniai, nes R. labai aiškiai kvietė ją eiti namo, jai nekilo klausimų, matydavo juos kartu. Mergina minėjo, kad dirbo (duomenys neskelbtini), už maždaug 20 kilometrų, į kitą pusę nuo (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad jis ją sumušė, o dėl ko nesakė. Ji prašė jos neišduoti, nes jis ją primuš. Du kartus ji su juo pasikalbėjo ir nusprendė eiti su juo namo. Ji su savimi turėjo maišelį su daiktais, kurį išeidama pasiėmė kartu su savimi. To įvykio tęsinys buvo toks, kad tą patį vakarą, išgirdusi riksmą, pamatė, jog ji rėkdama bėga į jos pusę. R. čiupo ją, nusitempė ir paskui jau mačiusi, kaip jis ją mušė sode. Jis spardė ją kojomis, mušė kumščiais, smarkiai mušė. Liudytoja rėkusi labai garsiai, nes galvojo, kad jis ją užmuš. Tuo metu, kai jis ją mušė, mergina gulėjo ir jis ją tąsė. Kad mergina yra ta pati, pažino iš labai šviesiai ir ryškiai geltonai dažytų plaukų ir iš to, kad ji buvo su tuo pačiu megztuku. Smūgių tikrai buvo daugiau negu dešimt. Pas liudytoją tuo metu dar buvo N. G., A. K. ir L. P., jie taip pat viską matė. Vyrai pasileido bėgti, o A. turėjo telefoną ir iškvietė policiją. Policija dar paskui perskambino antrą kartą ir perklausė, ar tikrai reikia važiuoti. Paskui atvyko policija. Po to jau nemačiusi, kas vyko toliau. Kai jis ją mušė, liudytoja pradėjo garsiai rėkti, kad jis išgirstų ir liautųsi, tada vyrai pradėjo bėgti per arimą link jų namo, tuomet jis ją tempėsi, o kas vyko toliau, nemačiusi. Mergina įvardijo, kad jis ją sumušė, prašė jos neišduoti, nes tas žmogus ją primuš, bet jis jau ten stovėjo. Liudytoja vasarą ten gyvena nuolat. Visą vasarą juos tikrai keletą kartų matydavo, nes pro jos namą yra kelias ir pro ten reikia praeiti į miestelį, tai juos abu matydavo tikrai dažnai. Anksčiau kažkokiu konfliktų tarp jų nematydavo, čia buvo pirmas toks kartas. R. kiemo nemato, jis yra užstotas šiltnamio ir atstumas yra apie 200 metrų. Visą vasarą matydavo juos kartu, ar anksčiau jie buvo kartu, nežino.

Liudytojas N. G. parodė, kad visko tiksliai neprisimena, bet atsimena, kad jam žvejojant prūde iš gretimo kiemo atbėgo mergaitė ir pasakė, kad ją muša. Tarp kiemų yra apie 150 metrų. Tada atėjo kaltinamasis, jie susitaikė ir išėjo kartu namo. Tada, po gerų poros valandų vėl išgirdo rėkiant. Tada per namo kampą pamatė, kad gal muša, bet kažkas ten vyko ir jis ją nusitempė, o ji tuo metu rėkė. Tada iškvietė pareigūnus, kas kvietė, neatsimena. Kol laukė policijos, su L., kurio pavardės neatsimena, nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, bet jie jau buvo užsirakinę viduje. Moterų kartu su jais nebuvo, jos nėjo. Buvo A. ir A.. Atvykus pareigūnams davė parodymus. Nuėjus iki R. sodybos lauke dar buvo jo kaimynas, draugas, kuris labai daug geria. Jis tuo metu jau buvo neadekvatus, tik vaikščiojo ratais ir sakė labas vakaras. O vėliau atvažiavo pareigūnai ir atliko savo pareigą. Matė iš tolo tą merginą, kai ji buvo atėjusi pas A. į kiemą. Ji atrodė sumušta, jos veidas buvo mėlynas, sakė, kad jis ją muša, prašė jai padėti. Po to tas, kuris ją mušė, atėjo. Ją mušė kaltinamasis. Po to jie vėl išėjo kartu.

Liudytojas L. P. parodė, kad važiuodami pro šalį užsuko į svečius pas draugus (duomenys neskelbtini) kaime. Adreso tiksliai nežino, tik žino, kad sodyba buvo prie (duomenys neskelbtini) ir viskas vyko kaimynystėje. Būdami pas draugus sėdėjo lauke, kalbėjo, tas kitas kiemas jiems buvo už kokių 200 metrų. Toje sodyboje kartu buvo N. G., A. K. ir dar viena moteris A., kurios pavardės nežino. Sėdėdami lauke išgirdo, kad kažkas rėkauja. Pažvelgęs į gretimą kiemą, pamatė, kad sode vaikinas vejasi merginą, ją pasivijęs pargriovė ir pradėjo ją spardyti. Pradėjo eiti link tos sodybos, nes norėjo įsitikinti, kas ten vyksta. Prie jo prisijungė N. ir jie dviese ėjo link tos sodybos. Tuomet tas vaikinas, pamatęs, kad jie ateina, pasiėmė merginą ir nusivedė į kiemą. Jie dingo jiems iš akiračio, nes viską užstojo namas. Sodyba nebuvo aptverta, tad nuėjo iki pat kiemo. Jiems būnant jau netoli kiemo, tas vaikinas pamatė, kad jie visgi atėjo, pasiėmė merginą už parankės, nusivedė ją į kambarį ir užsirakino. Daugiau jie niekuo negalėjo padėti, tiesiog A. K. iškvietė policiją ir jie liko laukti kieme, kad niekas niekur nepasišalintų iš įvykio vietos. Atvykus policijai, juos rado name. Tas vaikinas iš išvaizdos panašus į kaltinamąjį R. L., bet labai arti prie jo prisiartinę nebuvo, nes jis neleido jiems tiek arti prisiartinti, tuo metu jau buvo prieblanda. Išgirdo, kad rėkia vienas ant kito, o ką rėkia, nelabai girdėjo. Sunku buvo pamatyti, į kurias tiksliai vietas sudavė, nes visa tai vyko už kokių 200 metrų. Tiesiog matė, kad vyksta judesys su kojomis. Ant žemės gulinčios merginos tikrai jis nebandė pakelti su kojomis. O smūgių rankomis nematė, matė tik, kad spardė kaip kamuolį, tada jie ir pradėjo eiti link jų. Nežino, ar A. matė kas vyksta, nes jis pats pamatęs tiesiog ėjo, o A. su A. nėjo ir liko sodyboje. Bet kai jis su N. ėjo, jos jau kvietė pagalbą, tai galbūt ir jos matė tą patį. Pagalbai skambino A. K.. Jie laukė, kol atvyko policija, kad jeigu kažkas norės pasišalinti, kad jie galėtų pranešti policijai. Atvykus policijai jie dar buvo, o R. L. su mergina buvo užsirakinę, policija turėjo išlaužti langą, kad galėtų patekti vidun. Mergina, kai ją išvedė į medicinos punktą, turėjo sužalojimų ant veido. Kaltininką policija išsivedė, bet prie jo arti priėjęs nebuvo, negali pasakyti, ar jis buvo apsvaigęs. Apie tuos asmenis nieko nežino, to vaikino nepažįsta, toje sodyboje buvo pirmą kartą. Jie su A. kalbėjo tik tiek, kad jis yra paleistas iš kalėjimo ar iš kažkokios įstaigos ir yra turėjęs problemų su teisėsauga. Sakė A., kad jie draugavo, bet jie nesigilino, kas juos sieja. Anksčiau jų nematė ir jų tarpusavio statuso nežino.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba tyrėju (duomenys neskelbtini) PK. Buvo gautas pranešimas dėl smurto, buvo gal rugsėjo mėnuo. Nuvykus prie namo buvo daug asmenų, visi rėkė, kad vaikinas mušė merginą ir dabar ją už plaukų nusitempė į vidų. Dar paklausė, ar jie tikrai viduje, ar niekur nepabėgo, pasakė, kad tikrai, kad jie užsidarė. Viską apžiūrėjo, visos durys buvo užrakintos, pastebėjo pravirą virtuvės langą, pradėjo rėkti, klausti, ar kažkam reikia pagalbos, bet niekas neatsiliepė, nebuvo visiškai jokio balso. Jiems skubiai teko kviesti gaisrininkus, kad įsilaužtų į vidų, nes asmenys sakė, kad jis tikrai ją mušė, tad būtinai reikėjo patekti į vidų. Kol atvyko gaisrininkai, išstūmė virtuvės langą ir pateko į vidų. Ilgai ieškojo įtariamojo ir nukentėjusiosios. Patalpose jie buvo pasislėpę palėpėje. Buvo toks nepilnai įrengtas kambariukas ir virš to kambariuko ir stogo buvo toks plyšys, jie ten abu buvo sulindę ir gulėjo. Radęs pasikvietė kolegą ir liepė išlįsti. Pradžioje lyg išlindo nukentėjusioji, o paskui R. ir buvo iškart sulaikytas. Jis buvo piktas ir agresyvus. Bendravo su nukentėjusiąja, ji paaiškino, kad sugyventinis prieš ją smurtavo. Nepamena jau tiksliai visų aplinkybių, kiek smūgių ir panašiai, bet ten buvo suduota daug smūgių. Akivaizdžiai matėsi mėlynės veide, net nereikėjo per daug klausinėti. Buvo gal dar kažkokie lyg patinimai ar mėlynės, jau dabar tiksliai neatsimena. Dar lyg buvo ant rankų ir lyg ant pilvo, bet tikrai matėsi, kad ji buvo sumušta. Juo labiau, jiems jau buvo žinoma, kad prieš parą jau buvo registruotas įvykis dėl smurto. Nepamena, ar ji nurodė, dėl ko ją sumušė, bet nurodė, kad ją sumušė R. L.. R. L. pats nieko daug nesakė, tik prieštaravo, kad policija turės jam įdėti langą už tai, kad išstūmė, už tai, kad sudaužė vazą. Jis buvo agresyvus, pradėjo spardytis, tada išsikvietė kolegas ir perdavė jį, kad išsivežtų į komisariatą, nes dar reikėjo apsiklausti liudytojus. Blaivumą tikrino, bet jau neatsimena, ar buvo nustatytas girtumas. Gali būti, kad R. sakė, jog jos nemušė. Mergina buvo apsirengusi, jeigu neklysta, geltonais marškinėliais. Nukentėjusiosios sužalojimus fiksavo ir registravo valdišku telefonu, darė ir įrašą, kurį perdavė tyrėjams, kurie atliko tyrimą. Sužalojimus žymėjo ir asmens apžiūros protokole. Nukentėjusioji sakė, kad su juo gyvena ir tiek. Kažkiek su ja kalbėjo, ji sakė, kad šiaip jis būna geras, bet jam užeina, bet čia jau buvo po visko, kai ją palikinėjo, dar pasiūlė pavežti ją į stotį. Tada kai jį išsivežė, ji jau buvo nusiraminusi, o pradžioje buvo išsigandusi. Ji sakė, kad gyvena su R. L.. Nepamena, ar ji sakė, kiek laiko jie gyvena, jeigu ir sakė, tai nepamena.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra kaimynas, gyvena už 200 metrų. Gyvena gretimoje sodyboje su sugyventine, pastoviai gyventi pradėjo pernai maždaug birželio mėnesio. Pas R. iš gyvenančių pažįsta tik jo mamą Z. ir seserį G.. Jos abi gyveno toje pačioje sodyboje su R.. R. draugę yra matęs tik kelis kartus, jos vardo nežino, su ja nebendravo. Pas juos į namus R. draugė nebuvo atėjusi. Kiek buvo pas R. pirtyje, tai nebūdavo jokių problemų tarp R. ir jo draugės. Penktadienį sutiko R., kai važiavo su sugyventine I. V. su dviračiais į parduotuvę. Sutiko R., sustojo pasikalbėti, pasakė, kad kurs pirtį, pasiūlė išsimaudyti. Parvažiavus namo R. jau buvo užkūręs pirtį, jie su Š. nuėjo į pirtį maudytis. Išsimaudė, išgėrė ir ėjo namo. R. pirtyje buvo ne vienas, dar buvo ir R. draugė. Visi išsimaudė ir nebuvo jokių problemų. Nežino, kaip R. su drauge bendravo tarpusavyje, jie buvo draugai. R. mama tos draugės nenorėdavo, nenorėjo kad ji ten atvažiuotų. Mažai matydavo, nes tik vakarais grįžta iš darbo. Nežino, kodėl R. mama nenorėjo, kad ji atvažiuotų, ten jų reikalai. Kol R. mama nebuvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini), dažnai eidavo ten į pirtį, R. mama jam sakydavo, kad jos nemėgsta, sakė, kad netinka ir viskas. Kiek matė, prie jo konfliktų tarp R. ir jo draugės nebuvo. Kad R. draugė buvo atėjusi su „fanaru“, tai matė, bet nežino nuo ko jis. Matė tik, kad buvo su „fanaru“, bet jos neklausė, iš kur jis. Dienos, kada tiksliai matė, jau neatsimena. bet jau senokai. Jo sugyventinė kartu su R. mama kartu dirbdavo, važiuodavo ravėti burokų. tai kartais ir R. draugė važiuodavo, matė, kad ji buvo su „fanaru“, bet jos neklausė, iš kur. Nebuvo taip, kad ji prašė pas juos pernakvoti, nes R. ją mušė. Skundėsi ta draugė, kad gavo į kailį nuo R., bet jis į jų problemas nelindo nei karto, jam tik taip pasakė ji pati, o ar tai tiesa, ar ne, nežino. Buvo jie užėję, bet išėjo namo ir pas juos nenakvojo. Sakė, kad R. yra išgėręs ir ji negali miegoti, atvedė miegoti pas juos, bet ji vėl išėjo atgal namo. Buvo vakare atėjusios R. su R. mama, sakė kad R. išgėręs, rėkauja, smurtauja ir nenori, kad ją sumuštų, prašė leisti jai pas pernakvoti. Jam tik taip sakė, bet jis to nematė. Sutiko priimti pernakvoti, bet paskui pabuvusi R. išėjo namo. Atėjęs R. liepė jai eiti namo. Buvo taip, kad R. ėmė rėkti, kad moterys eitų namo ir sugriebęs R. už drabužių tempė paskui save bei išmušė virtuvinį langą. Pats buvo išgėręs ir sunkiai viską atsimena. Neprisimena, kad būtų sakęs, kad buvo sutikęs R. ir R. kitą dieną ir, kad jai prie akių ir kaktos buvo mėlynės. R. mama vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini), o R. irgi buvo išvažiavusi. Rugsėjo mėnesį buvo pas R. pirtyje prieš bulvių kasimą. Buvo jis, Š., kaimynas Ž. B., R. ir jo draugė. Išsimaudė tada pirtyje, alkoholį vartojo, jokių konfliktų nebuvo, kai išėjo, jau buvo prietema. Tą naktį jam niekas neskambino, skambino tik šeštadienį. L. jam skambino tik kitą naktį, ji netoli gyvena, yra jo draugės draugė. L. paskambinusi jam pasakė, kad R. užmušė R., kad R. pas ją atėjo, o policija jį išsivedė. Visi išgėrę būna agresyvūs, R. išgėręs būna piktokas.

Liudytoja Z. L. parodė, kad R. L. yra jos sūnus, ji (duomenys neskelbtini) kaime gyvena apie 14 metų. R., nors jie dar turi butą (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo nuomojamas, irgi gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Dar jis dirbo (duomenys neskelbtini), o prieš tą nelaimę buvo grįžęs, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. buvo išvykusi iš Lietuvos ir kai įvyko tas įvykis, nebuvo Lietuvoje. Į Lietuvą sugrįžo tik 2022 m. lapkričio 1 d. Apie tą įvykį iš ryto jai parašė dukra, kuri gyvena ir mokosi Kaune. R. kažkiek pažinojo, bendrauti nelabai bendraudavo, tik kai atvažiuodavo į namus. Prieš tai, kol išvyko į užsienį, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, R. buvo atvažiavusi, pabūdavo po kelias dienas. R. su R. nebuvo sugyventiniai, skambinusi jos mamai, kad ją pasiimtų, kada ji buvo atvažiavusi, nes ji pasakė, kad turi vaikų. Pradžioje melavo, kad neturi vaikų, kad gyvena (duomenys neskelbtini). O paskui iš pokalbio sužinojo, kad ji visai ne (duomenys neskelbtini) gyvena. Paskambino jos mamai, kad ją pasiimtų, bet kažkodėl nepasiėmė. Paskui ji išvažiavo, paskui vėl išvažiavo, pabūdavo po 2-3 dienas. Jokiu būdu ji nebuvo sugyventinė, tik atvažiuodavo R.. Paskui sakė, kad serga su inkstais, išvažiavo į ligoninę ir ilgai nebuvo. Dėl R. sumušimo rugpjūčio 21 d. nieko nežino. Kai ėjo pas kaimyną D. Ž. prašyti leisti pernakvoti, čia buvo dar prieš tai, kai jie buvo susistumdę. Ji pati buvo išgėrusi ir išprovokuodavo R.. R. turėjo draugę R., su kuria susituokė. Jie buvo pažįstami nuo 2018 metų. R. su R. apsivedė 2022 m. gruodį. R. su R. irgi bendraudavo telefonu ir kada ji tą dieną prieš nelaimę atvažiavo, jos bendravo, R. tada turėjo pas ją išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir jos abi susiginčijo. R. pasakė R.: „ko tu atvažiavai pas R.?“. Danijoje būdama bendraudavo su R. per Messenger, ji būdavo (duomenys neskelbtini) ir paskui parašė žinutę, kad paliko pas R. tapatybės kortelę. R. parašė, kad nebandytų kviestis jos, kad atvažiuotų pasiimti. Liepė išsiųstų jai paštu arba per autobusus. Dar yra visos jos rašytos žinutės. Gal ji tada ir atvažiavo prieš tą nelaimę. Be R. ir R. R. anksčiau turėjo kitų draugių. Nežino tokių atvejų, kad R. pats važiuotų pas R., tada R. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o jeigu iš ten važiuodavo, tai ji to nežino. R. dvi dienas buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad R. su R. abu pasiginčydavo. Fizinio smurto tarp jų nematė. Tada, kai ėjo pas kaimyną prašyti pernakvoti, tai jie buvo susistumdę, tą dieną kai išmušė stiklą. Išmušė stiklą virtuvėje pas kaimyną, prieš tai jie abu grįžę iš parduotuvės ginčijosi, stipriai susiginčijo. R. nešėsi dar alaus pūslę namo, tada liudytoja iškvietė policiją, atvažiavo policija ir nuvežė jas pas tą kaimyną. Policiją kvietė dėl žodinio ginčo, kad nebūtų blogiau. R. prie jos R. tikrai nemušė. Girto savo sūnaus tikrai nėra mačiusi. R. išgėrusio nebijodavo, jis buvo labai geras vaikas, nieko negali pasakyti, nei jis ją keikdavo, nei mušdavo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad R. L. yra pažįstamas. Šalia jo namų susirado draugę D. R., gyvena kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Lankydavosi pas draugę R. kaimynystėje, atstumas apie 200 metrų. Užsukdavo kavos, pabendrauti, pasisveikindavo. Visas įvykis buvo penktadienį, kai R. grįžo su R.. Jie grįžo, o jis su D. gėrė alų, tuo metu D. paskambino R.. R. pasakė, kad grįžo, namie kuria pirtį. Paklausė, ar gali ateiti. Jis su D. atėjo, pasiėmė alaus ir degtinės, išsimaudė. Išgėrė butelį degtinės, 4 butelius alaus. Piktumų nebuvo. Be jo ten buvo Ž., R. ir R.. Po to pasikvietė Ž. B.. Kai išsimaudė, su D. dar gerai pagėrė, atsinešė dar vieną butelį. D. stipriai prisigėrė, parvedė jį namo. Ryte išvažiavo kasti bulvių. R. sodyboje tuo metu gyveno su tėvais. Bet tuo metu jo tėvai buvo lyg išvažiavę. Tuo metu R. mama buvo išvažiavusi į užsienį obuolių skinti. R. matydavo, matydavo, kad vaikščiodavo kartu su R. ir mama. R. buvo R. draugė. Jis ją pristatė kaip draugę, kaip pažįstamą. Vieną kartą matė piktumus, buvo susikonfliktavę. Jis iš kažkur grįžo ir pradėjo ant jos pulti, po to jis apsiramino ir atsiprašė, kad negražiai elgėsi. Buvo toks vienas incidentas. Ir R. ant jo kažkaip užsipuolė, jis neleidęs jiems susimušti. Matydavo, kad jie kartais išgeria, bet nesikišdavo. R. nesakė, kad R. ją muša. Žmonės sakė, kad matė R. sumuštą ir mėlynėm, kad ji vaikščiojo po parduotuvę. Asmeniškai nematė, kad ją muštų, žino iš žmonių šnekų. Yra matęs mėlynę ant jos veido. R. matė kažkur 7 kartus. R. kaimynystėje gyveno apie 2 mėnesius. Mano, kad R. buvo R. sugyventinė, nes kartu su juo gyveno tėvų namuose. Per tą laiką kitų moterų ir merginų ten matęs nėra, tik R..

Liudytojas Ž. B. parodė, kad R. yra jo kaimynas, jį pažįsta kokius 15 metų. R. matyta. R. nelabai pažinojo, žino iš matymo. Gal ir buvo, kad ją pažinojo ir kartais išgerdavo alaus. Prie jo R. su R. nesipykdavo. Tyrėjai nieko nemelavo, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad žino, kad buvo įvykis kai R. buvo sumušęs R., tai buvo 2022 m. rugpjūčio pabaiga. Jis su R. buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) miestelyje, atvyko pareigūnai ir R. sulaikė, sakė, kad dėl R., dėl smurto prieš ją, bet jis pats apie tą įvykį nieko nežino. Nežino kuo tas tyrimas baigėsi, jam tik R. sakė, kad R. ant jo parašė pareiškimą. Tada R. sakė, kad R. jau išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kad jam uždrausta su ja būti, bet jam atrodo, kad R. dar pas ją važiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes kaime jo nematydavo. Apie R. gali pasakyti, kad jis nervingas, kai susinervuoja daužosi, daužo daiktus, į sieną smūgiuoja rankomis (3 t., b. l. 9-11). Pas R. L. kitų moterų be R. jo namuose matyti neteko. R. pažįsta gerai. Nežino, kiek tiksliai R. gyveno pas R., galbūt apie tris mėnesius. Nežino, ar R. ir R. kažkur dirbo. Jie buvo draugai. Jie nebuvo kaip šeima.

Liudytoja G. R. parodė, kad R. L. jai yra brolis. Ji ketvirti metai gyvena (duomenys neskelbtini), mokinasi, savaitgaliais grįždavo pas mamą. R. gyvendavo pas mamą. R. su ta savo drauge R. ten negyveno, jie vis atvažiuodavo vienas pas kitą. Mama tame kaime irgi gyvena. Šiuo metu gyvena, bet buvo kurį laiką ir išvažiavusi. Tuo momentu mama buvo išvažiavusi į užsienį dirbti, buvo rugpjūčio mėnuo, R. ten kaime ir gyveno. R. su R. vis susitikdavo, bet nepasakytų, kad buvo gyvenimas kartu, tai buvo susitikinėjimas. Kiek žino, R. gyveno (duomenys neskelbtini). Su broliu dažnai kalbėdavo, matydavo kur jis yra, kalbėdavo vaizdo skambučiais. Pas mamą nebuvo R. daiktų, ji atvažiuodavo su kuprine porai dienų ir viskas. Jokių R. rūbų nebūdavo. Kad kartu maistą pirktų, nežino, mama skundėsi, kad ji atvažiuoja ir neprisideda. Mamai nepatiko jų bendravimas. R. buvo labai netvarkinga, mamai tas labai nepatiko, mama nepritardavo, kad ji atvažiuoja porai dienų ar dienai. Mama nenorėjo, kad jie iš viso bendrautų. Mama vis prašydavo, kad ji išvažiuotų. Brolis su R., kol ji būdavo, bendraudavo gražiai. Žino, kad brolis važiuodavo ir pas R., nuvažiuodavo porai dienų, savaitėms nebūdavo. Negirdėjo, kad jis būtų R. sumušęs. Nežinojo, kad buvo ikiteisminis tyrimas, kad jis buvo nuskriaudęs R.. Kaip brolis jis tikrai labai geras, padedantis, visada sulaukdavo iš jo pagalbos. Kitų žmonių atžvilgiu jo elgesio nežino. R. su mėlynėmis nematė. Žinojo, kad R. yra susituokęs su R.. Turi vaiką, vaikui 3 metai. Kur gyvena jo žmona, nežino.

Liudytoja L. Š. parodė, kad bendrauja su R. mama, yra kaimynė per tris trobas, tame pačiame kaime gyvena. Tą merginą R. matydavo, nes užeidavo į svečius. Ji su R. negyveno ištisai. Šilto bendravimo nepastebėjo. Jie tikrai negyveno kartu. Kelis kartus mačiusi, pabūdavo po kelias dienas, bet kad gyventų, tai tikrai ne. R. asmeniškai pikto mačiusi nėra, jis visada su šypsena. Smurtaujančio neteko matyti. Pas R. į namus ateidavo kartais į pirtį, kartais kavos atsigerti, kartais R. mama paprašydavo kai ko nupirkti, nes dirba (duomenys neskelbtini) miestelyje ir jai paprasčiau nupirkti. Ateidavo į mėnesį kartą ar porą kartų. R. sumuštos nematė. Tą merginą matė kokius tris kartus, per tą šiltą vasaros laikotarpį 2022 metais. Nežino, ar R. važiuodavo pas tą merginą.

Liudytoja R. L. parodė, kad kaltinamasis R. L. yra jos vyras. Tą dieną paskambino R., R. su R. buvo neblaivūs. Sakė jai iš jo išvažiuoti. Sakė, kad ji prie jo nepageidaujama. Ji nebuvo R. sugyventinė. R. yra liudytojos vyras, turi sūnų. R. jos neklausydavo. Prašė neardyti šeimos, tarp jų nebuvo santykių. R. išgerdavo, bet jos atžvilgiu buvo rūpestingas, mylintis, švelnus, geras vyras, nekilnojo rankos. Su R. kartu gyveno, gimė sūnus. Susipažino prieš 4 metus, liepos 19 dieną. Susipažino internetu, po to susitiko kavinėje (duomenys neskelbtini). Turi berniuką, jis gimė (duomenys neskelbtini). Su R. gyveno (duomenys neskelbtini). Ten jos nuosavas namas. Kai susipykdavo, tai jis išeidavo, važiuodavo pas mamą. Nuo 2019 metų pabaigos pradėjo gyventi kartu. Gyveno porą metų, pusę metų negyveno ir vėl gyveno. Gyveno porą metų iki 2021 metų. Buvo susipykę apie pusę metų. Tuo metu jis išvažiavo pas mamą, tada susitaikė. Prieš 2022 metų rugpjūtį buvo susipykę. Susipyko galbūt 2022 metų birželį. Iki susipykimo gyveno pas ją, (duomenys neskelbtini). R. matė per vaizdo pokalbį, per Facebook. Kalbėjo trumpai, prašė „atšokti“ nuo R. ir viskas. Gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas R. L., pas R. mamą su vaiku nebuvo.

Liudytoja L. A. parodė, kad R. L. yra jos draugės vaikas, ji gyvena kaimynystėje, truputį toliau. R. mamą Z. pažįsta labai gerai. R. gyveno pas savo mamą kaime. Pernai R. pas ją atėjo, buvo apie dešimta valanda vakaro, jis beldėsi į duris. Nustebo atidariusi duris, paklausė, ką jis čia veikia. Įleido jį, jai buvo gaila vaiko ir kažkur po kokio pusvalandžio atvažiavo policija jo ieškoti. Nesuprato, kas vyksta, o trečią valandą nakties sužinojo, ką jis padarė, jai pasakė tyrėjas. R., kai pas ją atėjo, buvo sušlapęs, su trumpikėmis, basas, su kažkokiais kedais. Klausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad jam šalta ir jis nori valgyti. Ji jį paguldė ir užklojo. Teisingi buvo jos duoti parodymai apie tai, kad jis buvo neblaivus. Paskui policija R. išsivežė, o vėliau atvažiavo tyrėjai, klausė, kas ten įvyko, bet ji tikrai nežinojo, kad jis galėjo užmušti tą mergaitę. Jis buvo jos draugės vaikas ir užtat pasakiusi policijai, kad jo nėra, nežinojo, kad jis užmušė tą mergaitę. Vieną kartą yra mačiusi tą mergaitę, kai ji buvo atėjusi pas ją į kiemą. Ji buvo R. draugė. R. daug turėjo mergaičių, bet ji ne jo sugyventinė ir jis su ja negyveno. Nematė, kad ta mergina gyventų pas R.. Ji yra iš (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo pas jį. R. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir susipažino su ta mergaite, tą žino iš R. mamos. R. mergaitė pas ją kieme buvo gal vieną kartą, ji tik taip buvo užėjusi. Dar juokėsi iš R., klausė, iš kur tokią mažą mergaitę rado. Pasėdėjo kieme ir viskas. Z. yra labai gera mama, bet ji labai nenorėjo tos mergaitės, nes ji jai nepatiko. Ji pati prie R. lindo, mama tuo skundėsi, kiek galima ją varyti iš namų. Ar R. buvo agresyvus, kai būdavo išgėręs, negali pasakyti, jai jis gyvenime nieko blogo nėra padaręs. Nežino, ar R. turi žmoną.

Liudytojas T. S. parodė, kad jo brolis yra kaltinamojo krikšto tėvas. Yra girdėjęs kažkiek apie tai, kas ten įvyko, tuo momentu jis buvo išvažiavęs ir dirbo (duomenys neskelbtini). O prieš tai ten nuvažiuodavo padėti su ūkio darbais. Gyveno netoli ir ten atvažiuodavo. Jis tą mergaitę matė kelis kartus, ji ten atvažiuodavo ir išvažiuodavo, ji ten negyvendavo. Nei vieno karto nematė, kad ji ten miegotų, pabūdavo kelias valandas ir išvažiuodavo. Nežino, ar R. turėjo kitų merginų. Bendraudavęs su R. mama ir su juo pačiu, padėdavo su ūkio darbais. Ryte atvažiuodavo ir vakare važiuodavo namo. Atvažiuodavo kartais du kartus per mėnesį, o tą mergaitę matė tik du ar tris kartus. R. santykiai su ja buvo kaip su drauge, jie prie jo nesipyko. Apie įvykį nelabai gali pasakyti, nes paties įvykio nematė. Ta mergina pas R. negyveno adresu (duomenys neskelbtini). Paskambino R. mamai ir jo mama pasakė, kad namuose atsitiko nelaimė, pasakė, kad netyčia ar susimušė, ar kažkas atsitiko merginai. Paskui po kiek laiko pasakė, kad netyčia jos vaikas užmušė draugę. Tos draugės vardą pamiršo. Tuo momentu buvo (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. R. parodė dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. Įvykio datos jau tiksliai neatsimena. Darbo metu buvo tamsu, gavo iškvietimą, kad galimai nukrito žmogus iš antro aukšto. Nuvyko su vairuotoju, jiems į pagalbą atsiuntė kitą brigadą. Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, vietoje jau rado policijos pareigūnus. Pradžioje nieko nerado, pamatė tik kraują ant žemės. Į namą patekti negalėjo. Ten buvo sodyba ir namas. Buvo tamsu, ėjo takeliu per pievą ir ant pievos buvo kraujo. Kraują ant pievos pamatė pašvietus policijai. Toliau kvietė gelbėtojus, kad atidarytų namo duris, laukė, kol atvyko gelbėtojai. Kieme buvo policija, savininko nematė, tik policiją. Atvažiavus kitai greitosios brigadai ir gelbėtojams, tada policija vaikščiojo, ieškojo. Tada pamatė kraujo patalpoje, nežino, kas per patalpa ten buvo. Kadangi žmogaus nebuvo, į namą nėjo, laukė pasiruošę ant kelio. Paskui už pastato rado moters kūną. Tada pakvietė juos teikti pagalbai, bet teikti jau nebuvo kam. Atėję tą moterį rado gulinčią kniūbsčią. Jie turėjo ją atsiversti, nes reikėjo įvertinti gyvybinius požymius, uždėti aparatūrą. Atvertus, kiek pamena, moteris buvo tik su liemenėle ir su viena kojine. Užsidėjus aparatūrą įvertino, kad moteris mirusi. Matėsi sumušimai, hematoma ir kraujuojančios žaizdos visame kūne. Matė sužalojimus ant liemens, priekinėje ir nugaros pusėje, ant galvos, veide. Galvoje ir veide buvo sužalojimai, buvo ir kraujuojančių žaizdų, plaukai buvo sulipę nuo kraujo ir žaizda, bet nežino, kuo ji galėjo būti padaryta. Kirstinių ir pjautinių žaizdų nelabai skiria. Atvira žaizda buvo galvoje. Dėl vilkimo žymių iš pirmo pastato buvo jausmas, kad buvo išvilktas žmogus ar kažkas kitas. Matėsi kraujas ir, kad kažkas išvilkta. Dėl moters vidinių sužalojimų nesigilino. Be policijos pareigūnų ar gelbėtojų daugiau nieko nematė. Iškvietimas skambėjo, kad žmogus iškritęs iš antro aukšto, dar bevažiuojat dispečerė patikslino, kad jiems reikia būti atsargiems, daugiau nieko nežinojo. Atvykę į vietą rado policiją.

Liudytojas V. M. parodė, kad R. S. jam girdėta, buvo vieną kartą įvykyje. Datos jau neatsimena, buvo iškvietime dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo gautas pranešimas, nuvykę rado, kad buvo smurtas ir suformino. Paskui dar suorganizavo, kad ta mergina autobusu išvyktų iš (duomenys neskelbtini), o tą asmenį sulaikė ir uždarė į areštinę. Tikslios datos, kada viskas buvo, jau neatsimena. Dirbo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, į iškvietimą vyko kartu su kolega lyg E. S., bet jau tiksliai neatsimena. Vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad yra naudojamas smurtas prieš moterį. Kiek atsimena, kai įvažiavo į kaimą, ta mergina jau laukė šiek tiek toliau, pabėgusi nuo to vienkiemio. Ji paaiškino, kad ją mušė, lyg buvo kelis kartus sudavę per galvą. Tada vyko į tą sodybą, kur ji buvo apsistojusi su kaltinamuoju. Ji įvardino, kad ją sumušė sugyventinis, sakė, kad jau metus laiko su juo gyvena. Sakė, kad buvo išgėręs, kažkas užėjo. Ji sakė, kad gulėjo lovoje ar miegojo, o jis iš kažkur grįžo išgėręs, kelis kartus jai trenkė, tada ji pabėgo. Jiems atvykus į sodybą, jis jau buvo pasišalinęs. Tada važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį ir jį sulaikė parduotuvėje. Mergina skundėsi, kad galvoje yra guzų. Kaltinamasis, kai jį sulaikė, buvo neblaivus ir nieko nekomentavo. Neatsimena, ar ta mergina sakė, kiek laiko gyvena tame kaime. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad R. S. buvo blaivi ir nurodė jiems, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., jai būnant namuose, apie 3.00 val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis R. L., ji tuo tarpu išėjo iš tualeto į koridorių, kur kartu susitiko. Sakė, kad R. buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, jis pradėjo konfliktuoti, sugyventinis ėmė ją mušti, suduodamas daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė ji negalėjo pasakyti, sakė juto fizinį skausmą. Tada sugyventinis išėjo į kiemą, o ji nuėjo miegoti. R. S. sakė, kad tą patį rytą, apie 7.00 val., R. atsigulė į lovą ir pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, po to jis išlipo iš lovos ir ėmė ją gulinčią mušti, suduodamas daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko ji juto fizinį skausmą. R. atsitraukęs nuo jos ėjo link tualeto, o pasak R., ji tuo tarpu nuėjo į verandą ir per langą iš namų pabėgo, paskambino 112. R. S. sakė, kad jai skaudėjo petį, kaktą, šonus. Ant jos akivaizdžiai matėsi sužalojimai – kaktoje buvo guzas, pabrozdinimas.

Liudytoja B. Č. parodė dirbanti socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centre. Su R. S. dirba gana seniai, nuo 2018 metų. Kiek teko su ja susipažinti, pagrindinės problemos buvo socialinių įgūdžių stoka ir vaikų nepriežiūra. Buvo situacijų, kai buvo didelė vaikų nepriežiūra, mergaitės buvo neprižiūrėtos. Paskutiniu metu pas ją buvo trys mergaitės. Visi vaikai buvo mažamečiai, paskutinis vaikas buvo dar visai kūdikis. Socialinių įgūdžių trūkumas pasireikšdavo vaikų nepriežiūra. Ji daugiau nei pusmetį laiko buvo gyvenusi ir krizių centre, po to buvo išleista gyventi savarankiškai, gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini) gatvėje. R. tuo adresu persikėlė išėjusi iš krizių centro. Kadangi tuo metu buvo traktuojama kaip krizinė situacija, todėl pas ją lankydavosi 3-4 kartus per savaitę. Ji tuo metu gyveno su mergaitėmis, situacija buvo pagerėjusi. Jos pragyvenimo šaltinis buvo vaiko pinigai, socialinės išmokos. Laikinai ji buvo įsidarbinusi dirbti pavienius darbus. Kaip ji pati teigė, kažkiek buvo dirbusi (duomenys neskelbtini), bet trumpai. Ji dar būdavo paremiama ir Maisto banko produktais, ir drabužėliais. R. pas R. matė. Pirmą kartą tai buvo 2021 m. gruodžio 27 d., tuomet jis buvo rastas kartu su R.. Tą dieną kai rado jį pirmą kartą, jį pristatė kaip pusbrolį, bet tuo metu jis buvo pristatytas visai kita pavarde. Sekantį kartą, kai jis buvo rastas pas R. namuose, tai buvo 2022 m. sausio 14 dieną, tuo metu jis įvardino, kad yra pusbrolis, kad svečiuojasi pas savo pusseserę, nes norėjo ją aplankyti, įvardino, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Tada jau 2022 m. vasario 14 d. jis jau prisistatė savo tikruoju vardu ir pavarde. Konkrečios priežasties, dėl ko anksčiau jis prisistatė netikru savo vardu ir pavarde, neįvardino, bet tada bendravo gana nemandagiai, arogantiškai, įvardino, kad nuo gruodžio mėnesio su R. palaiko gerus santykius, galima įvardinti kaip sugyventinių. Tada jis kaip ir sutiko ir jį įtraukė į šeimą, jis pateikė savo asmens duomenis, gimimo metus, tikrą savo pavardę. R. konkrečiai neįvardino, kad R. yra jos sugyventinis. 2021 m. gruodžio 27 d. buvo pirmas kartas, kai jį susitiko, o 2022 m. vasario 14 d. jis jau prisistatė savo vardu ir pavarde. R. lyg ir buvo linkusi slėpti tą informaciją, bet galima buvo suprasti, o ir R. tai pripažino, kad yra kartu su R. kaip pora. R. kuo toliau tuo dažniau buvo randamas pas R. namuose. Dar namuose būdavo vyriškos šlepetės, vyriškas chalatas. R. pas R. gyveno nuo paties R. pripažinimo, kad jis yra jos draugas. Paskutinį kartą R. pas R. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo užfiksuotas 2022 m. gegužės 16 d. Mergaitės iš R. buvo paimtos, kai vaiko teisių specialistai pas ją nuvyko 2022 m. gegužės 18 d., tuo metu buvo skirta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro globos centre. Po to, kai iš R. buvo paimti vaikai, su ja bendravo toliau, bet tuo metu ji nebuvo linkusi bendradarbiauti, dienomis būdavo išjungtas jos telefonas, mažiau buvo randama namuose, taip viskas vyko nuo vaikų paėmimo. Faktinė R. gyvenamoji vieta būdavo adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, o kur ji būdavo, tarnyba nežinojo. Klausdavo pas kaimynus, bet jie sakydavo, kad jos nėra namuose. Telefonu bendraujant ji neįvardino, kur yra, ji dažnai būdavo linkusi slėpti informaciją. R. minėjo, kad gyvena pas R. L. mamą, dar minėjo, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir praktiškai daugiau su ja nesusisiekė. 2022 m. rugsėjo 7 d. R. buvo atvykusi pas juos į įstaigą, tada buvo pastebėta, kad pas ją ant akies yra kraujosruva. Iš pradžių ji buvo linkusi slėpti, kad tai buvo smurtas, paskui jos su atvejo vadybininke ją kalbino ir bekalbant ji pripažino, kad tai buvo R. L.. Tuo metu ji informavo, kad kreipėsi į policijos pareigūnus, parašė pareiškimą, kad jis buvo suimtas ir jam gresia 2 metų įkalinimo bausmė. Tuo metu ta situacija atrodė baisi, paskui ji pripažino, kad su R. daugiau visiškai nebendraus. Ji parašė paaiškinimą, kad priims pagalbą, kad bendradarbiaus su specialistais ir daugiau iš jos nebuvo gauta jokių žinių. 2022 m. rugsėjo 12 d. dar buvo nuvykę specialistai, bet durų niekas neatidarė. R. nepaaiškino, dėl ko ji negyvena (duomenys neskelbtini) jai skirtame bute. R. minėjo tokią situaciją, kad buvo sulaužytos durys. R. nepasakojo, kur ji gyvena tada, kai nebūna socialiniame bute. R. tada, kai pripažino, kad nėra jos pusbrolis, jis buvo sutikęs būti įtraukas kaip šeimos narys. Pati girdėjo, kai R. sutiko būti įtrauktas į šeimos sudėtį, tai buvo jos apsilankymo metu. R. buvo laikinai įtrauktas kaip faktinis šeimos narys. Dokumentaliai R. į šeimos sudėtį buvo įtrauktas 2022 m. balandžio 14 d., tai buvo padaryta Socialinės paramos skyriaus sprendimu. Neturi duomenų, kada buvo išbrauktas. Tokie duomenys, iki kada jis buvo įtrauktas į šeimos sudėtį, turėtų būti bylose Dabar tiksliai negali pasakyti, nes tos paslaugos laikinai buvo nutrauktos. Ji tuo metu nedirbo ir negali pakomentuoti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. L. patvirtino 2022 m. rugsėjo 15 d. įtariamojo papildomos apklausos metu duotus parodymus, detaliai nurodė, kur ir kokius smurto veiksmus atliko nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 10 d. (6 t., b. l. 36-42).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1999/2022(02) konstatuojama, kad atlikus R. S. kūno teismo medicininį tyrimą ir vertinant tyrimui pateiktą medžiagą, negalima išdiferencijuoti sužalojimų pagal jų padarymo laiką, tai yra negalima atskirti, kurie padaryti 2022 m. rugpjūčio 20 d., o kurie 2022 m. rugpjūčio 21 d. Fotografuota šešėliniame fone be tikslinio papildomo apšvietimo, todėl sunku vienareikšmiškai vertinti poodinių kraujosruvų kraštų spalvinius fenomenus. Vertinant ir lyginant 2022 m. rugpjūčio 20 d.ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. veido fotonuotraukų vaizdus galima spėti, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. kairiojo smilkinio sritis buvo traumuota papildomai, tai yra sumušta pakartotinai, nes 2022 m. rugpjūčio 20 d. fotografijoje stebimo odos nubrozdinimai poodinių kraujosruvų kaktos kairėje bei kairiame smilkinyje plote yra su sausais šašais, supami nežymaus patinimo, o 2022 m. rugpjūčio 21 d. dienos nuotraukoje kairio smilkinio sritis labiau patinusi ir odos nubrozdinimas arčiau kairiojo kaktikaulio gumburo yra kruvinas, tai yra nuplėštu šašu. Pagal nuotraukų vaizdą negalima kategoriškai teigti, kad užfiksuotos poodinės kraujosruvos yra padarytos 2022 m. rugpjūčio 20 d. ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. dienomis. Jos gali būti ir keliomis dienomis senesnės. Taigi apibendrinant pateiktąją medžiagą, R. S. galima konstatuoti sumušimus ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje ir kairėje, kairėje smilkininėje srityje, karėje užausio srityje, kairės akies apatiniame voke pereinant į skruostą, kaklo priekyje ties gerklomis bei ties raktikaulių vidiniais galais, kairės rankos alkūnės linkyje ir dilbio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, kairiojo sėdmens viršutiniame - išoriniame ketvirtyje ir juosmens kairėje pusėje. Viso galima išskirti bent keturiolika atskirų traumuojančių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai veide, kakle, kairėje užausio srityje ir kairėje rankoje atspindi traumuojančius kontaktus su riboto paviršius daiktais, labiau tikėtina atsiradę nuo kito asmens rankomis suduodamų smūgių ar spaudimo pirštais. Kairio sėdmens ir juosmens kairės pusės sumušimuose poodinių kraujosruvų fone įžiūrimi vertikalios krypties linijiniai įdrėskimai rodo vertikalios krypties dinaminį traumuojantį kontaktą, kas galėtų būti spiriant apauta koja, velkant auką arba griūvant ir traumuojantis į aplinkos iškilusius daiktus. Visi konstatuoti sužalojimai, vertinant po vieną ir visumoje, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Vertinti sunkesniu laipsniu nepakanka duomenų. Visi mechaniniai sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (2 t., b. l. 102-105).

2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų 2022 m. rugpjūčio 20 d. kūno kameromis (BODY kameros) įrašyti vaizdo ir garso įrašai. Užfiksuota R. S. ir pareigūnų pokalbiai, kurių metu moteris nurodo aplinkybes apie jos atžvilgiu vartotą smurtą – esą jai sudavė smūgius ir iš kojų, ir iš rankų, ir iš alkūnių. Pati ji tiesiogiai nenurodo, kad smurtavo sugyventinis. Iš pradžių pareigūnams nurodo, kad „draugas mušė šiandien ryte. Jo mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir prasidėjo“. Pareigūnui uždavus klausimą, ar mušė sugyventinis, ji atsako, kad „taip“. Vėliau R. S. nurodo, kad gyvena kartu pas jo mamą, kad pas jį yra jos pinigai ir ji negali niekaip išvažiuoti namo, nurodo draugaujantys metai, o gyvena nuo birželio mėnesio, bet prieš tai jis gyveno pas ją. Protokole fiksuojamas ant nukentėjusiosios kaktos kairėje pusėje esantis sužalojimas. Nukentėjusioji nurodo jautusi ir dabar jaučianti fizinį skausmą (1 t., b. l. 150-151, 161-166).

2022 m. rugpjūčio 20 d. asmens apžiūros protokole su fotolentelėmis (apžiūra pradėta 8.40 val.) užfiksuota, kad apžiūrint R. S. galvoje ant kaktos virš dešinio antakio matyti mėlynė, ant kairio smilkinio matyti patinimas ir nubrozdinimas (1 t., b. l. 153-157).

2022 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 20 d. 07.41 val. policijos įvykių registre esantis garso įrašas. Užfiksuota, kad moteris skambina į BPC, prisistato R. S. ir nurodo, jog ją šiandien (duomenys neskelbtini), sumušė draugas. Operatorei klausiant ar čia sugyventinis, ar tiesiog draugas, R. S. atsako: „Jo. Sugyventinis“ (1 t. b. l. 158-159).

2022 m. rugpjūčio 20 d. 08.40-08.50 val. surašytame Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta R. S., vilkinti raudonos spalvos chalatu. Apžiūrint moters galvą, ant kaktos virš dešinio antakio matosi mėlynė, ant kairio smilkinio matosi patinimas ir nubrozdinimas (1 t., b. l. 153-157).

2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 114-115).

2022 m. rugsėjo 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos serveryje esantys 2022 m. rugpjūčio 21 d. pareigūnų kūno kamerų (BODY kameros) įrašai. Užfiksuota, kaip pareigūnai bando patekti į namo vidų, ieško smurtautojo, bendrauja su pasirodžiusia moterimi ir vyru, pareigūnui paklausus „o kas čia sugyventinis Jūsų ar vyras?“, moteris (R. S.) nurodo, kad sugyventinis, į klausimą kiek laiko katu gyvena, atsako, kad metus (2 t., b. l. 86-89).

2022 m. rugpjūčio 21 d. 21.45 - 21.55 val. surašytame Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, šviesių plaukų moteris, dėvinti geltonos spalvos megztinį, mėlynos spalvos sportinius marškinėlius, juodos spalvos kelnes, baltos spalvos kojines ir juodos spalvos batus. Kairėje kaktos pusėje matosi įdrėskimas ir paraudimas, už kairės ausies mėlynė, ant kairės rankos alkūnės matosi paraudimas, ant kairės pusės dubens matosi mėlynė ir įdrėskimai (2 t., b. l. 77).

2022 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-2).

2022 m. rugpjūčio 20 d. 08.80 val. R. L. nustatytas 2,02 promilių girtumas, 2022 m. rugpjūčio 21 d. 21.22 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas (1 t., b. l. 124-125; 2 t., b. l. 9-10).

VTMT specialisto išvada Nr. M 834/2022(02) patvirtina, kad atlikus R. S. lavono teismo medicinos tyrimą buvo nustatyta:

R. S. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais; tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes; mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki lavono tyrimo.

Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinėje ir pilve, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, galimai neužilgo iki mirties ir gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimais padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, galimai ir vieno smūgio pasėkoje, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne, muštinė žaizda apatinėje lūpoje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkiasdešimt dviejų (52) trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu ar artimu metu kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai; šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pjautinės žaizdos smakre, dešiniame smilkinyje ir dešinėje kojoje padarytos pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai gyvam žmogui atitinka nežymų arba nesunkų sveikatos sutrikdymą (priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo trukmės).

Linijiniai odos įdrėskimai abiejose kojose padaryti bukabriauniu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio smaigalys ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje.

R. S. lavono kraujyje rasta 0,42 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. R. S. kūne pomirtinių sužalojimų nėra. Poodinės kraujosruvos riešų, dilbių srityse galėjo gautis ir ginantis nuo smūgių.

Nustatytų sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad po patirtų sužalojimų R. S. galėjo atlikti valingus veiksmus. Po patirtų sužalojimų mirtis galėjo įvykti keleto valandų bėgyje. Sužalojimų padarymo metu R. S. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Vertinant sužalojimų gausumą, jų įvairų išsidėstymą ir skirtingą pobūdį, jie griuvimui nebūdingi (4 t., b. l. 82-90).

Specialistas D. T. dėl specialisto išvados paaiškino, kad mirtis ištiko dėl daugybinių pilvo ir krūtinės sumušimų, pasireiškusių kraujosruvomis ir nubrozdinimais, daugybinių šonkaulių lūžių. Kaip ir nurodyta išvadoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, greičiausiai galėjo būti koja. Šonkaulių lūžiai - galimai buvo užšokta ant krūtinės, galimai buvo užlipta, stipriai suduota iš viršaus. Išvadoje žodis „smūgiai nepavartotas“, tai trauminių poveikių kontaktai. Vienu smūgiu buvo galimai padaryti keli trauminiai poveikiai. Linijinis įbrėžimas kojoje, tai pjautinė žaizda, greičiausiai buvo panaudotas pjaunančių savybių tyrintis daiktas. Greičiausiai tokių buvo 11. Buvo trys pjautiniai sužalojimai veide ir kojoje, kiti įdrėskimai. Pjautinė žaizda kojoje pereina į įdrėskimą. Greičiausiai tai buvo tas pats įrankis, tik ne ta pati vieta, geležtė pjauna, o smaigalį pavertus daromas įdrėskimas. Ar čia bandant kankinti, ar kaip, negali įsivaizduoti. Taip pat yra poodinių kraujosruvų ir išoriniuose lytinuose organuose, gal buvo bandoma išžaginti. Linijiniai įbrėžimai buvo užpakaliniame kojų paviršiuje. Matosi, kad jie padaryti grynai įrankiu, ne tempiant žole ar žeme. Nugaroje yra nubrozdinimai, jie galėjo būti padaryti tempiant. Tokie šonkaulių sužalojimai galėjo būti padaryti ir ne tik šokinėjant, bet ir spiriant koja, tačiau didesnė tikimybė, kad buvo šokinėjama, užlipta. Arba pilna pėda, arba užlipus, arba užšokus. Vienu poveikiu lūžo abiejų pusių šonkauliai, buvo lūžę abiejų pusių šonkauliai. Nugaroje galėjo ir spirti, bet šonuose padaryti lūžiai yra patirti labiau užšokus ir spaudžiant. Išvadoje nurodyta ne smūgių skaičius, o trauminiai kontaktai. Jei žmogų velki ir nubrozdini, tai ne smūgis, tai trauminis poveikis.

Objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas GMP kvietimo 2022 m. rugsėjo 10 d. 21.04 val. į (duomenys neskelbtini), garso įrašas. Pranešėjas kviečia pagalbą, nurodo, kad iš antro aukšto iškrito žmogus. BPC operatorius duoda nurodymus paskambinusiam asmeniui daryti nukentėjusiam dirbtinį kvėpavimą. Pranešėjas keikiasi ir nurodo, kad nukentėjusioji mirusi, iš pokalbio galima suprasti, kad paskambinęs asmuo dirbtinį kvėpavimą bandė daryti vos keletą kartų, ne ilgiau kaip pusę minutės, o po to nurodo operatoriui, kad jinai mirė, kad jis jau „spaudaliojo valandą laiko“, operatoriui klausiant, ar jis daro paspaudimus, atsako: „Kokius paspaudimus? Jinai mėlyna guli, kokius paspaudimus“. Tolimesnis pokalbio turinys irgi patvirtina, kad pranešėjas daug keikiasi, reikalauja iškviesti greitąją, paspaudimus daryti neturi jėgų, teigia, kad nukentėjusioji yra pamėlusi ir gaivinimas beprasmiškas (3 t., b. l. 171-176).

2022 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad lyginant R. L. naudoto mobilaus ryšio telefono jungimosi prie mobilaus ryšio operatoriaus stočių atitinkamais laikotarpiais duomenis su nužudytosios R. S. naudoto mobilaus ryšio telefono analogiškais duomenimis, nustatyta, kad abu telefonai vienu metu jungėsi ir veikė tų pačių bazinių stočių (duomenys neskelbtini) mieste, apimančių R. S. skirtą gyvenamąjį būstą arba (duomenys neskelbtini) rajone, apimančių (duomenys neskelbtini), tai yra įvykio vietą, veikimo zonose. Taip pat fiksuojami mobiliojo ryšio abonentų kontaktai 2022 m. rugsėjo 10 d. nuo 19.04 val. tarp R. S. ir R. G. ( 3 t., b. l. 129-133).

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 519/2022 (01) patvirtina, kad iš įvykio vietos paimtose nuoplovoje nuo namo koridoriaus prie durų, nuoplovoje nuo skardos kampo sandėliuke, ant šlepečių, sportinių batų „Adidas“, R. L. rankų panagių turinyje, R. S. rankų nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. S. DNR profilis su 99,99999999999999999999998646 procentų tikimybe. Atlikus tyrimui pateikto plaukų kuokšto DNR tyrimą, nustatytas R. S. DNR profilis su 99,99999999999999999999998646 procentų tikimybe ( 4 t., b. l. 96-111).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G1968/2022 (02) konstatuota, kad R. L. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio peties srityje, padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu ir galėjo būti padarytas įvairiomis aplinkybėmis vienu trauminiu poveikiu 2022 m. rugsėjo 10 d. Jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (4 t., b. l. 116-118).

VTMT Toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-N 1951/2022(01) nurodyta, kad R. L. šlapime, paimtame 2022 m. rugsėjo 13 d. 12.06 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (4 t., b. l. 127).

2022 m. rugsėjo 10 d. 23.47 val. R. L. nustatytas 2,03 promilių girtumas (6 t., b. l. 2).

2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti gyvenamasis namas, kiemas, moteriškos lyties lavonas su smurto žymėmis ir kt., tarp kitų įrodymų paimta raudonos spalvos moteriškas chalatas, juodos spalvos bliuzonas, raudonos spalvos kelnės, šlepetės (2 t., b. l. 106-110, 112- 135).

2022 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti iš įvykio vietos 2022 m. rugsėjo 11 d. paimti daiktai - moteriškas chalatas, bliuzonas, kelnės, stiklinė, raktai ir kt. (3 t., b. l. 149-152).

2022 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 11 d. rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas REDMI, nustatyta, kad jame esančioje programėlėje „Facebook“ registruotas naudotojas „R. L.“, tarp kurio draugų yra naudotojai „R. M.“ ir „M. M.“. IT duomenimis šios anketos priklausė R. S. (3 t., b. l. 164-167).

2022 m. lapkričio 15 d. apžiūrėta 2022 m. rugsėjo 14 d. iš VTMT Kauno skyriaus paimta R. S. liemenėlė (3 t., b. l. 69-70, 177-178).

2022 m. rugsėjo 11 d. liudytoja L. A. pateikė R. L. asmeninius daiktus - sportinius batus „Adidas“ ir du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ ir „REDMI“, kurie 2022 m. lapkričio 23 d. buvo apžiūrėti, apžiūros protokole užfiksuota juose esanti informacija (3 t., b. l. 71-72; 4 t., b. l. 1-35).

2022 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti asmens kratos metu 2022 m. rugsėjo 11 d. paimti R. L. grandinėlė, marškinėliai ir sportinis kostiumas (4 t., b. l. 36-42, 3 t., b. l. 73-74, 6 t., b. l. 12).

2022 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti R. L. parodymų patikrinimo vietoje R. L. gyvenamojoje vietoje metu paimti R. S. daiktai. Apžiūrima R. S. priklausanti kuprinė su joje esančiais smulkiais daiktais, kvepalų buteliukas, raudonos spalvos liemenė, juodos spalvos sportiniai batai (4 t., b. l. 43-77; 6 t., b. l. 41).

Dėl kaltinimų 2022 m. rugpjūčio 20 d. ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. L. kaltę iš esmės pripažino, patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. buvo konfliktas, pamatė R. gulinčią, šalia buvo kitas vyras ir jis susinervino smūgiavo kelis kartus R. iš delnų. Ryte kai ji pabėgo, jis nesmurtavo, buvo žodinis konfliktas. Ji iškvietė policiją. Jis draugui pasiūlė eiti kartu į parduotuvę pasiimti kažko išgerti. Nuėjus į parduotuvę, atvažiavo policija, jį išsivežė ir uždarė. Pirmojo įvykio metu mama dar buvo, čia kai vyko visas tas konfliktas, ji išvažiavo tik iš ryto, apie 5-6 valandą. Po to, kai išvažiavo mama, ryte buvo tik žodinis konfliktas, jis tiesiog rėkė.

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. jai būnant R. L. namuose, apie 3 val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis R. L.. R. buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, pradėjo konfliktuoti, ėmė mušti, suduodamas daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tą patį rytą, apie 07.00 val. R. atsigulė į lovą ir pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, jis išlipo iš lovos ir ėmė ją gulinčią mušti, sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko vėl juto fizinį skausmą. Ji per langą pabėgo iš namų ir iškvietė pagalbą. Liudytojas V. M. patvirtino atvykęs pagal iškvietimą dėl smurto, ant R. S. akivaizdžiai matęs sužalojimus – kaktoje buvo guzas, pabrozdinimas, o pati nukentėjusioji papasakojo jam, kad R. L. ją sumušė 3 val. ryto ir apie 7 val. ryto, po ko ji pabėgusi iš namų. Ž. B. taip pat nurodė žinojęs, kad R. S. sumušė R. L., dėl ko jį parduotuvėje sulaikė ir išsivežė pareigūnai. Liudytoja R. G. patvirtino 2022 m. rugpjūčio 20 d. mačiusi sumuštą R. S., kuri nurodė, jog ją sumušė R. L.. BPC garso įrašas patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. 7.41 val. R. S. pranešė, kad ją sumušė draugas. 2022 m. rugpjūčio 20 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota R. S. galvoje mėlynė virš dešinio antakio, ant kairio smilkinio matosi patinimas ir nubrozdinimas. Tos pačios dienos pareigūnų kameromis įrašyti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, jog R. S. nurodo, jog ją sumušė R. L., nurodo, kad jai skauda.

Dėl R. S. sužalojimo 2022 m. rugpjūčio 21 d. kaltinamasis R. L. taip pat pripažino kaltę ir neneigė tą dieną naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. S.. Dėl sužalojimų 2022 m. rugpjūčio 21 d. R. L. parodė, kad sėdėjo kieme trise, t. y. jis, R. ir Ž. B., kuris buvo jau „gatavas“. Jie vėl susiginčijo ir pradėjo konfliktuoti. Ji sėdėjo iš šono ir ji kažką jam pasakė. Jis kai išgėręs būna gana agresyvus, tai ją su ranka nustūmė, ji virto su visa kėde. Tada ji šoko ir pradėjo bėgti laukais. Jis ją bėgdamas pagavo, gal pastūmė į žoles, ji nugriuvo. Pastatė ją ir klausė, „ką tu čia darai ir ko čia lakstai?“, pasiūlė grįžti ir atsisėsti. Ji vėl pradėjo lakstyti po kiemą. Jį paėmė nervas, nes pagalvojo, kad vėl jam iškvies policiją. Pradėjo dar rėkauti, išgirdo kaimynai, sudavė jai kelis kartus, gal 4-5 smūgius ir viskas, ji kaip ir apsiramino, kaip ir viskas buvo gerai. Toliau atsisėdę gėrė ir pamatė, kad ateina dviese ar trise, vienas iš jų su kastuvu. Jis sakė paleisti tą moterį. Pasakęs jai, kad eitų pas juos, nes jam paskui iškvies policiją, bet ji nesitraukė ir sakė, kad niekur neis, tada išgirdo, kad atvažiuoja su sirenomis, nežinojo, ką daryti, išsigando, kad jį vėl išveš. Užlipo su R. į antrą aukštą po tokiu stogeliu ir pasislėpė.

Šį įvykį betarpiškai matė liudytojai A. A., A. K., L. P. ir N. G.. Šie liudytojai, buvę gretimoje sodyboje, matė ir girdėjo, kaip R. L. naudojo fizinį smurtą prieš R. S.. Liudytoja A. A. parodė, kad R. L. yra jos kaimynas. 2022 m. rugpjūčio 21 d. po pietų pas ją į kiemą buvo atbėgusi mergina. Ji buvo sumušta, visas veidas buvo mėlynas, nebuvo priekinių dantų, o ji kartojo, kad nesakytų, kur ji yra. Atėjęs R. kvietė ją eiti namo ir įkalbėjo pareiti. To įvykio tęsinys buvo toks, kad tą patį vakarą, išgirdusi riksmą, pamatė, jog ji rėkdama bėga į jos pusę. R. čiupo ją, nusitempė ir paskui jau mačiusi, kaip jis ją mušė sode. Jis spardė ją kojomis, mušė kumščiais, smarkiai mušė. Liudytoja rėkusi labai garsiai, nes galvojo, kad jis ją užmuš. Tuo metu, kai jis ją mušė, mergina gulėjo ir jis ją tąsė. Smūgių tikrai buvo daugiau negu dešimt. Pas liudytoją tuo metu dar buvo N. G., A. K. ir L. P., jie taip pat viską matė. Vyrai pasileido bėgti, o A. turėjo telefoną ir iškvietė policiją. L. P. parodė, kad toje sodyboje kartu buvo N. G., A. K. ir dar viena moteris A., kurios pavardės nežino. Sėdėdami lauke išgirdo, kad kažkas rėkauja. Pažvelgęs į gretimą kiemą, pamatė, kad sode vaikinas vejasi merginą, ją pasivijęs pargriovė ir pradėjo ją spardyti. Pradėjo eiti link tos sodybos, nes norėjo įsitikinti, kas ten vyksta. Prie jo prisijungė N. ir jie dviese ėjo link tos sodybos. Tuomet tas vaikinas, pamatęs, kad jie ateina, pasiėmė merginą ir nusivedė į kiemą. Atvykus policijai jie dar buvo, o R. L. su mergina buvo užsirakinę, policija turėjo išlaužti langą, kad galėtų patekti vidun. Mergina, kai ją išvedė į medicinos punktą, turėjo sužalojimų ant veido. Analogiškus parodymus davė liudytojas N. G.. Liudytojas V. M., (duomenys neskelbtini) PK pareigūnas, patvirtino kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. atvykus į R. L. sodybą rado palėpėje pasislėpusius R. L. ir R. S.. R. L. buvo agresyvus. Bendravo su nukentėjusiąja R. S., ji paaiškino, kad sugyventinis prieš ją smurtavo. Nepamena jau tiksliai visų aplinkybių, kiek smūgių ir panašiai, bet ten buvo suduota daug smūgių. Akivaizdžiai matėsi mėlynės veide, net nereikėjo per daug klausinėti. Buvo gal dar kažkokie lyg patinimai ar mėlynės, jau dabar tiksliai neatsimena. Dar lyg buvo ant rankų ir lyg ant pilvo, bet tikrai matėsi, kad ji buvo sumušta. Nurodė, kad ją sumušė R. L..

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos serveryje (nurodomas el. adresas) esantys 2022 m. rugpjūčio 21 d. pareigūnų kūno kamerų (BODY kameros) įrašai. Užfiksuota kaip pareigūnai bando patekti į namo vidų, ieško smurtautojo, bendrauja su pasirodžiusia moterimi ir vyru, moteris nurodo, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo (2 t., b. l. 86-89).

2022 m. rugpjūčio 21 d. 21.45 - 21.55 val. surašytame asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, šviesių plaukų moteris, dėvinti geltonos spalvos megztinį, mėlynos spalvos sportinius marškinėlius, juodos spalvos kelnes, baltos spalvos kojines ir juodos spalvos batus. Kairėje kaktos pusėje matosi įdrėskimas ir paraudimas, už kairės ausies mėlynė, ant kairės rankos alkūnės matosi paraudimas, ant kairės pusės dubens matosi mėlynė ir įdrėskimai (2 t., b. l. 77).

R. S. padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą patvirtina specialisto išvada. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1999/2022(02) nurodyta, kad vertinant tyrimui pateiktą medžiagą negalima išdiferencijuoti sužalojimų pagal jų padarymo laiką, tai yra negalima atskirti, kurie padaryti 2022 metų rugpjūčio 20 d., o kurie 21 dieną, tačiau visi sužalojimai padaryti būtent tomis dienomis, išskyrus kelias poodines kraujosruvas, kurios gali būti senesnės. Specialistas išskyrė konstatavo sumušimus ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje ir kairėje, kairėje smilkininėje srityje, karėje užausio srityje, kairės akies apatiniame voke pereinant į skruostą, kaklo priekyje ties gerklomis bei ties raktikaulių vidiniais galais, kairės rankos alkūnės linkyje ir dilbio viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, kairiojo sėdmens viršutiniame - išoriniame ketvirtyje ir juosmens kairėje pusėje. Viso galima išskirti bent keturiolika atskirų traumuojančių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai veide, kakle, kairėje užausio srityje ir kairėje rankoje atspindi traumuojančius kontaktus su riboto paviršius daiktais, labiau tikėtina atsiradę nuo kito asmens rankomis suduodamų smūgių ar spaudimo pirštais. Kairio sėdmens ir juosmens kairės pusės sumušimuose poodinių kraujosruvų fone įžiūrimi vertikalios krypties linijiniai įdrėskimai rodo vertikalios krypties dinaminį traumuojantį kontaktą, kas galėtų būti spiriant apauta koja, velkant auką arba griūvant ir traumuojantis į aplinkos iškilusius daiktus.

Įvertinus pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, liudytojų parodymus, pačios R. S. parodymus, pripažintina, kad šie įrodymai neprieštarauja specialisto užfiksuotų sužalojimų pobūdžiui, laikui ir lokalizacijai. Kaltinamojo R. L. parodymai, kad jis sudavęs tik keletą smūgių, atmestini kaip prieštaraujantys visumai aukščiau surinktų parodymų. Įrodymų kad R. S. galėjo būti sužalota kitų asmenų kitoje vietoje ir kitu laiku, nei nurodyta kaltinime, nėra.

Kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl R. S. sužalojimo 2022 m. rugpjūčio 20 d. ir rugpjūčio 21 d., pasitvirtino.

Abi aptariamos kaltinamojo R. L. padarytos veikos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos kaip veikos, padarytos prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. S.. Kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė nepasitvirtino, todėl R. L. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne BK 140 straipsnio 2 dalį. Detalūs motyvai dėl šeimos nario sąvokos išdėstomi nuosprendyje žemiau, aptariant kaltinimų pagal BK 129 straipsnį kvalifikavimą.

Dėl kaltinimų 2022 m. rugsėjo 10 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte.

Kolegija, įvertinusi surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. L. kaltė tyčia nužudžius R. S. įrodyta.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamojo R. L. padarytos veikos ir padarinių – nukentėjusiosios R. S. mirties - yra priežastinis ryšys, kadangi jis tyčia sužalojo R. S. ir būtent šie kaltinamojo padaryti sužalojimai lėmė nukentėjusiosios mirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad R. S. lavonas buvo rastas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. VTMT specialisto išvada Nr. M 834/2022(02) patvirtina, kad R. S. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinėje ir pilve, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ir kairės krūtinplėvės ertmes.

Kaltinamasis R. L. iš esmės pripažino visas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nepripažino tik to, kad R. S. buvo jo sugyventinė, taip pat tvirtino, kad jis negalėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta specialisto išvadoje.

Kaltinamojo R. L. parodymai dėl suduotų nukentėjusiajai smūgių skaičiaus buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 11 d. apklausiamas kaltinamasis parodė, jis nukentėjusiajai kelis kartus sudavė dešine ranka - delnu į galvą, po smūgių R. nukrito ant žolės prie pirties. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 15 d. apklausiamas kaltinamasis parodė, kad sudavė 2-3 kartus R. į veidą, o kai ji buvo sandėliuke, sugriebęs tempė ją už plaukų. Vėliau pastūmė ją link šulinio, ji nukrito ir atsistojo, tada jis sudavė bendrai 4-5 kartus į galvą, vėliau dar du kartus sudavė į veidą, tokiu būdu nurodo sudavęs 8-10 smūgių.

Parodymų patikrinimo vietoje R. L. parodė, kad pirmą kartą nukentėjusiajai sudavė 2-3 smūgius, kai nukentėjusioji užsidarė sandėliuke, suėmęs nukentėjusios plaukus juos kaire ranka laikė ir traukė į save, vėliau priėjęs prie R. S. jai sudavė 5 smūgius, dar vėliau jai sudavė 2 smūgius. Visus smūgius sudavė į galvą delnais. Pagal kaltinamojo parodymus jis nukentėjusiajai sudavė iš viso 9-10 smūgių. Taip pat nurodė, kad pati nukentėjusioji ne kartą griuvo, vieną kartą po jo pastūmimo atsitrenkė ir nugriuvo ant trinkelių.

Teisiamojo posėdžio metu R. L. nurodė sudavęs nukentėjusiajai ne daugiau 14 smūgių. Sudavė 5-6 smūgius, vėliau 4-5 smūgius į galvą, trečią kartą irgi sudavė 3-4 smūgius jai į galvą rankomis. Vėliau patikslino, kad į veidą smūgiavo, tai galėjo būti iki 20 smūgių, bet iš kojų tikrai neatsimena, kad būtų ją spardęs.

Iš specialisto išvados matyti, kad teismo medicinos ekspertas nustatė 69 trauminius poveikius ir išskyrė įvairaus pobūdžio ir sunkumo sužalojimus:

5 trauminiai poveikiai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinėje ir pilve, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai su kairės pusės pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, blužnies ir kepenų plyšimai, padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, padaryti galimai neužilgo iki mirties ir gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Paaiškindamas išvadą ekspertas nurodė, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, greičiausiai galėjo būti koja. Šonkaulių lūžiai padaryti galimai užšokus ant krūtinės, stipriai suduodant iš viršaus. Tokie šonkaulių sužalojimai galėjo būti padaryti ir ne tik šokinėjant, bet ir spiriant koja, tačiau didesnė tikimybė, kad buvo šokinėjama, užlipta;

1 trauminis poveikis: muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimais padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, galimai ir vieno smūgio pasėkoje, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

52 trauminiai poveikiai: daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne, muštinė žaizda apatinėje lūpoje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkiasdešimt dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu ar artimu metu kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai; šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

11 trauminių poveikių: pjautinės žaizdos smakre, dešiniame smilkinyje ir dešinėje kojoje padarytos pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Linijiniai odos įdrėskimai abiejose kojose padaryti bukabriauniu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio smaigalys ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai gyvam žmogui atitinka nežymų arba nesunkų sveikatos sutrikdymą (priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo trukmės). Taigi nukentėjusiajai buvo nustatyta trys pjautiniai sužalojimai veide ir kojoje bei aštuoni linijiniai odos įdrėskimai abiejose kojose. Ekspertas nurodė, kad pjautiniams sužalojimams padaryti buvo panaudotas pjaunančių savybių turintis daiktas, pvz. peilis. Kadangi pjautinės žaizdos vietomis pereina į įdrėskimus, ekspertas padarė prielaidą, kad iš pradžių buvo pjaunama ašmenimis, o po to įrankį pavertus smaigaliu, daromas įdrėskimas, tai yra auka tokiu būdu galimai buvo kankinama.

Kaltinime nurodoma, kad R. L. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas savo sugyventinei R. S. daugybinius, ne mažiau šešiasdešimt devynis smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, tampydamas ją už kojų ir plaukų, tokiais savo veiksmais – ilgalaikiu mušimu, sukėlė jai dideles fizines kančias ir skausmą bei padarė kūno sužalojimus, nuo kurių nukentėjusioji mirė.

Apklausiamas ekspertas paaiškino, kad specialisto išvadoje nurodomi trauminiai poveikiai, o ne smūgiai, vienu smūgiu gali būti padaromi keli trauminiai poveikiai. Šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, kadangi negalima patikimai konstatuoti, jog nukentėjusiajai buvo suduoti būtent šešiasdešimt devyni smūgiai, kas atitiktų nustatytų trauminių poveikių skaičių. Galima pripažinti nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti šešiasdešimt devyni trauminiai poveikiai.

Pabrėžtina ir tai, kad tokie eksperto nustatyti trauminiai poveikiai kaip pjautiniai sužalojimai ar odos įdrėskimai, nubrozdinimai, linijiniai įbrėžimai nėra padaryti suduodant smūgius.

R. L. parodymai, kad linijiniai sužalojimai kojoje bei pjautinės žaizdos galvoje galėjo atsirasti R. S. griuvinėjant sandėliuke bei tuo metu, kai jis ją vilko į kitą vietą, atmestini kaip prieštaraujantys nustatytų sužalojimų pobūdžiui. Velkant žmogų galima padaryti sužalojimus išilgai velkamo kūno, tuo tarpu R. S. kojose nustatyti dagybiniai linijiniai įdrėskimai skersai kojų.

Ekspertas išsakė prielaidą, kad pjautiniai sužalojimai ir odos įdrėskimai galėjo būti padaryti pjaunančiu įrankiu, pavyzdžiui peiliu. Kaltinamasis nurodė, jog tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai pačiai griūnant sandėliuke, kur yra visokių vinių ir panašių daiktų, ar jam bandant nukentėjusiąją pernešti (pervilkti) į kitą vietą.

Fotolentelėse prie įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuoti sužalojimai, padaryti R. S.. Nuotraukose Nr. 14 ir Nr. 15 matyti daugybiniai įbrėžimai nukentėjusiosios kojose. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įbrėžimai padaryti ne išilgai kojų, o skersai, vienodais atstumais per visą koją, sprendžia, jog tokie įbrėžimai negalėjo būti padaryti velkant nukentėjusiąją ar jai nukritus ant pašalinių daiktų, kaip kad nurodė kaltinamasis. Įbrėžimų pobūdis ir lokalizacija atitinka eksperto padarytą prielaidą, kad jie galėjo būti padaryti pjaunančiu įrankiu, tai yra peiliu. Tai liudija, kad šie sužalojimai padaryti būtent R. L. ir padaryti sąmoningai, tyčia. Pažymėtina ir tai, kad sandėliuko nuotraukose (Nr. 38 ir Nr. 39) užfiksuotos grindys, išklotos linoleumu ir ant jų nėra jokių pašalinių daiktų, galinčių padaryti tokius sužalojimus nukentėjusiajai pačiai nukritus ar ją velkant grindimis, taip pat pjautines žaizdas galvoje.

Taigi įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija keičia kaltinimą dalyje ir dėl R. S. padarytų pjautinių sužalojimų veide ir kojoje bei aštuonių linijinių odos įdrėskimų abiejose kojose, konstatuojant, kad šie sužalojimai padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nenustatytu pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu.

Remiantis tuo, kolegija konstatuoja nustatyta, jog kaltinamasis R. L., tyčia rankomis ir kojomis suduodamas R. S. smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, tampydamas ją už kojų ir plaukų, nenustatytu pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu žalodamas nukentėjusiąją, tokiais savo veiksmais – ilgalaikiu mušimu padarydamas daugybinius šešiasdešimt devynis trauminius poveikius, sukėlė jai dideles fizines kančias ir skausmą bei padarė kūno sužalojimus, kurių pasėkoje nukentėjusioji mirė.

Vieni iš sužalojimų, tiesiogiai lėmusių nukentėjusiosios mirtį, yra daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai. Ekspertas paaiškino, kad šonkaulių lūžiai padaryti galimai užšokus ant krūtinės, stipriai suduodant iš viršaus. Tokie šonkaulių sužalojimai galėjo būti padaryti ir ne tik šokinėjant, bet ir spiriant koja, tačiau didesnė tikimybė, kad buvo šokinėjama, užlipta. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios šonkaulių lūžiai galėjo atsirasti jam darant dirbtinį kvėpavimą. BPC garso įrašas tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia. Pranešėjas (R. L.) kviečia pagalbą, nurodo, kad iš antro aukšto iškrito žmogus. BPC operatorius duoda nurodymus paskambinusiam asmeniui daryti nukentėjusiam dirbtinį kvėpavimą. Pranešėjas keikiasi ir nurodo, kad nukentėjusioji mirusi, iš pokalbio galima suprasti, kad paskambinęs asmuo dirbtinį kvėpavimą jei ir bandė daryti, tai darė vos keletą kartų, ne ilgiau kaip pusę minutės, o po to nurodo operatoriui, kad jinai mirė, kad jis jau „spaudaliojo valandą laiko“, operatoriui klausiant, ar jis daro paspaudimus, atsako: „Kokius paspaudimus? Jinai mėlyna guli, kokius paspaudimus“. Tolimesnis pokalbio turinys irgi patvirtina, kad pranešėjas keikiasi, reikalauja iškviesti greitąją, nurodo, kad paspaudimus daryti neturi jėgų, teigia, kad nukentėjusioji yra pamėlusi ir gaivinimas beprasmiškas (3 t., b. l. 171-176). Kadangi šonkaulių lūžiai buvo vieni iš sužalojimų, tiesiogiai lėmusių nukentėjusiosios mirtį, o pats kaltinamasis, prieš darant dirbtinį kvėpavimą, BPC darbuotojui nurodė, jog nukentėjusioji jau mirė, yra visa mėlyna, tai dar kartą patvirtina, jog šonkaulių lūžiai negalėjo būti padaryti atliekant dirbtinį kvėpavimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai abipusiai šonkaulių lūžiai buvo padaryti kaltinamojo tyčiniais veiksmais - kojų smūgiais, greičiausiai užšokus nukentėjusiajai ant krūtinės.

R. L. teisme parodė, kad nuo pirmo smūgio iki kol pamatė, kad ji negyva, galėjo trukti apie 2 minutes, esą viskas įvyko labai greitai. R. S., kaltinamojo teigimu, prieš visą šitą buvo skambinusi draugei, tai nuo to jos skambučio draugei iki tada, kai jis skambino greitajai, viskas įvyko maždaug per 5 minutes. Kolegija, įvertinusi kitus byloje surinktus įrodymus, šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip neatitinkančius tikrovės.

Liudytoja R. G. parodė, kad susirašinėjo su R. S. tomis paskutinėmis dienomis. R. S. paprašė pažįstamo draugo D. numerio. Kai skambino ir prašė to telefono numerio, iš balso negalėtų pasakyti, kad ji buvo neblaivi ar skriaudžiama. Ji nusiuntė numerį. Bandė paskambinti, bet R. S. nekėlė ragelio, kitą dieną sužinojo, kad ji mirė.

Tarnybiniame pranešime dėl R. S. naudojamų telefono abonentų išklotinių matyti, kad R. S. 2022 m. rugsėjo 10 d. išties skambino liudytojai R. G.. 19.04 val. R. S. skambino mobilaus ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi R. G.), pokalbio trukmė 112 sekundžių. 19.07 val. R. S. skambino mobilaus ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi R. G.), pokalbio trukmė 73 sekundės. Nuo 20.14 val. iki 23.02 val. į R. S. mobilaus ryšio abonentą gauta 15 trumpųjų pranešimų iš R. G. naudojamo abonento.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. L. į BPC paskambino 2022 m. rugsėjo 10 d. 21.04 val. 2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad prieš R. S. buvo smurtaujama įvairiose sodybos vietoje – kraujo pėdsakai rasti gyvenamojo namo koridoriuje, sandėliuke, prie ūkinio pastato, priešais sandėliuko duris rastas R. S. plaukų pluoštas, išmėtyti drabužiai, fotolentelėse prie protokolo užfiksuota ant grindinio rasta ištisinė rusvos spalvos juosta panaši į kraują, fiksuojami nubrozdinimai nugaroje ir kojose, liudijantys apie tai, kad kūnas buvo velkamas.

Sugretinus šiuos parodymus, paneigiami kaltinamojo parodymai, kad smurtas truko apie 5 minutes, ir darytina pagrįsta išvada, kad R. L. prieš nukentėjusiąją pradėjo smurtauti netrukus po R. S. skambučio liudytojai R. G. ir smurtavo iki skambučio į BPC, kada kvietė pagalbą, nurodydamas, kad iš antro aukšto iškrito žmogus. Tai atitinka laikotarpį, nurodytą kaltinamajame akte – nuo 19 val. iki 21 val.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pavyzdžiui, nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numenant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sąvoka. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-316-1073/2018).

Fotolentelėse prie įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuotas nukentėjusiosios veidas (nuotraukos Nr. 5 7 9 11 12 22, 25), iš kurių matyti, kad jis yra labai sužalotas, užfiksuota pjautinės žaizdos smakre, dešiniame smilkinyje. Netoli sandėliuko įvykio vietoje rastas nukentėjusiosios plaukų kuokštas žolėje (nuotrauka Nr. 42), nustatyti aukščiau aptarti linijiniai odos įdrėskimai abiejose kojose, būdingi kankinimui, kiti daugybiniai sužalojimai. Visi sužalojimai (tame tarpe ir lūžiai) nukentėjusiajai R. S. buvo padaryti jai esant gyvai. Specialisto išvada Nr. M 834/2022(02) patvirtina, kad po šių sužalojimų nukentėjusioji R. S. dar gyveno keletą valandų. Nustatytų sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad po patirtų sužalojimų R. S. galėjo atlikti valingus veiksmus. Nėra abejonių, kad tiek smūgių sudavimo metu, tiek ir kurį laiką po jų sudavimo ir sužalojimų padarymo nukentėjusioji jautė stiprų skausmą. Ypač didelis nukentėjusiajai R. S. padarytų kūno sužalojimų skaičius, šių sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, mušimo laikotarpis, trukęs apie dvi valandas, patvirtina tai, kad jai gyvybė buvo atimta itin skausmingu būdu, kai kurie kaltinamojo smurtiniai veiksmai prilygsta kankinimui (sužalojimai kojose), patvirtina, kad kaltininkas neabejotinai suvokė savo veikos pobūdį, tai yra suvokė, kad jo smurtiniai veiksmai gyvybės atėmimo metu nukentėjusiajai sukėlė dideles fizines ir dvasines kančias ir kad gyvybės atėmimas buvo vykdomas itin žiauriai.

Įvertinusi nustatytą R. S. nužudymo mechanizmą, smurto pobūdį, trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo nužudyta nukentėjusioji R. S., peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kaltinamojo R. L. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip veika, padaryta prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. S..

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (iki 2023 m. birželio 1 d. ši sąvoka buvo išdėstyta BK 248 straipsnio 2 dalyje).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2012 m. birželio 4 d. nutarimu „Dėl baudžiamosios atsakomybės už artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą“ išaiškino, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą nei nustatytoji BK 129 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, taigi BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu nusikaltimu kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos“ pateiktas konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimas, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Pagal Konstitucinio teismo išaiškinimus, sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Vertinant konstitucinio teismo nurodytus kriterijus, svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. S. ir kaltinamasis R. L. atskirais laikotarpiais gyveno viename būste – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau vien tik šis faktas dar neduoda pagrindo išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, neįregistravusių santuokos (partnerystės), santykiai. Pats kaltinamasis R. L. neigė, kad R. S. buvo jo sugyventinė, nurodė, kad susipažino socialiniuose tinkluose 2021 m. gruodžio mėnesį, susitikdavo epizodiškai, jokio bendro gyvenimo nevedė, nukentėjusioji jo namuose neturėjo jokių daiktų. Kaltinamojo žodžius patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad R. R. L. gyvenamojoje vietoje rasta tik keletas nukentėjusiosios asmeninių daiktų – keli rūbai ir kuprinė su smulkiais daiktais. Bendraudama su policijos pareigūnais, R. S. nurodė, kad R. L. paėmė visus jos pinigus ir ji neturi už ką sugrįžti namo, taigi piniginės lėšos nebuvo bendros. R. S. kaimynai, apklausti liudytojais, patvirtino, jog būdavo laikotarpių, kad R. L. gyveno (duomenys neskelbtini) R. S. bute, tačiau tie parodymai patvirtina ir tai, kad tokie laikotarpiai buvo trumpi ir nepastovūs. Liudytojais apklausti R. L. kaimynai bei artimieji (liudytojai T. S., R. L., L. Š., G. R., Ž. B., R. Š., Z. L.) taip pat patvirtino, kad R. S. pas R. L. lankydavosi epizodiškai. Nustatyta ir tai, kad bendravimo su R. L. laikotarpiu nukentėjusioji pagimdė vaiką nuo kito vyro. Taigi jų pažintis truko apie 8 mėnesius, jų gyvenimo kartu laikotarpiai kartu buvo trumpi ir nepastovūs, lyginant su įprastais nuosekliais šeimos santykiais. Atskirai pažymėtina ir tai, kad pati R. S. savo iniciatyva nei pareigūnams, nei BPC darbuotojui nenurodė, kad R. L. yra jos sugyventinis, tai nurodė tik atsakydama į menamus klausimus (pvz., atsakydama į klausimą, kas jai yra smurtavęs asmuo – vyras ar sugyventinis?). Teismo daromos išvados, kad tarp R. L. ir R. S. nebuvo santykių, atitinkančių šeimos sampratą, nekeičia ir socialinės darbuotojos B. Č. parodymai bei liudytojų Ž. M., T. M. ar I. G. parodymai, kadangi juose taip pat nurodoma epizodiški R. L. ir R. S. santykiai.

Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad R. L. ir R. S. asmenų nesiejo tarpusavio atsakomybė ar savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas kaip šeimos nariams. Vien epizodinio gyvenimo kartu faktas, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (kasacinė nutartis Nr. 2A-6/2012).

Taigi iš kaltinimų, kaip minėta aukščiau, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šalintina aplinkybė, kad veika padaryta savo šeimos nariui – sugyventinei. Tiek veika, padaryta 2022 m. rugpjūčio 20 d., tiek veika, padaryta 2022 m. rugpjūčio 21 d., kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui mušant jį.

Tais pačiais motyvais iš kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus šalintina aplinkybė, kad veika padaryta savo šeimos nariui – sugyventinei, o kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą..

Dėl bausmių

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Skirdamas kaltinamajam bausmes už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (BK 61 straipsnis). BK 54 straipsnis „Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai“ numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamasis R. L. vedęs, nedirbantis, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 43), į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas (2 t. b. l. 68), anksčiau teistas devynis kartus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes ir gailėjosi dėl padarytų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nustatytas BPK, neišskiriant kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. 2022 m. rugsėjo 10 d. 23.47 val. R. L. nustatytas 2,03 promilių girtumas (6 t., b. l. 2). R. L. patvirtino, kad visais atvejais jo elgesį lėmė apsvaigimas nuo alkoholio, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. L. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos padarytos tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Nužudymas, įvykdytas kaltinamojo, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia.

Skiriant bausmes, vertinama visuma aukščiau aptartų aplinkybių, į tai, kad nėra nustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Asmuo praeityje ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl už padarytas veikas parinktinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai kad visų trijų padarytų veikų atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bausmių dydis nustatytinas didesnis, nei sankcijos bausmės vidurkis.

Už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 129 straipsnį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnį, kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Skirdamas bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą teismas subendrina bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja tada, kai ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).

Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2022 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. (bausmė nepradėta vykdyti), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi. Teismas parenka visišką bausmių sudėjimo būdą, kadangi asmuo anksčiau teistas devynis kartus, po paskutinio nuosprendžio padarė dar tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinimą palaikanti prokurorė paprašė R. L. pripažinti pavojingu recidyvistu. BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. R. L. formaliai atitinka šias įstatyme numatytas sąlygas.

BK 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Kolegija atsižvelgia tai, kad nors R. L. yra teistas daug kartų, tačiau iki šiol buvo nuteistas tik už baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ar apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, bei prieš 5 metus už vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Manytina, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas nebuvo ankstesnių veikų suformuoto elgesio tiesioginė išdava, todėl kaltinamasis nepripažintinas pavojingu recidyvistu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. L., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaip įtariamasis sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 20 d. 8.40 val., paleistas tą pačią dieną 17.08 val. (5 t., b. l. 89-92), sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 21 d. 21.20 val., paleistas 2022 m. rugpjūčio 23 d. 13.10 val. (5 t., b. l. 124-127). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu R. L. kaip įtariamasis sulaikytas 2022 rugsėjo 10 d. 23.35 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas (6 t., b. l. 10-11, 57-62), vėliau šią kardomąją priemonę pratęsiant. Kardomoji priemonė suėmimas tęsiama ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi 2023 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai (siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus; BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas) neišnyko.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji G. K. pareiškė 32 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 194-195). Tokią sumą prašo už visus patirtus dvasinius išgyvenimus, ji buvo jauniausiais vaikas šeimoje. Šeimoje buvo 3 seserys ir 3 broliai. Po tų įvykių blogas miegojimas, dažnas pagalvojimas, dažnas verkimas.

Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį 2 246 eurų turtinei ir 65 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b l. 171-173). Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos. Išmoką iš valstybės gavo, iš ieškinio ši suma nėra išminusuota. Neturtinė žala yra dėl dukros netekties - nervų gadinimas, išgyvenimai. Su dukra Raimonda bendravo artimai, kelis kartus per dieną susirašydavo, kalbėdavo telefonu. Turi 6 vaikus, du palaidoti.

Kaltinamasis R. L. R. S. sesers ieškinį prašo atmesti, nes jis visiškai nelogiškas, esą galėjo sukviesti visą giminės medį. Mamos ieškinys turėtų būti tenkintas iš dalies. Laidotuvių išlaidas jis sutinka padengti visiškai. Ieškiniai dėl neturtinės žalos nėra pagrįsti ir tokios sumos yra kosmosas, jis tiek metų sėdėdamas tokių sumų niekaip nepadengs.

I. S. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad ji organizavo dukters laidotuves ir savo lėšomis padengė visas išlaidas, susijusias su laidojimo paslaugų suteikimu. Iš ieškinio matyti, kad šias išlaidas sudarė laidojimo paslaugos – 1936 Eur, raidžių užrašymas ant paminklo – 200 Eur, kunigo paslaugos 50 Eur, keturnedėlis – 100 Eur, maistas šarvojimo metu – 50 Eur, visa bendra nurodoma turtinė žala – 2246 Eur. Prie ieškinio pridedamas UAB (duomenys neskelbtini) ramybės namai“ kasos pajamų orderio kvitas „už prekes ir laidojimo paslaugas“ – 1936 Eur.

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad su vėlesniais paminėjimais (gedulingi pietūs praėjus mėnesiui, pusei metų, metams po laidotuvių) susijusios išlaidos nėra laidojimo išlaidos, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo arba draudikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Įprastai atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Nagrinėjamu atveju buvo pateikta tik laidojimo namų kasos pajamų orderio kvitas, patvirtinantis 1936 Eur dydžio išlaidas, tačiau, kolegijos nuomone, priteistinos ir kitos laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos, kurios yra būtinos pagal papročius ir kurių dydis atitinka protingumo kriterijus - raidžių užrašymas ant paminklo – 200 Eur, kunigo paslaugos 50 Eur, maistas šarvojimo metu – 50 Eur (1936+200+50+50=2236 Eur). Minimos keturnedėlio išlaidos nelaikytinos laidotuvių išlaidomis, todėl nepriteistinos.

Vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, I. S. taip pat priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpa, tai yra 336 Eur (nuo 2022 m. birželio 1 d. – 42 Eur x 8). I. S. patvirtino šią išmoką gavusi. Mirusiojo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.291 straipsnis). Reikalavimas dėl laidojimo išlaidų iš dalies pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas iš dalies, jį mažinant laidojimo pašalpos dydžiu (2 236Eur – 336 Eur = 1 900 Eur).

Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-217-690/2018). Kolegija, konstatuodama nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, iš esmės remiasi nusikaltimo pasekmėmis ieškovėms – jų išgyvenimais dėl nusikaltimo praradus artimą asmenį, su kuriuo siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kolegija, spręsdama dėl žalos dydžio vertina tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus gyvybei, kurio pasekmės negrįžtamos, nužudytąją R. S. ir G. K. (sesuo) bei I. S. (motina) siejo stiprus dvasinis ir emocinis ryšys. Kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir motinos ar kitų artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią, netekus savo vaiko, brolio, sesers, su kuriuo juos siejo stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai. Neabejotinai dėl artimo žmogaus netekties abi nukentėjusiosios patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, netekties jausmą, kuris neigiamai atsilieps ieškovėms ir ateityje.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, kurie taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. L. nedirba, turto ar pajamų neturi. Kita vertus, kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes atlyginti priteistą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad neturtinė žala priteistina, bet dėl turtinės kaltinamojo padėties žalos atlyginimo dydis neturėtų būti maksimalus.

Byloje neginčijamos civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, kad R. S. ir nukentėjusiąsias siejo artimi, glaudūs ryšiai. Pažymėtina, kad prašomos priteisti sumos diferencijuotos ir civiliniuose ieškiniuose, atsižvelgiant į emocinį ryšį, santykių artumą ir glaudumą. Motinai, kaip asmeniui, kurį su nužudytąja siejo artimiausias emocinis ir dvasinis ryšys, priteistina didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma.

Kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į aukščiau išdėstytus kriterijus, taip pat į susiformavusią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo artimiausiems asmenims paprastai svyruoja nuo 15 000 Eur iki 30 000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-44-648/2016 - 20 273 Eur, Nr. 2K-57-697/2018 – 30 000 Eur, Nr. 2K-371-697/2018 – 20 000 Eur, Nr. 2K-88-788/2019 – 15 000 Eur, Nr. 2K-55-387/2023 – 20 000 Eur). Kolegija pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, priteistas minėtose bylose 2018 ar dar vėlesniais metais, yra tik orientacinio pobūdžio, nes būtina įvertinti ir realius pinigų vertės pokyčius, įtakojamus vidutinio darbo užmokesčio kilimo bei fiksuojamos infliacijos.

Civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, I. S. naudai priteisiant 23 000 Eur, o G. K. naudai – 14 000 Eur.

Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini), metu paimti objektai, lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini kaip menkaverčiai. R. S. priklausantys daiktai, artimiesiems neprašant juos grąžinti, sunaikintini kaip menkaverčiai. Kompaktiniai diskai su bylos informacija, paliktini prie bylos. R. L. priklausantys daiktai grąžintini jam jo paties prašymu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei į tai, kad gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo būtinas.

Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Regina Šeperienė pateikė prašymus priteisti nukentėjusiosioms atstovavimo išlaidas, nurodydama išlaidų pobūdį ir pridėdama pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas: G. K. - 1100 eurų, I. S. -1 500 eurų (7 t., b. l. 191-193). Šios išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteistinos iš kaltinamojo R. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo šauktai nukentėjusiajai G. K. iš teismo lėšų apmokėtos jos kelionės išlaidos į teismo posėdžius, iš viso 106,21 Eur (7 t., b. l. 174). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 20 d. veika) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 21 d. veika) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 3 mėnesių bausme ir galutinę bausmę paskirti 16 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2022 m. rugpjūčio mėnesį (trys dienos) ir laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę suėmimą R. L. pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Išieškoti iš R. L. 106,21 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:

G. K. naudai priteisti iš R. L. 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

I. S. naudai priteisti iš R. L. 23 000 Eur eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1900 Eur turtinės žalos atlyginimo.

G. K. naudai priteisti iš R. L. 1100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

I. S. naudai priteisti iš R. L. 1500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Voką Nr. 25, kuriame yra 10 kompaktinių plokštelių, palikti byloje.

R. S. priklausančius rūbus ir kitus daiktus, esančius paketuose Nr. 17 ir 18, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus (vokas Nr. 1, vokas Nr. 2, paketas Nr. 3, paketas Nr. 4, paketas Nr. 5, paketas Nr. 6, vokas Nr. 6, paketas Nr. 7 (kartoninė dėžė), paketas Nr. 8 (kartoninė dėžė), paketas Nr. 9 (kartoninė dėžė), paketas Nr. 10 (kartoninė dėžė), vokas Nr. 11, paketas Nr. 12 (kartoninė dėžė), paketas Nr. 427414) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

2022 m. rugsėjo 14 d. paimtus daiktus (paketas Nr. 13), voką Nr. 14 ir voką Nr. 15 su lyginamaisiais pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

R. L. priklausančius daiktus (tamsiai raudonos spalvos sportiniai batai „Adidas“ (pora) (paketas Nr. 11), mobilaus ryšio telefonai „Redmi“ ir „Samsung“ (paketas Nr. 427415), juodos spalvos marškinėliai „Zara man“ ir sportinis kostiumas „Furia Rossa“ (paketas Nr. 16), grandinėlė (vokas Nr. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. L..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtas nuteistasis apeliacinį skundą gali paduoti per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėJūratė Petraškienė