Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. vasario 2 d., apie 11.27 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. Š. vairuodamas automobilį „Volswagen Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš kiemo ir sukdamas į dešinę pusę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nepraleido iš dešinės pusės pagrindiniu keliu dviračiu važiuojančios Z. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu Z. J. dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 158 p. (Vairuotojas sukdamas į kairę arba į dešinę, privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme kaltinamasis A. Š. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, savo parodymais patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl nukentėjusiosios Z. J. sužalojimo kaltinamasis išgyvena, atsiprašė. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti: A. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (15 km/h greičio viršijimą) vieną kartą, nuobauda galiojanti, kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas iš atsakovo (duomenys neskelbtini), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisme apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad visada primintų vyrui, kad būtų atsakingas, laikytųsi Kelių eismo taisyklių, užtikrinti, kad daugiau nebūtų tokių nusižengimų. Kartu yra 15 metų, 12 metų vedę, gyvena darnoje, turi tris nepilnamečius vaikus. Jos išslavinimas aukštasis universitetinis, turi magistro laipsnį. Ji dirba, vyras nuveža ir parveža vaikus, vaikais rūpinasi. Vyras klausys jos ir elgsis atsakingai, nes yra labai pavyzdingas, atsakingas ir elgiasi padoriai. Apie įvykį sužinojo iš vyro netrukus po to. Vyras iki šiol labai pergyvena. Kadangi uždirba tik minimalius atlyginimus, turi įsipareigojimų, tris nepilnamečius vaikus, todėl prašome taikyti laidavimą be užstato.

Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo sutuoktinei I. Š..

Šios aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad laidavimo institutas gali būti taikomas ir be užstato.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones, vairuodamas automobilį blaivus, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67, 68 str.).

Ieškovė Z. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš (duomenys neskelbtini) prašo priteisti: 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 268,85 Eur turtinės žalos atlyginimui, 10 000,00 Eur negautų pajamų, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 90,00 Eur už dokumentų vertimą, 300,00 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir kitas bylos eigoje būsiančias išlaidas.

Ieškinio reikalavimai grindžiami šiais argumentais – eismo įvykio metu jai buvo diagnozuotas kairiojo blauzdikaulio viršutinės dalies lūžimas. Po sužalojimo kairysis blauzdikaulis buvo operuotas, po operacijos sekė ilgas gydymas, kuris dar nėra pasibaigęs. Reabilitacijos taikymas nebuvo labai efektyvus, tačiau tik iš dalies atkūrė kojos judesius, kurie yra nepakankami pilnavertiškam gyvenimui, nes iki šiol čiurnos judesiai yra riboti. Praėjus kuriam laikui po avarijos pradėjo skaudėti stuburas, buvo nustatyti juosmeninės stuburo dalies saikūs pakitimai, sena 1 laipsnio kompresinė deformacija, kuri gali būti siejama su eismo įvykiu. Paskutinis apsilankymas pas gydytoją buvo 2025-06-26, išrašytas nedarbingumo pažymėjimas iki 2025-07-10. Yra siunčiama traumatologo konsultacijai dėl darbingumo prognozės, koja einant šlubčioja, pėda „dega“. Jai paskirta reabilitacija VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo ilga, kasdien į reabilitaciją ir iš jos tekdavo vykti transportu, nes pavaikščioti toli negali iki šiol. Dėl to naudojausi įvairiomis pavėžėjimo paslaugomis: 2025-03-09 taksi - 3 Eur, 2025-04-15 taksi - 3 Eur, 2025-04-30 taksi - 3 Eur, 2025-05-07 taksi - 3 Eur, 2025-05-14 taksi - 3 Eur, 2025-05-15 taksi - 3 Eur, 2025-05-30 taksi - 3,20 Eur, 2025-06-04 taksi - 3 Eur. Kitomis dienomis ją vežė pažįstamas su savo automobiliu, jam sumokėjo už kurą: 2025-04-20 – 28,36 Eur, 2025-05-06 – 41,90, 2025-06-22 – 37,50 Eur, 2025-06-25 – 53,77 Eur. Iš viso vien vykimui į reabilitaciją ir pas gydytojus išleista 131,96 Eur.

Dėl sveikatos būklės iki šiol negali dirbti, normaliai judėti, ramiai miegoti, kamuoja nuolatinis kojos skausmas, pilnavertiškai prižiūrėti mamą, vykti papildomai užsidirbti į (duomenys neskelbtini). apribotas bendravimas su draugais, giminėmis, gali nueiti tik nedidelius atstumus, faktiškai visur turiu vykti automobiliu.

Atsižvelgiant į tai, kad dalį neturtinės žalos – 5 000,00 Eur draudimo bendrovė jau išmokėjo, prašo priteisti papildomai 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteistiną turtinę žalą, nuostolius, negautas pajamas sudaro: išlaidos vykimui į reabilitaciją ir pas gydytojus – 131,96 Eur (degalams ir taksi paslaugoms), vaistams per laikotarpį nuo 2025-05-08 iki šio ieškinio parengimo dienos – 136,89 Eur (iš viso 268,85 Eur), negautos pajamos (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur, 90,00 Eur už dokumentų vertimus iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą.

Patvirtina, kad bylai aktualaus įvykio dieną, galiojo su (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą sudaryta transporto priemonės VOLKSWAGEN-VW, TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu Draudimo bendrovei gali atsirasti civilinė atsakomybė, kuri yra reglamentuojama LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ), bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis. Pagal TPVCAPDĮ 19 str. 6 d., Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Aukščiau nurodyta civilinio kodekso norma patvirtina, kad nukentėjusioji gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl veiksmų, atliktų 2024-10-05 eismo įvykio metu.

Iš kaltinamojo ir atitinkamai jo civilinės atsakomybės draudiko civiliniu ieškiniu gali būti reikalaujama ir priteisiamas nuostolių atlyginimas tik tokia apimtimi, kokia yra kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultatas, t. y. teismas turi konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Dėl 268,85 turtinės žalos atlyginimo. Ieškovei jau yra atlyginta dalis jos patirtų išlaidų pagal pateiktus dokumentus: 2025-05-14 ieškovei atlyginta 281,78 EUR gydymo išlaidų ir 2025-07-30 atlyginta 77,29 EUR gydymo išlaidų.

Dėl 7.000,00 EUR neturtinės žalos reikalavimo. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog Ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas.

Nustatant neturtinės žalos dydį draudikas vadovaujasi TPVCAPD įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), pagal kurias draudikas privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str., LR teismų praktika analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Civilinis atsakovas nuolat analizuoja besiformuojančią kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir vertina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama suma svyruoja nuo 600 Eur iki 4.000,00 Eur ir tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, gali būti priteisiamos didesnės sumos Pvz. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68- 531/2020 - dėl IV - V dešinės pusės šonkaulių kremzlinių dalių ir avulsinio krūtinkaulio dešinio krašto lūžių ir liekamųjų reiškinių - priteista 3000 EUR neturtinės žalos suma; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-875/2020 - dėl poodinių kraujosruvų krūtinėje, pilve, kairio kelio sąnario sumušimo, viršutinio žandikaulio 1,3 dantų defektų, kairės pusės V,VI šonkaulių, dešinės rankos III piršto pirštakaulio lūžimų - 2.700 EUR suma; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125- 557/2020 - kaklo slankstelių lūžiai be nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimo, taip pat galvos smegenų sukrėtimas - 3.500 EUR; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303- 843/2011 - nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo - 3.000 EUR; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-222/2019 - šlaunikaulio lūžis, stuburo juosmeninio pirmo slankstelio skersinės ataugos lūžis, blauzdikaulio intrasąnarinis lūžis, laivakaulio ir V padikaulio lūžis, jie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą - 4.000 EUR.

Ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms - Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-935/2023 - kai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šie sužalojimai: 1) kairio šlaunikaulio tarpgūbrinis lūžis; 2) kairio šlaunikaulio kūno lūžis; 3) kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis; 4) kairio stipinkaulio lūžis; 5) odos nubrozdinimai kairiame kelyje; 6) pjautinė žaizda kairėje šlaunyje; Nukentėjęs po Įvykio stacionariai buvo gydomas kelis kartus, jam buvo atliktos trys operacijos, nes šlaunikaulio lūžis po ankstesnės operacijos negijo. Teismas nustatė, kad vieno iš padarytų sužalojimų gydymas nevyko sklandžiai, kas, be jokių abejonių, kėlė papildomą stresą bei nerimą nukentėjusiajam; nukentėjusysis patyrė šoką bei didelį skausmą; dėl padarytų sužalojimų bei būtinybės šalinti nusikalstamais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes jo sveikatai, buvo apribotos nukentėjusiojo judėjimo galimybės; Nukentėjusysis ne tik negalėjo ilgą laiką laisvai vaikščioti daugiau nei 8 mėn., bet ir laisvai valdyti kairės rankos (šešias savaites po operacijos ranka privalėjo būti parišta skara, kas taip pat sukėlė nepatogumų kasdieniniame nukentėjusiojo gyvenime, jo veiklose. Apeliacinės instancijos teismui nekilo jokių abejonių, kad nukentėjusysis negalėjo laisvai užsiimti būtinomis ir (ar) pageidaujamomis kasdieninėmis, taip pat mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, jam buvo pasunkintos galimybės pasirūpinti pačiu savimi, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, taip pat ir šeimos nariais, jis privalėjo dalyvauti pakankamai ilgai trukusiame reabilitacijos procese. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių buvo apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su tuo, kad jo artimiesiems iškilo būtinybė rūpintis juo taip, kaip įprastai tokio amžiaus asmeniu nėra būtinybės rūpintis. Apeliacinės instancijos teismas neabejojo, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje - esant tokiam atvejui nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įvertintina 8000 EUR.

Taip pat, nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu. Tokių prielaidų šioje byloje nėra. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo bendroje sumoje 7.000,00 EUR neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei teismų praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, todėl ieškovės ieškinio šioje apimtyje nėra pagrindo tenkinti.

Dėl reikalavimo 10.000,00 EUR negautu pajamų. Ieškovei civilinis atsakovas jau moka negautų pajamų atlyginimą pagal gautus duomenis. 2025-05-14 ieškovei yra atlygintos negautos pajamos nuo įvykio iki 2025-04-15 – 265,15 EUR ir 2025-07-30 atlygintos negautos pajamos pagal darbo sutartį už laikotarpį nuo 2025-04-16 iki 2025-07-10 – 363,40 EUR.

Draudikui susipažinus su ieškovės pateiktais civilinio ieškinio priedais, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų planuojant dirbti (duomenys neskelbtini), draudikas vertina, jog pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai ir jų vertimai, patvirtina tik tokią aplinkybę, kad nukentėjusi dirbo (duomenys neskelbtini) 2024 metais. Tačiau su ieškiniu nėra pateikti jokie dokumentai ar įrodymai, kurie pagrįstų ir įrodytų, jog ieškovė buvo realiai sudariusi darbo sutartį dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini) konkrečiam laikotarpiui nuo 2025-02-20 iki 2025-04-18. Pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje minima, kad ieškovė būtų atostogavusi nuo 2025-02-20 iki 2025-04-18 ir buvo informavusi apie planus atostogų metu dirbti (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir neįrodo negautų pajamų realumo. Juolab minimoje pažymoje nurodoma, jog ieškovės kasmetinės atostogos nukeltos iki pasibaigs nedarbingumas. Tokie duomenys tik papildomai patvirtina, jog nėra jokių įrodymų dėl ieškovės prarastų ar negautų realių pajamų, o atostogų laikotarpis, per kurį kaip teigia ieškovė, vyktų dirbti, yra nukeltas iki kol pasibaigs nedarbingumas, atitinkamai ir galimai tikėtinos pajamos yra nukeltos kitam laikotarpiui.

Papildomai pažymėtina, jog nesant byloje jokių įrodymų ir duomenų dėl realiai sudarytos darbo sutarties, nėra ir duomenų dėl galimo negautų pajamų dydžio, t. y. nėra jokių duomenų dėl darbo sutarties trukmės, darbo laiko, valandinio įkalnio ir kitų darbo sutarties sąlygų, kurių pagrindu būtų galimas žalos dydžio įvertinimas/apskaičiavimas. Teismų praktikoje nurodoma „<...> pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus“ (2025-02-27 Kauno apygardos teismo nutartis b.b. Nr.1A-152-919/2025).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis c.b. Nr. 3K-3-306-916/2015, kasacine nutartis b.b. Nr. 2K-4-628/2022), įvertinus ieškovės pateiktus duomenis bei atsižvelgiant j tai, kad ieškovei civilinis atsakovas jau moka negautų pajamų atlyginimą, vertintina, jog Ieškovės reikalavimas dėl 10.000,00 EUR negautų pajamų neįrodytas ir negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir vertimo išlaidų. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal LR BPK 103-106 str. civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-776- 174-2014). Civilinio atsakovo vertinimu, Ieškovės patirtos vertimo išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo.

Z. J. civilinis ieškinys.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – draudikas ir žalą padaręs asmuo. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.

Iš bylos duomenų matyti, kad Z. J. buvo sužalota nesunkiai, po eismo įvykio buvo operuota ir gydoma stacionariai, po to gydoma ambulatoriškai, neabejotinai kentėjo skausmą bei patyrė nepatogumus.

Atsižvelgiant į nuosprendyje konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas priteisti prašomą neturtinės žalos sumą, į Draudimo bendrovės išmokėtus 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai (BK 281 str. 1 d.), nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 6 000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022).

Teismas sprendžia, kad Draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl reikalavimas dėl papildomų 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo netenkinamas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Ieškinio reikalavimas dėl 10 000,00 Eur negautų pajamų nepagrįstas įrodymais apie žalos buvimo faktą, jos dydį, todėl netenkinamas.

Ieškinio reikalavimas dėl priteisimo 268,85 Eur bei posėdžio metu papildomai pareikštas reikalavimas priteisti 77,88 Eur už įsigytus medikamentus ir išlaidas kurui, pagrįstas kasos kvitais, pinigų priėmimo kvitais, todėl tenkinamas.

Dėl proceso ir advokato išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis BPK 103-106 straipsnių nuostatomis, priskiriamos proceso išlaidoms, kurių išieškojimas baudžiamajame procese siejamas su nusikalstamos veikos padarymu ir tokią veiką padariusio asmens kalte, dėl kurių išieškojimo kaltinamasis nėra pripažįstamas civiliniu atsakovu.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, proceso dalyvis savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese ekspertą, turėjęs kitų išlaidų, kurias apmokėjo iš savo lėšų, gali prašyti jas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ieškovės Z. J. reikalavimas dėl priteisimo 540,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1116994, 1116998, 1242852) tenkinamas iš dalies. Advokatė Saulena Gasiūnienė teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai, paruošė civilinį ieškinį, atstovavo jos interesus teisme. A. Š. gera valia jau atlygino 420,00 Eur advokato išlaidų.

Ieškovės turėtos išlaidos 90,00 Eur už dokumentų vertimo paslaugas (L. Č. IVP kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0005) pripažintinos proceso išlaidomis.

Visos šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais duomenimis, susijusios su nagrinėjama byla, todėl priteistinos iš A. Š..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti sutuoktinės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti I. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti A. Š., jei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Z. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš (duomenys neskelbtini) priteisti 346,73 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 73 ct) turtinei žalai atlyginti Z. J.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš A. Š. priteisti 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas, 90,00 Eur išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas Z. J..

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Klaipėdos ap­y­lin­kės tei­smą.