Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-152-919/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-27
Bylos Nr.: 1A-152-919/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02073-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Laima Šeputienė, Lina Lesinskienė
Nuteistasis: D. Š.
Nukentėjusysis: A. M.
Civilinis atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Vygaudas Molis, Loreta Daukšienė, Vladimiras Kononov

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-919/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02073-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7; 25.4.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei R. M.,nuteistajam D. Š. ir jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. ir jos atstovo advokato Vladimir Kononov apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 51 MGL (2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta 34 MGL (1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų bauda.

Nukentėjusios A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 500 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitose dalyse civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios A. M. naudai iš D. Š. priteista 2 500 (du tūkstančiai penki šimtai) eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Š. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 8 d., apie 12.56 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punkto reikalavimą tuo, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui PEUGEOT 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio PEUGEOT 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei A. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatęs D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatęs D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į D. Š. padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas bei charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi gyvenamąją vietą), paskyrė sankcijoje numatytą baudos bausmę, artimą minimaliam dydžiui. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Kauno apylinkės teismas atsižvelgęs į D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jam nusprendė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, teismas nurodė, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtus nepatogumus yra 500 eurų (atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) jau yra išmokėjęs 4 500 eurų sumą) ir šią sumą nukentėjusiosios naudai priteisė iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Taip pat nukentėjusiosios naudai iš D. Š. priteisė 2 500 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti ir priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2 500 eurų neturtinės žalos, 10 200 eurų turtinės žalos dėl tęsiamo odontologinio gydymo ir 6 000 eurų negautų pajamų.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nukentėjusiosios naudai nepagrįstai nepriteisė išlaidų tęsiamam jos odontologiniam gydymui. Nukentėjusioji nurodo, kad byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose konstatuojama, kad po kelių eismo įvykio stebimas 22-23 d. esamo protezo įtrūkimas, o tai reiškia, kad ateityje yra būtina ir privaloma atlikti dantų protezo keitimą. Šis odontologinis gydymas yra įvykusio kelių eismo įvykio pasekmė, kurios yra aprašyta gydymo taktika, busimos odontologinės operacijos, be kurių gydymas ir fizinės būklės atstatymas į pradinę padėtį, yra neįmanomas. Apeliantė nurodo, jog kelių eismo įvykio metu nuo automobilių susidūrimo, įvykusio kaip kaltinamojo D. Š. neleistinų veiksmų pasekmė, jai skilo (trūko) dantų protezas „pasaga", kuris apima visus viršutinius dantis, o jo gydymas ilgas ir sudėtingas. Apeliantė nurodo, kad protezą reikia pakeisti nauju, o tam atlikti reikalinga ne viena operacija, po tokių operacijų būtina savaitę gerti antibiotikus bei nuskausminamuosius, savaitę būna sutinęs veidas, jaučiamas skausmas, taip pat asmuo būna nedarbingas. Pažymima, kad apeliantės gydymas jau yra pradėtas, pirma operacija padaryta, laukia tokios dar dvi. Odontologijos klinika numatė ir draudimui bei teismui pateikė visą, smulkiai aprašytą gydymo eigą ir kainas. Pažymima, kad gydymo išlaidose dar nepaminėti reikalingi vaistai nuo skausmo ir antibiotikai, kuriuos nukentėjusioji turės naudoti po kiekvienos tokios procedūros. Apeliantės nuomone, aukščiau aptartos aplinkybės paneigia tiek civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), tiek apylinkės teismo padarytą prielaidą apie tai, kad nukentėjusioji galimai galės neteisėtai praturtėti kaltininko sąskaitą. Pažymima, kad apeliantė nebūtų turėjusi, konstatuojamų odontologijos problemų, jeigu nebūtų kilęs kelių eismo įvykis.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu nepriteisti nukentėjusiosios naudai 6 000 eurų turtinės žalos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad proceso metu nei teismui, nei proceso dalyviams nekilo jokių abejonių dėl teismui pateiktų duomenų apie tai, kad nukentėjusios įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2022 m. dirbo pelningai, kad įmonės pelningumas sudarė faktinį pagrindą gauti dividendus. Teismui papildomai teikiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos balansas, kuriuo pagrindu galima atlikti vertinimą nukentėjusiosios pozicijos šioje dalyje pagrįstumą. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad pateiktas reikalavimas šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio. Apeliantės nuomone, galimai apylinkės teismui nepakako įrodymų pagrįsti 6 000 eurų negautų pajamų priteisimui, tačiau šiam atvejui teismas turėjo šioje dalyje reikalavimą ne atmesti, o palikti nenagrinėtą, išvengiant padėties kai nukentėjusiajai užkertamas kelias išspręsti šioje dalyje turtinės žalos priteisimą civilinio proceso tvarka.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai 500 eurų neturtinės žalos vietoje 2 500 eurų neturtinės žalos, neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, tame tarpe ir esminės aplinkybės, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusioji patyrė gyvybiškai svarbaus organo traumą - dantų, ir dėl negalėjimo, normaliai valgyti, kramtyti ilgą laiką, atsirado neigiamos pasekmės virškinimo sistemai, nekalbant apie tai, kad tokių būdu yra rimtai paveikta gyvenimo kokybė. Apeliantės nuomone, šiuo atveju yra faktinis pagrindas pripažinti, kad sužalojimo pasekmės jai išlieka ilgą laiką, ir fizinės sveikatos atkūrimas yra ilgesnis. Pažymima, kad būtent įvertinant šias aplinkybes ir buvo keliamas nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 2 500 eurų neturtinės žalos įvertinant, kad 4 500 eurų neturtinės žalos draudimo bendrovė jau sumokėjo.

3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad D. Š., nebuvo nuoširdus ir nedavė parodymų, kurie atitiktų kilusiam kelių eismo įvykiui - D. Š. ne bandė apsisukti (kaip jis nurodė teismo metu siekdamas pakeisti ir sušvelninti autoįvykio istoriją), o kirto (duomenys neskelbtini) skersai, norėdamas įvažiuoti į kitoje pusėje esančią gatvelę link daugiabučių, nes, kaip jis pats nurodė teisme, važiavo pas draugę, kuri ten ir gyvena. Smūgis buvo statmenas ir toks stiprus, kad nukentėjusiosios transporto priemonę nustūmė per dvi juostas, užmesdamas dešinio mašinos šono abu ratus ant aukštos žalios vejos atbrailos. Nuo labai sudėtingų pasekmių išgelbėjo tik tai, kad nukentėjusiosios automobilis buvo gana sunkus, gerokai sunkesnis už kaltinamojo transporto priemonę. Nuo stipraus smūgio nukentėjusios automobilyje iššovė oro pagalvės, automobilis buvo sumaitotas, ir nukentėjusioji patyrė daugybinius kūno sužalojimus, prarado sąmonę, ir iki šiol liko išbalansuotas vestibiuliarinis aparatas, dar ir dabar važiuojant posūkiuose pykina, lūžo keturi šonkauliai, iš kurių du sugijo su prasislinkimu ir kairys šonas liko net vizualiai kreivas, skilo (trūko) dantų protezas „pasaga", kuris apima visus viršutinius dantis - jo gydymas ilgas ir sudėtingas ir jį atstatyti nėra kito kelio, kaip tik pakeisti nauju t. y. daryti kelias odontologines operacijas.

Atsiliepimas

4. Nuteistojo D. Š. gynėjas advokatas Vygaudas Molis pateikė atsiliepimą į nukentėjusios A. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl būsimų odontologinių gydymo išlaidų yra nepagrįsti, kadangi jokių pagrįstų būsimų išlaidų ar gydytojo pažymos nukentėjusioji nepateikė, įskaitant ir tai, jog nebuvo pateikti net preliminarūs skaičiavimai, konkretus gydymo planas, kiek galėtų kainuoti būsimos odontologinės išlaidos. Priešingai, pagal pateiktus nukentėjusiosios kvitus, (duomenys neskelbtini) atlygino pastarajai realiai patirtas išlaidas. Taigi, šiuo pagrindu, nukentėjusioji neįrodė pagrindinio kriterijaus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo. Nepaisant to, nukentėjusioji, taip pat, neįrodė ir nepasisakė dėl jos tariamų tiesioginių nuostolių, kurie turi būti atliekami iš esmės skubiai, nepateikė jokių patvirtinančių to duomenų. Nuteistojo manymu, toks nukentėjusiosios reikalavimas yra siekis pasipelnyti iš jo, gauti finansinės naudos ar netgi pagerinti jos turtinę būklę, kas laikoma neteisėta.

4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo tiriami nukentėjusiosios medicininiai dokumentai, sietini su eismo įvykio padaryta žala ir jos mastu nukentėjusiajai. Išvadoje aiškiai nurodoma, kad nukentėjusiosios sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, susijęs su krūtinės ląstos sumušimu. Pažymėtina, jog, apskritai, apie tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatyti sužalojimai, sietini su odontologiniu gydymu, nebuvo.

4.3. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo reikalavimu dėl 6 000 eurų turtinės žalos priteisimu nukentėjusiajai, kadangi ji nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodančių negautų pajamų realumą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl dividendų yra abstraktus, įskaitant ir tai, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, kokio dydžio įmonės pelnas galėjo būti pasiektas, nukentėjusiajai būnant akcininkei, ir kokią konkrečią dalį šio pelno sudarytų dividendai. Todėl, tokio tipo teiginiai, nepakankamai grindžiami apie įmonės pelno dydį ir dividendų paskirstymą, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadas apie galimus patirtus nukentėjusiosios nuostolius, nes jie nėra paremti objektyviais duomenimis, susijusiomis su įmonės finansine veikla.

4.4. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais dėl per mažos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai priteisimo. Atsiliepime pažymima, kad byloje buvo nustatyta, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai patvirtina ir atlikta išvada, kurioje specialistas D. T. nustatė, įvertinęs nukentėjusiosios medicininius dokumentus, jog sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo gynėjo nuomone, svarbi aplinkybė ir ta, jog nuteistasis vairavo automobilį būdamas blaivus, sąmoningai sukelti autoįvykio nenorėjo, ko pasėkoje, nors ir pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, jo veika pripažintina neatsargia kaltės forma. Atsiliepime taip pat pažymima, kad šiuo atveju, skundžiamame nuosprendyje aiškiai pasisakoma, kad pripažįstama, jog nukentėjusioji patyrė traumą dėl krūtinės ląstos sumušimo, negalėjo laikinai dirbti, liko baimė važiuoti automobiliu ir patyrė dvasinius išgyvenimus bei stresą, šiuo atveju, apylinkės teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios padėtį, pateiktus faktus ir pripažino, kad nukentėjusiosios neturtinę žalą vertina 5 000 eurų. Taip pat skundžiamame nuosprendyje aiškiai pažymėta, jog nukentėjusiajai jau yra atlyginta dalis neturtinės žalos, t. y. 4 500 eurų. Šiuo pagrindu, nuosprendyje priteista neišmokėta neturtinės žalos dalis, t. y. 500 eurų.

4.5. Atsiliepime taip pat pažymima, kad eismo įvykis nebuvo tokio masto, kuris sukeltų itin sunkias ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ar gyvenimo kokybei. Dėl to, kelių eismo įvykis negali būti lyginamas su situacijomis, kuriose neturtinės žalos dydis nustatomas dėl sunkesnių traumų, reikalaujančių ilgo gydymo, reabilitacijos ar sukeliančių nuolatines sveikatos problemas, todėl nukentėjusiosios prašoma 2 500 eurų suma dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka proporcingumo principo, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų neatsargumo pobūdį, žalos mastą bei jau atlygintą draudimo bendrovės neturtinę žalą. Nuteistojo gynėjo vertinimu, nukentėjusiosios reikalavimas priteisti papildomą neturtinės žalos sumą laikytinas pertekliniu.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas Vygaudas Molis prašė nukentėjusiosios A. M. ir jos atstovo advokato Vladimir Kononov apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokurorė palaikė nuteistojo ir jo gynėjo poziciją, prašė nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. M. ir jos atstovo advokato Vladimir Kononov apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. ir jos atstovas advokatas Vladimir Kononov nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, ir prašo priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2 500 eurų neturtinės žalos, 10 200 eurų turtinės žalos dėl tęsiamo odontologinio gydymo ir 6 000 eurų negautų pajamų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl neturtinės žalos.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiosios A. M. dėl D. Š. nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį (piniginę šios žalos išraišką), t. y. nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad jai buvo priteista per maža pinigų suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiosios A. M. patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.

8. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

9. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju.

10. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. M. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas su kairių VI-IX šonkaulių lūžiais), patirtus nepatogumus (A. M. dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį stresą, negalėjo laikinai dirbti, jai liko baimė vėl patirti eismo įvykį, bijo važiuoti automobiliu, 116 dienų negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo), pasekmes, liekamuosius reiškinius, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai atsirado dėl kaltininko D. Š. veiksmų), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, bei įvertinęs, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 4 500 eurų sumą, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino ne didesne nei 5 000 eurų suma, t. y. papildomai iš draudimo bendrovės priteisė 500 eurų dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas nukentėjusiajai šią sumą neturtinei žalai atlyginti, sumažinęs pastarosios civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti žalos dydį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose bei nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį.

12. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl D. Š. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime bei darbe. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiosios gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiajai atsirado kokių nors negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jos socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan.

13. Įvertinusi pakartotinai baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiosios ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai apylinkės teismo iš draudimo bendrovės papildomai priteistas 500 eurų neturtinės žalos dydis, įvertinus jau atlygintą 4 500 eurų sumą, nėra aiškiai per mažas ir neatitinkantis byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl pagrindo tenkinti nukentėjusiosios jos atstovo advokato apeliacinį skundą dėl skundžiame nuosprendyje nustatyto nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio nėra.

Dėl turtinės žalos atlyginimo – būsimų gydymo išlaidų atlyginimo, negautų pajamų.

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

15. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

16. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

17. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos žalos prašydama jai priteisti 10 200 eurų turtinei žalai atlyginti (turtinę žalą būsimų išlaidų dėl tęsiamo odontologinio gydymo (įvykusio autoįvykio pasekmė)). Nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu dėl padarytos turtinės žalos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašą siuntimą, kuriame pateiktas preliminarus gydymo planas ateičiai (kainos nurodytos apytiksliai): viršutinio protezo nuėmimas, po nuėmimo likusių dantų būklės vertinimas – 200 eurų; reikalingų protezavimui dantų implantavimas, gali reikėti šešių implantų – 3 000 eurų; racionalus protezavimas, su protezavimui ant implantų reikalingomis detalėmis, keturiolika vienetų – 6 000 eurų; laikinas protezavimas – 1 000 eurų. Iš viso 10 200 eurų. Byloje taip pat yra pateiktas A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) siųstas gydymo planas Nr. 7124, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiosios odontologinio gydymo preliminari kaina yra 9 774 eurų. Gydymo plane taip pat nurodyta, kad tai yra preliminarus gydymo ir finansinis planas, gydymo eiga gali keistis, nurodyti gydymo eigos etapų terminai yra orientaciniai, priklausomai nuo konstrukcijos, protezavimo kaina gali kisti. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai bus reikalingas odontologinis gydymas, tačiau byloje nėra pateiktos realios reikalingo odontologinio gydymo kainos, t. y. pateikta odontologinio gydymo kaina yra preliminari. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nukentėjusioji nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, jokių neginčijamų duomenų, pagrindžiančių jos būsimo odontologinio gydymo kainą, nepateikė, o iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad reali gydymo kaina nėra aiški. Taip pat byloje nėra duomenų, kad finansinė padėtis apribotų galimybę sumokėti už minėtas paslaugas, byloje taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusioji dėl patirtos traumos negalėtų užsiimti darbine veikla. Kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias būsimos turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, šių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiam asmeniui, patyrusiam išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu ar kitų su ginčo įvykio pasekmėmis susijusių išlaidų, nuostolių, išlieka teisė kreiptis į draudiką dėl patirtų išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis).

18. Pasisakant dalyje dėl negautų pajamų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodančių negautų pajamų realumą bei pagrindžiančių įmonės pelną bei nukentėjusiosios negautų pajamų sumą, ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė, o nepaliko nenagrinėtu. Ieškinys šioje dalyje yra tinkamai išnagrinėtas, byloje esant pakankamai duomenų jį atmesti. Pažymėtina, kad paprastai negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Dividendai – tai įmonės (pelningai dirbančios) veiklos rezultatas, išmokamas įmonės akcininkams pagal turimą akcijų kiekį. Kaip matyti, nukentėjusioji A. M. nurodo, jog dėl nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 2 d., negavo panašių, kaip ir 2022 m. dividendų, vertinant, kad už 2022 m. dividendai buvo išmokami du kartus, nuteistasis turėtų atlyginti turtinę žalą ne mažesnę, nei 6 000 eurų suma. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negautų pajamų (dividendų) nurodoma suma – 6 000 eurai, iš tiesų nėra pagrįsta, o byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių negautų pajamų realumą, nėra aišku kokiu būdu nustatyta būtent tokia suma. Todėl, akivaizdu, kad šiuo atveju dividendai negali būti vertinami kaip negautos pajamos, kurias nukentėjusioji realiai būtų gavusi, jei nuteistasis nebūtų padaręs nusikaltimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 159). Pažymoje nurodyta, kad D. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 135, 29 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi paskyrė D. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę Loretą Daukšienę, kadangi iki teismo posėdžio pradžios D. Š. nebuvo pasirinkęs ir į posėdį pasikvietęs savo gynėjo (2 t., b. l. 157). Tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti D. Š. atvyko ir advokatė Loreta Daukšienė, ir D. Š. pasirinktas gynėjas advokatas Vygaudas Molis. Esant tokiai situacijai, teismo nutartimi paskirta advokatė Loreta Daukšienė buvo atleista nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba D. Š. šioje byloje (iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio) buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios A. M. ir jos atstovo advokato Vladimir Kononov apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 135, 29 eurų (šimto trisdešimt penkių eurų 29 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš D. Š. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisLaima Šeputienė