Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. Š. 2023 m. spalio 8 d., apie 12.56 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punkto reikalavimą tuo, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui PEUGEOT 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio PEUGEOT 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei A. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamajam D. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis.

Tarp D. Š. sukelto eismo įvykio kilimo mechanizmo ir nukentėjusiosios A. M. šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, D. Š. pažeidė KET 109 punkto reikalavimą, ir šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių nukentėjusiajai A. M. kilimo sąlyga. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl bausmės paskyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Š. neteistas, administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 57–66), psichiatrinis gydymas – duomenų nėra, priklausomybės ligų gydymas – duomenų nėra. Jis turi gyvenamąją vietą, yra dirbantis.

Teismas, skirdamas D. Š. bausmę, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, ir sprendžia, kad D. Š. skirtina bausmės rūšis – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, artimas minimaliam dydžiui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam D. Š. klausimą ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis įvykio metu neturėjo teisės vairuoti, tačiau teisę vairuoti susigrąžino, privalomus kursus išklausė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad niekas jam nepasakė apie tai, kad reikės išklausyti papildomus kursus tam, kad atgautų teisę vairuoti. Kaltinamojo veiksmai vertintini labiau kaip atsitiktinio pobūdžio elgesys, kadangi iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, jog jis nėra linkęs sistemiškai pažeidinėti įstatymų.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 18 756,22 eurų turtinės žalos ir 2500 eurų atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 4–8, 34).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji A. M. pateikė pakeistą civilinį ieškinį dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 16 490,88 eurų turtinės žalos, 138 eurų transporto išlaidoms padengti ir 2500 eurų atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 40–42, 34).

Draudimas (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė civilinio ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad 2024 m. liepos 1 d. pateiktu civiliniu ieškiniu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamojo D. Š. 2 450,16 eurų turtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas grindžia laikinu veiklos pristabdymu, vykdant prievoles. Civilinio atsakovo vertinimu įmonės veiklai skirtų patalpų nuoma nėra ir negali būti vertinama kaip susijusi su ginčo eismo įvykiu, nėra ginčo įvykio pasekmė. Ieškovės pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės nedarbingumą ir bendri finansiniai dokumentai nėra ir negali būti pripažinti/vertinami kaip įrodymai pagrindžiantys, jog konkrečiu direktorės nedarbingumo laikotarpiu įmonė nevykdė veiklos. Apibendrinant vertintina, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog reikalavimas priteisti juridinio asmens patalpų nuomos išlaidas yra žala ir yra priežastiniu ryšiu susijęs su 2023 m. spalio 8 d. eismo įvykiu.

Draudimas (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė civilinio ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad įvykio dieną, galiojo su (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą sudaryta transporto priemonės RENAULT MEGANE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 11 d. pateiktu ir 2024 m. liepos 16 d. patikslintu civiliniu ieškiniu/pareiškimu ieškovė A. M. prašo priteisti iš kaltinamojo D. Š. 16 490,88 eurų turtinės žalos, 2500,00 eurų neturtinės žalos, 138 eurų transporto išlaidoms padengti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl 6000,00 eurų negautų pajamų (dividentai) reikalavimo – ieškovės reikalavimas dėl negautų dividentų yra abstraktus. Nėra objektyvaus pagrindo įsitikinti, kad įmonė būtų uždirbusi pelną, bei kokio dydžio. Vertinant dokumentų visumą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo šioje dalyje. Dėl numatomo 10 200,00 euru odontologiniam gydymui + 340 euru jau sumokėtu už suteiktą odontologinį gydymą (mokėjimo čekiai yra pateikti) = 10 540,00 eurų. Draudikas ieškovei 2024 m. liepos 12 d. jau atlygino ieškovei 423,56 EUR už realiai patirtas išlaidas už odontologijos paslaugas pagal ieškinio priedą „(duomenys neskelbtini)“ ir išmokėjo draudimo išmoką. Preliminarus galimų gydymo išlaidų priteisimas prieštarautų visiškam žalos atlyginimo principui ir galimai nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą. Dėl reikalavimo 49,12 eurų (Išlaidos gydymui) - šios išlaidos jau ieškovei yra atlygintos 2024 m. liepos 3 d. išmoka, todėl nėra pagrindo tenkinti. Dėl neturtinės 2500,00 eurų žalos priteisimo, draudikas informavo teismą, kad ieškovei jau yra išmokėta 4500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kaip matyti Ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji A. M. prašė iš kaltinamojo priteisti turtinės žalos atlyginimo 16 490,88 eurų už negautas pajamas (6000 eurų), už odontologinį gydymą (340 eurų), už būsimas odontologines paslaugas (10 200 eurų), už išlaidas gydymui (49,12 eurų) bei 138 eurus už transporto išlaidas. Iš civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudikas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. M. išmokėjo 4908,53 eurų išmoką, kurią sudaro – 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti; 49,12 eurų gydymosi išlaidoms padengti, 359,41 eurai negautoms pajamoms už nedarbingumo laikotarpį padengti. Taip pat, 2024 m. liepos 12 d. A. M. išmokėta 423,56 eurai gydymo išlaidoms padengti. Be to, atlyginta žala už transporto priemonę PEUGEOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei Teritorinėms ligonių kasoms (1 t., b. l. 162).

Šiuo atveju konstatuotina, kad žala už odontologinį gydymą (340 eurų) bei žala, susidariusi dėl gydymo išlaidų (49,12 eurų) nukentėjusiajai yra atlyginta, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (1 t., b. l. 164, 165).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys - tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar reikalaujamos priteisti sumos gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos, todėl atlyginant žalą yra būtina įvertinti, kad ją atlyginus asmuo neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-129/2008).

Šiuo atveju pažymėtina, kad nukentėjusioji A. M. turtinę žalą grindžia abstrakčiais duomenimis, tai yra, nurodo, jog dėl nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 2 d., negavo panašių, kaip ir 2022 m. dividentų, vertinant, kad už 2022 m. dividentai buvo išmokami du kartus, todėl kaltinamasis turėtų atlyginti turtinę žalą ne mažesne, nei 6000 eurų suma. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji nepateikia jokių konkrečių duomenų, įrodančių negautų pajamų realumą, tai yra, nepateikti jokie bendri įmonės finansiniai dokumentai, pagrindžiantys įmonės pelną bei nukentėjusiosios negautų pajamų sumą. Vertinant teismui pateiktų duomenų visumą konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį dėl 6000 eurų negautų pajamų, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Sveikatos sugrąžinimo išlaidos, kaip būsima žala, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai, kurie turi būti įrodyti: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-164-1075/2019, 16 punktas). Priteisiamos būsimos išlaidos turi būti su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, realios, o jų dydis nekelti jokių abejonių dėl šių išlaidų tikrumo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog to negalima padaryti remiantis vien gydytojo pažyma, kurioje nurodyta numatoma operacijos kaina, nes būsimo gydymo kaina priklauso nuo daugelio aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Preliminarus galimų gydymo išlaidų priteisimas prieštarautų visiškam žalos atlyginimo principui ir galimai nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Šiuo atveju, nukentėjusioji A. M. teismui nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių būsimų odontologinių išlaidų sumą, tai yra, nepateikė jokių neginčijamų duomenų dėl 10 200 eurų odontologinių išlaidų. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) atlygino nukentėjusiajai realiai patirtas išlaidas, susijusias su odontologiniu gydymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas, nukentėjusiajai išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsniu, nukentėjusiam asmeniui, jei patiria išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu ar kitų su ginčo įvykio pasekmėmis susijusių išlaidų, nuostolių, išlieka teisė kreiptis į draudiką dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

Dėl 138 eurų transporto išlaidoms atlyginti pažymėtina, kad nukentėjusioji teismui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių kelionės išlaidas, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusioji A. M. prašė iš kaltinamojo priteisti 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo A. M. pažymėtina, kad dėl D. Š. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota A. M.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas krūtinės ląstos sumušima su kairių VI-IX šonkaulių lūžiais (1 t., b. l. 23–25). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, nutrūko jos galimybė laikinai dirbti, liko baimė vėl patirti eismo įvykį, ji patyrė psichologinį stresą, nėra praėjusi baimė važiuoti automobiliu, 116 dienų buvo atskirta nuo pilnaverčio gyvenimo. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios A. M. pojūčiai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma sukėlė nuolatinius ir besitęsiančius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. draudimo bendrovės atlygintas žalos dydis – 4 500 Eur yra pakankamai reikšmingas.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.) Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai. Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tai yra, į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, taip pat įvertinant kintančią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas iš viso 5000 Eur nukentėjusiajai padarytos ir 500 Eur priteistinos neturtinės žalos dydis (4500 Eur jau išmokėta draudimo bendrovės). Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajai priteisti prašomą 2500 Eur (kartu su išmokėta suma – 7000 Eur) neturtinės žalos dydį, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovės kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. M. advokatui Vladimir Kononov už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, šios medžiagos aptarimą, civilinius ieškinius, pasiruošima teismo procesui bei atstovavimą teisiamųjų posėdžių metu yra sumokėjusi 750 eurų, likusi sumokėti suma – 1750 eurų, iš viso – 2500 eurų (2024 m. liepos 5 d. sąskaitos už teisines paslaugas kvitas Nr. VK20240705-1 (2 t., b. l. 34)).

Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Vladimir Kononov atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant teisme, teikė teisines konsultacijas, parengė civilinius ieškinius, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2500 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus teisme. Todėl nukentėjusiosios patirtos 2500 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo D. Š..

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86–88), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais, esančius ant 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 283 straipsniu, 286 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra, 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur baudą.

Įpareigoti D. Š. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nukentėjusios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitose dalyse civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. M. naudai iš D. Š. priteisti 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais, esančius ant 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).