Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko A. S. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) 2022 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur dydžio bauda, ir ANK 349 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 400 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. S. paskirta galutinė 400 eurų dydžio bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrijos) pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymo) 14 straipsnio 6 punktą būdamas atsakingu už bendrijos veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą pažeidė:

1.1. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą (Visuotinis susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą). A. S. pasibaigus finansiniams metams nesuorganizavo visuotinių susirinkimų ir nepatvirtino bendrijos finansinių ataskaitų.

1.2. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį (Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. <...>). A. S. pasibaigus finansiniams metams per 3 mėnesius nesuorganizavo (nešaukė) visuotinių susirinkimų.

1.3. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais). A. S. nesudarė sąrašų, neorganizavo visuotinių susirinkimų, neteikė finansinių ataskaitų, neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų.

1.4. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo (Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). <...>). A. S. nenurodė bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktinių duomenų, adresų korespondencijai, elektroninio pašto adresų, telefono numerių.

1.5. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai)). A. S. nepateikė ilgalaikio plano visuotiniam susirinkimui.

1.6. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį). A. S., nepateikė namo kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties kopijos ir kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašo. Pirmininko pateikta 2018-02-27 depozitinės sąskaitos Swedbank, AB, sutarties kopija ir 2021-06-17 advokatės R. Petručionytės patvirtintas 2021-06-17 sąskaitos išrašas už 2021-01-01 – 2021-05-20, iš kurio nustatyta, kad tikrinamuoju 2019-2020 m. laikotarpiu, sukauptos kaupiamosios lėšos nebuvo laikomos 2018-02-27 atidarytoje depozitinėje (kaupiamųjų lėšų) sąskaitoje, nors bendrija pagal pateiktą visuotinio bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo vykusio 2019-09-19 protokolą, lėšas kaupia nuo 2019-09-19. 2021-01-01 minėtoje sąskaitoje likutis pradžiai yra 0.00 Eur, 2021-05-11 pervedimas tarp savo sąskaitų: 4520,00 ir 575,00 Eur, nurodytas likutis pabaigai: 5095,00 Eur.

1.7. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 12 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimu) (valdybai)). A. S. neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų visuotiniam susirinkimui.

1.8. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390, 3 p. (Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai <...>), 9 p. (Apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.), 18 p. (Pasibaigus finansiniams metams, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pateikdamas patalpų savininkams savo veiklos ataskaitą, pateikia išsamią informaciją apie sukauptas lėšas, jų naudojimą ir šių lėšų likutį). A. S. nenurodė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų terminų, o ilgalaikio plano nepatvirtino daugiabučio namo savininkų sprendimu, taip pat finansinėse ataskaitose nepateikė informacijos apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir šių lėšų likutį.

4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje nusižengimo byloje II-96-1109/2023 panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21132583754.

4.2. Priimdamas 2023 m. balandžio 3 d. nutartį teismas išskirtinai rėmėsi A. S. advokatės skundu ir pasisakymais, buvo juntamas akivaizdus advokatės palaikymas bei išankstinis bylos nagrinėjimo rezultato žinojimas (byla nagrinėjama kovo 24 d., baigiamosios kalbos – 29 d., nutartis – balandžio 3 d.), t. y. tokios apimties bylą, prie tokių teisėjų krūvių teismas išnagrinėjo ir 11 lapų nutartį surašė per dvi darbo dienas.

4.7. Teismas netinkamai pritaikė ANK 39 straipsnį, klaidingai pažymėjo, kad pažeidimas dėl pareigos nevykdymo sušaukti visuotinį susirinkimą ir pateikti šiam tvirtinti finansinę ataskaitą už 2019 m. galėjo būti padarytas 2020 m. balandžio 1 d., todėl ANK 39 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai pasibaigė. ANK 39 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Bendrijos įstatyme numatytų visuotinių susirinkimų organizavimas ir bendrijos finansinių ataskaitų nepateikimas visuotiniam susirinkimui – laikytinas baigtu, kai įstatyme nustatytu terminu nustatyti dokumentai nėra pateikiami, ar susirinkimas nėra sušaukiamas. Be to, nusižengimo padarymas neatleidžia nuo pareigos sušaukti susirinkimus, pateikti ataskaitas ar planus vėliau, todėl pats nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio ir terminas jam nėra pasibaigęs.

4.8. Be kita ko darytina išvada, kad galimas trunkamasis administracinis nusižengimas paaiškėjo, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktu užfiksavo ir konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 13 d., o ne nuo 2020 m. balandžio 1 d. kaip nutartimi konstatavo teismas.

4.9. Nutarimo punkte Nr. 3 taip pat dar nurodoma, jog A. S. nesudarė sąrašų, neparengė ir nepateikė metinių pajamų ir išlaidų sąmatų. Nurodoma, jog tuo buvo pažeistos Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimai, tačiau teismas šioje dalyje konstatavo, kad tai yra bendro pobūdžio reikalavimai Bendrijos pirmininkui savo veikloje vadovautis įstatymais, todėl kaltinimas visiškai neaiškus ir nekonkretus. Pagal Civilinį kodeksą vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas. Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta - vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

4.10. Teismas nevertino ir niekaip nepasisakė dėl patikrinimo metu nustatyto pažeidimo, kad A. S. kaip bendrijos pirmininkas privalėjo pateikti duomenis bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas (Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo (Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). <...>). A. S. nenurodė bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktinių duomenų, adresų korespondencijai, elektroninio pašto adresų, telefono numerių. DGNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo ne rečiau kaip kartą per metus patikslinti bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo duomenis.

4.11. Teismas neteisingai interpretavo Institucijos atsiliepimo pastraipą, kurioje Institucija pateikia skundo, paaiškinimų santrauką (b. 1. 46) dėl ko A. S. nepateikė Institucijai bendrijos narių sąrašo – „Pareiškėjas nepateikė trečiajam asmeniui bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) sąrašo laikydamasis asmens duomenų apsaugos įstatymo normų, kadangi Būsto modernizavo skyrius nepateikė visų bendrijos narių ir butų savininkų rašytinių sutikimų leidžiančių jam kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Bendrijos pirmininkui pateikti juos tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, advokatės pasisakymų, A. S. skundo, paaiškinimų turinio, Institucija konstatuoja, kad A. S. sąmoningai tyčia neteikė išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo, motyvuojant asmens duomenų apsauga, kurių nepildė, nes kitu atveju būtų pateikiami. Institucija neformuoja nuomonės atsiliepime ir nedaro jokios įtakos, tiek pirmos instancijos teismo sprendimui, tiek pačiam faktui, o atsiliepime konstatuoja faktą, kad pirmininkas pagal bendrijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą atsako už bendrijos narių sąrašo (Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Bendrijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą ir nenumato jokių išlygų šios pareigos vykdymui, t .y. šios pareigos vykdymas nėra sąlygotas jokių kitų aplinkybių, tokių kaip dokumentų perdavimas ir pan. Todėl bendrijos pirmininkas atsakingas už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir jo pateikimą tikrinančiai Institucijai, o pats faktas, kad jis nepateikė ar pateikė jį su trūkumais ir yra bendrijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto pažeidimas.

4.13. Teismas nevertino faktų, kad A. S. skunde pripažįsta, jog nepateikė vienos ataskaitos už 2019 m., kad neorganizavo susirinkimų, kad neteikė narių sąrašų traktuodamas Instituciją kaip trečiąjį asmenį, nors be tų sąrašų neįmanoma nustatyti susirinkime turinčių dalyvauti žmonių skaičiaus. Be kita ko, negalima buvo nustatyti ir byloje pateiktų protokolų juridinės galios, tačiau teismui čia klausimų nekilo.

4.14. Nesutiktina su teismo išvada, kad dėl inkriminuotų pažeidimų, nutarime išdėstytų punktuose nuo Nr. 1-5, 7-8, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, todėl padarytos išvados nelaikytinos teisėtomis ir pagrįstomis, o norint ištaisyti klaidas teismui reikėtų atlikti didelės apimties papildomų aplinkybių tyrimą. Teismas, nevertino byloje esančių dokumentų ir paaiškinimų, iš kurių matyti, kad A. S. nepateikė dalies dokumentų (narių sąrašų, patvirtinto ilgalaikio plano, veiklos ataskaitos). Teismas nevertino 2021 m. balandžio 13 d. akto ir 2022 m liepos 14 d. akto papildymo, iš kurių matyti kokius dokumentus pateikė, o kurių prisidengdamas pandemija – ne. Teismas konstatuodamas, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas padarė pažeidimus, nutarime išdėstytus punktuose nuo Nr. 1-5, 7- 8, dėl kurių yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, nepasinaudojo ANK 630 straipsnio 1 dalyje, 632 straipsnio 5 dalyje, 640 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis galimybėmis imtis aktyvių veiksmų renkant įrodymus (apklausti byloje reikšmingos informacijos galinčius suteikti asmenis ir kt.) ir taip pažeidė pareigą išsamiai ištirti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-42-327/2019).

4.15. Skunde apibendrinama, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog nutartis priimta remiantis tik advokatės atsiliepimais ir pasisakymais, neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių, neįsigilinus į visus byloje esančius dokumentus, patikrinimo aktus, pareiškėjo prisipažinimus dėl padarytų pažeidimų, todėl yra naikintina kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko A. S. apeliacinis skundas atmestinas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8. Apeliaciniame skunde A. S. prašo jo veiką pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį pripažinti mažareikšme ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, taip pat priteisti iš Institucijos bendrijai visas šios administracinės teisenos procese turėtas bylinėjimosi išlaidas, o iš Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu.

9. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi svarbią reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2/2012, 2AT-6-628/2019).

10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigą, surašytų administracinio nusižengimo protokolo bei kitų procesinių sprendimų turinį, juose užfiksuotą informaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. S. kaip Bendrijos pirmininko atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo nutarimas šiuo atveju gali būti pripažintas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi jame tiksliai nurodyti aktualūs teisės aktai, kuriuos A. S. savo veika galimai pažeidė, atitinkamai buvo užtikrinta jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nurodytas konkretus tikrinamasis laikotarpis, taigi iš esmės nebuvo suvaržyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.

Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį

11. ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. ANK 349 straipsnio 1 dalies sankcijoje detalizuoti subjektai, kuriems gali būti paskirta administracinė nuobauda: 1) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas; 2) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo; 3) bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuriuo gali būti fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.

12. A. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu nubaustas už tai, kad būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininku, pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nes pasibaigus finansiniams metams nesuorganizavo visuotinių susirinkimų ir nepatvirtino bendrijos finansinių ataskaitų; 11 straipsnio 3 dalį, nes pasibaigus finansiniams metams per 3 mėnesius nesuorganizavo (nešaukė) visuotinių susirinkimų; 14 straipsnio 4 dalį, nes nesudarė sąrašų, neorganizavo visuotinių susirinkimų, neteikė finansinių ataskaitų, neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų; 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą, nes nenurodė bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktinių duomenų, adresų korespondencijai, elektroninio pašto adresų, telefono numerių; 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą, nes nepateikė ilgalaikio plano visuotiniam susirinkimui; 14 straipsnio 6 dalies 12 punktą, nes neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų visuotiniam susirinkimui; Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390, 3 p., 9 p., 18 p., kadangi nenurodė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų terminų, o ilgalaikio plano nepatvirtino daugiabučio namo savininkų sprendimu, taip pat finansinėse ataskaitose nepateikė informacijos apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir šių lėšų likutį.

13. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Bendrijos pirmininkas teisės aktuose nustatytų pareigų neįvykdymą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikoje 2020 m. paskelbtu karantinu ir ribojimu jo metu bendrauti ir būriuotis, ar vėliau būriuotis išlaikant žmonių skaičiaus ir tam tikrus asmeniui priklausančio minimalaus ploto reikalavimus, tačiau, pastebėtina, tokie teiginiai neatleidžia Bendrijos pirmininko nuo pareigos tinkamai vykdyti teisės aktuose nustatytus imperatyvius įpareigojimus. Apeliantas Bendrijos pirmininkas nurodo, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas turėjo vykti 2020 m. balandžio 1 d. Šiame susirinkime bendrijos valdymo organai turėjo atsiskaityti bendrijos nariams už 2019 m. veiklą, veiklos ataskaita už 2019 m. buvo ruošta ir ji buvo pateikta Institucijai, tačiau susirinkimas neįvyko dėl paskelbtos pandemijos, gyventojų pageidavimu susirinkimo sušaukimas atidėtas neribotam laikui, iki bus saugu būriuotis. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. pranešimą apie bendrijos 2019, 2020 ir 2021 metų veiklą perskaitė 2022 m. gruodžio 14 d. pakartotinai šauktame bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkime.

14. Kaip pagrįstai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, karantinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikoje buvo įvestas 2020 m. kovo 16 00.00 val. ir tęsėsi iki 2020 m. kovo birželio 16 d. 00.00 val. Taigi, nuo 2020 m. birželio 17 d. Bendrijos primininkas turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę sušaukti visuotinį DNSB narių susirinkimą ir jam pateikti tvirtinti bendrijos finansines ataskaitas ir veiklos metinę ataskaitą už 2019, 2020 metus, ir 2020 metų ūkinės veiklos metinį planą (namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatas) ir ilgalaikį planą, tačiau to nepadarė. Išdėstyti argumentai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. versiją, kad jis kaip bendrijos pirmininkas tinkamai savo pareigų negalėjo atlikti išimtinai dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad A. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus finansiniams metams per 3 mėnesius nesuorganizavo (nešaukė) visuotinių susirinkimų, nepateikė ilgalaikio plano visuotiniam susirinkimui, neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų (namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių planų) už 2019 ir 2020 metus visuotiniam susirinkimui, nenurodė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų terminų, o ilgalaikio plano nepatvirtino daugiabučio namo savininkų sprendimu, finansinėse ataskaitose nepateikė informacijos apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir šių lėšų likutį, taip pat bendro pobūdžio pareiga vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais, konstatuotina, kad jis netinkamai vykdė jam kaip bendrijos pirmininkui teisės aktuose nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigas. Pabrėžtina, kad A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas tik dėl pareigos sušaukti visuotinį susirinkimą ir pateikti jam tvirtinti nurodytas ataskaitas ir finansinius dokumentus bei planus nevykdymo. Bendrijos pirmininkui sušaukus susirinkimą ir tinkamai pranešus apie jo vietą, datą, laiką, darbotvarkę ir kt., nebūtų pagrindo taikyti administracinę atsakomybę, nepaisant visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių skaičiaus ar balsavimo rezultatų, kadangi kiekvieno bendrijos nario balsas yra laisvas, o pirmininkui nėra numatyta atsakomybė dėl visuotinio susirinkimo sprendimų rezultato.

16. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Bendrijos pirmininkas kontroliuojančiai institucijai teikdamas butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrijos narių sąrašą, sąmoningai nenurodė asmens duomenų, motyvuodamas asmens duomenų apsauga. Tačiau, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktu, bendrijos turi pareigą pateikti duomenis bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas, todėl konstatuotina, kad atsisakydamas pateikti aptartus duomenis, A. S. pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto nuostatas.

17. Konstatuotina, kad savo neveikimu A. S. nevykdė iš įstatymo kylančių pareigų ir pažeidė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą, 14 straipsnio 6 dalies 12 punktą, 14 straipsnio 4 dalį, Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390, 3 punktą, 9 punktą, 18 punktą.

18. Vis tik, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad Bendrijų įstatymo 10 straipsnis apibrėžia visuotinio susirinkimo kompetenciją, o ne bendrijos pirmininko pareigas, todėl A. S. negali būti pripažintas pažeidęs Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. nubaustas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimą, kas yra visuotinio susirinkimo kompetencija. Už pareigos sušaukti visuotinį susirinkimą neįvykdymą A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Esant tokiai situacijai, iš Institucijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo šis kaltinimas šalintinas.

19. Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė ANK 39 straipsnį, kadangi Bendrijos įstatyme numatytų visuotinių susirinkimų organizavimas ir bendrijos finansinių ataskaitų nepateikimas visuotiniam susirinkimui – laikytinas baigtu, kai įstatyme nustatytu terminu nustatyti dokumentai nėra pateikiami, ar susirinkimas nėra sušaukiamas. Be to, nusižengimo padarymas neatleidžia nuo pareigos sušaukti susirinkimus, pateikti ataskaitas ar planus vėliau, todėl pats nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio ir terminas jam nėra pasibaigęs.

20. ANK 39 straipsnyje įtvirtinti administracinių nuobaudų skyrimo terminai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuobauda A. S. administracinio nusižengimo byloje buvo skiriama du kartus, pirmąjį kartą – Institucijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimu (nusižengimo padarymo laikas nurodytas nuo 2021 m. balandžio 13 d. 8.00 val. iki 2021 m. balandžio 13 d. 17.00 val.), kuris buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi. Antrąjį kartą – Institucijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu (nusižengimo padarymo laikas nurodytas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Apygardos teismui nekyla abejonių, kad abiem atvejais fiksuoti įvykdyti administraciniai nusižengimai yra trunkamieji, nusižengimo padarymas neatleidžia Bendrijos pirmininko nuo pareigos įgyvendinti įstatymuose jam nustatytas pareigas. Vis tik laikytina, kad šie pažeidimai paaiškėjo 2021 m. balandžio 13 d. Institucijai užfiksavus šiuos pažeidimus, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. balandžio 13 d. Taigi vertinant, jog nuobauda Bendrijos pirmininkui paskirta 2022 m. spalio 11 d., matyti, kad nuo administracinio nusižengimo užfiksavimo ir nuobaudos paskyrimo nebuvo praėję dveji metai.

22. Dėl šių aplinkybių skundžiama apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo A. S. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis šioje dalyje keistina, paliekant galioti Institucijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą.

Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį

23. Administracinę atsakomybę pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį užtraukia butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

24. A. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu nubaustas ir už tai, kad būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininku, pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punktą, nes tikrinamuoju 2019-2020 m. laikotarpiu sukauptos kaupiamosios lėšos nebuvo laikomos 2018 m. vasario 27 d. atidarytoje depozitinėje (kaupiamųjų lėšų) sąskaitoje.

25. Bendrijos pirmininkas kelia klausimą, ar jis pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal šią straipsnio dalį, kuomet bendrijos banko sąskaitas tvarko samdyta buhalterė. Vis dėlto aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija, kadangi Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį.

26. Nagrinėjamu atveju 2022 m. spalio 11 d. nutarime (6 pažeidimų punktas) konstatuota, kad iš Bendrijos pirmininko pateiktos 2018 m. vasario 27 d. depozitinės sąskaitos Swedbank, AB sutarties kopijos ir 2021 m. birželio 17 d. advokatės patvirtinto 2021 m. birželio 17 d. sąskaitos išrašo už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 20 d. matyti, kad tikrinamuoju 2019 – 2020 m. laikotarpiu sukauptos kaupiamosios lėšos nebuvo laikomos 2018 m. vasario 27 d. atidarytoje depozitinėje (kaupiamųjų lėšų) sąskaitoje, nors bendrija pagal pateiktą visuotinio bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo, vykusio 2019 m. rugsėjo 19 d., protokolą, lėšas kaupia nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.; 2021 m. sausio 1 d. minėtoje sąskaitoje likutis pradžiai yra 0,00 Eur, 2021 m. gegužės 11 d. pervedimas tarp sąskaitų: 4520,00 ir 575,00 Eur, likutis pabaigai – 5095,00 Eur.

27. Šių duomenų pagrindu skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog žinodamas, kad yra reikalaujama turėti atskirą sąskaitą kaupiamosioms lėšoms, dėl ko 2018 m. vasario 27 d. ir buvo atidaryta bendrijos depozitinė sąskaita, be to, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. kai susirinkime buvo nuspręsta kaupti lėšas, Bendrijos pirmininkas turėjo pareigą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti laikyti atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Kadangi Bendrijos pirmininkas šią pareigą pažeidė – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. kaupiamąsias lėšas laikė ne tam skirtoje depozitinėje (kaupiamųjų) lėšų sąskaitoje, – jis pagrįstai skundžiama nutartimi buvo pripažintas padaręs ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 400 Eur bauda.

28. Pastebėtina, kad šio pažeidimo padarymo neginčija ir pats A. S., tačiau jo vertinimu padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis ir neužtraukiantis administracinės atsakomybės, kadangi jo veiksmais bendrijai žala nebuvo padaryta, nebuvo nustatytos dėl uždelsto nurodymų vykdymo kilusios žalingos pasekmės. Su tokiomis išvadomis nesutiktina, kadangi pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, tai reiškia, kad pats pareigos nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę, nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Toks įstatymo normos aiškinimas negali būti suprantamas kaip formalus teisės taikymas, nes šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek efektyvią daugiabučių namų administravimo priežiūros sistemą, tiek institucijų darbą.

29. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų. ANK 349 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 150 iki 650 eurų. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2020 m. spalio 11 d. nutarimu Bendrijos pirmininkui atitinkamai buvo paskirta 200 eurų ir 400 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. S. paskirta galutinė 400 eurų bauda. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad Institucijos nutarimu A. S. pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda.

30. Apygardos teismas pritaria Institucijos nutarimu A. S. skirtų administracinių nuobaudų dydžiui – A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryti du administraciniai nusižengimai, už analogiškas veikas nebaustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, pasekmių nesukelta, todėl A. S. už padarytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pagrįstai skirta 200 eurų bauda, o už ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda. Nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio taisykles (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek už atskirus administracinius nusižengimus A. S. paskirtos nuobaudos, tiek galutinė administracinė nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus ir yra paskirtos vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų A. S. savo kaltę kategoriškai neigia visos administracinių nusižengimų teisenos metu, nesigaili dėl šių nusižengimų padarymo. Kitų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą teigti, jog paskirtos nuobaudos ar galutinė subendrinta nuobauda yra per griežtos, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir byloje. Apygardos teismo vertinimu apeliantui paskirtos nuobaudos ir galutinė nuobauda yra adekvačios, individualizuotos tinkamai. Tai, kad apeliantui už jo padarytus administracinius nusižengimus yra paskirtos nuobaudos, yra neišvengiamos jo netinkamo elgesio pasekmės, dėl kurių atsiradimo kaltas yra pats pažeidėjas.

32. Institucija apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl Bendrijos pirmininko teisės į absoliutų savarankiškumą sprendžiant dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Pastebėtina, kad šis klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti nagrinėjamas, kadangi toks kaltinimas A. S. nebuvo išdėstytas 2022 m. spalio 11 d. nutarime. Kadangi būtent nutarimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, teismas neturi pagrindo spręsti dėl jame nenurodytų pažeidimų buvimo ar nebuvimo. Pastebėtina ir tai, kad šiuo klausimu buvo išsamiai pasisakyta Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-72-813/2023. Šioje nutartyje konstatuota, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad A. S., būdamas Bendrijos pirmininku, neorganizavo namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo, t. y. kad pažeidė Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Apeliaciniame skunde A. S. prašo priteisti iš Institucijos visas šioje administracinėje teisenoje ROIK: 21132583754 patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už šio skundo paruošimą.

34. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas, nėra numatytos galimybės atlyginti patirtas proceso išlaidas pagrįstai atsakomybėn patrauktam asmeniui.

35. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, o skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina dalyje dėl nepagrįstai nutrauktos teisenos pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad jis neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl jo prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti:

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti kaltinimą, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus.

Panaikinti 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl A. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų, nutarime pažymėtų Nr. 2-5, 7-8, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukta.

Panaikinti 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys dėl nuobaudos pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį skyrimo ir galutinės nuobaudos pagal ANK 38 straipsnį skyrimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

A. S. prašymą atlyginti patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti už apeliacinio skundo surašymą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.