Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-42-327/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
AN2-42-327/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01593-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-42-327/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01593-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą skirti A. J. įspėjimą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra už tai, kad jis 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pa­si­rinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliūties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. K. galinės dalies kairįjį šoną ir jį apgadino.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi jo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirink­da­mas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač eismo intensyvumą, atsiradus kliū­čiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliūties neapvažiavo, atsi­trenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio galinės dalies kairįjį šoną ir jį apgadino.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. K. - suinteresuoto asmens nuvažiuotas atstumas turi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Pirmosios ins­tan­ci­jos teismas nevertino apelianto teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, savo iniciatyva nekvietė eismo įvykio vietos schemą nubraižiusių Institucijos pareigūnų į teismo posėdį tam, kad būtų išsiaiškintos schemos nubraižymo aplinkybės ir formaliai rėmėsi eismo įvykio vie­tos schema bei nutarime išdėstytais Institucijos teiginiais. Eismo įvykio schemoje pavaiz­duotas atstumas nuo apelianto automobilio galinės dalies iki įsivaizduojamos (menamos) (duomenys neskelbtini) gatvės ašies, kuri yra gaunama pratęsus (duomenys neskelbtini) gatvės kraštą prieš (duomenys neskelbtini) staigų posūkį į dešinę link „žiedinės“ sankryžos. Eismo įvykio schemoje pavaizduota, jog (duomenys neskelbtini) gatvė toje vietoje pasisuka į dešinę, tačiau eismo įvykio schemoje nėra pavaizduotas šio posūkio kampas. Atstumas tarp vietos, prie kurios privalėjo sustoti suinteresuotas asmuo ir duoti kelią apeliantui yra žymiai mažesnis nei 34 metrai, ir, apelianto vertinimu, sudaro apie 5-7 metrus.

3.2. Skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apelianto pateik­tais paaiškinimais dėl Institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime esančių klaidų. 2018-02-03 Institucijos pareigūno P. V. tarnybiniame pranešime yra padaryta klaida, nu­rodant, jog apelianto automobilis važiavo pirmąją eismo juosta, kadangi jis automobiliu va­žia­vo antrąja juosta. Ši aplinkybė yra paneigta tiek P. V. tarnybiniu pranešimu (nu­rodant, jog Apeliantas „važiavo ta eismo juosta, kuria galimas eismas link (duomenys neskelbtini) (va­žiuojant tiesiai) ir link (duomenys neskelbtini) (sukant kairiau)“, o tokia eismo tvarka yra galima tik važiuojant antrąja eismo juosta), tiek kitais byloje surinktais duomenimis.

3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto automobilio greičio, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis bei bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiš­ki­ni­mais, todėl pažeisdamas administracinės atsakomybės taikomus principus bei apeliantui tai­kytiną nekaltumo prezumpciją padarė išvadą, jog apeliantas nepasirinko saugaus greičio ar jį viršijo, ir todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu pažeidusiu KET 127, 128 punktų reikalavimus. Teismas neturi reikalingų specialiųjų žinių, kurios yra būtinos tam, kad remiantis nurodytomis aplinkybėmis būtų galima pre­li­mi­nariai ar apytiksliai nustatyti apelianto automobilio judėjimo greitį, todėl negali būti laikoma, jog apeliantas nesilaikė saugaus greičio ar jį viršijo.

3.4. Apeliantas pažymi, jog darant išvadas dėl priežastinio ryšio tokiais atvejais (kai KET pa­žei­dėjai du eismo įvykio dalyviai), reikia nustatyti, ar kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio pa­darytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina, lemiama, o ne atsitiktinė pa­da­rinių kilimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys b. b. Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010 ir kt.). Analizuojant teismų praktiką taip pat matyti, kad teismai, spręsdami atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimą, formuluoja tai­syk­lę, kad eismo įvykio dalyvis, kuriam KET numato pareigą praleisti kertamu keliu ar kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, privalo praleisti visas tokias transporto prie­mo­nes, tame tarpe ir tas, kurios važiuoja pažeisdamos KET numatytus reikalavimus. Pastarųjų transporto priemonių vairuotojų atlikti KET pažeidimai laikomi formaliais, nesančiais prie­žastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (pvz. 2007-03-05 Vilniaus apygardos admi­nis­tra­cinio teismo nutartis Nr. II-474-525/2007, 2007-12-07 nutartis Nr. II-3151-437/2007 ir kt.). Būtinąja eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo sąlyga buvo suinteresuoto asmens pa­daryti KET pažeidimai.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pa­grįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Tokiu būdu aukštesniosios instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse už­drausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti admi­nis­tra­cinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad as­mens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiks­muo­se yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įro­dy­mų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai admi­nis­tra­cinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato admi­nis­tra­cinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patiki­mumas.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigdamas, kad būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo T. K. padaryti KET pažeidimai, kadangi jis į žiedinę sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio. Apylinkės teismas, priimdamas skun­džia­mą nutartį ir spręsdamas klausimą dėl A. J. kaltės, rėmėsi policijos pareigūno tar­nybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, tačiau, pažymėtina, kad pareigūnas eismo įvykio nematė ir atvyko jau po automobilių susidūrimo, eismo įvykio kilimo priežasties nenurodė. Apylinkės teismo vertinimu, praktiškai neįtikėtina, kad A. J. vairuojamas au­to­mobilis, važiuodamas apie 40 kilometrų per valandą greičiu, galėjo daugiau nei 30 metrų at­karpoje nespėti sustabdyti pastebėjęs žiedinėje sankryžoje kliūtį, tai yra T. K. vairuojamą automobilį, o net ir paties smūgio lokalizacija ir transporto priemonių apgadinimai, suveikusios saugos pagalvės liudija, jog net ir susidūrimo metu A. J. vairuojamo automobilio greitis vis dar buvo gana didelis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (ekspertizės išvados, eksperto paaiškinimų, stabdymo kelio žymų), kokiu greičiu žiedinėje sankryžoje važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taip pat, apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, jog A. J. automobilyje po automobilių susidūrimo suveikė oro pagalvė, nepatvirtina aplinkybės, kad A. J. važiavo gana dideliu greičiu.

9. Teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

10. Aukštesniosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis priimta iš esmės remiantis tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis bei liudytojo, kuris turi suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais ir padarė nepakankamai pa­grįstas ir motyvuotas išvadas dėl A. J. važiavimo greičio ir susidūrimo prie­žas­ties, nesprendė klausimo dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo automobilio greičiui (įvertinus abiem automobiliams padarytus apgadinimus ir kt.) ir eismo įvykio priežasčiai nus­tatyti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra objektyvaus pagrindo.

11. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių ad­mi­nistracinio nusižengimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra pri­ima­mas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, iš A. J. būtų atimta galimybė šį spren­dimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn trau­kia­mo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.

12. Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir iš­sa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asme­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir ape­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės ins­tancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie A. J. atliktus ar neatliktus veiksmus nepasisako.

13. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o A. J. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą A. J. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas