- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-05
- Bylos Nr.
- II-474-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. J.
- Nukentėjusysis
- G. N.
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Laimutis Alechnavičius, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J., jo atstovui Vladimir Jankoit, nukentėjusiajam G. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. skundą dėl Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 12 15 nutarimu Nr. E516223 A. J. pagal ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta 160 Lt bauda už tai, kad jis 2006 11 22 apie 16.40 val. Vilniaus mieste Kareivių g. 9 vairuodamas automobilį Mazda 626, v.n. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio automobiliui BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam priešinga kryptimi tiesiai, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo pažeidė KET 153 p. reikalavimus.
Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 12 15 nutarimu Nr. E516224 G. N. pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta 130 Lt bauda už tai, kad jis 2006 11 22 apie 16.40 val. Vilniaus mieste Kareivių g. 9 vairuodamas automobilį BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimus, iš eismo juostos, skirtos važiuoti į dešinę, važiavo tiesiai, tuo pažeidė KET 52 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
A. J. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus nutarimą Nr. E516223 bei G. N. atžvilgiu priimtą Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus nutarimą Nr. E516224 ir bylas grąžinti nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad jo atžvilgiu priimtame nutarime Nr. E516223 nurodyto pažeidimo jis nepadarė ir KET 153 p. reikalavimų nepažeidė. Kareivių gatve jis važinėja kiekvieną dieną, todėl žino, kad pirma eismo juosta važiuoti tiesiai draudžiama. 2006 11 22 jis važiavo Kareivių gatve ir, nepažeisdamas KET reikalavimų, sankryžoje sukdamas į kairę, esant automobilių spūsčiai, praleido pagal kelio ženklo Nr.507 reikalavimus trečioje ir antroje eismo juostose tiesiai važiuojančius automobilius ir negalėjo numatyti, kad pirma eismo juosta, skirta eismui į dešinę, važiuos tiesiai koks nors automobilis. Sukdamas į kairę jis pastebėjo atvažiuojantį automobilį BMW, todėl sustabdė savo automobilį pirmoje eismo juostoje ir sudarė galimybę minėto automobilio vairuotojui pasukti į dešinę, bet automobilio BMW vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, važiavo tiesiai ir susidūrė su stovinčiu jo automobiliu. Todėl būtent dėl BMW vairuotojo padaryto KET pažeidimo kilo ATPK 127 str. 2 d. numatytos neigiamos pasekmės. Eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas KET reikalavimų laikymusi, todėl automobilį vairuojantis asmuo planuoja savo eismo kryptį pagal KET reikalavimus, tikisi, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis šių reikalavimų ir neprivalo numatyti kitų eismo dalyvių priešingą KET reikalavimams elgesį. Priimant skundžiamus nutarimus, pareigūnai skirtingai traktavo tas pačias aplinkybes - jo atžvilgiu priimtame nutarime nurodoma, kad jis suko į kairę ne sankryžoje, o G. N. atžvilgiu priimtame nutarime nurodoma, kad jis pažeidė kelio ženklo eismo kryptys sankryžoje reikalavimus ir būtent sankryžoje važiavo tiesiai. Kad eismo įvykis įvyko būtent sankryžoje, patvirtina kelio ženklai Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) ir Nr. 203 (sankryža su pagrindiniu keliu), tai jis nurodė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau bylą nagrinėjęs pareigūnas į tai neatsižvelgė bei nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilio BMW vairuotojas ir ar jis galėjo sustabdyti savo automobilį iki eismo įvykio vietos. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant jo teisę į gynybą, nes byla išnagrinėta jam tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimą, todėl jam nedalyvaujant. Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos G. N. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. E516224 neatitinka ATPK 286 str. reikalavimų, nes iš nutarimo neaišku, kur, kada ir kokį automobilį vairavo G. N. bei kokį norminį aktą jis pažeidė, todėl šis nutarimas naikintinas.
Nukentėjusysis G. N. prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad 2006 11 22 jis važiavo Kareivių gatve ir nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio važiuoti tiesiai, nes jį užstojo sunkvežimis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Nustatyta, kad Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006 12 15 nutarimas Nr. E516223 priimtas A. J. nedalyvaujant (b.l. 16), todėl, byloje nesant duomenų apie šaukimo A. J. įteikimą, konstatuotina, jog A. J. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006 12 15 nutarimas Nr. E516223 priimtas pažeidžiant LR ATPK 272 str. 1 d. nustatytą tvarką.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N12-29/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59).
Nors A. J. neprisipažįsta padaręs pažeidimą, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Eismo įvykio vietos schema tvirtina, kad eismo įvykis įvyko Kareivių gatvėje ties sankirta su įvažiavimu į Kareivių gatvės 9-ojo namo kiemą. Automobiliai susidūrė tuo metu, kai A. J. vykdė kairį posūkį, norėdamas įvažiuoti į Kareivių gatvės 9-ojo namo kiemą. Į A. J. vairuojamą automobilį atsitrenkė priešpriešiais A. J. automobilio judėjimo krypčiai tiesiai važiavęs nukentėjusysis G. N. . Nagrinėjamu atveju A. J., nors ir vykdė kairį posūkį ne sankryžoje, tačiau tiesiai priešpriešiais važiuojančio automobilio nepraleido ir su juo susidūrė. Išdėstytą eismo įvykio mechanizmą vienareikšmiškai patvirtina byloje esanti A. J. bei G. N. parašais patvirtinta eismo įvykio vietos schema (b.l. 19), nukentėjusiojo G. N. paaiškinimai (b.l. 34). Be to eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 19) nurodyta, kad eismo įvykis kilo vietoje, kurioje išvažiuojama iš Kareivių gatvės į šalia kelio esančią teritoriją, o pagal KET 37 p. vieta, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų) nelaikoma sankryža, todėl A. J. nepagrįstai teigia, kad eismo įvykis kilo jam sankryžoje sukant į kairę.
Duotoje situacijoje transporto priemonių eismą reglamentuoja KET 153 p., kuris nustato, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal KET 8 p. sąvoka „duoti kelią“ reiškia prievolę eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Sistemiškai vertinant KET 153 ir 8 punktų reikalavimus darytina išvada, kad A. J. sukant į kairę ne sankryžoje, jam kilo pareiga duoti kelią visiems priešinga kryptimi važiuojantiems eismo dalyviams. Nagrinėjamoje byloje A. J., sukdamas į kairę ne sankryžoje, pažeisdamas KET 153 p. reikalavimus nepraleido tiesiai priešpriešiais važiuojančio automobilio, dėl ko abu automobiliai susidūrė. Teismas vertina, kad A. J. padarytas KET 153 punkto pažeidimas yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis ir nulėmė abiejų automobilių sugadinimą.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, vairavęs automobilį BMW, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 “Eismo kryptys sankryžoje” reikalavimus, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės pažeidimo kvalifikavimui neturi, nes nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilio BMW vairuotojo veika nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusia autoavarija bei jos metu sugadintais automobiliais. Pažymėtina, kad dėl padaryto pažeidimo nukentėjusysis yra atitinkamai nubaustas (b.l. 15, 17).
A. J. paaiškinimas, kad pirma Kareivių gatvės eismo juosta Verkių gatvės link, yra skirta sukti į dešinę ir ja draudžiama važiuoti tiesiai, neatleidžia vairuotojo, sukančio į kairę ne sankryžoje, nuo pareigos duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Be to A. J., važiuodamas Kareivių gatvės antrąja eismo juosta link Žirmūnų gatvės, negalėjo matyti priešpriešinėje Kareivių gatvės eismo juostoje esančių automobilių eismą reguliuojančių kelio ženklų, o pats savaime vairuotojo žinojimas priešingoje eismo juostoje nustatytos eismo tvarkos neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis KET reikalavimų.
Be išdėstytų įrodymų A. J. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 14), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 18), eismo įvykio metu apgadintų automobilių išoriniai sugadinimų požymiai bei šių automobilių fotonuotraukos (b.l. 19, 26-27). Surinkti įrodymai patvirtina, kad A. J. 2006 11 22 apie 16.40 val. Vilniaus mieste Kareivių g. 9 vairuodamas automobilį Mazda 626, v.n. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam tiesiai priešinga kryptimi, dėl to su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tuo jis pažeidė KET 153 p. reikalavimus ir yra baustinas pagal ATPK 127 str. 2d.
Byloje nenustatyta A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 28) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 12 15 nutarimas Nr. E516223 yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra.
G. N. atžvilgiu priimtas Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 12 15 nutarimas Nr. E516224 nepažeidžia A. J. teisių bei nesukelia jam tiesioginių teisinių pasekmių, todėl A. J. skundo reikalavimas dalyje dėl Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus nutarimo Nr. E516224 panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str.,
nutarė:
Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 12 15 nutarimą Nr. E516223, kuriuo A. J. paskirta 160 Lt bauda ir Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 12 15 nutarimą Nr. E516224, kuriuo G. N. paskirta 130 Lt bauda palikti nepakeistus ir A. J. skundo nepatenkinti.
Dėl šios nutarties per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.