Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei N. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. atstovės advokatės Ritos Petručionytės skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucijos) 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3322-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21132583754.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-3322-2022 A. S. pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį nubaustas 200 eurų dydžio bauda, pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį – 400 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. S. paskirta galutinė 400 eurų dydžio bauda.

A. S. nubaustas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - Bendrijos) pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymo) 14 straipsnio 6 punktą būdamas atsakingu už bendrijos veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą pažeidė:

1. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą (Visuotinis susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą). A. S. pasibaigus finansiniams metams nesuorganizavo visuotinių susirinkimų ir nepatvirtino bendrijos finansinių ataskaitų.

2. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį (Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. <...>) A. S. pasibaigus finansiniams metams per 3 mėnesius nesuorganizavo (nešaukė) visuotinių susirinkimų.

3. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais.) A. S. nesudarė sąrašų, neorganizavo visuotinių susirinkimų, neteikė finansinių ataskaitų, neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų.

4. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo (Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Siame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). <...>) A. S. nenurodė bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktinių duomenų, adresų korespondencijai, elektroninio pašto adresų, telefono numerių.

5. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai).) A. S. nepateikė ilgalaikio plano visuotiniam susirinkimui.

6. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punktą. (Bendrijos pirmininkas atsako už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį.) A. S., nepateikė namo kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties kopijos ir kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašo. Pirmininko pateikta 2018-02-27 depozitinės sąskaitos Swedbank, AB, sutarties kopija ir 2021-06-17 advokatės R. Petručionytės patvirtintas 2021- 06-17 sąskaitos išrašas už 2021-01-01-2021-05-20, iš kurio nustatyta, kad tikrinamuoju 2019-2020 m. laikotarpiu, sukauptos kaupiamosios lėšos nebuvo laikomos 2018-02-27 atidarytoje depozitinėje (kaupiamųjų lėšų) sąskaitoje, nors bendrija pagal pateiktą visuotinio bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo vykusio 2019-09-19 protokolą, lėšas kaupia nuo 2019-09-19. 2021-01-01 minėtoje sąskaitoje likutis pradžiai yra 0.00 Eur, 2021-05-11 pervedimas tarp savo sąskaitų: 4520,00 ir 575,00 Eur, nurodytas likutis pabaigai: 5095,00 Eur.

7. Bendrijų ?statymo 14 straipsnio 6 dalies 12 punktą (Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimu) (valdybai).) A. S. neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų visuotiniam susirinkimui.

8. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390, 3 p. (Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau - ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai <...>.), 9 p. (Apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.), 18 p. (Pasibaigus finansiniams metams, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pateikdamas patalpų savininkams savo veiklos ataskaitą, pateikia išsamią informaciją apie sukauptas lėšas, jų naudojimą ir šių lėšų likutį.) A. S. nenurodė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų terminų, o ilgalaikio plano nepatvirtino daugiabučio namo savininkų sprendimu, taip pat finansinėse ataskaitose nepateikė informacijos apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir šių lėšų likutį.

Teismo posėdžio metu A. S. ir jo atstovė advokatė R. Petručionytė prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Institucijos atstovė prašė skundą atmesto atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, ištyręs kitą surinktą rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog skundas iš dalies pagrįstas, nes dėl daugumos nutarime nurodytų nusižengimų kaltinimai suformuluoti neaiškiai, netiksliai, nekonkrečiai, nenurodytos nusižengimą individualizuojančios aplinkybės, dėl ko atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į gynybą, todėl skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 349 straipsnyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą.

ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas pažymi, kad pagrindas kilti administracinei atsakomybei yra administracinio nusižengimo padarymas. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Pradinis ir pagrindinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame nurodomi inkriminuojamo nusižengimo požymiai, yra administracinio nusižengimo protokolas. Jame turi būti aiškiai nurodyti visi inkriminuojamo nusižengimo požymiai bei veikos kvalifikacija. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žino kaltinimo ribas, apimtį ir tai užtikrina asmens tinkamą teisės į gynybą realizavimą, todėl svarbu, kad kaltinimas būtų suformuluotas tiksliai ir aiškiai, nurodant tiek nusižengimo padarymo vietą, laiką, tiek ir veikos/neveikimo pasireiškimo būdą, pasekmes, jeigu jos kilo, ir yra būtinasis požymis, veikos kvalifikaciją.

A. S. buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, kurių sudėtys blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus, nurodytą sritį reglamentuojančius teisės aktus, todėl inkriminuojant nusižengimą ir formuluojant jo sudėtį turi būti nurodyta konkretaus teisės akto straipsnis, dalis, punktas, kuris buvo pažeistas. Tačiau nusižengimo esmę apibūdina ne konkretus straipsnis ar punktas, o tai, kad netinkamai buvo vykdomi ar nebuvo vykdomi tame straipsnyje, dalyje ar punkte nurodyti reikalavimai ar pareigos, todėl formuluojant nusižengimo esmę, sudėtį, turi būti nurodyta kuo pasireiškė netinkamas veikimas ar neveikimas, kada tai pasireiškė, kur pasireiškė ir kokie teisės aktai tuo buvo pažeisti.

Nors Nutarime nurodoma, kad buvo atsižvelgta į Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. teismo nutartį byloje Nr. II-38-1109/2022, tačiau faktiškai matyti, kad buvo pakoreguotas vienintelis požymis – nusižengimo (nusižengimų) padarymo laikas, nurodant, kad A. S. pažeidimus padarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau, įvertinus toliau inkriminuojamas veikas, kurios pasireiškė neveikimu, akivaizdu, kad šis laikotarpis nėra tikslus ir nevisiškai atitinka inkriminuojamų veikų padarymo laiką. Išliko ir kiti trūkumai – dalyje pažeidimų nurodytas neveikimo būdas, t. y. kuo pasireiškė neteisėta veika, tačiau jos konkretesnės aplinkybės, kurios sudarytų galimybę individualizuoti pažeidimą, nenurodytos, pažeidimai suformuluoti ir išdėstyti ne pagal konkrečios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą, t. y. veikimą/neveikimą, o pagal teisės akto pažeidimą, t. y. išvardijami atskirai sunumeruojant teisės aktai, kurų reikalavimai buvo pažeisti, šalia nurodant, kokiu neveikimu tai buvo padaryta, todėl iš esmės ta pati inkriminuojama veika kartojasi net keliuose punktuose. Be to, dauguma neveikimo atvejų nekonkretizuoti, nenurodytos konkrečios neveikimo pasireikšimo aplinkybės. Formuluojant pažeidimo esmę ir aprašant veiką, įvardijant konkrečias pareigas, kurias A. S. netinkamai vykdė ar jų iš viso nevykdė, nurodomi teisės aktų reikalavimai, kurie tos pareigos nenumato ir nereglamentuoja.

Pažymėtina, jog net trijuose nutarimo punktuose (Nr.1, Nr. 2, Nr. 3), formuluojant pažeidimo esmę, nurodoma, kad nebuvo vykdoma viena ir ta pati pareiga – A. S. nesuorganizavo visuotinių susirinkimų. Nr. 1 ir Nr. 2 punktuose pažymėta, kad pasibaigus finansiniams metams nesuorganizavo visuotinių susirinkimų ir nurodoma, kad tuo buvo pažeisti Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai (Nr. 1), 11 straipsnio 3 dalies reikalavimai (Nr. 2), 14 straipsnio 4 dalies reikalavimai (Nr. 3), tačiau bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis reglamentuoja visuotinio susirinkimo kompetenciją, o ne bendrijos pirmininko pareigas, todėl už tai, kad jis nesuorganizavo visuotinių susirinkimų, negali būti baudžiamas kaip pažeidęs Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus. Dėl tokios pačios priežasties jis negali būti baudžiamas ir už tai, kad nepatvirtino bendrijos finansinių ataskaitų, nes tai yra susirinkimo kompetencija, o ne pirmininko. Jis turi tik pareigą šias ataskaitas pateikti tvirtinti susirinkimui, tačiau pats jų netvirtina.

Formuluojant pažeidimą, kuris nutarime pažymėtas Nr. 2, nurodoma, jog A. S. pasibaigus finansiniams metams per 3 mėnesius nesuorganizavo (nešaukė) visuotinių susirinkimų. A. S. kaltinimas formuluojamas daugiskaitoje, t. y. kad jis nesušaukė daugiau kaip vieno susirinkimo, tačiau nenurodomi konkretesni duomenys, t. y. ar nesušaukė susirinkimo 2019 metais ar 2020 m., ar ir tais, ir tais metais, nes pažeidimo data inkriminuojama nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija atsiliepime dėl pažeidimo Nr. 2 jokių konkrečių aplinkybių dėl to, kuriais metais konkrečiai ir kada A. S. nesušaukė visuotinių susirinkimų, nenurodo, o dėl Nr. 1 pažeidimo, teigia, kad pareiškėjas turėjo pareigą sušaukti susirinkimas ir pateikti tvirtini bendrijos metinę veiklos ataskaitą už 2019 m. ir 2020 m. Iš to kyla pagrindas manyti, jog Institucija galimai siekia asmenį patraukti atsakomybėn už tai, kad jis neteikė tvirtinti susirinkimui metinių veiklos ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m., tačiau už 2020 m. metinė veiklos ataskaita galėjo būti pateikta tvirtinti tik pasibaigus finansiniams metams, t. y. ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., tačiau kaltinime nurodytas pažeidimo laikas nurodytas tik iki 2020 m. gruodžio 31 d., o šią dieną ar ankstesnę kaltinime nurodyta dieną pareiga pateikti tvirtinti metinę veiklos ataskaitą už 2020 m. dar nebuvo kilusi. Analogiškai pagal inkriminuojamą laikotarpį ir pareiga sušaukti visuotinį susirinkimą kilo ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d., t. y. pasibaigus 2019 m. finansiniams metams, ir ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d., t. y. pasibaigus 2020 m. finansiniams metams, o pareiga sušaukti susirinkimą ir pateikti tvirtinti metinę veiklos ataskaitą už 2020 m. finansinius metus kilo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. ir nepatenka į inkriminuojamą laikotarpį. Pažymėtina ir tai, pažeidimas dėl nevykdymo pareigos sušaukti visuotinį susirinkimą ir pateikti šiam tvirtinti finansinę ataskaitą už 2019 m. galėjo būti padarytas 2020 m. balandžio 1 d., todėl ANK 39 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai pasibaigė 2022 m. balandžio 1 d., ir asmuo už šią veiką atsakomybėn nebegali būti traukiamas. Esant šioms aplinkybėms, lieka neaišku, už kokias konkrečiai veikas, pasireiškusias neveikimu, ir nurodytas nutarimo Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 punktuose, Institucija siekia patraukti A. S. atsakomybėn.

Nutarimo punkte Nr. 3 taip pat dar nurodoma, jog A. S. nesudarė sąrašų, neparengė ir nepateikė metinių pajamų ir išlaidų sąmatų. Nurodoma, jog tuo buvo pažeistos Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimai, tačiau šioje dalyje įtvirtinti bendro pobūdžio reikalavimai Bendrijos pirmininkui savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais ir nepateikia jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus, kuriuose būtų nurodytos pareigos, kurių pažeidimu ir netinkamu vykdymu kaltinamas šioje byloje A. S.. Be to, iš kaltinimo konstrukcijos visiškai neaišku, apie kokius sąrašus kalbama, neaišku kam turėjo pateikti ir kam nepateikė metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, kokie teisės aktai numato tokias bendrijos pirmininko pareigas. Iš to darytina išvada, jog šis kaltinimas visiškai neaiškus ir nekonkretus.

Nutarime A. S. patrauktas atsakomybėn ir už tai, kad nenurodė bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktinių duomenų, adresų korespondencijai, elektroninio pašto adresų, telefono numerių, tačiau iš formuluojamo kaltinimo visiškai neaišku, visų pirma, apie kokį konkretų sąrašą (kuriais metais, kad sudarytą) čia kalbama ir neaišku kur ir kam nenurodė duomenų – bendrijos narių (įgaliotinių) sąraše ar Institucijai pagal pateiktą reikalavimą pateikti duomenis atliekant patikrinimą. Dar didesnį neaiškumą įneša Institucija atsiliepime teigdama, kad „pareiškėjas nepateikė trečiajam asmeniui bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) sąrašo“ ir „pareiškėjas sąmoningai neteikė išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo motyvuojant asmens duomenų apsauga“, iš ko darytina išvada, jog Institucija nusižengimu laiko tai, kad sąrašai nebuvo pateikti Institucijai, o ne tai, kad jų nebuvo ar jie buvo netinkamai sudaryti, tačiau nutarimo Nr. 5 punkte nurodytas Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas, kurį, kaip inkriminuojama, savo neveikimu pažeidė A. S., nereglamentuoja pirmininko pareigos pateikti sąrašus Institucijai.

Nutarimo punkte Nr. 7, A. S. inkriminuota tai, kad jis neparengė ir nepateikė namo metinių pajamų ir išlaidų sąmatų visuotiniam susirinkimui, tačiau neaišku už kuriuos metus ir kada konkrečiai turėjo pateikti šias sąmatas. Kaltinimas formuluojamas daugiskaitos forma, iš ko darytina išvada, kad asmuo traukiamas atsakomybėn už mažiausiai dviejų sąmatų nepateikimą tvirtinti susirinkimui, tačiau už kuriuos konkrečiai metus, kurių metų sąmatų nenurodyta. Taip pat iškaltinimo neaišku, kada, už kokius konkrečiai metus sąmatos turėjo būti pateiktos ir kurių metų susirinkimui. Institucijos atsiliepime nurodytas argumentas, jog patikrinimas atliekamas už 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir iš to, Institucijos vertinimu, savaime suprantama, kad namo metinės pajamų ir išlaidų sąmatos turi būti pateiktos už tikrinamąjį laikotarpį, laikytinas visiškai nepagrįstu ir nekonkrečiu.

Nutarimo punkte Nr. 8 A. S. inkriminuota tai, kad jis nenurodė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų terminų, o ilgalaikio plano nepatvirtino daugiabučio namo savininkų sprendimu, taip pat finansinėse ataskaitose nepateikė informacijos apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir šių lėšų likutį. Nurodoma, kad tuo buvo pažeisti Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, 3 p., 9 p., 18 p. reikalavimai. Šis kaltinimas, kaip ir anksčiau nurodyti kiti, visiškai nekonkretus, nes neaišku, kur ir kam nenurodė atnaujinimo (remonto) darbų terminų – Institucijai ar bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane, jeigu plane, tai kurių konkrečiai metų plane. Inkriminuojama, kad pirmininkas nepatvirtino ilgalaikio plano daugiabučių namų savininkų sprendimu, tačiau pačios Institucijos nurodytos teisės normos nustato, kad ne pirmininkas tvirtina šį ilgalaikį planą, planas tvirtinamas daugiabučio namo savininkų sprendimu. Be to, neaišku kurių metų finansinėse ataskaitose nepateikta informacija apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir šių lėšų likutį. Pažymėtina, jog nenustačius ir kaltinime nenurodžius konkrečių datų, terminų, nėra galimybės teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nes nėra galimybės nustatyti, ar nebuvo pažeisti ANK 39 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos skyrimo terminai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas taip pat reikalauja ne tik nurodyti nusižengimo faktines aplinkybes, tačiau ir nurodyti teisinę veikos kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime, skiltyje „Nusižengimo esmė“, aprašius visas inkriminuojamas veikas, daroma išvada, kad „už minėtą veiką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 ir 3 dalis“. Taigi, tiksliai nenurodyta ir neįvardinta kokios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas kvalifikuojamas kaip ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, o kokios – kaip ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Ir tai taip pat yra vienas iš esminių pažeidimų, kuris, teismo vertinimu, taip pat pažeidžia asmens teisę į gynybą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl inkriminuotų pažeidimų, nutarime išdėstytų punktuose nuo Nr. 1-5, 7-8, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tinkamai nesuformuluota nusižengimo esmė, nenurodytos konkrečios A. S. nusižengimus apibūdinančios aplinkybės, individualizuojančios aplinkybės, pažeidimų tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, todėl Institucijos padarytos išvados nelaikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Tam, kad šitos klaidos būtų ištaisytos, teismui reikėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, t. y. išreikalauti visus dokumentus, susijusius su nurodytų teisės aktų pažeidimais, juos patikrinti, imtis priemonių apklausti bendrijos narius ar bent jau darbuotojus, įvertinti surinktus duomenis ir iš esmės teismui reikėtų suformuluoti kaltinimus, tačiau tai nėra teismo kompetencija.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutarimas minėtoje dalyje dėl nusižengimų, nurodytų nutarimo Nr. 1-5, Nr. 7-8 punktuose, naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Kadangi Institucijos inkriminuojamas neteisėtos neveikimo laikotarpis yra iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir pagal šį laikotarpį A. S. galėtų būti baudžiamas tik už sąmatų, ilgalaikių planų, finansinių ataskaitų už 2019 m. nepateikimą visuotiniam susirinkimui pasibaigus 2019 finansiniams metams iki 2020 m. balandžio 1 d., už susirinkimo 2020 m. neorganizavimą ne vėliau kaip per tris mėnesius pasibaigus finansiniams metams, t. y. iki 2020 m. balandžio 1 d., bylą grąžinti Institucijai papildyti tyrimą netikslinga, nes už šiuos nusižengimus nuobaudos skyrimo terminai jau pasibaigę 2022 m. balandžio 1 d., todėl administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

A. S. nutarimo punkte Nr. 6 inkriminuota tai, kad A. S. nepateikė namo kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties kopijos ir kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašo. Nurodoma, jog tuo buvo pažeisti Bendrijų įstatymo 14 straipsnio dalies 1 punkto reikalavimai, kur numatyta, kad Bendrijos pirmininkas atsako už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų panaudojimą pagal paskirtį. Toliau prie šio pažeidimo detalizuojama, jog pirmininko pateikta 2018 m. vasario 27 d. depozitinės sąskaitos Swedbank, AB, sutarties kopija ir 2021 m. birželio 17 d. advokatės patvirtintas 2021 m. birželio 17 d. sąskaitos išrašas už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 20 d., iš kurio matyti, kad tikrinamuoju 2019-2020 m. laikotarpiu sukauptos kaupiamosios lėšos nebuvo laikomos 2018 m. vasario 27 d. atidarytoje depozitinėje (kaupiamųjų lėšų) sąskaitoje, nors bendrija pagal pateiktą visuotinio bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo, vykusio 2019 m. rugsėjo 19 d., protokolą, lėšas kaupia nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. 2021 m. sausio 1 d. minėtoje sąskaitoje likutis pradžiai yra 0,00 eur, 2021 m. gegužės 11 d. pervedimas tarp sąskaitų: 4520,00 ir 575,00 eur, likutis pabaigai – 5095,00 eur.

Nors teigiama, kad A. S. nepateikė namo kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties kopijos ir kaupiamųjų lėšų sąskaitos išrašo, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja pačios Institucijos nustatytoms ir toliau nurodytoms aplinkybėms, jog tokie dokumentai buvo pateikti ir jie buvo įvertinti. Be to, nutarime nurodytos Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatos, dėl kurių pažeidimo A. S. traukiamas atsakomybėn šiuo punktu, nereglamentuoja pirmininko pareigų dėl dokumentų pateikimo tikrinimą atliekančiai institucijai, o įtvirtina pirmininko atsakomybę už kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų panaudojimą pagal paskirtį, ir iš tolesnio veikos aprašymo matyti, jog Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad A. S., būdamas bendrijos pirmininku ir būdamas atsakingas už kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. kaupiamąsias lėšas laikė ne tam skirtoje depozitinėje (kaupiamųjų) lėšų sąskaitoje. Be to, ANK 349 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta atsakomybė už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomo ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, todėl teismas daro išvadą, kad šioje dalyje, nors nusižengimo esmė ir nėra tiksliai aprašyta, tačiau yra nurodyti jo esminiai, identifikuojantys požymiai, t. y. laikas, pasireiškimo būdas, vieta, todėl teismas vertina, jog šioje dalyje A. S. buvo suprantama, jog jis atsakomybėn traukiamas už tai, kad kaupiamosios lėšos nebuvo laikomos tam skirtoje depozitinėje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. (kai susirinkime buvo nuspręsta kaupti lėšas) iki 2021 m. gegužės 20 d.

Pažymėtina, kad šio pažeidimo neginčija ir pats A. S.. Šio nusižengimo aplinkybės nustatytos ir įrodytos taip pat ir rašytiniais įrodymais: Swedbank banko sąskaitos sutarties kopija ir sąskaitos išrašu (bylos II-38-1109/20221 1 t., b. l 102–108). Nors A. S. atstovė teigia, jog nebuvo A. S. kaltės, kadangi A. S. buvo klaidinamas, nes buvo reikalaujama turėti kaupiamųjų lėšų sąskaitą, tačiau šiuos argumentus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės, nes pats faktas, kad buvo reikalaujama turėti atskirą sąskaitą kaupiamosioms lėšoms, suponuoja žinojimą, kad ji reikalinga ne tam, kad ją tiesiog turėti, o tam, kad į ją būtų pervedamos kaupiamosios lėšos ir tokia sąskaita buvo pasirūpinta – atidaryta depozitinė sąskaita. Be to, kaupiamosios lėšos buvo kaupiamos nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., todėl pirmininkui, kuris turėjo įgyvendinti susirinkimų sprendimus, turėjo būti žinoma ir apie tai, kur tos kaupiamos lėšos turi būti laikomos, kam jos skirtos ir kaip jos gali būti naudojamos. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. S. buvo suprantama ir žinoma, jog kaupiamosios lėšos turi būti laikomos atskiroje tam skirtoje sąskaitoje, t. y. depozitinėje, sąskaitoje.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. S. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį už tai, kad kaupiamąsias lėšas laikė ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje (šiuo atveju depozitinėje sąskaitoje) ir tuo pažeidė butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimus, sukeldamas pavojų, kad tos lėšos gali būti panaudotos kitiems tikslams, į jas gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisė subjektų prievoles.

Teismas vertina, jog šioje skundžiamo nutarimo dalyje, priešingai nei dėl anksčiau aptartų pažeidimų, nurodytų nutarimo Nr. 1-5, 7-8 punktuose, nusižengimo konkreti kvalifikacija ties punktu Nr. 6 nors ir nenurodyta, tačiau pagal ANK 349 straipsnio 3 dalies normos konstrukciją, kurioje aiškiai nurodyta veika (šiuo atveju neveikimas), t. y. – kaupiamųjų lėšų laikymas ne tam skirtoje atskiroje sąskaitoje, ir pagal aprašyto nusižengimo esmę, iš kurios matyti, jog A. S. kaltinamas tuo, kad kaupiamąsias lėšas laikė ne tam skirtoje sąskaitoje, darytina išvada, jog šiuo atveju teisė žinoti kuo asmuo kaltinamas ir remiantis tuo tinkamai pasirengti gynybai nebuvo pažeista.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl nusižengimo, numatyto Nr. 6 punkte, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti, patikslinant nusižengimo aprašymą ir jį išdėstant taip: A. S., būdamas bendrijos pirmininku ir būdamas atsakingas už kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. kaupiamąsias lėšas laikė ne tam skirtoje depozitinėje (kaupiamųjų) lėšų sąskaitoje ir tuo pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punktą, 25 straipsnio 3 dalį.

Administracinė nuobauda už ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirta teisingai.

ANK 349 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Byloje atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl A. S. pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės pagrįstai atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginti jo patirtas proceso išlaidas, pareiškėjo atstovės advokatės prašymas dėl išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 39 straipsniu,

nutaria:

A. S. atstovės advokatės Ritos Petručionytės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3322-2022 dalį dėl A. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų, nutarime pažymėtų Nr. 1-5, 7-8, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3322-2022 dalį dėl nuobaudos pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį skyrimo ir galutinės nuobaudos pagal ANK 38 straipsnį skyrimo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3322-2022 dalį dėl nusižengimo, nutarime pažymėto Nr. 6, palikti galioti patikslinant faktines aplinkybes ir nurodant, kad A. S., būdamas bendrijos pirmininku ir būdamas atsakingas už kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. kaupiamąsias lėšas laikė ne tam skirtoje depozitinėje (kaupiamųjų) lėšų sąskaitoje ir tuo pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 3 dalyje.

Kitoje dalyje Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3322-2022 palikti nepakeistą.

A. S. atstovės advokatės prašymą priteisti patirtas išlaidas teisinei atstovo pagalbai apmokėti atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.