Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jo atstovei advokatei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. S. – skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-3401-2021 A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 1 dalį nubaustas 200 eurų dydžio bauda, pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį – 400 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. S. paskirta galutinė 400 eurų dydžio bauda.

A. S. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (k. (duomenys neskelbtini)) (toliau - bendrija), esančios (duomenys neskelbtini), planinio patikrinimo metu, nustatyta, jog A. S. (toliau – pirmininkas), būdamas (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - Bendrija) bendrijos pirmininku padarė šiuos LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų (toliau - Lėšų kaupimo aprašas), skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo pažeidimus:

1) Neorganizavo visuotinio susirinkimo, pasibaigus valdymo organų kadencijai, ir tokia veika pažeidė LR daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 10t straipsnio 1 dalies 2 punkte, 11 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 2 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus;

2) Nesilaikė Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto reikalavimų dėl daugiabučio namo butų savininkų ir bendrijos narių apskaitos tvarkymo;

3) Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą sudarė ne pagal Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. Dl-895 (2012-06-27 įsakymo Nr. D1549 reakcija) ir neteikė tvirtinimui visuotiniame susirinkime ir tokia veika pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 14 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytus reikalavimus;

4) Ilgalaikis planas parengtas ir pateiktas visuotiniam susirinkimui nesilaikant Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų ir Lėšų kaupimo aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų;

5) Nerengė metinių pajamų ir išlaidų sąmatų (metinių planų) ir tokia veika pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytus reikalavimus. Banke ar kitoje kredito įstaigoje neatidarydamas atskiros patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos pirmininkas pažeidė Lėšų kaupimo aprašo 12 ir 13 punktuose nustatytus reikalavimus bei Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punkte ir 25 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus;

6) Nerengė metinės veiklos ataskaitos ir tokia veika pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus bei Lėšų kaupimo aprašo 18 punkte nustatytus reikalavimus;

7) Neužtikrino sprendimų priėmimo procedūrų laikymosi, nes butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams priimti ne visada organizavo susirinkimus ar balsavimus raštu ir tokia veika pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 4 punkte bei 11 straipsnio 3 ir 12 dalyse nustatytus reikalavimus. Pirmininkas, neteikdamas informacijos apie tarifus, nesilaikė Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punkte nustatytų reikalavimų;

8) Nekilnojamojo turto registre nėra žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą - įsteigtą bendriją, tai neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje ir 14 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

Nusižengimų padarymo vieta, data ir laikas nurodyta (duomenys neskelbtini), 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 8.00 val. iki 2021 m (duomenys neskelbtini) d. 17.00 val.

Dėl pareiškėjo neorganizuoto visuotinio susirinkimo dėl COVID-19 pandemijos ir iki 2021 m. vasaros pradžios draudžiamų susibūrimų uždarose patalpose, pažymėta, jog pareiškėjas galėjo pasinaudoti kitais alternatyviais būdais susirinkimo organizavimui (pvz., susirinkimas be fizinio kontakto naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis), tačiau to nedarė. Be to, jis nenurodė bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktinių duomenų ir nepateikė namo butų savininkų sąrašo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis, įstatymo vykdymo priežiūros institucijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos nėra duomenų gavėjai, kai šios institucijos ir įstaigos pagal konkretų paklausimą gauna asmens duomenis įstatymų nustatytoms kontrolės funkcijoms atlikti, todėl, šiuo atveju, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad institucija siekia gauti asmens duomenis neteisėtai, yra nepagrįsta.

ANK 349 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl asmeniui atsakomybė kyla iš karto, kai jis neatlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų. Šiuo atveju, pareiškėjo dokumentai pateikti jau po atlikto planinio patikrinimo, todėl nepašalina administracinio nusižengimo padarymo fakto bei nešalina administracinės atsakomybės.

Apibendrinant padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas daugeliu atveju iš esmės ginčijamas tuo, jog asmuo nesuprato, kokius dokumentus turi pateikti, tam tikrų veiksmų negalėjo atlikti ar atliko netinkamai dėl COVID-19 pandemijos, tam tikrus dokumentus pateikė praleidęs reikalavime nurodytus terminus, bet tą padarė iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, tačiau, visos šios aplinkybės nešalina administracinio nusižengimo padarymo fakto. Be to pažymima, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo metu pakanka nustatyti bent vieną Bendrijų įstatymo nuostatų pažeidimą, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdyje A. S. parodė, kad savo skundą palaiko. Paaiškino, jog byloje yra pateiktas A. A. G., asmens, kuris nėra susijęs su šia byla prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju. Tai rodo ryšius tarp J. S. ir A. G.. Jeigu būtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti reikalavimai, suformuluotas prašymas, tokiu atveju būtų viskas pateikta. Nesuprantama, kodėl Institucija preziumuoja, kad tai, kas pateikta, tai viskas, kas turima. Patikrinimo aktą gavo tik su advokatės pagalba. Jį pamačius, susipažinus, pateikė papildomus dokumentus. Institucijos atstovė paėmė juos ir davė pasirašyti, jog yra paskirta bauda. Savivaldybė reikalavo sąrašų, tačiau nenurodė kokių, kokie duomenys reikalingi. Buvo duotas trumpas laiko tarpas, todėl fiziškai apeiti gyventojų paklausti dėl duomenų pateikimo nebuvo įmanoma. Organizuoti susirinkimo pandemijos metu taip pat buvo neįmanoma, kadangi buvo ir sergančių asmenų. Posėdžių salė yra 12 kvadratinių metrų ir sutalpinti 81 žmogų, ar pusę jų, yra neįmanoma. Kitų namų savininkai sakė, kad jie nei šiais, nei praeitais metais nedarė susirinkimų. Name kompiuteriais naudojasi trečdalis gyventojų, kadangi tame name gyvena nemažai garbaus amžiaus žmonių, be to, trūksta įgūdžių organizuoti susirikimus tokiu būdu, savivaldybė galėtų pravesti mokymus, kaip tokiu atveju suorganizuoti nuotoliniu būdu susirinkimą.

A. S. atstovė advokatė R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundą palaiko. Surašius patikrinimo aktą, automatiškai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, po ko buvo priimtas nutarimas. Pareiškėjas nebuvo apklaustas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Teismui Institucija teikė advokatės R. P. dokumentus, tačiau nepateikė ranka rašyto dokumentų apyrašo su apyraše nurodyta data. Minėti dokumentai buvo teikiami administracinio nusižengimo byloje prie paaiškinimo. Dokumentai buvo pateikti prieš nutarimo priėmimą, kas įrodo, kad asmuo administracinių pažeidimų nepadarė. Iki nutarimo surašymo A. S. pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad pareiškėjas nepadarė administracinių nusižengimų, arba jeigu pažeidimai padaryti, tai ne tokia apimtimi, kokia jis traukiamas atsakomybėn. A. S. neneigė fakto, kad jis susirinkimo neorganizavo, tačiau pateikė paaiškinimus, kodėl nerengė susirinkimo, t. y. dėl pandemijos. Atliekant patikrinimą buvo laikomasi nuostatos, kad visi valdytojo pateikti dokumentai yra išsamūs, galutinai teisingi, o jei jie nepateikti jų nėra, tačiau nėra aišku, kokia teisės norma leidžia preziumuoti tai, ko pasekoje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas reikalavimą pateikti dokumentus įvykdė taip, kaip suprato. J. S. turėjo parodyti bendradarbiavimą, pasiaiškinti, ar pareiškėjas gali pateikti dokumentus, ar juos iš viso turi. Atsiliepime nurodytos aplinkybės yra tik prielaidos. Pažeidimų padarymo laikas ir nustatymo laikas, tai du skirtingi laikai. Nutarime taip ir nėra aišku, apie kokį laiką kalbama.

Liudytoja A. P. parodė, kad tai ji priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas su atstove buvo atėjęs į skyrių ir buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Kadangi ji (liudytoja) buvo gavusi bylą ir susipažinusi su ja, buvo priimtas nutarimas. Pirmininko pažeidimai buvo nustatyti pagal būsto modernizavimo aktą. Jie buvo nustatyti akte ir perkelti į protokolą, pažeidimo esmę. Tuo pagrindu ir buvo priimtas nutarimas. Paaiškinimus pareiškėjas buvo pateikęs jau anksčiau, tačiau pateikti paaiškinimai ir vėliau pateikti dokumentai nepaneigia, kad buvo padarytas pažeidimas, kaip tai buvo nustatyta akte. Nusižengimai buvo surašyti pagal tai, kaip nustatyta būsto modernizavimo akte. Kadangi patikrinimo metu dokumentai nebuvo pateikti, nemano, kad pateikti dokumentai eliminavo pažeidimą. Priimant nutarimą buvo vadovaujamasi ANK nuostatomis. Pareiškėjo atstovei pareiškus prieštaravimus, ji (liudytoja) paaiškino, jog pareiškėjas galės aiškintis teisme. Skyriaus vadovų pozicija tokia, kad jie papildomų tyrimų neatlieka, vadovaujasi būsto modernizavimo skyriaus pateiktu patikrinimo aktu. Pažeidimo padarymo vieta nustatyta pagal patikrinimą atlikusio pareigūno darbo vietą, nes ten buvo nustatytas pažeidimas.

Liudytoja B. A. parodė, kad pagal Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus pateiktą raštą pradėjo teiseną Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriuje. Buvo pateikta informacija apie atliktą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo bendrijos veiklos patikrinimą, ji įvertino visus įrodymus, pateiktus Būsto skyriaus, ir buvo pradėta teisena. Visi pažeidimai surašyti akte, o aktą surašė Būsto skyriaus įgaliotas pareigūnas. Protokole pažeidimų esmė, fabula surašyta iš patikrinimo akto. Būsto skyrius surenka medžiagą ir perduoda viešosios tvarkos skyriui. Viešosios tvarkos skyrius tik rašo procesinius dokumentus pagal būto modernizavimo skyriaus surinktą medžiagą. Būsto modernizavimo skyrius viešosios tvarkos skyriui perduoda, tik jei yra nustatyti pažeidimai, kitu atveju viešosios tvarkos skyrius medžiagos negauna. Gavus medžiagą, surašomas šaukimas ir siunčiamas bendrijos pirmininkui šaukimas surašyti protokolą. Surašius protokolą, kuris dažniausiai būna su nurodymu, laukiama, ar sumokės, ar ne. Jeigu nesumoka, byla perduodama pareigūnui, įgaliotam priimti nutarimą. Surašius protokolą neprivaloma rinkti papildomą medžiagą, nes jų skyrius jau gauna visą surinktą medžiagą. Jai abejonių nekilo, kad buvo pažeidimas. Tai, kad dokumentai pateikti po termino, pažeidimo neeliminuoja.

Liudytojas A. A. Grickevičius pateikė parodymus raštu, kur parodė, kad bendrijos pirmininkas neteikdamas informacijos apie tarifus pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punkto reikalavimus. Pateikė skaičiavimus, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad tarifai apskaičiuoti neteisingai, neproporcingai. Taip pat paaiškino, kad ne visi namo gyventoji galėtų dalyvauti susirinkimuose nuotoliniu būdu. Apie 40-50 proc. yra vyresni žmonės, pensininkai. J. S. jis nepažįsta. Niekas iš gyventojų neprieštarauja, kad nevyko visuotiniai susirinkimai pandemijos metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 349 straipsnyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą.

ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas pažymi, kad pagrindas kilti administracinei atsakomybei yra administracinio nusižengimo padarymas. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai.

Pradinis ir pagrindinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame nurodomi inkriminuojamo nusižengimo požymiai, yra administracinio nusižengimo protokolas. Jame turi būti aiškiai nurodyti visi inkriminuojamo nusižengimo požymiai bei veikos kvalifikacija. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žino kaltinimo ribas, apimtį ir tai užtikrina asmens tinkamą teisės į gynybą realizavimą, todėl svarbu, kad kaltinimas būtų suformuluotas tiksliai ir aiškiai, nurodant tiek nusižengimo padarymo vietą, laiką, tiek ir veikos/neveikimo pasireiškimo būdą, pasekmes, jeigu jos kilo, ir yra būtinasis požymis, veikos kvalifikaciją.

A. S. buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, kurių sudėtys blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus, nurodytą sritį reglamentuojančius, teisės aktus, todėl inkriminuojant nusižengimą ir formuluojant jo sudėtį turi būti nurodyta konkretaus teisės akto straipsnis, dalis, punktas, kuris buvo pažeistas. Tačiau nusižengimo esmę apibūdina ne konkretus straipsnis ar punktas, o tai, kad netinkamai buvo vykdomi ar nebuvo vykdomi tame straipsnyje, dalyje ar punkte nurodyti reikalavimai ar pareigos, todėl formuluojant nusižengimo esmę, sudėtį, turi būti nurodyta kuo pasireiškė netinkamas veikimas ar neveikimas, kada tai pasireiškė, kur pasireiškė ir kokie teisės aktai tuo buvo pažeisti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inkriminuojant nusižengimus A. S. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime, nurodyti teisės aktų pavadinimai, straipsniai, dalys, punktai, kurie buvo pažeisti, abstraktus veikos ar neveikimo pasireiškimo būdas, tačiau nekonkretizuotos ir nedetalizuotos konkrečios veikos ar neveikimo pasireikšimo aplinkybės, t. y. vietos, laiko, kitos aplinkybės, kurios individualizuoja būtent A. S., kaip bendrijos pirmininko, netinkamą savo pareigų vykdymą, nekonkretizuotos pareigos, kurias jis netinkamai vykdė ar jų nevykdė.

Formuluojant nustatyto nusižengimo esmę, pirmame punkte A. S. inkriminuota tai, kad jis neorganizavo visuotinio susirinkimo, pasibaigus valdymo organų kadencijai. Tačiau iš protokolo ir nutarimo visiškai neaišku, kokio organo kadencijai pasibaigus privalėjo organizuoti visuotinį susirinkimą, kada ta kadencija pasibaigė ir nuo kada atsirado pareiga organizuoti susirinkimą, o tai šiuo atveju yra būtent šią veiką individualizuojančios aplinkybės. Pažeidimas, kuris pasireiškia tam tikros pareigos nevykdymu, yra trunkamojo pobūdžio. Toks pažeidimas prasideda, kai ta pareiga atsiranda, tačiau ji nevykdoma, ir trunka iki nusižengimo išaiškinimo ar iki tol, kol asmuo pradeda tą pareigą vykdyti, o nusižengimo padarymo vieta yra ta vieta, kur asmuo veikė ir atliko priešingus teisei veiksmus ar vieta, kur turėjo veikti, tačiau neteisėtai tų pareigų neatliko, todėl nesutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad nusižengimų padarymo laikas ir vieta šioje byloje nustatyti tinkamai, t. y. pagal tai, kada ir kur jie buvo nustatyti. Šiuo atveju visiems padarytiems pažeidimams nurodytas konkretus laikas, t. y. nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 8.00 val. iki tos pačios dienos 17.00 val., iš ko darytina išvada, kad tokia pareiga atsirado 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. 8 val. ir jos nevykdymas truko iki tos pačios dienos 17.00 val., tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šis laikas neatitinka faktinių aplinkybių jau vien dėl to, kad pažeidimai įrodinėjami patikrinimo aktu, kuriuo buvo tikrinama bendrijos pirmininko veikla už 2019-2020 metus, o ne 2021 m. veikla.

Skundžiamo nutarimo grafoje Pažeidimo esmė antrame ir ketvirtame punktuose nurodyti pažeidimai – nesilaikė Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto reikalavimų dėl daugiabučio namo butų savininkų ir bendrijos narių apskaitos tvarkymo, ilgalaikis planas parengtas ir pateiktas visuotiniam susirinkimui nesilaikant Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų ir lėšų kaupimų aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų, visiškai nekonkretūs, deklaratyvūs, nes nenurodyta, kokių konkrečiai reikalavimų nebuvo laikytasi, t. y. nenurodyta, kuo pasireiškė veikos/neveikimo padarymo būdas, nenurodyta kokie konkrečiai reikalavimai pažeisti rengiant ilgalaikį planą ir pateikiant jį visuotiniam susirinkimui.

Formuluojant trečio punkto nusižengimą taip pat neaiškus nusižengimo padarymo laikas, neaišku, kada atsirado pareiga teikti tvirtinimui visuotiniame susirinkime bendro naudojimo objektų aprašą.

Penktame punkte nurodyta, kad A. S. nerengė metinių pajamų ir išlaidų sąmatų (metinių planų) ir tuo pažeidė įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytus reikalavimus, tačiau 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinių ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniame susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai), o atsakomybė už metinės pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir pateikimą nustatyta 14 straipsnio 6 dalies 12 punkte. Be to, neaiškus ir šio nusižengimo padarymo laikas, kada, kokiu laikotarpiu viena ar kita pareiga kilo ir kokiu laikotarpiu truko jos nevykdymas.

Šeštame punkte inkriminuota tai, kad A. S. nerengė metinės veiklos ataskaitos ir tuo pažeidė įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja ir nustato ne bendrijos pirmininko, o visuotinio susirinkimo kompetenciją, o 11 straipsnis reglamentuoja visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką. Be to, neaišku kokiu laikotarpiu privalėjo parengtį šią ataskaitą ir iki kada truko šios pareigos nevykdymas, t. y. neaiškus šio nusižengimo padarymo laikas.

Septintame punkte nurodytas nusižengimas – neužtikrino sprendimų priėmimo procedūrų laikymosi, nes butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams ne visada organizavo susirinkimus ar balsavimus raštu, nekonkretus, abstraktus, nes nenurodyta, kokiems konkretiems sprendimams priimti buvo reikalinga organizuoti susirinkimus ar balsavimus raštu ir dėl kokių sprendimų tai nebuvo padaryta, kada, kokiu laikotarpiu tai nebuvo padaryta, taip pat neaišku, kokios informacijos apie tarifus, A. S. neteikė ir kam jis turėjo pareigą ją pateikti, kada ta pareiga atsirado ir nebuvo vykdoma, t. y., koks pažeidimo padarymo laikas.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo esmė, t. y. visi būtinieji ir pagrindiniai požymiai, įskaitant laiką, vietą, veikos, neveikimo pasireiškimo būdą, konkrečias veikos aplinkybes, kurios būtent individualizuoja A. S. padarytą nusižengimą, turi būti nurodomi administracinio nusižengimo protokole ir nutarime. Patikrinimo aktas, kurį akcentavo liudytojos A. P., B. A., yra tik pagrindas, vada pradėti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat gali būti vienas iš galimai padarytų nusižengimų įrodinėjimo šaltinių, tačiau jis nėra ir negali būti laikomas tuo aktu, kuriame formuluojami administracinių nusižengimų sudėties požymiai. Tai nėra nei administracinio nusižengimo protokolas, nei juo labiau nutarimas, todėl visiškai klaidinga ir neatitinkanti ANK nuostatų Institucijos atstovės ir jau minėtų liudytojų pozicija, kad nusižengimų fabula, esmė yra patikrinimo akte ir jų nereikia perkelti į protokolą ar nutarimą.

Be to, akivaizdu, kad A. S., kaip bendrijos pirmininko veikla, kurios pažeidimais jis kaltinamas, susijusi su veikimu ar netinkamu veikimu būtent namo, kurio bendrijos pirmininkas jis yra, buvimo vietos teritorijoje, o ne Kauno miesto savivaldybės pastate, nes veiklą vykdo kaip bendrijos primininkas, susirinkimai organizuojami būtent daugiabučiame name, o ne savivaldybės pastate, todėl ir nusižengimai, susiję su bendrijos pirmininko veikla, akivaizdu negali būti padaryti savivaldybės pastate.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, kad A. S. inkriminuoti pažeidimai apibūdinti ir kaltinimai suformuluoti akivaizdžiai netinkamai, neaiškiai, taip užkertant kelią efektyviai realizuoti savo teisę į gynybą.

Kaip jau minėta aukščiau, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik kai jo veiksmuose nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties, kuri numatyta ANK specialiojoje dalyje, požymiai. Jeigu bent vieno sudėties požymio nėra, nėra nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl ir administracinėn atsakomybėn tokiu atveju asmuo negali būti traukiamas. Kiekvieno nusižengimo sudėties požymio buvimą reikia pagrįsti ir įrodyti. Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka pareigūnams, kurie priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kaip numatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju iš A. S. paaiškinimų, nutarimą priėmusios pareigūnės parodymų nustatyta, kad dar iki priimant skundžiamą nutarimą A. S. pateikė paaiškinimą ir įvairius papildomus dokumentus, tačiau, kaip matyti iš nutarimo, nutarimą priėmusios pareigūnės parodymų, jie nebuvo vertinami. Kaip parodė nutarimą priėmusi pareigūnė, ji nusižengimo sudėties požymius nurodė iš patikrinimo akto ir jokių papildomų įrodymų nerinko, motyvuojant tuo, kad vėlesni trūkumų šalinimas nepašalina paties padaryto nusižengimo. Atsiliepime taip pat nuolat akcentuoja, kad A. S. turėjo būti pats iniciatyvus teikdamas papildomus duomenis, be to, reikalavime pateikti dokumentus buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu tie dokumentai nebus pateikti, bus laikoma, kad jų iš viso nėra. Teismas atkreipia dėmesį į jau minėto ANK 569 straipsnio nuostatas, kad tai institucijos, nagrinėjančios nusižengimą, pareiga yra būti aktyviems ir iniciatyviems renkant įrodymus, patvirtinančius inkriminuojamą nusižengimą. Administracinių nusižengimų procese taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Asmuo laikomas nekaltu, kol institucija neįrodo jo kaltės. Tai institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, turi įrodyti, kad nusižengimas buvo padarytas, kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas ir tai, kad asmuo kaltas dėl padaryto nusižengimo. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad naujai pateiktų dokumentų pateikimas paties patikrinimo akto, kuris buvo atliktas nurodytu laiku, išvadų nekeičia, tačiau nustatinėjant ir įrodinėjant administracinio nusižengimo sudėties požymius, naujai pateikti dokumentai privalo būti įvertinti.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad administracinių nusižengimų tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai. Visų pirma, tinkamai nesuformuluoti kaltinimai, nenurodytos konkrečios A. S. nusižengimus apibūdinančios, individualizuojančios aplinkybės, daugeliu atveju net neaišku, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų, t. y. kokių konkrečiai pareigų, nevykdė arba kaip, kokiu būdu, netinkamas vykdymas pasireiškė, nėra nurodytas tikslus nusižengimų padarymo laikas ir akivaizdžiai neteisingai nurodyta nusižengimo padarymo vieta. Be to, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, išvados dėl pažeidimą padariusio asmens paremtos vienašališku patikrinimo akte nurodytų aplinkybių vertinimu, visiškai netiriant ir nesitikslinant konkrečių nusižengimo padarymo aplinkybių kitais būdais, kitais įrodymų šaltiniais – apklausiant kitus bendrijoje dirbančius asmenis, bendrijos narius, reikalaujant pateikti papildomus duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, todėl padarytos išvados nelaikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, iš esmės teismui reikia atlikti visą tyrimą, t. y. išreikalauti visus dokumentus, susijusius su nurodytų teisės aktų pažeidimais, juos patikrinti, įvertinti, imtis priemonių apklausti bendrijos narius ar bent darbuotojus, įvertinus surinktus duomenis iš naujo suformuluoti kaltinimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

A. S. atstovė prašo priteisti A. S. bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau nei administracinių nusižengimų kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja išteisintojo arba asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, patirtų išlaidų gynėjui ar atstovui priteisimo ar išieškojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2T-7-6-303/2021).

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, proceso išlaidos priteisiamos tik tam asmeniui, kuris pripažįstamas nekaltu. Nagrinėjamu atveju, kadangi šiuo sprendimu byla grąžinama institucijai iš naujo tirti, galutinis spendimas dėl asmens kaltės ar nekaltumo nėra priimamas, šioje proceso stadijoje išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S. atstovės advokatės R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.