Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10080-722/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė G. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2020 m. spalio 22 d. tarp pirminės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės G. J. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotoja (pradinė kreditorė) UAB „Be kredito“ įsipareigojo perduoti ir perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį baldą Spintą-CLP, ąžuolo spalvos-(duomenys neskelbtini) 12 mėnesių laikotarpiui, o nuomininkas (atsakovė) įsipareigojo kas mėnesį mokėti 24,99 Eur dydžio nuomos mokestį sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovei spinta-CLP, ąžuolo spalvos-(duomenys neskelbtini) buvo perduotas 2020 m. spalio 22 d. turto perdavimo – priėmimo aktu. Tačiau nuomos sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl buvo vienašališkai nutraukta 2021 m. gegužės 10 d. Atsakovė liko skolinga pirminei kreditorei 176,01 Eur nuomos mokesčio. Ieškovė (apeliantė) UAB Legal balance, remdamasi 2021 m. birželio 11 d periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė: 176,01 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 15,84 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (191,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 149,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažinęs, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas, ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė (apeliantė) UAB Legal balance su atmesta sprendimo už akių dalimi dėl delspinigių nesutinka, todėl pateikė apeliacinį skundą, argumentuodama jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos.

14. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais.

15. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

16. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

17. Apeliaciniame skunde apeliantė UAB Legal balance laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.

18. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur sumą pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti Spintą-CLP, ąžuolo spalvos-(duomenys neskelbtini), kurį, sumokėjus visas 12 įmokų pagal 2020 m. spalio 22 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas (atsakovė) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1,00 Eur, pagrįstai sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – Spintą-CLP, ąžuolo spalvos-(duomenys neskelbtini), o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutinka ir su teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

21. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau (2021 m. rugsėjo 28 d.) nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi bei vadovavosi vėliau priimtomis nutartimis, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

24. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir bylose, kuriose teismas rėmėsi kaip precedentu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tapačios ir labai panašios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumą, kaip ir šioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, padarę išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6. 228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutą, tačiau iš esmės nevertino ginčo sutarties sąlygos sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalis.

26. CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6. 228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6. 228⁴ straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove ir atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6. 228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis). CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 procentų delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procentai). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas 2020 m. spalio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

29. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6. 228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Taigi, pripažinus sutarties sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento), ji netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

30. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui peržengus apeliacinio skundo ribas ir ex officio (liet. pagal pareigas) konstatavus sutarties sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo jo sudarymo momento), ieškovės UAB Legal balance apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeičiamas, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 158,40 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeičiama ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 176,01 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,00 Eur žyminis mokestis, 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Apeliacinės instancijos teisme sumažinus iš atsakovės priteistiną sumą iki 176,01 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 52,63 procentais (176,01 Eur x 100 / 334,41 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 136,84 Eur sumos (260,00 Eur x 52,63 proc. / 100).

33. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,44 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinio skundo netenkinti.

Pripažinti 2020 m. spalio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovės G. J. sąlygą, nustatančią 0,5 procentų dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 176,01 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 01 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (176,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,84 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisi 5,44 Eur (penkių eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.