Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, T. V., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolių A. S. ir S. S. kontoroje 2020 m. spalio 9 d. gautas pareiškėjos R. V. 2020 m. spalio 6 d. skundas dėl antstolio veiksmų, juo prašoma panaikinti turto arešto aktą Nr. S1e-86144, nurašytas lėšas grąžinti, panaikinti areštus, apribojimus jai priklausančiam turtui.

2. Antstolis A. S. 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1e-94720 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. V. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų – turto arešto akto, nurašytų lėšų negrąžinimo, areštų, apribojimų jai priklausančiam turtui nepanaikinimo. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

20. Teisme 2021 m. vasario 3 d. gautas pareiškėjos R. V. prašymas prijungti prie bylos dokumentą (povedybinę sutartį), kurio teismui anksčiau negalėjo pateikti. Kartu su prašymu pateikta 2021 m. sausio 19 d. tarp skolininko T. V. ir R. V. sudaryta povedybinė sutartis. Pateiktas skenuotas dokumentas vietomis neįskaitomas.

21. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

23. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

24. Pareiškėja prašydama prijungti naują įrodymą nenurodo kokias aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje jis turi patvirtinti arba paneigti. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2020 m. gruodžio 8 d., o pareiškėjos skundžiami antstolio veiksmai atlikti dar anksčiau, taigi, tiek antstolis, tiek teismas priimdami atitinkamus sprendimus negalėjo vadovautis povedybine sutartimi, kuri sudaryta tik 2021 m. sausio 19 d., todėl šis įrodymas tiek antstolio tiek pirmosios instancijos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti jokios įtakos. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir pareiškėjos pateiktą sutartį atsisakytina pridėti prie bylos, kaip neturinčią esminės įrodomosios vertės nagrinėjamam ginčui.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

26. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

27. Nagrinėjamu atveju remiantis vykdomosios bylos Nr. 0010/20/02658 duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-996-512/2020 dėl 15 902,14 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidariojo skolininko T. V. išieškotojo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai. Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86141 areštuotas skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – pareiškėjos vardu registruota transporto priemonė „Opel Astra Twin Stop“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 74–76). Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86144 areštuotas skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – pareiškėjai R. V. mokamas darbo užmokestis, išskaičiuojant 1/2 nuo 50 proc. pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, ir 1/2 dalį nuo CPK 736 straipsnyje nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. l. 77–79). Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86146 areštuotas skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos, esančios ir (ar) patenkančios į pareiškėjos R. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, nustatant 120,12 Eur laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą kiekvieną mėnesį (vykd. b. l. 80–82). Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86154 areštuotas skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – pinigines lėšos, esančios ir (ar) patenkančios į pareiškėjos R. V. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke (vykd. b. l. 83–85). Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86162 areštuotas skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos, esančios ir (ar) patenkančios į pareiškėjos R. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB (vykd. b. l. 83–85).

28. Antstolių A. S. ir S. S. kontoroje 2020 m. spalio 9 d. gautas pareiškėjos R. V. 2020 m. spalio 6 d. skundas dėl antstolio veiksmų, juo prašoma panaikinti turto arešto aktą Nr. S1e-86144, nurašytas lėšas grąžinti, panaikinti areštus, apribojimus jai priklausančiam turtui. Antstolis A. S. 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1e-94720 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi skundą atmetė. Pareiškėja R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pareiškėjos antstolio A. S. 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu nustatytą turto arešto aktą.

29. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes antstolio A. S. veiksmuose teismas neįžvelgė CPK reikalavimų pažeidimų. Teigia, kad teismas, visiškai pasitikėdamas antstolio kompetencija bei statusu, atsisakė įžvelgti antstolio A. S. veiksmuose CPK reikalavimų pažeidimų, į skundą reagavo formaliai, šališkai. Nurodo, jog teismas atsisakė atsižvelgti į kitų antstolių patirtį, į kurią atsižvelgtina nagrinėjant tokio pobūdžio skundus. Pažymėtina, jog pareiškėja nenurodo, kokių konkrečiai CPK reikalavimų pažeidimų antstolio A. S. veiksmuose neįžvelgė pirmosios instancijos teismas, kokiomis teisės normomis remdamasis teismas turėjo kreiptis pagalbos į kitus antstolius (atsižvelgti į jų patirtį), taip pat pareiškėja nenurodė, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas laikytinas šališku ar jo priimta nutartis laikytina formalia.

30. Skolininkas T. V. nuo 2013 m. balandžio 24 d. yra sudaręs santuoką su pareiškėja R. V. (vykd. b. l. 54). Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išsakė savo poziciją dėl pareiškėjos solidariosios atsakomybės neįtraukdamas jos į suinteresuotų asmenų sąrašą. Neaišku, kur ir kada šiam suinteresuotam asmeniui išsakant poziciją į suinteresuotų asmenų sąrašą turėjo būti įtraukta ir pareiškėja. Be to, prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (solidarioji atsakomybė), nurodytos CK 3.109 straipsnyje. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju skolininko T. V. prievolė yra asmeninė.

31. CPK 658 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką CPK 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą; antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio; antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, jog antstolis nagrinėjamu atveju turėjo teisę areštuoti skolininko T. V. turtą.

32. Pagal CPK 664 straipsnio 1–5 dalis: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra ginčo, jog antstolis nagrinėjamu atveju turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Duomenų apie skolininko T. V. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis su sutuoktine R. V. Vedybų sutarčių registre nebuvo (vykd. b. l. 52). Kitų duomenų, jog skolininko T. V. turtas, esantis jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja R. V., būtų pasidalytas, būtų nustatytos pareiškėjai ir skolininkui priklausančios turto dalys, byloje taip pat nebuvo.

34. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad laikosi nuomonės, jog jos asmeninis turtas (1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) areštuotas nepagrįstai. Teigia, kad antstolis teismui nepateikė rašytinių įrodymų pareiškėjos asmeniniam turtui taikyti areštą bei vykdymo veiksmams pagrįsti (VĮ Registrų centro Turto vertinimo išrašą), todėl toks patvarkymas yra nepagrįstas, neteisėtas, naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja nenurodo, kokiu konkrečiai antstolio turto areštu aktu minėtas turtas buvo areštuotas. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjai ir skolininkui T. V. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o šalys santuoką sudarė 2013 m. balandžio 24 d., t. y. turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, jis laikytinas šalių asmenine nuosavybe. Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86138 antstolis areštavo skolininkui T. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 71–73). Duomenų apie tai, kad būtų areštuota pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis areštavo tik skolininkui T. V. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos argumentai dėl jos asmeninio turto (1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini)) arešto atmestini kaip nepagrįsti.

35. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiomis teisės normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis antstolis A. S. privalėjo nustatyti pareiškėjai priklausantį asmeninį turtą, kuris sudaro 1/2 dalį išvardyto, ir taikyti areštą tik skolininkui priklausančiai 1/2 bendro turto daliai, kuri nėra nustatyta. Tačiau pareiškėja konkrečių teisės aktų normų, kuriomis remiantis turėjo būti atlikti šie veiksmai, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

36. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

37. Taigi, nesant duomenų, jog skolininkui T. V. priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis būtų nustatyta, antstolis turėjo teisę areštuoti visą bendrąjį turtą. Antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktų Nr. S1e-86144, Nr. S1e-86146, Nr. S1e-86154 ir Nr. S1e-86162 3 pozicijoje ir 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto akto Nr. S1e-861414 4 pozicijoje nurodyta, jog skolininkas ir pareiškėja gali pateikti, o antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. S1e-86171 skolininkui ir pareiškėjai pasiūlyta per 20 dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (vykd. b. l. 93).

38. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai įteikti dokumentai, jog nebuvo sudaryta galimybė antstoliui pateikti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, tačiau, bylos duomenimis, toks sutikimas nėra pateiktas iki šiol, taip pat nėra duomenų, jog būtų buvęs skundžiamas antstolio atsisakymas priimti tokį sutikimą ar pareiškėja bei skolininkas apskritai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų dėl tokio sutikimo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

39. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas neįžvelgė antstolio A. S. veiksmuose CPK reikalavimų pažeidimų net tais atvejais, kai buvo vykdomas išieškojimas iš Luminor Bank AS priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų (į kurią mokamos tik pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą išmokos pinigais), į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. CPK 668 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

40. Pačios pareiškėjos pateiktame Luminor Bank AS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, kurio laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d iki 2020 m. rugsėjo 21 d., matyti, jog pradinis likutis buvo 207,68 Eur, įplaukos per šį laikotarpį į šią sąskaitą sudarė 4 118,28 Eur, o likutis po operacijų – 240,90 Eur. Minėtas įplaukas sudaro ne tik išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bet ir skolininko bei kt. įmokos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto areštu nėra nukreipiamas išieškojimas. Kaip minėta, pagal CPK 677 straipsnio 1-2 dalis išieškojimas bus nukreiptas tada, kai bus turtas bus padalytas, o jei nebus padalytas, išieškojimas bus nutrauktas. Be to, antstolio 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto akte Nr. S1e-86146, kuriuo buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (piniginės lėšos), esantis bendraturčio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, nurodyta, jog leidžiama kiekvieną mėnesį disponuoti išmokomis vaikui – 120,12 Eur suma. Pareiškėja neginčija teisės disponuoti kitomis įplaukomis, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad į minėtą sąskaitą mokamos išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, atmestini kaip nepagrįsti.

41. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nors pareiškėja atskirajame skunde nenurodo daugiau motyvų ir argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš esmės pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams, susijusiems su skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio kito turto – pareiškėjos vardu registruotos transporto priemonės, pareiškėjai mokamo darbo užmokesčio dalies, piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į pareiškėjos vardu atidarytas kitas sąskaitas, areštu. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Nepriimti pareiškėjos R. V. 2021 m. vasario 3 d. į bylą pateiktų naujų įrodymų.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.