Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-716-940/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-18
Bylos Nr.: e2S-716-940/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17646-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Santra“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Credit care“

Kategorijos

3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2S-716-940/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17646-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; (S) 3.1.18.2.13; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Santra“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, K. U. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29643-1094/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit care“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Santra“ dėl atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credit care“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus akcinės bendrovės (toliau – AB) „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė kartu su ieškiniu pareiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie priimtą nutartį pranešant valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui: (1) sustabdyti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą; (2) sustabdyti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) vykdymą; (3) uždrausti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui registruoti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus (nutarimus); (4) uždrausti K. U. balsuoti 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų suteikiamais balsais AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

3. Nurodė, jog ieškinys prima facie pagrindu yra pagrįstas. Pažymėjo, jog ieškovės pasirinktas reikalavimų patenkinimo būdas yra apsaugoti jos, kaip AB „Santra“ akcininkės ir skolininko J. V. kreditorės, teises ir teisėtus interesus bei teismine tvarka pripažinti negaliojančiais 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – ir VAS) metu priimtus sprendimus (nutarimus).

4. Tvirtino, jog šioje byloje aktualios laikinosios apsaugos priemonės, turinčios konservacinį ir prevencinį pobūdį. Teismui pateikti įrodymai liudija, kad praėjus vienai dienai po ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025, t. y. 2025 m. gegužės 20 d., AB „Santra“ valdybos (J. V. ir K. U.) iniciatyva įvyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo priimti šiuo ieškiniu ginčijami sprendimai (nutarimai). Pažymi, kad AB „Santra“ vadovas J. V. 2025 m. gegužės 19 d. buvo informuotas apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateiktas ieškinys dėl 2013 m. liepos 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo teismine tvarka. Taigi, skolininkas J. V. informaciją apie ieškinio pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teismui žinojo dar 2025 m. gegužės 19 d., tikėtina, ja pasidalino su AB „Santra“ valdybos nariu K. U., kuriam tariamai perleido bendrovės akcijas pagal civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025 ginčijamą sandorį. Nepaisant to, K. U. 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ VAS balsavo ir tais klausimais, kuriais balsuoti buvo uždrausta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie veiksmai ir neveikimas leidžia konstatuoti tiek AB „Santra“, tiek K. U. nesąžiningumą.

5. Pažymėjo, kad, įvertinus tai, jog tariamas AB „Santra“ akcininkas K. U. nesinaudojo jam tariamai priklausančių akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis balsuojant bendrovės VAS nuo 2013 m., o šiomis „teisėmis“ staiga pradėjo naudotis tik tuomet, kai buvo pareikšti ieškiniai tiek dėl 2013 m. liepos 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025), tiek dėl 2024 m. kovo 27 d. AB „Santra“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025), rodo, kad egzistuoja grėsmė, jog ir toliau bus imamasi veiksmų, kuriais būtų siekiama apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą plačiąja prasme ieškinio tenkinimo atveju arba bent jau atlikti veiksmus pagal 2025 m. gegužės 20 d. VAS priimtus sprendimus (nutarimus) juos realizuojant.

6. Teigė, jog tokie 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ VAS priimti sprendimai (nutarimai) ir jų vykdymas, kuomet dėl jų teisėtumo yra keliamas ginčas, gali padaryti teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu, o patį ginčą beprasmiu, jeigu ginčo nagrinėjimo metu priimti sprendimai (nutarimai) bus realizuoti, pvz. įregistruota nauja įstatų redakcija, pagal kurią yra panaikinta AB „Santra“ stebėtojų taryba, įregistruota išrinkta AB „Santra“ valdyba, sudaryti kiti susitarimai, kylantys iš ginčijamo VAS metu priimtų sprendimų. Akivaizdu, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų reali grėsmė atsirasti papildomiems teisminiams ginčams, kas taip pat neprisidėtų prie greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo.

7. Nurodė, kad, siekiant užtikrinti status quo (liet. esama padėtis) AB „Santra“, turėtų būti uždrausta K. U. bylos nagrinėjimo laikotarpiu balsuoti AB „Santra“ VAS. Jeigu toks laikinas draudimas nebūtų pritaikytas, šios bylos nagrinėjimo metu bendrovės vardu galėtų būti priimami nauji sprendimai (nutarimai) kad ir tais pačiais klausimais, dėl kurių kyla ginčas, kas šio teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju padarytų beprasmį, nes ieškovei ir vėl reikėtų ginčyti kitus AB „Santra“ VAS metu priimtus sprendimus (nutarimus), nes K. U. apskritai neturi teisės balsuoti bendrovės VAS.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės UAB „Credit care“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo: (1) sustabdė AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą; (2) sustabdė AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) vykdymą; (3) uždraudė VĮ Registrų centrui registruoti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus (nutarimus); (4) uždraudė K. U. balsuoti 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų suteikiamais balsais AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

9. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.

10. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, jog būtų pripažinti negaliojančiais AB „Santra“ VAS 2025 m. gegužės 20 d. sprendimai (nutarimai) dėl AB „Santra“ įstatų pakeitimo ir naujos jų redakcijos įregistravimo, pagal kurią yra panaikinta AB „Santra“ stebėtojų taryba, dėl AB „Santra“ valdybos narių atšaukimo/ paskyrimo, ko pasėkoje paskirti valdybos nariai K. U. (valdybos pirmininkas), nariai J. V. ir V. Z., atitinkamai išrinktos AB „Santra“ valdybos įregistravimo, dėl kitų sudarytų susitarimų, kylančių iš ginčijamo VAS metu priimtų sprendimų, įvertinęs 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinį, teismas sprendė, jog, atsižvelgus į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, kilusį ne vieną teisminį ginčą bei pareikšto reikalavimo pobūdį, yra pakankamas pagrindas sutikti su ieškovės pozicija, kad, siekiant užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išlaikyti bendrovėje susiklosčiusią situaciją (lot. status quo) ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Šalies argumentai

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog AB „Santra“, jos vadovas ir valdybos pirmininkas J. V., žinodamas apie 2025 m. balandžio 10 d. ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025, taip pat apie 2025 m. gegužės 19 d. ieškovės pateiktą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-24589-1110/2025), vis tiek sudarė sąlygas vykti 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ visuotiniam akcininkų susirinkimui, jo neatšaukė ar neatidėjo, dėl ko akcininkui K. U. buvo sudarytos sąlygos balsuoti ir tais klausimais, kuriais buvo uždrausta balsuoti 2025 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Teismas vertino, jog tokie veiksmai nesuderinami su sąžiningo elgesio standartais bei sudaro pakankamą pagrindą išvadai dėl galimos grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui. Teismas sprendė, jog tuo atveju, jei ginčijami AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. VAS sprendimai bus realizuoti, tokia aplinkybė iš esmės padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijami sprendimai iš esmės buvo priimti K. U. vardu registruotų AB „Santra“ akcijų suteikiamais balsais (28640 balsų arba 68,19 proc. akcininkų balsų), sprendė, jog, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo (tuo atveju jei ieškinys būtų tenkintas), yra būtina uždrausti K. U. balsuoti jo turimų akcijų suteikiamais balsais AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

13. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis, o jų taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis (status quo), kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Santra“ prašo: (1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29643-1094/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Credit care“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; (2) nutartį, kuria panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nukreipti skubiam vykdymui; (3) ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą ir jos pusę – 2 500 Eur paskirti atsakovei AB „Santra“.

15. Nurodo, kad ieškovė jau ketvirtą kartą teikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės ir/ar jos didžiausio akcininko atžvilgiu. Ieškovė, vietoje to, jog patikslinti savo ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025, inicijavo naują bylą, jog galėtų pateikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitam teisėjui, kuris nėra susipažinęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla ir nesudarys galimybės atsakovei pateikti atsiliepimo į prašymą.

16. Pažymi, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl balsavimo teisės apribojimo K. U. grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir akcijų pirkimo-pardavimo byloje 2025 m. gegužės 19 d. jos pateiktas 2025 m. gegužės 16 d. prašymas. Atsakovės atskirasis skundas, kuriuo apskųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis, be kita ko apima ir nutarties dalį, kuria K. U. buvo uždrausta balsuoti AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose penkiais klausimais. Tai reiškia, jog net ir patenkinus atsakovės skundą dėl vėlesnės – 2025 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties – nutartis nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

17. Akcijų pirkimo-pardavimo byloje ieškovės teiktas prašymas uždrausti K. U. visa apimtimi naudotis AB „Santra“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi buvo atmestas, o ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą, po kurio pateikimo ieškovė 2025 m. birželio 25 d. pateikė naują ieškinį ir prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašant pritaikyti identiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurių Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi nepritaikė. Pabrėžia, kad jokios faktinės aplinkybės nuo 2025 m. birželio 5 d. nutarties nepasikeitė. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė nuslėpė faktą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. priimtos nutarties, sudaro atskirą pagrindą ieškovės elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Klausimas dėl šioje byloje pareikštų laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas kitoje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi). Nepaisant to, ieškovė inicijavo naują bylą vėl pateikė identišką prašymą.

Šalies argumentai

18. Apeliantės teigimu, pateikdama ketvirtąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė taip pat nutylėjo tai, jog teismas įpareigojo ją iki 2025 m. birželio 9 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur užstatą bei tai, jog ieškovė pateikė antrą savo rezoliucija identišką prašymą, grindžiamą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kuriuo siekia iš esmės tų pačių arba labai panašių teisinių pasekmių.

19. Apeliantės tvirtinimu, nors ieškovė nurodė, jog yra tik J. V. – tuo metu tariamo 10?918 vnt. bendrovės akcijų savininko – kreditorė, tačiau prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visai bendrovei, taip mėgindama padaryti spaudimą atsakovei ir jos didžiausiam akcininkui K. U., siekdama apriboti bendrovės veiklą. Apeliantės vertinimu, toks ieškovės elgesys atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

20. Apeliantės vertinimu, ieškovės šioje byloje pateiktas ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra abstraktus ir grindžiamas aplinkybe, kurią ieškovė bando įrodyti kitoje byloje. Ieškovė, prašydama sustabdyti visų visuotiniame AB „Santra“ akcininkų 2025 m. gegužės 20 d. susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą ir vykdymą, nei ieškinyje, nei prašyme nenurodė, kaip paprašytos taikyti priemonės užtikrins teismo sprendimo vykdymą, kokie konkretūs 2025 m. gegužės 20 d. VAS priimti sprendimai pažeidžia jos teises ar interesus. Pabrėžia, jog ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo siekia sustabdyti sprendimų, kurie yra tiesiogiai susiję su esmine bendrovės veiklos organizavimo ir tęstinumo užtikrinimo tvarka, vykdymą. Šie sprendimai buvo priimti siekiant užtikrinti, kad AB „Santra“ steigimo dokumentai atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus, būtų patvirtintas finansinių ataskaitų rinkinys, kuris pagal teisės aktus turi būti tvirtinamas kasmet, ir būtų atliktas nepriklausomas bendrovės auditas. Pažymi, kad stebėtojų taryba buvo išformuota, kadangi AB „Santra“ nevykdo aktyvios veiklos, o naujai paskirti valdybos nariai buvo tie patys, kurie ir iki to laiko ėjo savo pareigas.

21. Tvirtina, kad ieškovės ieškinys ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis atsakovei išsiųsta tik 2025 m. gegužės 26 d. AB „Santra“ apskritai nebuvo informuota apie pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovė nepateikė nei ieškinio, nei paties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Didžiausio AB „Santra“ akcininko atžvilgiu jokie balsavimo apribojimai 2025 m. gegužės 20 d. vykusio susirinkimo metu negaliojo, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones AB „Santra“ priimamiems sprendimams Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo atmestas. Dėl šių priežasčių akivaizdu, jog K. U., balsuodamas AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, veikė sąžiningai.

22. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1847-643/2023, kurioje valdybos pirmininkė sušaukė valdybos posėdį žinodama apie pateiktą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nežinojo apie tai, kad ieškinys yra pateiktas, juo labiau, jog buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjamas materialinis reikalavimas yra dėl VAS sprendimų pripažinimo negaliojančiais, todėl teismo motyvas dėl galimos K. U. galimybės „priimti nepalankius bendrovei sprendimus“ yra apskritai nesuprantamas, nelogiškas ir nesusijęs su šios bylos galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Juolab, kad AB „Santra“ akcininko teisės balsuoti šiuo metu jau yra apribotos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia identiška laikinoji apsaugos priemonė nebuvo pritaikyta. Apeliantės vertinimu, tokia laikinoji apsaugos priemonė išeina už protingų ir proporcingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemones lemia, kad didžiausias akcininkas nebegali balsuoti jokiais klausimais – net ir tais, dėl kurių šioje byloje ginčo nėra.

Šalies argumentai

24. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29643-1094/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės UAB „Credit care“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nutartį, kurios pagrindu panaikinamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdyti skubiai.

25. Nurodo, kad klausimas dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi. Ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, sąmoningai nutylėjo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. priimtą nutartį.

26. Trečiojo asmens manymu, šia byla siekiama trukdyti AB „Santra“ veiklai ir daryti spaudimą trečiajam asmeniui.

27. Tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo lydraštis kartu su 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi ir 2025 m. gegužės 19 d. ieškiniu proceso dalyviams buvo išsiųstas tik 2025 m. gegužės 26 d., todėl nei trečiasis asmuo, nei atsakovė įvykusio 2025 m. gegužės 20 d. VAS metu nežinojo apie ieškovės ieškinį ar prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra nepagrįstai grindžiama prielaida, jog AB „Santra“ vadovas J. V. žinojo apie ieškovės ieškinį ir informavo atsakovę apie šio ieškinio pateikimą dar 2025 m. gegužės 19 d., ieškovei į kitą bylą pateikus rašytinius paaiškinimus, kuriuose yra teigiama, jog ieškovė neva pateikė ieškinį teismui, tačiau nepridedant ir nepateikiant jokių įrodymų apie realų ieškinio pateikimą. Be to, trečiasis asmuo nedalyvauja Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025, todėl visų pateiktų į tą bylą ieškovės prašymų ar procesinių dokumentų turinio nežino. Pabrėžia, jog ieškiniai yra teikiami ir be laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės prašytos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje (uždrausti AB „Santra“ vardu priimti sprendimus (dėl įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ir kt.)) buvo nepritaikytos.

28. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei 2025 m. balandžio 10 d. pateikus atskirąjį skundą, AB „Santra“ turėjo susilaikyti nuo veiksmų rengiant visuotinį akcininkų susirinkimą. Taip pat, neturėdamas jokių įrodymų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad AB „Santra“ ar trečiasis asmuo žinojo apie 2025 m. gegužės 19 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, apie šaukiamą VAS susirinkimą buvo pranešta kur kas anksčiau (2025 m. balandžio 18 d.) nei ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (2025 m. gegužės 19 d.).

Atsiliepimas

29. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo sustabdyti visų VAS nutarimų galiojimą ir vykdymą visa apimtimi. Teismas, siekdamas išlaikyti proporcingumą ir tikslumą, privalo vertinti kiekvieno konkretaus VAS sprendimo galiojimo ir (ar) vykdymo klausimą atskirai, o ne taikyti bendrą ir abstraktų sprendimų vykdymo sustabdymą be atitinkamo faktinio ar teisinio pagrindo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog AB „Santra“ įstatai prieštarauja teisės aktams, tačiau vėliau pati siekia sustabdyti sprendimo, kuriuo tie įstatai koreguojami ir derinami su teisės normomis, galiojimą ir vykdymą. Pažymi, kad paskirta valdyba buvo tos pačios sudėties kaip ir anksčiau.

30. Nurodo, kad net ir patenkinus ieškovės ieškinį, šioje byloje trečiojo asmens teisės ir pareigos nebus nei panaikintos, nei modifikuotos. Trečiojo asmens balsavimo teisių apribojimas neturi jokios įtakos galimam teismo sprendimo įvykdymui, todėl toks ribojimas yra perteklinis, visiškai nepagrįstas ir varžo trečiojo asmens teises labiau nei yra būtina. Be to, trečiojo asmens balsavimo teisės jau yra apribotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi. Teigia, kad trečiajam asmeniui pritaikyti suvaržymai akivaizdžiai ne tik nesusiję su nagrinėjamu ieškovės reikalavimu, bet ir peržengia šios bylos dalyko ribas. Trečiajam asmeniui pritaikytas draudimas balsuoti paralyžiuoja bendrovės veiklą. Tokios priemonės yra perteklinės, neproporcingos ir ekonomiškai žalingos.

31. Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus ieškovė UAB „Credit care“ prašo netenkinti AB „Santra“ ir K. U. atskirųjų skundų ir Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29643-1094/2025 palikti nepakeistą; taip pat netenkinti AB „Santra“ prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei.

32. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Be to, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

33. Pažymi, kad ieškovės 2025 m. gegužės 26 d. prašymas civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025, kuris vėliau buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi, buvo pateiktas dar nežinant apie AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. VAS priimtų sprendimų turinį ir ieškovei nesant AB „Santra“ akcininke. Be to, 2025 m. birželio 5 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, ieškovės atskirasis skundas šiuo metu dar nėra išnagrinėtas (civilinės bylos Nr. e2S-696-650/2025). Šioje byloje pritaikytomis ir civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025 prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti skirtingų ieškininių reikalavimų įvykdymą ieškinių tenkinimo atveju.

Šalies argumentai

34. Ieškovė nesutinka, jog ji neva nuslėpė nuo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį, kadangi ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24589-1110/2025 pagal ieškovės ieškinį dėl 2013 m. liepos 11 d. AB „Santra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, be to, duomenys apie priimtus teismų procesinius sprendimus teismui yra prieinami per LITEKO sistemą.

35. Ieškovės teigimu, AB „Santra“ ir K. U. nesąžiningumą organizuojant 2025 m. gegužės 20 d. VAS ir jame balsuojant, lemia ne data, kada šie asmenys faktiškai susipažino su ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turiniu, tačiau kada jiems tapo žinoma apie patį ieškinio pateikimo faktą. AB „Santra“ ir jos vadovas J. V. 2025 m. gegužės 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025 pateiktais ieškovės rašytiniais paaiškinimais buvo informuoti apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateiktas ieškovės ieškinys dėl 2013 m. liepos 11 d. AB „Santra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo. Be to, buvo žinomos ir ieškovės 2025 m. balandžio 10 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025 pateikimo aplinkybės. Tačiau nebuvo imtasi veiksmų, kad 2025 m. gegužės 20 d. VAS neįvyktų tol, kol bus išspręstas minėtas ginčas. Pažymi, kad priimtais sprendimais buvo siekiama retrospektyviai patvirtinti 2024 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, dėl kurių teisėtumo vyksta teisminis ginčas (civilinės bylos Nr. e2-1952-430/2025), o likę VAS darbotvarkės klausimai nebuvo prioritetiniai ir nereikalavo jokios skubos. K. U. nuo 2013 m. liepos 11 d. apskritai nei karto nebalsavo AB „Santra“ VAS, kas rodo, jog 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ VAS nebuvo suorganizuotas sąžiningai.

36. Nurodo, kad teismas pagrįstai sustabdė visų AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. VAS priimtų sprendimų galiojimą ir vykdymą, kadangi: (1) ieškovės suinteresuotumas ginčo dalyku / ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės bei priimant galutinį sprendimą; (2) ieškovė pagrindė, kad šios konservacinio ir prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui bei užkertant kelią naujų ginčų kilimui ateityje.

37. Ieškovės tvirtinimu, laikinoji apsaugos priemonė – K. U. balsavimo teisės apribojimas, yra susijusi su ieškinio reikalavimu, nes leidžia užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą plačiąja prasme. Jeigu šis laikinas draudimas nebūtų pritaikytas, šios bylos nagrinėjimo metu AB „Santra“ VAS galėtų būti priimami nauji sprendimai (nutarimai), kas teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju padarytų beprasmį, nes ieškovei ir vėl reikėtų ginčyti kitus AB „Santra“ VAS metu priimtus sprendimus (nutarimus). Be to, šią bylą sujungus su civiline byla Nr. e2-24589-1110/2025, kurioje nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl 2013 m. liepos 11 d. AB „Santra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė padės užtikrinti ir minėto reikalavimo įvykdymą. Pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog šie draudimai kokiu nors būdu trikdo AB „Santra“ veiklą. Be to, įstatymas nedraudžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne atsakovui, o kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, t. y. trečiajam asmeniui. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika.

Šalies argumentai

38. Ieškovės vertinimu, AB „Santra“ prašymas dėl baudos skyrimo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekia apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ir savo procesinėmis teisėmis jokiu būdu nepiktnaudžiauja. Ieškovė buvo priversta inicijuoti ne vieną, o netgi tris bylas ne siekdama kažkokių neteisėtų ar nesąžiningų tikslų, o reaguodama į J. V., jo vadovaujamos AB „Santra“ bei K. U. nesąžiningus veiksmus. Pažymi, kad ieškovė nesiekia apsunkinti AB „Santra“ veiklos; ji suinteresuota, kad AB „Santra“ vardu nebūtų prisiimti AB „Santra“ nenaudingi finansiniai įsipareigojimai ar kitaip mažinama AB „Santra“ akcijų vertė. Ieškovė neturi ir negali turėti jokio intereso kenkti bendrovei, kurios akcininkė pati yra.

39. Pažymi, kad ieškovės teisę teikti naują ieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia vietoje ieškinio dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025 patikslinimo garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, o šio principo realizavimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025 pateiktas 2025 m. gegužės 26 d. ieškovės prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių niekaip nelemia tariamo ieškovės nesąžiningumo, kadangi, ieškovei teikiant nagrinėjamą ieškinį, jai nebuvo žinoma apie 2025 m. gegužės 20 d. turėjusį vykti AB „Santra“ VAS.

40. Ieškovės tvirtinimu, vien ta aplinkybė, kad teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, neturi jokios įtakos apeliaciniam procesui pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025. Analogiškos išvados darytinos ir dėl kitų AB „Santra“ prašyme nurodomų apeliacinės instancijos teismuose esančių procesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

42. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Credit care“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

43. Atsakovė (apeliantė) AB „Santra“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: (1) išrašą apie AB „Santra“ VĮ Registrų centrui pateiktus dokumentus; (2) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025; (3) J. V. 2020 m. Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą; (4) 2013 m. liepos 11 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; (5) UAB „Credit care“ 2025 m. gegužės 19 d. Rašytinius paaiškinimus; (6) UAB „Credit care“ 2025 m. gegužės 23 d. Prašymą dėl civilinių bylų sujungimo; (7) AB „Santra“ 2025 m. gegužės 26 d. Prašymą; (8) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025; (9) UAB „Credit care“ 2025 m. gegužės 26 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; (10) AB „Santra“ 2025 m. gegužės 28 d. Prašymą; (11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025; (12) AB „Santra“ 2025 m. birželio 4 d. Atsiliepimą; (13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. lydraštį dėl procesinių dokumentų siuntimo civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025; (14) UAB „Credit care“ 2025 m. liepos 9 d. Rašytinius paaiškinimus; (15) UAB „Credit care“ 2025 m. gegužės 16 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

44. Trečiasis asmuo (apeliantas) K. U. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: (1) AB „Santra“ 2025 m. balandžio 18 d. Išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos; (2) UAB „Credit care“ 2025 m. gegužės 16 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; (3) UAB „Credit care“ 2025 m. gegužės 26 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; (4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025; (5) K. U. 2025 m. liepos 10 d. Prašymą įpareigoti UAB „Credit care“ sumokėti užstatą; (6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. el. laišką K. U. civilinėje byloje Nr. e2-24589- 1110/2025; (7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. lydraštį dėl procesinių dokumentų siuntimo civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025; (8) AB „Santra“ 2023 m. gegužės 12 d. Stebėtojų tarybos posėdžio protokolą Nr. 1.

45. Ieškovė UAB „Credit care“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus taip pat pateikė papildomus dokumentus: (1) 2025 m. liepos 15 d. „Swedbank“, AB raštą Nr. SR-TS-25-2391; (2) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. liepos 9 d. raštą Nr. Nr. (7.1 Mr) K-8652.

46. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

47. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

48. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė), trečiasis asmuo (apeliantas) ir ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, dalis šalių teikiamų įrodymų jau yra pateikti civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025, prie kurios yra prijungta nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-29643-1094/2025. Atsižvelgiant į tai, atsakovės (apeliantės), trečiojo asmens (apelianto) ir ieškovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Taip pat pažymi, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

50. Pažymėtina, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir apeliantė (atsakovė) teikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus savo pozicijoms pagrįsti, taip papildydamos atitinkamai savo atskirojo skundo pagrindą ir atsiliepimo į jį argumentus, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, taip pat pasibaigęs keturiolikos dienų terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis, 335 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

51. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) sustabdyti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą; (2) sustabdyti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) vykdymą; (3) uždrausti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui registruoti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus (nutarimus); (4) uždrausti K. U. balsuoti 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų suteikiamais balsais AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas, atsižvelgęs į kilusį ne vieną teisminį ginčą bei pareikšto reikalavimo pobūdį, įvertinęs, jog AB „Santra“ veiksmai, jai žinant apie 2025 m. balandžio 10 d. ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1952-430/2025 ir apie 2025 m. gegužės 19 d. ieškovės pateiktą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui ir vis tiek sudarius sąlygas vykti 2025 m. gegužės 20 d. AB „Santra“ visuotiniam akcininkų susirinkimui, yra nesuderinami su sąžiningo elgesio standartais, sprendė, kad, siekiant užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išlaikyti bendrovėje susiklosčiusią situaciją (lot. status quo) ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijami sprendimai iš esmės buvo priimti K. U. vardu registruotų AB „Santra“ akcijų suteikiamais balsais, taip pat sprendė, jog, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo (tuo atveju jei ieškinys būtų tenkintas), yra būtina uždrausti K. U. balsuoti jo turimų akcijų suteikiamais balsais AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

52. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia iš esmės tapačiais argumentais, kad: (1) ieškovė, prašydama sustabdyti visų AB „Santra“ VAS priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą ir vykdymą, nenurodė, kaip prašomos taikyti priemonės užtikrins teismo sprendimo vykdymą, kokie konkretūs 2025 m. gegužės 20 d. VAS priimti sprendimai pažeidžia jos teises ar interesus; apeliantų teigimu, skundžiami sprendimai yra susiję su bendrovės veiklos organizavimo ir tęstinumo užtikrinimo tvarka; teismas privalėjo vertinti kiekvieno konkretaus VAS sprendimo galiojimo ir (ar) vykdymo klausimą atskirai; (2) atsakovė ir trečiasis asmuo veikė sąžiningai, kadangi nežinojo nei apie ieškovė pateiktą ieškinį, nei apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; be to, trečiojo asmens teisės balsuoti VAS nebuvo apribotos; (3) teismas nepagrįstai uždraudė trečiajam asmeniui balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visai klausimais, kadangi ši laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su šios bylos galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu; apeliantų vertinimu, toks ribojimas yra perteklinis, neproporcingas, visiškai nepagrįstas ir varžo trečiojo asmens teises labiau nei yra būtina; be to, trečiojo asmens balsavimo teisės jau yra apribotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi; (4) ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

53. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

54. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

55. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.

56. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

57. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai sustabdė visų AB „Santra“ VAS priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą ir vykdymą, kadangi skundžiami sprendimai yra susiję su bendrovės veiklos organizavimo ir tęstinumo užtikrinimo tvarka ir ieškovė nenurodė kaip prašomos taikyti priemonės užtikrins teismo sprendimo vykdymą bei kokie konkretūs 2025 m. gegužės 20 d. VAS priimti sprendimai pažeidžia jos teises ar interesus. Apeliantų manymu, teismas privalėjo vertinti kiekvieno konkretaus VAS sprendimo galiojimo ir (ar) vykdymo klausimą atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, su šiuo apeliantų argumentu neturi pagrindo sutikti.

58. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

59. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).

60. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu ginčija AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime visų priimtų sprendimų, t. y. dėl AB „Santra“ įstatų pakeitimo; stebėtojų tarybos narių atšaukimo; valdybos narių išrinkimo; metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo; pelno (nuostolių) paskirstymo; bendrovės likvidavimo; pritarimo 2024 m. kovo mėnesį įvykdytiems bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo/įsigijimo sandoriams; 2024 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, teisėtumą. Įvertinus ginčijamus AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus AB „Santra“ VAS sprendimus, jų pobūdį ir reikšmę, akivaizdu, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (ginčijamų AB „Santra“ VAS sprendimų galiojimo ir vykdymo sustabdymo) taikymo tikslas yra, be kita ko, prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

61. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ginčijamas visų AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) teisėtumas, ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju, jeigu visi ginčijami sprendimai bus realizuoti, t. y. įregistruota nauja įstatų redakcija, pagal kurią yra panaikinta AB „Santra“ stebėtojų taryba, įregistruota išrinkta AB „Santra“ valdyba, sudaryti kiti susitarimai, kylantys iš ginčijamo VAS metu priimtų sprendimų, tai iš esmės padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.

62. Nesutiktina ir su apeliantų argumentu, jog teismas nepagrįstai uždraudė trečiajam asmeniui balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visais klausimais, kadangi ši laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su šios bylos galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.

63. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta nutarties 59 punkte cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

64. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo K. U. AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali balsuoti jo vardu registruotų AB „Santra“ akcijų suteikiamais 28640 balsais arba 68,19 proc. akcininkų balsais. Taigi, ginčijami AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai (nutarimai) iš esmės ir priimti K. U. (didžiausio bendrovės akcininko) vardu registruotų AB „Santra“ akcijų suteikiamais balsais. Nepritaikius ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės, šios bylos nagrinėjimo metu AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose galėtų būti priimami nauji sprendimai (nutarimai) tais pačiais ginčijamais klausimais, kas teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju padarytų beprasmį ir netikslingą, taip pat sąlygotų naujus teisminius ginčus, siekiant nuginčyti naujus AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą, kad užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ir naujiems teisminiams ginčams kilti, taikė ginčijamą laikinąją apsaugos priemonę. Akcentuotina, jog ši laikinoji apsaugos priemonė šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nukreipta ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

65. Nors apeliantai nurodo, jog trečiojo asmens balsavimo teisės jau yra apribotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalies dėl ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės nurodytu pagrindu. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi apribotos trečiojo asmens K. U. balsavimo teisės priimant sprendimus tik tam tikrais klausimais (dėl įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ir hipotekos sandorių sudarymo, kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo ir dividendų išmokėjimo akcininkams), tačiau nagrinėjamu atveju pritaikyta laikinąja apsaugos priemone K. U. uždrausta AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuoti visais klausimais, t. y. ir, be kita ko, šioje byloje ginčijamais klausimais.

66. Apeliantai atskirajame skunde taip pat teigia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo veikė sąžiningai, kadangi nežinojo nei apie ieškovė pateiktą ieškinį, nei apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą ir vykdymą bei uždraudimą K. U. balsuoti AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, lemia ne konkretus asmens (ne)sąžiningumas, bet poreikis išsaugoti bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą, kad užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

68. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018; 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-719-464/2025). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-338-912/2025). Be to, teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1735-370/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

69. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025 pagal ieškovės UAB „Credit care“ ieškinį atsakovams J. V. ir K. U. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, taigi, prašytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant būtent į nurodytos bylos aplinkybes ir pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas jau buvo išspręstas, kadangi jų taikymo tikslingumo klausimas nebuvo spręstas šioje byloje nagrinėjamo ieškinio dėl atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais atžvilgiu.

70. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekiant išsaugoti bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą bei užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų (nutarimų) galiojimą bei vykdymą, uždraudė VĮ Registrų centrui registruoti šiuos sprendimus (nutarimus) ir uždraudė K. U. balsuoti AB „Santra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog, pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, jos bus neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės atliks prevencinę paskirtį – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą, kad užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ir naujiems teisminiams ginčams kilti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

71. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat prašo ieškovei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant jai. Ieškovės piktnaudžiavimą procesu atsakovė iš esmės grindžia tuo, jog ieškovė jau ketvirtą kartą teikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės ir/ar jos didžiausio akcininko atžvilgiu; ieškovė nutylėjo, kad teismas įpareigojo ją sumokėti 15 000 Eur užstatą, taip pat, kad ieškovė pateikė antrą savo rezoliucija identišką prašymą, grindžiamą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kuriuo siekia iš esmės tų pačių arba labai panašių teisinių pasekmių. Atsakovės vertinimu, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones visai bendrovei, taip mėgina padaryti spaudimą atsakovei ir jos didžiausiam akcininkui, siekdama apriboti bendrovės veiklą.

72. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

73. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

74. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomi ieškovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti ieškiniai kitose civilinėse bylose ir jų pagrindu teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patys savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog CPK 13 straipsnyje nurodytas dispozityvumo principas įtvirtina asmens, manančio, jog jo teisės pažeistos, teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021). Vien ieškinių ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė teikė ieškinius ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina tik tai, kad ji naudojosi savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis įstatyme. Taigi, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas, ko šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

75. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė tyčia sąmoningai nuslėpė atsakovės nurodomą informaciją apie įpareigojimą sumokėti užstatą ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą bei išnagrinėjimą kitose civilinėse bylose ir kad šios informacijos nenurodymas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tuo labiau, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

76. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovės prašymas netenkinamas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirųjų skundų motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės AB „Santra“ ir trečiojo asmens K. U. atskirieji skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) CPK 148–149 straipsniuose nustatyta tvarka.

79. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė