Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Multilabo“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2025 m. kovo 18 d. sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymą atitinkančiu atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo Nr. 730597 „Klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma“ (toliau – ir pirkimas, viešasis pirkimas) sąlygų reikalavimus ir laimėjusiu pirkimą.

2. Ieškovės teigimu, UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, o pati bendrovė neatitinka tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, todėl egzistuoja jos pašalinimo iš pirkimo pagrindas. Be to, UAB „Roche Lietuva“ viešajame pirkime pateikė melagingą informaciją, o perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo šios tiekėjos pasiūlymo ekonominį naudingumą. Šios tiekėjos pasiūlymą perkančioji organizacija privalėjo atmesti.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pirkimo procedūras. Prašymas dėl pirkimo procedūrų sustabdymo grindžiamas rizikos, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps iš esmės neįmanomas, jeigu atsakovė ir toliau tęs pirkimo procedūras bei sudarys viešojo pirkimo sutartį su tiekėja, kurios pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, buvimu. Nesustabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovei su neteisėtai atrinkta pirkimo laimėtoja sudarius viešojo pirkimo sutartį, teismas turėtų spręsti dėl jos nutraukimo ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Tokiu atveju perkančioji organizacija objektyviai galėtų susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, įgyvendindama pareigą sumokėti sutarties kontrahentei už jos vykdymą bei pareigą atlikti mokėjimą pagal teismo sprendimą neteisėtai pašalintai arba nepripažintai viešojo pirkimo laimėtoja ieškovei civilinės atsakomybės forma. Laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas leistų tokių neigiamų pasekmių išvengti. Šiuo atveju neegzistuoja poreikis kuo skubiau įsigyti pirkimo objektą, juolab kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos per sutrumpintus terminus – sprendimas viešojo pirkimo byloje turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Multilabo“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo Nr. 730597 „Klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma“ procedūras iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

5. Teismo vertinimu, ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą ir argumentus, su ieškiniu pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

6. Teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūros galėtų būti tęsiamos ir su pirkimo laimėtoja pasirašoma pirkimo sutartis. Tokia situacija ieškinio patenkinimo atveju sukeltų neigiamų pasekmių tiek ieškovei, tiek ir pačiai atsakovei, kuriai kiltų pareiga atlyginti dėl jos veiksmų neteisėtumo atsiradusius nuostolius. Ir priešingai, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, nuostoliai būtų minimalizuoti.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo viešojo pirkimo objektas yra klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo (kol bus išnaudota pradinės sutarties vertė), bet jos terminas negali būti ilgesnis kaip 70 (septyniasdešimt) mėnesių. Būtent toks pirkimo objektas lėmė išvadą, kad nėra siekiama įsigyti gyvybiškai svarbias paslaugas, kurių skubiai neįsigijus ar uždelsus įsigyti itin nukentėtų visuomenės ar žymios jos dalies teisės ir teisėti interesai, arba kad būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.). Konkuruojant dviem vertybėms, t. y. visuomenės interesui pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, nenustačius, kad pirkimo objektas yra susijęs su poreikiu neatidėliotinai užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių įsigijimą, prioritetas teiktinas viešajam interesui – pirkimo teisėtumui užtikrinti. Atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kitų principų, racionaliai ir skaidriai būtų naudojamos atsakovės lėšos.

8. Nesant duomenų, kad laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas pažeistų viešąjį interesą, teismas konstatavo, jog sutarties sudarymas, nepasibaigus šiam teisminiam ginčui, galėtų turėti esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir neatitiktų viešųjų pirkimų principų bei tikslų. Neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės šiuo konkrečiu atveju neviršija galimos jų teikiamos naudos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9. Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė neįrodė grėsmės būsimo UAB „Multilabo“ palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui. Prašyme UAB „Multilabo“ nepateikė jokių motyvų (įrodymų), leidžiančių padaryti bent tikėtiną išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas ar būtų susilpnintas ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo mechanizmas. Vien abstraktaus (deklaratyvaus) pobūdžio teiginiai, nepateikus įrodymų dėl grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo, nėra pakankami poreikiui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsti.

9.2. Teismai jau yra nagrinėję prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno klinikoms vykdant ankstesnį viešąjį pirkimą dėl tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau yra pripažinę, kad prioritetas šioje situacijoje teiktinas viešajam interesui gauti kokybišką ir operatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, o grėsmė būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui neįrodyta, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Taigi, teismų jurisprudencijoje jau yra konstatuota, kad viešojo pirkimo dėl ginčo objektu tapusios tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos įsigijimo procedūrų stabdymas neatitinka visuomenės intereso ir tai laikoma realia rizika sukelti realią žalą visuomenei.

9.3. Šiuo metu Kauno klinikose naudojama automatizuota laboratorinė sistema morališkai ir techniškai pasenusi, nusidėvėjusi, ji nebuvo numatyta nei tokioms apkrovoms, kurioms šiuo metu kyla poreikis, nei tokiam eksploatacijos terminui, o atskiri prietaisai (ypač visus analizatorius apjungianti automatizuota linija) yra beveik kritinės būklės, jų veikimas nuolatos stringa (įrenginiai remontuojami, kalibruojami, perkraunami).

9.4. Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas net ir kelių mėnesių laikotarpiui gali sukelti į Kauno klinikas stacionarizuojamiems pacientams negrįžtamą žalą, kurios lygiaverčiai neatlygins jokios finansinės sumos, išmokėtos kaip neturtinė žala – į Kauno klinikas patenkantys kritinių būklių pacientai negali pasirinkti savo ligos ar kritinės būklės laiko, jų teisė į kokybišką, aukščiausius standartus atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugą neturi būti paneigta suteikiant prioritetą tiekėjų privatiems interesams.

10. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos įvertinus tik vienos ieškovės argumentus ir nesurinkus pakankamos informacijos apie tikruosius atsakovės poreikius bei jų nulemtą viešąjį interesą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad perkančioji organizacija Kauno klinikos yra didžiausia daugiaprofiline? gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje teikiamos trečiojo lygio sveikatos priežiūros paslaugos.

10.2. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįvertinus ir tokios aplinkybės, kad ieškovė, pareikšdama šį ieškinį, galbūt siekia vilkinti pirkimo procedūras, nes gauna akivaizdžią komercinę naudą. Kol tęsiasi pirkimo procedūros, atsakovė yra priversta tęsti jau pasibaigusios sutarties su ieškove terminą ir toliau pirkti pirkimo objektą sudarančias paslaugas iš ieškovės bei mokėti jai didesnę kainą, nei būtų mokama sudarius naują pirkimo sutartį. Kiekvieną kartą pirkimo procedūroms užsitęsus 6 mėnesiams, ieškovė sudaro papildomą trumpalaikę sutartį ir jos pagrindu gauna apie 1 mln. Eur papildomų pajamų, atitinkamai, Kauno klinikos yra priverstos mokėti ieškovei papildomą kainą (patirti apie 1 mln. Eur išlaidų), kuri nebuvo numatyta anksčiau su ja sudarytoje sutartyje dėl biocheminių ir imonucheminių tyrimų atlikimui reikalingos sistemos.

10.3. Nė vienas ieškovės ieškinio argumentas ar įrodymas nepatvirtina UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygoms, todėl teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, nepagrįsta.

10.4. Analogiškas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Kauno klinikoms vykdant analogišką pirkimą 2019 metais, buvo išspręstas priešingai – laikinųjų apsaugos priemonės netaikytos.

11. Ieškovė UAB „Multilabo“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai tikėtiną (lot. prima facie) ieškinio pagrįstumą sieja su aplinkybėmis, nustatinėtinomis ginčo nagrinėjimo iš esmės metu.

11.2. Atskiraisiais skundais atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią savo pažeistų teisių gynybą.

11.3. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrindė, kad egzistuoja kokios nors išimtinės, išskirtinės aplinkybės, sudarančios poreikį kuo skubiau įsigyti pirkimo objektą ir prioritetą suteikti ginčo pirkimo sutarties vykdymui, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11.4. Iš atskirųjų skundų turinio neįmanoma nustatyti, kad visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo itin akcentuoja atsakovės vykdomos veiklos svarbą visuomenei bei pirkimo objekto reikšmę, tačiau tai savaime nepagrindžia susidariusios specifinės, išskirtinės situacijos.

11.5. Trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai dėl tikslingai parengto itin didelės apimties ir dirbtinio intelekto sugeneruoto ieškinio tam, kad būtų sudarytos prielaidos ilgam ir sudėtingam bylos nagrinėjimui, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokia byloje esančia medžiaga.

11.6. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovė galės sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei ją pradėti vykdyti. Tokiu atveju, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, pirkimo sutartis būtų laikoma sudaryta su asmeniu, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Dėl to grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį praktiškai taptų neįmanomas ar itin apsunkintas.

11.7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia visuomenės intereso pirkimo objektu, kadangi atsakovė šiuo metu užtikrina, kad sveikatos priežiūros paslaugos (pacientams būtini tyrimai) būtų visuomenei teikiamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

12. Su atskiruoju skundu apeliantė Kauno klinikos pateikė Laboratorinės medicinos klinikos vadovės 2025 m. birželio 23 d. tarnybinio rašto kopiją, taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. liepos 31 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų – Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovės 2025 m. birželio 23 d. tarnybinio rašto kopijos – priėmimo.

13. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Ši taisyklė kartu su specialiomis apeliaciniam procesui taikomomis sąlygomis galioja ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 ir 338 straipsniai). Kadangi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju – procesinį klausimą), ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Kitoks naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme aiškinimas neatitiktų CPK 314 straipsnio nuostatų ir prilygtų bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei, paneigtų naujų įrodymų priėmimo, kaip išimtinio procesinio instituto, reikšmę.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusios prielaidos taikyti išimtį iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nes prašomi priimti dokumentai neturės esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Byloje pakanka duomenų, leidžiančių instancine tvarka atlikti skundžiamos nutarties patikrą, todėl su atskiruoju skundu bei prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo pateikti dokumentai nepriimami.

Dėl ginčo pirkimo eigos

15. Apeliantė Kauno klinikos 2024 m. liepos 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma“, pirkimo Nr. 730597. Tiek ieškovė UAB „Multilabo“, tiek apeliantė UAB „Roche Lietuva“ pateikė pasiūlymus „Dėl klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos pirkimo“, kuriais pasiūlė sistemas, nurodydamos, kad jų siūlomų sistemų charakteristikos atitinka reikalaujamas. 2024 m. spalio 30 d. per CVP IS priemones Kauno klinikos paprašė viešojo pirkimo dalyvių, įskaitant UAB „Multilabo“ ir UAB „Roche Lietuva“, pateikti pasiūlymų paaiškinimus. 2024 m. lapkričio 8 d. per CVP IS pirkimo dalyviai pateikė pasiūlymų paaiškinimus.

16. Apeliantė Kauno klinikos 2024 m. lapkričio 20 d. per CVP IS, atsižvelgdama į tai, kad dėl didelės apimties užsitęsė pirkimo procedūros, paprašė pirkimo dalyvių pratęsti pateiktų pasiūlymų galiojimo terminą iki 2025 m. vasario 10 d. 2024 m. lapkričio 20–21 d. per CVP IS viešojo pirkimo dalyviai sutiko pratęsti pateiktų pasiūlymų galiojimo terminą iki 2025 m. vasario 10 d. Kauno klinikos 2024 m. lapkričio 21 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d. per CVP IS paprašė pirkimo dalyvių pateikti papildomus pasiūlymų paaiškinimus. 2024 m. lapkričio 29 d., 2024 m. gruodžio 20 d. per CVP IS pirkimo dalyviai pateikė papildomus pasiūlymų paaiškinimus.

17. Kauno klinikos 2025 m. sausio 29 d. per CVP IS informavo apie viešojo pirkimo komisijos priimtą sprendimą pripažinti apeliantės UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymą galima laimėtoja, prašydama pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius dokumentus, nurodytus pirkimo sąlygų 3.8 papunktyje, bei pagal pirkimo sąlygų 3.15 papunktį – vieną ar kelis dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), kurie pagrįstų užpildytoje Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijoje (pasiūlymo priedas Nr. 7) pateiktos informacijos teisingumą. Tokius dokumentus apeliantė UAB „Roche Lietuva“ pateikė 2025 m. vasario 4 d. per CVP IS.

18. Apeliantė Kauno klinikos 2025 m. vasario 6 d. per CVP IS dar kartą paprašė pirkimo dalyvių pratęsti pateiktų pasiūlymų galiojimo terminą iki 2025 m. gegužės 10 d., pratęsimo būtinybę motyvuodama dėl didelės apimties dokumentų užsitęsusiomis pirkimo procedūromis, su kuo pirkimo dalyviai 2025 m. vasario 6 d. per CVP IS sutiko. Kauno klinikos 2025 m. vasario 7 d. ir 2025 m. kovo 3 d. per CVP IS dar kartą paprašė UAB „Roche Lietuva“ pateikti papildomus dokumentus, kurie 2025 m. vasario 14 d., 2025 m. kovo 7 d. ir 2025 m. kovo 12 d. per CVP IS buvo pateikti.

19. Kauno klinikos 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. VPT-(1.71E)-711 „Dėl sprendimo nustatyti laimėjusį pasiūlymą“ informavo pirkimo dalyvius (įskaitant ieškovę) apie nustatytą pasiūlymų eilę ir atmestų pasiūlymų atmetimo priežastis (ieškovės ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovė 2025 m. balandžio 14 d. pateikė pretenziją, joje teigdama, kad UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymas atitinka kelis pašalinimo pagrindus, taip pat ginčydama UAB „Roche Lietuva“ atitiktį kvalifikacijai keliamiems reikalavimams, jos pasiūlytos sistemos atitiktį viešojo pirkimo sąlygų Techninei specifikacijai bei skirtų ekonominio naudingumo balų pagrįstumą (ieškovės ieškinio priedas Nr. 4). Apeliantė Kauno klinikos 2025 m. birželio 2 d. raštu Nr. VPT-(1.71E)-1557 „Dėl pretenzijos“ informavo apie pirkimo komisijos sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą (ieškovės ieškinio priedas Nr. 5).

20. Taigi, kaip matyti iš nurodytos viešojo pirkimo eigos, nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki skundžiamos nutarties priėmimo, kuria šio konkurso procedūros buvo laikinai sustabdytos taikant laikinąsias apsaugos priemones, praėjo beveik vieneri metai. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė medicininės laboratorinės įrangos technologijų ekspertizę bei nustatė, kad kito teismo posėdžio data yra 2025 m. rugsėjo 25 d.

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio preliminaraus pagrįstumo

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi šios sąlygos kumuliacinės, todėl nustačius, kad bent vienos iš jų nėra, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio būtina atsižvelgti dar ir į šį aspektą.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, nurodė teisinius argumentus, pateikė su ieškinio dalyku susijusius įrodymus. Su tuo nesutikdama apeliantė UAB „Roche Lietuva“ atskirajame skunde teigia, kad ieškinio pagrindimas yra abejotinas, nes nė vienas ieškovės ieškinio argumentas ar įrodymas nepatvirtina UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo neatitikimo viešojo pirkimo sąlygoms. Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.

23. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną (teisiškai įmanomą) civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi nagrinėti ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021; 2025 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-910/2025).

24. Teismas preliminarų ieškinio nepagrįstumą galėtų konstatuoti tik tada, kai ieškovas yra pasirinkęs neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020).

25. Kitaip nei nurodoma atskirajame skunde, šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio pagrindo vertinti, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, ar tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, ar jos argumentai patvirtina UAB „Roche Lietuva“ pasiūlymo neatitikimą viešojo pirkimo sąlygoms, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai teikia pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai preliminariai yra pagrįsti.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

26. Atskiruosiuose skunduose apeliantės taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia ir ieškovės neįrodyta grėsme būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui.

27. Pasisakant dėl tokių atskirųjų skundų argumentų, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taip pat ir sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

28. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar prašymas atitinka jų taikymo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė arba priemonė pasiekti kitų prašančiam asmeniui naudingų tikslų, be kita ko, ir finansinių. Priešingas aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Todėl tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialusis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018).

30. Pagal taikymo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, t. y. status quo (faktinės ar teisinės padėties, kurią norima išlaikyti arba atkurti) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti pasirašyta pirkimo sutartis su apeliante UAB „Roche Lietuva“, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, o tokia situacija ieškinio patenkinimo atveju sukeltų neigiamų pasekmių ieškovei ir apeliantei Kauno klinikoms, kuriai tektų pareiga atlyginti dėl jos veiksmų neteisėtumo atsiradusius nuostolius. Visgi manytina, kad pirmosios instancijos teismas, nors to tiesiogiai ir nenurodė, atitinkamų ribojimų – draudimo tęsti pirkimo procedūras – taikymą siejo ir su bylos nagrinėjimo metu esančios padėties (status quo) išsaugojimo poreikiu bei dėl jos pasikeitimo galinčiomis kilti atitinkamomis grėsmėmis ieškovei ir apeliantei, kas, teismo nuomone, neatitiktų viešųjų pirkimų principų. Taigi, ir tokie atskirųjų skundų argumentai, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar vykdymo apsunkinimui iš viso nebuvo įrodyta ir ši privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nenustatyta, taip pat stokoja pagrįstumo.

32. Kitokio grėsmės vertinimo nesuponuoja ir atskirųjų skundų argumentai, kad analogiškas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo Kauno klinikoms, vykdžiusioms analogišką pirkimą 2019 metais, teismų jau buvo išspręstas priešingai – laikinosios apsaugos priemonės netaikytos nenustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-486-302/2019 kaip suformuotu precedentu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės ir pagal savo prigimtį ribotos laike – galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo ir teismo sprendimo įvykdymo. Teisminio precedento galią turi tik teismų galutiniai sprendimai, sukurti bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, bet ne tarpiniai procesiniai sprendimai (teismų nutartys, kuriomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, be kita ko, ir nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių). Ir nors tiek apeliančių nurodytoje, tiek ir nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, abiejų bylų faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip identiškos ar savaime teikiančios pagrindą jas interpretuoti vienodai.

Dėl taikytų priemonių ekonomiškumo, efektyvumo principų ir atitikties specialiosioms sąlygoms

33. Kaip buvo nurodyta pirmiau, viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, ir vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principais ir viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

34. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1759-790/2018). Vadinasi, kiekvienu atveju teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar (ir) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1885-790/2018). Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių pozicijomis, kad šiuo konkrečiu atveju svaresnis yra visuomenės interesas kuo skubiau gauti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės susiaurino nutartyje viešojo pirkimo objektą, nurodydamas, kad pirkimo objektas yra klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma. Visgi, kaip matyti iš pirkimo sutarties projekto, laimėjęs tiekėjas turi įsipareigoti sutartyje numatytomis sąlygomis perduoti pirkėjui klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančią automatizuotą laboratorinę sistemą nuomos pagrindu ir klinikinės chemijos ir imunocheminiams tyrimams atlikti reikalingus reagentus ir papildomas priemones bei atlikti su tuo susijusias paslaugas, t. y. pristatymą, iškrovimą, sistemos sumontavimą, pajungimą, instaliavimą, integravimą, testavimą ir (ar) validavimą, pirkėjo personalo, kuris valdys ir (ar) prižiūrės sistemą, apmokymą naudotis sistema ir supažindinti pirkėjo personalą su sistemos eksploatavimo instrukcijomis, teisės aktų reikalavimais bei atlikti visus kitus veiksmus, kurie užtikrintų nepertraukiamą, efektyvų ir sklandų sistemos veikimą.

36. Visiškai akivaizdu, kad pirkimo dalykas susijęs su poreikiu kuo skubiau gauti kokybišką ir operatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik pačios perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiklai, bet jos paslaugomis besinaudojantiems pacientams. Nėra pagrįsti ieškovės atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai, kad šiuo metu ji pati užtikrina visuomenei (pacientams) būtinų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo poreikį, tiekdama apeliantei Kauno klinikoms šalių ginčo objektu tapusias paslaugas pagal ankstesnę viešojo pirkimo sutartį.

37. Viena vertus, iš CVP IS duomenų matyti, kad apeliantės Kauno klinikų ir ieškovės UAB „Multilabo“ sudaryta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis jau yra pasibaigusi, tačiau po numatyto sutarties pabaigos termino, užsitęsus naujo viešojo pirkimo procedūroms (ieškovei apskundus naujo pirkimo rezultatus), sutarties vykdymas pratęsiamas papildomiems 6 mėnesių laikotarpiams. Taigi, ieškovė neabejotinai turi ekonominį interesą tęsti pirkimo procedūras, nes kas kartą pratęsiant pasibaigusios sutarties terminą, ji gauna atitinkamas pajamas. Kita vertus, šalių interesų derinimo taisyklė šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioje situacijoje suponuoja poreikį atsižvelgti ir į apeliantės Kauno klinikų interesus, į ekonomiškumo principą, nes, pasak apeliantės, ji kiekvieną mėnesį, kol galioja teismo nustatytas draudimas sudaryti naują sutartį, praranda itin didelę piniginių lėšų sumą, mokėdama ieškovei už paslaugas gerokai brangiau, nei galėtų mokėti. Sutiktina ir su tokiais apeliantės argumentais, kad senoji įranga po ilgamečio intensyvaus jos eksploatavimo laikotarpio nusidėvėjo ir nėra efektyvi, ji neveikia taip, kaip galėtų veikti nauja įranga, o dėl to nukenčia būtent pacientų interesai. Neabejotina, kad ieškovės ekonominis interesas galės būti apgintas, jeigu teismo sprendimas jai būtų palankus, dėl to negali būti daroma neištaisoma žala visuomenes dalies (pacientų) interesams kuo operatyviau gauti kokybiškas sveikatos paslaugas, nes sveikata yra pati svarbiausia vertybė.

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir efektyvumas yra svarbesni už visus kitus viešojo intereso aspektus, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas būtent pacientų teisėms. Apeliantei turint naujesnę ir kokybiškesnę sveikatos priežiūros įrangą būtų galimybė užtikrinti greitesnį ir kokybiškesnį būtinų tyrimų pacientams atlikimą, ir priešingai, naudojant pasenusią įrangą bei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai pirkimo procesas jau yra pakankamai ilgai užsitęsęs (žr. šios nutarties 15–20 punktus), didėja rizika žmonių sveikatai bei gyvybei. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Multilabo“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.