Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį atsakovei T. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29). Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant šiuos klausimus, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ar atidėjus jo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m, lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-5 94/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo pareiškėja, išieškotojas – Statybos inspekcija jokiu nepagrįstų nuostolių dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo nepatirs. Skolininkei gi nebus suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes ji per teismo nustatytą terminą neįteisino savavališkų statybų dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl administracinių procedūrų terminų institucijose, kurioms pareiškėja negali padaryti įtakos.

17. Reikalavimas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinį pagal projektuotojo UAB „Planas B“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo (7.1), (duomenys neskelbtini), (skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengto 2014 m. sprendinius, kuriuo pagrindu 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, įvertinus jau atliktus veiksmus siekiant įteisinti savavališką statybą, šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje neatitiktų interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Faktinės aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimu nustatytas 10 mėnesių terminas yra per trumpas nustatytiems įpareigojimams įvykdyti, o pareiškėjai susiklostė itin nepalankios aplinkybės dėl kurių ji negali nustatytais terminais įvykdyti teismo sprendimą.

18. Esant situacijai, kuomet T. P. reikia atlikti veiksmus, susijusius su formalių administracinių veiksmų atlikimu, šalyje tebesitiesiant karantinui, statinio pertvarkymas, kai statyba ginčo vietoje yra galima pakoregavus detalųjį planą ir sujungus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, būtų neproporcinga priemonė, kuri nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus. Ginčo statyba yra galima, atsakovė yra atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir juos tęsia, siekdama statinį įteisinti. Pažymėjo ir tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino, susijusio su koronaviruso (COVID-19) infekcijos plitimu, sąlygojusio valstybės institucijų ir kitų asmenų veiklos sutrikimus, užsitęsė tiek pareiškėjos jau įgyvendintų procedūrų ir veiksmų atlikimas, tiek pareiškėjos planuojamų atlikti procedūrų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, įgyvendinimas.

21. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Ši nuostata, įtvirtinanti nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat būtina siekti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

22. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jau yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo sprendimas, kuris, be kita ko, nėra vykdomas daugiau nei 4 metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savavališka statyba yra daroma žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016), todėl šiuo atveju, akivaizdu, kad nepateisinamai ilgą laiko tarpą yra nešalinama ši padaryta žala. Akcentavo, kad prašyme nurodoma, jog atsakovė, ne dėl savo kaltės negali užbaigti procedūros dėl visų dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui, gauti. Inspekcija nesutinka su tokiais argumentais – pabrėžė, kad nagrinėjama situacija susidarė būtent dėl pačios atsakovės priešingos teisei veiklos, kuomet ji turėdama statybą leidžiantį dokumentą, nesilaikė reikalavimo nenukrypti nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Taigi nagrinėjamu atveju išimtinai atsakovė yra atsakinga dėl savavališkos statybos padarinių, ir atsakomybės dėl to neturėtų perkelti valstybės ar savivaldybės institucijoms. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Teisės aktų leidėjas, suteikė asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus, galimybę ne nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o pirmiau jį įteisinti ir numatė procedūrą, kurios privaloma laikytis. Tačiau akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turi statybą leidžiantį dokumentą, todėl vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą neturi pagrindo ir iš jos nėra reikalaujama nugriauti viso pastato, o tik jį pertvarkyti pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Atsiliepime pažymėta, jog atsakovė nustatytu terminu negalėjo įteisinti savavališkai pastatyto statinio, nes procedūros užtruko dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, dėl kurio, neva sutriko valstybės institucijų, projektuotojų ir kt. asmenų veikla. Pirmiausia akcentuotina, kad savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2016 m. sausio 25 d. (statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas) – taigi atsakovė turėjo daugiau nei 5 metus savavališkos statybos padarinių šalinimui, bei visų reikiamų dokumentų gavimui. Pažymėjo ir tai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovei buvo nustatytas papildomas nustatytas 10 mėnesių terminas šalinti savavališkos statybos padarinius, o vėliau buvo suteiktas papildomas 30 mėnesių terminas padariniams pašalinti, tačiau net ir šiuo metu vis dar nėra parengta visa privaloma projektinė dokumentacija, reikalinga statybos leidimui gauti, o teikiamuose prašymuose kiekvieną kartą nurodomos tos pačios priežastys. Atsakovė abstrakčiai nurodo, kad nespėjo įteisinti statybų dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia – t. y nėra pateikti duomenys, kad institucijos nevykdė teisės aktais priskirtų funkcijų ir nederino projekto, todėl toks prašymo argumentas atmestinas.

25. Pažymėjo, kad be kita ko, tokio prašymo tenkinimas ketvirtą kartą pažeistų teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus, pažeistų Inspekcijos, kaip išieškotojos teises, o be to, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei – paaiškintina, kad teismo suteiktas papildomas terminas teismo sprendimo įvykdymui baigėsi 2021 m. kovo 31 d., todėl Inspekcija nustačiusi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo įvykdytas 2021 m. balandžio 16 d. prašymu Nr. 2D-5872 kreipėsi į antstolį, prašydama iniciuoti teismo sprendimo vykdymą (vykdomosios bylos Nr. 0177/21/00444). Taigi nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma, jau yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo sprendimas. Tad pareiškėjai siekiant pakartotinai atidėti teismo sprendimo vykdymą, vadovaujantis CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, turėtų būti nurodomos konkrečios priežastys, kurios leistų pagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdymą įvertinus tokius veiksmus pagrindžiančius dokumentus. Mano, kad pakartotinis pareiškėjos prašymo tenkinimas ir nukrypimas nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas įvertinus tai, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo jau praėjo daugiau nei 4 metai, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, iniciuotas priverstinis vykdymas. Be kita ko, atsakovė prašo suteikti jai papildomai vienerių metų laikotarpį, ignoruodama tai, kad teismas jau buvo suteikęs daugiau nei ketverius metus, nemotyvuodama tokio nepagrįsto termino būtinumo – t. y. prašyme teisės aktų nuostatomis nėra pagrindžiama, kodėl atsakovė pageidauja papildomų vienerių metų (iki 2022 m. kovo 31 d.) ir kokiems veiksmams bus naudojamas šis terminas, o taip pat prašyme nėra detaliai pagrindžiama, kokie veiksmai buvo atlikti jau per suteiktą laikotarpį, kad būtų galima įvertinti ar visą laikotarpį atsakovė veikė aktyviai. Be kita ko, prašyme nėra pasisakoma ir dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytos galimybės įteisinti savavališką statybą tik tada kai tokia statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

26. Kaip nurodoma, tenkinus atsakovės nepagrįstą prašymą ir pratęsus terminą savavališkos statybos padariniams šalinti būtų nepagrįstai ilgą laiko tarpą nešalinama padaryta žala teisės autoritetui, būtų suteikiama galimybė piktnaudžiauti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu institutu ir ne esant išimtinių sąlygų nukrypti nuo bendros taisyklės, įpareigojančios įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą, atsakovės nurodomos aplinkybės nepateisina teismo sprendimo vykdymo vilkinimo, vien jos noro išsaugoti savavališkai pastatytą pastatą, nenustačius svarbių priežasčių atidėti teismo sprendimo vykdymą ir atsižvelgiant į teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto išimtinumą, nepakanka tenkinti pateikto prašymo.

27. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad trikdžiai yra dėl valstybinių institucijų. Ilgai truko detaliojo plano patvirtinimas. Šis planas buvo rengiamas tik atlikus kadastrinius matavimus, o parengus kadastrinius matavimus Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tvirtinti, nes Gilužio ežero dalis pateko į pareiškėjos sklypą. Pareiškėja privalėjo iš naujo užsakyti kadastrinius matavimus, o dabar ežero dalis į jos sklypą nepateko. Buvo keičiamas riboženklis, reikėjo kviesti gretimų sklypų savininkus. Kai buvo susisiekta su Nacionaline žemės tarnyba, buvo paaiškinta, kad tuo metu dirba tik vienas geodezininkas, kuris galėtų patvirtinti naujus kadastrinius matavimus. Vėl reikėjo inicijuoti detaliojo plano patikslinimą. Pareiškėjai susiklostė itin nepalanki situacija dėl institucijų veiklos. Tokio termino prašo, nes viskas priklauso nuo Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės veiklos.

28. 2021 m. liepos 16 d. teisme gautas Inspekcijos pranešimas dėl teisėto inspekcijos darbuotojų nebuvimo darbe susidariusį darbų kiekį, bei užimtumą kitose bylose, kuriose Inspekcija įgyvendina ieškovo ar atsakovo teises, bei vadovaudamasi CPK 284 straipsnio 2 dalimi, prašė nagrinėti civilinę bylą Inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Informavo, kad Inspekcija pilnai palaiko poziciją išdėstytą 2021 m. gegužės 13 d. atsiliepime Nr. (23.24Mr)-2D-7626, kuriame išdėstė bylai reikšmingas aplinkybes bei motyvus, į kuriuos teismas turėtų atkreipti dėmesį, bei kuriuo prašė pareiškėjos prašymą atmesti, atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus.

Prašymas tenkintinas.

29. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Taip pat svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo atidėti iki 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 įvykdymą, kuriame atsakovei T. P. buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Grįsdama šį prašymą, atsakovė teigia, kad išimtinė aplinkybė, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti dar kartą atidėtas, yra tai, kad statybą leidžiančio dokumento negavimą per teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje nustatytą (atidėtą) terminą nulėmė ne atsakovės veiksmai (neveikimas), bet viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų terminai.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dokumentai dėl detaliojo plano parengimo Vilniaus rajono savivaldybei buvo pateikti 2017 metais. 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymu Vilniaus rajono savivaldybė sustabdė detaliojo plano rengimo procedūra. 2019 m. sausio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybai patvirtinus Bendrąjį planą Vilniaus rajono savivaldybė 2020 m. sausio 27 d. atšaukė detalaus plano rengimo sustabdymą, kurio pagrindu buvo iš naujo pradėtas. Detalaus plano rengimo procesas. 2020 m. vasario 11 d. buvo parengtas kadastrinių matavimų planas, kuris pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai. Minėtoji tarnyba nustatė trūkumus. GIS centras tikslino trūkumus, kadangi Gilužio ežero riba pateko į pareiškėjos sklypą. 2021 m. vasario 26 d. UAB ,,Baltijos matavimų organizacija“ kreipėsi į Aplinkos ministerija, dėl kadastriniuose matavimuose nustatytų trūkumų, pastaroji persiuntė prašymą nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėja 2021 m. balandžio 23 d. susižinojusi apie Nacionalinės žemės tarnybos siūlymą patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka nepažeidžiant Gilužio ežero kranto ribos bei patikslinti teritorijų planavimo dokumentą, kreipėsi į UAB ,,Balstijos matavimų organizacija“ ir užsakė naujus matavimus. Visa tai yra veiksmai, kuriuos atliko atsakovė, siekdama įvykdyti teismo sprendimą.

34. Kaip jau minėta, atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymo terminą iki 2022 m. kovo 31 d., motyvuodama tuo, kad procedūrų įgyvendinimas, dokumentų gavimas užtruko ir užtruks. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, atliktus veiksmus ir jų chronologiją, daro išvadą, kad toks papildomas termino nustatymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir skatins atsakovę veikti aktyviai, siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Manytina, kad nustačius prašomą teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą, teismo sprendimo privalomumo principas nebus pažeistas, tačiau bus sudarytos sąlygos ketinimui įteisinti savavališkos statybos darbus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų terminai yra reglamentuoti teisės normų, todėl atsakovė taip pat turi planuoti savo veiksmus, atsižvelgiant į papildomai atidėtą teismo sprendimo vykdymo terminą.

35. Duomenų, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą būtų pažeisti teisėti ieškovo interesai, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti atsakovės T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą.

Atidėti iki 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 įvykdymą dalyje, kurioje atsakovei T. P. buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.