Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje įsiteisėjo 2017 m. birželio 20 d.

18. Kaip nurodyta prašyme, nagrinėjamu atveju išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokių nepagrįstų nuostolių dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo nepatirs. Skolininkei nebus suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes ji per teismo nustatytą terminą neįteisino savavališkų statybų dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl administracinių procedūrų terminų institucijose, kurioms pareiškėja negali padaryti įtakos. Pareiškėja ne dėl savo kaltės negali užbaigti surinkti visų dokumentų statybas leidžiančiam dokumentui gauti, nors daro viską, kas nuo jos priklauso. Be to, statybas leidžiančio dokumento gavimo procesas nėra pasibaigęs. Reikalavimas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinį pagal projektuotojo UAB „Planas B“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo (7.1), (duomenys neskelbtini), (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengto 2014 m., sprendinius, kurio pagrindu 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę įvertinus jau atliktus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje neatitiktų interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo principų siekiamam tikslui. Faktinės aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimu nustatytas 10 mėnesių terminas yra per trumpas nustatytiems įpareigojimams įvykdyti. Pareiškėja priversta dar kartą kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo ir atsižvelgiant į tai, kad jai susiklostė ypač nepalanki situacija dėl teritorijų planavime dalyvaujančių institucijų veiksmų ir tarpusavyje atsirandančių ginčų, prašyti ilgesnio sprendimo vykdymo atidėjimo termino. Esant situacijai, kai T. P. reikia atlikti veiksmus, susijusius su formalių administracinių veiksmų atlikimu, statinio pertvarkymas, kai statyba ginčo vietoje yra galima pakoregavus Detalųjį planą ir sujungus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, būtų neproporcinga priemonė, kuri nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus. Ginčo statyba yra galima, atsakovė yra atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir juos tęsia, siekdama statinį įteisinti.

19. Teisme gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas, kuriame prašoma atmesti pareiškėjos prašymą atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 vykdymą papildomam laikotarpiui, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.

20. Atsiliepime nurodyta, kad teismas įsiteisėjusia 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5787-494/2018 teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2019 m. kovo 1 d. Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3323-494/2019 teismo sprendimo vykdymas pakartotinai buvo atidėtas iki 2020 m. gegužės 31 d. Teismo 2020 m. spalio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi teismo sprendimo vykdymas atidėtas iki 2021 m. kovo 31 d. Teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4876-494/2021 teismo sprendimo vykdymas pakartotinai buvo atidėtas iki 2022 m. kovo 31 d. Teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3997-494/2022 teismo sprendimo vykdymas pakartotinai buvo atidėtas iki 2023 m. kovo 31 d. Pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. prašymu teismo prašo iki 2024 m. rugsėjo 31 d. atidėti teismo sprendimo įvykdymą dalyje, kurioje jai buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat būtina siekti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Svarbu pažymėti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra nevykdomas daugiau nei 6 m., o tai reiškia, kad visą šį laikotarpį nėra šalinami teisės aktų pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savavališka statyba yra daroma žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016), todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą yra nešalinama ši padaryta žala.

21. Kaip nurodyta atsiliepime, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-594/2006). Taigi bendruoju atveju teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytomis sąlygomis, o jo vykdymo atidėjimas laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, t. y. sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti iš karto. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011). Kiekvienu atveju, spręsdamas tokį klausimą, teismas privalo nustatyti, ar yra tokios svarbios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atidėti sprendimo vykdymą, ar jų nėra, t. y. turi būti įrodytos aplinkybės, kurios lemtų poreikį atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant sunkią materialinę padėtį ar kitas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia ne tik išieškotojos teises, bet ir teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus, t. y. viešąjį interesą. Pareiškėjos T. P. atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo sprendimas, kurio vykdymo tvarkai yra taikytinos CPK teisės normos. Siekiant atidėti teismo sprendimo vykdymą, vadovaujantis CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, turėtų būti nurodomos konkrečios priežastys, kurios leistų pagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teisės aktai suteikia asmenims galimybę nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus statinius, jei tokia statyba žemės sklype galima, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kaip suinteresuota šalis siekia, jog savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti kuo skubiau. Teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, todėl savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą.

22. Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjos 2023 m. kovo 30 d. prašyme nurodoma, kad pareiškėja ne dėl savo kaltės negali užbaigti procedūros dėl visų dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesutinka su tokiais argumentais. Pabrėžtina, kad nagrinėjama situacija susidarė būtent dėl pačios pareiškėjos priešingos teisei veiklos, kai ji, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, nesilaikė reikalavimo nenukrypti nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Taigi nagrinėjamu atveju išimtinai pareiškėja yra atsakinga dėl savavališkos statybos padarinių ir atsakomybės dėl to neturėtų perkelti valstybės ar savivaldybės institucijoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas, įteisinant ar nugriaunant statinius, yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Teisės aktų leidėjas suteikė asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus, galimybę ne nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o pirmiau jį įteisinti ir numatė procedūrą, kurios privaloma laikytis. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turi statybą leidžiantį dokumentą, todėl vykdant teismo sprendimą neturi pagrindo ir iš jos nėra reikalaujama nugriauti viso pastato, o tik jį pertvarkyti pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašyme taip pat nurodoma, kad reikalavimas pertvarkyti statinį pagal galiojantį statybos leidimą, nepagrįstai pažeistų pareiškėjos teisėtus interesus ir būtų neproporcinga priemonė – t. y. pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimo vykdymas pažeistų jos interesus ir būtų neproporcingas. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie kilo dėl jos priešingo teisei veikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisėtų lūkesčių principo yra vieninga – teisėti asmens lūkesčiai atsiranda tik iš teisėtos asmens veiklos. Anot kasacinio teismo, teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo turi pagrindą tikėti, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. Taigi teisėtų lūkesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2019 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019). Taigi šio principo taikymui taikytina esminė sąlyga – asmens lūkesčiai turi būti atsiradę teisėtos veiklos pagrindu, o nagrinėjamu atveju atsakovė savo neva teisėtus lūkesčius kildina iš neteisėtos veiklos, todėl nagrinėjamu atveju vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nebūtų pažeisti jokie pareiškėjos interesai. Be kita ko, teismo sprendimo vykdymas nebūtų ir neproporcingas, kadangi pareiškėjai jau buvo suteiktas daugiau nei 60 mėn. laikotarpis teismo sprendimo įvykdymui ir savavališkos statybos padarinių pašalinimui.

23. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į nustatytus trūkumus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, Aprašo 8.3 ir 10 punktais, detaliojo plano tikrinimą nutraukė bei pasiūlė papildyti detalųjį planą trūkstama informacija ir pateikti projektą tikrinti iš naujo. Pažymėjo, kad, nors šiuo metu vyksta Bendrojo plano koregavimo parengimo darbai, Bendrojo plano koregavimas, atitinkamai ir Detaliojo plano derinimas, tikrinimas, tvirtinimas savaime nereikš, kad savavališka statyba bus įteisinta. Kaip minėta ne kartą, ir pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. prašyme pripažįsta, kad savavališkos statybos įteisinimui reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kurio projekto sprendiniai atitiktų faktiškai pastatyto statinio sprendinius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pastatyto statinio įteisinimas galimas pilna apimtimi, t. y. net ir pakoregavus Bendrąjį planą, patvirtinus Detalųjį planą gali susiklostyti situacija, kad statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui nebus išduotas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas bus nevykdomas nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, ir kad tiek teismų praktikoje, tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, kuris reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą, numatyta, kad įteisinimas numatant papildomą terminą yra galimas tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju pastatyto statinio statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra galima, nes savavališkas statinys pastatytas per du sklypus, iš kurių vieno paskirtis – žemės ūkio, o statytoja pasirinko įteisinimo būdą, kuris įstatymu nenumatytas.

24. Kaip nurodyta atsiliepime, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašyme nurodyta, kad pareiškėja nustatytu terminu negalėjo įteisinti savavališkai pastatyto statinio, nes užtruko vykdytos žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, dokumentų, susijusių su detaliojo plano koregavimu, rengimo, derinimo atitinkamose institucijose procedūros. Visgi akcentuotina, kad savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2016 m. sausio 25 d. (statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas) – taigi pareiškėja turėjo daugiau nei 6 m. savavališkos statybos padarinių šalinimui bei visų reikiamų dokumentų gavimui. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai buvo nustatytas papildomas 10 mėn. terminas šalinti savavališkos statybos padarinius, o vėliau buvo suteiktas papildomas daugiau nei 50 mėn. terminas padariniams pašalinti, tačiau net ir šiuo metu vis dar nėra parengta visa privaloma dokumentacija, reikalinga statybos leidimui gauti. Teikiamuose prašymuose kiekvieną kartą nurodomos tos pačios priežastys, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimo, koregavimo procedūromis. Be to, pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad nespėjo įteisinti statybų dėl atliekamų procedūrų atitinkamose institucijose trukmės, kurioms ji negali daryti įtakos, nors dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo institucijose terminai yra apibrėžti teisės aktuose. Kita vertus, pareiškėja, prašyme teigdama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą papildomam aštuoniolikos mėnesių terminui, nemotyvuoja šio papildomo teismo sprendimo įvykdymo termino būtinumo, t. y. prašyme teisės aktų nuostatomis nėra detaliai pagrindžiama, kokiems veiksmams, procedūroms atlikti bus naudojamas šis terminas tam, kad būtų galima įvertinti, ar pareiškėja veikia aktyviai, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui. Manytina, kad pakartotinis pareiškėjos prašymo tenkinimas ir nukrypimas nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas įvertinus tai, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo jau praėjo daugiau nei 6 m., savavališkos statybos padariniai nepašalinti, įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, todėl buvo inicijuotas priverstinis jo vykdymas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Atsiliepime teigiama, kad tenkinus pareiškėjos nepagrįstą prašymą ir pakartotinai pratęsus terminą savavališkos statybos padariniams šalinti, būtų nepagrįstai ilgą laiko tarpą nešalinama padaryta žala teisės autoritetui, būtų suteikiama galimybė piktnaudžiauti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu institutu ir, nesant išimtinių, sąlygų nukrypta nuo bendros taisyklės, įpareigojančios įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Pareiškėjos 2023 m. kovo 30 d. prašyme nurodomos aplinkybės nepateisina teismo sprendimo vykdymo vilkinimo, vien jos noro išsaugoti savavališkai pastatytą pastatą, nenustačius svarbių priežasčių atidėti teismo sprendimo vykdymą ir atsižvelgiant į teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto išimtinumą, nepakanka tenkinti pateikto prašymo. Nagrinėjamu atveju faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjos prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo papildomam 18 mėn. terminui patenkinti nėra. Taigi pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, byloje nėra CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pakankamu pagrindu teismo sprendimo vykdymo atidėjimui.

26. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė parodė, kad palaiko prašymą. Iš esmės pareiškėjai vykdant teismo sprendimą susiklostė nepalanki situacija. Nepalanki situacija susiklostė dėl administracinių procedūrų. Viešųjų pirkimų procedūra yra pradėta, tačiau detaliojo plano koregavimo procedūra dar yra parengiamojoje stadijoje. Iš pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad greitu metu bus paskirtas rengėjas, plano ir bendrojo detaliojo plano parengimo koregavimas įvyks. Atstovė nemano, kad prašomas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra ilgas, nes bus koreguojamas bendrasis detalusis planas, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

27. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

28. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

30. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendimo vykdymo atidėjimo klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Taip pat svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. P. prašo iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėja prašo atidėti sprendimo vykdymo terminą iki 2024 m. rugsėjo 31 d., tačiau rugsėjo mėnesyje yra tik 30 d., todėl laikytina, kad terminą prašoma atidėti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 (toliau – ir sprendimas) įvykdymą dalyje, kurioje T. P. buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja prašymą iš esmės grindžia tuo, jog išimtinė aplinkybė, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti dar kartą atidėtas, atsirado, nes statybą leidžiančio dokumento negavimą per teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nustatytą (atidėtą) terminą nulėmė ne atsakovės veiksmai (neveikimas), bet viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų terminai.

32. Iš byloje esančiu duomenų ir prašyme nurodytų aplinkybių nustatyta, kad po 2022 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutarties, kuria buvo pratęstas terminas iki 2023 m. kovo 31 d. sprendimo įvykdymui, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo“, kuriuo įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją organizuoti Bendrojo plano koregavimą ir įvertinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimus, priimtus dėl Vilniaus rajono Bendrojo plano tekstinės ir (ar) grafinės dalių patikslinimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu organizuotas Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (TPD registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio sudedamąja dalimi pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (TPD registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), koregavimas visoje šiuo planu suplanuotoje savivaldybės teritorijoje ir patvirtina Bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, nustatyti Bendrojo plano koregavimo tikslai, vienas iš jų – (3.6 punktas) panaikinti prieštaravimą tarp Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir galiojančių vietovės lygmeniu bendrųjų planų, parengtų ir patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Šiuo metu vyksta Bendrojo plano koregavimo parengiamieji darbai. Pareiškėjos Detalusis planas yra baigiamajame etape, kuriame liko dvi stadijos: i) patikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, kuris gali būti užbaigtas su teigiama išvada tik po to, kai Vilniaus rajono savivaldybės administracija užbaigs bendrojo plano koregavimą; ii) Detaliojo plano patvirtinimas ir įregistravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Detaliojo plano, kuriuo sujungiami pareiškėjai priklausantys žemės sklypai patvirtinimas – sklypų sujungimo procedūros pradžia. Šių procedūrų atlikimas priklauso išimtinai nuo valstybės ir savivaldybės institucijų, tačiau šiems veiksmams pareiškėja negali daryti įtakos.

33. Kaip nustatyta, naujas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų projektas yra parengtas. Tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos suformavus naują žemės sklypą ir jos sprendimu pakeitus sklypo paskirtį, pareiškėja galės kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją statybos leidimui gauti. Pareiškėjai reikės atlikti statybų projekto derinimo, tikrinimo, tvirtinimo procedūras, kurioms atlikti reikės laiko. Duomenų, paneigiančių, kad pareiškėjai priklausančio pastatyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimas nėra galimas į bylą nėra pateikta, priešingai – šiuo metu yra vykdomi pareiškėjos Detaliojo plano koregavimo darbai.

34. Teismo nuomone, išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokių nepagrįstų nuostolių dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo nepatirs. Atsakovei T. P. nebus suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes ji per teismo nustatytą terminą neįteisino savavališkų statybų dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl administracinių procedūrų terminų institucijose, kurioms pareiškėja daryti įtakos negali. Teismo vertinimu, pareiškėja negali surinkti visų dokumentų statybas leidžiančiam dokumentui gauti ne dėl savo kaltės ir daro viską, kas nuo jos priklauso. Be to, statybas leidžiančio dokumento gavimo procesas nėra pasibaigęs.

35. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję šešeri metai, nesudaro pakankamo pagrindo pareiškėjos prašymą atmesti, nes per šį laikotarpį pareiškėja ėmėsi (ir imasi) visų įmanomų veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl užsitęsusių administracinių terminų valstybinėse institucijose pareiškėja negali tinkamai vykdyti teismo sprendimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad tiek ankstesniu, tiek paskutiniu laikotarpiu pareiškėja buvo aktyvi, siekdama įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą, tačiau tam trukdo iki galo neištaisyti projekto trūkumai. Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja piktybiškai ar tyčia būtų vengusi iki šiol įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą ar neteisėtus ketinimus ateityje nebevykdyti teismo sprendimo ir nebesiimti veiksmų, kad būtų įteisinta savavališka statyba. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeis jos interesus, o savavališka statyba keltų pavojų ar kitaip tiesiogiai išieškotojai ar suinteresuotiems asmenims trukdytų ar kenktų ir pan. Pažymėtina, kad išieškotoja ankstesnėse bylose, kuriose pareiškėjai buvo atidėtas sprendimo vykdymo terminas, neteikė skundo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino. Be kita ko, byloje nėra duomenų – kompetentingų institucijų išvadų ar teismo sprendimo, kad šiuo atveju apskritai nėra galimybės įteisinti savavališką statybą.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjos prašymas atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo įvykdymą dalyje, kurioje T. P. buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tenkintinas.

37. Visgi manytina, kad pareiškėjos prašomas terminas sprendimo vykdymo atidėjimui – iki 2024 m. rugsėjo 30 d. yra neprotingai ilgas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas ne kartą, prašomas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas trumpintinas ir atidėtinas iki 2024 m. sausio 31 d. Teismo vertinimu, toks papildomo termino nustatymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir skatins pareiškėją veikti aktyviai, siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos T. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinti iš dalies.

Atidėti iki 2024 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 įvykdymą dalyje, kurioje atsakovei T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 10 (dešimties) mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.