- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1175-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05141-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- T. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- T. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir nustatė atsakovei T. P. 10 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; atsakovei per 10 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengus minėtos projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, ji įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinį pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Planas B“ parengtus vienbučio gyvenamojo namo (7.1), esančio (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projekto Nr. 2014.03.10-TP, parengto 2014 m., sprendinius, kurių pagrindu 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; jei atsakovė per minėtą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, ji įpareigota mokėti 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Šis teismo sprendimas byloje įsiteisėjo 2017 m. birželio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. sausio 31 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą iki 2026 m. sausio 31 d. atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo įvykdymą dalyje, kurioje atsakovei buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti minėto vienbučio gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja savo prašyme nurodė Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, kuriomis jau kelis kartus buvo atidėtas sprendimo vykdymas; paskutine, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2024 m. sausio 31 d. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritarta iniciatorės T. P. pateiktam pasiūlymui inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, kuris patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Detalusis planas), keitimą. Planavimo tikslas – pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, sujungti su mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdo žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naujai suformuotam žemės sklypui nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Dokumentai dėl detaliojo plano buvo parengti ir pateikti tikrinimui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 2017 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiose (duomenys neskelbtini), rengimo sustabdymo“ atsižvelgdama į rengiamą Vilniaus rajono savivaldybės dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų sen.) bendrąjį planą (toliau – U zonos bendrasis planas), į Vilniaus rajono skyriaus savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. tarnybinį prašymą Nr. A32(8)-92, sustabdė Detaliojo plano keitimo rengimą ir numatė, kad Detaliojo plano keitimo procesas gali būti atnaujintas patvirtinus šiuo metu suderintą U zonos bendrąjį planą, kurio sprendiniai leistų tęsti Detaliojo plano keitimą. Vilniaus rajono savivaldybės dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų sen.) bendrasis planas buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrasis planas).
2.2. Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybai 2019 m. gruodžio 18 d. patvirtinus Bendrąjį planą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija atšaukė Detaliojo plano rengimo sustabdymą tik 2020 m. sausio 27 d. Detaliojo plano rengimo procesas prasidėjo iš naujo. Detaliojo plano rengėjas UAB „Vildomus“ pagal naujai išduotas planavimo sąlygas koregavo Detalųjį planą ir atlikus visas būtinas procedūras Detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Po to pareiškėja nedelsdama kreipėsi į UAB „Baltijos matavimų organizaciją“ dėl apjungtų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2020 m. gruodžio 11 d. parengė naują kadastrinių matavimų planą ir sukomplektavusi kadastrinių matavimų bylą, 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė ją tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – Skyrius). Skyrius 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-77532-(10.9E), kuriuo buvo atsisakyta suderinti kadastrinių matavimų bylą dėl trūkumų. Pastaboje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dalis patenka į pareiškėjos sklypo ribas, todėl reikia tikslinti teritorijų planavimo dokumentą arba kreiptis į GIS centrą dėl ežero ribų tikslinimo. UAB „Baltijos matavimų organizacija“ pašalino tikrinimo akte nustatytus trūkumus, o dėl (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimo kreipėsi 2021 m. vasario 26 d. raštu į Aplinkos ministeriją, kuri šį prašymą persiuntė nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skyrius 2021 balandžio mėn. pabaigoje pateikė UAB „Baltijos matavimų organizacijai“ atsakymą į jos 2021 m. vasario 26 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad Skyrius 2021 m. kovo 19 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-CENTRAS“ su paklausimu, ar Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinio pagrindo duomenų bazėje nurodytos (duomenys neskelbtini) ribos atitinka šiuo metu natūroje susiformavusias ežero ribas, kurios ribojasi atitinkamai su žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos žemės sklypai). Kaip matyti iš rašto turinio Skyrius, GIS-CENTRO 2021 m. kovo 31 d. raštu buvo informuotas, kad ežero kranto riba, matoma georeferenciniu pagrindu kadastro duomenų rinkinyje, atitinka naujausiame skaitmeniniame ortofotografiniame žemėlapyje 2018-2020 m. matomą ežero kranto ribą. Skyrius nurodė, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė turi patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka, nepažeidžiant ežero (duomenys neskelbtini) kranto ribos bei patikslinti teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėja 2021 m. balandžio 23 d., sužinojusi apie Skyriaus siūlymą, nedelsdama susisiekė su UAB „Baltijos matavimų organizacija“ dėl pareiškėjai priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo administracine tvarka, t. y. užsakė naujus kadastrinius matavimus. Atlikus naujus kadastrinius matavimus, pareiškėja pateikė kadastrinių matavimų bylas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos derinti. Skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo patvirtintas pareiškėjai priklausančių minėtų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimas. Pareiškėja, gavusi dokumentus, nedelsdama pateikė juos Nekilnojamojo turto registrui. 2021 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjai priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimas buvo įregistruotas.
2.3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pagal patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų sen.) bendrąjį planą sklypai patenka į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją (GV)). Atkreipė dėmesį į tai, kad Detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis bendruoju planu. Detaliojo plano rengėjas UAB „Vildomus“ 2021 m. spalio mėn. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl Detaliojo plano koregavimo dėl žemės sklypų ribų pakeitimo pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pareikalavus šiuos veiksmus atlikti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus savivaldybės valdybos 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimui ir patvirtino planavimo darbų programą detaliojo planavimo dokumentui koreguoti. 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškėja pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. AD-75. Detaliojo plano rengėjas UAB „Vildomus“ 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą dėl planavimo sąlygų išdavimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracija naujas planavimo sąlygas išdavė 2021 m. gruodžio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūra planavimo sąlygas išdavė 2020 m. gruodžio 15 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2021 m. gruodžio 24 d. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 242 punktą detalieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu. Šių Taisyklių 280 punkte nustatyta, kad Detaliųjų planų dokumentų rengimo etapą sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas; bendrųjų sprendinių formavimas; sprendinių konkretizavimas. Atlikus šiuos darbus UAB „Vildomus“ ištaisė pastabas ir 2022 m. kovo 25 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl pritarimo Detaliojo plano koregavimo rengimo etapui pradėti. Vilniaus rajono savivaldybė 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr. A33(l)-3181 pritarė Detaliojo plano koregavimo rengimo etapui. Buvo pereita prie projekto baigiamojo etapo. Pagal taisyklių 299 punkto nuostatas baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: detaliojo plano sprendinių viešinimas; detaliojo plano derinimas Teritorijų planavimo komisijoje; detaliojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; detaliojo plano tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Detaliojo plano rengėjas 2022 m. balandžio 14 d. pateikė planą viešinimui. Atlikus viešinimo procedūras ir negavus iš visuomenės jokių pastabų ar pasiūlymų, Detaliojo plano rengėjas 2022 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą suderinti projektą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisija 2022 m. birželio 14 d. priėmė projekto derinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektui buvo pritarta.
2.4. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, Detaliojo plano rengėjas 2022 m. birželio 14 d. pateikė prašymą Inspekcijai patikrinti projektą. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūra atliekanti institucija 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2D-12421 nutraukė Detaliojo plano tikrinimą, nurodydama, kad yra neatitikimų tarp aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų – pagal Bendrojo plano sprendinius teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos režimas, tačiau pagal Kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau – SP), kuris Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtine dalimi, planuojama teritorija patenka į U1 (nedidelė planuojamos teritorijos dalis), Z3 ir U6 pažymėtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Pagal Kraštovaizdžio SP aiškinamojo rašto 6 skirsnio 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų (KTZ) ir jų grupių reglamentai“ U1 zona yra priskiriama gyvenamųjų vietovių grupei, Z3 – intensyvaus ūkininkavimo grupei, o U6 – rekreacinių teritorijų grupei. Pareiškėja, gavusi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos 2022 m. liepos 7 d. raštą apie Detaliojo plano tikrinimo nutraukimą, žodžiu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama paaiškinti, ką šiuo atveju pareiškėja turi padaryti tam, kad tik dėl jai priklausančių žemės sklypų ribų pakeitimo koreguojamas projektas būtų patvirtintas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotoja žodžiu paaiškino pareiškėjai, kad ji nėra vienintelė Detaliojo plano iniciatorė, kuri susidūrė su šią problema, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Inspekcija tariasi dėl šios problemos sprendimo būdo ir greičiausiai organizuos bendrojo plano ir Kraštovaizdžio SP koregavimą. Atlikus šias procedūras galės būti užbaigtos pareiškėjos Detaliojo plano koregavimo procedūros.
2.5. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo“, kuriuo įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją organizuoti Bendrojo plano koregavimą ir įvertinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimus, priimtus dėl Vilniaus rajono Bendrojo plano tekstinės ir (ar) grafinės dalių patikslinimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu organizuotas Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sudedamąja dalimi pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio SP, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimas visoje šiuo planu suplanuotoje savivaldybės teritorijoje ir patvirtina Bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, nustatyti Bendrojo plano koregavimo tikslai, vienas iš jų (3.6 punktas) – panaikinti prieštaravimą tarp Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio SP, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir galiojančių vietovės lygmeniu bendrųjų planų, parengtų ir patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano pagrindu.
2.6. Pareiškėja akcentavo, kad šiuo metu tebevyksta Bendrojo plano koregavimo parengiamieji darbai, todėl pareiškėja vėl yra priversta kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo. Per visą laikotarpį nuo 2022 m. pabaigos, kai Vilniaus rajono savivaldybė priėmė sprendimą organizuoti Bendrojo plano koregavimą ir pradėjo parengiamuosius darbus, nebuvo pereita prie bendrojo plano rengimo. Kaip informavo Vilniaus rajono savivaldybė, užtruko viešųjų pirkimų procedūra, nes, paskelbus konkursą dėl savivaldybės lygmens Bendrojo plano koregavimo darbų, niekas neatsiliepė į kvietimą. Pirkimo procedūra buvo nutraukta 2023 m. rugsėjo 25 d. ir dėl to, kad turėjo būti tikslinama techninė specifikacija. Vilniaus rajono savivaldybė 2023 m. rugsėjo 28 d. vėl paskelbė atvirą konkursą projektavimo paslaugų pirkimui. Tik antrą kartą paskelbus konkursą pavyko rasti bendrojo plano rengėją. Šiuo metu vyksta sutarties pasirašymas, o pasirašius sutartį, bus pereita prie Bendrojo plano rengimo etapo. Pažymėjo, kad pareiškėjos Detalusis planas yra baigiamajame etape, kuriame liko dvi stadijos: i) tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, kuris gali būti užbaigtas su teigiama išvada tik po to, kai Vilniaus rajono savivaldybės administracija užbaigs bendrojo plano koregavimą; ii) detaliojo plano tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Detaliojo plano, kuriuo sujungiami pareiškėjai priklausantys žemės sklypai patvirtinimas tai – tik sklypų sujungimo procedūros pradžia. Šių procedūrų atlikimas priklauso išimtinai nuo valstybės ir savivaldybės institucijų, kurių veiksmams pareiškėja negali daryti įtakos. Pareiškėja negali nurodyti, kiek laiko pareikalaus Bendrojo plano koregavimo procedūra iki jo patvirtinimo Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. Mano, jog atsižvelgiant į Bendrojo plano mastą (visa Vilniaus rajono savivaldybės teritorija), yra tikėtina, kad Bendrojo plano koregavimo procesas užims ne mažiau kaip 12 mėn. Pareiškėjos Detaliojo plano tikrinimas, derinimas, tvirtinimas reikalauja laiko – iki 4 mėn. termino. Patvirtinus Detalųjį planą, privalu atlikti naujo (sujungto) žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylą bei pateikti kartu su patvirtintu Detaliuoju planu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniam padaliniui planui suderinti, naujam nekilnojamojo turto objektui suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Naujo (sujungto) žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti ir kadastrinių matavimų bylai parengti pareiškėja privalės kreiptis į asmenį, turintį licenciją šiems darbams atlikti. Kadastrinių matavimų parengimui, taip pat dokumentų derinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos reikia laiko ir specialių žinių. Kaip rodo praktika, naujų kadastrinių matavimų planų patvirtinimas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos trunka apie 5 mėnesius. Akcentavo, kad pati (pareiškėja) veikia operatyviai (samdo reikiamus specialistus), tačiau negali daryti įtakos nei Bendrojo plano, nei Detaliojo plano ar kitų dokumentų parengimo, tikrinimo, derinimo, tvirtinimo terminams, atliekant administracines procedūras.
2.7. Pareiškėja nurodė, kad naujas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų projektas yra parengtas. Tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos suformavus naują žemės sklypą ir jos sprendimu pakeitus sklypo paskirtį, pareiškėja galės kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją statybos leidimui gauti. Reikės atlikti statybų projekto derinimo, tikrinimo, tvirtinimo procedūras, o tai taip pat pareikalaus laiko. Pareiškėja priklausys nuo administracines procedūras atliekančių institucijų, kurių veiksmams negalės daryti įtakos. Atliktas savavališkų statybų įteisinimo įvertinimas, pagal kurį už savavališkų statybų įteisinimą pareiškėja turės sumokėti 6 941,83 Eur. Tokiu būdu valstybė vykdant teismo sprendimą gaus papildomų, nemažų pajamų. Teismui tenkinus pareiškėjos prašymą, Inspekcija nenukentės. Pareiškėja jau turėjo išlaidų – mokėjimai projektuotojams už detalųjį planą, už gyvenamojo namo projektą, už savavališkų statybų vertinimą, (duomenys neskelbtini) dalies projekto parengimą, todėl būtų neprotinga ir nesąžininga neleisti jai užbaigti sprendimo vykdymą, nes priežastys, dėl kurių jį dar negavo statybą leidžiančio dokumento, nepriklauso nuo pareiškėjos valios ir yra objektyvios. Pareiškėjos vertinimu, išieškotoja Inspekcija jokių nepagrįstų nuostolių dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo nepatirs. Skolininkei nebus suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes ji per teismo nustatytą terminą neįteisino savavališkų statybų dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl administracinių procedūrų terminų institucijose, kurioms pareiškėja negali padaryti įtakos. Pareiškėja ne dėl savo kaltės negali užbaigti surinkti visų dokumentų statybas leidžiančiam dokumentui gauti, nors daro viską, kas nuo jos priklauso. Be to, statybas leidžiančio dokumento gavimo procesas nėra pasibaigęs. Mano, kad reikalavimas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinį pagal projektuotojo UAB „Planas B“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo (7.1), (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendinius, kurio pagrindu 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, ir sutvarkyti statybvietę įvertinus jau atliktus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje neatitiktų interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo principų siekiamam tikslui. Faktinės aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimu nustatytas 10 mėnesių terminas yra per trumpas nustatytiems įpareigojimams įvykdyti. Esant situacijai, kai pareiškėjai reikia atlikti veiksmus, susijusius su formalių administracinių veiksmų atlikimu, statinio pertvarkymas, kai statyba ginčo vietoje yra galima pakoregavus Detalųjį planą ir sujungus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, būtų neproporcinga priemonė, kuri nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus. Ginčo statyba yra galima, atsakovė yra atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir juos tęsia, siekdama statinį įteisinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
3.1. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Be kita ko akcentavo, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat būtina siekti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Mano, jog svarbu pažymėti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra nevykdomas beveik 7 m., o tai reiškia, kad visą šį laikotarpį nėra šalinami teisės aktų pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savavališka statyba yra daroma žala teisės autoritetui, kai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos, statytojai vykdo statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016), todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą yra nešalinama ši padaryta žala. Pareiškėjos atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo sprendimas, kurio vykdymo tvarkai yra taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) teisės normos. Siekiant atidėti teismo sprendimo vykdymą, vadovaujantis CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, turėtų būti nurodomos konkrečios priežastys, kurios leistų pagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, todėl savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą.
3.2. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl jos kaltės procedūros statybą leidžiančio dokumento gavimui nebuvimo. Pabrėžė, kad nagrinėjama situacija susidarė būtent dėl pačios pareiškėjos priešingos teisei veiklos, kai ji, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, nesilaikė reikalavimo nenukrypti nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju išimtinai pareiškėja yra atsakinga dėl savavališkos statybos padarinių ir atsakomybės dėl to neturėtų perkelti valstybės ar savivaldybės institucijoms. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas, įteisinant ar nugriaunant statinius, yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turi statybą leidžiantį dokumentą, todėl vykdant teismo sprendimą neturi pagrindo ir iš jos nėra reikalaujama nugriauti viso pastato, o tik jį pertvarkyti pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisėtų lūkesčių principo yra vieninga – teisėti asmens lūkesčiai atsiranda tik iš teisėtos asmens veiklos. Šio principo taikymui taikytina esminė sąlyga – asmens lūkesčiai turi būti atsiradę teisėtos veiklos pagrindu, o nagrinėjamu atveju atsakovė savo neva teisėtus lūkesčius kildina iš neteisėtos veiklos, todėl nagrinėjamu atveju vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nebūtų pažeisti jokie pareiškėjos interesai. Be kita ko, teismo sprendimo vykdymas nebūtų ir neproporcingas, kadangi pareiškėjai jau buvo suteiktas daugiau nei 6 m. laikotarpis teismo sprendimo įvykdymui ir savavališkos statybos padarinių pašalinimui.
3.3. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2D-12421, atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, Detaliojo plano tikrinimą nutraukė bei pasiūlė papildyti Detalųjį planą trūkstama informacija ir pateikti projektą tikrinti iš naujo. Pažymėjo, kad nors šiuo metu vyksta Bendrojo plano koregavimo parengimo darbai, Bendrojo plano koregavimas, atitinkamai ir Detaliojo plano derinimas, tikrinimas, tvirtinimas savaime nereikš, kad savavališka statyba bus įteisinta. Inspekcija, patikrinusi TPDRIS procese TPD Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, nustatė, kad Bendrasis planas šiuo metu yra parengiamajame etape. Planavimo darbų programoje kompleksinio (Bendrojo plano) planavimo dokumentui koreguoti, patvirtintame 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo” 11 punkte nustatyti planavimo rengimo terminai: atlikimo terminas 12 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe pratęsti sutartį. Procese pateiktos institucijų Teritorijų planavimo sąlygos, kurios galioja iki 2027 m. TPDRIS 2024 m. sausio 30 d. pateikta informacija apie vykdomas viešųjų pirkimų procedūras ir sudarytą plano rengimo sutartį Nr. A56(1)-81. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad numatomas sutarties terminas – 24 mėn. su galimybe šį terminą pratęsti vieną kartą neilgesniam kaip 6 mėn. terminui. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme pripažįsta, kad savavališkos statybos įteisinimui reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kurio projekto sprendiniai atitiktų faktiškai pastatyto statinio sprendinius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pastatyto statinio įteisinimas galimas pilna apimtimi, t. y. net ir pakoregavus Bendrąjį planą, patvirtinus Detalųjį planą gali susiklostyti situacija, kad statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui nebus išduotas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas bus nevykdomas nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Pažymėjo, kad tiek teismų praktikoje, tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, kuris reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą, numatyta, kad įteisinimas numatant papildomą terminą yra galimas tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju pastatyto statinio statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra galima, nes savavališkas statinys pastatytas per du sklypus, iš kurių vieno paskirtis – žemės ūkio, o statytoja pasirinko įteisinimo būdą, kuris įstatymu nenumatytas.
3.4. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2016 m. sausio 25 d. (statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas), taigi pareiškėja turėjo daugiau nei 7 m. savavališkos statybos padarinių šalinimui bei visų reikiamų dokumentų gavimui. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai buvo nustatytas papildomas 10 mėnesių terminas šalinti savavališkos statybos padarinius, o vėliau buvo suteiktas papildomas daugiau nei 6 m. terminas padariniams pašalinti, tačiau net ir šiuo metu vis dar nėra parengta visa privaloma dokumentacija, reikalinga statybos leidimui gauti. Teikiamuose prašymuose kiekvieną kartą nurodomos iš esmės tos pačios priežastys, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimo, koregavimo procedūromis. Be to, pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad nespėjo įteisinti statybų dėl atliekamų procedūrų atitinkamose institucijose trukmės, kurioms ji negali daryti įtakos, nors dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo institucijose terminai yra apibrėžti teisės aktuose. Kita vertus, pareiškėja, prašyme teigdama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą papildomam dvidešimt keturių mėnesių terminui, nemotyvavo šio papildomo teismo sprendimo įvykdymo termino būtinumo. Manytina, kad pakartotinis pareiškėjos prašymo tenkinimas ir nukrypimas nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas įvertinus tai, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo jau praėjo beveik 7 m., savavališkos statybos padariniai nepašalinti, įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, todėl buvo inicijuotas priverstinis jo vykdymas (vykdomosios bylos Nr. 0177/21/00444).
3.5. Suinteresuoto asmens vertinimu, tenkinus pareiškėjos nepagrįstą prašymą ir pakartotinai pratęsus terminą savavališkos statybos padariniams šalinti, būtų nepagrįstai ilgą laiko tarpą nešalinama padaryta žala teisės autoritetui, būtų suteikiama galimybė piktnaudžiauti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu institutu ir, nesant išimtinių, sąlygų nukrypta nuo bendros taisyklės, įpareigojančios įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
4.1. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad aptariamo sprendimo įvykdymas dalyje, kurioje T. P. buvo nustatytas 10 mėnesių terminas teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, buvo atidėtas 6 kartus; sprendimo vykdymas buvo atidėtas daugiau nei 6 m. terminui. Inspekcija turėjo teisėtą lūkestį, jog sprendimas, t. y. savavališkos statybos padariniai bus pašalinti per 10 mėn. terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą pareiškėjos prašomam terminui – dar 24 mėn., būtų nepagrįstai pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, kadangi susidarytų prielaidos pareiškėjai nevykdyti teismo sprendimo daugiau nei 8 m. Teismo vertinimu, toks sprendimo įvykdymo terminas iš esmės paneigtų teismo sprendimo absoliutumo ir privalomumo pobūdį bei pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
4.2. Teismas taip pat nurodė, kad nors ir sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad viešojo administravimo subjektų sprendimų terminai nepriklauso nuo atsakovės veikimo (neveikimo), manytina, kad pareiškėjai buvo suteiktas pakankamas terminas Detaliajam planui patvirtinti ir įregistruoti – daugiau nei 6 m. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašyme nurodė, jog nebuvo pereita prie Bendrojo plano rengimo, Bendrojo plano koregavimas yra parengiamajame etape, todėl nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu Bendrasis planas bus parengtas ir suderintas su Detaliuoju planu. Be kita ko, Bendrojo ir Detaliojo planų derinimas bei tvirtinimas savaime nereiškia, kad savavališka statyba bus įteisinta. Byloje nepateikti įrodymai, kad pakoregavus Bendrąjį planą ir patvirtinus Detalųjį planą, statinio įteisinimas bus galimas pilna apimtimi, todėl, tenkinus pareiškėjos prašymą, būtų sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai statybą leidžiantis dokumentas statiniui nebūtų išduotas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Be to, pareiškėja prašyme atidėti sprendimo vykdymą nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus ketina atlikti per prašomą sprendimo vykdymo atidėjimo terminą tam, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja T. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą tenkinti. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
5.1. Pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą pareiškėjos prašomam terminui, būtų nepagrįstai pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, kadangi susidarytų prielaidos pareiškėjai nevykdyti teismo sprendimo daugiau nei 8 m., toks sprendimo įvykdymo terminas iš esmės paneigtų teismo sprendimo absoliutumo ir privalomumo pobūdį bei pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Mano, kad tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, apeliantei lieka pertvarkyti statinį (o iš esmės nugriauti pusę jau pastatyto gyvenamojo namo) pagal projektuotojo UAB „Planas B” parengtus vienbučio gyvenamojo namo (7.1), esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendinius, kurių pagrindu 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, ir sutvarkyti statybvietę. Atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė),taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius.
5.2. Akcentuoja, kad jai (apeliantei) susiklostė ypač nepalanki situacija dėl teritorijų planavime dalyvaujančių institucijų veiksmų ir tarpusavyje atsirandančių ginčų. Esant situacijai, kai jai reikia atlikti veiksmus, susijusius su formalių administracinių veiksmų atlikimu, statinio pertvarkymas (iš esmės pusės gyvenamojo namo nugriovimas), kai statyba ginčo vietoje yra galima pakoregavus Detalųjį planą (kuri priklauso nuo Bendrojo plano jau pradėtos korektūros) ir sujungus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus bei nustačius bendro sklypo paskirtį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, būtų neproporcinga priemonė, kuri nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus. Ginčo statyba yra galima, atsakovė yra atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir juos tęsia, siekdama statinį įteisinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad nėra galimybės įteisinti savavališkos statybos. Tokių duomenų neteikė ir Inspekcija.
5.3. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, siekdama įvykdyti teismo sprendimą įteisinant savavališkas statybas, didžiąja apimtimi atliko veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti įteisinant savavališkas statybas, tačiau statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai neišduotas dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, ką pripažino ir pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atidėti 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas kelis kartus, nepaneigia pareiškėjos teisės prašyti atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl susiklosčiusių aplinkybių ir teismo teisės tokį prašymą tenkinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju iš esmės lemtų išieškotojai kokius nors realius nuostolius ar jos interesų pažeidimą. Šiuo atveju tai nėra piniginio pobūdžio išieškojimas, nėra duomenų, kad savavališka statyba keltų pavojų ar kitaip tiesiogiai išieškotojai ar kitiems asmenims trukdytų ar kenktų ir pan. Pažymėtina, kad išieškotoja net neteikė skundų dėl ankstesnių sprendimo vykdymo atidėjimo terminų. Taigi, šiuo atveju dar kartą atidėjus terminą įvykdyti teismo sprendimą pareiškėjai nebūtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas prieš išieškotoją.
5.4. Nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo suteiktas pakankamas terminas Detaliajam planui patvirtinti ir įregistruoti. Pažymi, kad ji pati netvirtina teritorijų planavimo dokumentų. Pareiškėja negali įtakoti institucijų veiksmų, terminų ir kt. atliekant administracines procedūras. Pakartojusi savo prašyme nurodytas aplinkybes, siekiant įvykdyti teismo sprendimą atliktus veiksmus, be kita ko pažymi, kad pirmos instancijos teismui atsisakius atidėti sprendimo įvykdymą įteisinant savavališkas statybas, yra pažeidžiami pareiškėjos teisėti interesai, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai, kadangi, nepaisant to, jog pareiškėja iki teismo nutartimi nustatyto termino teismo sprendimui įvykdyti įteisinant savavališkai statybas pabaigos didesne dalimi yra atlikusi veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padarinių įteisinimui, teismo sprendimo negalint įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, jai buvo suvaržyta galimybė imtis aktyvių veiksmų, užbaigiant savavališkos statybos darbų įteisinimo procedūras, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
5.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Bendrojo ir Detaliojo planų derinimas bei tvirtinimas savaime nereiškia, kad savavališka statyba bus įteisinta, kad byloje nepateikti įrodymai, kad pakoregavus Bendrąjį planą ir patvirtinus Detalųjį planą, statinio įteisinimas bus galimas pilna apimtimi, todėl, tenkinus pareiškėjos prašymą, būtų sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai statybą leidžiantis dokumentas statiniui nebūtų išduotas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Pažymi, kad jau priimant sprendimą, dėl kurio įvykdymo įteisinant savavališkas statybas termino atidėjimo kilo ginčas, teismui buvo aišku, kad savavališkų statybų įteisinimui reikalingas patvirtintas Detalusis planas, sujungiantis du atsakovės žemės sklypus ir nustatantis vienodą paskirtį ir naudojimo būdą ir kad tai yra būtina sąlyga statybų įteisinimui. Detaliojo plano koregavimas yra būtinas savavališkos statybos įteisinimui. Tam, kad šis koregavimas būtų patvirtintas reikia sulaukti Bendrojo plano, pagal kurį atsakovės žemės ūkio paskirties žemės sklypui (jame yra garažo didesnė dalis) gali būti keičiama paskirtis į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, Kraštovaizdžio plano korekcijos. Pabrėžia, kad Detaliajame plane parodyta faktinė užstatyta teritorija ir nei Vilniaus rajono savivaldybė, nei Inspekcija tokiam užstatymui pastabų nepadarė, o tai reiškia, kad Bendrojo ir Detaliojo planų derinimas bei tvirtinimas reiškia, kad statybos leidimas bus išduotas pateikus projektą ir mokėjimą už savavališkų statybų įteisinimą.
5.6. Pažymi, kad priešingai nei nurodo teismas, pareiškėja paaiškino, kokie darbai turi būti atlikti iki statybos leidimo gavimo, apytiksliai nurodydama atlikimo terminus, akcentuodama tai, kad visų šių veiksmų atlikimui negalės padaryti įtakos. Mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad tiek ankstesniu, tiek paskutiniu laikotarpiu pareiškėja buvo aktyvi siekdama įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą, tačiau tam trukdo iki galo neištaisyti Bendrojo plano trūkumai. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja piktybiškai ar tyčia būtų vengusi iki šiol vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų dėl pareiškėjos nesąžiningumo ar neteisėtų ketinimų ateityje nebevykdyti teismo sprendimo ir nebesiimti veiksmų, kad įteisintų savavališką statybą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017, iš dalies patenkinęs ieškovės Inspekcijos ieškinį, nustatė atsakovei T. P. 10 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; atsakovei per 10 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengus minėtos projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, ji įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinį pagal projektuotojo UAB „Planas B” parengtus vienbučio gyvenamojo namo (7.1), esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. 2014.03.10-TP, parengto 2014 m., sprendinius, kurių pagrindu 2014 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; jei atsakovė per minėtą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, ji įpareigota mokėti 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Šis teismo sprendimas byloje įsiteisėjo 2017 m. birželio 20 d.
10. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėto įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas iš viso 6 kartus, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi sprendimo vykdymas atidėtas iki 2019 m. kovo 1 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi sprendimo vykdymas atidėtas iki 2020 m. gegužės 31 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi sprendimo vykdymas atidėtas iki 2021 m. kovo 31 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi sprendimo vykdymas atidėtas iki 2022 m. kovo 31 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi sprendimo vykdymas atidėtas iki 2023 m. kovo 31 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi sprendimo vykdymas atidėtas iki 2024 m. sausio 31 d.
11. Pareiškėjai 2024 m. sausio 31 d. vėl kreipusis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tokį prašymą iš esmės motyvuojant tuo, kad pareiškėja siekia įteisinti savavališkas statybas ir atlieka aktyvius veiksmus, tačiau nespėjo to atlikti nustatytu terminu dėl užsitęsusių teritorijų planavimo dokumentų rengimo institucijų lygmenyje, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, be kita ko atsižvelgęs į tai, kad sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas daugiau nei 6 m. terminui, Inspekcijos teisėtą lūkestį, sprendė, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą dar 24 mėnesių terminui, būtų nepagrįstai pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, kadangi susidarytų prielaidos pareiškėjai nevykdyti teismo sprendimo daugiau nei 8 m. ir toks sprendimo įvykdymo terminas iš esmės paneigtų teismo sprendimo absoliutumo ir privalomumo pobūdį bei pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina kritiškai.
12. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ir pan.
13. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
14. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, be kita ko akcentavęs, kad aptariamo teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas 6 kartus, daugiau nei 6 m. terminui, pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju įžvelgė pavojų teismo sprendimo absoliutumui ir privalomumui, atkreipė dėmesį į išieškotojos teisėtą lūkestį, kad sprendimas bus įvykdytas. Viena vertus, šiuo atveju sutiktina, kad teismo sprendimo įvykdymui pareiškėjai buvo suteiktas gana ilgas terminas, 6 kartus jau buvo atidėtas sprendimo vykdymas. Kita vertus, neneigiant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo privalomo pobūdžio, šalių interesų pusiausvyros ar išieškotojos teisėtų lūkesčių svarbos, tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtina įvertinti visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą, be kita ko ir paties skolininko elgesį šiame procese, kitas svarbias aplinkybes.
15. Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija dėl jos aktyvių veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja pateikė duomenis apie atliekamus veiksmus siekiant įvykdyti teismo sprendimą (šios nutarties 2 punktas). Ir kaip matyti iš teismo nutarčių, kuriomis jau kelis kartus buvo tenkinami pareiškėjos prašymai dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas pareiškėjos atliekamus veiksmus vertino ir į juos atsižvelgė priimdamas procesinį sprendimą. Pavyzdžiui, paskutinėje šiuo klausimu priimtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas tai pat įvertino tai, kad po 2022 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutarties, kuria pareiškėjai buvo pratęstas terminas iki 2023 m. kovo 31 d. sprendimo įvykdymui, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo“, kuriuo įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją organizuoti Bendrojo plano koregavimą ir įvertinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimus, priimtus dėl Vilniaus rajono Bendrojo plano tekstinės ir (ar) grafinės dalių patikslinimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d.; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu organizuotas Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sudedamąja dalimi pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimas visoje šiuo planu suplanuotoje savivaldybės teritorijoje ir patvirtina Bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, nustatyti Bendrojo plano koregavimo tikslai, vienas iš jų (3.6 punktas) – panaikinti prieštaravimą tarp Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir galiojančių vietovės lygmeniu bendrųjų planų, parengtų ir patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; šiuo metu vyksta Bendrojo plano koregavimo parengiamieji darbai. Minėtoje nutartyje teismas jau nustatė, kad naujas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų projektas yra parengtas; tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos suformavus naują žemės sklypą ir jos sprendimu pakeitus sklypo paskirtį, pareiškėja galės kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją statybos leidimui gauti. Visą atliekamų veiksmų seką pareiškėja išdėstė ir 2024 m. sausio 31 d. teismui pateiktame prašyme, be kita ko akcentuodama ir užtrukusias viešųjų pirkimų dėl Bendrojo plano koregavimo darbų procedūras, atkreipdama dėmesį, kad pirkimo procedūra buvo nutraukta 2023 m. rugsėjo 25 d., po ko Vilniaus rajono savivaldybė 2023 m. rugsėjo 28 d. vėl paskelbė atvirą konkursą projektavimo paslaugų pirkimui, kuriam įvykus jau pavyko rasti bendrojo plano rengėją. Inspekcija savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą taip pat nurodė, kad patikrinusi TPDRIS procese TPD Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, buvo nustatyta, kad Bendrasis planas šiuo metu yra parengiamajame etape; procese pateiktos institucijų Teritorijų planavimo sąlygos, kurios galioja iki 2027 metų bei TPDRIS 2024 m. sausio 30 d. pateikta informacija apie vykdomas viešųjų pirkimų procedūras bei sudarytą plano rengimo sutartį Nr. A56(1)-81, kurios 3.2 punkte nurodyta, kad numatomas sutarties terminas – 24 mėn., su galimybe šį terminą pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui. Taigi, pareiškėjai reikalingas Detaliojo plano koregavimas yra susijęs su Bendrojo plano sprendiniais, kurio rengimo procedūros dar nėra baigtos, ir šių aplinkybių (dėl teritorijų planavimo dokumentų parengimo) šiuo metu pareiškėja negali įtakoti (pagreitinti). Šiame kontekste be kita ko sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad Bendrojo ir Detaliojo planų derinimas bei tvirtinimas savaime nereiškia, kad savavališka statyba bus įteisinta, tačiau kartu pažymėtina, kad projektinės dokumentacijos atitikimas teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, byloje atitinkamai taip pat nėra duomenų, kad įteisinti savavališką statybą šiuo atveju nėra galimybės.
16. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja buvo aktyvi siekdama įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą, ir jokių duomenų, kad pareiškėja piktybiškai ar tyčia būtų vengusi iki šiol vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kaip ir duomenų dėl pareiškėjos nesąžiningumo ar neteisėtų ketinimų ateityje nebevykdyti teismo sprendimo byloje nėra.
17. Be to, kaip jau minėta, neneigiant išieškotojos turimų teisėtų lūkesčių, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog sprendimo vykdymo atidėjimas iš esmės lemtų išieškotojai kokius nors realius nuostolius ar jos interesų pažeidimą. Šiuo atveju tai nėra piniginio pobūdžio išieškojimas, nėra duomenų, kad savavališka statyba keltų pavojų ar kitaip tiesiogiai išieškotojai ar kitiems asmenims trukdytų, kenktų ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju dar kartą atidėjus terminą įvykdyti teismo sprendimą pareiškėjai nėra suteikiamas nepagrįstas pranašumas prieš išieškotoją, kaip ir nebus pažeista šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kartu pažymint, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas jokia apimtimi neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
18. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, be kita ko pareiškėjos atliktus veiksmus siekiant įvykdyti teismo sprendimą, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą dar šį kartą pareiškėjos prašymą tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir kausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjos prašymą tenkinant, kartu sutinkant ir su pareiškėjos prašomu taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo terminu, atsižvelgiant į Bendrojo plano koregavimo, Detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, kadastrinių matavimų parengimo, kitų susijusių reikalingų veiksmų atlikimo galimus (tikėtinus) terminus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos T. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti iki 2026 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-494/2017 įvykdymą dalyje, kurioje atsakovei T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.