- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- e2-18941-1238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08040-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Molderė
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- T. L.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui T. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė M. T. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17619-375/2013 priteistą nepilnamečio vaiko D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir priteisti iš atsakovo T. L. (toliau – ir atsakovas) sūnaus D. T. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 325 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko mamą – ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ieškovė su atsakovu nebūdami susituokę susilaukė sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas).
1.2. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17619-375/2013 priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų (kas šiuo metu sudaro 86,91 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
1.3. Vaikui priteisto išlaikymo dydis šiai dienai visiškai neatitinka jo interesų gauti tinkamą išlaikymą visapusiškai ir harmoningai vystytis ir negali užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių patenkinimo, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl sūnui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė mano, kad yra pagrindas didinti išlaikymo dydį iki 325 eurų, kadangi nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jokios pagalbos iš vaiko tėvo ieškovė nesulaukia. Tam, kad tinkamai tenkintų sūnaus poreikius, ieškovė turi dirbti per du darbus, nes atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo.
1.4. Ieškovė pažymėjo, jog sūnui išlaikymo priteisimo metu buvo vos vieneri metukai, kai šio ieškinio pateikimo dienai vaikas jau yra paauglys, tad akivaizdu, jog jo poreikiai beveik atitinka suaugusio asmens poreikius ir lyginant su poreikiais, buvusiais prieš 12 metų, pastarieji pinigine išraiška kardinaliai pasikeitė ir dėl vaiko amžiaus, ir dėl kintančios ekonominės situacijos Lietuvoje.
1.5. Vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi (minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas) priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui sūnui valstybė skiria kasmėnesinę išmoką, remiantis protingumo bei sąžiningumo principais, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė prašo priteisti po 325 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki to momento, kol nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės.
1.6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ankstesniu teismo sprendimu vaiko išlaikymui buvo priteista 86 Eur per mėnesį suma. Ieškiniu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti vaiko išlaikymui 325 Eur per mėnesį. Per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti ieškovė išleidžia apie 500–600 Eur. Paskutinį kartą išlaikymas vaikui teismo buvo priteistas, kai vaikui buvo dveji metai. Šiuo metu vaikui yra trylika metų, taigi vaiko poreikiai per šį laikotarpį išaugo - vaikas pradėjo lankyti mokyklą, prasidėjo ekskursijos, padidėjo jo išlaikymo išlaidos. Per mėnesį vaiko maistui ieškovė išleidžia 200 Eur. Vaikas lanko mokyklą, kartą per pusę metų vyksta į ekskursiją, kurios kaina 50 Eur. Vaikas taip pat sportuoja, lanko kikboksą, kurio kaina 40 Eur per mėnesį, taip pat vyksta į varžybas, vienų varžybų kaina 50 Eur. Vaikui reikalingas matematikos korepetitorius, vienos pamokos kaina 20 Eur. Vaikas per mėnesį pas korepetitorių lankosi keturis kartus. Vaiko vitaminams per mėnesį išleidžiama 30 Eur, higienos priemonėms (šampūnas, dušo želė, dantų pasta) – 20 Eur. Vežant vaiką į varžybas, treniruotes, ant kuro per mėnesį ieškovė išleidžia 40 Eur. Mokesčiams už šildymą, elektrą, vandenį, per mėnesį vaiko dalis sudaro 100 Eur. Vaiko rūbams per mėnesį išleidžia 75 Eur. Vasarą leidžia vaiką į stovyklą, penkių dienų stovyklos kaina 120 Eur. Vaikas turi dviratį, kompiuterį, atsakovas prie šių pirkinių neprisidėjo. Pasitaiko taip pat ir nenumatytų išlaidų. Vaikas sveikatos problemų neturi. Ieškovė dirba per du darbus, gauna maždaug 1 900 Eur „į rankas” per mėnesį. Taip pat gauna vaiko pinigus. Turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi. Turi kreditorinių įsipareigojimų – dvi paskolas, kurių bendra suma per mėnesį – 500 Eur. Abi paskolos suteiktos trijų metų laikotarpiams. Vienos iš jų (už kurią moka po 200 Eur per mėnesį) pabaiga - 2028 m. rugpjūčio mėnesį. Kiek žino, atsakovas bedarbis. Atsakovas paskutinį kartą vaiką matė, kai vaikui buvo dveji metai, prie vaiko auginimo ir priežiūros jis visiškai neprisideda, vaikui išlaikymo neteikia.
1.7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės paaiškinimais įrodyta, jog ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, atsakovas prieštaravimų dėl to nereiškė. Prašė ieškinį tenkinti.
2. Atsakovui ieškinys bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2025 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai atsakovui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
2.1. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 11 d., metu atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko.
1. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius (toliau – ir Institucija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
3.1. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, ir į tai, kad dabartinis išlaikymo dydis vaikui nesiekia minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir negali tenkinti net minimalių vaiko poreikių, Institucija mano, kad ieškovės prašymas padidinti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistą sumą nuo 86,91 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki po 325 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų atitinka nepilnamečio interesus, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius.
3.2. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme gautas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis Institucijos išvadoje išdėstyta pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 13). Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17619-375/2013 nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (e. b. l. 9–12). Minėtu sprendimu nepilnamečiui vaikui iš atsakovo taip pat priteistas 300 litų (86,91 Eur) per mėnesį išlaikymas, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
2. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
4. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo nustatyto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
5. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
7. Ieškovė reikalavimą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) iš esmės motyvuoja dėl vaiko amžiaus išaugusiais vaiko poreikiais bei pasikeitusia ekonomine situacija Lietuvoje, todėl yra svarbu nustatyti realius vaiko poreikius šiai dienai. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad vaiko poreikius per mėnesį sudaro: maistas (200 Eur), sporto būrelis (40 Eur), korepetitorius (80 Eur), vitaminai (30 Eur), higienos priemonės (20 Eur), kuras (40 Eur), mokesčiai (100 Eur), rūbai (75 Eur). Pagal ieškovės pateiktus paaiškinimus, iš viso per mėnesį ieškovė vaiko poreikiams išleidžia ne mažiau nei 585 Eur, neskaitant išlaidų, kurios patiriamos rečiau nei kas mėnesį, t. y. kas pusę metų vaikas su mokykla vyksta į ekskursiją, kurių vienos kaina - 50 Eur, taip pat vaikas lanko kikboksą, vyksta į sporto varžybas, kurių vienų kaina - 50 Eur, vasarą vaikas leidžiamas į stovyklą, kurios kaina – 120 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 325 Eur išlaikymą per mėnesį, taigi vaiko poreikiams per mėnesį pagal ieškovės paskaičiavimus išleidžiama 650 Eur.
8. Pažymėtina tai, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17619-375/2013, kuriuo teismas iš atsakovo šalių sūnui priteisė 86,91 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki ieškinio šioje byloje pateikimo, praėjo beveik 12 metų, per šį laikotarpį, vaikui paaugus, pradėjus lankyti mokyklą, būrelius (kikbokso treniruotes), lankantis pas korepetitorius, neabejotinai padidėjo ir jo poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, kasdieniais poreikiais, laisvalaikiu ir pan. Be to, šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi bendra ekonominė situacija šalyje, išaugęs pragyvenimo lygis, žymiai padidėję įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų kainos. Šios aplinkybės laikytinos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnis). Teismo vertinimu, padidėję vaiko poreikiai, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos, lemia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17619-375/2013, todėl, nepadidinus vaikui teiktino išlaikymo dydžio, gali būti pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai, neužtikrinti esminiai būtinieji (tiek kasdieniai, tiek nekasdieniai) jo poreikiai.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
10. Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur sumą, kuri yra orientacinis dydis. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,5 Eur išmoka. Todėl laikytina, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti periodinį išlaikymą, kurio suma yra ne mažesnė nei 327,25 Eur / mėn. vienam vaikui ((777-122,5)/2).
11. Ieškovė šioje byloje nurodė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti būtinas pinigines lėšas – 650 Eur, kurios neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio atskaičius mokesčius (777 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neturi pareigos teikti teismui detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
12. Atsakovas ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo neginčijo, teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui 325 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
13. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog Institucijos vertinimu, kadangi šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis vaikui nesiekia minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir negali tenkinti net minimalių vaiko poreikių, ieškovės prašymas padidinti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistą sumą atitinka nepilnamečio interesus.
14. Teismas daro išvadą, jog ieškovė pagrindė padidėjusias nepilnamečio vaiko išlaidas būstui, maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo įstaigai ir mokymosi priemonėms, kultūriniam ir sportiniam lavinimui, asmens higienai ir kt. Protingiems šalių vaiko poreikiams tenkinti nurodyta suma (650 Eur per mėnesį) yra pakankama ir racionali. Juo labiau, kad atsakovas ieškovės nurodytos vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos neginčijo.
15. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
17. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra dirbanti, dirba per kelis darbus, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 900 Eur, atskaičius mokesčius (e. b. l. 15–17, 87–92). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 126–127). Kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 93–96). Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų – dvi paskolas, kurioms bendra per mėnesį skirtina suma sudaro 500 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu nėra užvestų vykdomųjų bylų (e. b. l. 97). Atsakovas jokių duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Teismo iniciatyva gautais duomenimis, atsakovas nedirbantis, gaunantis socialinio draudimo išmokas, kurių suma per mėnesį vidutiniškai sudaro 309,96 Eur (e. b. l. 99–102). Nekilnojamojo turto registro ir Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (e. b. l. 128) ar transporto priemonių (e. b. l. 98). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu yra vykdoma vienuolika vykdomųjų bylų, bendrai iš atsakovo išieškoma suma sudaro 8 676,44 Eur (e. b. l. 103–123).
19. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės dirbti. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Taigi, ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, vertintina kaip pasirinkta paties atsakovo. Kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kokių priemonių atsakovas ėmėsi tam, kad gautų atitinkančias savo sveikatą, amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, todėl, daroma išvada, kad jis turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jog galėtų teikti vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą.
20. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
21. Atsižvelgiant į aptartus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, apie jo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti, ar kitus išlaikytinius, teismui nėra žinoma, todėl atsakovas privalo vykdyti savo pareigą teikti nepilnamečio vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas jokia dalimi ir jokiu būdu neprisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi atsakovas paskutinį kartą su vaiku matėsi, kai vaikui buvo dveji metai, t. y. prieš daugiau nei dešimt metų. Visa kasdieninė vaiko priežiūros našta tenka atsakovei. Įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, bei tai, kad šalių vaiko auginimo našta iš esmės tenka vienai ieškovei, spręstina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 325 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
22. Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 325 Eur per mėnesį, indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
25. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą.
26. Teismas ieškovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo tenkino ir priteisė 325 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Ieškovė šiuo atveju reiškė reikalavimą dėl išlaikymo sumos padidinimo papildomai po 238,09 Eur per mėnesį (325 Eur – 86,91 Eur = 238,09 Eur), taigi turtinis reikalavimas, nuo kurio byloje mokėtinas žyminis mokestis, sudaro 2 857,08 Eur (12 x 238,09 Eur = 2 857,08 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už 2 857,8 Eur dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 65 Eur žyminis mokestis. Įvertinus tai, kad ieškovė už šiuos reikalavimus yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 65 Eur žyminis mokestis.
27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,95 Eur, todėl valstybei šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17619-375/2013 priteistą nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo po 300 litų (86,91 Eur) per mėnesį dydį, priteisiant iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.