Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-72-1037/2022 patvirtintos 2022 m. sausio 31 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą bei jį išdėstyti taip: nustatyti tokią atsakovo (tėvo) J. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

a. Tėvas su abiem vaikais turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį (kai savaitgalis yra porinis) (arba kitokia tvarka, iš anksto suderinta su mama) nuo penktadienio 18:00 val. (pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos) iki sekmadienio 19:00 val. (grąžinant vaikus į jų gyvenamą vietą);

b. Tėvas su vaikais turi teisę praleisti visas valstybines šventes (pažymėtas kalendoriuje raudonai) – poriniais metais, mama – neporiniais metais. Taip pat visas kitas progines ar šeimos įsimintinas dienas – tėvas poriniais metais, mama – neporiniais metais. Šalys susitaria, kad Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) šalys su nepilnamečiais vaikais praleis taip: poriniais metais – tėvas, neporiniais – mama;

c. Tėvas turi teisę su vaikais praleisti 2 (dvi) savaites per vasaros atostogas, iš kurių bent 7 (septynios) dienos būtų nepertraukiamos. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi tėvas, neporiniais – mama;

d. Mama įsipareigoja tėvui nedaryti jokių kliūčių, jai dalyvaujant aplankyti vaikus per jų gimimo dienas, t. y. (duomenys neskelbtini);

e. Ligos ar kitų nenumatytų aplinkybių atveju nepanaudotas laikas, gali būti kompensuojamas kitu šalių iš anksto sutartu laiku;

f. Nesant galimybės tėvui su vaikais bendrauti tiesiogiai (susitikti), skyriumi gyvenantis tėvas teisę ir pareigą bendrauti su vaikais gali realizuoti bendraudamas su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu, įvairiomis elektroninio ryšio priemonėmis (per Messenger, Viber ar kitas programėles);

g. Uždrausti atsakovui lankytis vaikų ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, pagalbinėse patalpose, namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kai ieškovės nėra namie ir/ar kai ji yra darbe bei jai nematant, nežinant ar nedalyvaujant, lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Taip pat prieš atvykstant į ieškovės namus įpareigoti atsakovą apie tai pranešti iš anksto ir suderinti atvykimo laiką;

pakeisti Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-1037/2022 dalį dėl patvirtintos 2022 m. sausio 31 d. pasekmių sutarties 4 punkte nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir priteisti (pakeisti ir padidinti) iš atsakovo J. M. (tėčio) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. M. ir J. M. 300 Eur kiekvienam (viso 600 Eur bendroje sumoje) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į mamos J. M. bankinę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 10 dienos nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalyje esančią infliaciją; nustatyti, kad ieškovė J. M. (mama) uzufrukto teise tvarko nepilnamečių vaikų L. M. ir J. M. išlaikymui skirtas lėšas; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas tarnybai žinomi nuo 2022 m. gruodžio 6 d., kai buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas šeimai. Tarnybos specialistas 2023 m. gegužės 3 d. išklausė J. ir L. Su J. bendrauta individualiai, įstatyminiam atstovui nedalyvaujant. J. atrodė gerai nusiteikęs, bendravo noriai. Vaikas teigė, kad eina į 9-tą klasę, lanko (duomenys neskelbtini). Teigė, kad sekasi gerai, mokymosi vidurkis šiuo metu 6, sunkiau sekasi matematika, lietuvių ir rusų kalbos, teigė, kad pamokas lanko. Pasiteiravus, ar žino, kodėl atvyko, J. nurodė, kad atvyko dėl kažkokių tėčio pajamų, daugiau nežino, nes nesiklausė. Paklausus apie bendravimą sau tėvu, teigė, kad bendrauja gerai, sutaria, dažniausiai susitinka savaitgaliais. Paklausus, ar tokio bendravimo pakanka, J. nurodė, kad norėtų bendrauti daugiau ir pasilikti pas tėtį per naktį, tačiau mama neleidžia, liepia grįžti iki 10 val. vakaro. Vaikas teigė, kad pats nori pasirinkti, kada bendrauti su tėčiu, bet jam tinka dažnesnis bendravimas, ir jei būtų numatytas grafikas, prisitaikytų. Paklausus, ką su tėčiu mėgsta veikti, teigė, kad jie laiką leidžia gerai, važiuoja tai į kavinę, tai į sodybą. Paklausus, ar bandoma padaryti jam įtaką dėl bendravimo, vaikas atsakė, kad nebūna, jog tėtis negražiai apie mamą kalbėtų, dažniau mama kažką sako apie tėtį, tačiau jis jau į tai nekreipia dėmesio. Paklausus, kokie jo santykiai su mama, vaikas nurodė, kad būna geriau, būna blogiau, dabar daugiausiai su mama pykstasi dėl bendravimo su tėčiu. Vaikas nurodė, kad tėtis juos pasiima iš namų, į pačius namus neina, nebūna to, kad tėtis filmuotų ar kažkaip fotografuotų. Vaikas teigė, kad šią savaitę planuoja pradėti lankyti salę, mokykloje lanko tinklinio būrelį ir jam sekasi gerai. Su L. bendrauta individualiai, įstatyminiam atstovui nedalyvaujant. L. atrodė gerai nusiteikusi, bendravo noriai, atsakinėjo į klausimus. Vaikas teigė, kad jai sekasi gerai, lanko (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar žino, kodėl atvyko, L. nurodė, kad jai atrodo, kad atvyko, nes tėtis sakė, kad kreipsis dėl jos globos, tačiau daugiau nežino. Paklausus kaip dabar ji su tėčiu bendrauja, nurodė, kad neturi nustatyto laiko, susitaria kada, tėtis jai parašo. Vaikas nurodė, kad jai tinka taip, kaip yra dabar, susitariant ir jai nėra reikalingas grafikas. Paklausus, ar būna situacijų, kad tėtis ar mama negražiai vienas apie kitą atsilieptų, vaikas nurodė, kad iš mamos pusės tokių dalykų yra, o iš tėčio rečiau, bet jai tai nepatinka. L. teigė, kad mama nori, kad ji su broliu pasirinktų puses. Nurodė, kad su mama dažnai pykstasi, o prisideda tas dėl bendravimo vykdymo. Vaikas teigė, kad tėtis juos pasiima iš kiemo, o į namus neina, paskutinį kartą namuose buvo gal prieš metus. Vaiko paklausus, kaip norėtųsi bendrauti su tėčiu, nurodė, kad nežino, bet konkrečios tvarkos nenorėtų. Pasiteiravus L. apie mokslus, teigė, kad mokosi gerai, vidurkis 9, lankė tinklinį, bet šiuo metu nebeturi tam laiko dėl mokslų ir turimo naujo šuniuko, kuriuo rūpinasi jie visi. Atsižvelgiant į vaikų nuomonę, tarnyba rekomenduoja nekeisti bendravimo tvarkos, paliekant vaikams galimybę bendrauti su tėvu laisvu grafiku. Atkreipiamas dėmesys, kad vaikai yra pakankamo amžiaus ir brandos, jie patys dėliojasi savo dienotvarkę ir užimtumą, todėl nustatytas griežtas grafikas, tarnybos vertinimu, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tarnyba taip pat atkreipia šalių dėmesį, kad laisvas bendravimo grafikas nesuponuoja to, kad vaikai negali pasilikti pas kitą iš tėvų nakčiai ir pan. Būtina atsižvelgti į vaikų išsakytus norus ir vadovautis ne savo nuostatomis ir principais, o geriausiais vaiko interesais. Tarnyba sutinka, kad reikalinga išlaikymo dydį padidinti atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius paauglystėje, kadangi išlaikymo dydis negali apsiriboti vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad po 2022 m. kovo 8 d. nutraukus jos ir atsakovo santuoką konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta. Vaikai su tėvu bendraudavo be ribojimų. Atsakovas dėl susitikimų su vaikais su ja nesitardavo, bendravimas vyko tik tarp jo ir vaikų. Jai tokia bendravimo tvarka tiko iki to, kol 2022 m. gruodžio mėnesį atsakovas ją nepagrįstai paskundė Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaikų nepriežiūros. Ji buvo be pagrindo apšmeižta ir turėjo atitinkamose institucijose įrodinėti, kad yra gera mama. Ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka siekia stabilizuoti jų visų santykius ir aiškumo bei lygybės abiems tėvams bendraujant su vaikais. Taip pat nori, kad vadovaujantis šia tvarka, atsakovas nebegalėtų atvažiuoti į jos namus, kada panorėjęs ir juose daryti, ką nori. Kadangi per metus laiko nuo santuokos nutraukimo žymiai pakilo tiek maisto, tiek mokesčių už komunalines paslaugas kainos, prašo padidinti vaikams nustatytą išlaikymo dydį. Vaikų poreikiai taip pat didėja, jie greitai auga, kas taip pat turi įtakos padidėjusioms išlaidoms. Už interneto paslaugas kas mėnesį moka 24 Eur, už abiejų vaikų mobilaus ryšio telefonus – 50 Eur. Dukra lanko sporto klubą, kas per mėnesį kainuoja 30 Eur. Jos darbo užmokestis yra svyruojantis, vidutiniškai apie 1000 Eur per mėnesį. Per pastaruosius metus darbo užmokestis nepasikeitė.

Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su ieškove nebuvo jokių problemų dėl bendravimo su vaikais. Tačiau viskas pasikeitė, kai jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl to, kad ieškovė paliko vaikus be priežiūros. Po šio įvykio ieškovė pradėjo kerštauti. Visų pirma, nebeleisdavo vaikams likti pas jį su nakvyne. Vaikai iš ieškovės pradėjo jausti psichologinį spaudimą, kas liečia bendravimą su juo. Taip pat ieškovė nepagrįstai pradėjo jį kaltinti persekiojimu ir pan. Mano, kad nors ieškovė patenkina fizinius vaikų poreikius, tačiau vaikams reikalinga psichologinė pagalba. Sutinka, kad bendravimo tvarka daugiau reikalinga jam ir ieškovei, o ne jo bendravimui su vaikais, todėl neprieštarauja ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo su vaikais tvarkai, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus. Šiuo metu bendravimas su ieškove dėl bendravimo su vaikais vyksta sklandžiai. Neginčija, kad per metus prekių ir paslaugų kainos pakilo, tačiau ne dvigubai, todėl reikalavimas priteisti vaikams išlaikymą po 300 Eur yra nepagrįstas. Sutinka, kad nustatytas išlaikymas vaikams būtų padidintas iki 250 Eur. Jis vaikams papildomai duoda dienpinigių, kiekvienas vaikų pasiėmimas jam kainuoja papildomai, moka už abu vaikus draudimo įmokas. Be to, vaikai gauna valstybės mokamą išmoką. Jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1500 Eur, taip pat gauna papildomas lėšas už sodybos nuomą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė J. M. ieškiniu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimu nustatytą atsakovo J. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Iš nurodyto teismo sprendimo matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių sutartyje atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta. Esant šiai aplinkybei, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra ne pakeisti, o nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų J. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą L. M., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru jų sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje, kaip nurodyta prieš tai, nenustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. 2022 m. gruodžio 7 d. ieškovė kreipėsi į Telšių rajono policijos komisariatą dėl netinkamų atsakovo veiksmų prieš ją. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad dėl 2022 m. gruodžio 7 d. ieškovės skundo tyrimas nebus atliekamas ir siūlytina jai kreiptis į teismą dėl vaikų lankymo sąlygų pakeitimo. 2022 m. gruodžio 12 d. vaiko situacijos vertinimo anketose Nr. 9VSV-1733 ir Nr. 9VSV-1734 nurodyta, kad nepilnamečių vaikų J. J. M. ir L. M. įstatyminiai atstovai gyvenimo skyriumi metu daro neigiamą įtaką vaikams, kenkia jų santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. sausio 31 d. ieškovei ir atsakovui taikyta atvejo vadyba.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra problematiški ir konfliktiški, tarp jų dažnai kyla nesutarimai dėl vaikų auginimo, bendravimo su jais tvarkos ir kitų klausimų. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškiniu prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai atsakovas iš esmės neprieštaravo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo ir ieškovės bendravimas dėl vaikų buvimo pas vieną iš tėvų vyksta panašiai, kaip nustatyta ieškinyje išdėstytoje tvarkoje, ir konfliktų dėl to nekyla. Teismo manymu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka nepilnamečių šalių vaikų poreikius ir užtikrins realų jų ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius, bei padės ieškovei ir atsakovui išvengti nesutarimų ir neaiškumo sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina ieškiniu prašoma atsakovo bendravimo su vaikais J. J. M.ir L. M. tvarka.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, tačiau teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Iškilus teismo sprendime dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimą spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-27866-1090/2021).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru jų sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja teikti einamąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. M. ir J. M. nuo sprendimo priėmimo dienos kiekvienam vaikui po 150 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki 2022 m. birželio 30 d., o nuo 2022 m. liepos 1 d., kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, buvo patvirtinta prieš 1 metus, teismas sutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad dėl infliacijos pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą peržiūrėti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 Eur neatskaičius mokesčių (apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems vaikų poreikiams per mėnesį kiekvienam atskirai reikalinga 600 Eur suma, t. y. 200 Eur maistui; 20 Eur higienos priemonėms; 20 Eur vaistams, vitaminams, papildams; 20 Eur lavinimo priemonėms, mokymosi reikmėms; 100 Eur laisvalaikio praleidimui, telekomunikacijų ir interneto išlaidoms; 100 Eur mokesčiams už būstui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimą; 40 Eur būrelių lankymui, viešo transporto bilietams; 100 Eur vaiko rūbams. Byloje nėra duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Atsakovas iš dalies sutinka su nurodyta nepilnamečių vaikų poreikiams reikalinga suma, teigia, kad vaikams galėtų teikti 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus būtinus ir protingus 16 metų amžiaus vaiko poreikius, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, laikytina, kad šalių kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti protinga ir vaiko interesus atitinkanti suma yra 585 Eur per mėnesį. Konstatuotina, kad nurodyta suma vaikų poreikiams atitinka protingumo kriterijų ir yra reikalinga vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-164-687/2020, e3K-3-96-687/2020). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mokamos universalios išmokos kiekvienam vaikui kas mėnesį sudaro 85,75 Eur, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas kiekvienam vaikui turi suteikti 500 Eur išlaikymą.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei automobilis Volkswagen CC. Ieškovė dirba, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jos darbo užmokestį vidutiniškai sudaro 1000 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas turi automobilį Audi Q5. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis yra apie 1500 Eur. Atsakovas gauna papildomas pajamas iš jam priklausančios sodybos nuomos.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl šalims lygiomis dalimis paskirstytina pareiga užtikrinti jų vaikų poreikiams patenkinti reikalingą pinigų sumą, išskaičius valstybės mokamą išmoką vaikui. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje bei teismų praktikai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Eur ((585-85,75) / 2) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 29 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti, kad vaikams priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį atsakovas mokėtų iki einamojo mėnesio 10 dienos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su šiuo prašymu nesutinka ir prašo palikti 2022 m. kovo 8 d. teismo sprendime numatytą išlaikymo mokėjimo tvarką, pagal kurią išlaikymas yra pervedamas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pažymėjo, kad jo darbo užmokestis yra mokamas antroje mėnesio pusėje (po 20 dienos). Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad įprastai darbo užmokestis yra mokamas mėnesio viduryje, o mokesčiai iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, laiko ieškovės prašymą nepagrįstu, todėl nustatytina, kad atsakovas išlaikymą vaikams turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis žyminis mokestis sudaro 14 Eur ((250 Eur – 200 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 14 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį ir iš viso patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje pareiškė du reikalavimus (bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas ir išlaikymo dydžio pakeitimas), abu sudaro po 50 procentų nuo visų reikalavimų. Laikytina, kad ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką patenkintas 100 procentų, reikalavimas pakeisti nustatyto išlaikymo vaikams dydį – 83 procentais. Tenkintina pareikštų reikalavimų dalis sudaro 92 procentus ((100 + 83) / 2). Šiuo atveju iš atsakovo turėtų būti priteistina 92 procentai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Taip pat atsakovas iš dalies sutiko ir su reikalavimu dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo, tačiau nurodė, kad gali mokėti po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Vadovaujantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, tarp šalių galėjo būti sudaryta taikos sutartis, tačiau ieškovė nesutiko sumažinti prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju sąžiningai paskirstant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteistina 50 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 554 Eur (1107 Eur x 50 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais J. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:

a. Tėvas su abiem vaikais turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį (kai savaitgalis yra porinis) (arba kitokia tvarka, iš anksto suderinta su mama) nuo penktadienio 18:00 val. (pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos) iki sekmadienio 19:00 val. (grąžinant vaikus į jų gyvenamą vietą);

b. Tėvas su vaikais turi teisę praleisti visas valstybines šventes (pažymėtas kalendoriuje raudonai) – poriniais metais, mama – neporiniais metais. Taip pat visas kitas progines ar šeimos įsimintinas dienas – tėvas poriniais metais, mama – neporiniais metais. Šalys susitaria, kad Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) šalys su nepilnamečiais vaikais praleis taip: poriniais metais – tėvas, neporiniais – mama;

c. Tėvas turi teisę su vaikais praleisti 2 (dvi) savaites per vasaros atostogas, iš kurių bent 7 (septynios) dienos būtų nepertraukiamos. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi tėvas, neporiniais – mama;

d. Mama įsipareigoja tėvui nedaryti jokių kliūčių, jai dalyvaujant aplankyti vaikus per jų gimimo dienas, t. y. (duomenys neskelbtini);

e. Ligos ar kitų nenumatytų aplinkybių atveju nepanaudotas laikas, gali būti kompensuojamas kitu šalių iš anksto sutartu laiku;

f. Nesant galimybės tėvui su vaikais bendrauti tiesiogiai (susitikti), skyriumi gyvenantis tėvas teisę ir pareigą bendrauti su vaikais gali realizuoti bendraudamas su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu, įvairiomis elektroninio ryšio priemonėmis (per Messenger, Viber ar kitas programėles);

g. Uždrausti atsakovui lankytis vaikų ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, pagalbinėse patalpose, namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kai ieškovės nėra namie ir/ar kai ji yra darbe bei jai nematant, nežinant ar nedalyvaujant, lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Taip pat prieš atvykstant į ieškovės namus įpareigoti atsakovą apie tai pranešti iš anksto ir suderinti atvykimo laiką.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-72-1037/2022 nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. J. M. gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. kovo 29 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad atsakovas J. M. išlaikymą vaikams J. J. M. ir L. M. turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 554 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis Eur).

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei žyminį mokestį 14 Eur (keturiolika Eur) (įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.