Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. laikotarpyje nuo 2023 metų kovo 16 d. iki 2023 metų rugsėjo 3 d. terorizavo buvusią sugyventinę S. V. grasindamas padegti jos turtą, grasindamas padaryti gyvybei pavojingą veiką ir sistemingai baugino S.V., naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

1) 2023 m. kovo 16 d. apie 17.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), virve užsinėręs kilpą ant kaklo gąsdino S. V., kad pasikars, norėjo, kad S. V. patemptu už virvės galo, neišleido S. V. iš užrakinto buto, o S. V. einant prie buto langų kviestis pagalbos, sekiojo S.V. iš paskos, spyrė į kairę šlaunį, tempė už plaukų, buvo pargriovęs ant lovos, o S. V. iššokus per buto langą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, atėjo su mažamečiu vaiku E. V., įsodino vaiką į šalia stovėjusį savo automobilį, taip naudodamas psichinę prievartą, neleido S. V. pasiimti mažamečio vaiko, stumdėsi su S. V., tampė S. V. už plaukų, ko pasėkoje S. V. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, – nežymus sveikatos sutrikdymas ir S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas;

2) 2023 m. birželio 16 d. apie 9 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) S. V. priėjus prie savo automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio buvo nuleista kairės pusės galinė padanga, jis (A. V.) pasakė S. V. grasinančius žodžius „prisipūsk ratą, čia tik perspėjimas, aš tave užmušiu (necenzūriniai žodžiai) mane susargdinai“;

3) 2023 m. birželio 19 d. 13.29 val. „Mesenger“ programėlėje parašė pažįstamam E. I. paprašydamas surasti žmogų, kad galėtų nužudyti „užlenkti bobą“, „pašalinti“ ją (S. V.) arba padegti jos mašiną arba namus, tai yra „chatą“ padegti;

4) 2023 metų rugsėjo 3 d. apie 13 val. nuėjęs pas S. V. į darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), grasino ją nužudyti du kartus pasakydamas žodžius „Aš tave užmušiu“.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2. A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Parodė, kad konfliktas prasidėjo, kada jie nuvažiavo į mediaciją. Buvo sudarytos sąlygos bendrauti su dukra, S.V. jų nevykdė. Jis tada paprašė nutraukti mediaciją ir jam davė vaiką, jis nuvažiavo jį pasiėmė iš S.V. sesers ir parsiviežė pas save. Kaip ir buvo sutarę, kad jis parveš vaiką į kaimą, tada S.V. iš niekur nieko atvažiavo, įėjo pro duris, tėškė telefoną su raktais ir bandė pasiimti vaiką. Taip ir susipyko, sukonfliktavo ir S.V. iššoko pro langą. Ji spardė jį, kaip matosi vaizdo įraše, bet jis jos nepuolė, nieko nedarė. Dėl to (duomenys neskelbtini) įvykio, S.V. priėjo prie jo, jis pasakė, kad jos padanga minkšta, o ji jį apkaltino, kad jis tą padangą nuleido. Dėl grasinimų darbe, turėtų būti kažkokie garso įrašai, žinutes gal ir buvo kažkokias parašęs iš nervų, bet čia todėl, kad neatrašo ir neduoda vaiko. Jis realiai nieko nepadarė. Jį šmeižia, daro specialiai, bylas kelia. Gyveno su S.V. kartu nuo 2015 metų, konfliktai prasidėjo, kai gimė vaikas. Konfliktai prasidėdavo dėl garažo, bet jis garaže būdavo ir tvarkydavo S.V. automobilį, kad sutaupytų, meistrams nereikėtų vežti, kad ji galėtų važiuoti su vaiku, o ji jį kaltino, kad per ilgai garaže būdavo. Kartu nebegyveno nuo vasario mėnesio pradžios, gal sausio galas buvo. Kai kartu nebegyvena, nuolatos pykstasi dėl vaiko, kadangi ji jo neduoda. Meluodavo S.V., kad vaikas paliktas namuose, nors jis būdavo kitur paliktas. S.V. jam nuolat neatrašo dėl vaiko. Jam būdavo įdomu dėl savo vaiko, jis nekontroliuodavo jos. S.V. paklausdavo per žinutes, kur yra vaikas, ji atrašydavo, jis suabejodavo, lyg žinodamas, kad ji meluoja, vis kitur rasdavo vaiką, negu kad ji buvo parašiusi. Jis kelis kartus važiavo tikrinti. Būdavo, kad jis važiuodavo iki S.V. sesers namų, ten buvo vaikas, o ji rašė, kad vaikas miega kaime. Kam reikia meluoti ir slėpti vaiką?

3. Kovo 16 d. buvo sutarę, kad vaiką parveš į kaimą jis. S.V. atėjo pasiimti vaiko, jis paprašė, kad nutrauktų mediaciją ir dėl to susipyko. Vėliau kieme vaiką atidavė S.V.. Kieme pagal vaizdo įrašą ir S.V. pasiėmė vaiką. Bute vaiko S.V. neatidavė, nes pasižiūrėkite, kaip ji elgėsi, jis jos pats išsigando. S.V. puolė jį, spardė. Vaikas verkė, S.V. išėjo iš namų, vaikas nustojo verkti. Konfliktas bute vyko apie pusę valandos kažkur. Jam irgi išgąstis buvo. Pas jį kameros filmuoja pagal žmogaus judesį ir garsus. Jis policijai buvo pateikęs daug įrašų, kaip girdisi, kaip S.V. rėkia ant vaiko, vaizdo nesimato, bet viskas girdisi. Viso konflikto įrašo nėra, nebent iš kambario kameros. Gali atnešti visos paros įrašą. Įrašo tikrai neiškarpė. Į bylą pateikė, kur nufilmuotas įrašas viduje. Konflikto metu ant kaklo virvė buvo, S.V. jam sakė pasikarti, jis sakė, pakark. Tai jeigu taip sako žmogus atėjęs, tai jis taip ir daro, kaip liepia. Jam irgi buvo skaudu, planavo tą vaiką ir dabar viskas taip. Jis S.V. negrasino, ji jam sakė pasikarti. Čia nėra grasinimas. Jis nebandė S.V. pririšti virvės ant kojos. Kad kažką rišo ar darė, tai ten yra išsigalvojimai. Tuo metu, kai užsidėjo virvę buvo blaivus, narkotikų nevartojo. Iš konflikto gali pasakyti tiek, kad S.V. atėjo, pasiėmė vaiką, jis paklausė, kodėl ji taip daro, ji pradėjo šaipytis iš jo. Dabar padavė jį į teismą, nes jai visos sąlygos netinka, nesilaiko susitartų sąlygų. Dėl konflikto, tai S.V. atėjo, tėškė telefoną su raktais, pradėjo abu kalbėti, kad nutraukia mediaciją. S.V. pradėjo istreikuoti, pasiėmė vaiką ant rankų ir viskas. Jis nežino, kodėl S.V. iššoko per langą, jis durų nerakino, nieko nedarė, visą laiką saugojo vaiką. S.V. to konflikto metu neturėjo kuo pasiskambinti, nes įėjusi į butą ji metė telefoną ant lovos. Tas telefonas buvo be sim kortelės, išjungtas, todėl vėliau ji negalėjo paskambinti. S.V. iššoko per langą, tai jis bandė dukrą išvežti iš namų, kad apsaugotų ją. Tuo metu, turėjo pneumatinį ginklą. Tas ginklas įvykio metu buvo jo rankinėje bute, kartu su virve. Drono neturėjo, dujų balionėlį turėjo. To įvykio metu, nebuvo numetęs tu daiktų ant lovos, jie buvo rankinėje. Nestūmė S.V. ant lovos ir jokių veiksmų miegamajame nebuvo. O lauke jis bandė dukrą įsodinti į automobilį, jie apsistumdė su S.V.. Jis bandė išvažiuoti, bet S.V. išsiėmė vaiką iš automobilio, jis nunešė krepšį ir padėjo ant automobilio viršaus, kaip matosi vaizdo įraše, ir išvažiavo. Kai dukrą S.V. ištraukė iš automobilio, jis jau sėdėjo priekyje automobilio. S.V. išsitraukė vaiką, jis užgesino automobilį, padėjo jai krepšį ir viskas. Vaizdo įrašo neiškirpo. Kamera filmuoja ir stringa taip, čia ne jo kaltė.

4. 2023 m. birželio 16 d. prie sporto klubo. Jis ten buvo, nes S.V. neatrašė dėl vaiko. Žinodavo, kad ji sporto klube, nes ji arba darbe, arba sporto klube būdavo. Jis nuvažiavo iki S.V. darbo, bet pamatė, kad ji sporto klube yra. Sustojo, pagalvojo, kad paklaus, nes S.V. jį visur užblokavus, nežino net, kaip su ja susisiekti. Pamatė S.V. automobilį ir padanga buvo minkšta. Jis tik išlipęs buvo pasižiūrėti, ar niekas neįlindę, nes pats tas padangas dėjo, kad ji su vaiku važinėtų saugiai. Nieko jis ten neleido, S.V. jį kaltina, kad jis išlipęs jai padangą nuleido. Jis jai pasakė, kad pasižiūrėtų padangą, nes minkšta. Net nebuvo išlipęs iš automobilio, kaip teigia S.V., o pro langą pasakė ir nuvažiavo. Buvo išlipęs apžiūrėti automobilio, bet S.V. tuo metu prie automobilio nebuvo. Pasakė jai tik prisipūsti padangas, daugiau nieko. Jo tikslas ten atvažiuoti buvo tiesiog pasiklausti dėl vaiko, ar duos, ar ne. Iš pradžių S.V. paklausė, ar ji duos vaiką, ji atsakė, kad jo eilė, jam priklauso vaiką prižiūrėti ir tada jis jai pasakė, kad ji prisipūstų padangą, nes ji buvo minkšta. S.V. nepripūtė padangos ir nepasirūpino, nes kodėl turi jai padėti, jeigu ji jam kenkia? Jis tik pasižiūrėjo, ar kas nebus įlindę į padangą. Įsitikinęs, kad nieko įlindusio į padangą nėra, pasakė S.V. prisipūsti padangą ir išvažiavo. Taip, jį S.V. susargdino, nerimo sutrikimas, panikos atakos, trūkdavo oro. Yra S.V. sakęs, kad dėl jos tokio elgesio jis susargdintas yra. Neatsimena, kada jai sakė apie susargdinimą, tai buvo labai seniai.

5. 2023 m. birželio 19 d. dėl pokalbio su E. I., tai jį pažįsta gal (duomenys neskelbtini) metus, jie nėra draugai, tik taip kartais bendraudavo pas jį į kaimą nuvažiavus. Susirašinėjimą matė. Jo ten ir parašyta, kad juokauja. Jis (E. I.) ir pats pasakė, kad juokais pasakė ten apie tuos nužudymus. Jis dažnai su savo pažįstamais juokauja, kaip kas supranta. Bet to padaryti rimtai nenorėjo, tikrai buvo parašyta apie nužudymą juokaujant.

6. 2023 m. rugsėjo 9 d. dėl S.V. darbovietės, jis ėjo pro to darbo šoną, ar vaiko daiktus nešė, nepamena. Buvo nuėjęs iki jos darbovietės, bet negrasino. Jie su S.V. susitikdavo jos darbovietėje pasitarti dėl vaiko ir vaiko daiktų, bet dažnai neidavo ten. Rožes per gimtadienį, Valentino dieną ir gal moters dieną nešė, bet dažnai gėlių neveždavo. S.V. kreipėsi į policiją, kai jis prie jos darbo ar kur arti prie jos atsiranda, nes ji specialiai taip elgiasi, jai liepė sesuo taip elgtis, kad jam kažkaip mėgintų pakenkti. Kažkaip per durną galvą prie jos vis atsirasdavo, galvojo, kad ji serga, ar kažkokia problema, galvojo, kad praeis jai. Norėjo iš pradžių susitaikyti, kad susigrąžintų vaiką ir šeimą, bet S.V. sesuo jai, matyt, pataria, ką reikia daryti ir S.V. visai nesvarbus tas vaikas ir šeima. Taip, jis dažnai kreipiasi į vaikų teises, nes S.V. jam neduoda vaiko. S.V. nesilaiko teismo nutarties, buvo gimtadienis, tėvo diena, jis turėjo gauti vaiką iš S.V., bet negavo. Vaikų teisių dar neprašė, kad tikrintų, ar vaikas yra namuose. Jis tik jiems parašydavo, kad buvo nuvykęs iki sesers namų, rado ją meluojančią, kad vaikas namuose, bet iš tikrųjų jo namuose nebūdavo. Tokius faktus parašydavo vaikų teisėms. Ten seniai siųstos žinutės su tuo spidometru 200 km/h ir buteliais bei žinutėmis apie nenorėjimą gyventi. Ten net neatidaryti buteliai buvo. O spidometrą galima su fotoshopu padaryti ar net iš interneto paimti nuotrauką. Nėra ten įrodymų, kad ten jo automobilis ir jo daryta nuotrauka. Tokias žinutes S.V. siųsdavo, kad ji suprastų, kad jam irgi buvo skaudu ir kad jam reikia vaiko. S.V. ir dabar vaiko neduoda, nors jis jai nieko nedarė. Tos kitos žinutės su keiksmažodžiais, tai jam pačiam būdavo labiau skaudu, ji neatrašydavo, tai jis dar labiau pykdavo.

7. Jis vieną, du kartus yra lydėjęs S.V. su automobiliu. S.V. gal tik vieną, du kartus yra iš paskos važiavęs, bet iki namų tikrai nėra S.V. sekęs. Iki (duomenys neskelbtini) gal yra pavažiavęs, kad pasižiūrėtų, ar tikrai S.V. namo važiuoja ir ar nemeluoja, bet tik vienas kartas ar du tokie buvo labai seniai, pačioje pradžioje. Automobilio tikrai nebuvo užkišęs S.V., tai ji pati į jį atsitrenkė, ne jis į ją. Jis važiavo, S.V. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), jis nematė, kad ji iš viso važiuoja. Jis iš kliento važiavo su darbiniu automobiliu. S.V. į jį atsitrenkė ir pradėjo kaltinti, kad jis jai kažką padarė. Pas S.V. tėvus į namus, kai išsiskyrė, važiavo tik kai jam būdavo reikalas susitikti su vaiku. Kai važiuodavo pas S.V. tėvus dėl vaiko, tuo pačiu matydavo ir šunį. Prašydavo, kad jį duotų, neduodavo. Atskirai dėl šuns nevažinėdavo. Tamsiu paros metu pas S.V. ir jos tėvus nevažiavo. Anksčiau ar S.V. tėvai turėjo įsirengę kameras, nežino. Kaimynai tikrai turėjo įsirengę iš anksčiau. Tai po to stengėsi ten nebevažiuoti, nes tik nuvažiuoji, nuolatiniai konfliktai, kviečiama policija, nors turi pasiimti vaiką pagal teismo nutartį iš S.V. namų.

8. Nukentėjusioji S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo 2023 m. kovo mėnesį, kai ji nuvažiavo pasiimti dukrą, A.V. pradėjo daryti visokius veiksmus. Vaizdo įrašuose niekas nesimato, nes jis namuose ir ginklų turėjo, ir tą pačią virvę buvo prisirišęs, ką jis demonstravo prie pat vaiko. Kalbant apie liudytoją I. R., daug laiko bus praėję, nežino, ką jie bus susitarę, nes A.V. moka papirkinėti žmones. Viskas baigėsi tuo, kad ji nuvyko į policiją ir tada prasidėjo terorizavimai. Prasidėjo terorizavimas telefonu, todėl jį turėjo visur užblokuoti, jis tada įskųsdavo ją vaikų teisėms, nes ji jį visur užblokavo ir paprašė, kad bendrautų tik per „Gmail“ programą, kad nekiltų daugiau jokių konfliktų. A.V. važinėdavo į jos kaimą, tikrindavo, ar ji namuose, važiuodavo pas jos seserį, viską tikrindavo, sekdavo ją iki namų. Sekdavo ir kada išvažiuodavo į darbą, kur važiuodavo, užkišinėdavo savo mašiną. Baigėsi taip, kad jis sužinojo, jog ji sportuoja sporto klube (duomenys neskelbtini) gatvėje ir aplink jį važinėdavo. Tą matydavo ir treneriai, ir draugai, sesers vyras kartu važiuodavo sportuoti, nes ji bijodavo išeiti iš sporto klubo, nes ten jis visada būna. Įvykis su nuleistu ratu, tai viskas buvo taip, kad ji išėjo iš sporto klubo, A.V. išlipo iš automobilio ir jis „didelėmis akimis“ pasakė, kad jai reikia prisipūsti nuleistą padangą. Ji, pasižiūrėjusi į nuleistą padangą iš karto išsikvietė policiją. Tada atvažiavo policija ir sesers vyras prisipūsti padangą ir pasižiūrėti, ar A.V. tos padangos nepradūrė. Tas persekiojimas tęsdavosi kiekvieną dieną. Ji persikėlė dirbti į kitą darbo vietą ir jos kolegos matydavo, kaip jis sėdi automobilyje ir laukia, kada ji išeis. A.V. fotografuodavo jos automobilį, kelia informaciją vaikų teisėms neva ji nesirūpina vaiku. Ir po to, jis kiekvieną dieną ją teorizavo, kol aprimo.

9. Kartu su A.V. gyveno kažkur nuo 2019 m. iki 2023 m. sausio, turi bendrą vaiką. Dėl vaiko priežiūros dalinimosi kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos. Vaikas gyvena su ja, o A.V., tai būdavo laikinoji teismo bendravimo tvarka, dėl kurios jis pasiimdavo vaiką. Tai A.V. vaiką pasiimdavo trečiadieniais ir kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio. Tą kartą turėjo jam priežiūra būti nuo penktadienio iki pirmadienio, bet pirmadienį A.V. nenuvežė vaiko į darželį, o parvežė į gyvenamąją vietą, tai prašė, kad pakeistų bendravimo tvarką, A.V. su vaiku iš viso dabar nebesimato. 2023 m. kovo 16 d., dar vyko teismo procesas, nebuvo jokios bendravimo tvarkos. Tą dieną vaikas buvo pas A.V., nes ji važiavo pas psichologę ir jis pasiėmė vaiką iš jos sesers namų. A.V. pasiėmė dukrą, ji važiavo pas psichologę, o kadangi jis domisi, kur ji būna, ją sekė iki pat psichologės su dukra. Ji po psichologės vizito nuvažiavo pas jį į namus pasiimti dukros, padėjo jam savo telefoną, nes A.V. buvo nupirkęs dovanų tą telefoną. Jis prašė visus daiktus atiduoti, tai ji jam paliko tiek buto raktus, tiek telefoną, ruošėsi rengti dukrą, bet A.V. to neleido daryti. Ji visą laiką buvo labai rami, nes šalia vaikščiojo dukra. Vaikščiojo tame bute, vėliau priklaupė prie dukros, kad ji nejaustų diskomforto, kad mama su rūbais stovi namuose. A.V. visą laiką dejavo, rėkė, tikrai nepasakys ką, nes visą laiką tas pats būdavo. Tokie pasakymai būdavo, kaip „Kodėl mane palieki?“, „Neišeik“, „Aš pasikeisiu“, „Aš esu pasikeitęs“ ir panašiai. Ir jis tada iš tokio gailesčio pereina į puolimą. Tada prasidėjo kaltinimai, kad ji jį visada susargdina, kad yra begėdė ir vaiką palieka be tėvo. A.V. turėjo oranžinę virvę traukti automobiliams, jis buvo susirišęs ją kaip kilpą, nes jai labai daug nuotraukų siųsdavo, kad ketina pasikarti ir kad tai padarys. Kažkada buvo atsiuntęs nuotrauką, kad lygtais bandė pasikarti, bet jam tas neišėjo. A.V. dar namuose turėjo droną, turėjo šautuvą ir visus tuos daiktus metė ant lovos, kas tikrai turėjo būti matoma vaizdo įrašuose. Galiausiai, viskas buvo taip, kad ji bandė atsirakinti duris, A.V. buvo apsirišęs tą virvę ir bandė ją jai ant kojos užrišti, kad ji eitų ir jį patrauktų už tos virvės. Kadangi jis nuėjo į kitą kambarį ir pasakė, kad jai parodys kažką, nežino, ar į balkono duris bandė kabintis tą virvę, ar kur jis ten nuėjo, bet tuo momentu ji greitai pasiėmė dukrą ir rakinosi duris, kad išeitų. Nežino, kuri kaimynė matė, kad A.V. ją pagavo už striukės ir įtempė atgal į buto vidų. Užrakino duris ir įsidėjo raktą į kišenę. Ji norėjo išeiti ir pradėjo šokti pro langą. Kadangi telefono neturėjo, neturėjo su kuo išsikviesti policijos. Bėgo prie virtuvės lango, vėliau į dukros kambarį ir į balkoną, kad išsikviestų kažką, kad kažkas iškviestų policiją. Bet galiausiai iššoko pro langą ir nubėgo pas kitą kaimyną, kad paskolintų telefoną, kad galėtų išsikviesti policiją. Kol laukė policijos, nubėgo į koridorių ir kaip tik pamatė ten A.V. su dukra. Jie nuėjo prie automobilio, ji norėjo pasiimti dukrą. Tada kaimynė pradėjo rėkti, ką jie ten daro ir kad neberėkautų. Tada ji apibėgus iš kitos automobilio pusės pasiėmė dukrą, nes A.V. ją buvo pasodinęs į vaikišką kėdutę ir jos neprisegė. Tada A.V. pradėjo nukentėjusiąją traukti už kasos, bet vaizdo įraše to nesimatė, kadangi jis yra užstrigęs. Tada ji su dukra įsėdo į mašiną laukti, kol policija atvažiuos, o A.V. išvažiavo. Konflikto bute metu A.V. grasino, kad nusižudys. Ar grasino jai, nepamena, nes tuo metu juto labai didelį stresą. Viso konflikto metu dukra viską matė ir girdėjo. Policiją iškvietė iš kaimyno, kuris turi negalią, telefono. Ta kaimynė, kuri sakė neberėkauti, yra ta pati kaimynė, kuri buvo vaizdo įraše. A.V. tokius veiksmus, kad jis nori nusižudyti, vertina kaip realius, tuo metu ji visada tikėdavo, kad jis gali taip padaryti, bet po to, kai A.V. to nepadarydavo, nebekreipdavo dėmesio. Bet grasinimai jos atžvilgiu, kad ją nužudys, tikrai realūs buvo. Dėl tų susargdinimų nežino, ką jis turi omenyje, bet visada sakydavo, kad ji jį susargdino, bet kuo susargdino, taip ir nepasakydavo. Buvo jam sakyta kreiptis pas gydytojus, bet jis nesikreipdavo. Sužalojimas ant rankos galėjo atsirasti, kai norėjo pasiimti dukrą iš mašinos ir A.V. tempė jai už plaukų, nes ji su ranka braukė per dureles.

10. Dėl įvykio prie sporto klubo parodė, kad, kai atvyko į sporto klubą, A.V. dar ten nebuvo. Pasistatė automobilį, nuėjo, pasportavo ir pamatė, kad A.V. jau stovi ir laukia jos automobilių stovėjimo aikštelėje. Jai atėjus A.V. pasakė, kad prisipūstų padangą, kad čia tik įspėjimas, kad ji jį susargdino ir kad jis ją užmuš. Tada ji išsikvietė policiją, nes jau bijojo, ką jis gali jai padaryti. Kol atvažiavo policija, A.V. pabėgo, nes jis, faktas, kad visada pabėga, ir tada paskambino sesers vyrui, kad jis pripūstų padangą. Padanga realiai buvo nuleista, ne supjaustyta. Tuo momentu, kai buvo nuleista padanga ir jis jai taip pasakė tokius dalykus, tada tikrai bijojo. A.V. ją perspėjo, nes jis jai visada drausdavo eiti sportuoti ir aiškindavo, kad jeigu jis dar kartą ją pamatys sporto klube, nuleis padangą, įeis, ištemps ir panašiai. O sužinojo, kad ji ten sportuoju tikriausiai iš pusbrolio, nes jis matydavo ten jos automobilį, kad ji ten sportuoja. Iki to laiko, kai būdavo konfliktai, dažniausiai kviesdavo arba policiją, jeigu matydavo, kad kažkoks realus grasinimas, bet dažniausiai mėgindavo išsikviesti prieš patį įvykį arba sesers vyrą, arba kažką, kas būtų ir palydėtų ją. Kiek lydėdavo ją namo į kaimą kolegos arba draugai, vis kažkas šalia būdavo. Policiją birželio 16 d. kvietėsi, nes buvo realus grasinimas, nes A.V. jai grasindavo vis, kad nuleis padangą, nustums nuo kelio ir panašiai.

11. Dėl rugsėjo 9 d. įvykio parodė, kad prieš tai A.V. praeidavo pro šalį su dukra, tuos savaitgalius kas antrus, atnešdavo kavos ir bandelių, lyg nieko nebuvę. Tada ateidavo su kažkokiais grasinimais, jeigu sužino, kad ji būna pas seserį, tada jis ir vaikų teisėms, ir policijai parašydavo. A.V. atėjo tada šeštadienį į jos darbą ir pradėjo jai grasinti, neva ji mieste „duodasi“ su kažkokiais bernais. A.V. daug visko pasakė, bet darbe pasakė, kad ji yra (necenzūriniai žodžiai) ir kad pasigaus ją ir užmuš. Ir jis jos laukė už (duomenys neskelbtini)tarnybinio išėjimo, nes ji ten statosi automobilį. Kai A.V. tada atėjo, ji buvo darbe viena, buvo tik klientai, bet jie nesivėlė. Negalėtų jų kviesti kaip liudytojų, nes visiškai svetimi žmonės. Tie grasinimai jai pasirodė realūs, nes jis jos laukė po darbo. Tą dieną dėl grasinimų į policiją nesikreipė. Bet kitą dieną kreipėsi, bendraudavo su savo tyrėja ir tyrėjai pateikdavo medžiagą, kada A.V. prie jos artindavosi.

12. Ji pati E. I. nepažįsta. Žino tik, kad yra du broliai, pas kuriuos A.V. važiuodavo ir kaime su jais važiuodavo tikrinti, ar jos automobilis stovi kieme. Nei vieno I. nepažįsta. Pati su tais broliais visiškai nebendrauja. Susirašinėjimą gavo iš sesers vyro, kad A.V. nori padegti jos namą, kad surastų, kas ją užmuštų ir tuos susirašinėjimus nusiuntė tą pačią dieną tyrėjai ir advokatei, kad čia yra realūs grasinimai. A.V. visada atvažiuodavo į jos kaimą, pravažinėdavo naktimis, su žiūronais sėdėdavo ir stebėdavo pro automobilio langą. Čia buvo pirmas kartas, kai sužinojo iš kitų žmonių apie grasinimus, anksčiau taip nėra buvę. Jai tai pasirodė kaip realūs grasinimai, nes bijojo ne tik dėl savęs, bet ir dėl tėvų. Ir tuo metu jie įsidėjo kameras aplink namą. Buvo dar toks įvykis, kai važiavo pasiimti dukros iš darželio, ir A.V. jai važiavo iš paskos. Jie vyko kaip tik į vaikų teises, ji vairavo mašiną, jis jai užkišo savo mašiną, užlenkė veidrodėlį, įrėžė mašiną ir to pasėkoje irgi išsikvietė policiją ir paskambino vaikų teisėms, kad neatvyks.

13. Pas psichologę pradėjo lankytis daug anksčiau, kad išeitų iš tų toksiškų santykių su A.V., ir kad jai geriau būtų. Lankydavosi reguliariai. Dėl šių įvykių, dėl terorizavimo, turėjo psichologinių problemų. Juto paranoją, kad ją persekioja. Su spaudimu atsirado problemos, juto baimę, kad visur kažkas ją seka, stebi. A.V. buvo jos pirmas draugas, tokių atvejų anksčiau nebuvo. Anksčiau su A.V. būdavo irgi panašių dalykų, bet kažkaip bandė išgyventi tuos santykius. A.V. smurtaudavo, pavydėjo, kad ji neva su kitais bendrauja. Ji net iš namų negalėdavo be jo išeiti. Dėl dukros nusprendė, kad reikia kreiptis į policiją, nes kai dukros nebūdavo, kažkaip ir nesikreipdavo. Kai atsirado dukra, pradėjo mąstyti apie ją, kad ne tokį gerą pavyzdį ir rodys, jeigu ji matys, kad mama su tėčiu nuolatos pykstasi ir kad tėtis smurtauja prieš mamą. Tas ir pastūmėjo pabėgti. Kai išsiskyrė, A.V. pasidarė dar baisesnis, negu būdavo santykių metu. Tokių labai realių grasinimų iki tol nebūdavo. Išsiskyrė 2023 m. sausį. Tas pirmas įvykis, 2023 m. kovo 16 d., ten buvo filmavimo kameros, žinojo, kad jos yra. Tai lauko kamera buvo pastatyta dėl mašinų saugumo, o kambaryje kamera dėl šuns įrengta buvo. A.V. įrengė tas kameras. Mano, kad įrašuose ne viskas pateikta, nes visiškai laikai neatitinka. Pas A.V. nuvažiavo 18 val., tai labai daug tuščių laikų įraše: kaip ji atėjo, kaip su dukra rengtis bandė, čia to nėra. Ginklas, dronas, visi tie daiktai buvo dedami ant lovos, toje vietoje, kur filmuojama. O tas ginklas, tai dėl kurio A.V. pradėtas trečias ikiteisminis tyrimas, dėl grasinimo ginklu, ten yra šaunamasis ginklas. A.V. tą ginklą vežiodavosi automobilyje su visais daiktais. Dėl smurto iš jos pusės, tai čia jau buvo gynyba. Jis ją gali stumdyti, o ji negali niekaip jam atsakyti? Išprovokuoja tam tikrus veiksmus pats darydamas. Per langą iššoko, nes jis buvo užrakinęs duris ir raktą pas save turėjo, nes ji savo raktą buvo atidavus A.V.. Nebuvo aplinkui žmonių, bandė stovėti prie lango ir šauktis pagalbos. A.V. prašė ją išleisti, jis to nedarė. Ji nenorėjo A.V. daugiau matyti, nes bijojo, kad jis gali tiek jai, tiek dukrai kažką padaryti. Bijojo, kad jis gali pats pasikarti, šautuvą turėjo, grasino kažkada, kad peiliais papjaus, ji nežino apie jo visą psichinę būklę, tai bijo kažką daugiau pasakyti. Jo tos didelės akys, tai kaip ligonio buvo, kad dabar paims jai už kaklo ir pasmaugs, ar kažką padarys. Tame bute A.V. visą laiką buvo apsiverkęs ir verkė. Pas jį būna taip, kad jis verkia, prisipažįsta meilėje ir tada būna agresija ir prasideda puolimas. Ir tas ratas taip sukasi visada. Taip pat ir žinutėse, būdavo rašo, kad myli ir kad sugrįžtų, o tada, kad ji tokia ir anokia, kad ją pagaus ir užmuš. Ją namo lydėdavo draugai ir kolegos, nes jie bijodavo dėl jos. Jie matydavo, kad A.V. ją seka, ji filmuodavo, kaip jis ją seka. A.V. jos visada laukdavo po darbo, nešdavo gėles. Ji prašydavo, kad sesers vyras atvažiuotų ir A.V. nuvytų, ją palydėtų. Jos parodymus gali patvirtinti tos pačios bendradarbės, sesuo, sesers vyras. Jos tėvai bijodavo, jaudindavosi, kada ji grįš namo. Skambinėdavo ir dabar tą patį daro.

14. Dėl civilinio ieškinio, prašo 5000 eurų neturtinės žalos, nes prasidėjo, kaip psichologė vadina, „trigeriai“: persekiojimai, telefono tikrinimas, ar skambina, ar neskambina, baimė išeiti iš darbo. Važiuojant namo, visada žiūri į veidrodėlį. Pulsas sutriko, spaudimas pakito. Kreipėsi pas gydytoją dėl didelio streso ir tie persekiojimai į sporto klubą baigėsi tuo, kad prasidėjo (duomenys neskelbtini) atakos, pradėjo alpti. (duomenys neskelbtini) atakos yra iš didelio streso. Kai jai prasideda (duomenys neskelbtini) ataka, pradeda alpti. Buvo vienas kartas, kai paprašė, kad treneris nuvežtų į priimamąjį, ko pasėkoje, A.V. lygiai taip pat ją sekė. Tai vyro tas nuolatinis baimės jausmas. Dėl tų persekiojimų, kai ilgiau važiuoja už jos automobilis koks, žiūri ir stebi, kur važiuos, ką darys, ar tikrai ją seka. Darbe išeinant, kokius tris kartus visur persižiūri, jeigu ne daugiau, ir vaistus vartoja, kad pulsą mažintų, nes jeigu kažką pamato, pradeda širdį mušinėti.

15. Dabar A.V. jos nebepersekioja. Mano, kad jis jos nebesekioja, nes yra paskirta kardomoji priemonė. Iki to laiko jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti ir neieškoti ryšių, bet jis vis tiek artindavosi. Dabar jau laikosi atstumo, gyvenimas šiek tiek pasidarė ramesnis.

16. Liudytojas E. I. teismo posėdyje davė parodymus apie tai, kad su A. V. susirašinėjo žinutėmis, jis paprašė kaltinamojo grąžinti skolą. Šis pasakė, kad dabar neturi kaip grąžinti skolos, kad pykstasi su drauge, turi daug išlaidų. Tada A. V. pasiūlė jo draugę pašalinti ir tada atsiras pinigų ir grąžinti skolai, ir ne tik. Konkrečiai negali papasakoti, nes jau praėjo daug laiko. A. V. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. S. V. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, tik žino, kad ji yra A. V. draugė. Apie S. V. ir A. V. gyvenimą nelabai ką žino, tik žino, kad jie nelabai sutaria. A.V. jam parašė, kad S. V. reikia nužudyti, ar kažką panašiai. Jis prašė E. I. ją nužudyti, šis pasakė, kad tokiais dalykais neužsiima, nieko nežino. Tada jo A. V. paklausė, kad gal kas kitas tuo galėtų užsiimti, jis atsakė, kad ne, nieko nežino, tokių dalykų nedaro. A. V. vėliau parašė, kad jis juokauja, bet tuo metu kai susirašinėjo, nežino, kaip ir juokais gal atrodė, nes jis taip buvo mėgėjas pajuokauti. Tą susirašinėjimą nusiuntė P.K. vis tiek, nes atrodė, kad reikia. P.K. nusiuntė tas žinutes, jis yra A. V. draugės, S. V., pažįstamas. P.K. irgi buvo sakęs, kad tarp jų konfliktai vyksta, kad jie nesutaria, skiriasi, dėl to jis jam taip pat persiuntė tas žinutes. Nusiuntė tiesiog parodyti, ką rašo A. V.. Iki dabar A. V. jam skolos negrąžino. Dabar su A. V. nebebendrauja. Siunčiant P.K. žinutes, buvo mintis įspėti S. V., nors žinojo, kad A. V. taip mėgsta pajuokauti, tai nežino, ar jis tikrai taip būtų padaręs, bet dėl viso pikto persiuntė žinutes, nes jis su P.K. yra pažįstami. Kitiems teisėsaugos institucijų atstovams nepersiuntė tų žinučių, nes nenorėjo kištis, persiuntė žinutes P.K., nes jis ten labiau žino, kam parodyti tas žinutes.

17. Liudytoja I. R. teisiamajame posėdyje davė parodymus apie tai, kad tą dieną, išėjo su šunimi į kiemą, ir išgirdo šauksmus. Pradarius duris plačiau, pamatė moterį su mergaite ant rankų ir ji isteriškai šūkavo. Šalia netoliese stovėjo A.V., šalia stovėjo jo automobilis ir mergina šaukė ant jo, mergaitė verkė, lyg ir stumdėsi jie. Mergina pastūmė A.V., o jis paprašė, kad jam duotų mergaitę. Tada A.V. paėmė mergaitę ir įsodino ją į mašiną. Mergina toliau šūkavo, rėkavo, I.R. pamatė, kad konfliktas jau bręsta. Ji ėjo jų raminti, paprašė moters, kad nešūkautų, mergaitė vis dėlto labai verkia, sakė negąsdinti vaiko, kad taikytųsi ir panašiai. Moteris toliau isterikavo, šaukė, tada paėmė iš mašinos mergaitę ir traukėsi tolyn nuo mašinos, šūkaudama, jau tikrai neatsimins žodžių, kuriuos sakė, o ponas A.V. pakankamai ramiai kalbėjo, bandė raminti ją, kad nusiramintų. Žmonių daug matė tą įvykį, nes daugiabutis buvo. Toliau, moteris nuėjo į savo mašiną ir pasodino mergaitę. A.V. tada paprašė duoti mergaitę, nes ji verkė. Moteris atrodė labai isteriška, ji šaukė, vaikas verkė. Bandė ji juos nuraminti, tada ją ta moteris truputį pastūmė, ją tada bandė A.V. raminti, ji nereagavo. Paskui, moteris pasisodino mergaitę į mašiną, mergaitė verkė mašinoje, ir tada I. R. pamatė, kad atvažiavo ugniagesiai, greitoji, paskui policija buvo atvažiavusi. Negirdėjo, ką jie šnekėjo, bet panašu, kad policija pakvietė kartu važiuoti. Vėliau moteris kartu su mergaite iš paskos pareigūnų išvažiavo. O paskui pasišalino ugniagesiai ir greitoji. O A.V. buvo kieme. Paskui jis išvažiavo, nes pamatė, kad negali su ta moterimi susikalbėti, mergaitė isteriškai verkė. Moteris jos irgi neklausė, pamatė, kad su ja visiškai neišeina susikalbėti, ji I. R. pastūmė, dar apkeikė. Kai pamatė, kad atvažiavo pareigūnai, pasitraukė į šoną stebėti, kas vyks toliau. Liudytoja A. V. šiek tiek pažįsta, tik pasisveikindavo ir viskas, nes jos namas yra šalia jų daugiabučio. Nukentėjusiąją irgi pažinojo, tik jos vardo iki šiol neprisimena. Ji šuniuką vedžiodavo, draugiškai pasikalbėdavo ir viskas, toks kaimyniškas pokalbis būdavo. Šiaip tokį konfliktą taip akivaizdžiai matė pirmą kartą, bet šiaip būdavo, kadangi jie gyvendavo pirmame aukšte, langai būdavo atidaryti pas juos, dažnai girdėdavo, kaip ta moteris šaukdavo ant mergaitės. Mergaitė isteriškai verkdavo, o ji vis tiek rėkdavo. Nenori keiktis, sakyti tų žodžių, bet ne vieną kartą taip yra buvę, kad ji ant mergaitės šaukdavo. Yra aplinkui ir kiti kaimynai, kurie gali patvirtinti ne kartą girdėję, kaip ta moteris šaukė ant mergaitės. 2023 m. lapkričio 28 d. jai skambino policijos pareigūnė. Liudytoja jai panašiai ir pasakė tuos parodymus.

18. Teismo posėdyje pagarsintas 2023 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas dėl nustatytų aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 28 d. apie 08.30 val. telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su I. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tyrimui reikšmingos informacijos apie 2023 m. kovo 16 d. įvykį neturi, jokių muštynių nemačiusi ir jose nedalyvavusi, matė tik, kad kieme prie automobilio stumdėsi S. V. ir A. V. nepasidalindami vaiko, bet, kad kuris kažkuriam suduotų smūgius nematė, girdėjo, kad S. V. šaukė ant A. V., o A. V. ramino S. V., o kokius žodžius kuris išsakė, nepamenanti (2 t., b. l. 85).

19. Pagarsinus tarnybinį pranešimą I. R. parodė, kad konfliktas užtruko iki pusvalandžio. Kai išėjo, priėjo arčiau jų, mergaitė buvo ant mamos rankų. Mama stovėjo ir laikė ant vienos rankos mergaitę. A.V. buvo gal metras, pusantro nuo jų. Liudytoja spontaniškai priėjo ir bandė juos nuraminti, nes pamatė, kad mergaitė šaukė, ji šaukė. A.V. bandė ramiai šnekėti, liudytoja norėjo nuraminti moterį. Ji toliau šaukė. Ji liudytoją tik stumtelėjo, kai ši paprašė, kad jie ramintųsi. Sakė daugiskaita, kad jie ramintųsi, nes ir ponas A.V. kalbėjo, bet A.V. labai ramiai kalbėjo. Ką jis sakė, tikrai nepasakys, nes įvykis labai senas, nepamena. Kai ją pastūmė, ji atsitraukė, bet nedaug, ir ginčas vyko toliau. A.V. tada paprašė duoti mergaitę. Jis paėmė mergaitę ir pasisodino pas save į automobilį. Moteris jam davė mergaitę. Moteris laikė mergaitę rankoje, o jis ją paėmė, nes mama iš pradžių neprieštaravo. A.V. pasisodino mergaitę, o moteris toliau šaukė. Ji šaukė todėl, nes tikriausiai pyko ant pono A.V.. O tada ta moteris pasiėmė mergaitę iš automobilio. Jie kalbėjosi tarpusavyje. Moteris ant jo šaukė, A.V. ramino ją. Automobilio galinės durelės buvo atidarytos ir moteris tada paėmė mergaitę ir nuėjo iki savo automobilio. A.V. tada nieko nedarė, tik prašė, kad jam duotų mergaitę, o moteris kažką šūkaudama nuėjo. Mergaitė visą tą laiką tikrai verkė. A.V. visą tą laiką bandė nuraminti moterį ir prašė, kad jam duotų mergaitę. Tiksliai visko atsiimti negali, kadangi įvykis nutiko seniai. Kai moteris nusinešė mergaitę į savo automobilį, A.V. dar kurį laiką buvo įvykio vietoje, ką jis darė, neatsimena. Mama pasisodino mergaitę ir daugiau nieko nedarė. Kai policija atvažiavo, A.V. jau nebebuvo. A.V. kodėl išvažiavo, nežino. Ir kas iškvietė policiją, nežino, neklausė. Moteris su mergaite dar buvo įvykio vietoje. Pirmiau atvažiavo medikai, tada ugniagesiai ir policija. Nežino, ką jie ten kalbėjosi. Kai atvažiavo medikai, ji išėjo iš įvykio vietos, nes matė, kaip ta moteris stovėjo prie medikų ir su jais šnekėjosi. Paskui ji parėjo į kambarį ir matė, kaip atvažiavo policija. Atsimena, kaip jai skambino pareigūnė. Pareigūnė jos klausė informacijos apie įvykį, suprato, kad ji norėjo nustatyti, ar liudytoja matė įvykį ir ar gali būti liudytoja. Neatsimena, ar sutiko paliudyti apie įvykį pareigūnei. Iki posėdžio, jos paprašė paliudyti teisme ponas A.V., tikrai nepasakys kada, neatsimena, lygtais ne šiais metais. Prieš pareigūnės skambutį jis jos prašė paliudyti. Ko jos klausė pareigūnė, tą ji jai ir pasakojo. Kai gavo šaukimą, paklausė A.V., ar tikrai apie tą įvykį, nes ji niekada su teisėsauga nebuvo susidūrusi. Išsigandau, kai gavau šaukimą ir žinojau, kad kažkada bus teismas, ponas A.V. prašė paliudyti. Ji niekada nėra liudijusi, dabar pirmas kartas. Prisistatė tikrai jai pareigūnė, bet jos vardo tikrai nepamena. Apie įvykį geriau atsiminė, kai pareigūnė skambino, nes mažiau laiko praėję buvo nuo įvykio. Ką teismas pagarsino iš tarnybinio pranešimo, ko jos klausė, tą ir atsakė pareigūnei. Tikrai nematė, kad A.V. būtų tempęs moterį už plaukų. Jie vienas kito fiziškai nelietė. Jeigu A.V. būtų pasakęs, kad nori tą moterį užmušti, būtų prisiminusi tokius žodžius, nes čia kaip grasinimas gaunasi. Tikrai tokių pasakymų, kad A.V. nori užmušti ar nužudyti tą moterį, negirdėjo.

20. Prokurorei paprašius, paleistas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2023 m. kovo 16 d. kieme vykęs konfliktas tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiosios S. V. (2 t., b. l. 187). Vaizdo įrašo trukmė 13 min 58 sek, vaizdo įrašo pradžia 2024 m. kovo 16 d. 17.49 val. Vaizdo įraše fiksuojama automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje kairėje pusėje viršuje stovi A. V. tamsios spalvos automobilis, dešinėje pusėje apačioje stovi S. V. tamsios spalvos automobilis. Įrašo pradžioje girdimas kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas bute, vaiko verkimas, 17.50 val. S. V. iššoka pro langą, langas uždaromas iš vidaus, girdimas A. V., sakantis „ligonė“, „renkis“, „bėgam iš čia“, „važiuojam iš čia“ ir pan. 17.54 val. vaizdo įraše pasirodo A. V. su mergaite ant rankų, einantis link savo automobilio. Iškart už jo pasirodo S. V., sekanti iš paskos. A. V. laiko mergaitę ant rankų ir vaikšto po kiemą, 17.55.17 val. įsodina ją į savo automobilį. Nuo 17.55.19 val. iki 17.55.32 val. vaizdas užstringa. Tada matomas konfliktas tarp A. V. ir S. V., prie jų prieina raudonai apsivilkusi moteris. Vyksta susistumdymas tarp A. V. ir S. V.. Nuo 17.56.13 val. iki 17.56.45 val. vaizdas užstringa. Nuo 17.56.45 val. matoma S. V. su mergaite ant rankų, A. V. automobilio galinės kairės pusės durelės atidarytos, A. V. prieina ir jas uždaro, S. V. įsodina mergaitę į savo automobilį ir atsisėda pati, prie automobilio prieina A. V., kurį laiką prie jo būna (nesimato ir nesigirdi, ką veikia). A. V. grįžta prie savo automobilio, kažką kalbasi su raudonai apsivilkusia moterimi. 17.58.47 val. A. V. kažkur išeina. 17.59.04 val. S.V. išlipa iš automobilio su mergaite ant rankų, eina prie raudonai apsivilkusios moters, su ja kalbasi. 17.59.14 val. pasirodo A. V., sėdasi įso automobilį, S. V. su mergaite grįžta prie savo automobilio, A. V. iš savo automobilio paima rankinę, nuneša ir numeta ant S. V. automobilio stogo, grįžta į savo automobilį ir išvažiuoja. Raudonai apsirengusi moteris grįžta į namą. 18.02 val. atvažiuoja policijos pareigūnai, bendrauja su S. V., prie jų prieina medikai. 18.03.43 val. vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrint vaizdo įrašą, S. V. atkreipia teismo dėmesys, kad vaizdas yra užstrigęs (teismo pastaba: vaizdo įraše vaizdas užstringa ties 17:56:13, vėliau iš 17:56:15 peršoka į 17:56:45) ir nesimato būtent tos vaizdo įrašo dalies, kur S. V. atsidaro dureles, ruošiasi paimti vaiką ir ją A.V. tempia už plaukų.

21. Liudytoja I. R. parodė, kad vaizdo įraše su raudonais marškinėliais yra ji. Tada ji parėjo namo ir po kurio laiko atvažiavo pareigūnai, jie pasišnekėjo su ta moterimi, turbūt pasakė, kad važiuotų kartu iš paskos jų, ir ji kartu išvažiavo. Tai pareigūnų tikriausiai ir nėra vaizdo įraše, bet jie tikrai buvo atvažiavę. Kadangi jos langai į tą pusę įvykio vietos, ji iš kambario pamatė, kaip jie atvažiavo. Konkrečiai neatsimena, ar A.V. atliko kokius veiksmus. Kažkurį laiką stovėjo ir kalbėjosi su A.V., kai moteris nuėjo, bet apie ką kalbėjo, nepamena. Gali būti, kad matė, tik to neatsimena, kad A.V. metė rankinę ant automobilio stogo. Kai vaizdo įraše buvo užstrigęs vaizdas, tada mergaitė sėdėjo automobilyje ir matėsi, kaip mama nusineša mergaitę pas save į automobilį. Iš pradžių, mergaitė buvo pasodinta pas A.V. ant galinės sėdynės, ten tas momentas, kai buvo užstrigęs vaizdas, o vėliau matosi, kaip moteris pasiėmusi mergaitė eina link savo automobilio. Tėtis pasisodino mergaitę ant galinės sėdynės, o paskui mama pasiėmė mergaitę ir išėjo. A.V. po to ėjo iš paskos. Dabar matė vaizdo įraše, kaip ta moteris ją nesmarkiai stumtelėjo. Vaikas tuo momentu buvo pas ją ant rankų, tuo momentu dar buvo uždarytos automobilio durys, nes kaip kitaip liudytoja prie jo būtų stovėjusi? Tik paskui, moteris ją stumtelėjo, gal pasakė nesikišti ar kažką panašaus, ir liudytoja lyg ir atsitraukė. Tada tėtis atidarė duris ir pasodino mergaitę ant galinės automobilio sėdynės, o paskui mama vėl pačiupo mergaitę ir nusinešė pas save į automobilį ir viskas. Ji prie jų prisiartino, nes norėjau nuraminti. Mama šaukė, mergaitė verkė, liudytoja norėjo ją nuraminti. A.V. nebuvo poreikio nuraminti, nes jis labai ramiai kalbėjo tuo momentu. Jis buvo geranoriškas. Tėtis prašė mamos, kad jam duotų mergaitę gražiuoju. Jis tikrai ramiai šnekėjo, kiek ji girdėjo ir matė.

22. Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo tyrėja šioje byloje, atliko ikiteisminį tyrimą. Ji yra vyresnioji tyrėja. Yra jos tarnybinis pranešimas dėl liudytojos I. R.. Kai pateikė prašymą įtariamojo gynėjas, kad iškviesti tą liudytoją, jai pirmiausia buvo keista, kad per visą tyrimo laiką nebuvo pateiktas toks prašymas, kodėl vaizdo įrašas atsiranda po to, kodėl nepateikė tyrimo metu? Tada paskambino nurodytu numeriu, jos vardas pavardė buvo nurodytas, su ja bendravo, turi tarnybinį telefoną, kur yra užfiksuotas laikas, keltiną valandą skambino, kiek laiko vyko pokalbis ir visas aplinkybes surašė tarnybiniame pranešime. Pokalbis vyko 3 min 44 s. Čia ne pirmas jos ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju I. R. nebuvo pakviesta liudytoja, nes jau buvo prokurorės paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, ir tą dieną gynėjas su įtariamuoju pateikė prašymą, kurį registravo raštinėje ir perdavė prokurorei tą pačią dieną. Esmė tokia, kad ji pagal tą jų prašymą patikrino, paskambino ir jai buvo pasakyta, pažodžiui nepasakys, bet buvo surašytas iš karto tarnybinis, ką jai pasakė. Paprašė pagarsinti tarnybinį pranešimą. Teismas pagarsino 2023 m. lapkričio 28 d. tarnybinį pranešimą dėl nustatytų aplinkybių, kuriame informuojama, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 28 d. apie 08.30 val. telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su I. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tyrimui reikšmingos informacijos apie 2023 m. kovo 16 d. įvykį neturi, jokių muštynių nemačiusi ir jose nedalyvavusi, matė, tik, kad kieme prie automobilio stumdėsi S. V. ir A. V. nepasidalindami vaiko, bet, kad kuris kažkuriam suduotų smūgius nematė, girdėjo, kad S. V. šaukė ant A. V., o A. V. ramino S. V., o kokius žodžius kuris išsakė, nepamenanti (2 t., b. l. 85-86). Liudytoja paaiškino, kad kadangi čia tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimų, tai ji pati įvertino, kad jeigu jokio fizinio smurto nematė, tik tuos šaukimus, negirdėjo jokių grasinimų, tai ji surašė tarnybinį ir jos nepakvietė apklausinėti.

23. Liudytoja I. R. po S. J. duotų parodymų papildomai parodė, kad girdėjo tyrėjos poziciją. Viskas aiškiai buvo išsakyta pareigūnės, klausimai buvo užduoti aiškūs, aiškiai į juos buvo atsakyta. Pokalbio laiko nefiksavo, gali būti, kad 4 min. Pareigūnė uždavė klausimus, ji atsakė ir viskas. Klausimai buvo susiję su tais įvykiais. Ji net nesitikėjo, kad ją kvies teismas ir apklaus. Dar kartą kartoja, nei vienas iš asmenų fizinio smurto nenaudojo, jie vienas su kitu nesistumdė. Tuo momentu, kai ji buvo, grasinimų negirdėjo. Tą dieną, kalbant apie tos dienos įvykį, tai tiek ir girdėjo ir matė.

24. Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki rugsėjo S.V. A.V. visada persekiojo, kaimynai tą net žinojo, nuvažiavo net į (duomenys neskelbtini) seniūniją prašyti pagalbos. Ryte, kai S.V. važiuodavo į darbą, A.V. stovėdavo prie jos namų. Visi jau A.V. žinojo. Jis atvažiuodavo naktį, eidavo su prožektoriumi ir žiūrėdavo, ar stovi S.V. automobilis, ar ne. A.V. net kaimynai pradėdavo bijoti. Paskui visi pasistatė kameras, nes jo bijojo. Atvažiuodavo A.V. pasiimti mergaitės, liepdavo paduoti jam į rankas, mergaitė neidavo, rėkdavo. Vaikų teisės liepdavo tą mergaitę jam perduoti, bet mergaitė rėkdama pas tėvą neidavo. Jis ir jiems, ir kaimynams grasindavo, kad namus padegs, visaip sakydavo. Ji pati matydavo, kada A.V. atvažiuodavo prie jų namų, ir kaimynai pasakydavo, kada jis atvažiuodavo. Ji mašinų markių nepažįstu, bet žino, kaip atrodo A.V. automobilis. A.V. užkišinėdavo savo automobilį priekyje, tiek jiems yra užkišęs važiuojant, tiek S.V.. Ryte jis lydėdavo S.V. į darbą ir iš jo pasitikdavo. Jie jaudindavosi, grįš S.V. iš darbo ar ne. Į sporto salę nuvažiuodavo ir važinėdavo aplink ratais, laukdavo S.V.. Kameras pasikabino, nes bijojo A.V., ir kaimynai susikabino kameras, nes jo bijojo. Atvažiuodavo pas juos kas antrą dieną tai policija, tai vaikų teisių darbuotojai, nes kviesdavo juos A.V. dėl mergaitės. A.V. visiems nervus sugadino, vaistus gėrė dėl to. Buvo greitoji ir policija atvažiavusi pas juos, nes A.V. pasakė, kad yra mušama mergaitė. Tokiais dalykais jis juos kaltina. Dabar gal kelis mėnesius jau yra ramu, A.V. apsiramino, nebesekioja S.V., ramiau kažkiek gyvena. Dėl smurto atvejų, tai buvo tas įvykis, kad jis sau ant kaklo kilpą buvo užsidėjęs, S.V. užmovęs ant kojos ir tempė, kol S.V. pabėgo iššokusi pro langą. Vieną kartą irgi buvo nuvažiavusi, ar ten drabužių pasiimti, ar ko, irgi už plaukų tampė. S.V. irgi vaistus gerdavo, eidavo pas psichologę, nežinodavo, ką daryti. A.V. pas juos į namus praktiškai nevažiuodavo, gal tik kokius tris kartus yra buvęs. Dukra ir A.V. yra pažįstami kažkur aštuonerius metus. Visus tuos (duomenys neskelbtini) metus gal iš pradžių taip nebuvo, bet viskas prasidėjo po mergaitės gimimo, prieš (duomenys neskelbtini) metus kažkur. S.V. pagimdė mergaitę, nuvažiuodavo aplankyti, sakydavo, kad A.V. nėra, S.V. būdavo viena. Kai gimė mergaitė, taip ir prasidėjo visokie nutikimai. A.V. visada būdavo garaže, o S.V. viena su kūdikiu. A.V. visiškai to vaiko nežiūrėdavo. S.V. po 2023 m. kovo įvykio skambino tėvui ir pasakė, kad pabėgo, nes iššoko per langą. Ar seseriai pirmiau paskambino, neprisimena. S.V. skundėsi, kad jai išrovė plaukus ir ji susibraižė koją, nes šoko per langą. 2023 m. S.V. gyvenamoji vieta buvo pas juos, (duomenys neskelbtini). S.V. sakė, kad yra sulaukusi grasinimų. Kad jis gali jų namą sudeginti, žinojo iš tos žinutės. Tokią žinutę ir grasinimą suvokė kaip realų, jeigu jis taip sakydavo ir persekiodavo. Ir kaimynai baimėje gyveno. Apie S.V. išsakytus grasinimu darbe žino. Ji sakydavo, kad kai nueidavo sportuoti, ją sekdavo visur, kad su šautuvu sekdavo. Pasakojo, kad A.V. ją su šautuvu persekiojo ir jis lazdą turėjo. Dėl S.V. automobilio padangos nuleidimo, sakė ji, kad buvo nuleista.

25. Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai dukra grįžo pas juos gyventi, kai pabėgo iš A.V. su anūke, važiuoja iš darbo vakare ir jau skambina vakare, kad ją persekioja. Važiuoja iš paskos su automobiliu A.V.. Būdavo, kad ryte jis jau pasitikdavo S.V. iš (duomenys neskelbtini) arba jau prie autobusų stotelės laukia. Draugai jau skambindavo ir sakydavo, kad A.V. miega automobilyje ir laukia, kada S.V. jau važiuos į darbą. Ir A.V. kiekvieną dieną policijai ir vaikų teisėms skambindavo. Jis negalėdavo pas juos atvažiuoti, nes buvo teismo sprendimas nesiartinti. Jis atvažiuodavo pas juos tikrinti, ar dukra miega namuose, ar jos automobilis yra kieme. Turėdavo jam viską aiškinti, iškviesdavo policiją, jam sakydavo pareigūnai daugiau nebevažiuoti. Dabar jis kažkiek aprimo. Kai S.V. grįžo iš A.V. pas juos gyventi, tai prasidėjo visokie grasinimai, kad jis padegs namus, išžudys šeimą, grasinimai iš (duomenys neskelbtini) pasamdyti kažkokius vyrus, persekiojimai. Kameras pastatė, kaimynai sakydavo, kad A.V. atvažiuodavo naktimis ir tikrindavo su prožektoriumi namus. Neramumai prasidėjo, kai grįžo dukra iš A.V., gal prieš metus. Tą dieną, kai ji pabėgo nuo jo, dukra rašė pareiškimą, jis rašė A.V. tėvui, kuris pasakė, kad A.V. pas draugus. Nuo to karto viskas, dieną naktį A.V. pas juos eidavo. Paskui atvažiuodavo vaikų teisės, jis sakė, kad nenori mergaitė važiuoti su tėvu. Jie (vaikų teisės) sakė nufilmuoti, kad būtų įrodymai, o kai pamatė įrašą, apkaltino juos, kad neva jie turi įsodinti mergaitę pas jį į automobilį. Vėliau pasistatė kameras, kad A.V. nevažiuotų į kiemą, tai jis nedaug įvažiuodavo, pasiimdavo anūkę ir viskas, toks jų bendravimas tada būdavo. Dabar dukros A.V. neima, bet paprašo A.V. mama, mergaitės močiutė, kad ją atvežtų, tai ir nuveža mergaitę pas ją. Dėl grasinimų, tai jis turi žinutes, kad A.V. nori sudeginti jų namus ir išžudyti juos. Patikėjo tuo metu, kad tos žinutės gali būti realios, nes jis naktimis pas juos važinėdavo ir jo toks charakteris buvo tuo metu, kad tikrai patikėjo. Žinutes kokias rašydavo, siaubas, jis jas matė, dukra parodydavo. Galiausiai net dėdavo skelbimus į sekso skelbimų portalą su S.V. nuotraukomis, žinutėmis. S.V. nespėdavo keisti telefono numerių. A.V. jam tiesiogiai nėra grasinimų sakęs, tik žinutes rašydavo dukrai. Jis dukrai rašydavo, kad ji negyvens, ją nužudys, dukra persiųsdavo tas žinutes, bet negali garantuoti, kad dar jos telefone yra, kadangi keitė telefoną. Negali pasakyti, ar yra matęs A.V. apsvaigusį. Jis atvažiuodavo pasiimti vaiką, būna pašneka ir viskas. A.V. važinėdavo su Volvo automobiliu, jis buvo juodos spalvos, paskui su tėvo automobiliu buvo atvažiavęs. A.V. automobilį pažinodavo. Taip, A.V. važinėdavo aplink jų namus, net kaimynai paskambindavo, ir jis pats tą yra matęs, net buvo iškvietęs policiją. A.V. naktį su prožektoriumi atvažiuodavo tikrinti, ar stovi dukros automobilis. Automobilio nebūdavo, jis jau rašydavo S.V., negražiais žodžiais vadinosi. S.V. nelabai skundėsi dėl fizinio smurto, bet matėsi, kad dukra kenčia. Ir sirgdavo, ir mergytė būdavo nerami. Dėl konkretaus išsikraustymo įvykio, nepamena, ar ji pasakojo, kad tada nukentėjo nuo smurto, tik pasakojo, kad A.V. virvę sau rišosi ant kaklo, jai ant kojos, duris užrakino ir neišleido jos. Žino, kad prie darželio S.V. automobilis buvo sugadintas. Jiems bevažiuojant į žaidimų kambarį, A.V. jiems užstabdė automobilį, užkišo jį ir viskas. Jis tada priekyje sėdėjo ir pats pamatė. Prie darbo, S.V. pasakojo, kad buvo jai nuleista padanga. Žino, kad S.V. iš darbo išėjo ir nuleido jai padangas A.V. ir jis tada buvo prie automobilio. Šuo pas juos namuose nėra pririštas. Ten yra S.V. šuo. A.V. tikrai neatvykdavo nei karto šuns pašerti. Pašarą perka jis pats. Šuo būna kambaryje, jis jį išveda pavedžioti. Buvo policija atvažiavusi dėl to šuns, kad neva neatiduoda šuns. Jis pasakė pareigūnams, kad šuo pas juos registruotas.

26. Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra A. V. tėvas, parodymus duoti sutiko. Parodė, kad santykiai tarp sūnaus ir S.V. truko (duomenys neskelbtini) metus, dabar jų kaip ir nebėra. Dabar jie kartu jau nebegyvena. Gal praėję metai buvo kai gimė vaikas ir gal prasidėjo tie konfliktai, bet sūnus nepasakoja nieko ir jie nesikiša į kitų gyvenimus, pataria jeigu reikia, bet kiek čia kas klauso. A.V. su S.V. gyveno atskirai, ne su jais, ir kas vykdavo jų šeimoje sūnus nelabai pasakojo. Sūnus pasakojo tik iš savo pusės, kad jis nesuprastas, o kaip ten buvo, nežino. Sūnus pasakojo, kad nesutaria su S.V., skųsdavosi, kad negauna vaiko. Jis jiems nelabai ką pasakodavo. Su savo dukra A.V. nelabai dabar bendrauja, jie bendrauja su anūke, kai yra galimybė. Jiems anūkę atveža, bet kai ji atvažiuoja, sūnus nedažnai atvažiuoja, tai pagrinde bendrauja tik jie su vaiku. A.V. pats ar nenori, ar negali atvažiuoti, nežino, jis neaiškina, sako, kad jam turi nuvežti vaiką. Dėl grasinimų, jam vieną kartą, prieš pusmetį į darbą buvo skambutis, paskambino kažkoks jaunuolis ir paklausė, ar jis yra A.V. tėvas. Paklausus, kas skambina, jis atsakė, kad nesvarbu. Žmogus paklausė, kur A.V., nes, kaip suprato, tas žmogus atėjo į A.V. darbą, o jo darbe nebuvo. Tada tas jaunuolis pradėjo rėkauti, kad A.V. nenori susitikti, kad neatėjo į darbą, ir jeigu jis būtų susitikęs A.V., būtų jį perlaužęs. Tada tas žmogus paprašė pasakyti A.V., kad jam skambino. Tada gal po dešimties minučių jis paskambino ir vėl paklausė, ar pranešė A.V., liudytojas pasakė, kad ne, kadangi A.V. buvo nuvažiavęs į vaikų teisių apsaugos tarnybą. Pasakė tam jaunuoliui, kad praneš A.V. vėliau. Galiausiai paskambino tam jaunuoliui ir pasakė, kad pranešė A.V., o kaip ten baigėsi, nežino. Nemano, kad A.V.savo vaiko mamą galėtų nužudyti arba smurtauti prieš ją. S.V. su A.V. visada gyveno atskirai nuo jų, su sūnumi nuolatos nebendraudavo, tik švenčių progomis, ar kai būdavo kokie reikalai. Nuo pat jų santykių pradžios nežinojo, ar buvo kažkokie nesutarimai tarp A.V. ir S.V., nes jie kartu negyveno. Nuo 2023 m. kovo 16 d. iki rugsėjo 3 d., jam buvo žinoma dėl tų konfliktų, nes A.V. iš karto parašė žinutę, kad jis išvažiuoja, nes S.V. išsikvietė policiją. Kaip pamena, A.V. pasakė, kad jis pasiėmė vaiką ir S.V. turėjo atvažiuoti vaiko atgal pasiimti ir įvyko konfliktas, kaip ten tiksliai buvo, nežino. A.V. sakė, kad atidavė vaiką, S.V. išsikvietė policiją ir jis išvažiavo. Tada tik telefonu bendravo. A.V. kodėl išvažiavo, nežino, gal išsigando. Šiaip tai, A.V. reaguoja impulsyviai į tam tikras situacijas, jis gali kaip nors ne taip situaciją išspręsti. Tiksliai įvykio aplinkybių nežino, o šiaip tai, kažkiek to impulsyvumo pas A.V. tikrai yra. Šiai dienai su sūnumi dažnai bendrauja, kartu dirba ir šiaip susitinka. Kai jis jau nebegyveno su S.V., jis labai dėl vaiko išgyveno. Jis pergyveno kai negaudavo vaiko. Skambindavo, kad jam neatveža vaiko. Kai pas juos vaiką atveždavo, A.V. neatvažiuodavo, nes jam taip netikdavo. Šiek tiek žino, kad A.V. buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, bet nedaug. Po išsiskyrimo A.V. ilgą laiką galvojo, kad su S.V. susipyko laikinai ir ji turi sugrįžti. Jis niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad jie susipyko. A.V. buvo užsiminęs, kad nenori gyventi. Iš S.V. jokių nusiskundimų ar pasakojimų negirdėjo, nelabai su ja bendrauja. Kaip A.V. pasakojo, vaikas turėjo būti pas jį, S.V. atvažiavo jo pasiimti, jis nedavė vaiko ir įvyko konfliktas. Apie A.V. savižudiškas mintis žino iš jo žinučių. Buvo A.V. dėl to pas gydytojus. Nepastebėjo, kad A.V. vartotų alkoholį ar narkotines medžiagas. Yra girdėjęs apie A.V. grasinimus iš žmonos apie S.V.. Žmona daugiau bendravo su S.V..

27. Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra A. V. motina, parodymus duoti sutiko. Pačio įvykio nematė, paskambino S.V. tėvas ir paklausė, gal ji žino, kur yra S.V.. Tik vėliau sužinojo, kad turėjo išbėgti S.V. iš namų, nes buvo konfliktas. Tiek ir težinojo. Dėl ko konfliktas vyko ir kaip jis baigėsi, nepamena. Sūnus suaugęs, tai labai ir nesikišdavo į jo reikalus. Sūnus ir S.V. draugavo (duomenys neskelbtini) metus. Pirmas konfliktas prasidėjo, kai jų dukrai buvo (duomenys neskelbtini) ir jie atskirai atėjo į gimtadienį, bet jie paskui susitaikė. Ji bendraudavo su S.V., nesipykdavo, ji kartais užsimindavo, kaip jiems sekasi kartu gyventi. S.V. skųsdavosi, kad A.V. dirba garaže ilgai, buitiniai dalykai pagrinde. Ji nėra skundusis dėl smurto naudojimo, yra užsiminusi, kad į sporto klubą norėtų išeiti ar kur išvažiuoti, bet per daug nesipasakodavo. Sūnus yra uždaras žmogus. Apie jų santykius ir konfliktus negali nieko pasakyti. Su anūke dabar bendrauja, į mėnesį kartą tai tikrai susitinka, kartais ir dažniau, kaip leidžia galimybės. Ji parašo, kad kai gali tegul atveža į namus anūkę. Ją atveža į namus, ji pabūna ilgesnį laiką ir su nakvyne atveža. Kai pas juos anūkė būna namuose, A.V. atvažiuoja ne visada, nes būna skaudus išsiskyrimo momentas. Anūkė neišleidžia, isterijos prasideda ir A.V. verkia, tai gaunasi trauminės situacijos. Jis su dukra matosi, bet gal ne tiek, kiek norėtųsi. Mergaitę S.V. auklėja puikiai, nusiskundimų neturi. Kai yra galimybė, liudytoja pasiima anūkę iš darželio. Apie padangas žinojo, pasakojo jos sesers sūnus lygtais. Jis dirba (duomenys neskelbtini), bet nelabai pamena, ar (duomenys neskelbtini) taip pat dirba S.V.. Sesers sūnus sužinojo, nes yra kameros, viskas, gal pamatė automobilį, (duomenys neskelbtini) yra mažas miestas. A.V. tada nematė. Kažkokių aplinkybių nežino, tik įtarimai. Mano, kad pradžiai A.V. bet kokiu būdu stengėsi susigražinti S.V.. Anksčiau, net nežino, ar buvo išryškėjusios kažkokios neigiamos A.V. charakterio savybės. Sūnus yra sūnus ir ji tiesiog dabar ieško savo spragų, kur ką ne taip padarė gyvenime. Sūnus yra jos užaugintas. Anksčiau turėjo antrą pusę A.V., bet negirdėjo, ar buvo nusiskundimų. A.V. lankėsi pas psichologą, nepamena, ar prieš kovo mėnesį ar po kovo, vaistai jam buvo paskirti. Nežino, ar padėjo A.V. vaistai, bet nepablogino. Su sūnumi dabar susimato retai, kai tokia situacija, ji labai nelenda. Į mėnesį kartą susitinka tikrai, kartais A.V. atvažiuoja pas juos, jie tai nelabai. Dėl mašinos atvažiuoja, kažką patvarko. Dabar, tikisi, A.V. gyvenimą susitvarkė. Nežino, ar jis vienas gyvena. S.V. nėra rodžiusi jai A.V. rašytų žinučių ir jų teksto nelabai matė, bet žinutės yra žinutės. Jos sūnus iki kovo mėnesio yra rašęs, kad jeigu jis nesusigražins S.V., jis nebegyvens. Ar A.V. turėjo kažkokių ketinimų pakenkti S.V. ar atimti jai gyvybę, nežino.

28. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskelbti liudytojo V. M. parodymai, duoti 2023 m. birželio 12 d. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. tiksliai datos nepamena, jam būnant namuose, vakare į namus atėjo kaimynė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, tik žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute ir ji paprašė jo telefono, nes norėjo paskambinti. Jis jai davė savo telefoną ir iš pokalbio suprato, kad ji skambino policijai. Po skambučio, ji pasakė, kad susipyko su vyru ir jis paėmė iš jos telefoną. Ant moters kūno jokių sumušimo žymių nematė, ji tik buvo susinervinusi (1 t., b. l. 69-71).

29. 2024 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, buvęs A. V. kompiuteryje, teismo išreikalautas iš kito ikiteisminio tyrimo, CD laikmenoje užvardintas Untitled 1 (3 t., b. l. 121). Įrašo trukmė 37 min 11 sek. Įraše yra vaizdo kameros, esančios bute, (duomenys neskelbtini), fiksuojamas vaizdas. Vaizdo įrašas spalvotas, garsas trūkinėjantis, nėra jokios datos ar laiko nuorodos. Vaizdo įraše matoma, kaip S. V. ateina į butą, A. V. ją pasitinka, laikydamas mergaitę ant rankų. Iš pokalbio tarp A. V. ir S. V. (garsas trūkinėja) galima spręsti, kad S. V. atvažiavo pasiimti mergaitės, o A. V. nenori jos atiduoti, sako, kad nori dar pabūti su vaiku, klausia, kodėl ji taip elgiasi. S. V. atsako: „todėl, kad tu mane persekioji“ (įrašo 3:42 min). Vykstant konfliktui S. V. aprengia mergaitę. A. V. klausia: „kokios tavo problemos?“, S. V. atsako: „aš bėgu nuo (neaišku ką sako) santykių, nuo smurtautojo“ (įrašo 4:42 min). Garsas trūkinėja, A. V. sako: „tu mane žudai“ (įrašo 4:56 min), „aš tave gyvą suėsiu, tau gyvenimą sugriausiu“ (įrašo 5:00 min), toliau vyksta ginčas dėl vaiko. S. V. pasiima mergaitę ant rankų ir išeina iš buto (įrašo 6:05 min), A. V. nubėga iš paskos, S. V. grąžina, girdisi rakinamos durys, A. V. dedasi raktus į kišenę, paima oranžinę virvę, maunasi ją ant kaklo, klausia „tau gera?“, garsas trūkinėja, sunku suprasti, ką sako A. V., girdisi „tempk už virvės“, „aš nenoriu gyventi“, vėliau A. V. virvę nusiima ir numeta ant sofos (nuo įrašo 6:20 min). S. V. sako: „duris rakink“ (įrašo 7:34 min). Ką atsako A. V., neaišku, garso nėra, matoma, kaip A. V. ant sofos deda kažkokius popieriaus lapus. A. V. reikalauja pasirašyti, S.V. pasirašyti nesutinka. Konflikto metu nuolat dingsta garsas, todėl neįmanoma išgirsti, kas ką sako, 12:20 min A. V. pasako: „rašysies, jei nori iš čia išeit“, 12:45 min „tu mane suluošini ir palieki?“, 18:17 min „S.V., rašykis ir aš išleisiu tave“, 22:58 „dėk parašą arba tempk virvę“, 23:07 min „jau dabar aš ligonis“, 24:06 „pamatysi, tu kentėsi“, 26:23 min „gyvenimo gadintoja tu“, 26:54 min „tu nenormali (keiksmažodis), tau su galva negerai“, 28:05 min „tu mane kankini“, nuolat reikalauja rašytis, klausinėja, kodėl S. V. jį apgaudinėja, kaltina meluojant, S. V. rašytis nesutinka, A. V. siūlo pinigus, kad S. V. pasirašytų, 30:30 min S. V. sako: „atrakink duris“, A. V.: „nerakinsiu, kol nepasirašysi“. 33:37 min A. V. vėl užsimauna virvę ant kaklo, 33:52 min bando pririšti kitą virvės galą S. V. prie kojos, S. V. išsilaisvina iš virvės, šaukia ant A. V., eina į virtuvę, iš paskos seka A. V., 34:16 min A. V. nustumia S. V. ant sofos, 34:25 min abu susistumdo, S. V. spiria A. V. (ar pataiko, neaišku). A. V. paima mergaitę ant rankų, 34:50 min S. V. bando paimti mergaitę iš A. V.. 35:06 min S. V. nueina į patalpą dešinėje ekrano pusėje, kur kamera nefilmuoja, iš paskos nuseka A. V., girdisi, kaip A. V. rėkia ant S.V., mergaitė pradeda verkti. Išėjus iš patalpos, abu vėl matomi, stumdosi tarpusavyje, 35:50 min S. V. nueina į patalpą ekrano kairėje, kur kamera nefilmuoja. Garsas trūkinėja, jam atsiradus girdėti verkianti mergaitė, rėkianti S. V., 36:11 min A. V. su mergaite ant rankų išbėga iš patalpos, 36:25 min vėl grįžta, girdisi galimai uždaromo lango garsas, 36:33 min vėl išeina, pradeda rengti mergaitę, sako: „bėgam iš čia“. Vaizdo įrašas baigiasi.

30. 2024 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, buvęs A. V. kompiuteryje, teismo išreikalautas iš kito ikiteisminio tyrimo, CD laikmenoje užvardintas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 9:37 min. Įraše yra vaizdo kameros, esančios bute, (duomenys neskelbtini), fiksuojamas vaizdas, įrašytas telefone. Ekrano kairiame apatiniame kampe matoma data ir laikas. Įrašas prasideda 2023 m. kovo 16 d. 17:14 val. Įrašas yra tas pats, kaip aprašytas aukščiau. Vaizdo įraše matoma, kaip S. V. ateina į butą, A. V. ją pasitinka, laikydamas mergaitę ant rankų (laikas 17:16 val.). Tarp A. V. ir S. V. vyksta konfliktas, aprašytas 29 nuosprendžio pastraipoje, garsas taip pat trūkinėja. Kai S. V. pasiima mergaitę ant rankų ir išeina iš buto, A. V. nubėga iš paskos, S. V. grąžina, girdisi rakinamos durys, A. V. dedasi raktus į kišenę, ekrane rodomas laikas yra 17:20 val. Įrašas baigiasi, kai rodomas laikas 17:22 val.

31. CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai, kuriuose filmuota automobilių aikštelė, teismo posėdyje neperžiūrimi, kadangi jie visi identiški A. V. pateiktam ir 2024 m. birželio 17 d. teisiamajame posėdyje peržiūrėtam vaizdo įrašui, visuose vaizdo įrašuose vaizdas stringa tose pačiose vietose (17:55:19 val. ir 17:56:13 val.), taip pat neperžiūrimi vaizdo įrašai, identiški 20 pastraipoje aprašytam vaizdo įrašui automobilių stovėjimo aikštelėje prie namų.

32. S. V. 2023 m. kovo 16 d. pareiškime informuoja apie tai, kad 2023 m. kovo 16 d., apie 17 val. 20 min. ji atvyko pas buvusį sugyventinį A. V., adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo pasiimt jų bendrą dukrą E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, buto koridoriuje A.V. tyčia dešine koja spyrė jai į kairę šlaunį, po to jai nuėjus į dukros miegamąjį kambarį, A.V. tyčia sugriebė jai (S. V.) už plaukų (kuria ranka nepamena), plaukus ėmė tempti, jai nubėgus į balkoną, A. V. atbėgo iš paskos ir tyčia sugriebęs dešine ranka jai už kaklo, nustūmė ją ant miegamosios lovos, ant kurios ji nukrito. Atsikėlusi nuo lovos, nubėgo į dukros kambarį ir iššoko pro ten esantį langą, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Tokie buvusio sugyventinio A. V. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 15-18).

33. S. V. 2023 m. birželio 16 d. pareiškime nurodyta apie tai, kad 2023 m. birželio 16 d. apie 09 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jai išėjus iš sporto klubo, prie jos automobilio stovėjo buvęs sugyventinis A. V., kuris jai grasino nužudyti, pasakydamas: „aš tave užmušiu“ bei sutrikdyti sveikatą. Jos manymu grasinimai realūs (1 t., b. l. 124-125).

34. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2023 m. kovo 16 d. apie 17 val. 20 min. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos buvęs sugyventinis A. V.. Su buvusiu sugyventiniu jie turi bendrą dukrą E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurią ji turėjo pasiimti. Atvykus minėtu adresu, į butą įleido A. V.. Ji aprengė E. V., susirinko jos daiktus ir jau ruošėsi išeiti iš buto, kai A. V. pradėjo jai sakyti: „pasikalbėkime“, dukrą parveš jis pats, taip pat norėjo, kad pasirašytų jam dokumentus. Ji atsakė, kad dukros nepaliks, pasiims su savimi ir jos važiuos namo, nieko nepasirašinės. Jai išeinant pro buto duris, sugyventinis sugriebė už jos striukės ir traukė atgal į butą, įtraukęs ją į butą, uždarė duris, kurias užrakino ir įsidėjo raktą į kišenę, kad ji negalėtų išeiti iš buto. Tada koridoriuje tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes A. V. jos neišleido iš buto, pats užsidėjo virvę ant kaklo ir ėmė jai grasinti, kad eis pasikarti, taip pat bandė kitą virvės galą pririšti jai prie kojos, kad ji eidama į kitą kambarį patemptų virvę, ko pasėkoje jis taip pasikartų, tačiau jam pririšti tos virvės nepavyko. Ji reikalavo, kad išleistų ją su dukra iš buto ir čia per prievartą jos nelaikytų. Ji norėjo pasiimti savo dukrą ant rankų, tačiau A. V. jai to padaryti neleido, ji pastūmė sugyventinį į šalį ir pasiėmė savo dukrą ant rankų, ko pasėkoje A. V. tyčia iš dešinės kojos spyrė jai į kairę šlaunį, ji jam nieko nesakė. Nuėjo į virtuvę norėdama pro langą išsikviesti pagalbą, tačiau to padaryti jai nepavyko. Iš virtuvės nuėjo į dukros kambarį, o iš paskos atėjo A. V. ir priėjęs jai iš už nugaros, tyčia sugriebė jai už plaukų (kuria ranka nepamena) ir juos ėmė tempti, ji jam nieko neatsakė, nubėgo į kitame kambaryje esantį balkoną. A. V. atbėgo iš paskos ir tyčia sugriebęs dešine ranka jai už kaklo, tyčia nustūmė ją ant miegamosios lovos, ant kurios ji nukrito. Nustūmusi A. V. nuo savęs, ji atsikėlė nuo lovos ir nuėjusį į dukros miegamąjį kambarį, iššoko pro ten esantį langą, kad galėtų paprašyti pagalbos. Kadangi lauke nesutiko žmonių, kurie galėtų jai padėti, nubėgo pas kaimyną, kurio duomenų pasakyti negali, buto numerio taip pat nežino, pabeldė į duris ir paprašė, kad duotų telefoną paskambinti pagalbai. Iškvietusi pagalbą, ėjo pas savo buvusį sugyventinį atgal į butą, kad galėtų pasiimti iš ten likusią dukrą, tačiau jai atėjus į laiptinę, sugyventinis su dukra ant rankų išbėgo į lauką ir nubėgo link savo automobilio „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji nubėgo paskui jį ir pribėgusi bandė iš jo pasiimti dukrą. Sugyventinis ją pastūmė, o dukrą įsisodino į automobilį, užrakino duris. Kol jis ėjo link priekinių vairuotojo durelių, ji bandė atrakinti automobilio dureles, kad galėtų pasiimti dukrą, tuomet jis sugriebė už jos rūbų ir ėmė ją stumti nuo automobilio. Ji apibėgo į kitą automobilio pusę, atsidarė duris ir jai imant iš automobilio ten sėdinčią dukrą, A. V. atėjęs jai iš nugaros, tyčia sugriebęs jai už plaukų, juos ėmė tempti, norėdamas ją ištraukti iš automobilio. Jai pavykus pasiimti dukrą iš automobilio, ji nubėgo į savo automobilį, o A. V. įlipo pas ją į automobilį, kažką norėdamas pasakyti, po to išlipo iš jos automobilio. Ji nieko nelaukusi užsirakino automobilyje, kad jis nebegalėtų įlipti. Sėdėdama automobilyje pamatė, kad sugyventinis nuėjo atgal į butą. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo iki kaimynės, kuri buvo netoliese ir paprašė telefono, tačiau kaimynė nedavė, todėl nuėjo pas tą patį kaimyną, pas kurį buvo nuėjus prieš tai paprašyti pagalbos, iš jo telefono ji paskambino tėčiui ir paprašė, kad kažkas iš artimųjų atvažiuotų pas ją, kol atvyks policija. Minėtais veiksmais buvęs sugyventinis A. V. smurtaudamas prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą. Su A. V. kartu nebegyvena jau apie (duomenys neskelbtini) mėnesius, bendro ūkio kartu taip pat nebeveda. Turi tik bendrą dukrą E. V., dėl kurios buvo įvykusi mediacija, kad dėl dukros susitartų draugiškai be teismo, dukrai buvo priskirti alimentai ir susitarta dėl dienų, kuriomis A. V. galės būti su dukra. Anksčiau A. V. taip pat buvo prieš ją smurtavęs, tačiau niekada į policiją nesikreipdavo, nes ji jam atleisdavo. Nori, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė nesiartinti, nes ji A. V. bijo. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 35-38).

35. Nukentėjusioji S. V. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus ir patikslino, kad pas A. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurioje vaizdo įrašai išlieka iki trijų mėnesių, po to ant jų automatiškai įsirašo nauji vaizdo įrašai. Jos žiniomis A.V. 2023 m. kovo 16 d. vaizdo įrašus (bent tą dalį, kurioje matyti jo naudojamas fizinis smurtas prieš ją) ištrynė, kuriuose užfiksuotas visas jų konfliktas, kurio metu buto koridoriuje (nes vaizdo kamera apima koridoriaus ir virtuvės patalpų dalį) A. V. tyčia dešine koja jai spyrė vieną smūgį į kairės kojos šlaunį, dėl ko ji juto momentinį fizinį skausmą, kuris truko iki minutės laiko, kraujosruva ant šlaunies nesusidarė. Taip pat nori paminėti, kad vaiko kambaryje, kurio vaizdo kamera įrengta svetainės kambaryje neapima, kai A.V. jai tempė už plaukų, jo tyčios jai pešti už plaukų nebuvo, tik taip jam gavosi, nes jis griebdamas jai iš už nugaros už jos vilkimos striukės kalnierio, kartu patempė ir už plaukų, dėl to patempimo už plaukų tuo metu ji fizinio skausmo nejuto. A.V. jai už striukės kalnierio griebė ir tempė dėl to, kad ji pro vaiko kambario langą, kurį norėjo atsidaryti, neišsikviestų pagalbos. Taip pat nori paminėti, kai ji nubėgo į miegamąjį kambarį, kuriame yra balkonas, jai tik pradarius balkono duris, jis balkono duris dešine ranka uždarė, po to dešine ranka ją nustūmė ant lovos. Krisdama ant lovos ji fizinio skausmo nejuto, jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Patikslina, kad visais minėtais epizodais, kai A.V. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pas jį kairė ranka nuolat užimta, nes ant tos rankos jis laiko ir nešioja jų dukrą E.. Grįžtant prie to epizodo, kai miegamajame kambaryje ją A.V. nustūmė ant lovos, ji atsikėlusi nuo lovos nueina į svetainės kambarį, iš kurio galima patekti į vaiko kambarį, į svetainės kambarį ateina iš paskos ir A.V., ji visa supykusi dėl jo tokio elgesio su ja ir dėl to, kad verkia vaikas, bandė iš jo pasiimti vaiką, bet jis jai dukros nedavė, jis nuolat ją stūmė dešine ranka į šoną, kai ji bandydavo iš jo pasiimti vaiką, todėl supykusi dėl to pastūmimo, ji jam spyrė dešine koja, o ar pataikė nepamena, jei ir pataikė, nežino net kur, nepamena net kur jam spyrė. Po to ji pabėgo į vaiko kambarį, A.V. tuo metu jos nebesivijo ir ji iš vaiko kambario pro langą (butas pirmame aukšte) iššoko į kiemą, kad išsikviesti pagalbą. Būdama pas A.V. bute, ji šaukėsi pagalbos, bet ar kas girdėjo iš kaimynų, nežino, telefonu pagalbos išsikviesti ir iš buto išeiti negalėjo, nes telefoną, kurį jai buvo nupirkęs A.V. ir buto raktus buvo atidavusi A.V. (atidavė telefoną ir raktus dar prieš visą konfliktą, kai įėjo į buto vidų pasiimti vaiko), o A.V. buto duris buvo užrakinęs ir raktus įsidėjęs į kišenę. Taip pat nori paminėti, kad pas A.V. bute, vaiko kambaryje įrengta vaizdo kamera, kuri fiksuoja kiemo dalies (būtent tos teritorijos dalies, kur A.V. laiko savo automobilį) teritorijos vaizdą, tad kas vyko kieme prie jo automobilio 2023 m. kovo 16 d. turėtų būti nufilmuota, jei jis to vaizdo įrašo neištrynė. Kai A.V. ją pastūmė prie savo automobilio „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kieme, jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Jai momentinis fizinis skausmas, kuris truko kelias minutes, buvo sukeltas tuo metu, kai ji iš A.V. automobilio pasiėmė dukrą, o A.V. atėjęs jai iš nugaros tyčia dešine ranka sugriebęs jai už plaukų, juos ėmė tempti, norėdamas ją ištraukti iš automobilio. Su A.V. kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2023 m. sausio, išsiskyrė dėl jo naudojamo psichologinio smurto jos atžvilgiu, kuris pasireiškė nuolatine liguista kontrole visur, jis kontroliuodavo kur ji eina, su kuo eina, drausdavo be jo išeiti iš namų, kontroliuodavo jos aprangą, be jo žinios ir leidimo negalėjo dėvėti nei atvirų drabužių, nei sijonų, nei darytis makiažo. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš, sutiktų su A.V. taikytis, jei jis savo kaltę pripažintų, jos atsiprašytų ir pasižadėtų jos atžvilgiu nebenaudoti psichologinio ir fizinio smurto (1 t., b. l. 39-42).

36. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje S. V. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2023 m. kovo 16 d. S. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas S. V. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasėkoje pašalinės jėgos poveikyje. A. V. veiksmai sukėlė S. V. fizinį skausmą (1 t., b. l. 56).

37. Iš tyrėjos S. J. tarnybinio pranešimo „Dėl paaiškėjusių aplinkybių“ matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nukentėjusioji S. V., gim. (duomenys neskelbtini), į BPC skambino 2023 m. kovo 16 d. 17:58 val. (policijos registruojamų įvykio registre pranešimo registracijos numeris ROIK(duomenys neskelbtini)) iš kaimyno V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pil. V. M., šis nurodė, kad dėl neįgalumo pats atvykti į apklausą negali, pageidauja būti apklausiamas namuose (1 t., b. l. 57-66).

38. Policijos registruotų įvykių žiūryklėje (ROIK(duomenys neskelbtini)) fiksuotas 2023 m. kovo 16 d., 17.58 val. pranešimas, kad pranešėja S. V. atvyko (duomenys neskelbtini) pasiimti savo dukros (duomenys neskelbtini) amžiaus, bet draugas neatiduoda, apsirišo kaklą virve ir grasina pasikarti. Draugas smurtavo prieš pranešėją dėl ko ji iššoko per langą nuo jo. Draugas liko vienas su dukrele namuose apsivyniojęs virve kaklą. Skiltyje „papildoma informacija apie patikrinimą“ parašyta: „2023-03-16 18:22 P1165 NVRS. Kita. Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko S. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog jos sugyventinis A. V. nenorėjo atiduoti jos vaiko E. V. ir jiems atvykus vyriškis pabėgo“ (1 t., b. l. 59).

39. Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gautas 2023_03_16_(duomenys neskelbtini) pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuris perklausytas, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį pranešė S. V., kuri pasakė ir į operatoriaus paklausimus atsakė: „laba diena norėčiau policijos, nes smurtas“; „(duomenys neskelbtini)“; „ėėė aš atvažiavau dukrytės pasiimt, draugas neduoda dukrytės, apsirišęs virve kaklą, tąso ir mane ir dukrytės man neduoda, dukrytė verkia namuose“; „pusantrų“; „nes smaugtis nori, man liepė smaugt jį“; „jam turbūt bus reikalinga žinokit, nes nežinau kas čia pas jį galvoj darosi“ (į paklausimą, ar reikalinga greitoji). BPC: supratau, bet jisai ta prasme užsidaręs namuose? ar kaip; S. V.: „dabar taip, nes aš per langą iššokau“; „ne tik jisai ir dukrytė“; „taip, nes jis duris užrakinęs“; „gerai būtinai, bet žinokit negaliu, nes aš kaimyno paprašiau telefono, nes aš jam telefoną atidaviau dėl to, kad liepė“ (1 t., b. l. 76-78).

40. A. V. ikiteisminiam tyrimui pateikė vaizdo įrašą, kuris 2023 m. birželio 27 d. peržiūrėtas, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe fiksuojama įrašo data ir įrašo pradžios laikas (16-03-2023 17:48:45). Vaizdo įraše matoma S. V. (ilgi, šviesūs, į kasą surišti plaukai, tamsios spalvos trumpa striukė, mėlynos kelnės) ir A. V. (tamsios spalvos rūbai, akiniai, ant kaklo oranžinės spalvos panašus į virvę daiktas). Matosi kaip A. V. eina link koridoriaus, iš paskos eina S. V.. Abu vienas kitam kažką sako, bet ką sako nesigirdi, nes vaizdo įrašas be garso. Koridoriuje matosi stovintis mažas vaikas. Matosi, kad vaizdo fiksavimo kamera sukasi pagal judančius asmenis. 17:48:2 S. V. sugriebia A. V. už kairės rankos ir pastumia jį link koridoriaus, po ko A. V. pasiima ant rankų vaiką. S. V. tiesia į vaikas rankas, bet A. V. nueina su vaiku (kur nueina A. V. nesimato). S. V. pereina kambarį, kur nueina nesimato. A. V. nuo koridoriaus pusės ateina su vaiku ant rankų į kambarį, pereina kambarį, kur nueina nesimato, kamera nefiksuoja. 17:49:14 A. V. grįžta, nueina su vaiku ant rankų link koridoriaus, iš paskos ateina S. V.. S. V. bando paimti iš A. V. vaiką, bet šis neleidžia pasisukdamas į S. V. dešine kūno puse. S. V., toliau bando paimti vaiką iš A. V., kuris laiko vaiką ir neleidžia S. V. jo paimti. A. V. dešine ranka atsistumia, o S. V. dešine koja spiria A.V. į sėdmenis. Matosi, kad A. V. kažką sako S. V., o ši atsako. A. V. su vaiku ant rankų pereina kambarį ir kur nueina nesimato. S. V. nueina į patalpą, kurios matosi atidarytos durys, po ko nei A. V., nei S. V. nesimato. Paskui matosi, kaip A. V. nueina į tas pačias patalpas, į kurias nuėjo S. V.. 17:50:00 grįžta A. V.. Matosi kaip iš patalpos ateina S. V., kuri praeina kambarį, kur nueina nesimato, A. V. nueina iš paskos. Kamerai pasisukus matosi, kaip abu asmenys vėl nueina link koridoriaus, po ko vaizdo įrašas baigiasi. Įrašo trukmė 01.20 min. (1 t., b. l. 107-109).

41. 2023 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Matomas mėlynos spalvos automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio dešinėje pusėje stovi tamsios spalvos automobilis. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 135-140).

42. Tarnybiniame pranešime „Dėl vaizdo stebėjimų kamerų“ nurodoma, kad dirbant su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Nuėjus iki apsaugos posto, apsaugos darbuotojas paaiškino, kad per vaizdo stebėjimo kameras šiek tiek matosi kas vyko. Pasiteiravus pas ką kreiptis dėl vaizdo stebėjimo kamerų, apsaugos darbuotojas nurodė, kad reikia kreiptis pas PC (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotoją V. N.. Pabendravus su V. N., pastarasis paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi 14 d. ir reikalui esant pateiks filmuotą vaizdo medžiagą (1 t., b. l. 141, 142).

43. 2023 m. liepos 3 d. užpildant savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą buvo paimta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais. 2023 m. rugsėjo 5 d. peržiūrint skaitmeninėje laikmenoje pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta: vaizdo įrašo viršuje kairiajame kampe fiksuojama data ir laikas 2023-06-16 08.36 val., įrašo trukmė 3 min. 59 s., fiksuojama vieta – automobilių stovėjimo aikštelę, esanti prie PC (duomenys neskelbtini), netoli sporto klubo „(duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, jame ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos nėra, todėl vaizdo įrašo aprašinėti užpildant apžiūros protokolą netikslinga (1 t., b. l. 152, 153). 2024 m. birželio 26 d. teisiamajame posėdyje prokurorės prašymu buvo peržiūrėtas minėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 3:59 min. Vaizdo įrašas spalvotas, be garso, ekrano dešinėje pusėje viršuje rodomas data ir laikas. Vaido įraše filmuojama PC (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė, ekrano dešinėje, viršuje stovi S. V. tamsios spalvos automobilis ir šalia A. V. tamsios spalvos automobilis atidarytomis vairuotojo durelėmis. Vaizdo įrašas prasideda 2023 m. birželio 16 d. 8:36 val. Vaizdo įraše matyti, kaip 8:36:34 iš savo automobilio išlipa A. V., kažką laikydamas kairėje rankoje ir atsitūpia prie S.V. automobilio kairės pusės galinio rato, tupi iki 8:38:33 val., ką daro tupėdamas, nesimato, tada vėl įlipa į savo automobilį ir sėdi jame. Vaizdo įrašas baigiasi 8:39:59 val.

44. Nukentėjusioji S.V. parodė, kad 2023 m. birželio 16 d. apie 09.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai išėjus ir sporto klubo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prie jai priklausančio automobilio „VOLVO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi buvęs sugyventinis A. V.. Jai priėjus prie minėto automobilio, buvęs sugyventinis A. V. pradėjo jai sakyti „prisipūsk ratą, kad čia tik įspėjimas, aš tave užmušiu žertva, mane susargdinai“. Tai pasakęs A. V. liepė jai sėsti pas jį į mašiną. Ji nesėdo, iškart pradėjo skambinti sesės vyrui bei policijos pareigūnams. Pamatęs, kad ji kažkam skambina, A. V. išvažiavo savo automobiliu „VOLVO V70“, valst. Nr. JMJ, skaičių neatsimena, kur išvažiavo, ji nežino. Po išvažiavimo A. V. jai nei rašė, nei skambino. Jie turi vieną bendrą vaiką. Su A. V. skiriasi apie pusę metų, per tuos pusę metų jisai ją kiekvieną dieną persekioją po darbo, po sporto salės, po apsipirko parduotuvėje ir toks jo elgesys ją gąsdina. Ji bijo dėl savo sveikatos ir vaiko, kad ko nors nepadarytų. Iš A. V. yra sulaukus ankščiau grasinimo, kad važiuojant užkirs kelią ir pasistengs, kad tuo metu dar ir nuo kelio nuvažiuotų. Buvo jau ir ankščiau kreiptasi į policiją dėl jo elgesio, jį policijos pareigūnai buvo oficialiai įspėję dėl jo elgesio, bet jisai toliau ignoravo įspėjimus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteismini tyrimą ir buvusį sugyventinį A. V. nubausti įstatymu numatyta tvarka, kad jis toliau taip nebesielgtų ir leistų jai ramiai gyventi (1 t., b. l. 156-158).

45. Nukentėjusioji S. V. papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad kai buvęs sugyventinis A. V. 2023 m. birželio 16 d. jai grasino žodžiu ją nužudyti, įvykio metu liudininkų nebuvo. A. V. grasinimus laiko realiais, nes jis jos atžvilgiu buvo naudojęs fizinį smurtą, yra neprognozuojamas, nuolat ją persekioja pasirodydamas jos darbovietėje, prie namų, sporto klube, skambinėja telefonu, rašo žinutes. Dėl 2023 m. birželio 16 d. prie sporto klubo, automobilių stovėjimo aikštelėje nuleistos jos automobilio kairės pusės galinės padangos įtaria tik A. V., nes jis buvo prie jos automobilio ir laukė, ji galvoja, kad A.V. taip pasielgė siekdamas ją dar labiau įbauginti. Dėl padangos nuleidimo, jai jokia žala nepadaryta. Taip pat nori paminėti, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. A. V. atėjo pas ją į darbovietę, ji dirba padalinių vadove UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs ją vadino (duomenys neskelbtini), sakė, kad ją užmuš, nesakė, kokiu būdu ir ką padarys nesakė. Įvykio metu liudininkų nebuvo, ji dirbo viena, buvo keletas klientų, bet jie stovėjo atokiau, tad jų pokalbio negirdėjo. Patalpa filmuojama, bet garso įrašo vaizde nėra. Esant reikalui vaizdo įrašą galės pateikti. Dėl 2023 m. rugsėjo 3 d. įvykio per e.policija.lt rašė pareiškimą, pageidauja, kad dėl A. V. grasinimo ją užmušti, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, nes jis neprognozuojamas, ją nuolat persekioja, rašinėja bendriems pažįstamiems, ar būtų norinčių, kad ją kas užmuštų ir panašiai. Dėl įvykių civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 159-162).

46. Nukentėjusioji S. V. papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad 2023 m. kovo 16 d. jai dešinėje plaštakoje nubrozdinimas atsirado po to, kai A. V. ją už plaukų tempė nuo automobilio, iš kurio norėjo išsikelti dukrytę, ir ji ranką užsigavo į automobilio dureles, dėl to juto fizinį skausmą. Taip pat patikslina, kad 2023 m. birželio 16 d. A. V. jai išsakytus grasinimus „prisipūsk ratą, kad čia tik įspėjimas, aš tave užmušiu žertva, mane susargdinai“ laiko realiais. Jo išsakytų žodžių realumą patvirtina jo pačio veiksmai, kurie ją dar labiau išgąsdino ir įbaugino, kai A. V. 2023 m. birželio 19 d. E. I. parašė „messengeriu“, kad ieško, kas ją galėtų nužudyti ar sudeginti jos namus, automobilį. Pamačiusi tokius A. V. susirašinėjimus su E. I. ji labai išsigando, gyvena nuolatinėje baimėje, ne tik dėl savęs, bet ir dukros, savo tėvų, pas kuriuos ji gyvena. Taip pat prašo dėl A. V. 2023 m. rugsėjo 3 d. jai darbovietėje išsakytų grasinimų, kad ją užmuš, pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jis neprognozuojamas ir realiai savo grasinimus gali įvykdyti. Dar nori patikslinti, kad A.V. 2023 m. rugsėjo 3 d. atėjęs pas ją į darbovietę iškart pokalbį pradėjo sakydamas „Aš tave užmušiu“, tai pakartojo viso du kartus (tik atėjęs ir išeidamas), o po to sekė keiksmažodžių lavina jos atžvilgiu, vadino „valkata“, (duomenys neskelbtini) ir kitais žodžiais, kurių jau nepamena. Jis pas ją darbovietėje užtruko apie 5 minutes visą laiką koliodamas ją, fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Nori paminėti, kad po paskutinės jos apklausos 2023 m. rugsėjo 27 d., A.V. nebuvo nurimęs nei dienos, tai rašo jai įžeidžiančio pobūdžio žinutes, tai siunčia fotonuotraukas, kad pats žudysis, nuotraukose matosi, kad prie automobilio vairo vartoja alkoholį, kad važiuoja didesniu nei 200 km greičiu, tai vis pasirodo prie jos darbovietės, namų, sporto klubo, kuriame ji lankosi, seka jos automobilį savu automobiliu jai važiuojant į namus po darbo, tai būna seka iš paskos, arba aplenkia ir blokuoja jai kelią. Datų ir laikų, jai A. V. rašytų sms, el. paštu laiškų, persekiojimo nenurodys, nes nepamena, bet ji visą tai fiksavo filmuodama, fotografuodama, išsisaugodama jo jai siųstas visas žinutes, el. laiškus ir, esant reikalui, galės pateikti teisme su datomis ir laikais, tik patikslina, kad juose nėra jai išsakytų grasinimų ją nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą, jose tik įžeidinėjimai, manipuliacijos dėl vaiko globos, kad grįžtų su vaiku pas jį ir kartu gyventų, arba siunčia garso įrašus, kuriuose girtas verkia, ją įžeidinėja, kaltina, kad jį savo elgesiu (kokiu nenurodo) žudo. Jai turtinė žala dėl sukelto fizinio skausmo 2023 m. kovo 16 d. nepadaryta, padaryta fizinė žala, dėl grasinimų ją nužudyti turtinė žala nepadaryta, padaryta moralinė žala, civilinį ieškinį teiks teisme (1 t., b. l. 163-166).

47. S. V. el. paštu atsiuntė ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei išrašus A. V. susirašinėjimo su E. I.. Apžiūros protokole fiksuoti susirašinėjimo fragmentai, kuriuose (A. V.) rašyta:

- Seni as alga gavau 1 valandai 600 minimumas ta minimuma iskart advokatui perdaviau pats nzn per ta debile boba is ko man begyvent žiauru man nei valgyt nebeturiu saibu menesio nei puse nepraeja (necenzūriniai žodžiai) turesiu tikrai paduosiu seni ta tracoka ne keli simtai juk bet bazaru bazaras plikas basas vapse pats

-Man tai (necenzūriniai žodžiai)konkreciai, (necenzūriniai žodžiai) neislis galai pasalinkit ja bus visiems (necenzūriniai žodžiai)

-(necenzūriniai žodžiai) tai pabruzink vietiniu kokiu kad masina ar hata padegtu bent

-Man jin ant tiek (necenzūriniai žodžiai)nuzudyt reik jau (1 t., b. l. 172-180).

48. Liudytojas E. I. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis apie (duomenys neskelbtini) metus pažįsta A. V., su juo nėra artimi draugai, tik pažįstami. S. V. jis nepažįsta, nėra jos matęs, tik jam žinomas tas faktas, kad ji buvusi A. V. sugyventinė. Jam nežinoma, kodėl ir kada A.V. su S.V. išsiskyrė ir kartu nebegyvena, kaip ir nežinoma, kokie jų tarpusavio santykiai buvo iki skyrybų ir kokie jie yra šiuo metu. Su A.V. jis susipažino per jų bendrus pažįstamus draugus. Jis „Facebooke“ turi susikūręs paskyrą, kurioje užsivadinęs „E. I.“. 2023 m. birželio 19 d. 13:29 val. „Messengerio“ programėlėje jis susirašinėjo su A. V., kur jo teiravosi dėl skolos, nes A. V. jam skolingas pinigų. Susirašinėjimo metu A.V. jam parašė, gal žino, kas galėtų padegti S. V. namą ar automobilį, nes ji (S.V.) jį tiek užkniso, kad ją reiktų nužudyti, ji jam sveikatą sugadino. Jis (E. I.) atrašė, kad svetimomis ligomis neserga, neapsikrauna ir jei kažką mąsto, tai tegul tai daro be jo (E. I.). Po jo (E. I.) tokio atsakymo jis (A. V.) atrašė, kad juokauja. Kadangi jis A. V. artimai nepažįsta, tad neįsivaizduoja, ar jo tokie pasisakymai realūs, ar jis tikrai juokavo, tačiau tą susirašinėjimą su A.V. persiuntė S.V. sesės vyro broliui P.P., kuris tą susirašinėjimą perdavė S.V., o S.V. policijai (2 t., b. l. 3-6).

49. Liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jis yra S. V. tėtis. S. V. su savo mažamete dukra nuo (duomenys neskelbtini) gyvena pas juos – savo tėvus, (duomenys neskelbtini) S.V. su jais kartu pradėjo gyventi po to, kai 2023 m. kovo 16 d. jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo jos buvęs sugyventinis A. V.. Apie įvykį jis žino iš dukros pasakojimų, kad A.V. jai pešė už plaukų, bandė kartis dukros akivaizdoje, tačiau tikslių įvykio aplinkybių nežino, jis tik pamena, kad tą vakarą S.V. pasiprašė parsivežti ją iš (duomenys neskelbtini) su vaiku. Pamena, kad atvykus pasiimti, S.V. buvo labai susijaudinusi, verkė, išsigandusi, nepamena, ar buvo kokių smurto žymių. A.V. pažįsta nuo 2015 m., kai jis pradėjo bendrauti su jo dukra. Jo artimai nepažįsta, retai matydavo, nes kai nuvykdavo lankyti dukros, jo nebūdavo namuose, jis tai dirbdavo, ar tai buvo išėjęs su draugais, tad jo charakterizuoti negali. S.V. su A.V. gyveno ir bendrą ūkį vedė apie (duomenys neskelbtini) metus, per tą laiką du kartus buvo su juo išsiskyrusi ir grįžusi gyventi į namus, tačiau vis susieidavo, kai A.V. jos atsiprašydavo ir jie susitaikydavo. Šiai dienai jie visi pavargę nuo A.V. persekiojimo S.V.. Iš S.V. pasakojimų jam žinoma, kad A.V. ją nuolat persekioja, tai pasirodo jos darbovietėje, tai nuvažiuoja ir S.V. laukia prie sporto klubo, naktimis atvyksta į jų kaimą ir stebi jų namus, domisi, ką veikia S.V.. Jis yra bendravęs su A.V. ir klausęs, kodėl jis persekioja S.V., tai jis jam tepasakė, kad tegul S.V. atiduoda jam auginti vaiką, atsisako alimentų. Jam tekę skaityti A.V. rašytas žinutes S.V., kurių jau išsisaugojęs neturi, kuriose jis S.V. vadina necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip (duomenys neskelbtini), reikalavimai, kad jam ji atiduotų vaiką ir panašiai. Jis nėra asmeniškai girdėjęs, kad A.V. grasintų S.V., tik jam dukra S.V. pasakojo, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų nužudyti S.V. arba sudegintų jų namus, kuriuose gyvena S.V. su savo dukra. A.V. tėvų jis nepažįsta, su jais nėra bendravęs, nežino, kokia jų pozicija dėl tokio jų sūnaus netinkamo elgesio (1 t., b. l. 183-186).

50. Liudytojo apklausos metu V. V. parodė, kad ji yra S. V. mama. S. V. su savo mažamete dukra nuo 2023 m. sausio gyvena kartu su ja ir savo tėčiu, adresu (duomenys neskelbtini) Iki to apie (duomenys neskelbtini) metus dukra S.V. gyveno ir bendrą ūkį vedė su savo dabar jau buvusiu sugyventiniu A. V., jo tėvų bute, (duomenys neskelbtini), adreso nepamena. Ji artimai A.V. nepažįsta, per tuos metus yra tik kelis kartus jį mačiusi ir bendravusi, tad jo charakterizuoti negali, nes realiai jo nepažįsta, kaip ir nepažįsta jo tėvų ir su jais nėra bendravusi. Jai yra žinoma, kad 2023 m. kovą, tikslios datos jau nepamena, A.V. S.V. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Apie įvykį žino iš dukros pasakojimų, kad A.V. ją užrakino bute, atėmė telefoną, neišleido iš namų, norėjo pasikarti, kad jai pešė už plaukų, stumdė. Pamena kai sutuoktinis parsivežė S.V. su vaiku į namus, S.V. buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, visa susijaudinusi, o ar kokių smurto žymių buvo, jau nepamena. Iš S.V. pasakojimų jai žinoma, kad A.V. ją S.V. nuolat persekioja, tai pasirodo prie namų, tai jos darbe, tai prie darželio, tai prie sporto klubo. Jai teko skaityti A.V. rašytas žinutes S.V., kuriose jis S.V. vadina necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip (duomenys neskelbtini). Ji nėra asmeniškai girdėjusi, kad A.V. grasintų S.V., nes jis prie jų, atvykęs pasiimti vaiką, elgiasi mandagiai ir ramiai, tik jai dukra S.V. pasakojo, kad A.V. ieško žmogaus, kuris galėtų nužudyti S.V. (1 t., b. l. 189-192).

51. 2023 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) apskr. VPK buvo gautas prisistačiusios UAB (duomenys neskelbtini), kuri nurodo, kad S. V. darbovietėje žinoma, jog A. V. grasina S. V., agresyviai nusiteikęs buvo atvykęs ir 2023 m. liepos 5 d., 20.30 val. (2 t., b. l. 7, 8).

52. 2023 m. rugsėjo 3 d., 13.04 val. policijos portale policija.lt registruotas S. V. pranešimas: „Asmuo prisistatęs. Atvyko į darba ir pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiai bei grasinti kad mane užmuš“. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9- 12).

53. 2023 m. spalio 24 d., 08.44 val. S. V. el. paštu persiuntė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui išrašus el. laiškų, gautų iš A. V., laikotarpyje nuo 2023 m. spalio 23 d., 18.35 val. iki 2023 m. spalio 24 d., 08.37 val. Laiškuose yra daug įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių, taip pat sakinys: „Pakliusi man pi akim pideraste iškart nuplota busi“ (2023-10-24, 08.35 val.). Atsiųsta nuotrauka „Alitos“ putojančio gėrimo nuotrauka su tekstu „Ai pajbat prilupsiu už vairo kas man man px man jau viskas noriu mirt“ (19.54 val., datos nėra). Kita nuotrauka, kurioje matomas automobilio spidometras, rodyklė ties 200 km/val. greičiu, prietaisų skydelyje matomas laikas: 14:32, prie nuotraukos tekstas: „Verkiu ir sakau mirt tenoriu“ (atsiųsta14:34 val., datos nėra) (2 t., b. l. 13- 22).

54. Liudytojo apklausos metu L. V. parodė, kad ji yra A. V. mama. A.V. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metai atskirai nuo jų, jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) metus ji pažįsta A.V. buvusią sugyventinę S. V., kuri su A.V. gyveno jai priklausančiame bute iki 2023 metų pradžios, po to jie išsiskyrė, S.V. grįžo gyventi su vaiku pas savo tėvus. Nežino, dėl ko sūnus su S.V. išsiskyrė. S.V. su A.V. turi bendrą dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. Kol gyveno S.V. su A.V., jie prie jų vienas su kitu elgėsi gražiai, per šventes juos aplankydavo, apie konfliktus A.V. jai nieko nėra pasakojęs, tik S.V. yra pasibėdavojusi, kad kai gimė vaikas, A.V. jai mažai padeda dėl vaiko priežiūros, laiką leidžia garaže dirbdamas. Apie konfliktus S.V. nėra pasakojusi. Su S.V. jų santykiai buvo draugiški, mandagiai bendraudavo ir šiuo metu jų santykiai yra geri, bendrauja tiek, kas liečia anūkę, jos nekonfliktuoja. S.V. tėvelius pažįsta iš matymo, yra kelis kartus bendravę, ryšių su jais nepalaiko. A.V. yra uždaro būdo, jautrus, mažai bendraujantis, nieko nepasakojantis apie savo asmeninį gyvenimą. Jai nėra žinoma, kad A.V. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš S.V.ar jai grasinęs nužudyti, taip pat nieko nežino apie tai, kad A.V. ją persekiotų, jei jis ją ir persekioja, tai taip elgiasi norėdamas susigrąžinti S.V. su vaiku, nes jis yra prašęs šių metų pavasarį, kad ji (L. V.) padėtų jam susigrąžinti S.V., nes jis ją myli, be jos jam nėra gyvenimo. Kaip ji tą turėtų padaryti jis jai nepasakė, bet iš jo suprato, kad jis nori, kad ji pakalbėtų su S.V. ar jos tėvais. Kadangi S.V. ir A.V. suaugę žmonės, ji į jų gyvenimus nesikiša (1 t., b. l. 195-198).

Dėl veikų kvalifikavimo

55. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

56. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta teisinė atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018, 2K-269-303/2020 ir kt.). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

57. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip tokius išsakytus žodžius ir/ar elgesį atliekamą jo atžvilgiu suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-94/2013, Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-553-942/2015, Nr.2K-238-699/2016, Nr. 2K-172-788/2017).

58. Kaltinamasis A. V. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino, dėl visko kaltino S. V., pats nurodė jokių smurtinių ar ginančių veiksmų neatlikęs, nurodė, kad nukentėjusiosios nepersekiojo, šalia atsirasdavo netyčia, žinutes rašydavo iš pykčio ir liūdesio.

59. Dėl 2023 m. kovo 16 d. parodė, kad pats nieko blogo nedarė, S. V. viską išsigalvoja ir bando jį melagingai apkaltinti, durų jis nerakino, S. V. bet kada galėjo išeiti, virvės prie kojos jai taip pat nerišo, čia S. V. jį puolė ir smurtavo, ikiteisminio tyrimo metu, vėliau teismui pateikė vaizdo įrašą, nufilmuotą jo bute esančia kamera, kuriame užfiksuota, kaip S. V. jam spiria, įrašo trukmė 01.20 min (1 t., b. l. 107-109). Tuo tarpu S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, kaip atvažiavo pasiimti dukters, kaip A.V. užrakino duris ir jos neišleido, kaip rišosi virvę sau ant kaklo, bandė pririšti jai prie kojos, kad ji užveržtų kilpą, kaip einant prie buto langų kviestis pagalbos, A. V. sekiojo S. V. iš paskos, spyrė į kairę šlaunį, tempė už plaukų, buvo pargriovęs ant lovos, o S. V. iššokus per buto langą, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, atėjo su dukra, įsodino vaiką į šalia stovėjusį savo automobilį, neleido S. V. pasiimti dukters, stumdėsi su S. V., tampė S. V. už plaukų, dėl ko ji patyrė sužalojimą (užsigavo ranką į dureles), juto fizinį skausmą.

60. S. V. parodymus patvirtina, o A. V. parodymus paneigia 2024 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas (3 t., b. l. 121). Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. V. iš tiesų užrakina duris ir įsideda raktus į kišenę, nuolat kartoja, kad S. V. išleis tik tada, kai ji pasirašys jo duodamus dokumentus, kas paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji bet kada galėjo išeiti. Iš įrašo taip pat matyti, kad A. V. nuolat kelia balsą, grasina nukentėjusiajai ne tik, kad jos neišleis, bet ir kad sugriaus jos gyvenimą, kaltina ją jį žudant, suluošinus jį ir pan. Be to, įraše matyti, kad A. V. pats du kartus užsimauna virvę ant kaklo, antrąjį kartą dar ir bando virvės galą pririšti prie S. V. kojos, t. y. viskas vyksta būtent taip, kaip papasakojo nukentėjusioji, ir paneigia kaltinamojo versiją, kad S. V. jam liepė užsimauti virvę, pasikarti, o prie kojos virvės jis nerišo. Nors vaizdo įrašas nepatvirtina viso S. V. pasakojimo, nes kamera nefilmuoja kitų bute esančių patalpų, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Tuo tarpu A. V. elgesys ikiteisminio tyrimo metu pateikiant į bylą tik nedidelę dalį įrašo (1:20 min iš 37 min), kuriame užfiksuota tik kaip S. V. spiria A. V., nors kaltinamasis parodė, kad savo kompiuteryje visada turėjo visą įrašą, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės.

61. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo S. V. sukėlimo kaltinamasis A. V. savo kaltės nepripažino, teismo posėdyje parodė, kad už kasos S. V. netraukė, jokių pasekmių nesukėlė, priešingai, ji smurtavo prieš jį, atkreipė dėmesį, jog vaizdo įraše jokių įrodymų, kad jis smurtavo nėra, tvirtino, kad S. V. jį apšneka, nes kai traukė dukrą iš automobilio, jis sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje.

62. Nukentėjusioji dėl 2023 m. kovo 16 d. patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo automobilių aikštelėje parodė, kad po to, kai ji iššoko pro langą ir nubėgo pas kaimyną kviesti policijos, pamatė A. V. einantį su dukra automobilių aikštelėje. Jie nuėjo prie automobilio, ji norėjo pasiimti dukrą. Tada kaimynė pradėjo rėkti, ką jie ten daro ir kad neberėkautų. Tada ji apibėgus iš kitos automobilio pusės pasiėmė dukrą, nes A.V. ją buvo pasodinęs į vaikišką kėdutę ir jos neprisegė. Tada A.V. pradėjo nukentėjusiąją traukti už kasos, dėl ko ji užsigavo ranką į automobilio dureles. Dėl vaizdo įrašo paaiškino, kad jis yra užstrigęs būtent tuo momentu, kai ji apibėga automobilį iš kitos pusės ir traukia mergaitę iš automobilio.

63. Nors, kaip teigė A.V., į bylą pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis S. V. temptų už kasos, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta nuosprendžio 20 pastraipoje, iš tiesų vaizdo įrašas užstringa maždaug 30 sekundžių, o kai vėl pradeda rodyti, S. V. jau eina su dukra ant rankų link savo automobilio, o A. V. prieina prie automobilio ir uždaro atidarytas automobilio kairės pusės galines dureles. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina S. V. parodymus, kad ji apibėgo automobilį iš kitos pusės ir ištraukė mergaitę per automobilio kairės pusės galines dureles.

64. Apie tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje S. V. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2023 m. kovo 16 d. S. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas S. V. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasėkoje pašalinės jėgos poveikyje. A. V. veiksmai sukėlė S. V. fizinį skausmą (1 t., b. l. 56).

65. Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji būtų turėjusi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir specialisto išvada, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, todėl jais remiasi.

66. Pažymėtina, jog teismo posėdyje apklausta liudytoja I. R. parodė, kad viso konflikto automobilių aikštelėje metu A. V. (kurį liudytoja nuolat vadino ponu A.V. ) elgėsi labai ramiai, nekonfliktavo, o S. V. nuolat isterikavo, rėkė. Be to, pasak liudytojos, S. V. laikė dukrą ant rankų, po to savo noru atidavė ją A. V., o šis vaiką pasodino į automobilį. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jokio smurto nebuvo. Vis tik, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, A. V. nesielgė ramiai, priešingai, nervingai vaikščiojo po aikštelę, priėjus S. V., nekartą su ja apsistumdė, pati S. V. neperdavė vaiko A. V. savo noru, todėl akivaizdu, kad liudytojos parodymų byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtino. Be to, teismas neatmeta galimybės, kad liudytoja galėjo objektyviai nematyti A. V. veiksmų, nes liudytoja buvo kitoje automobilio pusėje. Atsižvelgiant į tai, teismas liudytojos I. R. parodymais nesiremia.

67. Visi anksčiau aptarti, tarpusavyje sugretinti bei atskirai įvertinti įrodymai nesuteikia teismui pagrindo remtis kaltinamojo A. V. pateikta įvykių versija, o būtent tuo, kad pastarasis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Įvertęs pirmiau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumą, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, t. y., stumdėsi su S. V., tampė S. V. už plaukų, ko pasėkoje S. V. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, – nežymus sveikatos sutrikdymas ir S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

68. A. V. kaltinamas 2023 m. kovo 16 d. apie 17.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), virve užsinėręs kilpą ant kaklo gąsdino S. V., kad pasikars, norėjo, kad S. V. patemptu už virvės galo, neišleido S. V. iš užrakinto buto, o S. V. einant prie buto langų kviestis pagalbos, sekiojo S. V. iš paskos, spyrė į kairę šlaunį, tempė už plaukų, buvo pargriovęs ant lovos, o S. V. iššokus per buto langą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, atėjo su mažamečiu vaiku E. V., įsodino vaiką į šalia stovėjusį savo automobilį, taip naudodamas psichinę prievartą, neleido S. V. pasiimti mažamečio vaiko, stumdėsi su S. V., tampė S. V. už plaukų, ko pasėkoje S. V. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, – nežymus sveikatos sutrikdymas ir S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas Atsižvelgiant į 2024 m. spalio 2 d. peržiūrėtą vaizdo įrašą, darytą A. V. telefonu (3 t., b. l. 121) ir jame užfiksuotą laiką, kada A. V. užrakino duris, neleisdamas S. V. išeiti (17:20 val.) bei laiką, kada S. V. nueina nuo A.V. automobilio nešina vaiku (17:57 val.) (kieme vykęs konfliktas tarp A. V. ir S. V., 2 t., b. l. 187), teismas tikslina kaltinime nurodytą laiką iš 2023 m. kovo 16 d. apie 17.30 val. į 2023 m. kovo 16 d. nuo 17.20 val. iki 17:57 val. Pažymėtina, jog to prašė ir prokurorė baigiamosiose kalbose.

69. Dėl 2023 m. birželio 16 d. A. V. pripažino, kad buvo PC (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau neigė, kad grasino nukentėjusiajai, tiesiog pamatė, kad nuleista jos automobilio galinio rato padanga, todėl pasakė, kad ją prisipūstų. Nukentėjusiosios jis nepersekiojo, tiesiog nuvažiavo pasiklausti dėl vaiko paėmimo, padangos nenuleido. Pripažino, kad yra sakęs nukentėjusiajai, kad ji jį susargdino, tačiau neatsimena kada. Tuo tarpu S. V. nurodė, kad A. V. nuolat ją persekiodavo, laukdavo ir prie darbo, ir prie namų, ir prie sporto klubo. Prie sporto klubo laukė ir tą rytą. Jai atėjus A. V. pasakė, kad prisipūstų padangą, kad čia tik įspėjimas, kad ji jį susargdino ir kad jis ją užmuš. Ji išsigando, kad grasinimas realus, todėl iškvietė policiją, tačiau kol atvažiavo policija, kaltinamasis pabėgo. Padanga buvo nuleista, ne supjaustyta. Nukentėjusioji parodė, kad A. V. jai visada drausdavo eiti sportuoti ir aiškindavo, kad jeigu jis dar kartą ją pamatys sporto klube, nuleis padangą, įeis, ištemps ją ir panašiai.

71. Įvertinęs nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamojo parodymus, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo pateikta įvykių interpretacija, kad jis tik pamatė nuleistą padangą, o sulaukęs S. V. jai tik pasakė, kad padangą prisipūstų, bet jai negrasino.

79. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo atliktų veiksmų suvokimu ir šių veiksmų paskirtimi, vertina kritiškai.

81. Anksčiau aptartų nukentėjusiosios S. V. ir jos šeimos narių pateiktų parodymų kontekste pripažintina, jog nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

82. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs, nekito viso proceso metu. Juo labiau, jie atitiko ne tik liudytojais apklaustų V. V. ir V. V. pateiktus parodymus, bet ir dalį kaltinamojo pateiktų parodymų, byloje esančių vaizdo įrašų duomenis, taip pat kaltinamojo siųstų ir jai adresuotų pranešimų turinį. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios S. V. pateiktais parodymais.

83. Kaip minėta pirmiau, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį itin svarbu tai, kaip išsakytus grasinimus (bauginimą) suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiajam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų ar kitokio bauginimo turinį bendrąja (socialine) prasme.

86. Kasacinės instancijos teismų praktikoje žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, be kita ko, gali reikštis besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu. Remiantis anksčiau teismo išsamiai aptartais ir įvertintais įrodymais būtent tokie kaltinamojo konkliudentiniai veiksmai yra nustatyti šioje byloje. Kaip buvo minėta pirmiau, A. V. 2023 m. kovo 16 d. įvykusio konflikto metu rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiajai sugadinti gyvenimą, movėsi virvę ant kaklo, neišleido nukentėjusiosios iš buto, kol ji nepasirašys jo teikiamų dokumentų, smurtavo prieš ją. Taip pat kaltinamasis birželio 16 d. grasino nukentėjusiąją užmušti, nes ji kaltinamąjį susargdino, birželio 19 d. prašė E. I. nužudyti S. V., padegti jos namus ar automobilį, šiam nesutikus, klausė, gal žino, kas galėtų tai padaryti. Rugsėjo 3 d. kaltinamasis, atėjęs į nukentėjusiosios darbovietę vėl jai grasino, kad nužudys ją, laukė jos prie darbo išeinančios. Taip pat A. V. nuolatinis S. V. persekiojimas, žinučių su necenzūriniais žodžiais ir grasinimais rašymas, siuntimas fotonuotraukų, nuolatinis kreipimasis į vaikų teisių apsaugos instituciją bendrąja socialine prasme paneigia pastarojo išsakytus teiginius apie emocijų nulemtus veiksmus bei patvirtina kaltinamojo atliktų veiksmų bauginantį pobūdį. Juo labiau, sugretinus šiuos pastarojo atliktus ir neginčijamai įrodytus veiksmus su kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktiniais tarpusavio santykiais, pasižymėjusiais ir fizinio smurto panaudojimu, taip pat įvertinus kaltinamajam inkriminuotų veiksmų atlikimo trukmę – laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d., pripažintina, kad tokie A. V. atlikti veiksmai pasižymėjo sistemiškumu – buvo atlikti neženkliai laiko prasme nutolusiame laikotarpyje, buvo bauginantys ir sukėlė nukentėjusiajai nerimo, baimės bei nesaugumo jausmą.

87. Pabrėžtina ir tai, jog anksčiau aptartų ir teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis, priešingai jo išsakytai nuomonei dėl išimtinai emocinės reakcijos į įvykusį įsiskyrimą, suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia. Jo savo atliktų veiksmų bauginančio pobūdžio suvokimą patvirtino ir tai, kad kaltinamasis, nepaisant 2023 m. kovo 31 d. jam pareikšto įtarimo dėl 2023 m. kovo 16 d. veikos, jam inkriminuoto elgesio neatsisakė. A. V. savo veiksmų suvokimą, o ne jo išsakytą neigiamų emocijų versiją, patvirtina ir pats kaltinamojo siųstų pranešimų ir atliktų veiksmų turinys, jam inkriminuotų veiksmų trukmė ir intensyvumas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisei, tokių veiksmų nenutraukė ir siekė psichologiškai palaužti nukentėjusiąją.

89. Esant dideliam, sisteminiam agresyvių veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiąją S. V. mastui, toks A. V. elgesys negali būti vertinamas tik kaip pykčio išdava, neturint siekio nukentėjusiąją įbauginti, o laikytinas psichinės prievartos panaudojimu. Įvertinęs prieš tai aptartus A. V. veiksmus ir jų intensyvumą, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius (asmenys yra buvę sugyventiniai, jų tarpusavio ryšiai nutraukti), teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji S. V. pagal jos bauginimo procese išreikštų grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes tikrai turėjo pakankamą pagrindą bijoti kaltinamojo A. V. išsakomų grasinimų įgyvendinimo (t. y. jų realumo), kadangi jis sistemingai baugindamas nukentėjusiąją nuolatinėmis žinutėmis, atvykimais į jos gyvenamąją vietą, darbovietę, sukūrė situaciją, kad nukentėjusioji S. V. nei namuose, nei darbe, nei viešosiose vietose (sporto klube) negalėjo jaustis saugi. Teismo vertinimu, tokius padarinius S.V. sukūręs A.V. tiesiog piktybiškai ignoravo pagarbą savo buvusiai sugyventinei, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad S.V. buvo terorizuojama, patyrė psichologinę prievartą, kuri yra pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti.

90. Taigi, teismas, apibendrinęs anksčiau nuosprendyje aptartus, tarpusavyje sutampančius parodymus, sugretinęs juos su kaltinamojo pateiktais parodymais, taip pat išanalizavęs šių parodymų tarpusavio prieštaravimus, pripažįsta, kad kaltinamasis A. V. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. terorizavo buvusią sugyventinę S. V. grasindamas padegti jos turtą, grasindamas padaryti gyvybei pavojingą veiką ir sistemingai baugino S. V., naudodamas psichinę prievartą, o 2023 m. kovo 16 d. S. V. savo veiksmais dar ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 145 straipsnio 2 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies sutaptis.

Bausmės skyrimas

93. Teismas kaltinamojo veiksmuose nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių.

94. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kt. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 1 dalis), taip pat vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskirtiną apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 145 straipsnio 2 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Kaltinamasis dirba, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už padarytą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o už padarytą, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmių dydžius nustatant mažesnius nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

95. Kadangi nusikaltimai (nesunkus ir apysunkis) padaryti esant idealiajai sutapčiai, A. V. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos taikant bausmių apėmimą.

96. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, šioje byloje galima daryti išdavą, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų.

97. Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų 6 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojant išklausyti smurtinio elgesio pataisos programą, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja S. V..

98. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

100. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

101. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytų kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji S. V., akivaizdu, kad patyrė baimę, nerimą, išgyvenimus, sužalojimus, skausmą, psichologinį diskomfortą, stresą. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos. Analizuojant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiesiems priteisiamos sumos siekia nuo 500 Eur iki 3 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-82-898/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-39-493/2020, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-132-360/2020, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-30-468/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-146-361/2017, Kauno apygardos teismas nutartis Nr. 1A-103-397/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-194-282/2022, kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-346-942/2018, 2K-269-303/2020 – 3000, 2K-346-303/2017 ir kt.).

102. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. terorizavo S. V. grasindamas padegti jos turtą, grasindamas padaryti gyvybei pavojingą veiką ir sistemingai baugino S. V., naudodamas psichinę prievartą, be to, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, sutiktina, kad tai kėlė nukentėjusiajai diskomfortą, ji juto įtampą, nerimą, patyrė įvairius nepatogumus bei psichologinę prievartą ir dėl to patyrė dvasines kančias, jai pašlijo sveikata. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį, taip pat negali tapti priemone iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo A. V. turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamas neturtinės žalos dydis, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala S. V. mažintina iki 3 000 Eur. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

103. Nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo A. V. priteisti 2 000,00 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis (3 t., b. l. 67-71). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo nusikalstama veika. Jeigu ne A. V. tyčiniai veiksmai, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų. Nukentėjusiosios patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta, nėra akivaizdžiai per didelė, todėl teismas sprendžia, kad 2 000,00 Eur nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

104. Kaltinamajam A. V. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

105. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. V. valstybei išieškomos 32,92 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

106. Kaltinamasis A. V. laikinai sulaikytas nebuvo.

107. Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esančios skaitmeninės laikmenos paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per metus laiko nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinio elgesio pataisos programą; nesilankyti S. V. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 9 punktais, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams), neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinio elgesio pataisos programą;

- nesilankyti S. V. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu.

S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. V. S. V. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. V. valstybei 32,92 Eur (trisdešimt du eurus 92 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti A. V., jog proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.