Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl 2016 m. sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19-805/2016 patvirtintos sudarytos taikos sutarties dėl išlaikymo pakeitimo ir priteisimo iki vaikui sueis 18 metų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. J. pateiktu ieškiniu atsakovui R. Ž., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl 2016 m. sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19-805/2016 patvirtintos sudarytos taikos sutarties dėl išlaikymo pakeitimo ir priteisimo iki vaikui sueis 18 metų prašo:

1) pakeisti 2016 m. sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19-805/2016 priteistą išlaikymo dydį nustatant atsakovui R. Ž. sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas periodines išmokas po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos bei priteisti išlaikymą iki vaikui sueis 18 metų, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

2) sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau laikyti N. J.;

3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas;

4) išreikalauti duomenis apie atsakovo R. Ž. vardu įregistruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat duomenis apie atsakovo visų rūšių sąskaitose/indėlių sąskaitose turėtas lėšas bei jų judėjimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki šiol.

Ieškinyje nurodė, kad 2016 m sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią iš R. Ž. sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės buvo priteista po 130 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisimo dienos. Nuo ankstesnio teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis bei aplinkybės, ne tik dėl to, kad augo vaikas, tačiau ypatingai brango pragyvenimo lygis (kelis kartus didėjo minimali mėnesinė alga, brango prekės ir paslaugos), atsirado papildomi vaiko poreikiai, dėl ko iš esmės padidėjo ir vaiko išlaidos. Nors vaiko poreikiai ir išlaidos jam padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius bei pats gera valia neteikia didesnio sūnaus reikalingo išlaikymo. Jis nemoka priteistos sumos, vaiko išlaikymą pinigus skiria valstybė. Pažymėjo, kad sūnus sparčiai auga, jo medžiagų apykaita yra itin aktyvi, todėl jam reikalingas sveikas maistas, dėl ko kas mėnesį sūnaus kasdieniniam maitinimui reikia skirti vidutiniškai po 150 Eur. Be to, ieškovė su sūnumi gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Išlaidos būstui, tenkančios vaiko daliai, vidutiniškai sudaro 40 Eur per mėnesį. Kadangi sūnus sparčiai auga ir bręsta, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną. Antram sezonui rūbai būna visada per maži arba nusidėvėję ir netinkami naudojimui. Vaikas greit išauga drabužius. Bendrai sūnaus aprangai ir avalynei vidutiniškai per mėnesį reikia po 110 Eur. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Sūnus mokosi parengiamojoje klasėje darželyje (duomenys neskelbtini). Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, rinkliavos mokymosi darželyje, išlaidos vadovėliams, sąsiuviniams ir kitoms būtinoms priemonėms įsigyti, tad sūnaus mokymo reikmėms reikia po 10 Eur per mėnesį. Kadangi sūnus ne tik sparčiai auga ir bręsta, bet kartu ir dažnai serga jam reikalinga pirkti vitaminus, taip pat įvairius vaistus nuo peršalimo ar kitų ligų. Gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį sūnaus poreikiams reikia skirti po 120 Eur. Sūnaus higienos prekėms (muilui, šampūnui, dušo žėlei, dantų priežiūros reikmėms, kirpyklos paslaugoms ir t.t.) per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip po 20 Eur. Sūnus A. J. lanko darželį už kurį reikia mokėti po 50 Eur per mėnesį. Taigi, įvertinus įprastus būtinus sūnaus A. J. poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 500,00 Eur. Ieškovės pajamas sudaro 248 Eur šalpos neįgalumo pensija bei 111,20 Eur išmoka už vaiką. Dėl didelių patiriamų išlaidų sunkiai išgali pasirūpinti sūnumi. Tuo tarpu vaiko tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas su vaiku iš esmės nebendrauja, jokiomis kitomis formomis ar daiktais neparemia.

Ieškovė N. J. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas kurį laiką alimentų nemokėjo ir visiškai neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo. Pradžioje išlaikymą iš atsakovo gavo, bet paskui vėl nemokėjo, susikaupė skola, tik su antstolės pagalba atsakovas mokėjo, šiai dienai susikaupusi virš 900 Eur skola. Šiuo metu ji gauna priteistą išlaikymą ir darbdavys išskaito dalį skolos. Viskas brangsta, maistas taip pat, reikės vaiką į mokyklą išleisti, be to jis turi (duomenys neskelbtini), todėl reikalingi didesni pinigai. Paaiškino, kad ji pati turi neįgalumą, gauna 260 Eur išmoką, pačios darbingumo lygmuo tėra 30 procentų, sveikata prasta nuo vaikystės, vargiai ką ji pati galėtų dirbti. Paaiškino, kad be paminėto gauna 114 Eur vaiko pinigus. Sūnus šiais metais lankė darželyje paruošiamąją grupę, darželis mėnesiui kainuoja 50 Eur, bet susirgus ir nelankant mokėti nereikia, apskaičiuojamas mokestis pagal faktiškai lankytas dienas. Darželyje vaikas pusryčių nevalgo, nes jam netinka maistas, pietūs sūnui gaminami atskirai, o vakarienės jam neteikia, nors už ją turi mokėti. Sūnui dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikia taikyti mitybą. Jam nuo 4 metų amžiaus diagnozuota (duomenys neskelbtini), šiaip sveikata kaip ir gera. Paaiškino, kad, kuomet sūnus peršąla, iškart jam pasireiškia (duomenys neskelbtini). Vaikas alergiškas gyvulinės kilmės baltymams, pienas, sviestas, kiaušinio baltymas jam netinka. Duonos, batono, saldumynų jis taip pat negali valgyti. Sūnus valgo liesą mėsą, jautieną, vištieną, kalakutieną, daržoves, kiauliena jam netinka dėl (duomenys neskelbtini). Jam ne visi vaistai tinkami, nes pasitaiko, kad ir jie alergiją iššaukia, tuomet reikia kaitalioti vaistus. Sūnui kompensuojamas kvėpavimo aparatas ir vieni vaistai nuo (duomenys neskelbtini), o visa kita reikia pirkti, tai nėra kompensuojama. Vaistai receptiniai, Kauno klinikose juos paskyrė, o gydytoja K. tik pratęsia. Savo vardu ieškovė turi pusę buto, šiame bute ir gyvena, kita buto dalis yra ieškovės tėčio. Kreditorinių įsipareigojimų ji pati neturi. Namas, kuriame gyvena, yra renovuotas, bet renovacijos sumą kompensuoja savivaldybė, reikia tik truputį kelis eurus mokėti. Daugiau vaikų ar išlaikytinių ji neturi. Materialiai jai padeda dirbantis tėtis, su kuriuo kartu ji ir sūnus gyvena. Per mėnesį nurodė, kad ji išleidžia apie 500 Eur vaiko poreikiams, tėtis prie to prisideda ir jos pačios visi pinigai tenka vaikui. Vaikas norėtų lankyti būrelius, bet negali jam tiek leisti dėl finansų stokos. Mokykloje bus privaloma uniforma, reikės ją nupirkti. Sūnus turi paspirtuką, bet tuoj bus gimtadienis, vaikas prašo dviratuko, kurio neturi. Patikino, kad vaikas su tėvu nebendrauja, po pirmos taikos sutarties pasirašymo lyg bandė bendrauti, bet paskui atsakovas kreipėsi į vaiko teises, nedėjo tam pastangų, vaikas tėvo faktiškai nepažįsta, jis dieduką vadina tėčiu.

Ieškovės atstovas pažymėjo, kad šalių sūnus yra specifinis, alergiškas, jam reikalingas specialus maistas, tuo tarpu auga pragyvenimo lygis, brangsta kuras, viskam reikalingi didesni kaštai. Atsakovas, kaip paaiškino pats, yra fiziškai sveikas, turėtų imtis priemonių, kad susirasti geriau apmokamą darbą, kad išlaikyti tiek save, tiek ir kitus savo vaikus. Pritaria ieškiniui.

Atsakovas R. Ž., būdamas tinkamai informuotas apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį šios pareigos neįvykdė, termino pratęsti neprašė.

Atsakovas R. Ž. teismo posėdyje su ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų mokėti ne daugiau kaip 175 Eur išlaikymo sūnui, kad būtų prieš visus vaikus lygybė. Taip mano, kadangi dukroms iš jo priteistas tokio dydžio išlaikymas. Be šio sūnaus turi dar dvi dukras, santuoka su žmona, dukrų mama, nutraukta, nustatytas iš jo vaikams išlaikymas, be to, dar vienas vaikas pakeliui į pasaulį. Yra ir podukra, žmonos pirma dukra, kuriai 15 metų, kuri gauna našlaičio pensiją, vaikų neišskiria ir neskaičiuoja pinigų kai yra poreikių. Paaiškino, kad turi apribojimų, kas riboja dėl papildomų pajamų, kadangi skyrybų byloje smurtavo prieš žmoną, todėl negali pažeidinėti nuosprendžio. Paaiškino, kad dirba pas D. S. (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju prie medienos. Gauna minimalią algą, išskaičiuoja nuo darbo užmokesčio antstolė skolas ir išlaikymą, jo gaunamos pajamos į rankas, išminusavus išlaikymą vaikams ir skolą, kurią išskaito darbdavys, sudaro apie 358 Eur per mėnesį. Neįgalumo ar riboto darbingumo pats neturi, bet turi teismo taikytus apribojimus, negali išvykti iš rajono ribų, kadangi skyrybų byloje smurtavo prieš žmoną. Nuosavybės teise turi tik automobilį, daugiau turto neturi. Gyvena socialiniame būste, indėlių, santaupų neturi. Dėl kitų vaikų išlaikymo susitarė su vaikų mama. Nurodė, kad žmona laukiasi trečio mano vaiko, ji dvejus metus dekrete buvo, o iki pastojimo buvo registruota darbo biržoje, gaudavo iš ten pinigus. Atsakydamas į vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paklausimą, atsakovas patvirtino, kad galutinė atlyginimo suma yra jau išskaičiavus išlaikymą ir sūnui A. Ž.. Tarėsi su ieškove dėl sūnaus lankymo, bet atvykti iš Kauno 40-50 km. nėra arti, kai tenka „pabučiuoti durų rankeną“. Dėl nesutarimų kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją, norėtų nusistatyti bendravimo tvarką. Atsakovo manymu, prašoma priteisti suma yra įspūdinga.

Išvadą byloje teikiant institucija nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti nepilnamečio A. J. išlaikymui priteistą sumą nuo 130 Eur iki 250 Eur neprieštarauja nepilnamečio šalių sūnaus interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko konkrečius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais bei pasikeitusia šalių turtine padėtimi, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių bei vaiko tėvų turtinės padėties nustatymas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. J. ir atsakovo R. Ž. sūnus (b. l. 12).

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19-805/2016 bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą teikiančiai institucijai, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį nustatant, kad ieškovė N. J. sutinka, jog atsakovas R. Ž. teiks nepilnamečiui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės išlaikymą po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis įmokomis, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. J., ieškovė įsipareigoja nepilnamečio lėšas skirti išimtinai nepilnamečio interesams tenkinti (b. l. 8-9, 10).

Taigi, nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip šešeri metai, tuomet jų sūnui nebuvo nei vienerių metų. Tuo tarpu šio procesinio sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra septyneri (suėjo 2022 m. birželio 10 d.) metai. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, šalių sūnus pradės lankyti mokyklą, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taigi vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, dėl to padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Per šį laikotarpį Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, nuo 2015 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350,00 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 530 Eur), taigi ji padidėjo daugiau nei dvigubai. Vadovaujantis protingumo principu teismas vertina, kad iš atsakovo priteistas 130,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui, juolab, turinčiam diagnozuotų rimtų sveikatos problemų, dėl ko būtinas taikyti specialus maistas, vaistai bei didesnė nei įprastai priežiūra, yra akivaizdžiai nepakankamas net ir būtiniausiems septynmečio berniuko poreikiams patenkinti. Juo labiau, ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus A. J. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur maistui, 40 Eur suma tenkanti gyvenamojo būsto išlaidoms, 110 Eur aprangai ir avalynei, 10 Eur mokymo reikmėms, 120 Eur gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms, 20 Eur higienos prekėms, 50 Eur mokesčiui už darželį.

Teismas sutinka su tokia ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymo suma, kadangi ji iš esmės, ir pati turėdama negalią, kuri riboja galimybę pačiai ieškovei didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, įrodinėja ne didesnius nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Kaip minėta, ieškovė savo prašymą grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais dėl šalių sūnaus amžiaus, sveikatos būklės ir pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Teismo vertinimu šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos lėšos nėra užaukštintos, jos vertintinos kaip protingos, iš esmės atitinkančios netgi mažesnį nei minimalios mėnesinės algos dydį, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti detalių įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti (pavyzdžiui, pirkinių čekių ir pan.). Be kita ko, atsakovas, sutikdamas padidinti sūnui teiktiną išlaikymą nuo 130 iki 175 Eur sumos, nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, sūnui diagnozuotų ligų, taikomo gydymo plano, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą nei, kad prašė ieškovė.

Bylos duomenimis A. J. skundžiasi pasikartojančiu kosuliu, dusuliu, dažnai serga peršalimo ligomis, yra alergiškas, diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuolatinis (duomenys neskelbtini), skirta speciali priešalerginė dieta, rekomenduotya vengti alergizuojančių veiksnių (b. l. 14, 75-111). Šios aplinkybės iš esmės pagrindžia, kad šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti reikalinga didesnė suma, nei kad atitinkamų sveikatos sutrikimų neturinčiam tokio paties amžiaus vaikui. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikia taikyti mitybą. Jam nuo 4 metų amžiaus diagnozuota (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad, kuomet sūnus peršąla, iškart jam pasireiškia (duomenys neskelbtini). Vaikas alergiškas gyvulinės kilmės baltymams, pienas, sviestas, kiaušinio baltymas jam netinka. Duonos, batono, saldumynų jis taip pat negali valgyti. Sūnus valgo liesą mėsą, jautieną, vištieną, kalakutieną, daržoves, kiauliena jam netinka dėl refliukso. Jam ne visi vaistai tinkami, nes pasitaiko, kad ir jie alergiją iššaukia, tuomet reikia kaitalioti vaistus. Sūnui kompensuojamas kvėpavimo aparatas ir vieni vaistai nuo (duomenys neskelbtini), o visa kita reikia pirkti, tai nėra kompensuojama ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. J. iki 2049 m. balandžio 8 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b. l. 15). Ieškovės šeimą sudaro ji ir sūnus A. J. (b. l. 16). Ieškovė gauna po 248,82 Eur šalpos neįgalumo pensiją (b. l. 18-19), po 111,20 Eur išmoką vaikui, skiriama per 30 Eur išmoka kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų mokėjimui (b. l. 17). Jai Dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22) bei 1404/20000 dalys negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės), esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Nepilnametis šalių sūnus A. J. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Nors šalių nepilnametis sūnus vaikų lopšelyje-darželyje lanko priešmokyklinę grupę, kuri per mėnesį atsieina po 50 Eur, tačiau nuo rudens nepilnametis pradės lankyti mokyklą, dėl ko, ieškovės teigimu, jam reikės įsigyti uniformą, taip pat, teismo vertinimu, ieškovė patirs papildomas išlaidas mokyklinių prekių įsigijimui, todėl teismas vertina, kad ieškovės nurodyta 50 Eur suma skiriama mokesčiui už ikimokyklinį ugdymą, bus skiriama nepilnamečio mokykliniam ugdymui, dėl ko šioje dalyje ji nemažintina.

Tuo tarpu atsakovas R. Ž. nuo 2022 m. sausio 26 d. dirba pas asmenį, kuris verčiasi individualia veikla, už 2022 m. vasario mėn. gavo 537,89 Eur darbo užmokestį (b. l. 37-40), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 41), turi vieną savo vardu registruotą transporto priemonę, 2003 m. Opel Astra automobilį, kuriam nuo 2022 m. kovo 2 d. taikomas apribojimas (areštas) (b. l. 42-43).

Iš prie prijungtos civilinės bylos Nr. 2-19-805/2016 matyti, kad bylos nagrinėjimo metu šalių turtinė padėtis buvo tokia: ieškovės N. J. gaunamas pajamas sudarė šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) po 157,50 Eur per mėnesį, išmoka vaikui 19,95 Eur, vienkartinė išmoka vaikui 418,00 Eur, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 76,00 Eur, kad vidutiniškai per 7 mėnesius sudarė apie 230 Eur per mėnesį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-19-805/2016 b. l. 7, 23). Ieškovė tuo metu savo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturėjo, jai buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba ją apmokant 100 proc. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-19-805/2016 b. l. 9, 25, 26). Atsakovas R. Ž. tuo metu savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, dirbo ir gavo nuolatines pajamas, kurios per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 265 Eur (minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo 300 Eur), turėjo kreditorinių įsipareigojimų (apie 61 Eur per mėnesį iki 2015 m. spalio mėn.), naudojosi profesionalaus teisininko pagalba (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-19-805/2016 b. l. 31, 32-33, 34, 35, 74-75).

Atsakovas be nepilnamečio sūnaus A. J. turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą R. Ž. (b. l. 59) bei (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą K. Ž. (b. l. 60). 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-24056-1070/2021, nutraukta atsakovo santuoka, patvirtinta 2021 m. lapkričio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių dukrų išlaikymui jų tėvas R. Ž. įsipareigoji skirti po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki nepilnamečių dukrų pilnametystes. priteistas išlaikymas yra kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 59, 60, 61-64). Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad tarp jo nepilnamečių vaikų būtų lygybė ir teigė galintis A. Ž. išlaikymui teikti po 175 Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad kitiems atsakovo turimiems nepilnamečiams išlaikytiniams būtų konstatuotos atitinkamos ligos, susirgimai ar kitokio pobūdžio aplinkybės, kas sąlygotų spręsti klausimą dėl vienodos išlaikymo sumos (175 Eur) visiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl ko šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog nurodė, kad žmona laukiasi trečio mano vaiko, kad turi 15 metų podukrą, tačiau atsakovas nepateikė teismui tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juo labiau, atsakovo paties pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir jo sutuoktinės santuoka.

Įvertinus šias aplinkybes (šalių gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, darbingumo lygį) teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis nuo ankstesnio teismo sprendimo smarkiai nepasikeitė, o šiuo metu šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Nors atsakovas savo vardu turi tik vieną transporto priemonę, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi daugiau nepilnamečių išlaikytinių, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą, kas apribotų jo galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas jo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Tuo tarpu, ieškovė nors ir turi savo vardu registruotą ½ dalį buto, tačiau jai iki 2049 m. balandžio 8 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, kas smarkiai apriboja ieškovės galimybes ne tik, kad susirasti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą, bet ir jį dirbti.

Kaip jau minėta, teismas sutinka su ieškovės nurodyta 500 Eur sūnaus išlaikymo suma, kuri, vertinant tai, kad teismas pripažįsta šalių turtinę padėtį lygia, dalintina abiem šalims lygiomis dalimis (500 Eur / 2 = 250 Eur). Kaip jau minėta, ieškovė kas mėnesį gauna po 111,20 Eur išmoką vaikui. Teismo posėdyje ji patvirtino gaunanti po 114 Eur vaiko pinigų. Nuo 2022 m. birželio 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinus bazinius dydžius, nuo kurių priklauso išmokų sumos, vaiko pinigų suma daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidės iki 127,88 Eur. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Šiuo atveju teismas, įvertinęs ieškovei nustatytą darbingumo lygį, atsakovo turimų nepilnamečių išlaikytinių skaičių sprendžia, kad vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika yra pagrindas nepilnamečiui A. J. skiriamus vaiko pinigus 100 Eur sumoje užskaityti kaip valstybės paramą tėvams, o likusią vaiko pinigų sumą skirti papildomiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismui konstatavus šalių turtinę padėtį lygiaverte, kas reiškia, kad abu tėvai turi vienodas galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką, ieškovės dalį gaunamų vaiko pinigų įskaičius kaip valstybės paramą tėvams, o likusią vaiko pinigų sumą skirti papildomiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Įvertinus šias aplinkybes, ieškovei ieškinyje prašant didesnį išlaikymą mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos, teismas sprendžia, kad pagrindas didesnį išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

Nepilnamečio A. J. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei, kreipiantis į teismą, 2021 m. spalio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (b. l. 7).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog advokato išlaidos už ieškovei N. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 331,93 Eur.

Ieškinį tenkinus iš dalies (ieškovės ieškinį patenkinus 80 procentų), iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą tenkintų/atmestų reikalavimų daliai (331,93 Eur – 20 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis), taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris sudaro 19 Eur (priteista 130 Eur išlaikymas, šiuo sprendimu teismas priteisia 200 Eur išlaikymą, todėl, atsižvelgiant į nuo 2022 m. gegužės 1 d. taikomą 125,20 vartojimo kainų indeksą, byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 19 Eur ((200 – 130) x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.).

Valstybė šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo (13,44 – 20 proc. = 10,75) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19-805/2016 iš R. Ž. nepilnamečiui sūnui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą 130,00 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio jo sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2022 m. vasario 2 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti N. J.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,00 (devyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 10,75 (dešimt eurų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 265,54 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 54 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.