Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas keturiolika kartų, paskutinius tris kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei dvi baudžiamojo poveikio priemones – 4 (ketverių) metų draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) bei transporto priemonės (nusikalstamos veikos priemonės) turto konfiskavimą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei dvi baudžiamojo poveikio priemones – 5 (penkerių) metų draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) bei transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios sumos konfiskavimą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir dvi baudžiamojo poveikio priemones – 7 (septynerių) metų draudimą naudotis specialiąja teise (teise įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti kelių transporto priemones) bei transporto priemonės rinkos vertą atitinkančios sumos konfiskavimą,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent – jis, 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 18.00 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atvykusiems policijos pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir nustačius jam neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra blaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti blaivumą, tyčia vengė neblaivumo patikrinimo.

Tokiais savo veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, T. N. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, ir privalėdamas vykdyti minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, tyčia vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.15 val., Vilniuje, ant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į šalia važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip sukėlė eismo įvykį, po ko, vairuodamas minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur sustojo ir netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. rašte užfiksuota, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2022 m. lapkričio 15 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį, pagal kurį T. N. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2028 m. gegužės 24 d. Iš byloje turimos informacijos, T. N. raštiškai nebuvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Asmeniui nesusisiekus telefonu, 2022 m. lapkričio 22 d. turimu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“. Pagal Lietuvos pašto paliktą pranešimą, T. N. laiško neatsiėmė, todėl raštas buvo grąžintas į Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių (t. 1, b. l. 94).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendyje nurodyta, kad T. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Jam paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kartu su bausme T. N. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonės, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. bei transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios piniginės sumos 720 Eur išieškojimas (t. 1, b. l. 111- 118).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfliktavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokios paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkas siekia išvengti atlikti.???

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad T. N. kaltė padarius jam inkriminuotas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, kad T. N. 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 18.00 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atvykusiems policijos pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais savo veiksmais realizuodamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Šioje nuosprendžio dalyje teismas kartotinai neaptarinės pirmiau teismo įrodytu pripažinto 2025 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.15 val. kaltinamojo T. N. sukelto eismo įvykio fakto bei pasišalinimo iš jo vietos, taip pat pastarojo vengimo tikrintis neblaivumą, kadangi dėl jo plačiai buvo pasisakyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje. Kita vertus, šioje nuosprendžio dalyje, aptariant BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, svarbu atkreipti dėmesį į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad kaltinamasis pirmiau aptarto nusikalstamo elgesio metu buvo saistomas teismų nustatytos pareigos nevairuoti transporto priemonių, tą suvokė, tačiau toliau jos nevykdė, tokiais savo veiksmais realizuodamas BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, tiek iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. N. iki šioje byloje aptariamų įvykių dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir BK 243 straipsnyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net 3 kartus. Pirmą kartą pastarasis dėl vairavimo esant neblaiviam buvo pripažintas kaltu dar 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Antrą kartą T. N. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas 2020 m. spalio 29 d. ir ne tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 243 straipsnį. Galiausiai, trečią kartą apkaltinamasis nuosprendis T. N. atžvilgiu buvo priimtas 2022 m. spalio 21 d., kuriuo T. N. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, jam skirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią pastarasis atliko, bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 5 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d. Svarbu pažymėti ir tai, jog šis apkaltinamasis nuosprendis kaltinamajam pasirašytinai buvo įteiktas jo paskelbimo dieną – 2022 m. spalio 21 d. (t. 1, b. l. 121-122). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo dieną – 2025 m. rugpjūčio 30 d. T. N. turėjo neišnykusius teistumus pagal pirmiau paminėtus teismo sprendimus. Be kita ko, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis T. N. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu suvokė apie jam teismo sprendimu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones bei jų vykdymo tvarką. Šią aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad įvykio padarymo dieną jis teisės vairuoti neturėjo, tiek ir 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio įteikimas kaltinamajam.

Pabrėžtina ir tai, jog pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo T. N. veiksmai pasižymėjo BK 243 straipsnio inkriminavimui būtinu piktybiškumo požymiu. Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis, nepaisydamas jam žinomo teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, 2025 m. rugpjūčio 30 d. sėdo už vairo. Juo labiau, šio draudimo kaltinamasis T. N. nepaisė ir sukėlė eismo įvykį ir tą padarė, turėdamas neblaivumo požymių. Tai reiškia, kad pastarasis, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas saistomas pareigos nevairuoti transporto priemones, sėdo už vairo, be kita ko, sukėlė eismo įvykį, tokiu būdu sukeldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Galiausiai, tokie kaltinamojo T. N. veiksmai pasižymėjo sistemingu – pastarojo atžvilgiu per trijų metų laikotarpį priimti net trys apkaltinamieji teismų sprendimai, kuriais šis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Visi pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis T. N., būdamas saistomas ankstesnio teismo sprendimo paskirtų įpareigojimų ir draudimų, žinodamas apie jų pobūdį bei privalomumą, šių įpareigojimų toliau piktybiškai nepaisė ir atliko teismo sprendimu uždraustus veiksmus – vairavo kelių transporto priemonę. Juo labiau, šią transporto priemonę vairavo, vengdamas neblaivumo patikrinimo, kai buvo akivaizdžiai neblaivus bei nustatyti beveik visi neblaivumo požymiai, tokiu būdu realizuodamas kito nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Be kita ko, tokio teisei priešingo elgesio metu kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis T. N. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metus, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo T. N. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmių skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiformavusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

T. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Nors kaltinamasis T. N. neneigė, kad padarė jam inkriminuotas ir teismo pripažintas nusikalstamas veikas, kas laikytina, kad asmuo pripažino kaltę, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis dėl šių nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, kaip tą numato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tam, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta aplinkybė, numatyta pirmiau paminėtame straipsnyje, būtina nustatyti ne tik asmens prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailestį dėl atliktų nusikalstamų veiksmų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-268-942/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis T. N. dėl savo atliktų nusikalstamų veikų būtų nuoširdžiai gailėjęsis. Anaiptol, teisiamojo posėdžio metu buvo nekonkretus, savo padarytus ir jau ne kartą pasikartojančius veiksmus pateisino, nurodydamas, kad tokius savo veiksmus jis sunkiai gali kontroliuoti ir nesupranta kodėl taip elgiasi. Be kita ko, kaip matyti iš byloje aptartų aplinkybių, kaltinamasis dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų jau yra teistas ne kartą, tačiau jokių pastangų, nukreiptų į tokio ir paties kaltinamojo pripažįstamo probleminio elgesio, pažabojimą nesiėmė. Anaiptol, pastarasis, atlikęs jam teismo skiriamas vis griežtesnes bausmes, ir toliau daro to paties pobūdžio nusikaltimus, kas nesudaro pagrindo pripažinti, kad T. N. dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Todėl, nenustačius, kad kaltinamasis dėl įrodytomis pripažintomis nusikalstamomis veikomis nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo pripažinti, kad pastarojo veiksmuose egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

T. N. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis šio teismo nuosprendžio priėmimo metu yra teistas 14 kartų, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą teisiamas jau ketvirtą kartą. Svarbu ir tai, jog šio teismo nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas dar vienas kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – pastarasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo kartotinai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metų laikotarpiui ir transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas (t. 2, b. l. 5-21). Nepaisant paminėtos kaltinamajam taikytos baudžiamosios atsakomybės apimties ir paskirtų griežčiausių sankcijose numatytų bausmių, T. N. sau įprasto elgesio modelio neatsisakė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu T. N. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pastarasis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą ir likus 2 mėnesiams iki bausmės atlikimo pabaigos, 2023 m. birželio 20 d. buvo paleistas į laisvę. Sugretinus šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo datą – 2025 m. rugpjūčio 30 d., su nuteistajam ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu, akivaizdu, kad T. N. šį nusikaltimą padarė dar neišnykus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytam laikotarpiui. T. N., nesuėjus pirmiau nurodytam laikotarpiui, kartotinai sėdo už automobilio vairo, piktybiškai vengdamas neblaivumo patikrinimo ir tai padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė pastarajam buvo atimta, kas nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad T. N. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas kaip tą numato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomajame laikotarpyje, jeigu darbas patiks – įsidarbins oficialiai (t. 2, b. l. 101-105), iš byloje esančių Sodra duomenų matyti, kad kaltinamasis paskutinį kartą oficialiai dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 29 d., t. y. ne pilną mėnesį (t. 2, b. l. 33), per penkerių metų laikotarpį 9 kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, iš kurių du kartus T. N. buvo neblaivus, taip pat padarė smulkias vagystes (t. 2, b. l. 23-31).

Pirmiau aptarti ir kaltinamąjį T. N. charakterizuojantys duomenys neleidžia teismui abejoti, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir skiriamų bausmių, yra jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Kartu pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis po jam sistemingai pirmiau aptartais teismų sprendimais paskirtų bausmių, išvadų nepadarė ir toliau elgėsi jam įprastu būdu. Akivaizdu, kad pastarasis, būdamas tinkamai informuotas apie jam taikomą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai vairuoja transporto priemones.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam T. N. ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės nebuvo efektyvios ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, įskaitant ir kaltinamojo atgrasinimą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje tikslinga kaltinamajam T. N. skirti griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytų bausmių rūšis, atitinkamai:

1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

2. Pagal BK 243 straipsnį – 45 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam T. N., esant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir pastarajam skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis T. N. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžio paskelbimo metu dėl T. N. yra įsiteisėjęs ir vykdytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendis, pagal kurį pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs dvi analogiškas nagrinėjamoms nusikalstamas veikas, o šiame nuosprendyje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė jau po minėto nuosprendžio priėmimo – 2025 m. rugpjūčio 30 d., tačiau iki jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–220/2008, Nr. 2K-133/2010, Nr. 2K-280/2012). Todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiui kaltinamajam skirtiną bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme yra tikslinga subendrinti būtent BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog dabartiniame baudžiamojo proceso etape teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis T. N. jau būtų pasiųstas atlikti jam paminėtu teismo sprendimu paskirtą bausmę.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrinta. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įskaitant sistemingą kaltinamojo įstatymų nepaisymą, taip pat jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, kartotinumą bei padarymo laikotarpį, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. N. šiuo nuosprendžiu skirtiną subendrintą ir sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi – 6 mėnesiais laisvės atėmimo, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis T. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d., 18.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. 11.15 val. (vieną dieną) (t. 2, b. l. 40-45, 74-76). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šios normos 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga T. N. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad kaltinamasis T. N. įvykio metu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo mieste, laiku ir vietoje, kurioje eismas yra pakankamai intensyvus, šio vairavimo metu susidūrė su kita transporto priemone, ją apgadino bei bandė šalintis iš įvykio vietos, ir tik atidžių įvykusio eismo įvykio dalyvių dėka, buvo sustabdytas. Be kita ko, neginčijamai nustatyta ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu piktybiškai vengė neblaivumo patikrinimo, klaidino policijos pareigūnus dėl noro neblaivumą patikrinti gydymo įstaigoje, o ten nuvykus nurodė, kad visgi tam neturi lėšų. Be to, kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti. Toks jo elgesys, o būtent – transporto priemonės vairavimas be teisės vairuoti, esant neblaivumo požymiams, pasižymi sistemingumu, kadangi prieš tai jis net 3 kartus buvo teistas už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, iš kurių taip pat buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones nevykdymą. Šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir nepasibaigus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui.

Visos šios aptartos aplinkybes, sugretintos su pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, nesuteikia teismui pagrindo T. N. skirti minimalios trukmės BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Priešingai, tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis – automobilio vairavimas esant neblaiviam, vengimas vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, o būtent tai yra prilyginama sunkiam girtumui, viršijančiam 1,51 promilių kriterijų, bei minėtais veiksmais be kita ko realizuota kitos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtis, tiek kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, įskaitant ir jo sistemingą baudimą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą bei šio nubaudimo neefektyvumą, suponuoja būtinybę kaltinamajam T. N. nustatyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų terminą, o būtent – 7 metus. Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Vien tai, kad asmuo dėl jam teismo paskirtų apribojimų patiria tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo teigti, jog tokios priemonės taikymas yra netikslingas ir perteklinis. Anaiptol, tam tikri apribojimai ar asmens suvaržymai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, kurio kaltininkas turėtų tikėtis, esant jo neteisėtiems veiksmams. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, tačiau iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (LAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam T. N. yra skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metų terminas yra skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. N. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones neturint tam teisės, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši jam yra atimta, taip pat pasižymėdamas neblaivumo požymiais, sėdo už automobilio vairo, be kita ko, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų alkoholio matuokliu pasitikrinti neblaivumą. Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis T. N. dar šiais metais buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, dėl kurios jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Akivaizdu, jog nepaisant pirmiau aptartos ir T. N. taikytos baudžiamosios atsakomybės apimties, pastarasis aptarto elgesio neatsisakė, priešingai, praėjus ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžio priėmimo dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kartotinai sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš baudžiamosios bylos duomenų, t. y. VĮ „Regitra“ pateiktos 2025 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 66-67) matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam T. N..

Kaltinamasis T. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su vengimu vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės. Be kita ko, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką.

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe ir joms aktualų teisinį reguliavimą, taip pat nenustatęs jokių išimtinių, turto konfiskavimo negalimumą patvirtinančių aplinkybių, konstatuoja būtinybę taikyti kaltinamajam T. N. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kuris laikytinas proporcinga ir nepažeidžiančia teisingumo principo baudžiamojo poveikio priemone.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. N. šioje byloje aptariamą ir įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus bei vengdamas neblaivumo patikrinimo. Pats kaltinamasis neginčijo, kad įvykio metu buvo neblaivus, be kita ko nurodė, kad priklausomybę alkoholiui jam reikalinga gydyti, kas tik sudaro objektyvų pagrindą kaltinamajam pritaikyti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę (dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje), kuri turės auklėjamąjį poveikį pastarajam ir sudarytas sąlygas užtikrinti, kad šioje byloje nusikalstamu pripažintas ir ne kartą pasikartojęs T. N. elgesys nepasikartotų. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68-70). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu T. N. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 2, b. l. 70-73), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, saugomas bylos II tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. N., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, T. N. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne 1 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 45 parų arešto bausmę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. N. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi – 6 (šešiais) mėnesiais ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į T. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d., 18.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., 11.15 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią T. N. skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, į laisvės atėmimo vietų įstaigą paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti dienos.

Paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai T. N. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti T. N. per 1 (vienerius) metus nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

T. N. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), - palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) įvykdymo.

T. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.