Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1. 2.4.1.1; 2.1.5.3; 2.1.5.6; 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.1.18.2.2; 3.1.18.6; 3.2.6.1; 3.2.9.13; 3.4.6.2

2025 m. rugpjūčio 25 d.

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Laurai Rudauskienei ( nuotoliniu būdu ),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. B. ir antstoliui T. U. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su 2025-02-07 ieškiniu prašydamas:

1. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis po brolio K. K. mirties (duomenys neskelbtini) iš karto priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą paliktą turtą;

2. atstatyti įstatymu nustatytą terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, praleistą dėl svarbios priežasties;

3. pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro 2017-11-22 išduotą Lietuvos Respublikai paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į K. K., paliktą turtą:

- 1/2 dalį 0,9600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 3806/18204 dalis 1,8204 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( taip tekste ); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinierinių statinių ( šulinys ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį l,0000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

nuo jo sudarymo momento;

4. taikyti restituciją - grąžinti aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą iš Lietuvos Respublikos K. K. vardu privačiai nuosavybei.

Teismo posėdžiuose ieškovas A. K. paaiškino, kad sodyba (duomenys neskelbtini), priklausė jo tėvams. Anksčiau mirė mama, o (duomenys neskelbtini) m. - ir tėvas. Šiam mirus liko minėta sodyba su 60 a. žemės sklypu, 1 ha. miško sklypas ir 2 ha. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Visą turtą lygiomis dalimis paveldėjo su broliu K., su kuriuo toliau gyveno toje pačioje sodyboje. Tuo tikslu vyko pas notarą, nes „paprotino giminės“ ( cituojama ). Maždaug prieš 3 metus jam ( ieškovui ) priklausančią miško sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. dalį dėl skolų iš varžytinių pardavė antstolis T. U., tačiau skolų dar liko. Visą laiką gyvena toje pačioje sodyboje. Anksčiau važinėjo į užsienį uždarbiauti, tuo tikslu maždaug prieš 13-14 metų apie metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini) ( kelis kartus nurodė skirtingai ). Broliui mirus dar kelis kartus buvo išvykęs uždarbiauti apie 3-6 mėn. laikotarpiams, tačiau užsienyje pastoviai nebegyveno.

Kada mirė brolis, neprisimena. Jam mirus į notarą dėl palikimo nesikreipė „dėl žioplumo; nors pusseserė protindavo, tačiau jos nepaklausė“ ( cituojama ); pats yra dėl to kaltas, nes žinojo, jog reikia vykti pas notarą. Sodyboje jokios veiklos nevykdo, pragyvena iš socialinių pašalpų, papildomai dirba pas A. B. su „žaliais lapukais“ ( cituojama ). Apie tai, kad mirusio brolio palikimą priėmė valstybė, sužinojo 2024 m. rudenį iš A. B., vėliau ( patikslino – 2024 m. vieną kartą ) jam dar skambino kažkokia moteris R.. Jo telefono Nr. visą laiką yra tas pats ( kuris nurodytas 2017-11-22 turto apžiūros akte ). Iki tol niekas apie tai, kad brolio palikimą priėmė valstybė, nesakė ir jokių raštų negavo. Broliui mirus miške jokių darbų nevykdė. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. abu buvo pardavę dar broliui esant gyvam. Po brolio mirties visą sodybą prižiūrėjo vienas, jokie kiti asmenys joje nebuvo pasirodę. Jis pjovė žolę, tvarkė stogą po audros, moka komunalinius mokesčius, o už žemė moka A. B.. Sodyboje elektra yra atjungta nuo 2023 m. dėl jos vogimo, nuo tada gyvena be elektros. Pripažįsta, kad vartoja alkoholį. Anksčiau visą žemę su broliu nuomojo A. B., vėliau dalį jos pardavė, o likusią dalį iki šiol apdirba A. B..

Mirus tėvams visą laiką sodyboje gyveno dviese su broliu. K. nedirbo, gaudavo tik neįgalumo pašalpą, tačiau ją išleisdavo vartodamas alkoholį, todėl jokio turto ( net telefono, dviračio ir pan. ) neturėjo, naudojosi jo ( ieškovo ) televizoriumi ir kitais daiktais. Name yra 3 kambariai ir virtuvė, vonios nėra. Tėvams mirus name viskas liko taip, kaip buvo anksčiau ( baldai, indai, šaldytuvas ir kt. ), jais su broliu naudojosi bendrai, o šiam mirus liko jam. Abu su broliu turėjo po miegamąjį su juose po tėvų mirties likusiais baldais, kitos patalpos buvo bendros. Šaldytuvu, maistu ir pan. naudojosi taip pat bendrai. Brolis mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jį palaidojo bendrai su giminėmis, laidojimo pašalpą paėmė teta, kuri nupirko karstą ir kostiumą, jis iki šiol prižiūri brolio kapą. Po brolio mirties sodyboje taip pat niekas nepasikeitė, jis liko gyventi vienas, nupjauna žolę, nutempia iki kelio šiukšlių konteinerius. Per šį laiką daugiau niekas sodyboje negyveno, jos neprižiūrėjo, joje nieko nedirbo ir net jos apžiūrėti nebuvo atvykę. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo A. K. atstovė advokatė nurodė, kad pagal Konstitucijos 23 str. nuosavybę saugo įstatymai, todėl priimdama palikimą valstybė privalo elgtis rūpestingai. Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. leidžia palikimą priimti faktiniu valdymu, o notaras tik fiksuoja juridinius faktus ir teises. Todėl pagal LAT praktiką paveldėjimas yra skirtas sudaryti galimybę disponuoti turtu. Nėra jokių įrodymų, kad nuo paveldėjimo momento valstybė su turtu būtų kažką dariusi ar gavusi naudą. Ieškovas ten yra registruotas nuo (duomenys neskelbtini) m., gyveno ir viskuo naudojosi, bet kažkodėl niekas su juo nebendravo. Nors atsakovė mokėjo už šiukšlių išvežimą, tai nesusiję su turto priežiūra. Niekas, išskyrus ieškovą, net neturi namo raktų, kas patvirtina, jog jis vienas naudojasi turtu. Pagal CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. palikimas negali būti priimamas dalimis. Mirus broliui visas turtas liko ieškovui, todėl nėra abejonių, kad jis priėmė palikimą. Pagal CK 5.62 str. 2 d. palikimas pereina valstybei tik jei nėra įpėdinių pagal įstatymą. Šiuo atveju, esant kartu gyvenančiam broliui, valstybė faktiškai nacionalizavo turtą. Jei žmogus gyvena netvarkingai, tinkamai nesirūpina turtu, jo „nereikia sviesti į užribį“ ( cituojama ). Valstybė atstovaujančių specialistų lyginti su kaimo žmogumi ir visą kaltę suversti jam negalima. Ieškovas net nežinojo, kad ir valstybė moka už komunalines paslaugas. Jis tik 2024 m. rudenį sužinojo apie paveldėjimą valstybės vardu, todėl terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą nėra praleistas. Tačiau apsidraudžiant ( jei teismas vertintų kitaip ) yra pareikštas ir reikalavimas dėl termino atnaujinimo. Nėra įrodymų, kad ieškovui būtų pranešta apie palikimo priėmimą valstybės vardu ( jam liko pastatų raktai, visi daiktai ). Pagal LAT praktiką namo priežiūra yra laikoma palikimo priėmimu. Be to, jis leido žeme naudotis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ieškovas priėmė palikimą, valstybė paveldėjo neteisėtai, tik biurokratiškai pažiūrėdama į popierius. Argumentuodamas termino ieškiniu pareikšti praleidimu atsakovės atstovas remiasi tikimybių teorija dėl ankstesnio ( nuo 2017 m. ) pranešimo ieškovui, nes tokių įrodymų nėra. Ieškovas kitos gyvenamosios patalpos neturi, ten gyvena, todėl logiška, kad jis viską ir prižiūri. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas 2025-03-03 pateiktu atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Teismo posėdžiuose VĮ Turto banko atstovas paaiškino, kad valstybę atstovaujantis Turto bankas po K. K. mirties gavo pranešimą, kad šis mirė ir liko skolų. Pagal Vyriausybės 2014 m. nutarimą valstybė vardu palikimą administruoja atitinkamos institucijos : NŽT – žemės sklypus be pastatų, TB – kitą turtą, o VMI – pinigus. Išlaukus atitinkamą laikotarpį, per kurį dėl palikimo priėmimo į notarą galėjo kreiptis įpėdiniai, notarė 2017-11-22 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą valstybei. Tą pačią dieną atsakovės darbuotojai nuvyko į vietą, apžiūrėjo turtą ir surašė aktą. Kadangi sodyboje nieko nerado, kreipėsi į kaimynus, kurie nurodė ieškovo telefono Nr. Jam buvo paliktas pranešimas ( užkištas už durų ), po to darbuotoja B. R. daug kartų su juo bendravo telefonu, siūlė kreiptis į notarą ginčijant paveldėjimą, bet jis nenorėjo. Maždaug po 8 m. ( nes ne mažiau kaip metus laiko su turtu nieko nedaroma, laukiama palikimo ginčijimo ) turtas buvo įtrauktas į parduodamą viešame aukcione. Netrukus ieškovas ( galimai įtakotas A. B. ) kreipėsi į teismą, ginčydamas paveldėjimą. Pagal nustatytą tvarką iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo TB darbuotojai turto neapžiūri, nes valstybė dar nėra turto savininkė, tai pirmą kartą daroma gavus liudijimą. Tuo laikotarpiu ( 2017 m. ) į kitus galimus įpėdinius kreiptis nereikėjo, tai daroma nuo 2022 m. Ar sodyboje ieškovas realiai gyveno ( kaip ir kitais panašiais atvejais ) nebuvo tikrinama. Raštiškų įrodymų apie pranešimą ieškovui dėl paveldėjimo nėra, tik B. R. telefoniniai pokalbiai. 2017-11-22 akte nurodytas tel. Nr. yra ieškovo, todėl nėra pagrindo netikėti, kad jam buvo skambinama. Jokios veiklos su paveldėtu turtu TB nevykdė, tik mokėjo mokesčius Kelmės vietiniam ūkiui. Name elektra buvo atjungta, o kitų mokesčių nebuvo. Pagal nustatytą tvarką nei notaras, nei TB neprivalo aiškintis dėl mirusiojo giminaičių ne/buvimo, tai privalo daryti jie patys, kreipdamiesi į notarą. Tačiau pasitaikius panašių ginčų šiuo metu TB jau rūpinasi įrodymais apie giminaičių informavimą, jog palikimas priimtas valstybės.

Tikėtina, jog kreiptis į teismą ieškovą paskatino B., kad galėtų iš jo įsigyti žemės sklypus. Ar ieškovas apie faktines šeimos gyvenimo aplinkybes sakė tiesą, nežino. 2020 m. TB atstovai dar kartą apžiūrėjo sodybos būklę ir surašė aktą. Kas visą šį laikotarpį prižiūrėjo turtą ir ką su juo darė, nežino, bet tikėtina, kad tai darė ieškovas, nes TB su turtu fiziškai nieko nedarė.

Lietuvos CK 5.8 str. nustatytas senaties terminas yra praleistas itin žymiai. Ieškovas žinojo apie paveldėjimo tvarką, nes pats buvo paveldėjęs anksčiau tėvų turtą ir pripažino, jog apie tai sakė pusseserė. Taip pat jis buvo ne kartą informuotas TB darbuotojos B. R. akte nurodytu jo telefono Nr., tik neišliko tai patvirtinantys duomenys. Jei įrodyta, kad jis su B. R. bendravo 2025 m., tai tikėtina, jog tai darė ir 2017 m. Taip pat ieškovas neįrodė, kad priėmė palikimą ( šiuo klausimu LAT praktika yra nurodyta atsakovo atsiliepime ), nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl turto remonto, priežiūros, mokesčių mokėjimo. Ieškovas daug metų buvo neaktyvus, jokių veiksmų palikimui priimti neatliko ir jokių tai pateisinančių aplinkybių nenurodė. Todėl pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti nėra. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas 2025-03-05 pateiktu atsiliepimu prašė netenkinti ieškovo reikalavimo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą atnaujinimo ir ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, o jeigu terminas bus atnaujintas – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžiuose Nacionalinės žemės tarnybos atstovė paaiškino, kad apie K. K. palikimą pirmiausiai sužinojo NŽT Kelmės skyrius, kai 2016-10-03 gavo antstolio T. U. pranešimą apie mirusiojo skolą ŠRATC. Apie tai NŽT 2016-10-07 pranešė TB, nes mirusiajam priklausė pastatai, ne tik žemės sklypai. Vėliau TB pateikė paveldėjimo teisės liudijimą valstybės vardu, todėl NŽT perėmė du žemės sklypus be statinių – po 1 / 2 dalį 96 a. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. ir 1 ha. ploto miško sklypo (duomenys neskelbtini) k. Juos NŽT darbuotojai vietoje apžiūrėjo 2019-04-12, surašė aktus, niekas kitas tame nedalyvavo. Iki šiol su sklypais NŽT nieko nedarė, tik bendravo su TB; antstolis į juos skolų išieškojimo nenukreipė. Su ieškovu NŽT nebendravo, jokių kontaktų neieškojo, susirašinėjimo duomenų nėra. Jo paties turėtas sklypų dalis perėmė B.. Todėl mano, kad šis yra suinteresuotas perimti ir K. K. sklypų dalis.

Ieškovas per ilgai delsė įteisinti palikimą, praleido terminą palikimui ginčyti, nors turėjo tam galimybes. Be to, paties ieškovo žemės sklypo dalis 2022 m. buvo parduota iš varžytinių, ją nusipirko B., kuris vėliau perleido savo sūnui E., todėl netiesiogiai tai buvo išviešinta. Byloje situacija nesudėtinga. Nėra įrodymų, kad ieškovas priėmė mirusio brolio palikimą ( kad turtą tvarkė ir prižiūrėjo ). Taip pat jis praleido terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, todėl prašo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė 2025-03-10 pateiktu atsiliepimu ieškiniui neprieštaravo teismui nustačius, kad pateikta pakankamai įrodymų; prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, į visus teismo posėdžius neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Trečiasis asmuo Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. B. 2025-03-12 atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, į visus teismo posėdžius neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Trečiasis asmuo antstolis T. U. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į visus teismo posėdžius neatvyko ir jokių paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei nuginčijimo tenkintini, prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo paliktinas nenagrinėtu.

Liudytoja B. R. parodė, kad dirba TB vyr. specialiste. 2016 m. iš NŽT gavo antstolio T. U. patvarkymą apie mirusiojo skolą, todėl 2017-05-31 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei. Gavus liudijimą atliko sodybos apžiūrą ir surašė aktą. Tuo metu sodyboje nieko nebuvo, todėl į pastatų vidų nepateko. Kaimynė pasakė, kad sodyboje gyvena mirusiojo brolis ir davė jo tel. Nr. Todėl jam paliko ( užkišo už durų ) pranešimą susisiekti su TB atstovais. Taip pat nuo 2017 m. su juo ne kartą bendravo telefonu, bet iki 2020 m. negavo patvirtinimo, jog jis kreipsis dėl paveldėjimo, todėl turto duomenis perdavė pardavimų skyriui. Patikslina, kad jis sakė, jog ginčys paveldėjimą, bet nieko nedarė. 2025 m. iš skyriaus gavo informaciją, kad brolis dėl paveldėjimo kreipsis į teismą. Todėl sausio mėn. dar kartą susisiekė telefonu su juo pačiu, o vėliau – ir su jo advokate. Su ieškovu telefonu bendravo tik ji, jokie kiti TB darbuotojai to nedarė. Kiek tiksliai kartų bendravo po 2017 m., neprisimena, bet įprastai tai daroma 2-4 kartus. Jokių įrodymų dėl tokio bendravimo ir dėl jo informavimo apie paveldėjimą neturi, nes telefoninių pokalbių duomenys nėra išlikę. Po 2017-11-22 akto surašymo daugiau sodyboje nebuvo; ar kažkas iš TB darbuotojų joje dar buvo, nežino.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K., jo vaikai A. K. ir K. K. lygiomis dalimis paveldėjo 5,55 ha. ploto žemė sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, 1 ha. miško sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) kaime ir piniginius indėlius banko sąskaitose ( 2022-07-18 paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ).

2008-09-23 pirkimo pardavimo sutartimi K. K. asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise iš valstybės nupirko ½ dalį 0,96 ha. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime.

Vėlesni veiksmai/įvykiai, susiję su šiuo turtu ( NŽT Kelmės skyriaus 2014-08-29 sprendimas, 2015-02-19 susitarimas, antstolio veikla vykdomojoje byloje ir kt. ) atskirai neaptariami, nes vertinami kaip neturintys tiesioginės įtakos byloje pareikštų reikalavimų sprendimui.

K. K., (duomenys neskelbtini) m. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ( Gyventojų registro 2016-10-06 ir 2016-10-25 išrašai ), mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo ( Gyventojų registro 2017-06-02 išrašas )

Antstolis T. U. 2016-09-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT Kelmės skyrių informuodamas dėl mirusio skolininko K. K. palikimo perėjimo valstybei. Skyrius 2016-10-07 raštu Nr. .. (duomenys neskelbtini) apie tai informavo VĮ Turto banką.

VĮ Turto banko atstovė 2017-05-31 kreipėsi į Kelmės rajono 1-ąjį notaro biurą su prašymu iš VĮ Registrų centro užsakyti palikimo priėmimui valstybės vardu reikiamus dokumentus, nes nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusio K. K. palikimo faktų. Nurodoma, kad po jo mirties liko nekilnojamasis turtas ( nedetalizuojama ), todėl pagal Lietuvos CK 5.62 str. mirusiojo palikimą priima valstybė.

VĮ Turto banką atstovaujanti B. R. 2017-11-22 kreipėsi į Kelmės rajono 1-ąjį notaro biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal Lietuvos CK 5.62 str. į K. K. palikimą.

Testamentų registro 2017-05-29 ir 2017-06-02 duomenimis jokių veiksmų, susijusių su K. K. palikimo priėmimu, nebuvo registruota; palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2017-06-06 Lietuvos Respublikos vardu.

Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2017-11-22 valstybei pagal Lietuvos CK 5.62 str. išdavė palikimo perėjimo liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į K. K. paveldimą turtą, kurį sudarė 1 / 2 dalis 0,96 ha. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ( nurodoma - dėl kurio 2021-02-26 sudaryta panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ), 3806/18204 dalis 1,8204 ha. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su 1 / 2 dalimis jame esančių gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir šulinio, ir 1 / 2 dalis 1 ha. ploto miško sklypo (duomenys neskelbtini) kaime.

2017-11-22 turto apžiūros akte nurodyta, kad du VĮ Turto banko darbuotojai, tame tarpe – B. R., apžiūrėjo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Į vidų nepateko, name gyvena mirusiojo brolis A. K., paliko lapelį, kad susisiektų. 1 / 2 dalis statinių priklauso šiam; nurodomas jo telefono Nr.

Paveldėjimo byloje esantis NTR 2017-11-20 išrašas patvirtina, kad tuo metu 1,8204 ha. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 14398/18204 dalis pagal 2014 m. pardavimo aktą ir 2015 m. pirkimo sutartį priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 3806/18204 dalis – K. K. pagal 2002-07-18 paveldėjimo teisės liudijimą ir kt. ( nedetalizuojama ). Gyvenamasis namas su priklausiniais po 1 / 2 dalį pagal 2002-07-18 paveldėjimo teisės liudijimą priklausė A. ir K. K. po 1 / 2 dalį.

NTR 2025-02-24 išrašas su istorija patvirtina, kad 0,96 ha. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausęs valstybei, 2008 m. po 1 / 2 dalį buvo parduotas K. ir A. K.. K. K. mirus jo dalį 2017 m. paveldėjo valstybė. A. K. dalį 2016-07-18 varžytinėse nupirko A. B., kuris ją 2022 m. dovanojo E. B.;

1 ha. ploto miško žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime pagal 2002-07-18 paveldėjimo teisės liudijimą po 1 / 2 dalį priklausė A. ir K. K.; A. dalį 2016-07-18 varžytinėse nupirko A. B., kuris ją 2022 m. dovanojo E. B., o K. dalį 2017 m. paveldėjo valstybė.

Gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-07-18 paveldėjimo teisės liudijimo duomenys patvirtina, kad ieškovas A. K. su mirusiuoju K. K. buvo broliai. Ieškovas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime deklaravo (duomenys neskelbtini) m. ( RC 2024-10-31 duomenys ).

ESO A. K. 2023 m. po 03-20 d. ( tiksli data dokumente nenurodoma ) pateikė informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie neteisėtą elektros energijos vartojimą su siūlymu už jį apmokėti.

VĮ Turto bankas už turtą (duomenys neskelbtini), nuo 2017-12-27 iki 2025-02-28 iš viso sumokėjo 381,32 Eur ( už teisinį registravimą, civilinį draudimą ir komunalines atliekas, laikotarpiai nedetalizuojami – 2025-02-28 detalizavimo pažyma ).

Telefoninių pokalbių ( pripažįstama, kad tarp B. R. ir ieškovo A. K. ) duomenys patvirtina vykus pokalbius 2025 m. 01-27 d. ir 02-07 d. Duomenų apie ankstesnius skambučius nėra, nes jie saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius ( 2025-04-28 el. laiško duomenys ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-08-04 pažymoje nurodyta, kad 0,48 ha. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, priklausiusį K. K., naudojo ši bendrovė; jam (duomenys neskelbtini) mirus leido toliau naudoti brolis A. K..

TB atstovų NT objekto periodinės apžiūros 2020-07-27 akte nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir pastatų būklė bei saugumas yra tvarkingi; pridedamose nuotraukose prie pastato matyti trys atliekų konteineriai.

UAB KVŪ mokėjimo pranešimuose nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), skaičiuojama už paslaugas 1 gyventojui.

Šioje byloje ieškovas A. K. pareiškė reikalavimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, praleisto reikalavimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės ( taip tekste, faktiškai – palikimo perėjimo valstybei ) liudijimo nuginčijimo. Todėl dėl visų šių reikalavimų teismas pasisako pagal loginę seką.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Šis ieškovo A. K. reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, jog mirus broliui K. K. jis liko gyventi bendroje sodyboje, vienas naudojasi ja ir kitu brolio turtu ( žemės sklypais ), moka komunalinius mokesčius už šiukšles.

Atsakovo ( iš esmės analogiškai ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos ) prieštaravimai grindžiami tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog po A. K. mirties atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią tapti turto savininku ( įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ), nes vien naudojimosi turtu ir jo priežiūros tęsimas po mirties, pradėtas nuosavybės teisės nesukuriančiu pagrindu, nepatvirtina tokios valios. Gi toks ieškovo teiginys, nepagrįstas rašytiniais įrodymais, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, atsakovo mokėjimas už komunalines paslaugas, t. y. už turto priežiūrą ir išlaikymą, leidžia spręsti, jog ieškovas neatliko būtinų veiksmų priimti faktiškai valdyti palikimą ir valdyti jį kaip savo turtą ( 2025-03 atsiliepimo 22-26 p., paaiškinimai teisme ).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba/ir pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( Lietuvos CK 5.50 str. 1 d. ). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. ).

Lietuvos CK 5.51 str. reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą ( 2 d. ), juo rūpintis kaip savu ( valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą ( 2 d. ).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3 d. ). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką, o kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Jeigu teikiamas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas ( LAT 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 ).

Įpėdiniui priėmus palikėjo turtą pradedant jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas ( LAT 2010-10-05 nutartis Nr. 3K-3-382/2010 ). Taigi nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą ( LAT 2016-03-10 nutarties Nr. 3K-3-147-687/2016 16 p. ).

Faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ( paveldėjimo teisės liudijimas ) gali būti įforminti vėliau. Pagal Lietuvos CK 5.66 ir 5.67 str. nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiose normose nenustatyta termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Iš to išplaukia, kad per tris mėnesius faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o šis turi išduoti įpėdiniui liudijimą, jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu šio fakto niekas neginčija. Kitais atvejais notaras gali neturėti pagrindo įforminti palikimo priėmimą, nes jam kelia abejonių faktas arba yra ginčas dėl fakto. Abi situacijas turi išspręsti teismas. Jis gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo... ( LAT 2007-12-21 nutartis Nr. 3K-3-586/2007 ). Kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą ( LAT 2011-06-17 nutartis 3K-3-285/2011 ).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Pagal kasacinio teismo praktiką faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus ( LAT 2007-12-21 nutartis Nr. 3K-3-586/2007 ). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn ( LAT 2015-12-15 nutartis Nr. 3K-3-687-690/2015 ). Palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės ( kai kuriais atvejais ir neturtinės ) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės ( amžius, sveikatos būklė, socialiniai gebėjimai ir pan. ). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį ( disponuoti, naudotis juo ) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes ( LAT 2015-12-23 nutartis Nr. 3K-3-693-378/2015 ).

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė ( LAT 2008-06-16 nutartis Nr. 3K-3-324/2008, 2020-12-16 nutartis Nr. e3K-3-340-378/2020 ). Faktinės aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ... kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas ( LAT 2018-05-15 apžvalga AC-47-1 ).

Šioje byloje nustatyta, kad mirusysis K. K. sutuoktinės ir vaikų neturėjo, jo tėvai buvo mirę, turėjo tik vieną brolį – ieškovą A. K., t. y. kitų aukštesnės ar tos pačios eilės įpėdinių pagal įstatymą nebuvo ( Lietuvos CK 5.11 str. ). Jis testamento nebuvo sudaręs ir niekas, išskyrus valstybę atstovaujančią instituciją, dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ( Testamentų registro duomenys ).

Taip pat faktiškai nėra ginčo, kad K. K. mirus A. K. liko vienas gyventi toje pačioje sodyboje, mirusiajam priklausančią bent vieno žemės sklypo ( 0,96 ha. ) dalį toliau naudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( kaip nurodoma jos pažymoje – leidus ieškovui ), valstybę atstovaujantis Turto bankas atliko paveldėjimo procedūras, du kartus ( 2017 m. ir 2020 m. ) apžiūrėjo sodybą bei apmoka už komunalines paslaugas ir pastatų civilinį draudimą; niekas kitas jokių veiksmų, susijusių su paveldėtu turtu, neatliko ir neatlieka. Todėl pagrindinis ginčas šiame reikalavime yra tai, ar ieškovo veiksmai laikytini palikimo priėmimu, t. y. elgesiu su mirusiojo turtu kaip su savu.

Tai vienareikšmiškai patvirtinančių įrodymų nėra – ieškovas nei į notarą dėl palikimo priėmimo ( bet tada nebūtų ir ginčo ) nei į kitas institucijas, išviešindamas palikimo priėmimą, nesikreipė ir patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių neabejotiną naudojimąsi turtu būtent kaip savu, nepateikė. Tačiau teismo vertinimu svarbiausia, kad jis ne tik liko gyventi toje pačioje sodyboje, kurioje abu broliai gyveno itin ilgą laikotarpį, bet ir kurios analogiška dalis jam priklauso nuosavybės teise ir kuria niekas daugiau ( nei fiziniai asmenys, nei valstybės įgaliotos institucijos ) ne tik nesinaudojo, bet ir fiziškai neturėjo galimybės naudotis ( kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė - niekas neturi net pastatų durų raktų, dėl ko abiejų apžiūrų metu atsakovo darbuotojai juos apžiūrėjo tik iš išorės ). Todėl atsakovo 2025-03 atsiliepime ( 23 p. ) nurodyta LAT praktika šioje byloje netaikytina dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių ( visose bylose - dėl kitų įpėdinių giminaičių buvimo ir jų aktyvių veiksmų įtakos analogiškiems reikalavimams ).

Pats pagrindinis turto objektas - sodyba ( žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais ) - akivaizdžiai nėra tokio pobūdžio, kuris nuo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki šiol ( daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus ) galėtų būti paliktas visiškai be priežiūros, juo labiau – name gyvenant ieškovui. Gi dar 2020 m. apžiūros akte užfiksuota, kad turtas yra tvarkingas, nuotraukose aiškiai matyti sodyboje buvusi pjauta žolė ( lyginant su matoma toliau žymiai aukštesne žole ). Pagal kitas aplinkybes ( mirusiojo ir ieškovo naudojimosi turtu tvarka nenustatyta; niekur neužfiksuota, kad būtų aiškiai prižiūrima tik tam tikra, t. y. nuosavybės teise priklausanti ieškovui, dalis ) negalima daryti išvados, jog ieškovas prižiūrėtų tik jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį, brolio dalį palikdamas be priežiūros, taip neišreikšdamas valios priimti palikimą. Be to, žemės sklypas, kuriame nufotografuota aplink pastatus nupjauta žolė, jam išvis nepriklauso. Nors pagal bylos duomenis vertintina, kad turtas yra prižiūrimas itin minimaliai ( nuotraukose užfiksuota pastatų ir kiemo būklė, 2023 m. ESO raštas, ieškovo pripažinimas nuo to laiko gyvenant be elektros, neturint jokių daržų, naminių gyvūnų ir pan. ), nei įstatymas, nei teismų praktika palikimo priėmimo fakto ( pradėjimo valdyti ) nesieja su veiksmų pobūdžiu ( kiekiu, intensyvumu, valdymo efektyvumu ir pan. ). Akivaizdu, kad ieškovo kaip civilinių santykių dalyvio elgesys paveldėjime negali būti laikomas nei rūpestingu, nei tinkamu, tačiau jis ( galimai sąlygotas išsilavinimo, jo pripažįstamo gyvenimo būdo ir kt. ) nepaneigia paties turto perėmimo valdyti fakto.

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog jo mokėjimas komunalinių ir draudimo mokesčių už mirusiojo turtą paneigia ieškovo šio turto faktinį valdymą. Nors duomenų, ar jis mokėjo/moka bent už atliekų tvarkymą ( nes pastatų draudimas nėra privalomas ), ieškovas nepateikė ( ar jis faktiškai moka, ar kaupiasi skola, yra ne šios bylos klausimas ), atsakovo pateiktuose KVŪ mokėjimo pranešimuose ( todėl tokio pat turinio turėtų būti teikiami ir ieškovui ) tik nurodytas turto adresas ir tai, jog mokama už 1 gyventoją ( o ne už 1 / 2 dalį turto, priklausančio dviem savininkams ir pan. ). Todėl vienas sodyboje gyvenantis ieškovas pagal tokį pranešimą vargu ar galėtų suprasti, jog mokama ne už sodybą; taip pat žinoti, jog už mirusio brolio dalį atskirai moka jo palikimą oficialiai priėmusi valstybė. Paties atsakovo veiksmai – tik dvi išorinės turto apžiūros, nedalyvaujant jo bendrasavininkiui ieškovui ( nes procedūrinis palikimo priėmimas ir mokesčių mokėjimas nesusiję su fiziniu turto valdymu ), teismo vertinimu, tik patvirtina, kad realiai niekas, išskyrus ieškovą, nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar visu turtu ( tiek ieškovui, tiek mirusiajam priklausančia dalimi ) nesinaudojo, t. y. jo fiziškai nevaldė. Turto banko ir NŽT atstovai pripažino, kad daugiau jokių veiksmų nei su žemės sklypais, nei su pastatais neatliko ( jų patys neprižiūrėjo, netvarkė, niekam neperleido naudotis, apsigyventi namo dalyje ir pan. ).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ( o kitokių duomenų šioje byloje nėra, nors namui galimai nuo 2023 m. atjungtas elektros tiekimas ) ir kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju itin ilgą laiką ( bent nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ) kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti ( LAT 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008, 2020-12-16 nutarties Nr. e3K-3-340-378/2020 41 p., 2018-05-15 apžvalga AC-47-1 ). Gi šioje byloje dar papildomai nustatyta, jog namo ( ir jo priklausinių ) tokia pat dalis pačiam ieškovui priklauso nuosavybės teise ir niekas kitas nuo (duomenys neskelbtini) ( t. y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus ) nei namu su priklausiniais, nei žemės sklypu ( kuris ieškovui nuosavybės teise išvis nepriklausė ), nei visu kitu mirusiojo turtu ( atskirai esančiais žemės sklypais, asmeniniais daiktais ) faktiškai nesinaudoja ir net neturi tokios galimybės.

Taip pat atsižvelgtina, kad palikimo priėmimas iš dalies negalimas ( Lietuvos CK 5.50 str. 1 d. ), o mirus A. K. niekas kitas ( tokių duomenų nėra ) jo asmeninių, buities ir namų apyvokos daiktų neužvaldė, jie liko name, kuriuo visu naudojasi tik ieškovas. Nors ieškovas teigia, kad tokių daiktų nebuvo ( nes brolis viską pragerdavo, naudojosi tik jo daiktais, todėl šiam mirus nieko neliko ), tokį jam nepalankiu laikytino fakto pripažinimą pagal Lietuvos CPK 187 str. ( 1 d. ) teismas savo iniciatyva vertina kritiškai ( 2 d. ), nes pagal Lietuvos CPK 182 str. 1 p. taisykles laiko neįtikėtinu, kad mirus net ir asocialų ( kaip teigiama ) gyvenimo būdą vedusiam asmeniui ( tačiau mirusysis turėjo nuosavą būstą, tam tikras ieškovo nurodomas nuolatines pajamas už neįgalumą ) neliktų jokių daiktų ( net rūbų, asmeninės higienos priemonių, vaistų ir pan. ). Juo labiau, kad ieškovas kartu pripažino, jog tėvams mirus su broliu gyveno viename name, naudojosi bendra virtuve ir vienu kambariu, bet abu turėjo atskirus miegamuosius, kuriuose buvo kiekvieno iš jų baldai ( nors ir likę po tėvų mirties ). Todėl tokį ieškovo paaiškinimą teismas vertina ne kaip pripažinimą fakto nepaveldėjus brolio asmeninių daiktų, o kaip patvirtinantį, jog pats paaiškinimas ( kai asmuo pripažįsta esant jam nepalankias aplinkybes, kurių iš tikrųjų nėra – Lietuvos CPK 185 str. ) neturi būti laikomas nepatikimu įrodymu.

Pagal teismų praktiką ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu ( LAT 2006-04-05 nutartis Nr. 3K-3-247/2006, kt. ). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko ( bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą - nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ( LAT 2010-04-27 nutartis Nr. 3K-3-187/2010 ). Tačiau viso turto, tame tarpe – ir aukščiau nurodyto, pasilikimas vienintelio įpėdinio žinioje ( kam nesutrukdė ir procedūrinis palikimo priėmimas valstybės vardu, nes faktiškai jokių veiksmų, susijusių su realiu turto perėmimu, valstybės atstovai neatliko ), teismo vertinimu, laikytinas pakankamu konstatuoti palikimo priėmimą, nepriklausomai nuo įpėdinio veiksmų apimties.

Papildomai atsižvelgtina ir į tiesioginį Lietuvos CK 1.5 str. principų taikymą, nes vargu ar juos atitiktų situacija, kai mirus asmeniui jo vienintelis artimasis giminaitis - brolis, likęs gyventi jiems abiem nuosavybės teise priklausančioje nepadalintoje gyvenamojoje patalpoje, ir vienintelis turėjęs galimybę naudotis bei realiai naudojęsis ( nesvarbu, kiek aktyviai ir tinkamai ) visu mirusiojo turtu, netektų paveldėjimo teisės valstybei nors ir pagal teisės aktų reikalavimus teisėtai ( bus aptarta toliau ) atlikus palikimo perėmimo procedūras, bet faktiškai turto neperėmus.

Todėl pripažįsta įrodytu, kad mirus broliui K. K. ieškovas A. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ( Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. ), šis ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ( Lietuvos CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str. ).

Dėl reikalavimo nuginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą termino atnaujinimo ir senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas/terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį ( Lietuvos CK 1.124 str. ). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ( Lietuvos CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d., CPK 78 str. ).

Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis ( Lietuvos CK 1.134 str. ), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų..., ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti ( ko prašoma 2-u reikalavimu - LAT 2021-04-14 nutarties Nr. e3K-3-58-701/2021 69 p. ).

Paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ( LAT 2009-02-09 nutartis Nr. 3K-3-11/2009 ). Todėl nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos CK 5.3 str. 1 d., palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos ( LAT 2014-04-14 nutartis Nr. 3K-7-18/2014 ).

Lietuvos CK 5.8 str. 1 d. yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti, kurį ieškovas prašo atnaujinti, o Turto banko ir NŽT atstovai - taikyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai ( Lietuvos CK 4.47 str. 2 p. ), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Gi Lietuvos CK 5.8 str. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą ( LAT 2020-12-16 nutarties Nr. e3K-3-340-378/2020 47 p. ir jame nurodyta praktika, 2025-04-23 nutarties Nr. e3K-3-75-916/2025 33 p. ).

Byloje nustačius, kad ieškovas A. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo atitinkamos turto dalies savininku nuo palikimo atsiradimo momento. Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ( LAT 2020-12-16 nutarties Nr. e3K-3-340-378/2020 50 p., kt. ). Šis terminas nuo K. K. mirties (duomenys neskelbtini) nėra praleistas, todėl ieškovo prašymas jį atnaujinti ( atstatyti ) paliekamas nenagrinėtas ( Pagal analogiją taikant Lietuvos CPK 296 str. 1 d. 13 p. ), o dėl kitų su juo susijusių klausimų ( kada ieškovas sužinojo ar buvo atsakovės atstovų informuotas apie palikimo perėjimą valstybei, kokia forma ir pan. ) teismas nepasisako.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo

Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre ( Lietuvos CK 1.75 str. ). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą ( LAT 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 ).

Tam tikrais atvejais įpėdinė pagal įstatymą gali būti valstybė – turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai... palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė ( Lietuvos CK 5.62 str. 1 d. ). Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų ( Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. ), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus ( LAT 2014-04-14 nutartis Nr. 3K-7-18/2014 ). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas ( LAT 2019-06-20 nutarties Nr. 3K-3-206-378/2019 17 p. ).

Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų ( LAT 2020-11-18 nutartis Nr. e3K-3-294-695/2020 ). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas ( Apeliacinio teismo 2021-02-25 nutartis Nr. e2A-130-464/2021 ). Todėl pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu ( LAT 2021-03-17 nutarties Nr. e3K-3-35-823/2021 56 p. ).

Teismo vertinimu, šioje byloje pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nustatyti palikimo priėmimo faktą, o reikalavimas nuginčyti palikimo perėjimą valstybei neatsiejamai susietas su juo, t. y. pagrindas jį tenkinti atsiranda tik tada, jei patenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas ( žr. LAT 2025-04-23 nutarties Nr. e3K-3-75-916/2025 31 p. ir 32 p. ).

Kaip minėta, palikimas pereina valstybei tik jei ( šiuo atveju ) nė vienas įpėdinis nepriima palikimo ( Lietuvos CK 5.62 str. 1 d. 3 p. ). Byloje nustačius, kad ieškovas A. K. mirusiojo K. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo atitinkamos turto dalies savininku nuo palikimo atsiradimo momento ir pagrindo palikimui pereiti valstybei nebuvo. Tokiu atveju notarės 2017 m. lapkričio 22 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimą, atsiradusį po K. K. mirties, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia turto savininko A. K. teises, todėl pripažintinas negaliojančiu pagal Lietuvos CK 1.80 str. 1 d., 4.37 str. 1 d. ir 5.62 str. 1 d. ( pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020-04-29 sprendimas Nr. e2A-281-267/2020 ); toks ieškovo reikalavimas, pareikštas nepraleidus jo bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, tenkintinas ( žr. LAT 2020-12-22 nutartį Nr. e3K-3-359-969/2020, kt. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal Lietuvos CPK 93 str. taisykles, iš kurių pagrindinė yra tai, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies ( 1 d. ). Kartu nustačius, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 4 d. nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 1–3 d. įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( LAT 2020-04-08 nutarties Nr. e3K-3-93-701/2020 90 p. ). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos Lietuvos CPK 93 str. 4 d., teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros ( LAT 2018-06-13 nutarties Nr. e3K-3-226-248/2018 100 p. ).

Šios kategorijos bylose Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taisyklę, jog kai turtą paveldi valstybė Lietuvos CK 5.62 str. 2 d. 3 p. pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ( Lietuvos CK 5.51 str. 1 d. ), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai/neveikimas, nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

Todėl sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, svarbu nustatyti: 1) ar atsakovas VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą – ar buvo gautas atitinkamas valstybės ( savivaldybės ) institucijos atstovo pranešimas apie tokį turtą; 2) ar atsakovui VĮ Turto bankui buvo ( ar galėjo būti ) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs ieškovas.

Nėra abejonių, jog ginčo nagrinėjimą teisme iš esmės lėmė tai, kad apie ieškovo priimtą faktiniu valdymu K. K. palikimą žymiai ilgesnį nei nustatytas Lietuvos CK 5.53 str. 3 d. laikotarpį nebuvo žinoma dėl jo paties pasyvumo, nes jis ( pabrėžtina – žinodamas apie paveldėjimo tvarką, nes (duomenys neskelbtini) m. buvo kreipęsis dėl tėvo palikimo, o (duomenys neskelbtini) m. mirus broliui vėl buvo raginamas tai daryti giminaitės ) delsė tvarkytis paveldėjimo dokumentus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms į palikimą įforminti. Būtent toks jo delsimas lėmė, kad antstolis 2016-09-28 raštu informavo NŽT apie mirusiojo skolas, o šį 2026-10-07 raštu apie tai informavo VĮ Turto banką, kuris remiantis pagal LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas Taisykles pagrįstai inicijavo palikimo perėjimą valstybei. Valstybei atstovaujančių institucijų veiksmai iš esmės atitiko nustatytą teisinį reglamentavimą. Nebuvimas patikimų įrodymų, jog Turto bankas netrukus po palikimo perėjimo valstybei apie tai tikrai informavo ieškovą, savaime nesąlygojo teisminio ginčo kilimo, nes palikimui perėjus valstybei ieškovas bet kuriu atveju turėjo reikšti ieškinį teisme. Galima tik būtų svarstyti, kiek įtakos teisminiam ginčui kilti turėjo nebuvimas valstybės ( savivaldybės ) institucijos atstovo pranešimo apie nepaveldimą turtą ( o tik antstolio pranešimas apie mirusiojo skolą ), tačiau nesant dėl to ginčo teismas savo iniciatyva plačiau nepasisako. Gi ieškovas, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo fakto, turi prisiimti riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei ( žr. LAT 2020-12-22 nutarties Nr. e3K-3-359-969/2020 32, 38 p. ir kt. ).

Tokioje situacijoje ieškovas turėtų visas bylinėjimosi išlaidas atlyginti ( valstybei ) ir prisiimti ( savas ) pats, bet jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų ( VGTPT 2024-11-07 sprendimas ). Todėl net ir tenkinant abu materialinius reikalavimus iš atsakovo VĮ Turto banko bylinėjimosi ir VGTP teikimo ieškovui išlaidos valstybei nepriteisiamos ( Lietuvos CPK 96 str. ir 98 str. ).

Teismo 2025-02-18 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas NTR dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( Lietuvos CPK 150 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

A. K. prašymą dėl reikalavimo nuginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą senaties termino atnaujinimo palikti nenagrinėtą.

Pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2017 m. lapkričio 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimą, atsiradusį po K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje 2025 m. vasario 18 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, j. a. k. 112021042, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus :

1/2 dalį 0,9600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3806/18204 dalis 1,8204 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių ( šulinio ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1/2 dalį l,0000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.