- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2-759-933/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00982-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. C. (toliau – ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė), kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis mažos vertės viešojo pirkimo, atliekamo skelbiamos apklausos būdu, „Savavališkai valstybinės žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pastatytos nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai“ (toliau – Pirkimas) sąlygas ir Pirkimą nutraukti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad statinys, kurį siekia nugriauti atsakovė, yra sujungtas su ieškovo nuosavybe (duomenys neskelbtini). Ieškovas, sužinojęs apie Pirkimo paskelbimą, susipažino su Pirkimo sąlygomis ir pastebėjo, kad sąlygos neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neteisėtos. Ieškovo įsitikinimu, Pirkimo sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Atsakovė Pirkimo dokumentuose (sąlygose) nenurodė šios esminės informacijos: 1) Pirkimo objektu esantys darbai yra dėl statinio, kuris priklauso valstybei; 2) Pirkimo objektu esantys darbai yra dėl statinio, dėl kurio nuosavybės teisės yra iškeltas ginčas teisme (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑305‑440/2024, kurioje prašoma šio statinio restitucijos natūra); 3) Pirkimo objektu esantys darbai yra dėl statinio, kuris yra I grupės, tačiau atsakovė neturi leidimo griauti I grupės statinį, taip pat nėra priimti administraciniai aktai dėl I grupės statinio pripažinimo nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti valstybės turtu ar dėl I grupės statinio griovimo; 4) Pirkimo objektu esantys darbai dėl statinio, kuris yra sujungtas su ieškovo nekilnojamuoju turtu, todėl darbai įtakos ieškovo nuosavybę. Pirkimo dokumentuose atsakovės nenurodytos aplinkybės yra esminės, nes susijusios ne tik su valstybės turtu bei viešuoju interesu, bet ir su ieškovo nuosavybės teise, kuri pažeidžiama vykdomu Pirkimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas R. C. nėra tiekėjas, t. y. jis nedalyvauja ginčijamame Pirkime kaip tiekėjas, taip pat nėra potencialus tiekėjas ir neturi tikslo sudaryti su atsakove sutarties dėl Pirkimo objektu siekiamų įsigyti darbų. Priešingai, kaip ieškinyje pažymi ieškovas, jis savo suinteresuotumą grindžia tuo, kad statinys (tvora), kurią atsakovė siekia nugriauti pasitelkdama Pirkimo objektu esančius darbus, yra sujungtas su ieškovo nuosavybe. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra sujungtas su statiniu (tvora), kurią siekiama nugriauti įsigijus Pirkimo objektu esančius statinio griovimo darbus, savaime nereiškia jo suinteresuotumo ir nesukuria teisėto pagrindo ginčyti Pirkimo ar jo sąlygų teisėtumo, remiantis VPĮ.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neįvardijo konkrečių Pirkimo sąlygų, kurias prašo pripažinti neteisėtomis. Teismo vertinimu, ieškovas ieškiniu siekia ne Pirkimo ar jo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, tačiau iš esmės ginčija atsakovės veiksmus, susijusius su savavališkai valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyto nesudėtingojo statinio – tvoros, kuri ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, nugriovimu.
6. Teismas nusprendė, kad ieškovas neturi subjektyvios teisės (suinteresuotumo) kreiptis į teismą su reikalavimais, kuriais ginčijamas Pirkimas ir jo sąlygos. Kadangi nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas R. C. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, kategoriškai konstatuodamas, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo, nukrypo nuo teismų praktikos, jog aplinkybės dėl ieškovo suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą. Neišnagrinėjęs bylos iš esmės, teismas negalėjo daryti kategoriškas išvados dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo ieškinio priėmimo stadijoje. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Šalies argumentai
7.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, kad ieškovas nėra tiekėju VPĮ prasme, tačiau teismas nekonstatavo, jog ieškovas nėra kandidatas. Ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai dvi pretenzijas (skundus) pasiūlymų teikimo stadijoje, todėl įgijo kandidato statusą. Pirkimo sąlygos akivaizdžiai neaiškios, o perkančioji organizacija, gavusi ieškovo skundus, privalėjo paaiškinti sąlygas, kad ieškovas (kandidatas) galėtų tinkamai formuluoti ir teikti pasiūlymą.
7.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįvardino konkrečių Pirkimo sąlygų, kurias prašo pripažinti neteisėtomis, nepagrįsta. Ieškovas ginčija Pirkimo sąlygas visa apimtimi, kadangi jos parengtos ydingai ne tam objektui, t. y. sąlygos yra visa apimtimi neteisėtos kaip ir Pirkimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (žr. ir šios nutarties 27 punktą) apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavus, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).
11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (EŽTT 2000 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Garcia Manibardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 38695/97, 36, 39 punktai; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42195/98, 33 punktas).
12. Pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020 30 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 50 punktas).
16. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019 23 punktas).
17. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo VPĮ pagrindu ginčija atsakovės paskelbto Pirkimo sąlygas, prašo jas pripažinti neteisėtomis bei nutraukti Pirkimą.
18. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties ir atskirojo skundu argumentus, atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas VPĮ nustatyta tvarka.
20. Pirma, ieškovo ieškinio dalykas ir ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas inicijuoja viešųjų pirkimų bylą, kuri pasižymi tam tikra specifika. CPK XXI1 skyrius reguliuoja Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 423¹ straipsnio 1 dalį viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktą; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 38 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktą). Ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį reikšmingumas lemia tai, kad teismas visada, t. y. nepriklausomai, ar kitos bylos šalys kelia tokį teisės klausimą, privalo vertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, ieškovo nurodomą teisių pažeidimo pagrindimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8 punktą). Taigi, teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę.
21. Antra, kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 40 punktą). Siekis apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus nepripažįstamas tiekėjo teisiniu suinteresuotumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34, 35.11.3 punktus). Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Hipotetinėmis prielaidomis paremtas tiekėjo (ieškovo) teisinis interesas viešojo pirkimo sutarties sudarymu teismų praktikoje nepripažįstamas pakankamu tiekėjo teisinio suinteresuotumo įrodymu.
22. Trečia, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nėra tiekėjas ir (ar) potencialus tiekėjas, kuris, ginčydamas Pirkimo sąlygas, siekia apginti interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad ieškovas teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas grindžia tuo, jog statinys (tvora), kurią atsakovė siekia nugriauti pasitelkdama Pirkimo objektu esančius darbus, ribojasi su ieškovo nuosavybe. Ieškinyje akcentuojama, kad Pirkimu pažeidžiama ieškovo nuosavybės teisė. Nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas yra ūkinės veiklos subjektas, kuris būtų suinteresuotas viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis įgijo kandidato (potencialaus tiekėjo) statusą, nes pateikė atsakovei dvi pretenzijas (skundus) pasiūlymų teikimo stadijoje. Iš kartu su ieškiniu pateiktų ieškovo 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. skundų atsakovei matyti, kad ieškovas prašė sustabdyti paskelbtą Pirkimą iki kol bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2‑305‑440/2024, kurioje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra siekiamas nugriauti statinys (tvora), ir žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės. Skunduose nurodyta, kad atsakovė negali organizuoti svetimo turto naikinimo darbų pirkimo. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, vien tik aplinkybė, kad jis atsakovei pateikė du skundus, nepatvirtina ieškovo suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Tiek ieškinio, tiek skundų turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas Pirkimo sąlygų ginčijamu siekia ginti nuosavybės teisę, kuri, ieškovo manymu, pažeidžiama atsakovės veiksmais, tačiau ne interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kaip minėta, pagal teismų praktiką tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.
23. Ketvirta, nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad organizuojamas Pirkimas yra susijęs su valstybės turtu, taigi, ir viešuoju interesu, pažymėtina, jog įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių (ar viešojo intereso), nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.3 punktas).
24. Penkta, nesutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo daryti išvados apie ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą. Ieškovas, teigdamas, kad aplinkybės dėl ieškovo suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑224‑790/2023 ir 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023. Minėtose nutartyse buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose ir pažymėta, kad tų konkrečių bylų atveju dėl argumentų, susijusių su ieškovų teisinio suinteresuotumo buvimu, bus pasisakyta išnagrinėjus bylas iš esmės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisinis suinteresuotumas vertinamas ir ieškinio padavimo stadijoje, ir bylos atitinkamame teisme nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 50, 53 punktus). Teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka neginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, jog teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 108 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.
25. Šešta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Pirkimas yra pasibaigęs, atsakovė su mažąja bendrija (toliau – MB) „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarė griovimo darbų rangos sutartį Nr. SU-234. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2786-640/2024, pradėta pagal ieškovo ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia atsakovės ir MB „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 10 d. griovimo darbų rangos sutartį Nr. SU-234 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas),
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio teismas pasisakė pagrindiniais faktiniais ir teisiniais aspektais, susijusiais su ieškinio priėmimo klausimu ir ieškovo teisiniu suinteresuotumu, nurodė įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų praktiką, kuriais rėmėsi, pasisakė dėl ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su ieškovo teisiniu suinteresuotumu.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (ne)priėmimo klausimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.