Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal A. P. ieškinį atsakovei S. K. ir S. K. priešieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija išvadai duoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

2. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

3. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį dėl šalių nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pirmuoju pagrindu – dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių vaiko poreikių.

Dėl nepilnamečio vaiko D. P. poreikių.

6. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodytu argumentu, kad atsakovės nurodomo dydžio išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, vertinant protingumo principu, atsižvelgus į vaiko amžių (15 m) nėra pilnai pagrįstos ir yra užaukštintos. Akivaizdu, kad šalių 15 m. sūnui (jaunuoliui) aprangai ir avalynei išleidžiama žymiai daugiau, kadangi apranga ir avalynė, tikėtina, jam jau perkama iš suaugusiųjų skyriaus, o tai kainuoja daugiau, nei vaikų rūbai ir avalynė. Tačiau pat negalima sutikti, kad atsakovės nurodomos 50 Eur per mėnesį dydžio išlaidos vaiko baldams ir kompiuterinei technikai įsigyti galėtų būti vertinamos kaip pagrįstos. Paprastai tokio pobūdžio išlaidos yra vienkartinės, todėl nesant byloje konkrečių duomenų apie poreikį kasmet vaiką aprūpinti badais ar kompiuterine technika, vaikui tam skiriant po 448 Eur per metus, tokio dydžio išlaidos negali būti priteisiamos kaip kasmėnesinės išlaidos. Teismo vertinimu, 20 Eur suma per mėnesį (240 Eur per metus) vaikui, skiriama buities įrengimui, yra pakankama tokio pobūdžio protingoms išlaidoms padengti. Taipogi negalima sutikti, kad atsakovė 160 Eur skiria vaiko apsilankymams pas odontologą, nes kaip pati paaiškino, kad ši suma yra vienkartinė, buvo skirta gydymui vaikui patyrus traumą. Teismo vertinimu, 10 Eur suma per mėnesį (120 Eur per metus) vaikui, skiriama sveikatos stiprinimui, yra pakankama tokio pobūdžio protingoms išlaidoms padengti Šiuo atveju pripažintina pagrįsta ir pakankama suma yra 520 Eur per mėnesį šalių sūnaus išlaikymui.. Šias sumas sumažinus pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių vaikui mokamomis po 80 Eur valstybės išmokomis (vaiko pinigais), yra pagrindas konstatuoti, jog abu tėvai šalių vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti kas mėnesį turėtų skirti bendrą 440 Eur sumą.

7. Ieškovas reikalavimą sumažinti savo vyriausiajam sūnui D. priteisto išlaikymo dydį, be kita ko, grindė ir iš esmės pablogėjusia jo turtine padėtimi, motyvuojant tuo, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio padidinimo, jam gimė dar vienas vaikas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) – gimė dukra P. P.. Tačiau, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovui gimė dar vienas vaikas, savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vertinant aplinkybę dėl pakitusio išlaikytinių skaičiaus, pažymėtina, kad ieškovas sūnų E. P. ir dukrą P. P. augina kartu su šių vaikų motina sutuoktine S. P., kuri, remiantis teisės aktuose įtvirtintu imperatyvu, kad vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat privalo prisidėti prie šių vaikų išlaikymo. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių pastariesiems vaikams būtų reikalingas toks išlaikymas, kuris iš esmės turėtų įtakos ieškovo turtinei padėčiai ar finansiniam stabilumui. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas, kiek vaiko gimimas pakeitė išlaikymą kitam vaikui teikiančio tėvo turtinę padėtį, nenustatinėja naujam išlaikytiniui būtino išlaikymo dydžio – tik sprendžia, ar tas faktas, jog pasikeitė išlaikytinių skaičius, lėmė esminį išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą). Teismas pasisakydamas dėl ieškovo ir trečiojo asmens argumento, kad kiti ieškovo vaikai gauna neproporcingai mažesnį išlaikymą, teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje spręstina tik dėl ieškovo ir atsakovės vaikui būtino išlaikymo dydžio, skirtingų vaikų poreikiai gali skirtis, jie vertinami ir nustatomi individualiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad antro vaiko gimimas po sprendimo priėmimo lėmė esminį jo turtinės padėties pablogėjimą.

Dėl vaiko tėvų turtinės padėties.

8. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tiek 2017-08-14 priimant teismo sprendimą padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiam sūnui D. tiek šio sprendimo priėmimo dienai atsakovas dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vairuotoju - ekspeditoriumi, Sodroje atsakovo atlyginimas 2017 metais paskutiniais mėnesiais nurodytas atsakovo darbo užmokestis nuo 617 iki 662 Eur, vidutiniškai 640 Eur per mėnesį. Pagal teismo posėdžio metu ieškovo duotą paaiškinimą šiuo metu jis uždirba nuo 800 iki 900 Eur per mėnesį, priklausomai nuo dirbto laiko, vidutiniškai gauna apie 650 Eur. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra nuo 675 iki 1 061 Eur (priklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus vidutiniškai yra apie 1 005 Eur per mėnesį), iš atsakovo teismui pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog atsakovui be darbo užmokesčio papildomai yra išmokami dienpinigiai iki 365,50 Eur (vidutiniškai 332,72 Eur) per mėnesį. Atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto, namų valdą (duomenys neskelbtini), turi vertingo kilnojamojo registruotino turto - automobilį (duomenys neskelbtini). Po 120-128 Eur kiekvieną mėnesį moka būsto kredito dengimui (kredito grąžinimo data 2043-06-15). Ieškovo šeimoje su S. P. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. P., (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė antras vaikas P. P.. Ieškovo sutuoktinė iki dukters gimimo dirbo. Šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos vaiko priežiūros išmoka- 225,60 Eur. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vertinant ieškovo galimybes daugiau prisidėti prie vyriausiojo sūnaus poreikių tenkinimo, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas neįrodė, jog negali dirbti ir uždirbti daugiau, o teismo posėdyje, paklaustas, kodėl turėdamas darbo rinkoje paklausią vairuotojo specialybę neieško geriau apmokamo darbo, nurodė, kad neturi kroviniams automobiliams vairuoti reikalingos kategorijos, jos įgijimas kainuoja brangiai, jis tam neturi pinigų, be to tolimųjų reisų vairuotojai didesnę dalį laiko būna išvykę į komandiruotę, ilgai nebūna namuose, nemato šeimos, todėl šis darbas jam netinka. Atsakovas taip pat nurodė, kad dirba vairuotoju- kurjeriu, savo darbą išmano, jam patinka bendrauti su žmonėmis, įgyja naujų pažinčių, ir kėlė klausimą, kodėl jis turėtų keisti darbą. Teismas pažymi, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Atsakovas galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, taip pat galėtų įgyti ir kitą profesinį išsilavinimą. Tai, kad atsakovas nenori, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vyriausiojo sūnaus išlaikymo naštą.

10. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovė daugiau išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų D. neturi, jos pajamos yra maždaug 1 114 Eur- 1 290 Eur dydžio gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (878,96 Eur). Atsakovė naujos santuokos nėra sudariusi, kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, kuris prisideda prie šeimos išlaikymo. Atsakovė panaudos pagrindais gyvena 2 kambarių bute. Nors bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis galėtų būti laikytina geresne nei ieškovo, tačiau tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

11. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, vertindamas ieškovo gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių ir sūnaus D. poreikius, sprendžia, kad ieškovo dalis išlaikymo prievolėje yra po 211 Eur per mėnesį, ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinamo atmetus, atsakovės reikalavimas padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį tenkintas iš dalies, priteisto išlaikymo dydį D. P. padidinant iki 211 Eur per mėnesį.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

12. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

13. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

15. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

16. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

18. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

19. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

20. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

22. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

23. Pagal Kasacinio teismo praktiką vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Taigi ieškovui už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą galės būti taikomos atitinkamos sankcijos, tokios kaip bauda, antstoliui kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo CPK 771 straipsnio pagrindu, tėvų valdžios apribojimas.

24. Atsakovė nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku ir skyrium gyvenančio tėvo iš jos pusės nėra, ieškovui yra žinomas vaiko gyvenamosios vietos adresas, tačiau pats ieškovas jau daugiau nei 10 metų nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų tam, kad pabendrautų su vaiku, neparašo jam. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ir jis apie 8 metus susisiekti su sūnumi D. nebandė, nes vaikas vis tiek jam neatrašytų. Nepilnametis išreiškė savo nuomonę apklausiamas Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje nuotoliniu būdu dalyvaujant psichologei A. S. – jis išsakė nuomone, kad atsisako bendrauti su tėvu. Atsižvelgdamas į vaiko amžių (D. P. – 15 metų), kad jis geba išreikšti savo nuomonę ir mintis, į tai, vaiko valia yra aiškiai išreikšta, teismas nusprendžia, kad neturi pagrindo ja abejoti ir į ją neatsižvelgti.

25. Vertindamas ieškovo prašomą nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus D. bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią nepilnametis būtų įpareigotas atvykti pas tėvą, su juo praleisti du savaitgalius per mėnesį ir neporiniais metais per didžiąsias metų šventes, neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, yra pakankamai didelio amžiaus, atsisako bendrauti su tėvu, jo nematė ir su juo nebendravo daugiau apie dešimt metų, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir vaiko galimai yra nutrūkęs ir bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats ieškovas ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su vaikus palaikyti ar atkurti.

26. Ieškovas negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su sūnumi, esant nutrūkusiam tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Ieškovas teigė priešingai, kad jo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs. Tačiau vaikas išsakė nuomonę, kad jaučia tėvui neapykantą, jo bijo, nenori su juo matytis. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, esant šalių vaikų ir ieškovo komplikuotiems santykiams, priešiškam nusiteikimui, vaikas patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, o santykiai galėtų dar labiau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius. Vaikui jaučiant baimę, nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis negalima (prievarta perduoti vaiką, nepaisant jo prieštaravimų), būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką nuo teismo sprendimo priėmimo negali būti tenkinamas.

29. Teismas pripažįsta, kad ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitiks vaiko interesus kai susilpnėjęs ieškovo ir jo vaiko ryšys bus atkurtas ir sustiprės. Nors ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvi, tačiau tai atitinka įstatymo reikalavimus, nes įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), o maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1176/2003, 3K-3-242/2005, 3K-3-444/2014).

30. Atsižvelgiant į CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną maksimalaus bendravimo su vaiku prezumpciją, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), ne ieškovas turi įrodyti, kad įprastinėmis sąlygomis jis turi teisę maksimaliai bendrauti su savo sūnumi, neribojant vietos, būdo, sąlygų ir pan., o atsakovė turėtų įrodyti, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakenktų jų vaiko interesams net ir atkūrus vaiko ir tėvo ryšį. Kitaip tariant, atsakovė turėtų įrodyti, kad ieškovo bendravimas su vaiku po to, kai bus atkurtas jų ryšys, pagal ieškinyje pasiūlytą tvarką traumuos vaiką psichologiškai, neatitiks vaiko poreikių ir interesų, darys žalą vaiko raidai. Tačiau šiuo atveju atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog tuo atveju, jeigu ieškovo ir vaiko ryšys būtų atkurtas ir vaikas norėtų bendrauti su tėvu, būtų koks nors pagrindas riboti ieškovo prašomą maksimalų bendravimą su vaiku. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo bendravimas su sūnumi žalos jų vaikui nedaro, taip pat patvirtino, kad atkūrus jų ryšį, ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies būtų priimtina, tik reikėtų atsižvelgti į norą bendrauti su tėvu. Išsamiau ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos turinio atsakovė neaptarinėjo. Išvadą teikianti Skyrius taip pat nurodė, kad atstačius vaiko ryšį su tėvu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta.

31. Teismas pripažįsta, jog byloje nėra įrodymų, kad atstačius vaiko ryšį su ieškove būtų pagrindas dėl kokių nors kitų priežasčių nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos maksimalaus bendravimo su vaiku prezumpcijos ir nenustatyti ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos.

32. Teismų praktikoje bendravimo su vaiku tvarką vienam iš tėvų teismai nustato net ir tuo atveju, kai vaikas išreiškia aiškų nenorą bendrauti su tėvu (motina), jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o vien tik vaiko prieštaravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

33. Nepilnamečio vaiko formaliai išsakytas noras nebendrauti su tėvu nėra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį, nes tai neatitiktų pačio nepilnamečio D. P. interesų. Vaiko nuomonė ir baimė dėl nežinomybės kaip atkurti bendravimą su tėvu yra pagrindas nustatyti atitinkamas bendravimo sąlygas, bet ne pagrindas atmesti ieškinį.

34. Teismo sprendimu nustatytina ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kuri atitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principą, tik patikslinant kai kurias sąlygas, kurios kaip galima tiksliau apibrėš ieškovo bendravimą su vaiku, kad jis nekeltų diskusijų ir nesutarimų tarp šalių, ir nustatant maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo terminą ir sąlygas, kurios padės šalių sūnui palaipsniui atkurti bendravimą su tėvu.

35. Bendravimas savaitgaliais, numatytas ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos (toliau- Tvarka) 2.1. punkte abiem tėvams numatytos vienodos galimybės paeiliui bendrauti su sūnumi po du savaitgalius per mėnesį, o vaikui užtikrinama galimybė savaitgalius praleisti su abiem tėvais paeiliui. Tačiau teismas nustato papildomą galimybę konkrečią šventinę dieną pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieškinyje siūlomą eiliškumą, kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars.

36. Bendravimas Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų (sausio 1) dienomis ieškinyje aptartas tinkamai, nes Tvarkos 1.7. ir 1.8. punktuose abiem tėvams numatytos vienodos galimybės paeiliui bendrauti su vaiku po vieną ar dvi iš šių šventinių dienų, o vaikui užtikrinama galimybė kiekvienas didžiąsias metų šventes praleisti su abiem tėvais, o Naujųjų metų šventę kasmet paeiliui. Tačiau teismas nustato papildomą galimybę konkrečią šventinę dieną pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieškinyje siūlomą eiliškumą, kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars.

37. Bendravimas Šv. Velykų dienomis, numatytas ieškinio Tvarkos 2.1. punkte, patikslintinas ir teismas, atsižvelgdamas į dvi dienas trunkančią šventę, nustato, kad vaikas kiekvienais metais po vieną iš dviejų šventinių dienų praleis su kiekvienu iš tėvų, kad vaikui nereikėtų laukti galimybės šią šventę su vienu iš tėvų praleisti tik kas antrus metus. Be to, nustatoma galimybė konkrečią šventinę dieną pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieškinyje siūlomą eiliškumą, kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars.

38. Bendravimas vaiko gimimo dieną iš esmės aptartas tinkamai, nes Tvarkos 2.10. punkte abiem tėvams numatyta galimybė kasmet paeiliui bendrauti su vaiku, o vaikui galimybė kiekvieną gimtadienį praleisti su abiem tėvais, iš kurių vienas su vaiku bendrauja tik 1 val. Tačiau teismas nustato papildomą galimybę tėvų bendru sutarimu nustatyti kitokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nes šalys ir jų vaikas turi turėti galimybę praleisti kartu ir visą dieną su vienu iš tėvų, jeigu norėtų išvykti toliau nuo namų, jeigu tam prireiktų daugiau laiko nei įprastai numatoma vienam iš jų skirta 1 valandą. Kaip ir minėtų atostogų metu, tėvai turėti galimybę pirmiausiai abipusiu sutarimu pasirinkti kaip švęs vaiko gimtadienį, o tik tuo atveju kai jie nesutars, galios nustatytas eiliškumas ir bendravimo trukmė.

39. Bendravimas Motinos ir Tėvo dienomis bei per kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ieškinyje aptartas tinkamai, nes Tvarkos 2.6. punkte kiekvienam iš tėvų numatyta galimybė bendrauti su vaiku šių švenčių metu, kurios yra tik asmeninės kiekvieno iš tėvų šventės, nesusijusios su kitu iš tėvų.

40. Bendravimas nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis ieškinyje iš esmės aptartas tinkamai, nes Tvarkos 2.4. ir 2.5. punktuose tokia galimybė numatyta kiekvienam iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikas nebūna, o šis bendravimo būdas pagrįstai ribojamas vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Tačiau patikslintina ieškovo siūloma sąlyga, pagal kurią prašoma motiną įpareigoti užtikrinti technines galimybes tėvui bendrauti su vaiku, nes tokias galimybes apriboti gali net tik motina, bet ir pats šalių vaikas, kuris pagal savo amžių moka pats užblokuoti savo ryšio priemones. Tai reiškia, kad motina ne visada gali būti atsakinga už tai, jog tėvas negalėtų susisiekti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl ji neturi būti besąlygiškai įpareigojama už tai, ką ne visada gali kontroliuoti. Atsakovei tik uždraustina kliudyti ieškovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu užtikrinti technines galimybes bendrauti su vaiku turi pats ieškovas, kuri ir siekia bendravimo su vaiku, t. y. jis pats turi rūpinti, kad vaikas turėtų ryšio priemones, kuriomis jie galėtų bendrauti. Atsakovė turi pareigą tik nekliudyti ieškovui, t. y. negali drausti vaikui naudotis telefonu, kompiuteriu, įdiegti tam reikalingas programas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nei tėvai, nei vaikas neturi naudotis tokiais metodais kaip vienas kito telefonų blokavimas, kuris fiziškai riboja galimybę net susisiekti, nes tai yra vaiko ir vieno iš tėvų teisės bendrauti varžymas ir gali būti traktuojamas kaip tėvų pareigos netinkamas vykdymas. Kita vertus, ieškovas, net ir norėdamas susisiekti su vaiku, neturėtų piktnaudžiauti galimybe skambinti telefonu daug kartų per trumpą laiką nei vaikui, nei atsakovei, nes įkyrus trukdymas blaško ir vargina. Protingai elgdamiesi tėvai ir vaikas turi galimybę tiesiog neatsakyti į bandymus susisiekti, jeigu turi tam svarią priežastį, arba trumpai nurodyti, kodėl nenori bendrauti, bet neturi visiškai atimti galimybės susisiekti vienas su kitu. Tuo tarpu nepagrįstas noras bendrauti su vaiku, ryšio priemonėmis nuolat jam skambinant kai vaikas to nenori, taip pat nelaikytinas tinkamu tėvų valdžios naudojimu, todėl ieškovas turėtų to vengti.

Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo iki nustatytos bendravimo tvarkos įsigaliojimo

41. Nustačius, kad aukščiau aptarta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, tačiau šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys po ilgo nebendravimo yra labai susilpnėjęs ir pats vaikas jaučia nerimą bei nežinomybę dėl to kaip jam geriausia būtų bendrauti su tėvu, teismas pripažįsta, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį ieškovas turi dėti visas pastangas atkurti ir sustiprinti ryšį su vaiku. Ieškovas iš esmės neprieštarauja pereinamojo laikotarpio nustatymui ir bendravimui su vaiku dalyvaujant psichologui.

42. Teismas konstatuoja, kad šalių vaiko baimę atnaujinti bendravimą su tėvu lemia susikaustymas po ilgo nesimatymo ir tėvų nesutarimas dėl vaiko bendravimo su tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog vaiko ir tėvo ryšiui pereinamuoju laikotarpiu atkurti būtinos dvi sąlygos: 1) atsakovės nedalyvavimas tėvo ir vaiko susitikimuose ir 2) psichologo pagalba nepilnamečiui ir jo tėvui, siekiant padėti įveikti nepilnamečio nesaugumo ir nežinomybės savijautą bendraujant su ilgai nematytu tėvu.

43. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pereinamojo laikotarpio, kurio metu vaikui ir vienam iš tėvų teikiama psichologo pagalba, nustatymas prieš įsigaliojant teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai pripažįstama tinkama ir efektyvia priemone sprendžiant ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos tais atvejais, kai pats vaikas išreiškia nenorą bendrauti su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl atsižvelgiant į šalių vaiko D. P. abejones ir baimę iš karto atnaujinti maksimalų bendravimą su tėvu, nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį ieškovas su vaiku turės bendrauti dalyvaujant psichologui ir atkurti ryšį su sūnumi.

44. Jeigu šalys pačios nesusitars dėl jiems priimtino psichologo, turi teisę kreiptis Panevėžio apskrities vaikų apsaugos skyrių, kad šis padėtų išspręsti šį klausimą. Esant poreikiui apmokėti psichologo paslaugas, tai daryti įpareigotinas ieškovas, nes jis ilgą laiką nebendravo su vaiku dėl to jų ryšys nutrūko, būtent dėl ieškovo, o ne dėl atsakovės veiksmų. Todėl atsakovė neturi patirti finansinių išlaidų atkuriant tėvo ir vaiko ryšį, dėl kurio nutrūkimo ji nėra atsakinga.

45. Nustatant pereinamojo laikotarpio terminą pirmiausiai pabrėžtina, kad tikslus terminas negali būti tiksliai apibrėžtas keliais mėnesiais, kaip siūlo atsakovė, nes pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį, o šio tikslo pasiekimas priklauso ne nuo tiksliai apibrėžto termino, o nuo ieškovo pastangų ir jo bei vaiko individualių savybių siekiant jų suartėjimo. Kasacinis teismas tokioje situacijoje pabrėžia, kad kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas, o laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, bendravimo tvarka su vaiku per psichologą turi trukti iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką analogiškoje byloje, teismas ir šiuo atveju nustato ieškovui pereinamojo laikotarpio minimalią bendravimo su vaiku tvarką per psichologą tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau atsižvelgiant į skirtingą šalių suinteresuotumą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, siekiant išvengti skuboto ieškovo bandymo inicijuoti perėjimą prie maksimalios bendravimo tvarkos, nustatytinas ir minimalus pereinamojo laikotarpio terminas, per kurį ieškovo bendravimas su vaiku per psichologą bus privalomas. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato minimalų keturių mėnesių terminą privalomam ieškovo bendravimui su vaiku per psichologą, po kurio abu tėvai turės teisę nuspręsti kada psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas su sūnumi galės pradėti bendrauti pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką.

46. Pažymėtina, kad abiejų tėvų sutarimo pereiti prie maksimalios bendravimo tvarkos būtinumas nesuteikia teisės ir atsakovei nepagrįstai užtęsti pereinamąjį laikotarpį po nustatyto minimalaus termino, neduodant sutikimo ieškovui bendrauti su vaiku pagal nustatytą maksimalią bendravimo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vienam iš vaiko tėvų prieštaraujant tiesioginiam kito bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek kito iš tėvų teisių pažeidimu, dėl ko pastarasis turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to, bet kokie tėvų veiksmai, kuriais nepagrįstai ribojamos vaiko teisės bendrauti su kitu iš tėvų, kai ribojimui nėra pagrįsto pagrindo, gali būti laikomi netinkamu tėvų valdžios naudojimu, už kurį įstatymai numato tiek civilinės, tiek administracinės atsakomybės priemones. Galiausiai, abu tėvai, priimdami sprendimą dėl galimybės pereiti prie maksimalaus ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, privalo atsižvelgti į pagalbą teikusio psichologo nuomonę šiuo klausimu, nes šio specialisto nuomonė ne tik šalims, bet ir teismui būtų svarus argumentas, jeigu tarp tėvų kiltų ginčas dėl to, kada turėtų baigtis pereinamasis laikotarpis.

47. Teismas nenustato konkrečios, formalizuotos bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu, nes bendravimas šiuo laikotarpiu turi vykti dalyvaujant psichologui, pagal kurio sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje ir turi vykti ieškovo ir vaiko bendravimas. Nustatytina, kad psichologo sudarytas planas yra privalomas vykdyti abiem tėvams, todėl atsakovė privalo užtikrinti sūnaus pristatymą į susitikimus su ieškovu.

48. Galiausiai pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, nes pasikeitus aplinkybėms tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad atsakovė ir pats šalių vaikas neturėtų bijoti dėl bendravimo su tėvu atnaujinimo remdamiesi tik neigiamais praeities įvykiais, nes tuo atveju, jeigu nustatyta bendravimo tvarka ieškovas naudotųsi priešingai vaiko interesais, atsakovė galėtų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje patenkinta 25 procentai ieškovo reikalavimų. Ieškovui buvo teikiama valstybės antrinė teisinė pagalba 100 procentų valstybei garantuojant ir apmokant jos išlaidų, todėl jis nuo savo patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, išskyrus atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui teikiant antrinę teisinė pagalbą valstybė patyrė 579,07 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 144,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teismui pateikė duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (25 procentais) iš ieškovo atsakovės naudai priteistini 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Trečiajam asmeniui ieškovo pusėje S. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir valstybė patyrė 396 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovas A. P. ir atsakovė S. K. susitaria ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Atsakovė S. K. įpareigojama užtikrinti sūnaus D. P. atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieškovas A. P.. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki abu nepilnamečio D. P. tėvai A. P. ir S. K. sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas, bet ne trumpiau kaip 4 (keturiems) mėnesiams nuo pirmojo ieškovo A. P. ir jo sūnaus D. P. susitikimo dalyvaujant psichologui.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią tėvo A. P. ir jo sūnaus D. P. bendravimo tvarką:

1.1. Tėvas įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem tėvams, t. y. motinai S. K. ir tėvui A. P., bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis.

1.2. Tėvas (išskyrus atostogas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas (toliau – vaiko buvimo vieta), penktadienį 18.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

1.3. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtą vasaros atostogų mėnesį, gali lankyti vaiką ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos.

1.4. Žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis. Žiemos atostogų vieną savaitę vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Naujuosius metus), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją tėvui priklausančią atostogų dieną 12.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją tėvui priklausančią atostogų dieną 12.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20.00 val.

1.5. Rudens/ pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį. Rudens ir pavasario atostogų metu vienas rudens/ pavasario atostogas vaikas praleidžia su motina, kitas – su tėvu. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/ pavasario atostogų metu priima tėvas, nelyginiais – motina. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą rudens ar pavasario atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.

1.6. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina.

1.7. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.

1.8. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val.

1.9. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną, jei gimimo diena – darbo dieną, tėvas bendrauja su vaiku tris valandas, jei gimimo diena – savaitgalio dieną, tėvas bendrauja su vaiku 6 val. Tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

1.10. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Tėvo dienos ir gimimo dienos išvakarėse 16.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 20.00 val.

1.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną motina bendrauja su vaiku, todėl tėvas, tuo atveju, jeigu vaikas yra su juo, išvakarėse grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.

1.12. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Motinai draudžiama bet kokiu būdu kliudyti ieškovui bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų) sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 637,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 243,77 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 77 ct.) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630), ir 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.