- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-206-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00740-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- S. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. ir trečiojo asmens S. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-11-04 sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei S. K. priešieškinį A. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. ieškiniu, kurį tikslino prašė: 1) nuo ieškinio pateikimo dienos sumažinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimu civilinėje byloje iš ieškovo sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; 2) nustatyti jo patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Nurodė, kad 2017-08-14 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5234-902/2017 buvo pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-157-765/2013 priteisto išlaikymo dydis, priteisiant iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 175 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Šiai dienai pasikeitė jo turtinė padėtis. (duomenys neskelbtini) jis sudarė santuoką su S. V. (po santuokos – P.). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dukra (duomenys neskelbtini).
4. Sutuoktinė (duomenys neskelbtini) m. dirbo ir jis stengėsi šeimos sąskaita vykdyti savo įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimą. Šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui(duomenys neskelbtini) metais gautas kreditas būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini), mėnesinė kredito įmoka sudaro po 95 Eur.
5. Nuo dukros gimimo sutuoktinė nedirba, todėl pagrindinis jų šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo darbo pajamos-apie 550 Eur.
6. Tam, kad išlaikyti vaikus, padengti kreditinius įsipareigojimus už būstą, tenka papildomai skolintis iš artimųjų, mažinti būtinų daiktų vaikams pirkimą. Jo turtinė padėtis pablogėjo.
7. Mano, kad visi vaikai yra lygūs, tad mokėdamas (duomenys neskelbtini) didesnį išlaikymą, jis nebegali teikti tokio pat išlaikymo savo kitiems dviem vaikams, kurie gyvena kartu su juo.
8. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, prašė sumažinti sūnui priteistą teismo sprendimo išlaikymo dydį iki 100 Eur. Tokiu būdu ieškovas galėtų skirti ir kitiems savo vaikams tokio pat dydžio išlaikymą, t.y. po 100 Eur. Be to, ieškovui reikalingos bent minimalios lėšos savo minimalių poreikių patenkinimui bei kredito dengimui.
9. Sūnaus motina neleidžia bendrauti su juo, vaiką prieš jį nuteikinėja, todėl prašė nustatyti bendravimo tvarką nurodytą patikslintame ieškinyje. Tvirtino, kad siekia atkurti ryšį su sūnumi, tačiau atsakovė tam kliudo, yra prieš jį neigiamai nusiteikusi.
Šalies argumentai
10. Priešieškiniu atsakovė S. K. prašė ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti jos priešieškinio reikalavimus: pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimu iš ieškovo priteistą teikti nepilnamečiam sūnui D. P. materialinį išlaikymą po 175 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės, padidinant priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, paskiriant atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad ieškovo sudaryta santuoka ir joje gimę vaikai nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį šalių sūnui, nes savo finansines galimybes privalėjo įvertinti prieš tai.
12. Sūnaus poreikiai, praėjus penkeriems metams, nuo teismo sprendimo priėmimo, yra išaugę ir 175 Eur, negali užtikrinti net ir minimalių jo poreikių, o ieškovas geranoriškai prie padidėjusių vaikų poreikių tenkinimo neprisideda, vaiku nesidomi ir nesirūpina.
13. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), aštuntoje klasėje. Jo poreikiams tenkinti reikia ne mažiau kaip po 600 Eur per mėnesį, t.y. maistui 280-300 Eur; aprangai, avalynei, laisvalaikiui, mokyklai, sportui, šventėms, renginiams, vidutiniškai per mėnesį reikia 108 Eur. Sūnui diagnozuota plokščiapėdystė ir jam būtini kokybiški, nauji, tvirti batai. 20-30 Eur per mėnesį išleidžiama higienos prekėms. Sūnui skiria 100 Eur per mėnesį dienpinigiams (po 3 Eur dienai pavalgyti mokykloje, 10 Eur važiavimui į mokyklą autobusu ir 30 Eur smulkioms išlaidoms, įskaitant ir telefono sąskaitos papildymą). Ugdymo reikmėms per metus išleidžia apie 160 Eur.
14. Dėl nuotolinio mokymosi atsakovė turėjo pirkti ne naują kompiuterį sūnui, o mokantis gimnazijoje reikės naujo. Vaiko lavinimui (knygoms, kelionėms, spektakliams, filmams), draugų gimtadieniams išleidžiama apie 30 Eur per mėnesį. Poreikiai sveikatos priemonėms sudaro 15 Eur per mėnesį. Vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis yra 83 Eur per mėnesį. Kitiems buičiai reikalingiems daiktams (baldai, patalynei, rankšluosčiams, indams, įrankiams), kurių įsigijimas nėra nuolatinis, apytiksliai per mėnesį dar reikia 20 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022-11-04 sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
16. Nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu A. P. su sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovas ir atsakovė S. K. susitaria ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). S. K. įpareigota užtikrinti (duomenys neskelbtini) atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieškovas. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki abu nepilnamečio D. P. tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nebūtinas, bet ne trumpiau kaip 4 mėnesiams nuo pirmojo ieškovo A. P. ir jo sūnaus D. P. susitikimo dalyvaujant psichologui. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyta tokia tėvo A. P. ir jo sūnaus D. P. bendravimo tvarka: 1.1. Tėvas įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem tėvams, t. y. motinai ir tėvui, bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis. Savaitgaliai: 1.2. Tėvas (išskyrus atostogas, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motinai privalo iš anksto pranešti tėvas, penktadienį 18 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Atostogos: 1.3. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20 val. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtą vasaros atostogų mėnesį, gali lankyti vaiką ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos. 1.4. Žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis. Žiemos atostogų vieną savaitę vaikas praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Naujuosius metus), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją tėvui priklausančią atostogų dieną 12 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją žiemos atostogų savaitę (išskyrus Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją tėvui priklausančią atostogų dieną 12 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną ne vėliau kaip 20 val. 1.5. Rudens/pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį. Rudens ir pavasario atostogų metu vienas rudens/pavasario atostogas vaikas praleidžia su motina, kitas – su tėvu. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/pavasario atostogų metu priima tėvas, nelyginiais – motina. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą rudens ar pavasario atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20 val. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai (sausio 1): 1.6. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina. 1.7. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) 20 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina. Šv. Velykos: 1.8. Jeigu šalys nesusitaria dėl kitokio eiliškumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20 val. Įsimintinos dienos: 1.9. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną, jei gimimo diena – darbo dieną, tėvas bendrauja su vaiku tris valandas, jei gimimo diena – savaitgalio dieną, tėvas bendrauja su vaiku 6 val. Tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. 1.10. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Tėvo dienos ir gimimo dienos išvakarėse 16 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 20 val. 1.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną motina bendrauja su vaiku, todėl tėvas, tuo atveju, jeigu vaikas yra su juo, išvakarėse grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18 val. Nuotolinis bendravimas: 1.12. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Motinai draudžiama bet kokiu būdu kliudyti ieškovui bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas praleidžia laiką su tėvu. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5234-902/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. P. nepilnamečiam sūnui D. P., išlaikymui po 211 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Priteisė iš atsakovės S. K. valstybei 243,77 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
17. Teismas pasisakė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš A. P. išlaikymas nepilnamečiam sūnui, praėjo daugiau kaip ketveri metai, sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų ir dėl amžiaus yra pasikeitę jo poreikiai. Be to, per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų kainos. Šalių sūnus turi specialių poreikių, jam diagnozuota plokščiapėdystė, reikalinga kokybiška avalynė. Dėl diagnozuoto astigmatizmo reikalingi akiniai. Perėjus mokytis į gimnaziją, iškilo būtinybė samdyti korepetitorių.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės neginčija padidėjusių vaiko poreikių, nenurodė kitokių tiems poreikiams patenkinti reikalingų konkrečių išlaidų dydžių.
19. Atsakovė pateikė tokių poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą per mėnesį. Pagal jį sūnui būtina 280 Eur maistui, 100 Eur dienpinigiams (kelionei į mokykla autobusu, pavalgyti mokykloje, telefono sąskaitos papildymas, smulkioms išlaidoms), 108 Eur aprangai, avalynei, 20-30 Eur higienos ir sveikatos priežiūros priemonėms, gydytojų konsultacijoms, 38-50 Eur kanceliarinėms priemonėms, 40-50 Eur baldams ir kompiuterinei technikai, 83 Eur būsto išlaikymui, 30 Eur kelionėms ir pramogoms, viso 600 Eur.
20. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimo į atsakovės priešieškinį argumentu, kad atsakovės nurodomo dydžio išlaidos, vertinant protingumo principu, atsižvelgus į vaiko amžių, nėra pilnai pagrįstos ir yra užaukštintos. Teismas vertino, kad atsakovės nurodomos 50 Eur per mėnesį dydžio išlaidos baldams ir kompiuterinei technikai yra vienkartinio pobūdžio, todėl jos negali būti vertinamos kaip pagrįstos, todėl sprendė, kad 20 Eur suma per mėnesį (240 Eur per metus), skiriama buities įrengimui, yra pakankama.
21. Taip pat nesutiko, kad atsakovė 160 Eur skiria vaiko apsilankymams pas odontologą, nes ši suma yra vienkartinė, buvo skirta gydymui vaikui patyrus traumą. Vertino, kad 10 Eur suma per mėnesį (120 Eur per metus), skiriama sveikatos stiprinimui, yra pakankama tokio pobūdžio protingoms išlaidoms padengti.
22. Teismas sprendė, kad šalių sūnaus poreikiams pakanka 520 Eur per mėnesį. Šią sumą sumažinus pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių vaikui mokamomis po 80 Eur valstybės išmokomis (vaiko pinigais), konstatavo, kad abu tėvai vaiko poreikiams per mėnesį turėtų skirti 440 Eur sumą.
23. Nors ieškovas reikalavimą sumažinti savo vyriausiajam sūnui priteisto išlaikymo dydį grindė iš esmės pablogėjusia jo turtine padėtimi, nes jam gimė dar vienas vaikas teismas vertino, kad tai savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi, pablogėjo
24. Teismas pažymėjo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) augina kartu su šių vaikų motina sutuoktine, kuri, remiantis teisės aktuose įtvirtintu imperatyvu, kad vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat privalo prisidėti prie šių vaikų išlaikymo. Dėl ieškovo ir trečiojo asmens argumento, kad kiti ieškovo vaikai gauna neproporcingai mažesnį išlaikymą, teismas nurodė, jog šioje byloje spręstina tik šalių vaikui būtino išlaikymo dydžio, skirtingų vaikų poreikiai gali skirtis, jie vertinami ir nustatomi individualiai.
25. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad antro vaiko gimimas po sprendimo priėmimo lėmė esminį jo turtinės padėties pablogėjimą.
26. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovas, kaip ir priimant teismo sprendimą padidinti išlaikymo sumą sūnui (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo užmokestis - nuo 675 iki 1 061 Eur, papildomai išmokami dienpinigiai iki 365,50 Eur per mėnesį. Ieškovas turi nekilnojamojo turto-namų valdą (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat. Jis kas mėnesį moka po 120-128 Eur kreditą. Ieškovo sutuoktinė iki dukters gimimo dirbo. Šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos yra vaiko priežiūros išmoka - 225,60 Eur.
27. Teismas pasisakė, kad ieškovas neįrodė, jog negali dirbti ir uždirbti daugiau. Vertino, kad ieškovas galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, galėtų įgyti ir kitą profesinį išsilavinimą, tačiau tai, kad jis to nesiekia, nėra priežastis mažinti jam tenkančią sūnaus išlaikymo naštą.
28. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovė daugiau išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos - 878,96 Eur. Ji kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, kuris prisideda prie šeimos išlaikymo. Atsakovė panaudos pagrindais gyvena 2 kambarių bute.
29. Nors bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis galėtų būti laikytina geresne nei ieškovo, tačiau tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį tenkintas iš dalies, priteisto išlaikymo dydį iš ieškovo šalių sūnui padidinant iki 211 Eur per mėnesį.
30. Dėl bendravimo tvarkos teismas pažymėjo, kad nors ieškovui yra žinoma vaiko gyvenamoji vieta, tačiau, pasak atsakovės, pats ieškovas jau daugiau nei 10 metų nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų tam, kad pabendrautų su vaiku. A. P. pripažino, kad 8 metus su sūnumi susisiekti nebandė, nes vaikas vis tiek jam neatrašytų.
31. Nepilnametis išreiškė savo nuomonę apklausiamas nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriuje dalyvaujant psichologei. Jis nurodė, kad atsisako bendrauti su tėvu. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, kad jis geba išreikšti savo nuomonę ir mintis, į tai, kad vaiko valia yra aiškiai išreikšta, teismas nusprendė, kad neturi pagrindo ja abejoti ir į ją neatsižvelgti.
32. Vertindamas ieškovo prašomą nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, faktines aplinkybes ir vaiko nuomonę šiuo klausimu, teismas pažymėjo, kad ryšys tarp tėvo ir vaiko galimai yra nutrūkęs ir bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats ieškovas ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių siekdamas ryšį su vaikus palaikyti ar atkurti.
33. Teismas pasisakė, kad yra būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai, todėl ieškovo reikalavimo nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką nuo teismo sprendimo priėmimo netenkino.
34. Teismas konstatavo, kad yra būtina atkurti nutrūkusį ieškovo ir vaiko ryšį per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas turėtų būti ne maksimalus ir tiesioginis, o su specialisto psichologo pagalba. Pripažino, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka vaiko poreikius ir įstatymo reikalavimus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina, tik su tam tikrais patikslinimais, kuriuos šeimos bylose įstatymas leidžia teismui daryti savo iniciatyva. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atstačius vaiko ryšį su ieškovu, būtų poreikis dėl kokių nors kitų priežasčių nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos maksimalaus bendravimo su vaiku prezumpcijos ir nenustatyti ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos. Vaiko nuomonė ir baimė dėl nežinomybės kaip atkurti bendravimą su tėvu, yra pagrindas nustatyti atitinkamas bendravimo sąlygas, bet ne pagrindas atmesti ieškinį.
35. Teismas akcentavo tėvų galimybę pirmiausiai abipusiu sutarimu pasirinkti tam tikras bendravimo sąlygas. Dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis teismas patikslino ieškovo siūlomą sąlygą, pagal kurią prašoma motiną įpareigoti užtikrinti technines galimybes tėvui bendrauti su vaiku, nes tokias galimybes apriboti gali ir pats šalių vaikas, kuris pagal savo amžių moka pats užblokuoti savo ryšio priemones. Todėl ji neturi būti besąlygiškai įpareigojama atsakyti už tai, ką nevisada gali kontroliuoti. Atsakovei tik uždraustina kliudyti ieškovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu užtikrinti technines galimybes bendrauti su vaiku turi pats ieškovas, kuri ir siekia bendravimo su vaiku, t.y. jis pats turi rūpinti, kad vaikas turėtų ryšio priemones, kuriomis jie galėtų bendrauti.
36. Nustatęs, kad teismo sprendime aptarta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, tačiau šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys yra labai susilpnėjęs ir pats vaikas jaučia nerimą bei nežinomybę dėl to kaip jam geriausia būtų bendrauti su tėvu, teismas pripažino, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį ieškovas turi dėti visas pastangas atkurti ir sustiprinti ryšį su vaiku.
37. Teismas konstatavo, kad šalių vaiko baimę atnaujinti bendravimą su tėvu lemia susikaustymas po ilgo nesimatymo ir tėvų nesutarimas dėl vaiko bendravimo su tėvu. Todėl pasisakė, kad pereinamuoju laikotarpiu būtinos dvi sąlygos: 1) atsakovės nedalyvavimas tėvo ir vaiko susitikimuose ir 2) psichologo pagalba nepilnamečiui ir jo tėvui, siekiant padėti įveikti nepilnamečio nesaugumo ir nežinomybės savijautą bendraujant su ilgai nematytu tėvu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neturi patirti finansinių išlaidų atkuriant tėvo ir vaiko ryšį, dėl kurio nutrūkimo ji nėra atsakinga.
38. Kadangi tikslaus pereinamojo laikotarpio minimalios bendravimo su vaiku tvarkos per psichologą termino nustatymas, atsižvelgiant į faktinę situaciją, yra apsunkintas, todėl sprendė, kad tokią tvarką taikyti tikslinga tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau, atsižvelgiant į skirtingą šalių suinteresuotumą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, siekiant išvengti skuboto ieškovo bandymo inicijuoti perėjimą prie maksimalios bendravimo tvarkos, nustatė minimalų – 4 mėnesių pereinamojo laikotarpio terminą, per kurį ieškovo bendravimas su vaiku per psichologą bus privalomas.
39. Pažymėjo, kad abiejų tėvų sutarimo pereiti prie maksimalios bendravimo tvarkos būtinumas nesuteikia teisės ir atsakovei nepagrįstai užtęsti pereinamąjį laikotarpį. Teismas nenustatė konkrečios, formalizuotos bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu, nes bendravimas šiuo laikotarpiu turi vykti dalyvaujant psichologui, pagal kurio sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje ir turi vykti ieškovo ir vaiko bendravimas. Atsakovė privalo užtikrinti sūnaus pristatymą į susitikimus su ieškovu.
40. Atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, pirmosios instancijos teismas atitinkamai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas išlaidas bei iš atsakovės ieškovui ir trečiajam asmeniui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
41. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-11-04 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir visiškai tenkinti priešieškinį - pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimu iš ieškovo priteistą teikti nepilnamečiam sūnui D. P. materialinį išlaikymą po 175 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės, padidinant priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, paskiriant atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
42. Pabrėžia, kad nors teismas konstatavo, jog nuo 2017-08-14 sprendimo priėmimo atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos padidėjo, t.y. nustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 straipsnyje nurodytus pagrindus pakeisti (padidinti) vaikui priteistą išlaikymo dydį, tačiau priteisė tik 1 Eur didesnį išlaikymą nei sūnui buvo teikiamas iki šiol, įvertinus tai, kad indeksuotas išlaikymo dydis sprendimo priėmimo dienai buvo 210 Eur, o teismas jį padidino iki 211 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
43. Nesutinka su teismo vertinimu, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka 520 Eur. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovės nurodomos 50 Eur išlaidos vaiko baldams, kompiuterinei technikai įsigyti yra nepagrįstos ir vertino, kad 20 Eur suma per mėnesį arba 240 Eur per metus yra pakankama suma skirti vaiko buities įrengimui.
44. Su vaiko tėvu negyvena jau 13 metų ir per tą laiką vaikas užaugo, jis turi atskirą kambarį, jam reikalingi nauji baldai, telefonas, kompiuteris, spausdintuvas, kiti buities reikmenys. Ieškovė patiria ir kitų išlaidų, pavyzdžiui kurui, transportui, kuomet reikia vežti sūnų pas gydytojus, atostogauti ir pan.
45. Nesutinka, kad 10 Eur per mėnesį pakanka vaiko sveikatos poreikiams ir higienai. Nors 160 Eur suma odontologui buvo vienkartinis mokėjimas, tačiau apsilankymas pas odontologą yra būtinas kasmet. Vaikui diagnozuotas astigmatizmas, apeliantė už akinius sumokėjo 248 Eur.
46. Mano, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ne tik įgijo nekilnojamojo turto, bet ir lizingu automobilį, toje pačioje bendrovėje dirba daug metų, nesiieško geriau apmokamo ar papildomo darbo.
47. Pažymi, kad teismas priteisė iš ieškovo mažesnio dydžio išlaikymo dalį, nei tenka atsakovei. Be to, ieškovas ir taip turėjo mokėti 210 Eur išlaikymą, jos prašoma suma tik 40 Eur didesnė. Mano, kad ieškovas pajėgus tokio dydžio išlaikymą teikti sūnui.
48. Atkreipia dėmesį, kad trečiajam asmeniui ieškovo pusėje buvusiai S. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų dalį teismas priteisė iš atsakovės. Pabrėžia, kad tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes išlaikymas yra asmeninė, o ne bendra sutuoktinių prievolė, todėl įsiskolinusio tėvo sutuoktinis (nesantis vaiko tėvu) nėra išlaikymo prievolės subjektas. Apeliantė teisme prieštaravo ieškovo sutuoktinės įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu, bet teismas šiuos prieštaravimus atmetė. Mano, kad S. P. nepagrįstai įtraukta į bylą ir pagrindo jai teiktos teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš ieškovės nebuvo.
Šalies argumentai
49. Trečiasis asmuo S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti A. P. ieškinį, kurį jis tikslino, o atsakovės priešieškinį atmesti.
50. Nurodo, kad teismas pablogino ieškovo galimybes išlaikyti visus savo vaikus. Yra pažeidžiami dviejų vaikų interesai į proporcingą išlaikymo dydį jų poreikiams. Atsakovės vaiko interesai yra be pagrindo išaukštinti, teismas nusprendė suteikti prioritetą atsakovės vaikui kitų vaikų, ieškovo ir trečiojo asmens šeimos sąskaita, taip paliekant juos žemiau už skurdo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
51. Teismo vertinimai, kad ieškovas galėtų dirbti kitą geriau apmokamą darbą, neatitinka faktinės situacijos, nes jis neturi lėšų naujos kvalifikacijos įgijimui. Mano, kad teismas netinkamai įvertino vaiko išlaikymo priteisimui ir dydžio keitimui reikšmingas aplinkybes – vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Pasisakymas apie ieškovo teisę kurti šeimą su ja yra nesuprantamas. Ieškovo turtinės padėties pablogėjimas dėl vaiko gimimo ir sutuoktinės dėl objektyvių priežasčių negalėjimas dirbti negali būti baudžiami.
52. Apeliantė teikia argumentus ir dėl nustatytos bendravimo tvarkos, pabrėždama, kad teismas, matydamas, kad atsakovė konfliktuoja su ieškovu, nustatė bendravimo tvarką, kurios dalis punktų priklauso nuo atsakovės valios, ir papildomai įpareigojo atsakovą patirti išlaidų.
53. Mano, kad atsakovė pažeidė savo pareigą nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku, nenuteikinėti jo prieš tėvą, o ieškovas turi apmokėti dar ir psichologo paslaugas. Tai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu tvarka, trečiojo asmens vertinimu, neatitinka nei jos visos šeimos, nei vaiko interesų, todėl ją reikėtų keisti iš esmės.
54. Apeliantei neaišku kokiais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakingas už vaiko ir jo bendravimo nutrūkimą. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog dėl konfliktiškų santykių yra atsakinga atsakovė.
Atsiliepimas
55. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas A. P. prašo atsakovės S. K. apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti S. P. apeliacinį skundą.
56. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad teismo sprendimu buvo pabloginta trečiojo asmens turtinė padėtis, neatsižvelgta į tai, kad visi vaikai lygūs. Teismas neteisingai įvertino vaiko poreikius, neįvertino jo šeimos situacijos ir turtinės padėties sudėtingumo.
Žemesnės instancijos teismas
57. Teismas suteikė privilegiją atsakovės vaiko poreikiams, išaukštinant ir suteikiant prioritetą prieš kitus jo vaikus. Tai akivaizdus materialinių, procesinių (teismo aktyvumo) teisės normų, principų ir vaikų interesų pažeidimas. Nepatenkinus jo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sūnui (duomenys neskelbtini) pakeitimo, nukentės kitų jo vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame(-iuose) skunde (-uose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
59. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
60. Atsakovė S. K. su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – sąskaitą faktūrą už oftalmologo konsultaciją, jos apmokėjimą patvirtinantį kvitą, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, vaistinių kvitus, akinių stiklų ir rėmelių įsigijimo dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
61. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, jie reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Todėl apeliacinės instancijos teismas S. K. pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertins juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
62. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. ir A. P. yra nepilnamečio D. P., gimusio 2007-08-13, tėvai. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimu iš A. P. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės buvo priteista po 350 Lt (101,36 Eur) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-14 sprendimu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimas pakeistas ir iš A. P. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
63. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo – ieškovo sutuoktinė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas išlaikymo dydžio ginčo šalių nepilnamečiam sūnui pakeitimo klausimas.
64. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
65. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
66. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.<...> Asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Paminėtina, kad, prašydama sumažinti iš jos priteistą išlaikymą, ginčo šalis, turi įrodyti esminį, o ne mažareikšmį ir ne trumpalaikį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą.
67. Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad gimus trečiam vaikui, dėl dukros auginimo sutuoktinei negaunant pajamų iš darbinės veiklos, o tik socialinio draudimo išmoką, esmingai pablogėjo jo turtinė padėtis, o kadangi visi trys jo vaikai turi vienodas teises į išlaikymą, atsakovės ir jo sūnui teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas. Jo pozicijai pritarė ir trečiasis asmuo – apeliantė S. P.. Atsakovė priešieškiniu įrodinėjo, jog sūnui paaugus dėl padidėjusių jo poreikių, yra būtina padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.
68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažinti ginčo šalių nepilnamečiam sūnui ieškovo teiktiną išlaikymą iki 100 Eur nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Spręsti, kad teismas šiuo aspektu, netinkamai vertino ginčo šalių turtinę padėtį, ieškovo finansines galimybes, turimus išlaikytinius ir įsipareigojimus kreditoriams, pagrindo nenustatyta.
69. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo turtinės padėties iš bylos duomenų nustatė, kad 2017 metais ieškovo vidutinis darbo užmokestis siekė 640 Eur per mėnesį, o bylos nagrinėjimo laikotarpiu – vidutinis darbo užmokestis buvo 1 005 Eur per mėnesį, papildomai 332, 72 Eur dienpinigių. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso namų valda (duomenys neskelbtini) r. bei automobilis. Įsipareigojimai kredito įstaigai už būsto paskolą kas mėnesį sudaro apie 120-128 Eur.
70. Pirmiau aptarti pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenys, dėl kurių trečiasis asmuo apeliaciniame skunde neteikia nesutikimo argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.
71. Aplinkybė, kad vienas iš vaiko tėvų turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą. Tačiau nagrinėjamu atveju spręsti, kad tai, jog ieškovui gimė dukra ir be ginčo šalių sūnaus ir sūnaus, gimusio ieškovo ir S. P. šeimoje, jam tenka patirti išlaidų dukros išlaikymui, nepatvirtina, kad dėl šios prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Juolab, kad ir dukros motina turi prisidėti prie bendrų jų vaikų išlaikymo. Taigi, gimus dukrai atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo kasatoriaus turtinė padėtis.
72. Apeliacinį skundą pateikusios S. P. akcentuojama vaikų teisė gauti išlaikymą lygybės principu, nereiškia absoliučios lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2008).
73. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis šalių sūnui (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų, tad akivaizdu, kad jo ir kitų dviejų ieškovo vaikų, kurių vienam yra (duomenys neskelbtini), o dukrai rugpjūtį bus (duomenys neskelbtini), poreikiai jau vien dėl jų amžiaus akivaizdžiai skiriasi. Vertinti, kad ginčo šalių (duomenys neskelbtini) net ir minimalius poreikius galėtų patenkinti 100 Eur suma, jau vien atsižvelgiant, kad tokio amžiaus vaikinui išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, prekėms mokyklai yra ženkliai didesnės nei (duomenys neskelbtini) vaiko ar tuo labiau kūdikio. Kita vertus, tokio amžiaus vaikui atsiranda ir papildomų poreikių dėl bendravimo su bendraamžiais, socialinio gyvenimo reikmių. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dėl ginčo šalių sūnaus turimų sveikatos problemų (plokščiapėdystės, astigmatizmo), patiriamos ir papildomos išlaidos. Atsakovei tenka kasdienės sūnaus priežiūros našta, dėl ko ji gali patirti ir nenumatytinų išlaidų. Ieškovas neteikė įrodymų, kad rūpindavosi ir einamaisiais sūnaus poreikiais, priešingai, jis patvirtino, jog 8 metus nėra bandęs susisiekti su vaiku. Tad ieškinio reikalavimų tenkinimui šioje dalyje nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
74. Tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą – namų valdą (duomenys neskelbtini) rajone už 25 000 Eur, dalį sumos (20 000 Eur) padengdamas iš kredito įstaigos pasiskolinta suma, vėlgi nesuponuoja vertinimo apie turtinės padėties pablogėjimą. Juolab, kad 5 000 Eur sumą jis padengė be banko paskolos. Būdamas rūpestingas ir atidus, įsigydamas turtą ir apsispręsdamas dalį jo kainos kredituoti, jis turėjo įsivertinti savo finansines galimybes, atsižvelgdamas ir į išlaikytinių poreikių tenkinimo iki jų pilnametystės būtinybę. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsižvelgiant į šeimos nurodomas pajamas, mokama kredito kasmėnesinė suma, nepagrindžia ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo.
75. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės dėl kokių priežasčių ieškovas nesiekia pasigerinti savo ir savo šeimos finansinės padėties, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ginčijamų teismo sprendimo išvadų šiuo klausimu, pagrįstumo. Ieškovas toje pačioje įmonėje dirba pakankamai ilgą laiko tarpą, kas leidžia spręsti, kad jo gaunamas uždarbis visgi tenkina tiek jo, tiek jo šeimos poreikius, nes priešingu atveju, jis, tikėtina, ieškotų savo amžių ir profesines galimybes atitinkančio darbo, už kurį atlygis būtų didesnis. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovo galimybes įgyti naują kvalifikaciją riboja finansinių lėšų trūkumas. Priešingai nei vertina apeliantė, profesinis išsilavinimas paprastai nėra mokamas, tad ieškovui kliūčių įgyti specialybę, persikvalifikuoti tiek profesinėse mokyklose ar Užimtumo tarnybos organizuojamuose nemokamuose kursuose, t.y. nepatiriant finansinių investicijų, pagal bylos duomenis, nėra.
76. Pabrėžtina, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, sutuoktinio pajamų laikinu sumažėjimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu.
77. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti taip pat yra vaiko poreikių sumažėjimas, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde tokių argumentų neteikia, o teiginiai, kad dėl ginčo šalių sūnaus poreikių, kurie buvo nurodyti priešieškinyje, užaukštinimo, pirmosios instancijos teismo atitinkamai jau buvo įvertinti juos sumažinant.
78. Trečiasis asmuo S. P. konkrečių argumentų, kurie leistų spręsti, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis visgi viršija (duomenys neskelbtini) poreikius, nenurodo, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo atliktam faktinių duomenų vertinimui, tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
79. Atmestini kaip deklaratyvūs S. P. argumentai, kad teismas atsakovės poreikius išaukštino, jos vaikų ir jos šeimos sąskaita. Primintina, kad šiuo atveju išlaikymas yra būtinas ir priteisiamas vaikui, o ne atsakovės, kuri šiuo atveju, yra tik savo nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, poreikiams tenkinti.
80. Teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bei įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus, reikšmingus jų vaiko išlaikymo dydžio klausimui spręsti bei atsižvelgė ir į trečiojo asmens poziciją, kad atsakovės nurodomo dydžio išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, vertinant protingumo principu, atsižvelgus į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) m) nėra pilnai pagrįstos ir yra užaukštintos, todėl vietoje atsakovės nurodomos kaip būtinos sūnaus poreikių tenkinimui 600 Eur sumos per mėnesį, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį pakanka 520 Eur ir šią sumą dar sumažinęs valstybės mokama 80 Eur mėnesine išmoka, konstatavo, jog abu tėvai šalių vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti kas mėnesį turėtų skirti bendrą 440 Eur sumą. Ieškovas apeliacinio skundo neteikė ir neginčijo šios teismo nustatytos jam asmeninės prievolės pagrįstumo. Apeliantei taip pat neįrodinėjant kokia tiksliai sudedamoji šios sumos poreikių dalis įvertinta netinkamai, o apeliacinės instancijos teismui tokių nenustačius, spręsti, kad ši suma nepagrįstai didelė, o ieškovui mokėtina išlaikymo sūnui dalis -211 Eur neatitinka jo galimybių ir turtinės padėties, nėra pagrindo.
81. Kaip jau minėta, atsakovė nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma. Toks nesutikimas reiškiamas dviem aspektais: 1) kad vietoje jos nurodomos 600 Eur sumos sūnaus poreikiams tenkinti, nepagrįstai teismo pripažinta, kad pakanka 520 Eur per mėnesį; 2) ieškovui be pagrindo nustatyta mažesnė teiktino išlaikymo sūnui nuo šios sumos dalis, nei atsakovei.
82. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad šalių sūnaus išlaikymo išlaidos apytiksliai sudaro 600 Eur per mėnesį, t.y. 280-300 Eur maistui, 100 Eur dienpinigiams (kelionei į mokykla autobusu, pavalgyti mokykloje, telefono sąskaitos papildymas, smulkioms išlaidoms), 108 Eur aprangai, avalynei, 20-30 Eur higienos ir sveikatos priežiūros priemonėms, gydytojų konsultacijoms, 38-50 Eur kanceliarinėms priemonėms, 40-50 Eur baldams ir kompiuterinei technikai, 83 Eur būsto išlaikymui, 30 Eur kelionėms ir pramogoms.
83. Teismas sprendė, kad pakankama suma sūnaus išlaikymui yra 520 Eur per mėnesį, pripažinęs, kad 50 Eur per mėnesį dydžio išlaidos vaiko baldams ir kompiuterinei technikai įsigyti galėtų būti vertinamos kaip pagrįstos, bet jos yra vienkartinės, tad vertino, kad 20 Eur suma per mėnesį (240 Eur per metus) tokioms išlaidoms padengti, būtų pakankama. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 160 Eur suma, už odontologo paslaugas yra vienkartinė, skirta gydymui vaikui patyrus traumą, todėl sprendė, kad 10 Eur suma per mėnesį (120 Eur per metus) vaikui, skiriama sveikatos stiprinimui, yra pakankama tokio pobūdžio protingoms išlaidoms padengti.
84. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, įskaitant ir atsakovės naujai pateiktus įrodymus, kaip jau ir paminėta, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta šalių sūnaus poreikiams tenkinti būtina suma.
86. Apeliantės nurodomos išlaidos baldams sūnaus kambariui, patalynei, rankšluosčiams, valikliams, išlaidos kurui, kompiuterinei technikai įsigyti, ieškinyje buvo apibrėžtos 40-50 Eur suma per mėnesį. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgtina į tai, jog tokios išlaidos nėra patiriamos dažnai, o vaiko kambariui apstatyti būtini daiktai perkami ne kasmet, o tam tikru periodu, atsižvelgiant tiek į vaiko amžių, tiek į daiktų susidėvėjimą. Tai, kad baldai ar kompiuterinė įranga yra gana brangi, nesuponuoja, jog skyrium gyvenantis tėvas, bet kuriuo atveju neatsižvelgiant į objektyvias jo galimybes, galėtų prisidėti iškart ženklia suma kas mėnesį tokioms išlaidoms padengti.
87. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
88. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad abu vaiko tėvai gauna palyginus nedideles pajamas, tad vertinti, jog įrodytas poreikis vaiko kambarį apstatyti, kaip, kad nurodo apeliantė 1 000 Eur vertės baldais, ar dėl būtinybės įsigyti telefoną, kompiuterį ir spausdintuvą/skanerį už ne mažiau nei 1 000 Eur, vertintinas kaip neproporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai.
89. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (LAT 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
90. Šiuo atveju apeliantė, uzufrukto teise valdanti sūnaus išlaikymui pervedamas sumas, jas turi paskirstyti pagal konkretaus laikotarpio prioritetinius sūnaus poreikius, nes akivaizdu, kad tam tikru laikotarpiu poreikiai kinta tiek atsižvelgus į sezoniškumą, tiek į sūnaus užimtumą ir pan., tad gaunamas lėšas gali paskirstyti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, pasibaigus šildymo sezonui, ir sumažėjus išlaidoms komunaliniams mokesčiams, nevykus į išvykas ar keliones, sutaupytas sumas skiriant ir didesnių sūnui reikalingų pirkinių įsigijimui.
91. Sutikti su apeliante, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą 15 Eur sumą iki 10 Eur, sveikatos poreikiams ir higienai, nėra pagrindo. Nepilnamečiai asmenys turi galimybę gauti odontologines paslaugas nemokamai. Vieno iš tėvų pasirinkimas kreiptis dėl mokamos medicininės pagalbos, nerodo tokių išlaidų būtinybės. Nors šiuo atveju, apeliantės nurodomų 160 Eur išlaidų odontologinei pagalbai būtinybė dėl susiklosčiusios specifinės vienkartinės situacijos - sūnaus patirtos traumos, nekvestionuojama, tačiau vėl gi tokia situacija nėra kasdienė ir spręsti, kad tokia suma odontologinėms paslaugoms, savaime turėtų būti įtraukta į išlaikymo dydį, nėra pagrindo.
92. Apeliantė pateikė naujus įrodymus ir dėl sūnui teiktų oftalmologo paslaugų apmokėjimo bei akinių įsigijimo. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros, ir jos apmokėjimą patvirtinančio kvito, atsakovė sumokėjo 60 Eur. UAB „Beržūna“ sąskaita - faktūra patvirtina, kad sūnui buvo įgyti žymaus prekinio ženklo akinių rėmeliai už 103,20 Eur ir patirtos išlaidos lęšiams - viso 70 Eur ir 15 Eur už akinių gamybą. Taigi, apeliantė savo pasirinkimu nesinaudojo nemokama medicinos pagalba, o nusprendė kreiptis į privačią kliniką, dėl ko ir patyrė nurodomas išlaidas. Primintina, kad ankstesniu teismo sprendimu dalis sūnui skirto išlaikymo buvo skiriama sveikatos priežiūros reikmėms (180 Eur per metus). Tad spręsti, kad ieškovė patirdavo sveikatos priežiūrai būtinų išlaidų, prie kurių kompensavimo visai neprisidėdavo vaiko tėvas, nėra pagrindo.
93. Vaikai serga, jiems yra būtinos sveikatos stiprinimo priemonės, bet vertinti, kad teismo nustatyta tokioms išlaidoms padengti būtina suma yra neatitinkanti faktinės situacijos dėl šalių sūnaus sveikatos, ar, kad nepakankama jam būtinų higienos priemonių įsigijimui, nėra pagrindo. Nors akivaizdu, kad ginčo šalių sūnus turi problemų dėl regos, tačiau šias išlaidas pripažinti kaip leidžiančias spręsti apie pirmosios instancijos teismo atlikto poreikio sveikatos išlaidoms netinkamą įvertinimą, nėra pagrindo. Apeliantė neteikė įrodymų, jog negalėjo gauti gydytojo oftalmologo kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, paslaugų. Tai, kad sūnus turės nuo šiol nešioti akinius, nepagrindžia tikimybės, kad rega prastės ir jam kasmet bus būtina keisti lęšius ar įsigyti naujus akinių rėmelius.
94. Nesant įrodymų, kad vaikas dažnai serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis ligomis, spręsti, kad patiriamos išlaidos didės irgi nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, likusi 120 Eur suma metams yra pakankama vaiko sveikatos reikmėms, įskaitant ir higienos priemones, įsigyti. Dėl nurodyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasmėnesiniai vidutiniai vaiko poreikiai sveikatos stiprinimui, gali būti patenkinti mažesne nei ieškovės nurodyta suma ir šioje dalyje ieškovės prašomą priteisti išlaikymą vaikui sumažino iki 10 Eur per mėnesį (arba 120 Eur per metus).
95. Primintina, kad ieškovui tinkamai vykdant teismo sprendimu su nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, atsakovės sūnaus išlaikymo našta, kurios nekompensuoja išlaikymo priteisimas, turėtų sumažėti, nes dalį laiko vaikas praleis ir su tėvu, kuris turės pasirūpinti tuo metu jo einamaisiais poreikiais.
96. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant tam tikroms gyvenimiškoms situacijoms, kai tenka patirti gydymui būtinų išlaidų, nekompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, ar kitų būtinų turėtų išlaidų, viršijančių konkrečiai vaiko poreikių grupei nustatytą išlaikymą, priteisimo, bylos šalims susitarti nepavyksta, yra užtikrinama teisė kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės pinigų sumos (pusės papildomai jau patirtų išlaidų) priteisimo.
97. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, pasikeitusius vaiko poreikius, atsižvelgė į šalių, trečiojo asmens poziciją, atsakovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti suma – 520 Eur per mėnesį yra teisinga, atitinkanti bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovės argumentai ir naujai pateikti įrodymai, pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia (CPK 12 ir 178 straipsniai).
98. Pasisakant dėl atsakovės argumentų dėl iš ieškovo priteistos išlaikymo sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad buvo netinkamai įvertinta nepilnamečio vaiko abiejų tėvų turtinė padėtis. Teismas šį klausimą iš dalies aptarė pasisakydamas dėl trečiojo asmens argumentų. Papildomai pažymima, kad šiuo klausimu pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės turtinė padėtis, kurią atskleisti padėjo gaunamų pajamų, turto, finansinių įsipareigojimų analizė bei aplinkybė dėl turimų išlaikytinių, galėtų būti laikytina geresne nei ieškovo.
99. Nors faktiniai bylos duomenys leidžia spręsti, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, o ir atsakovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, tačiau šiuo atveju vertinti, kad vaiko tėvas nėra atskleidęs realios, kaip ieškovė teigia, turtinės padėties ir nustatyta jo dalis (211 Eur) išlaikymo prievolėje, kuri neženkliai mažesnė nei atsakovės, yra neproporcinga šiam klausimui reikšmingiems kriterijams ar neatitinkanti oficialios, kaip teigia apeliantė, jo turtinės padėties, ar nesąžininga atsakovės atžvilgiu, kolegijos vertinimu nėra pagrindo.
100. Pažymėtina, kad ieškinį ar priešieškinį teikiantysis privalo suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio (priešieškinio) dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Taip pat ginčo šalis turi procesinę pareigą atskleisti visas nagrinėjamam klausimui jam žinomas faktines aplinkybes.
101. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įrodinėjo, jog nustatytas 175 Eur išlaikymo dydis, o ne indeksuotas - 210 Eur, neatitinka vaiko poreikių, tad spręsti, kad teismas netinkamai nustatė keičiamo išlaikymo dydį, dėl ko neteisingai išsprendė priešieškinio reikalavimą, nėra pagrindo. Į bylą pateikti ieškovo įrodymai apie jo gaunamas pajamas-pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį iki 2022 m. kovo mėnesio, t.y. iki priešieškinio pateikimo, pagrindžia, kad atsakovei ieškovo darbovietė pervesdavo neindeksuoto dydžio išlaikymą.
Dėl bendravimo tvarkos
102. Trečiasis asmuo teikia kritines pastabas dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, apibendrintai teigdama, kad ji neteisinga ir neatitinkanti ginčo šalių lygiateisiškumo principo.
103. Šiuo aspektu reikšminga, kad bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) (CK 3.175 straipsnis).
104. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad vaiko tėvo sutuoktinis savarankiškai kreiptis dėl tokios tvarkos nustatymo, atitinkamai ir ją ginčyti teisės neturi. Taigi dėl šios sprendimo dalies trečiojo asmens procesinis suinteresuotumas nėra nustatytas, todėl plačiau šiais apeliacinio skundo argumentais nepasisakytina.
105. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisminį procesą inicijavusio ieškovo vienas iš reikalavimų ir buvo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, su kuriuo, kaip pats pripažino, tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, o jis siekia jį atkurti. Tai, kad ieškovas teismo sprendimu nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos apeliacine tvarka neskundė, o ir atsiliepime į skundus nenurodo kokios bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygos jo netenkina, neleidžia spręsti apie teismo sprendimo dalies dėl to nepagrįstumą.
106. Sykiu primintina, kad ginčo šalių sūnus gyvena su motina, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, vaiko tėvas nuo išsiskyrimo su atsakove vaiko gyvenime, jo auklėjime praktiškai nedalyvavo, nors objektyvių kliūčių, net ir esant konfliktiškiems santykiams su vaiko motina - atsakove, kurios apskritai ribotų tokią galimybę, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo.
107. Ieškovas turėjo galimybę ryšį su sūnumi išlaikyti, dalyvaudamas jo gyvenime, jį auklėdamas, ir domėdamasis juo. Tokią pareigą jam įgyvendinti būtų pakakę lankantis ir jo ugdymo įstaigose, tiek tarpininkaujant vaiko teisių specialistams ar teismo keliu nusistatant bendravimo su sūnumi tvarką. Šiuo gi atveju, į teismą jis kreipėsi, pirmiausia siekdamas sumažinti teikiamo išlaikymo sumą, ir, tik atsakovei pareiškus priešieškinį, papildė reikalavimą prašymu dėl bendravimo tvarkos, kai sūnui jau buvo (duomenys neskelbtini) metų, nustatymo.
108. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Tad tai, kad ieškovas, siekdamas atkurti ryšį su sūnumi, gali patirti papildomų išlaidų, savaime nerodo tokios tvarkos ydingumo. Teismo sprendimu nustatytoje tvarkoje numatyti tam tikri papildymai, pagal ieškovo prašomą tvarką, yra reikšmingi.
109. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, kuri yra kategoriška tėvo atžvilgiu, į jo amžių, į pakankamai ilgą laikotarpį netinkamai neįgyvendinamą šią tėvo pareigą, spręsti, kad psichologo tarpininkavimas yra perteklinė priemonė, nėra pagrindo. Beje, išvadą teikiančioje įstaigoje taip pat yra su šeimomis dirbančių psichologų. Tad vertinti, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti teismu nustatytą bendravimo tvarką, savaime patirs tokioms paslaugoms neproporcingų išlaidų, nėra pagrindo. Spręsti, kad pasirinkus mokamas psichologo paslaugas, prie jų apmokėjimo turėtų prisidėti ir atsakovė, atsižvelgus į tai, kad būtent dėl ieškovo pasyvumo įgyvendinant tėvo pareigas ir susidarė būtinybė atkurti ryšį su sūnumi, būtų neteisinga.
110. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
111. Nors pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad trečiajam asmeniui, buvusiam ieškovo pusėje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis iš atsakovės yra priteista nepagrįstai.
112. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Kita vertus, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis.
113. S. P., kaip vaiko tėvo sutuoktinė ir kitų dviejų jo išlaikytinių motina, į procesą buvo įtraukta būtent ieškovo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, šiuo atveju būtina įvertinti, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių ir susijęs su asmeninėmis vaiko tėvų teisėmis ir pareigomis, tad trečiojo asmens dalyvavimas šiame procese nebuvo būtinu. Todėl spręstina, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš atsakovės tuo pagrindu, kad jos priešieškinio reikalavimas ieškovui, susijęs su pastarojo asmenine prievole išlaikyti savo sūnų, tenkintas iš dalies, neatitiktų pirmiau paminėtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
114. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista 243,77 Eur ieškovo ir trečiojo asmens antrinės teisinės pagalbos išlaidų keistina, jas sumažinant S. P. priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalimi - 99 Eur, t.y. valstybės naudai iš S. K. priteisiant valstybei 144,77 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovui A. P. išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
115. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitokiam teisiniam vertinimui dėl ginčo esmės, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas keistinas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
116. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
117. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
118. Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, S. P. ir A. P. teiktos antrinės pagalbos išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos. Atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo pareiškė, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-11-04 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 637,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 144,77 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 77 ct)) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630), ir 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5630).“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.