Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko per mėnesį sūnaus D. išlaikymui skirti po 130 Eur sumą. Nurodė, jog jis dirba vairuotoju - ekspeditoriumi, vežioja siuntas, uždirba nuo 600 iki 660 Eur per mėnesį, vidutiniškai gauna apie 650 Eur sumą. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, įsigijo automobilį, kuris yra reikalingas darbui, per mėnesį už jį turi mokėti po 121 Eur sumą, taipogi šeima išsimokėtinai yra įsigijusi televizorių, skalbimo mašiną. Atsakovas negali mokėti po 175 Eur išlaikymo sūnui D., nes atsakovas turi dar vieną vaiką, kurį privalo išlaikyti, jo žmona yra dirbanti, tačiau yra neįgali, jai yra reikalinga operacija, papildomos išlaidos. Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena pas uošvienę, sename name, kuriam yra reikalingas remontas. Mano, jog tuo atveju, jeigu teismas priteistų ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui D., nukentės kito vaiko interesai.

Institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje institucija nurodė, jog 2013-05-20 teismo sprendimu nustatytas materialinis išlaikymas D. iš jo tėvo nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, kurie per ketverius metus yra išaugę, vaikas lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, be to, yra pasikeitusi šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Sutinka, kad būtų padidintas nepilnamečiam priteistas išlaikymas (b.l. 12-13). Atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys (ieškovė S. K. ir atsakovas A. P.) yra nepilnamečio D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (priedas Nr. 1). Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu dėl išlaikymo priteisimo (priedas Nr. 2), iš atsakovo A. P. mažamečio sūnaus D. išlaikymui iki pilnametystės buvo priteista po 350 Lt (101,36 Eur) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo padidinimo nepilnamečiam sūnui, nes per ketverius metus pasikeitė vaiko poreikiai, sūnus paaugo, lanko mokyklą ir tuo pačiu išaugo jo poreikiai ugdymui, lavinimui, maistui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, pasikeitė pragyvenimo lygis, daug kas pabrango.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Kaip teisme paaiškino ieškovė, šiuo metu ji dirba puse etato (duomenys neskelbtini), papildomai užsidirba atliekant sezono darbus, ji uogauja, grybauja, per mėnesį ieškovė papildomai gauna apie 200 Eur pajamų, jos pajamos per mėnesį kartais išauga iki 400 Eur. Iš į bylą pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l. 65) matyti, jog šiuo metu ieškovės gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), sudaro 147,42 Eur sumą per mėnesį; ieškovė savo vardu neturi nekilnojamojo turto bei vertingo, registruotino kilnojamojo turto (priedas Nr. 4, 5), gyvenamąjį būstą ieškovė nuomojasi, moka 90 Eur nuomos mokestį (b.l. 52, priedas Nr. 7).

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vairuotoju - ekspeditoriumi, pagal atsakovo teisme duotą paaiškinimą, uždirba nuo 600 iki 660 Eur per mėnesį, vidutiniškai gauna apie 650 Eur. Sodroje paskutiniais trim mėnesiais nurodytas atsakovo darbo užmokestis nuo 617 iki 662 Eur, vidutiniškai 640 Eur per mėnesį (b.l. 75), iš atsakovo teismui pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 46) matyti, jog atsakovui be darbo užmokesčio papildomai yra išmokami dienpinigiai iki 131 Eur (vidutiniškai 109,25 Eur) per mėnesį. Atsakovas savo vardu neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi vertingo kilnojamojo registruotino turto - automobilį VW Passat (b.l. 55). Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog tiek pagal gaunamas pajamas, tiek ir pagal turimą turtą atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės, todėl būtent atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus D. išlaikymo. Šiuo atveju, taip pat teismas vertina, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį ketverių metų sūnų E. P., o kartu pareigą teikti ir šiam vaikui išlaikymą, kad šio vaiko mama, atsakovo dabartinė sutuoktinė yra dirbanti, gaunanti pastovias pajamas (b.l. 45, 49), t.y. turinti realią galimybę ženklia suma prisidėti prie E. išlaikymo, ir daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis teikiant dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą, yra blogesnė nei ieškovės, dėl ko jis negalėtų prisidėti prie D. išlaikymo ieškovės prašoma priteisti suma, po 175 Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovė savo būstą nuomojasi, jai taip pat tenka mokėti visus būsto išlaikymo mokesčius, dėl ko patiria dideles išlaidas, tuo tarpu atsakovui nereikia mokėti už gyvenamąjį būstą, jis tik iš dalies prisideda prie būsto išlaikymo išlaidų, kadangi name gyvena 5 asmenys, kurie ir turi pareigą dalintis būsto išlaikymo, remonto išlaidomis. Ta aplinkybė, jog pagal atsakovo paaiškinimą, jo būstas yra senas, kuriam reikalingos didelės išlaidos jį išlaikyti (pvz., rūpinti malkomis), turtu pasirūpinti, prižiūrėti (tvarkyti kaminą, keisti stogą ir panašiai) savaime neduoda pagrindo manyti, jog tokios išlaidos priskirtinos prie būtinų, atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad būtent vienas atsakovas tokias išlaidas daro, kad šios išlaidos yra didelės. Atsakovo pateikti teismui kvitai (b.l. 27-28) yra apie patirtas išlaidas 2016 m. sausio mėn., duomenų apie išlaidas nuo 2017 m. gegužės mėn. teismui nepateikta, tokiu būdu, teismas laiko, jog atsakovas neįrodė, jog remontavosi būstą nuo 2017 m. gegužės mėn. Taip pat teismui nepateikta rašytinių įrodymų, jog atsakovas pirko malkas šiuo laiko tarpu. Teismui nepateikti kvitai, čekiai apie atsakovo (jo šeimos) patiriamas išlaidas už elektrą. Į bylą pateiktos tik sąskaitų kopijos (b.l. 38-40), o dokumentų, kurie patvirtintų konkrečius atsakovo padarytus mokėjimus už elektrą nėra. Atsakovas nurodė, jog važinėti į darbą kurui reikia ne mažiau nei 200 Eur sumos per mėnesį, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti konkrečių rašytinių įrodymų (čekių, kvitų) teismui nepateikė. Atsakovo nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai (už telefoną, skalbimo mašiną, televizorių, pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį) įvertinus atsakovo šeimos gaunamas pajamas, apie 1 000 Eur per mėnesį nėra dideli. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovo sutuoktinei S. P. 2017 m. gegužės mėn. net du kartus buvo išmokėta su darbo santykiais susijusių pajamų, iš viso 740,41 Eur (b.l. 45), dėl ko atsakovo šeimos turtinė padėtis gegužės mėn. buvo ypatingai pagerėjusi. Kad po teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo atsakovo šeimos turtinė padėtis nepablogėjo rodo ir tai, jog dabar atsakovo sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, priimant minėtą teismo sprendimą ji darbo neturėjo. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovo finansinis įsipareigojimas įsigyjant automobilį baigėsi, tokiu būdu, jam nebereikės mokėti po 121 Eur per mėnesį.

Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindė tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo, per ketverių metų laiko tarpą išaugo vaiko poreikiai, padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, būsto išlaikymui. Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tokiu argumentu.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi yra būtent minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 380 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Šiuo gi atveju, ieškovė ieškinyje nurodė, jog D. P., kuriam šiuo metu yra dešimt metų ir lankančiam mokyklą, per mėnesį išlaikymui reikia skirti apie 350 Eur sumą, t.y. matyti, jog nurodyta išlaikymo suma yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą, šios sumos ieškovė pareigos įrodinėti neturi. Teisme ieškovė papildomai nurodė, jog į išlaidų paskaičiavimą ieškinyje neįtraukė patirtų išlaidų už telefono remontą, šarvuotų dviejų durų raktų pagaminimą, kitų išlaidų. Teismas su ieškove apie jos patiriamas išlaidas sūnaus išlaikymui sutinka, mano, jog sūnui D. gyvenant su mama, ji faktiškai patiria daugiau išlaidų nei nurodė, nes ne visas išlaidas galima tiksliai apskaityti, pagrįsti leistinais (rašytiniais) įrodymais. Ieškovė teisme taip pat nurodė, jog sūnus nori lankyti mokamus būrelius, tačiau tam nepakanka jos gaunamų pajamų. O tai rodo, jog vaiko D. lavinimui ir ugdymui ieškovei yra reikalingos papildomos lėšos, kurias turi gauti iš atsakovo. Šiuo gi atveju, teismas vertina ir tai, jog ieškovė stengiasi kuo daugiau užsidirbti, dirba papildomus sezoninius darbus, tuo tarpu, atsakovas teisme nurodė, jog savaitgaliais nedirba, dėl ko teismas daro išvadą, jog atsakovas neišnaudojo visų galimybių papildomai užsidirbti. Teismas pažymi ir tai, jog nors atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jie yra skirtingo amžiaus, sūnus D. yra vyresnis, dešimties metų amžiaus ir lanko mokyklą, o E. yra ketverių metų ir į mokyklą neina, dėl ko teismas yra įsitikinęs, jog būtent D. yra reikalingos didesnės išlaikymo išlaidos, o kartu didesnis atsakovo indėlis šio vaiko išlaikyme.

Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. padidinimo nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki vaiko pilnametystės tenkintinas visiškai, nepilnamečiam sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistina po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.201 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Atlygintinas žyminis mokestis valstybei apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus. Tokiu būdu, iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 4,30 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 162,12 Eur suma antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą (b.l. 63) (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsniu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-157-765/2013 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,30 Eur (dvidešimt keturis eurus 30 ct.) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), ir 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dėl išlaikymo D. P. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.