Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. J., dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendro turto ir prievolių padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei E. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečias asmuo Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė E. J. (toliau – ieškovės) kreipėsi teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo:

nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl R. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) kaltės;

1) po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – A.;

nustatyti nepilnamečio sūnaus B. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja;

2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 439 Eur nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis (kas mėnesį iki 15 kalendorinės mėnesio dienos), lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

3) nustatyti, jog savivaldybės išmoka už nepilnametį sūnų B. J. kiekvieną mėnesį būtų pervedama ieškovei;

6.1. atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą (neporinį) savaitgalį: penktadienį pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį iš ryto nuveždamas sūnų į ugdymo įstaigą ar į jo gyvenamąją vietą;

6.2. per atsakovo gimimo dieną, kiekvienų metų lapkričio 13 dieną ir po jos einantį savaitgalį, Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus praleidžia su savo tėvu R. J., nepriklausomai nuo to, ar ši diena pagal susitarimo sąlygas tenkanti atsakovui bendrauti su sūnumi diena;

6.4. šalys įsipareigoja įspėti vienas kitą ne vėliau kaip prieš tris dienas apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi arba apie negalėjimą sudaryti sąlygas susitikti ir bendrauti su sūnumi;

6.5. poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną atsakovas sutinka kartu su sūnumi; poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną atsakovas sutinka kartu su sūnumi, Naujųjų metų sutikimo šventę poriniais metais sūnus švenčia kartu su savo tėvu R. J., neporiniais metais sūnus Naujųjų metų sutikimą švenčia su motina E. J.;

6.6. metu arba šalių iš anksto sutartu laiku. Atsakovas ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoja ieškovę apie ketinimą vykti su sūnumi į užsienį. Buvimo užsienyje metu atsakovas turi užtikrinti, kad sūnaus motina E. J. telefonu, ar kitomis ryšio priemonėmis galėtų susisiekti su sūnumi. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti ir / ar dirbtinai neriboti sūnui vykti į užsienio šalį kartu su jo tėvu R. J.;

6.7. atsakovas turi teisę bendrauti su savo sūnumi, pasiimti jį praleisti ne mažiau kaip ½ dalį kiekvienų sūnaus mokyklos / ugdymo įstaigos rudens, pavasario ir žiemos atostogų. Atsakovas turi teisę praleisti pirmąją pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų dalį poriniais metais ir antrąją atostogų dalį – neporiniais metais;

6.8. jeigu atsakovas bendravimo tvarkoje nustatytu metu su sūnumi negalės susitikti dėl vaiko dienos režimo, ar jo užimtumo, ieškovė apie vaiko užimtumą įsipareigoja informuoti atsakovą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas bei įsipareigoja suteikti atsakovui kitą bendravimo su sūnumi laiką. Tais atvejais, kuomet atsakovas negalės bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas, suteikiant kitą bendravimo su sūnumi laiką;

6.9. ieškovė turi teisę išvykti su sūnumi į užsienį ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui ar nuolat gyventi tik iš anksto gavusi rašytinį tėvo R. J. sutikimą;

6.10. iki sūnaus pilnametystės pasikeitus ieškovės gyvenamosios vietos adresui, sūnaus ar / ir jos mobiliojo ryšio telefono abonento numeriui ir / ar elektroninio pašto adresui, ieškovė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuotiatsakovą. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie sūnaus sveikatos būklę; apie mokymo / ugdymo įstaigose įvykusius konfliktus ar incidentus, susijusius ar betarpiškai liečiančius sūnų; apie sūnaus mokymo / ugdymo įstaigose planuojamus susirinkimus, šventes ir / ar kitus renginius;

6.11. kiekviena šalis, kai su ja kartu yra sūnus, privalo užtikrinti, jog kita šalis galėtų netrukdomai ir nedelsiant susisiekti su ta šalimi, su kuria yra sūnus, ar tiesiogiai pabendrauti su sūnumi skambindama į tos šalies, su kuria yra sūnus, ar į sūnaus asmeninį / mobilųjį telefono numerį. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie sūnui nutikusius svarbius įvykius (konfliktai, sveikatos sutrikimai ir panašiai);

6.12. nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama sūnaus ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, taip pat abiejų tėvų susitarimu arba pačiam sūnui išreiškus valią dėl bendravimo / nebendravimo su viena ar kita šalimi;

6.13. šalys, pripažindamos, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už sūnaus priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai sūnaus interesams ir gerbdami sūnaus teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti sūnų, rūpintis jo vystymusi, neriboti ir nesudaryti kliūčių kitai šaliai su sūnumi bendrauti, matytis ir auklėti;

6.14. visi tarp šalių kilę nesutarimai dėl sūnaus auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio susitarimu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

priteisti ieškovei santuokos metu 2015 m. gruodžio 18 d., iš varžytinių įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav.

11. priteisti atsakovui iš ieškovės 56 184,50 Eur piniginę kompensaciją už jai natūra atitenkantį nekilnojamąjį turtą;

12. palikti ieškovei likusią turtinę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius kaip asmeninę ieškovės prievolę.

priteisti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini), ir motorolerį (duomenys neskelbtini);

13. priteisti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovei šiuos namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav.: baldus: svetainės baldus - 350 Eur vertės; žurnalinį stalelį - 70 Eur vertės; sekciją - 185 Eur vertės, komodą - 90 Eur vertės, valgomojo stalą - 75 Eur vertės, kėdes prie valgomojo stalo - 120 Eur vertės, pusbario kėdes - 140 Eur vertės; virtuvės baldus - 340 Eur vertės, miegamojo lovą, spinteles prie lovos ir trijų durų spintą - 350 Eur vertės; buitinę techniką: indaplovę - 50 Eur vertės, viryklę ir orkaitę - 120 Eur vertės, kavos aparatą - 99 Eur vertės, mikrobangų krosnelę - 80 Eur vertės, gartraukį - 89 Eur vertės, šaldytuvą - 190 Eur vertės, skalbimo mašiną - 170 Eur vertės, džiovyklę - 150 Eur vertės; žemės ūkio techniką: žoliapjovę - 49 Eur vertės.

priteisti atsakovui iš ieškovės už jai atitenkančius namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav., 2 717 Eur kompensaciją.

14. pinigines lėšas, esančias ieškovės atsiskaitomosiose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo palikti asmenine jos nuosavybe;

15. pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo nuosavybe;

16. priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

17. priteisti ieškovei iš atsakovo 18 585 Eur skolą už neteiktą išlaikymą ir negrąžintus vaiko pinigus;

18. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo - kito sutuoktinio kaltės, nurodo, kad gyvendama su atsakovu išlaikė šeimą tiek morališkai, tiek materialiai, dėjo pastangas namų buities sąlygų gerinimui ir šeimos materialinės gerovės užtikrinimui, tačiau jau kelerius metus santuokos gyvenimas tapo nebepakeliamas - atsakovas ne tik pradėjo rodyti mažiau dėmesio, rūpesčio, šilumos, bet ir pradėjo demonstruoti nepagarbą ieškovės atžvilgiu, tapo kandus, įžūlus, pašaipus, tarsi sąmoningai siekdavo pažeminti ieškovę kaip moterį, sutuoktinę bei dviejų vaikų motiną, bandė įdiegti jai kaltės jausmą, sukeldavo nuolatinę įtampą, kas ją palaipsniui pradėjo varginti ne tik emociškai bei psichologiškai, bet ir fiziškai. Dėl neigiamos įtampos ji pradėjo fiziškai silpti – jai pradėjo kristi svoris, atsirado nuolatinis kankinantis nuovargis, o pasitikrinusi sveikatą sužinojo, jog serga sunkia nepagydoma liga, jai buvo paskirta operacija ir chemoterapinis gydymas. Septynis mėnesius dėl savo sveikatos būklės negalėjo užsiimti jokia veikla ir gyventi įprastinio gyvenimo. Atsakovas ligos metu jai nesuteikė jokios pagalbos nei kaip vyras, nei kaip sutuoktinis, nei kaip dviejų vaikų tėvas - neteikė palaikymo bei paguodos, priešingai, pradėjo demonstruoti nepagarbą jos atžvilgiu, vengė bendravimo, pradėjo ją ignoruoti, jos atžvilgiu tapo nejautrus, po trijų mėnesių intensyvaus gydymo pradėjo reikalauti kad ji greičiau sugrįžtų į darbą, nes šeima nepragyvena, dėl ko ji, net ir turėdama sutuoktinį, jautėsi vieniša, palikta be pagalbos jai gyvenime sunkiu periodu. Nors šiuo metu jos sveikatos būklė stabilizavosi ir ji vėl gali dirbti, užsidirbti bei pasirūpinti vaikais ir namais, tačiau ji negali susitaikyti su atsakovo elgesiu, pasireiškusiu jos ligos laikotarpiu. Atsakovas ilgą laiką nepadėjo ieškovei nei moraliai, nei materialiai, nesiėmė priemonių tam, kad uždirbtų daugiau pinigų. Tokiu elgesiu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad aukščiau nurodytas atsakovo elgesys itin stipriai paveikė jos emocinę bei psichologinę būklę, kėlė papildomą stresą, menkino jos savivertę, todėl ji patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodo, kad nepilnamečio sūnaus B. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi sūnaus ryšys su mama yra itin glaudus, ji rūpinasi savo sūnumi, jį auklėja bei prižiūri, be to, pats sūnus ne kartą pareiškė, jog norėtų ir toliau gyventi su mama, o bendravimo tvarka nustatytina pagal jos reiškiamą reikalavimą.

Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo priteisimo nurodo, kad nepilnamečio sūnaus B. J. būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžiama apie 964,11 Eur su namo mokesčiais, B. tenkančia 1/3 dalimi. Šias išlaidas grindžia byloje pateiktomis lentelėmis, čekiais, bankų išrašais, iš kurių matyti kiek, kada ir kokiu dažnumu ji apiperka savo sūnų būtinosiomis reikmėmis, kada pervesdavo sūnui pinigų į jo sąskaitą, kada ir kokią pinigų sumą išgrynindavo ir perduodavo savo sūnui. Ji kas mėnesį gauna apytiksliai po 3 000 Eur pajamų, tuo tarpu atsakovas per mėnesį gauna apie 830 Eur pajamų, tačiau tai savaime nelemia išlaikymo dydžio mažinimo – atsakovas yra darbingas asmuo, nėra duomenų, kad turėtų neįgalumą ar sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti ar susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovui nuo 2018 m. kovo 5 d. paskirta išmoka vaikui (už nepilnametį sūnų B. J.), kuri mokama kas mėnesį iki šiol, pinigus pervedant į atsakovo R. J. asmeninę banko sąskaitą, tačiau šios lėšos B. J. dažnu atveju net nebuvo skiriamos. Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus poreikius, atsakovo turtinę padėtį, į valstybėje šiuo metu nustatytą 840 Eur minimalų mėnesinį atlyginimą, taip pat nuo nepilnamečiam sūnui reikiamos išlaikymo sumos atskaičius valstybės teikiamą 85,75 Eur dydžio mėnesinę išmoką vaikui, atsakovui kyla pareiga prisidėti prie sūnaus išlaikymo kas mėnesį mokant po 439 Eur sumą (964,11 – 85,75 Eur)/2 = 439 Eur.

Dėl kompensacijos už atsakovui išmokėtų vaiko pinigų bei atsakovo nemokėto išlaikymo nurodo, kad atsakovui nuo 2019 metų birželio mėnesio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo išmokėta valstybės skiriama 3 013 Eur vaiko pinigų suma. Atsakovas tiesiogiai į B. J. atsiskaitomąją banko sąskaitą per visą šį laikotarpį yra pervedęs 1 468 Eur sumą, tuo tarpu dėl likusios 1 545 Eur sumos, neįrodė, kad šią skyrė išskirtinai B. J. poreikiams tenkinti, todėl atsakovui kyla pareiga jai grąžinti 1 545 Eur vaiko pinigų. Atsakovas gyvendamas šeimoje prie sūnaus išlaikymo materialiai neprisidėdavo, o 2019 m. birželio 1 d., t. y. dieną, kai atsakovas išsikraustė iš namų, per visą laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio pabaigos sūnaus išlaikymui skyrė tik 2 760 Eur, dėl ko skola už sūnui neteiktą išlaikymą išaugo iki 18 900 Eur.

Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamo turto bei kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo nurodo, kad santuokoje (duomenys neskelbtini) šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš varžytinių įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

sav. Šio turto įsigijimui (duomenys neskelbtini). šalys sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 80 000 Eur kredito suteikimo. Kredito nurašymas sutartas nuo R. J. atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkus namą iš varžytinių už 116 500 Eur sumą, jo pirkimui buvo pasiskolinta 11 500 Eur iš M. S.. Ši 11 5000 Eur suma 2015 m. gruodžio 17 d. buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą, tuo tarpu 11 5000 Eur skolą padengė ji pati - 2016 m. kovo 14 d. ji paskolos davėjui pervedė 5 000 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. – 4 000 Eur, 2016 m. birželio 27 d. - 2500 Eur. Be to, 2016 m. sausio 5 d. atsakovas su A. K. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 25 000 Eur sumą. Atsakovas iš savo banko sąskaitos padengė 1 000 Eur paskolos, tuo tarpu likusią 24 000 Eur sumą padengė ji. Šalims taip pat priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini)sav., kuris įgytas 2005 metais. Butą įgijo atsakovas, kreditas buto pirkimui paimtas atsakovo vardu, tačiau sudarius santuoką, prievolė kredito įstaigai tapo solidari. Šį butą ji su atsakovu 2017 m. kovo 14 d. pardavė už 69 600 Eur sumą, kuri buvo pervesta į atsakovo asmeninę banko sąskaitą ir abiejų šalių sutarimu 60 000 Eur pervesta į banką kaip kredito padengimas pagal šalių sudarytą (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutartį šalių sutartiniams įsipareigojimams padengti. Šiai dienai liko nesumokėta 6 875,16 Eur kredito suma. Nutraukus santuoką ji prašys likusią bendrą prievolę kreditoriui Luminor Bank AS perkelti jai ir iš atsakovo nei dalies šios prievolės atlyginimo nereikalaus. Kadangi ji prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tikslingiausia bei protingiausia būtų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą žemės sklypas su gyvenamuoju namu bei statiniais nutraukus santuoką palikti jai, o atsakovui iš jos priteisti kompensaciją - turto padalijimas natūra būtų nepriimtinas, kadangi tarp šalių yra konfliktiški santykiai, kurie, gyvenant kartu, tikėtina, turėtų įtakos ir šalių vaikų interesams. Svarstant atsakovui atitenkančios kompensacijos dydį aktualu tai, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, atsakovas net ir po santuokos nutraukimo turėtų kur gyventi, kadangi šiuo metu atsakovas gyvena savo tėvo bute, kuris, tikėtina, liktų jam po tėvo mirties, tuo tarpu ieškovė po santuokos nutraukimo likdama gyventi kartu su nepilnamečiu sūnumi ir pilnamete dukra, padalinus turtą lygiomis dalimis, faktiškai neturėtų galimybės užtikrinti nepilnamečiam sūnui neblogesnes sąlygas negu sūnus turėjo iki šiol, kadangi padalinus turtą lygiomis dalimis pagal šios dienos rinkos sąlygas už 92 500 Eur (185 000 Eur /2) įsigyti gyvenamąjį būstą, skirtą trims asmenims, faktiškai nėra įmanoma. Be to į bendrąją jungtinė nuosavybę ji, skirtingai nei atsakovas, įnešė daugiau lėšų, todėl yra pagrindas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį sumažinti.

Atsakovas tikina, jog pagal jo iniciatyva atliktą nekilnojamojo turto vertinimo aktą namo kaina – 255 000 Eur, o ne 185 000 Eur, kaip įvertinta pagal VĮ Registrų centro konsultacinę išvadą, tačiau atsakovo pateiktas vertinimo aktas atliktas netiksliai, o VĮ Registrų centro išvada yra teisinga, todėl sprendžiant turto dalijimo klausimus turi būti vadovaujamasi 185 000 Eur namo verte.

Taigi ginčo namo vertė 2022 m. birželio mėnesį siekė 185 000 Eur sumą, kai, tuo tarpu 2016 m. sausio mėnesį nekilnojamasis turtas įsigytas už 118 713,87 Eur (80 000 Eur kredito paskola iš banko, 15 489,29 Eur palūkanos (14 739,29 Eur padengta dalis, 750 Eur likusi nepadengta dalis), 35 500 Eur paskola fiziniams asmenims), akivaizdu, jog nekilnojamasis turtas iš esmės pagerintas, dėl ko jo vertė padidėjo. Įvertinus šalių prisidėjimą prie nekilnojamojo turto įsigijimo, o būtent jos padengtą 30 000 Eur skolą už namo įsigijimui suteiktą kreditą, 41 000 Eur paskolas fiziniams asmenims, 8 192,82 Eur kreditą, iš viso ji prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo 79 192,82 Eur sumoje, ir įvertinus atsakovo indėlį į nekilnojamojo turto įsigijimą, o būtent atsakovas savarankiškai padengė 30 000 Eur skolą už namo įsigijimui suteiktą kreditą, 1 000 Eur skolą fiziniam asmeniui už suteiktą paskolą, 6 546,47 Eur kreditą, iš viso atsakovas prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo 37 546,47 Eur sumoje, laikytina, jog ieškovės indėlis į nekilnojamojo turto įsigijimą sudaro 64,06 %, o atsakovo - 30,38 %. Šiai dienai liko nepadengta 6 875,16 Eur paskola, kas sudaro 5,56 % ir 75 palūkanų mokėjimai, skaičiuojant po 10 Eur kas mėnesį, tai apytiksliai palūkanų už paskolos suteikimą liko sumokėti 750 Eur (75 x 10 Eur), kas sudaro 0,01 %, viso – 5,57 %. Atsižvelgiant į tai, jog ji prašo palikti jai nekilnojamąjį turtą bei bankui likusią turtinę prievolę, nekilnojamasis turtas, kurio vertė šiai dienai yra 185 000 Eur, būtų dalintinas tokia proporcija: ieškovei atitektų 64,06 % nekilnojamojo turto + 5,57 % turtinės prievolės bankui, kas iš viso sudarytų 69,63 % (128 815,50 Eur) nekilnojamojo turto, o atsakovui atitektų 30,38 % (56 184,50 Eur) nekilnojamojo turto vertės, šią sumą sumokant kaip kompensaciją.

Dėl santuokos metu įgyto kilnojamo turto padalijimo nurodo, kad jos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – automobilis (duomenys neskelbtini), kurios apytikslė vertė šiai dienai pagal VšĮ Emprekis duomenis yra apie 5 830 Eur suma ir motoroleris (duomenys neskelbtini), kurias po santuokos nutraukimo prašo jai priteisti. Atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė - keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), kurią po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui.

Dėl namų apyvokos ir kitų kilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) sav., padalijimo nurodo, kad be sūnaus B. J. kambaryje esančių daiktų, liekančių sūnui, dalintinus namų apyvokos daiktus sudaro baldai, buitinė technika ir kita technika. Visi kiti daiktai yra mažareikšmiai arba integruoti į namą, todėl kaip kilnojamieji daiktai nedalintini. Kilnojamieji daiktai pirkti 2008 ir 2016 metais, buvo naudojami nuolatos, todėl šiai dienai yra ženkliai nuvertėję, dalis jų yra pakeisti, nes per ilgą naudojimo laiką sugedo. Dalintinus namų apyvokos ir kilnojamuosius daiktus sudaro: 1) baldai: svetainės baldai, kurių apytikslė vertė šiai dienai 350 Eur, žurnalinis stalelis, kurio apytikslė vertė šiai dienai 70 Eur, sekcija, kurios apytikslė vertė šiai dienai 185 Eur, komoda, kurios apytikslė vertė šiai dienai 90 Eur, valgomojo stalas, kurio apytikslė vertė šiai dienai 75 Eur, kėdės prie valgomojo stalo, kurių apytikslė vertė šiai dienai 120 Eur, pusbario kėdės, kurių apytikslė vertė šiai dienai 140 Eur, virtuvės baldai, kurių apytikslė vertė šiai dienai 340 Eur, miegamojo lova, spintelės prie lovos ir trijų durų spinta, kurių apytikslė bendra vertė šiai dienai – 350 Eur; 2) buitinė technika: indaplovė, kurios apytikslė vertė šiai dienai 50 Eur, viryklė ir orkaitė, kurių apytikslė vertė šiai dienai 120Eur, kavos aparatas, kurio apytikslė vertė šiai dienai 99 Eur, mikrobangų krosnelė, kurios apytikslė vertė šiai dienai 80 Eur, gartraukis, kurio apytikslė vertė šiai dienai 89 Eur, šaldytuvas, kurio apytikslė vertė šiai dienai 190 Eur, skalbimo mašina, kurios apytikslė vertė šiai dienai 170 Eur, džiovyklė, kurios apytikslė vertė šiai dienai 150 Eur; 3) žemės ūkio technika: žoliapjovė, kurios apytikslė vertė šiai dienai 49 Eur, viso dalintino turto apytikslė vertė – 2 717 Eur, kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti jai, o atsakovui už jai atitenkanti kilnojamąjį turtą priteisti iš jos 2 717 Eur kompensaciją (CK 3.120 straipsnio 1 dalis).

Pinigines lėšas, esančias kiekvieno sutuoktinio atsiskaitomosiose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo prašo palikti kiekvieno sutuoktinio asmenine E. J. nuosavybe.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nurodo, kad ji, nors ir serga nepagydoma liga, šiuo metu yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl sutuoktinių pavardžių nurodo, kad ji po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę – A..

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovai palaikė patikslintos ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, su atsakovo pareikštais patikslintais priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies.

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nurodo, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus šešiolikos metų amžių, sūnus geriausiai žino, su kuo norėtų gyventi. B. nurodžius, kad jis nori gyventi su mama (ieškove), jis tokiam jo sprendimui neprieštarautų ir su reikalavimu sutiktų. Tuo atveju, jeigu sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, jis iš esmės neprieštarauja ir ieškinyje nurodytai bendravimo su sūnumi tvarkai.

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nurodo, kad jis sutinka, kad nuo kreipimosi su ieškiniu dienos iki 2023 m. sausio 1 d. būtų priteistas 220 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. - 245 Eur išlaikymas per mėnesį. Pagrįstas ir racionalus per mėnesį jo sūnui teiktinas išlaikymas turėtų būti nustatytas ne daugiau kaip pusė minimalios algos atėmus vaikui mokamą valstybės išmoką/vaiko pinigus/, įvertinus šalių gaunamą darbo užmokestį. Jis visuomet skyrė ir skiria lėšas sūnui išlaikyti, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti 439 Eur išlaikymo dydžiu, kuris siekia 879 Eur, kas gerokai viršija minimalią mėnesinę algą. Ieškovė neįrodo, kad sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 879 Eur suma - didelė dalis ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o iš kitų tariamai ieškovės nurodytus vaiko poreikius pagrindžiančių dokumentų nėra galimybės identifikuoti ar tam tikros išlaidos, pvz. komunaliniams mokesčiams, maistui, buitiniams reikmenims, tikrai yra skirtos būtent tik nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, o ne pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų poreikių tenkinimui, juolab kad šalių būste iki 2023 m. balandžio 17 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos gyveno ne vien tik šalių nepilnametis sūnus B. J., pati ieškovė, bet ir šalių pilnametė dukra R. J. ir jos draugas. Šalių sūnus neturi jokių specialių poreikių, todėl toks prašomas priteisti išlaikymo dydis gerokai viršija ne tik sūnaus poreikius, bet ir neatitinka atsakovo finansinių galimybių - iš gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis, jo pragyvenimui ir minimalių būtinųjų poreikių tenkinimui per vieną mėnesį reikalinga suma sudaro apie 700 Eur (apie 329 Eur išlaidos būstui (šildymas, vanduo, dujos, bendrijos mokesčiai, elektra), apie 21,30 Eur Telia mokesčiai, 30-50 Eur išlaidos vaistams ir sveikatinimui, gydymui (jis serga 2 tipo cukriniu diabetu), apie 200 Eur būsto, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi, įmoka, 60 Eur išlaidos visuomeniniam transportui, nes ieškovui priklausančia transporto priemone naudojasi šalių dukra R. J., maistas, apranga, apavas), mokėti laikiną išlaikymą sūnui, materialiai remti šalių pilnametę dukrą, todėl jis negali skirti ieškovės reikalaujamo 439 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui, nes tai yra neproporcinga jo turtinei padėčiai ir viršija ieškovo gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 633 Eur, kad ieškovė turi teisę gauti 85,75 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus) (633- 85,75=547,25/2=274), ir jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius yra 3 000 Eur, tuo tarpu atsakovo - tik 900 Eur, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus pilnai atitinka 245 Eur dydžio išlaikymo iš jo priteisimas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog jam išsikrausčius iš bendrų namų, jis nebeteikė jokio išlaikymo sūnui, nesirūpino šeima, šeimos poreikiais - jis iš bendrų šalių namų neišsikraustė, o tik laikinai persikėlė gyventi pas savo tėvą J. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nes šiam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis, pagalba. Iš pateiktų sąskaitos išrašų bei tarpusavio piniginių lėšų srauto matyti, kad šalys bendrai rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku, mokėjo būsto išlaikymo mokesčius (šalių sutarimu iki 2021 m. gruodžio mėn. tai darė atsakovas, nuo 2023 m. sausio - ieškovė), jis mokėjo už šalių pilnametės dukros R. J. mokslus, mokėjo ir tebemoka būsto paskolą, rūpinasi šalių nepilnamečiu sūnumi ir dukra pagal savo finansines galimybes. Nors šalys jau kuris laikas negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau vedė ir vis dar veda bendrą ūkį, šalių turtinės pareigos tretiesiems asmenims nėra atskirtos/pasidalintos, šalių santuoka nėra nutraukta - 2019 m. rudenį derybas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu šalys nutraukė ir nutarė toliau gyventi santuokoje.

Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti jai vaiko pinigus nurodo, kad šie pinigai pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį yra skiriami ne kažkuriam iš tėvų, bet vaikui, nors ir yra pervedami vienam iš tėvų. Tas iš tėvų, kuris vaiko naudai gauna vaiko pinigus, nėra ir negali būti skolingas kitam sutuoktiniui / vaiko tėvui, kadangi vienintelis asmuo, kuris turi į juos teisę, yra nepilnametis vaikas. Vaiko pinigų jis nepasisavino, kaip jau buvo minėta, šalių santuoka veikė pagal modelį, kur jis buvo iš esmės atsakingas už vaikų kasdienę priežiūrą ir rūpinimąsi jais, todėl natūraliai susiklostė situacija (o ir pati ieškovė šiuo klausimu nepasirūpino), kad jis pačios ieškovės nurodymu ir buvo pateikęs prašymą vaiko pinigams gauti. Nė vienas „vaiko pinigų“ euras nebuvo išleistas jo asmeninių poreikių tenkinimui - visi jie panaudoti išskirtinai vien tik šalių sūnaus poreikiams. Be to, šie pinigai buvo mokami šalims esant santuokoje. Jam nesuprantama, kokiu būdu ieškovė suskaičiuoja, kad nuo 2019 m. birželio 1 d. gauti vaiko pinigai sudaro 3 013 Eur sumą, kai iš tikrųjų ji yra kur kas mažesnė - 2 489,78 Eur. Ieškovė nurodo, kad jis jai grąžino 1 064 Eur, tačiau pinigai nebuvo grąžinti, o buvo pervesti ieškovei sūnaus poreikių tenkinimui. Likusi suma -1 378,50 Eur, kai sūnus jau tapo keturiolikos metų paauglys, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. atitinkamais mokėjimais buvo pervedama tiesiogiai sūnui į šio asmeninę sąskaitą, kad galėtų bent iš dalies disponuoti savo finansais.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo nurodo, kad jei turtas įgytas santuokoje ir šiam turtui galioja įstatymo nustatytas teisinis režimas - bendroji jungtinė nuosavybė ir tokiu atveju taikoma įstatymo prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Šalys ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo santuokoje, pardavusios anksčiau santuokoje įgytą butą, o likusią varžytinėse įsigyto turto kainos dalį apmokėjo skolintomis lėšomis - banko ir fizinių asmenų paskolos. Fiziniams asmenims paskolos buvo grąžintos santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų - šalių darbo užmokesčio, nes šalys neturi ir neturėjo nei asmeninių santaupų, nei asmeninio turto. Aplinkybė, kad ieškovė dirbo didesniu krūviu, daugiau uždirbo, o jis tuo tarpu rūpinosi namais, niekaip nekeičia šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo ir nepaneigia santuokos metu įgyto turto lygių dalių prezumpcijos. Ieškovė nėra pateikusi į bylą įrodymų, kad turi ar turėjo kokį nors asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusį turtą, ar asmeninių lėšų/santaupų, ir šių aplinkybių net neįrodinėja, todėl nepagrįsti ir atmestini ieškovės argumentai, kad neva jos didesnis darbo užmokestis sukuria jai daugiau teisių į santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ar keičia šio turto teisinį režimą, ar sudaro kokias nors teisines prielaidas nukrypti nuo santuokinio turto lygių dalių principo. Tiek kredito sutartis su banku, tiek paskolos sutartys su fiziniais asmenimis M. S. ir A. K., tiek turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarytos šalims esant santuokoje, taigi ir paskolų grąžinimas vyko iš bendrų sutuoktinių lėšų, nepriklausomai nuo to, iš kurio sutuoktinio banko sąskaitos buvo atliktas mokėjimas. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų lėšų buvimo bendrąja jungtine nuosavybe prezumpciją, todėl laikytina, kad šalys prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis. Ieškovė prašo šį turtą priteisti jai natūra, jam išmokant kompensaciją. Jis su tokiu reikalavimu iš principo sutiktų, jei padalinus šį turtą pagal abiem sutuoktiniam priklausančias šio turto dalis po 1/2, jam būtų išmokama kompensacija, atitinkanti šio turto rinkos kainas. Pagal į bylą pateiktą atsakovo Oberhaus parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nekilnojamas turtas yra įkainotas 225 000 Eur, todėl šį turtą priteisus natūra ieškovei, ji turėtų išmokėti jam 112 500 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui tik 56 184,50 Eur dydžio kompensaciją, todėl su tokiu reikalavimu jis nesutinka - ieškovė nekilnojamojo turto vertę grindžia VĮ Registrų centro konsultacine išvada, kurios yra nepatikima. Be to ieškovė nepateikia ir jokių garantijų ar užtikrinimo, iš kokių lėšų ar šaltinių ir per kiek laiko ieškovė yra/bus pajėgi tinkamai su juo atsiskaityti, nes jokio kito nekilnojamo turto ieškovė neturi, pajamų šalinių – neatskleidžia, todėl jis sutiktų, kad turtas būtų priteisiamas natūra ieškovei, jei pastaroji pateiktų adekvačias garantijas, t.y. pirmiausia VĮ Registrų centre būtų įregistruota žyma dėl įsiskolinimo, o savo įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė pateiktų adekvačias garantijas, užtikrinimo priemones - laisvo nuo suvaržymų turto į keitimą/hipoteką, laidavimą ir pan.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo nurodo, kad ginčo dėl transporto priemonių, registruotų ieškovės ir jo vardu, jas priteisiantį tam sutuoktiniui, kieno vardu transporto priemonė yra registruota viešajame registre, nėra. Taip pat neprieštarauja ir dėl namų apyvokos ir kitų kilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo, tik pastebi, kad ieškovė nurodė ne visą dalintiną santuokos metu užgyventą/įgytą turtą, todėl jis teikia kilnojamųjų daiktų ir įrangos sąrašą. Bendra dalintino turto, esančio šalių gyvenamajame šeimos name, vertė jo vertinimu yra 46 263 Eur. Jis sutinka, kad jam būtų išmokama kompensacija už ieškovei atiteksiantį kilnojamąjį turtą, tačiau nesutinka su jam mokėtinos kompensacijos dydžiu 2 717 Eur. Ginčo dėl piniginių lėšų padalinimo, paliekant jas tam sutuoktiniui, kieno vardu atidarytos sąskaitos, nėra.

Dėl kreditorinių įsipareigojimu vykdymo po santuokos nutraukimo nurodo, kad ieškovės reikalavimas palikti jai likusią turtinę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui kaip asmeninę prievolę yra ydingas, nes prievolės negalima modifikuoti. Be to, ieškovė ieškiniu nereiškia jokio reikalavimo dėl to, kaip konkrečiai yra prašoma pakeisti/nustatyti šalių priešpriešinius tarpusavio įsipareigojimus dėl prievolės bankui vykdymo pagal šiuo metu neįvykdytą ir galiojančią kreditavimo sutartį.

ir gyvenamąjį namą, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), kartu su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)sav. ieškovei natūra, atsakovui išmokant kompensaciją;

6.2. priteisti atsakovui iš ieškovės 112 500 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priteistiną nekilnojamąjį turtą;

iki ieškovė sumokės atsakovui priteistą 112 500 Eur kompensaciją, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkančiam turtui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav, nustatyti, kad VĮ Registrų centre yra įregistruojamas juridinis faktas/žyma dėl įsiskolinimo už šį turtą bei draudimas perleisti šį turtą tretiesiems asmenims be atsakovo sutikimo iki pilno atsiskaitymo su atsakovu;

E. J. priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/2 dalimi kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav.;

R. J. priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 14 dalimi kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav.;

priteisti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini), ir motorolerį (duomenys neskelbtini), atsakovui - automobilį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovei namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav., atsakovui išmokant kompensaciją:

6.3. ieškovei priteisti baldus: svetainės baldai, virtuvės baldai, miegamojo baldai, integruotos kambario spintos, vidaus durys; buitinę techniką ir įrangą: indaplovė, viryklė, orkaitė, kavos aparatas, mikrobangų krosnelė gartraukis, šaldytuvas, skalbimo mašina, džiovyklė, keramikinė kriauklė, dušo kabina, vonia, unitazai; žemės ūkio techniką: žoliapjovę; namo įrangą: vandens valymo sistema vonioje, vandens filtravimo sistema vituvėje, vėdinimo sistema, šildymo katilas, židinys, kaminas židiniui, laiptų turėklai, kondicionierius, elektros instaliacija bei elektros įranga, terasa, garažo automatinė sistema su pakeliamais vartais; kiti namų apyvokos daiktai: užuolaidos, paveikslų rėmai, indai, įrankiai, kilimai.

6.4. priteisti atsakovui iš ieškovės 20 000 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priteistiną kilnojamąjį turtą.

3. pinigines lėšas, esančias ieškovės atsiskaitomosiose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn ieškovės nuosavybėn, pinigines lėšas, pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn.

4. ieškovei ir atsakovui vienam iš kito išlaikymo nepriteisti;

5. po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę J., ieškovei - jos pageidaujamą mergautinę;

6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo iš esmės analogiškas kaip ir atsiliepimuose aplinkybes.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo

Bendraujant su nepilnamečiu B. J., šis nurodė, kad namuose jaučiasi gerai, santykiai su mama ir kartu gyvenančia seserimi bei jos draugu yra geri, artimi; su tėčiu dažnai nesusitinka; anksčiau kartą per savaitę eidavo su tėčiu sportuoti, dabar paskutinį kartą buvo susitikę per Kalėdas ir Naujuosius metus; artimo ryšio su tėčiu neturi, kartais sulaukdavo nemalonių replikų iš jo, todėl vaikinui tiesiog ramiau, kai tėčio nėra; kartais su tėčiu bendrauja ir telefonu; visas priemones mokyklai, drabužius ir kitus daiktus jam perka mama; kadangi jo ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), apie 10 km. atstumu nuo namų, kad būtų lengviau pasiekti mokyklą, mama jam nupirko motorolerį, o žiemos metu į mokyklą paprastai nuveža ir pasiima mama. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Prašoma priteisti išlaikymo suma po 380 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną E. J., neprieštarauja B. J. interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko konkrečius poreikius. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pakankamai plati, konkreti, todėl ji atitiktų nepilnamečio interesus, tačiau šalims rekomenduojama apsvarstyti galimybę kreiptis pagalbos į specialistus siekiant atkurti bei stiprinti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė E. J. (toliau – ieškovė) ir atsakovas R. J. (toliau – atsakovas) susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo E. J. buvo R. A., tačiau (duomenys neskelbtini)vardo pakeitimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė vardą iš „R.“ į „E.“. Santuokoje (duomenys neskelbtini)sutuoktiniams gimė dukra R. J., kuri šiuo metu yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. J., kuris sprendimo rašymo metu yra nepilnametis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo ginčo nėra, todėl šalių reikalavimai šiuo klausimu tenkintini.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.3, 1.5 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis yra apie 3 000 Eur, atsakovo - apie 830 Eur pajamų. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą: 1/2 trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/2 kitų pastatų (ūkinių pastatų, stoginių, kiemo statinių), adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo kartu su savo broliu A. J. pagal (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po savo tėvo mirties.

Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2022 m. spalio 31 d. Ieškinio pateikimo dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2022 metais patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 730,00 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. 2023 m. patvirtinta minimali mėnesinė alga 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur, 2024 m. patvirtinta minimali mėnesinė alga 924 Eur, atskaičius mokesčius – 709 Eur.

Kadangi nuo ieškinio padavimo datos ilgiausias laikotarpis prašomo priteisti išlaikymo yra pilni 2023 metai, teismas vadovaujasi 2023 metų nustatyta minimalia alga 840 Eur. Šiuo orientaciniu dydžiu vadovaujasis ir ieškovė, nurodydama, kad atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus poreikius, atsakovo turtinę padėtį, į valstybėje šiuo metu nustatytą 840 Eur minimalų mėnesinį atlyginimą, taip pat nuo nepilnamečiam sūnui reikiamos išlaikymo sumos atskaičius valstybės teikiamą 85,75 Eur dydžio mėnesinę išmoką vaikui, sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 878,36 Eur (964,11 – 85,75 Eur), todėl iš atsakovo turi būti priteista 439 Eur.

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kauno apygardos teismas šioje byloje spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 633,00 Eur, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik preliminariai vertinami duomenys apie šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas lėšas, bei į tai, kad ieškovė turi teisę gauti 85,75 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 274 Eur dydžio ((633-85,75)/2) laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimas iki bus priimtas sprendimas byloje, kartu pažymdamas, kad 274,00 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti 17 metų amžiaus jaunuolio būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškinama, jog tėvų teikiamo išlaikymo tikslas neapsiriboja minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius.

Kita vertus atsakovo prašomas priteisti iš jo 220 Eur išlaikymas yra jau paneigtas Kauno apygardos teismo nutartimi dėl laikino išlaikymo 274,00 Eur priteisimo, konstatuojant, jog ši preliminari suma užtikrina 17 metų amžiaus jaunuolio būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismas kritiškai vertina ir ieškovės parodymus, kad vaikui išleidžia apie 964,11 Eur su namo mokesčiais, Benui tenkančia 1/3 dalimi.

Iš bylos duomenų matyti, kad vienu metu name gyveno ir ieškovės dukra su draugu, t.y. ne trys asmenys, o penki, todėl nepilnamečiui sūnui tenkanti namo mokesčių dalis tam tikru laikotarpiu sudarė 1/5, o ne 1/3, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kiekvieną mėnesį už sūnui tenkančią komunalinių mokesčių dalį ji moka 135,47 Eur. Abejonių kelia ir maistui per mėnesį išleidžiama suma 348,33 Eur, nes maistas nėra specialiai gaminamas tik vienam sūnui. Be to, nėra būtinybės kiekvieną mėnesį aprangai išleisti 65,66 Eur, higienos ir kitos priemonėms – 46,00 Eur, nes daiktai nėra vienkartiniai ir per vieną mėnesį nesusidėvi ir nesusinaudoja. Nepagrįstos ir išlaidos buitiems reikmėms ir laisvalaikiui, kad kiekvieną mėnesį tik vienam sūnui reikia 14,17 Eur skalbikliams, minkštikliams, balikliams, 20,00 Eur vienkartiniams rankšluosčiams virtuvėje, tualetiniui popieriui, 55,51 Eur įrankiams ar kitos namų ūkio priemonėms ir pan., nes tokių sumų per mėnesį pakanka visai šeimai.

Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus paskaičiavimus bei duomenis apie vaiko poreikius, vaiko tėvų pajamas ir turtinę padėtį, priteisto laikino išlaikymo dydį, kurį teismas laiko baziniu vertindamas papildomus be būtinųjų vaiko poreikius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad 700,00 Eur suma, kuri mažintina valstybės vaikui skiriamų lėšų suma, per mėnesį šalių sūnui yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 300,00 Eur kas mėnesį mokama periodinė išmoka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir vaikų pinigų grąžinimo.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 18 585 Eur skolą už neteiktą išlaikymą ir negrąžintus vaiko pinigus. Nurodo, kad atsakovui nuo 2019 metų birželio mėnesio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo išmokėta 3 013,00 Eur valstybės skiriama vaiko pinigų suma, iš kurios 1 468,00 Eur jis pervedė tiesiogiai į B. J. atsiskaitomąją banko sąskaitą, o likusios 1 545,00 Eur sumos panaudojimą sūnaus poreikiams neįrodė, todėl šią sumą jis turi grąžinti ieškovei. Be to, atsakovas gyvendamas šeimoje neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo materialiai, o 2019 m. birželio 1 d., kai atsakovas išsikraustė iš namų ir per visą laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio pabaigos sūnaus išlaikymui skyrė tik 2 760,00 Eur, dėl ko susidarė 18 900,00 Eur įsiskolinimas.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomis aplinkybėmis, teigia, kad jis neišsikraustė iš namų, o tik laikinai persikėlė gyventi pas savo tėvą J. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nes šiam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis, pagalba, kad šalys ir toliau vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku, mokėjo būsto išlaikymo mokesčius, būsto paskolą, rūpinosi šalių nepilnamečiu sūnumi ir dukra pagal savo finansines galimybes - jis mokėjo už pilnametės dukros mokslus, pervesdavo ieškovei pinigus ir sūnaus poreikiams. Šias aplinkybes patvirtina bankų išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų, liudytoja apklausta jo dukra R. J., jų nepaneigė ir ieškovė.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo ir vaiko pinigų grąžinimo atmestinas.

Dėl reikalavimo nustatyti, jog savivaldybės išmoka už nepilnametį sūnų B. J. kiekvieną mėnesį būtų pervedama ieškovei.

Ieškovė teismo posėddyje pripažino, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. vaiko pinigai yra pervedami į jos sąskaitą, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamo turto padalinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav., kuriuos šalys įsigijo iš varžytinių pagal (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo priteisti jai šį bendrą turtą, atsakovui išmokant 56 184,50 Eur piniginę kompensaciją už jai natūra atitenkantį nekilnojamąjį turtą, motyvuodama tuo, kad su ja gyvens nepilnametis sūnus, turto padalijimas natūra būtų nepriimtinas, kadangi tarp šalių yra konfliktiški santykiai, kurie gyvenant kartu tikėtina turėtų įtakos ir šalių vaikų interesams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nesivadovauja ieškovės nurodyta nekilnojamo turto verte, o vadovaujasi turto verte, nustatyta UAB „Ober-haus“ turto vertintojo, kuris turto vertę nustatė realiai apžiūrėdamas vertinimo objektą atsižvelgdamas į inidividulias šio turto savybes.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, tačiau šioje dalyje nurodytas sąrašas nėra baigtinis ir galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis bei dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių nekilnojamas turtas įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), tačiau ieškovė teigia, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, prie bendro turto įgijimo bei jo įrengimo ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, todėl dalijant bendrą turtą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad greitu laiku - 2024 m. gegužės 10 d. nepilnamečiui vaikui sukaks 18 m., t. y. jis taps pilnamečiu, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, nėra reikšminga nustatant dalintino turto dalis. Nutraukus santuoką dėl abiejų kaltės, nebelieka ir kito motyvo – atsakovo kaltės nutraukiant santuoką.

Nepagrįstas ir ieškovės motyvas dėl didesnės jai bendro turto dalies nustatymo, kad į bendrąją jungtinę nuosavybę ji, skirtingai nei atsakovas, investavo daugiau lėšų.

Ieškovė viso proceso metu akcentavo, kad jos indėlis į nekilnojamojo turto įsigijimą yra didesnis už atsakovo, t. y. sudaro 64,06 %, o atsakovo – 30,38 %, o atsižvelgiant į likusią paskolos sumą ir palūkanas, į tai, kad po santuokos nutraukimo šią prievolę bankui ji pasilieka sau, nekilnojamasis turtas, kurio vertė šiai dienai yra 185 000 Eur, būtų dalintinas tokia proporcija: ieškovei atitektų 64,06 % nekilnojamojo turto + 5,57 % turtinės prievolės bankui, kas iš viso sudarytų 69,63 % (128 815,50 Eur) nekilnojamojo turto, o atsakovui atitektų 30,38 % (56 184,50 Eur) nekilnojamojo turto vertės, šią sumą sumokant kaip kompensaciją.

Bylos duomenys patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad nekilnojamas turtas įsigytas už 118 713,87 Eur, kad ji sumokėjo 30 000 Eur skolą už namo įsigijimui suteiktą kreditą, 41 000 Eur fiziniams asmenims už suteiktą šalims paskolą, 8 192,82 Eur kreditą, t. y. viso ieškovė prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo 79 192,82 Eur, kad atsakovas sumokėjo 30 000 Eur skolą už namo įsigijimui suteiktą kreditą, 1 000 Eur fiziniams asmenims už suteiktą šalims paskolą, 6546,47 Eur kreditą, iš viso atsakovas prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo 37 546,47 Eur.

Nežiūrint to, teismas pažymi, kad gyvenant šeimoje pajamas ir išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020), todėl ieškovės paskaičiavimai, kokias pajamas bei išlaidas turėjo šalys bendro šeimyninio gyvenimo metu šiuo atveju neturi jokios esminės reikšmės.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju dalijant šalims bendrą turtą nėra jokių išimtinių atvejų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl turtas dalintinas šalims lygiomis dalimis.

Ieškovė prašo priteisti jai visą nekilnojamą turtą natūra, išmokant atsakovui kompensaciją, motyvuodama tuo, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, kurie gyvenant kartu, tikėtina, turėtų įtakos ir šalių vaikų interesams.

Atsakovas iš esmės sutinka su tokiu turto padalinimo būdu, tačiau nesutinka su jam priteistinos kompensacijos dydžiu ir turto dalių nustatymu. Be to, atsakovas abejoja ieškovės galimybėmis išmokėti kompensaciją, todėl ieškovei į bylą nepateikus jokių įrodymų, kad ji bus finansiškai pajėgi sumokėti atsakovui jam priteistiną kompensaciją, jis priešieškiniu reiškia ir alternatyvų reikalavimą - priteisti nekilnojamą turtą kiekvienai šaliai po 1/2.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti, o nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Kaip jau minėta, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją yra išimtinio pobūdžio ir taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra. Ieškovė nurodo, kad atsakovui po tėvo mirties liktų butas, todėl atsakovas turėtų kur gyventi, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ginčo turtą padalinti ieškovės prašomu būdu. Ieškovė jokių įrodymų, kad ginčo turto nėra galimybės padalinti natūra, nepateikė.

Kaip matyti iš bylos duomenų, gyvenamojo namo bendras plotas yra 177,83 kv.m., naudingas plotas - 149,54 kv.m., gyvenamasis plotas – 109,37 kv.m., name yra 4 kambariai. Atsižvelgiant į tai daryti išvados, jog ginčo butas yra nedalus, nėra pagrindo. Nors ieškovė nurodė, kad šalių santykiai yra įtempti, tačiau pasibaigęs ištuokos procesas, tikėtina, jų nebeblogins, įtampa aprims, šalys galės ieškoti optimalesnių atsiskyrimo sprendinių, todėl nėra priežasčių išvadai, jog santykiai blogės ir bendrai naudotis turtu nebus galima. Be to, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šalys negalėtų bendrai valdyti ginčo turto, nėra.

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu šalių santykiai ir yra konfliktiški, ši aplinkybė nereiškia, kad būtina nukrypti nuo CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios (prioritetinės) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Tai, kad šalys turi neigiamus nusistatymus viena kitos atžvilgiu nepagrindžia aplinkybės, jog turto negalima padalinti natūra, taip pat normaliai jį valdyti.

Be to, šiuo atveju aktualu įvertinti ir tai, ar ieškovė, kuri prašo jai priteisti visą ginčo turtą natūra, turi galimybę kompensuoti atsakovui jam tenkančią dalį pinigais, t. y. būtina įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-696/2020).

Teismui nustačius, kad turto vertė yra 225 000 Eur ir sutuoktinių bendro turto dalys lygios, ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 112 500 Eur kompensaciją. Nors ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamai didelės, tačiau ieškovė, kaip ir atsakovas, turi solidarią prievolę bankui, neatmestina galimybė, kad šalių sūnui tapus pilnamečiui, jam toliau mokantis abiems šalims reiks teikti materialinę paramą, todėl spręsti, kad ieškovė yra pajėgi išmokėti atsakovui kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį bei kompensacijos priteisimas nesudarytų ieškovei finansinių sunkumų, nėra pagrindo. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po teismo sprendimo ji turės finansines galimybes atsakovui išmokėti visą kompensaciją.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad objektas yra dalus ir galima nustatyti naudojimosi juo tvarką, nepriklausomai nuo to, kad šioje byloje reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nebuvo pareikštas, šalių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas padalintinas šalims natūra lygiomis dalimis kiekvienam po 1/2.

Dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto padalinimo.

Ieškovė nurodo, kad santuokoje įgytas šis kilnojamas turtas: transporto priemonės - automobilis (duomenys neskelbtini), motoroleris (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), kiti namų apyvokos ir kilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)sav. – baldai: svetainės baldai - 350 Eur vertės, žurnalinis stalelis - 70 Eur vertės, sekcija - 185 Eur vertės, komoda - 90 Eur vertės, valgomojo stalas - 75 Eur vertės, kėdės prie valgomojo stalo - 120 Eur vertės, pusbario kėdės - 140 Eur vertės virtuvės baldai - 340 Eur vertės, miegamojo lova, spintelės prie lovos ir trijų durų spinta - 350 Eur vertės; buitinė technika: indaplovė - 50 Eur vertės, viryklė ir orkaitė - 120 Eur vertės, kavos aparatas - 99 Eur vertės, mikrobangų krosnelė - 80 Eur vertės, gartraukis - 89 Eur vertės, šaldytuvas - 190 Eur vertės, skalbimo mašina - 170 Eur vertės, džiovyklė - 150 Eur vertės; žemės ūkio technika: žoliapjovė - 49 Eur vertės.

Atsakovas šių aplinkybių neginčija.

Kadangi ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgytų transporto priemonių nėra, todėl jos priteistinos kiekvienai šaliai, kurios vardu registruotos šios transporto priemonės: ieškovei priteistinas automobiis (duomenys neskelbtini), ir motoroleris (duomenys neskelbtini), atsakovei - automobilis (duomenys neskelbtini) VIN kodas: SB1KS56E40E047865, ir automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas.

Taip pat atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)sav. - baldus: svetainės baldus - 350 Eur vertės; žurnalinį stalelį - 70 Eur vertės; sekciją - 185 Eur vertės, komodą - 90 Eur vertės, valgomojo stalą - 75 Eur vertės, kėdes prie valgomojo stalo - 120 Eur vertės, pusbario kėdes - 140 Eur vertės; virtuvės baldus - 340 Eur vertės, miegamojo lovą, spinteles prie lovos ir trijų durų spintą - 350 Eur vertės;buitinę techniką: indaplovę - 50 Eur vertės, viryklę ir orkaitę - 120 Eur vertės, kavos aparatą - 99 Eur vertės, mikrobangų krosnelę - 80 Eur vertės, gartraukį - 89 Eur vertės, šaldytuvą - 190 Eur vertės, skalbimo mašiną - 170 Eur vertės, džiovyklę - 150 Eur vertės; žemės ūkio techniką: žoliapjovę - 49 Eur vertės, atsakovui priteisiant 2 717 Eur kompensaciją už jai atitenkančius namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, toėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Tačiau atsakovas nurodo, kad ieškovė nenurodė viso dalintino kilnojamo turto, todėl priešieškiniu prašo priteisti atsakovei ir keramikinę kriauklę, dušo kabiną, vonią, 3 vnt. unitazų, vandens valymo sistemą vonioje, vandens filtravimo sistemą vituvėje, vėdinimo sistemą, šildymo katiląs, židinį, kaminą židiniui, laiptų turėklus, kondicionierių, elektros instaliaciją bei elektros įrangą, terasą, garažo automatinę sistemą su pakeliamais vartais, kitus namų apyvokos daiktus: užuolaidas, paveikslų rėmus, indus, įrankius, kilimus, jam išmokant 20 000 Eur kompensaciją.

Teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad šis atsakovo nurodytas turtas yra neatskiriama nekilnojamojo turto dalis, kurių vertė bendrai sudaro pačią nekilnojamojo turto vertę.

Kita vertus, teismui padalijus nekilnojamą turtą natūra, šie daiktai negali būti dalinami, todėl jie paliktini kaip namo įranga, be kurios neįmanomas namo funkcionalumas ir naudojimas pagal paskirtį, todėl šis atsakovo reiklavimas atmestinas.

Dėl prievolės kreditoriui

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokoje šeimos būsto įsigijimui (duomenys neskelbtini) šalys su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo suteiktas 80 000 Eur, todėl šalių prievolė bankui yra solidari. Šiai dienai liko nesumokėta 6 875,16 Eur kredito suma. Pagal tarp šalių ir kreditoriaus sudarytą Sutartį šalys už kredito grąžinimą kreditoriui atsako kaip solidarieji skolininkai.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šią likusią bendrą turtinę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pripažinti jos asmenine ieškovės prievole.

Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nėra pagrindo keisti ar modifikuoti galiojančią paskolos sutartį, tačiau šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtyje po santuokos nutraukimo ieškovei turi būti nustatoma pareiga vienasmeniškai sumokėti paskolos įmokas, priskaičiuotas mokėtinas sumas bei pilnai įvykdyti visas pinigines prievoles, kylančias (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o jis turi regreso teisę dėl bet kokių ieškovės sąskaita sumokėtų kredito įmokų, palūkanų, mokėtinų sumų, ar nuostolių atlyginimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nėra duomenų, kad kreditorius sutiktų su prievolės pakeitimui. Kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas daline ar asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarčių pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas atmestinas.

Atsakovas prašė pripažinti, kad prievolė pagal minėtą kredito sutartį kreditoriui yra solidari ir nustatyti solidariosios prievolės vykdymo tvarką, kad šias įmokas mokėtų ieškovė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokią poziciją atsakovas nurodė atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą bendrą nekilnojamą turtą priteisti ieškovei, su kuriuo iš esmės jis sutiko.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalims bendras turtas, kurio įgijimui buvo panaudotas Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu suteiktas kreditas, padalintas lygiomis dalimis, ir siekiant užkirsti kelią šalių konfliktui dėl solidarios prievolės vykdymo, pripažintina, kad „Swedbank“, AB likęs atlyginti kreditorinis įsipareigojimas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari šalių prievolė (CK 3.109, 6.6 straipsniai), nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės šalys lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tarp šalių ginčo nėra, todėl ieškovui paliktina jo pavardė, o atsakovei – sutuoktinė pavardė.

Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodo, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 336,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus, 10 371,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsakovas nurodo, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 717,08 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus, 1605,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingos, tuo tarpu ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš dalies yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės.

Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovei suteiktos teisinės paslaugos už 10 371,00 Eur, tačiau iš pateiktų ieškovės mokėjimų matyti, kad ieškovė sumokėjusi 9 065,00 Eur.

Be to, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad už ieškinio paruošimą ieškovė turėjo 1 200,00 Eur išlaidų, už atsiliepimą į priešieškinį – 1 694,00 Eur išlaidas. Nepagrįstai didelė suma – 1 200 Eur nurodyta ir už pasirengimą baigiamosioms kalboms bei pasirengimą atstovavimui, kuriose iš esmės nurodyti analogiškai ieškiniuose ir atsiliepime į priešieškinį motyvai, o pasirengimas atstovavimui yra ne kas kitą, kaip pasirengimas baigiamosioms kalboms. Teismas įvertinęs šiuos procesnius dokumentus, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už jų parengimą yra aiškiai per didelės. Be to, neaišku, kokį ryšį su nagrinėjama byla turi ieškovės atstovo rengti procesiniai dokumentai VĮ Registrų centrui ir jo darbas, už kuriuos paskaičiuota 726,00 Eur ir 363,00 Eur, todėl teismas šias išlaidas laiko nepagrįstomis. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos neaišku, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už 484,00 Eur. Akivaizdžiai per didelės paslaugų kainos nurodytos ir kitose suteiktose teisinėse paslaugose.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 4 000,00 Eur.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos, išlaikymo dydžio, jo įsiskolinimo ir vaiko pinigų grąžinimo, nekilnojamo ir kilnojamo turto padalinimo bei prievolės kreditoriui.

Ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos, išlaikymo įsiskolinimo ir vaiko pinigų grąžinimo, nekilnojamo turto padalinimo bei prievolės kreditoriui buvo atmesti, dėl kilnojamo turto priteisimo tenkintas visiškai, išlaikymo dydžio tenkintas iš dalies, t. y. iš septynių reikalavimų tenkinta 1,5 reikalavimo. Tuo pagrindu darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 21,43 proc.

Atsakovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos, išlaikymo įsiskolinimo ir vaiko pinigų grąžinimo, nekilnojamo turto padalinimo ir prievolės kreditoriui buvo tenkinti visiškai, dėl išlaikymo dydžio tenkintas iš dalies, dėl jo siūlomo kilnojamo turto padalinimo atmesta, t.y. iš septynių reikalavimų tenkinta 5,5 reikalavimo. Tuo pagrindu darytina išvada, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 78,57 proc.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 336,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus ir 4 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 6 336,00 Eur.

Atsakovo patirtas išlaidas sudaro 200,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus (atidėta ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 1 811,00 Eur, viso žyminio mokesčio 2 011,00 Eur) bei patyrė 1605,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 1 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tokiu būdu ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 357,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1 422,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 65,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovo priteistina likusi nepamokėta žyminio mokesčio dalis. Už priešieškinio reikalavimus atsakovas turėjo sumokėti 2 011,00 Eur. Atsakovo priešieškinį tenkinus 78,57 proc., atsakovas turėtų sumokėti 430, 96 Eur. Minusavus sumokėtą 200,00 Eur žyminio mokesčio dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 230,96 Eur žyminis mokestis.

Valstybė šioje byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, todėl iš ieškovės priteistina 10,84 Eur, o atsakovui tenkanti šių išlaidų 2,43 Eur suma nepriteistina, nes ji mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytas minimumas (su vėlesniais pakeitimais), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Priėmus sprendimą, panaikintinos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos vaiko gvyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei E. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę – A., atsakovui R. J. palikti jo pavardę – J..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus B. J., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką šiomis sąlygomis:

1. R. J. bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą (neporinį) savaitgalį: penktadienį pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį iš ryto nuveždamas sūnų į ugdymo įstaigą ar į jo gyvenamąją vietą.

2. Per R. J. gimimo dieną, kiekvienų metų lapkričio 13 dieną ir po jos einantį savaitgalį, Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus praleidžia su savo tėvu R. J., nepriklausomai nuo to, ar ši diena pagal susitarimo sąlygas tenkanti R. J. bendrauti su sūnumi diena.

3. R. J. turi teisę ne mažiau kaip du kartus per metus vasaros laiku, ne trumpesniam kaip 15 (penkiolikos) dienų nepertraukiamam laikotarpiui paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos atostogoms ir parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie ketinamą pasiimti sūnų vasaros atostogų laikotarpiui R. J. informuoja E. J. prieš dvi savaites.

4. R. J. ir E. J. įsipareigoja įspėti vienas kitą ne vėliau kaip prieš tris dienas apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su sūnumi arba apie negalėjimą sudaryti sąlygas susitikti ir bendrauti su sūnumi.

5. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną R. J. sutinka kartu su sūnumi. Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną R. J. sutinka kartu su sūnumi. Naujųjų metų sutikimo šventę poriniais metais Sūnus švenčia kartu su savo tėvu R. J.. Neporiniais metais sūnus Naujųjų metų sutikimą švenčia su motina E. J..

6. E. J. neprieštarauja ir sutinka, jog R. J. išvyktų į užsienį su sūnumi savo bendravimo su sūnumi metu arba šalių iš anksto sutartu laiku. R. J. ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoja E. J. apie ketinimą vykti su sūnumi į užsienį. Buvimo užsienyje metu R. J. turi užtikrinti, kad sūnaus motina E. J. telefonu, ar kitomis ryšio priemonėmis galėtų susisiekti su sūnumi. E. J. įsipareigoja netrukdyti ir / ar dirbtinai neriboti Sūnui vykti į užsienio šalį kartu su jo tėvu R. J..

7. R. J. turi teisę bendrauti su savo sūnumi, pasiimti jį praleisti ne mažiau kaip 1/2 dalį kiekvienų sūnaus mokyklos / ugdymo įstaigos rudens, pavasario ir žiemos atostogų. R. J. turi teisę praleisti pirmąją pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų dalį poriniais metais ir antrąją atostogų dalį – neporiniais metais.

8. Jeigu R. J. bendravimo tvarkoje nustatytu metu su sūnumi negalės susitikti dėl vaiko dienos režimo, ar jo užimtumo, E. J. apie vaiko užimtumą įsipareigoja informuoti R. J. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas bei įsipareigoja suteikti R. J. kitą bendravimo su sūnumi laiką. Tais atvejais, kuomet R. J. negalės bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas, suteikiant kitą bendravimo su sūnumi laiką.

9. E. J. turi teisę išvykti su sūnumi į užsienį ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui ar nuolat gyventi tik iš anksto gavusi rašytinį tėvo R. J. sutikimą.

10. Iki sūnaus pilnametystės pasikeitus E. J. gyvenamosios vietos adresui, sūnaus ar / ir E. J. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriui ir/ar elektroninio pašto adresui, E. J. privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoti R. J.. E. J. privalo nedelsiant informuoti R. J. apie sūnaus sveikatos būklę; apie mokymo/ugdymo įstaigose įvykusius konfliktus ar incidentus, susijusius ar betarpiškai liečiančius sūnų; apie sūnaus mokymo / ugdymo įstaigose planuojamus susirinkimus, šventes ir/ar kitus renginius.

11. Kiekviena šalis, kai su ja kartu yra sūnus, privalo užtikrinti, jog kita šalis galėtų netrukdomai ir nedelsiant susisiekti su ta šalimi, su kuria yra sūnus, ar tiesiogiai pabendrauti su sūnumi skambindama į tos šalies, su kuria yra sūnus, ar į sūnaus asmeninį / mobilųjį telefono numerį. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą šalį apie sūnui nutikusius svarbius įvykius (konfliktai, sveikatos sutrikimai ir panašiai).

12. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama sūnaus ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, taip pat abiejų tėvų susitarimu arba pačiam sūnui išreiškus valią dėl bendravimo / nebendravimo su viena ar kita šalimi.

13. Šalys, pripažindamos, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už sūnaus priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai sūnaus interesams ir gerbdami sūnaus teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti sūnų, rūpintis jo vystymusi, neriboti ir nesudaryti kliūčių kitai šaliai su sūnumi bendrauti, matytis ir auklėti.

14. Visi tarp R. J. ir E. J. kilę nesutarimai dėl sūnaus auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio susitarimu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 15 kalendorinės mėnesio dienos, lėšas pervedant į ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio 31 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus B. J., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., bendros 225 000 Eur vertės, ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis po 1/2 dalį šio turto natūra.

Pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini), ir motorolerį (duomenys neskelbtini), ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) VIN kodas 5, atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav.,: svetainės baldus - 350 Eur vertės, žurnalinį stalelį - 70 Eur vertės; sekciją - 185 Eur vertės, komodą - 90 Eur vertės, valgomojo stalą - 75 Eur vertės, kėdes prie valgomojo stalo - 120 Eur vertės, pusbario kėdes - 140 Eur vertės, virtuvės baldus - 340 Eur vertės, miegamojo lovą, spinteles prie lovos ir trijų durų spintą - 350 Eur vertės, indaplovę - 50 Eur vertės, viryklę ir orkaitę - 120 Eur vertės, kavos aparatą - 99 Eur vertės, mikrobangų krosnelę - 80 Eur vertės, gartraukį - 89 Eur vertės, šaldytuvą - 190 Eur vertės, skalbimo mašiną - 170 Eur vertės, džiovyklę - 150 Eur vertės, žoliapjovę - 49 Eur vertės ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 717,00 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančius namų apyvokos bei kitus kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)sav.

Pripažinti pinigines lėšas, esančias ieškovės atsiskaitomosiose banko sąskaitose, ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose banko sąskaitose, atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine jo nuosavybe.

Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas pagal šią kreditavimo sutartį kreditoriui mokės ieškovė E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis.

Priteisti iš ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 230,96 Eur žyminį mokestį

Priteisti iš ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant žyminį mokestį įmokos kodas 5660, mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priėmus sprendimą, panaikinti 2023 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimą dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.