Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-32-1065/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-01
Bylos Nr.: 2-32-1065/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00619-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Jurevičienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: R. S.
Advokatai: Zigmas Burba, Rimvydas Butis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-32-1065/2025Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00619-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 1 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovams advokatams Rimvydui Bučiui, Daivai Balčiūnienei,

Žemesnės instancijos teismas

atsakovei R. S. (buvusi pavardė – V.), jos atstovui advokatui Zigmui Burbai,

institucijos, teikiančiai byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams

R. R., V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui R. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. B. pateiktu teismui patikslintu ieškiniu atsakovei R. S. prašė: 1. Pripažinti, kad R. B. nėra L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; 2. L. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), padarytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, ir D. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), padarytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis, kad vaikų tėvas yra R. B. pripažinti negaliojančiais; 3. Nustatyti ieškovo R. B. ir atsakovės R. S. nepilnametės dukros R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. B.; 4. Priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnametei dukrai R. B. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Eur kas mėnesį. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaiko tėvą R. B.; 5. Priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu nurodė, kad kreipimąsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė atsakovės (duomenys neskelbtini) m gegužės mėn. pradžioje jam išsakyta informacija, kad jis nėra dvynių L. ir D. tėvas, tai atsakovė pasakė atvirai, apgalvotai, ironiškai ir užgauliai, ieškovui nekilo abejonių, kad ji sako tiesą. Šį įsitikinimą sustiprino ir ieškovo pergalvotos jo ir atsakovės bendro gyvenimo aplinkybės, buvę nesutarimai, atsakovės abejingumas, net priešiškumas ieškovui, nutylėjimas apie pastojimą (apie tai, kad atsakovė laukiasi, ieškovas sužinojo iš atsakovės sesers, atsakovė laukėsi jau 5-tą mėnesį, tuo metu iš ieškovo namų buvo išėjusi gyventi kitur). Ieškovas mano, kad atsakovė tikėjosi, kad tikrasis vaikų tėvas prisiims atsakomybę ir galvojo apie bendrą gyvenimą, tačiau tam neįvykus apgaule įtikino ieškovą, kad jis yra atsakovės pagimdytų dvynių tėvas, kas įtakojo tai, kad ieškovas patvirtino tėvystę bendru abiejų tėvų pareiškimu ir dvynių gimimo liudijimuose buvo įrašytas vaikų tėvu. Byloje atlikta DNR ekspertizė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieškovas nėra vaikų L. B. ir D. B. biologinis tėvas. Kaip jau minėta, informaciją, kad ieškovas nėra vaikų L. ir D. tėvas, ieškovui nurodė pati vaikų motina, atsakovė, tai padarė (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. pradžioje – šis faktas laikytinas senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo atskaitos pradžia, iškart po to ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos ir pateikė ieškinį teismui, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nustačius, kad ieškovas nėra biologinis L. B. ir D. B. tėvas, duomenys apie tai, jog ieškovas yra vaikų tėvas, kurie yra įrašyti vaikų gimimo įrašuose (L. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), D. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, turi būti panaikinti.

Šalys dukros R. B. susilaukė gyvendamos kartu, turėjo geras gyvenimo sąlygas ieškovo tėvams K. B. ir G. B. priklausančiame atskirame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurį tėvai nupirko ieškovui gyventi. Atsakovė (duomenys neskelbtini) m. rudenį paliko šeimos namus, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuolat jas keičia, gyvena vaikų poreikių neatitinkančiuose būstuose, ką patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, ji neužtikrina vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų – gyvena nuomojamame viename kambaryje, blogos būklės name, namuose trūksta švaros ir tvarkos. Po šiame akte nurodytos gyvenamosios vietos atsakovė pakeitė dar ne vieną, būstų nuomotojai išvaro, nes nemoka mokesčių, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), turi sugyventinį. Akivaizdu, kad atsakovei sunku susitvarkyti su savo, kaip motinos pareigomis trijų mažamečių vaikų atžvilgiu, jos psichologinė būsena nestabili, dėl to kenčia šalių nepilnametė dukra R. B., kuria yra tinkamai nepasirūpinta, manipuliuojama vaiko jausmais: pastaruoju metu matomas padidėjęs vaiko jautrumas, baimingumas, naktimis šokinėja iš miego. Ieškovas mato, kad dukra rengiama įvairiais senais rūbais, kuriuos atsakovė gauna iš socialinių tarnybų, dingsta nauji rūbai, kuriuos ieškovas ir jo tėvai nuperka R., susidaro įspūdis, kad atsakovė neskalbia rūbų, sunešiotus meta ir vaikus rengia gautais iš socialinių tarnybų, buvo atvejai, kad dukra apmauta motinos kojinėmis, į pastabas ir klausimus, kur dingsta R. nupirkti apatiniai ir viršutiniai rūbai, nereaguoja. 2024 m. vasarą du mėnesius dukra gyveno pas ieškovą ir senelius, atsakovė nesirūpino dukros parengimui mokyklai, tik ieškovo ir jo tėvų pastangomis buvo supirkti visi mokyklai reikalingi daiktai, pasirūpinta mokykline uniforma – pasiūtas sarafanas, nupirktas naujas švarkelis. Atsakovė nesirūpina dukros R. sveikata, vėstant orams, dukra nuolat (duomenys neskelbtini), atsakovė nenuperka gydytojo išrašytų vaistų (paima tik kompensuojamus, o tų, už kuriuos reikia primokėti, nepaima). Ieškovas, mamos patartas, kokie vaistai vaikui padėtų, jų nuperka, įduoda dukrai grąžinant, pasibaigus tėvo įduotiems vaistams atsakovė nepasirūpina jų nupirkti. Atsakovė niekur nedirba, yra finansine prasme priklausoma nuo socialinių išmokų, ką patvirtina ir jos pateiktas banko sąskaitos išrašas, ieškovo žiniomis, jos sugyventinis taip pat nedirba.

Nepilnametės šalių dukros R. B. interesus atitiktų jos nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Dukra yra pripratusi ir prisirišusi prie tėvo, prie netoliese gyvenančių senelių iš tėvo pusės. Ieškovas, padedamas tėvų sugeba dukra pasirūpinti ir turi tam visas sąlygas, dukrai yra sudarytos geros, jos poreikius atitinkančios, vaikui įprastos ir saugios gyvenimo sąlygos, tėvas rūpinasi dukros ugdymu, jos pasiekimais, padeda ir skatina mokytis. Dukra su tėvu ir seneliais turiningai leidžia laisvalaikį – keliauja, pramogauja, iškylauja, grybauja ir pan. Dukra R. dar per maža, kad oficialiai galėtų išsakyti savo nuomonę, todėl apie ieškovo gyvenimo sąlygas, socialinę aplinką ir jo galimybę pasirūpinti dukra turėtų pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Ieškovas turi galimybes vienas išlaikyti dukrą, tačiau mano, kad atsakovė taip pat privalo nepamiršti savo pareigų ir prisidėti bent minimaliai prie dukros R. išlaikymo. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, iš jos priteistinas išlaikymas dukrai R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju skirtinas ieškovas. Išsamaus vaiko išlaikymo paskaičiavimo ieškovas neteikia, mano, kad atsakovė neprieštaraus, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui reikalingas.

Atsiliepimas

Atsakovė R. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl R. B. gyvenamosios vietos su ieškovu dukros tėvu R. B. nustatymo, neturėtų būti tenkinamas, nes pažeistų nusistovėjusius dukros ryšius su broliu ir seserimi, pakenktų teisėtiems dukros R. interesams. Ieškovas savo reikalavimus dėl tėvystės ginčijimo iš esmės grindžia byloje atlikta DNR ekspertizės (duomenys neskelbtini) išvada. Atsakovė R. S. prieštaravimo ieškovo iškeltam reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo L. ir D. nereiškia. Iš esmės apgailestauja, kad taip susiklostė gyvenimiškos aplinkybės. Atsakovė pripažįsta, kad L. ir D. pradėjimo metu galėjo artimai bendrauti su vyru vardu Ž.. Atsakovė po atliktos DNR ekspertizės išvados gavimo, sužinojusi, kad ieškovas nėra biologinis vaikų L. ir D. tėvas, dėjo maksimalias pastangas susisiekti su vyru vardu Ž., siekdama aptarti susidariusią situaciją, tačiau Ž. užsiblokavo socialiniuose tinkluose. Atsakovė kitų duomenų apie Ž. buvimo vietą neturi, nežino jo pavardės, gimimo datos, taip pat nežino jo ir gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo ir galimybių vyrą vardu Ž. įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, siekiant nustatyti vaikams L. ir D. biologinę tėvystę. Atsakovė mano, kad ieškovo reikalavimas dėl vaikų tėvystės ginčijimo spręstinas pagal byloje esančius duomenis.

Atsakovė R. S. nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl nepilnametės dukros R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su tėvu R. B. nustatymo. (duomenys neskelbtini) paslaugų centro 2024 m. spalio 30 d. pateikta informacija nurodoma, kad R. S. rūpinasi savo vaikų L., D. ir R. B. sveikata ir ugdymu. Vaikams nupirktos visos reikiamos priemonės ugdytis. R. S. bendrauja ir bendradarbiauja su vaikų auklėtojomis. Pagal poreikį R. S. vaikus nuveda į gydymo įstaigas. Laiku atliekami vaikų sveikatos patikrinimai. Vaikams skirtos dvi lovos. Viena iš jų yra dvigulė. Šeimos namuose yra ir rašomasis stalas, kur R. atlieka namų darbus. R. S. priima rekomendacijas apie maisto gamybą, buities tvarkymą, rūbų skalbimą bei vaikų higienos priežiūrą. R. S. šeimoje vaikams augti ir gyventi sudarytos tinkamos sąlygos. Mamos ir vaikų santykiai labai šilti, mama dukrai R. padeda atlikti namų darbus. R. S. tinkamai bendrauja su savo vaikais. Vaikai šeimoje laimingi ir patenkinti. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2024 m. lapkričio 5 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, kad R. B. mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Daugiausia dukra rūpinasi mama, palydi mergaitę į mokyklą ir pasiima iš jos, domisi kaip dukrai sekasi mokykloje, jei ko trūksta – nuperka. Mokymosi priemones R. turi, į mokyklą mergaitė ateina tvarkingai apsirengusi, sušukuota. Atsakovė R. S. nors ir turi tam tikrų sunkumų tvarkantis buityje bei užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, tačiau iš esmės nepilnametės R. B. poreikiai yra tenkinami, tarp dukros ir motinos yra stiprus psichologinis ryšys, dukra nori gyventi su mama ir gyvenamosios vietos nustatytas su mama atitinka vaiko interesus. Nėra duomenų, kad ieškovas dukros tėvas domėtųsi dukra ir dalyvautų dukros ugdymo procese, bendrautų su progimnazijos personalu. Iš esmės dukra bendrauti vyksta ne pas ieškovą, o pas močiutę - ieškovo motiną. Ieškovas R. B. pateiktais duomenimis ir paaiškinimais neįrodo būtinumo keisti nusistovėjusią dukros R. gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

Atsakovė R. S. pateiktu teismui priešieškiniu ieškovui R. B. prašė: 1. Netenkinti ieškovo ieškinio dėl D. B. ir L. B. tėvystės nuginčijimo; 2. Nustatyti nepilnamečių vaikų: dukros R. B., sūnaus D. B. ir dukros L. B., gyvenamąsias vietas kartu su atsakove vaikų motina R. S.; 3. Nustatyti, kad ieškovas R. B. su nepilnamečiais dukra R. B., sūnumi D. B. ir dukra L. B. bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į ieškovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime bei nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaikų tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu; 4. Priteisti iš ieškovo vaikų tėvo R. B. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: R. B., D. B. ir dukrai L. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 180 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 5. Priteisti iš ieškovo vaikų tėvo R. B. išlaikymo skolą jo nepilnamečiams vaikams: R. B., D. B. ir dukrai L. B., po 498 Eur kiekvienam vaikui, skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 180 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 25 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos; 6. Paskirti atsakovę nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 7. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priešieškinyje nurodė, kad R. S. nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu dėl D. B. ir L. B. tėvystės nuginčijimo, nes ieškovė yra tikra, kad šių vaikų biologinis tėvas yra ieškovas R. B.. Ieškovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) bendravo tik su ieškovu R. B.. Kuomet pastojo su dvyniais, iš karto apie tai informavo R. B., parodė jam nėštumo testą, tuo metu nėštumas buvęs 1-2 mėn. Tačiau R. B. liepęs (duomenys neskelbtini), abu lankėsi pas medikus. Vėliau atsakovė persigalvojusi dėl (duomenys neskelbtini) ir nutarusi gimdyti. R. B. dėl to pykęs, tačiau jie ir toliau bendravę, o gimus vaikams R. B. pats nieko neverčiamas pripažino vaikų D. ir L. tėvystę, teikė jiems išlaikymą, bendravo su vaikais. Ieškinyje nurodytas aiškinimas, kad kreiptis į teismą dėl dvynukų L. B. bei D. B. tėvystės nuginčijimo nulėmę tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. pradžioje atvirai pareiškusi, kad jis nesąs dvynukų L. B. bei D. B. tėvas, visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovas keldamas reikalavimą dėl vaikų L. ir D. tėvystės nuginčijimo, neturi pagrindo nurodyti kito asmens, kuris galėtų būti pripažintinas šių nepilnamečių vaikų tėvu. Atsakovė mano, kad pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl D. B. ir L. B. tėvystės nuginčijimo, nėra. Be to, šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas nepateikia įrodymų. Ieškovo reikalavimų tenkinimas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, juos pažeistų, prieštarautų teismų praktikai tėvystės nuginčijimo klausimu. Be to, atsakovė mano, kad ieškovas yra praleidęs ir įstatymo numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Vaikai gyvena kartu su atsakove, nors vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nenustatyta. Vaikai nori gyventi su atsakove ir jų gyvenimas kartu su atsakove atitinka jų interesus. Be to, pažymėtina, kad atsakovė užtikrina nepilnamečių vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp atsakovės ir vaikų yra susiformavęs tvirtas psichologinis ryšys. Pažymėtina, kad tarp šalių yra kilę ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime. Todėl dėl šių aplinkybių bei dėl to, kad nekiltų ginčas ateityje, atsakovė teikia prašymą teismui, nustatyti nepilnamečių vaikų R. B., D. B. ir L. B. gyvenamąsias vietas kartu su atsakove vaikų motina R. S.. Ieškovo, kaip vaikų tėvo yra ne tik teisė, tačiau taip pat ir pareiga bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Todėl nustačius vaikų gyvenamąsias vietas su atsakove, tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką bei principus. Netikslinga nustatyti detalios ieškovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos.

Vaikų tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 560 eurų dydžio išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui. Dalį šių vaiko poreikių atsakovė tenkina valstybės mokamais vaiko pinigais. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl vaikų išlaikymo prievolėje nustatytinos tėvų prievolės dalys, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą po lygiai, t. y. po 180 eurų kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl iš ieškovo vaikų tėvo R. B. priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams: R. B., D. B. ir L. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 180 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovė mano, kad ieškovas tokio dydžio išlaikymą vaikams yra pajėgus teikti, nes dirba, neturi jokių sveikatos problemų, taip pat neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas R. B. nesirūpina vaikais bei neteikia jiems būtino išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 25 d., t. y. nuo tos dienos kuomet šalys nustojo gyventi kartu. Todėl atsakovė teikia reikalavimą iš ieškovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 25 d. iki priešieškinio teismui pateikimo dienos, iš viso už (duomenys neskelbtini) dienas. Taip pat iš ieškovo priteistina išlaikymo skola R. B., D. B. ir L. B. po 498 Eur kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Ieškovas R. B. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu ir jam neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų R. B., L. B. ir D. B., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove R. S.. Netikslinga nustatyti detalios bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos, mano, kad abu tėvai turėtų bendrauti ir dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime bendru geranorišku sutarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus, nedaryti kliūčių vaikams bendrauti ne tik su vienu iš tėvų, bet ir su seneliais. Teisinga, jei vaikų tėvai apie gyvenamosios vietos, jų mobiliųjų telefono numerių, elektroninio adreso pasikeitimus praneštų vienas kitam per 3 dienas. Nesutinka su atsakovės pateiktomis kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių - išlaikymo sąmatomis. Jos akivaizdžiai per didelės, neadekvačios ir nerealios. Sutinka su priešieškinio teiginiu, kad nepilnamečiams vaikams augant, jų poreikiai didės ir pasieks prašomas priteisti išlaikymo sumas, tačiau šiuo metu, kai visi trys vaikai labai dar maži, tai prašoma priteisti iš ieškovo 180 eurų suma yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovės paskaičiavimu, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 25 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugpjūčio 18 d., t. y. už (duomenys neskelbtini) dienas, yra skolingas kiekvienam vaikui po 498 Eur sumą. Su šiuo paskaičiavimu nesutinka, nes didžioji dukra R. daug dienų praleido su juo - birželio mėnesį buvo 18 dienų, liepos mėnesį - 15 d., rugpjūčio mėnesį 14 dienų, rugsėjo mėnesį - 6 dienas, taip pat jis iš savo lėšų sumokėjo už dukters lankomą vaikų darželį, už birželį, liepą ir rugpjūtį. Surengė dukrai gimtadienio šventę, pirko jai vaistus, supirko mokymo priemones, davė 26 eurus auklėtojai pratybų sąsiuviniams supirkti. Supirko iš parduotuvės ir turgaus labai daug įvairių rūbų, tačiau pati atsakovė yra gana netvarkinga, netinkamai elgiasi su vaikų rūbeliais, jų nesaugo ir netausoja. Atsakovės teiginys, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 25 d. neteikia vaikams išlaikymo, neatitinka tikrovės, jis lėšų vaikų išlaikymui skiria daugiau nei atsakovė.

Institucija teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) 2023 m. rugsėjo 19 d. išvadoje nurodė, kad nepilnamečių R. B., D. B. ir L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymas bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Skyrius 2024 m. gruodžio 9 d. išvadoje nurodė, kad nepilnametės R. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. B. bei išlaikymo priteisimas, neprieštarauja nepilnametės R. interesams. Tėvystės nuginčijimas L. B. ir D. B. atžvilgiu neatitinka geriausių vaikų interesų. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta R. B. gyvenamoji vieta su tėvu R. B., turėtų būti numatyta motinos R. S. bendravimo su nepilnamete dukterimi R. B. tvarka.

Ieškovo atstovė advokatė D. Balčiūnienė teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindinis klausimas šioje byloje yra dėl tėvystės nuginčijimo. Teismų praktikoje tokie klausimai sprendžiami atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. L. ir D. pagrindinis interesas yra augant ir užaugus žinoti savo kilmę, t. y. žinoti savo biologinius tėvus. Kada vaikai gimė ir buvo pripažinta tėvystė, jie buvo labai maži, pakankamai ilgą laiko tarpą vaikai gyvena atskirai nuo ieškovo, akivaizdu, kad tarp ieškovo ir vaikų nėra susiformavusio jokio ryšio, jie yra svetimi žmonės vienas kitam. Vaikai nelaiko ieškovo savo tėvu, su juo nebendrauja. Nebūtų galimybių priversti ieškovą sukurti tėvo ir vaikų ryšį, vaikai, kaip realiai neturi tėvo, taip ir neturėtų. Jeigu tėvystė būtų nuginčyta, vaikams atsirastų būdas turėti tikrąjį tėvą. Atsirastų galimybė atsakovei kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti tėvystę, įvardijant biologinį vaikų tėvą. Mažai tikėtina, kad atsakovei nėra žinoma, su kuo ji turėjo artimus ryšius ir negalėtų įvardinti to žmogaus. Atsakovės, kaip mamos pareiga užtikrinti, kad jos vaikai žinotų savo biologinį tėvą. Vaikai ilgą laiką gyvena, ne tik su atsakove, bet ir su jos sutuoktiniu, kuris buvo jos sugyventinis. Jeigu santuoka bus darni ir ilgalaikė, atsakovės sutuoktiniui atsiras galimybė vaikus įsivaikinti, taip įteisinti nusistovėjusius šeimos, tėvo ir vaiko ryšius. Geriausia vaikų interesų prasme yra pripažinti, kad ieškovas nėra vaikų tėvas, taip sudarant galimybę vaikams sužinoti, kas yra jų biologinis tėvas arba būti įvaikinti atsakovės dabartinio sutuoktinio. Nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Šis terminas skaičiuojamas nuo to dienos, kada asmuo kuris kreipiasi į teismą sužinojo apie ginčijamus duomenis įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju atskaitos taškas dėl senaties, turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo DNR akto gavimo. Būtent tik tada paaiškėjo, kad iš tiesų ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas. Iki to laiko buvo tik abejonės. Atsakovė ne tik ieškovą klaidino, jam melavo, netgi esant bylai teisme, 2023 m. rugpjūčio 18 d. teikdama savo procesinį dokumentą, dar iki ekspertizės atlikimo, ji įtikinėjo, kad ji yra tikra, kad šių vaikų biologinis tėvas yra ieškovas. Ieškovas iki tol, kol gavo ekspertizės aktą, nežinojo ir negalėjo nurodyti, kad duomenys, įrašyti vaikų gimimo dokumentuose, neatitinka tikrovės. Tokia galimybė atsirado tik po ekspertizės akto gavimo. Jeigu teismas manys, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą ieškiniui pateikti, yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Jei terminas visgi yra praleistas, jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įvertinant vaikų geriausius interesus, savo teisę žinoti biologinius tėvus, prašė šį terminą atnaujinti pripažįstant praleistą dėl svarbių priežasčių ir tėvystę nuginčyti. Atitinkamai turėtų būti atmesti priešieškinio reikalavimai priteisti vaikams L. ir D. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Jeigu R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko tėvu, vaikas sugrįžtų į jai žinomą nuo gimimo aplinką. Namas priklauso ieškovo tėvams, tėvai sutinka, kad mergaitė gyventų jų name. Namuose yra sudarytos visos tinkamos sąlygos jai gyventi, tas nurodyta ir institucijos išvadoje. Toje aplinkoje yra jos draugai, tarp kurių yra stiprus ryšys. Vaikas gyvendamas pas mamą yra pakeitęs kelias gyvenamąsias vietas. Atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, netvarkinga buitis. Vaiko klasės auklėtoja atkreipia dėmesį, kad vaiko rūbai persmirdę rūkalais. Vaiko močiutė nurodo, kad nuo vaiko sklinda blogas kvapas, kada ją pasiima iš mamos. Vaikas būna aprengtas rūbais, kurie neatitinka, nei amžiaus, nei sezoniškumo. Atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti R. ir jai sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų. Vaikas negali nurodyti draugų su kuriais bendrauja gyvendama pas mamą. Pagalba ieškovui gali suteikti jo mama, kuri tam tikrą laiko dalį praleidžia su anūke. Atsakovei teikiamos socialinės paslaugos, į namus, ateinančios ir besikeičiančios socialinės darbuotojos, ne visada atitinka geriausius vaiko interesus. Psichologės vaiko nuomonės išklausyme nurodyta, kad vaikas solidarizuojasi su mama, mergaitė psichologei sakė, kad mama jai sakė, kad reikės pasakyti, kur norės gyventi. Vaikas prasitarė, kad mama jai nupirko stebuklingą žaislą, tai verčia daryti išvadą, kad mama veždama apklausai pas psichologę, nupirkdama žaislą ją papirko. R. nežaidžia ir nebendrauja su jaunesniais broliu ir sese dėl amžiaus skirtumo, tai vaikui sukelia tam tikrą nepatogumą. Vaikas sakė, kad ne tik mama, bet ir tėtis padeda ruošti pamokas. Psichologės nuomonės išklausyme nors vaikas pasako, kad nori būti su mama, bet giliai širdyje ji nori gyventi su tėčiu. Geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu. Nustačius R. gyvenamąją vietą, turi būti priteistas išlaikymas iš atsakovės vaikui. Dėl bendravimo tvarkos problemų nekiltų, bendravimo tvarkos neprašo nustatyti. Kada ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn., vaikams buvo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai, procesas šioje byloje pradėtas (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. ir tęsiasi du metai, per tą laiką ieškovas su vaikais jokio ryšio nepalaikė.

Šalies argumentai

Ieškovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jiems išsiskyrus, atsakovė pradėjo sakyti jam, kad vaikai yra ne jo, tada pirmą kartą ir sužinojo apie tai, dėl to kreipėsi į advokatą. Iki tol neturėjo dvejonių, kad vaikai ne jo. Su atsakove nebuvo susituokęs. Paskutinį kartą su vaikais bendravo, kada buvo atliekamas DNR tyrimas. Vaikai jam nesakė, kad nori su juo bendrauti. Jie dar per maži, kad suprastų šią situaciją. Vaikų tėvystę geranoriškai pripažino pas notarą, nes iš karto nežinojo, kad ne jo vaikai. Apie vaikams darytus testus dėl tėvystės nieko nežino. Kartu gyvendamas teikė vaikams išlaikymą, vaikus L. ir D. pripažino, kaip savus. Kartu su atsakove nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. Po išsiskyrimo išlaikymą teikė tik dukrai R.. Atsakovė, turi pati susirasti vaikų tėvą. Jis gyvena tėvui K. B. priklausančiame name. Šiuo metu su dukra nebendrauja, nes jam ne visada duoda pasiimti. Su dukra sekasi gerai bendrauti. Turi dukros prisijungimą prie mokyklos informacijos. Dukra jam sakė, kad visada nori gyventi pas jį. Vasarą du mėnesius dukra praleido pas jį ir pas senelius, jo tėvus. Jis dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, darbo valandos nuo 8 iki 17 val., žiemą iki 15 val. Jis moka gaminti maistą. Mergaitei gali pagaminti viską. Mergaitė iš jo namų nenori važiuoti pas mamą. R. visada sako, kad dvyniai laužo jos daiktus, ji savo daiktus palieka pas jį, kad mažesni brolis ir sesuo nesugadintų. Nėra susipažinęs su R. klasės auklėtoja, mokyklos personalu. Domisi jos ugdymu per elektroninį mokyklos dienyną. Mokytoja jam skambina dėl pinigų, su ja yra bendravęs tik telefonu. Jeigu būtų nustatyta gyvenamoji vieta pas jį, R. lankytų (duomenys neskelbtini) gimnaziją, iki kurios yra 2 km. Nebūtų problemų ją nuvežti į mokyklą. Jis neturi transporto priemonės, ją į mokyklą nuvežtų jo tėvas arba autobusiukas. Mano, kad vaikas dar yra per mažas, išsakyti savo nuomonę su kuo norėtų gyventi. Nemano, kad R. patirs stresą pakeisdama gyvenamąją vietą ir mokyklą, nes ji anksčiau lankė darželį (duomenys neskelbtini) ir tie patys vaikai būtų jos klasiokai. Pas atsakovę nėra buvęs ir nežino, kokios ten vaiko gyvenimo sąlygos. Jis turi du išlaikytinius, tai R. ir dar vienas (duomenys neskelbtini). Teikia vaikams išlaikymą. Jo pajamos per mėnesį 1200 Eur. Turi kreditų. Nuosavo būsto neturi, gyvena tėvų name.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas Z. Burba teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visais klausimais, kaip pagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo prašymas nuginčyti vaikų tėvystę yra vaikų intereso pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika yra ta, kad nuginčijus tėvystę, neturi vaikai likti be tėvo. Atsakovei surasti biologinį vaikų tėvą, visos galimybės išnaudotos, atsakovė dėjo visas pastangas, bet nepavyko. Dabartinio sutuoktinio tėvystės pripažinimas neatitiktų vaikų interesų, nes nebūtų biologinis vaikų tėvas. Ieškovas R. B. pripažindamas tėvystę prisiėmė atsakomybę vaikų atžvilgiu. Susiformavo socialinė tėvystė. Būdavo laikai, kai visi trys vaikai vykdavo bendrauti su ieškovo mama. Ieškovas ieškinyje keldamas reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kitas aplinkybes, kad buvo kilęs ginčas, pati atsakovė buvo pareiškusi, kad jis nėra vaikų tėvas. Šiuo atveju vienerių metų terminas nuginčyti tėvystę yra praleistas. Vaikai gimę (duomenys neskelbtini) m., o ieškinys pareikštas 2023 m. birželio 28 d. Ieškovas turėjo būti apdairus, jeigu būtų kilę abejonių, galėjo kelti klausimą dėl DNR ekspertizės atlikimo tėvystės pripažinimo momentu, tačiau tas klausimas nebuvo keliamas ir asmuo sutiko, kad yra vaikų tėvas ir tai buvo geranoriškai pripažįstama. Negalima vertinti neigiamai atsakovės elgesio. Pats atsakovas pripažino ir tai yra įforminta tėvystės pripažinimu. Patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo turi būti atmestas. Argumentai, kad R. yra pripratusi prie savo gimimo vietos neturi būti sureikšminama. Dabar vaikai daugiausiai į būrelius, gydymo įstaigas nuvežami automobiliu, o ieškovas tokios galimybės neturi. R. lanko „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją ir vaiku rūpinasi R. S.. Šeimai taikoma atvejo vadybos procesas, yra poreikis tobulinti socialinius įgūdžius, valstybė visais atvejais turi padėti šeimai, kas yra ir daroma. Akivaizdžių vaiko teisių pažeidimų nėra. Pažeidimai dėl aprangos, menamas konfliktas tarp brolių ir seserų, net pačioje geriausioje šeimoje gal kilti, tai yra natūralu. Vaiko nuomonę išklausė psichologė, kuri turi specialių žinių, būdus ir priemones prieiti prie vaiko nuomonės išklausymo, atliko profesionaliai ir objektyviai. Vaikas išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su mama. Ieškovas gražiai bendrauja su dukra, tas turėtų ir toliau būti tęsiama. Dėl bendravimo jokių kliūčių nekyla ir ateityje nekils. Pažymėtina, kad R. S. sudarė santuoką, jai suteiktas socialinis būstas. Ta aplinkybė, kad atsakovė keitė gyvenamąją vietą yra pašalinta. Ji suteiktame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą. Išvadą teikianti institucija taip pat duoda išvadą, kad keisti R. gyvenamąją vietą nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Toje dalyje ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Nors ieškovas nori parodyti, kad teikia vaikams išlaikymą, tačiau taip nėra. Kurį laiką išlaikymas nebuvo teikiamas. Nėra, kad R. B. pakankami rūpintųsi vaikų išlaikymo klausimu. Keliamas reikalavimas yra faktinis R. gyvenamosios vietos pakeitimas. Vaikui gyventi ir ugdytis rajono centre yra didesnės galimybės. Mokymo įstaigoje nėra matomas tėvo dėmesys, kad jis dalyvautų ir domėtųsi R. ugdymu.

Atsakovė R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vaikams būtų panaikintos ieškovo pavardės. Tačiau ji nesutinka, kad dukros R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. R. daugiausiai laiko praleidžia pas (duomenys neskelbtini), o ne pas jį. Nemano, kad vaikui būtų gerai gyventi pas tėvą, nes pas jį atvažiuoja išgeriantys draugai, dukra sakė, kad tėtis gėrė su draugais. Vaikui bus stresas, jeigu viskas pasikeis, mokykla. Ji gyvena nuomojame būste, kartu su ja gyvena trys jos nepilnamečiai vaikai R., L. ir D. ir jos draugas L. S.. Vaikai labai gražiai sutaria su jos draugu L., problemų nėra. Jie kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) R. mama G. jai pasakė, kad 2023 m. gruodžio mėn. sumokėti 300 Eur išlaikymui, skirti R.. Kada R. B. pripažino vaikų tėvystę, abejonių dėl tėvystės nebuvo. Jis pats sumokėjo už gimimo liudijimus. Kada vaikas sirgo, nenorėjo, kad vaiką išsivežtų tėvas. Ji vaikus prižiūri, vaikai pavalgydinti. Ji jam nieko nesakė, kad vaikai ne jo. Jai G. B. buvo atsiuntusi žinutę, kad padarė DNR testą (duomenys neskelbtini), greitai ištrynė ir nespėjo pamatyti. Testą atsiuntė, kada jie dar gyveno su R.. G. R. ir rūpintųsi vaikais, jeigu ne jo mama. Ji padeda vaikui paruošti pamokas, visada bendrauja su mokytoja. Jis nesidomi, kaip vaikui sekasi mokykloje. Vaikas išeina į mokyklą švarus. Kambaryje pas juos niekas nerūko. R. nelanko užklasinių būrelių, pradės nuo kitų metų. Nuolatinių sveikatos problemų R. neturi. Ji su dukra yra kalbėjusi, kur norėtų gyventi, vaikas išreiškė, kad nori gyventi su mama. Iki to laiko, kai gyveno su R., R. lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. Į darželį ji pati nuvesdavo ir pasiimdavo. Jeigu mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, ji lankytų (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Keičiant ugdymo įstaigą mergaitei buvo stresas, sakė, kad nauji draugai, bet dabar priprato, nori eiti į mokyklą. R. bendrauja iš buvusios ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) su viena mergaite. Per vasarą R. buvo apie 2 mėn. pas (duomenys neskelbtini), bet ne pas tėvą. Mokymosi metu, savaitgaliais R. būdavo namuose ir pas (duomenys neskelbtini). Kada 2024 m. rugpjūčio 5 d. į jos namus atėjo du nepažįstami asmenys ir ją sumušė, tuo metu vaikai L. ir D. miegojo, R. buvo pas (duomenys neskelbtini). Vaikai smurto nepatyrė. Kuomet atvyko policija dėl jos konflikto su sugyventiniu, vaikai buvo savo kambaryje, nuėję miegoti, vaikai nieko nematė. Jos draugas L. S. dirba prie (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą. Jis moka mokesčius, perka maistą, vaikams jei ko reikia nuperka. Ji persikėlusi iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakeitė vieną gyvenamąją vietą, kad vaikams būtų geresnės gyvenimo sąlygos. Ji dirbti negali, nes tankiai serga mažieji vaikai. Planuoja vykti į Užimtumo tarnybą, pradės dirbti. Ji gaudavo bedarbio pašalpą, vaiko pinigus, jai užtekdavo su vaikais. Ji už kiekvieną vaiką gauna daugiau nei 150 Eur. R. gimtadienį šventė pas (duomenys neskelbtini), kai vaikas sugrįžo dar kartą šventė gimtadienį. Padovanojo jai telefoną, sukūrė „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, kad galėtų bendrauti asmeniškai su tėvu, nes su ja jis nenori bendrauti. Ji kalbėjosi su mokytoja dėl pastabos, dėl ko R. buvo nešvariais rūbais, išsiaiškino. Mergaitė pati nenori lankyti būrelių, sakė, kad lankys kitais metais. Ji visada vaikams nuperka vaistų. Vaiką pasiima (duomenys neskelbtini), o ne tėvas, vaistus perduoda (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 1 d. R. (duomenys neskelbtini) ir ji pirko priemones. Vieną naują uniformą pirko (duomenys neskelbtini), kitą jai atidavė socialinė darbuotoja, ji pirko treningą. Kada vaiką apklausinėjo vaiko teisės, jos nuėjo į (duomenys neskelbtini) vaiko teises ir ten pasikalbėjo. Ji pasakė vaikui, kad vaikų teisės nori ją apklausti, daugiau jai nieko nesakė. Vaikas nenori būti pas tėtį, nes ten yra (duomenys neskelbtini) ir ji negali būti su tėčiu. Kada vaikas gyveno per vasarą pas tėvą, ji visada su vaiku bendravo. Sugrįžusi R. jai sakė, kad (duomenys neskelbtini) ją kamantinėjo, kur L. dirba, ką ji veikia, vaikas pas (duomenys neskelbtini) nenori važiuoti, kad nekamantinėtų. Kai jie gyveno kartu su R., dažniausiai ji gamindavo maistą. Jis moka išvirti sriubą, iškepti kotletus ir bulves. R. blogai būtų gyventi su tėčiu, nes R. vartoja alkoholį ir vaikas bus be priežiūros. Ji alkoholio nevartoja ir jos namuose alkoholis nėra vartojamas. Socialiniai darbuotojai jos namuose lankosi tris kartus per savaitę. R. yra alergiška pieno produktams, ją išberia. Ji buvo suvalgiusi pieniško šokolado gabaliuką, buvo išberta, kada vyko pas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su L. bendravimas pasikeitęs į gerą pusę, nebėra konfliktų. Su juo susitarė, kad į namus grįžtų tik blaivus. Pripažįsta, kad R. buvo perkami rūbai, mokyklinės prekės, vaistai, bet tas prekes pirko ne R., o (duomenys neskelbtini), išleisdavo vidutiniškai apie 50 Eur per mėnesį.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo mama. R. S. melavo, kad laukiasi R. vaiko. Ji pati nepasakė, kad laukiasi, pasakė jos sesuo. Ji tikino juos, kad 100 proc. vaikai yra R.. Kad vaikai gali būti ne R., kalbos iš karto nebuvo, prasidėjo tik po kiek laiko. Pradėjo kalbėti žmonės, kad nepanašūs vaikai. Kalbos buvo, kad vaikai gali būti I. V., ar P. M., kuris pas ją lankydavosi. Ji R. pasakė, kad vaikai ne jo, ir jai ne kartą tai buvo pasakiusi, kad vaikai ne R., tai galėjo pasakyti, kada jie jau buvo išsiskyrę. Sūnus su atsakove kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) m., kada buvo pasakyta, kad vaikai ne R., jis kreipėsi į advokatą. Sūnus su dvyniais nebendrauja, nėra tarp jų ryšio. R. duoda parvežti broliui ir sesei lauktuvių, kad nejaustų įsiskyrimo. Ji dvynių, savo ir sūnaus namuose paskutiniu laiku nėra mačiusi, tik vieną kartą R. buvo paprašiusi pasaugoti. Sūnus R. nuo (duomenys neskelbtini) m. nėra pasiėmęs dvynių kartu pabūti, jų nepripažįsta. R. S. pamelavo, kad padarys testą, jokių testų nedarė. Jie negalėjo patikėti, kad vaikai ne R. iki to laiko, kol nepasidarė DNR. Dabar sūnus gyvena vienas name, kurį jie nupirko. Jie persiveža R., ji būna netvarkinga, nešvariais rūbais, išberta, mama nenuperka vaistų. Vaikas perėjęs iš mokyklos nepersirengia, su tais pačiais rūbais atvažiuoja pas tėtį į kaimą. Nuo jos namo atstumas iki sūnaus namo apie 1,5 – 2 km. R. būna pas tėtį, bet taip pat nori pabūti ir pas juos (senelius). Čia gyvena jos draugai su kuriais lankė darželį, visi jos laukia. Vaiko tėtis rūpinasi vaikui maistu, jos higiena. Vaikui reikia tėvo ir mamos, bet vaikas laimingas kai pabūna su tėčiu, ji sako, kad namo nenori važiuoti, nes jos daiktus ima brolis ir sesuo, mušasi jie, rėkauja. Sūnus vienas sugebėtų pasirūpinti dukra. Sūnus šiuo metu dirba, bet galėtų susiderinti, jie padėtų prižiūrėti. R. yra sakiusi, kad norėtų gyventi pas tėtį, bet kad kartu būtų ir mama, brolis su sese. Vaikas nori pabūti su tėčiu. Tiek jų namuose, tiek tėčio namuose yra paliktų jos daiktų, tai knygutės, žaislai, ji džiaugiasi, kad niekas jų neima. R. savo namus laiko, kur nuo gimimo gyveno, tas namas kur gyvena jos sūnus. Tame name yra daug vietos, gali dviračiu pasivažinėti. Vaikui kada jau reikia grįžti į namus sutartu laiku, ji nori dar pasilikti, ne visada noriai nori grįžti į mamos namus. R. labai pergyveno, kai mama prieš gimtadienį pažadėjo, kad ateis (duomenys neskelbtini), padarys šventę. Vaikas labai laukė, bet (duomenys neskelbtini) neatėjo. Kitą kartą prižadėjo, kad padarys tortą su vaikiškais herojais. Mama prieš dvi dienas pasakė, kad padaryti torto nespėjo, nebus šventės. Jie padarė vaikui gimtadienio šventę, vaikas buvo laimingas. Yra tekę girdėti ugdymo įstaigoje, kad susmirdę vaiko drabužėliai, aprengta ne pagal sezoną. Mergaitė jai yra sakiusi, kad jaunesni brolis ir sesuo sugadino jos daiktus, suplėšo knygutes. Vaikui sako, kaip reikia iš tikro gyventi, kad reikia dirbti, kad būtų pinigų mokesčiams sumokėti, maistui nusipirkti. R. yra sakiusi, kad mamos draugas yra naktį nemiegojęs, jam kažkas vaidenosi, vaikas turi baimę dėl to. Vaiko mama keičia pastoviai gyvenamąsias vietas, per tą laiką pakeitė gal penkias gyvenamąsias vietas. Mama palieka besikraustydama jų nupirktus vaiko rūbus, daiktus, kuriuos išmeta savininkai. Pastoviai keičia vaikų gydytojus, neperka vaistų. Kada R. dirba, vaiku gali pasirūpinti ji ir senelis, kuris nedirba. Sūnus domisi dukros mokslais, turi programėlę, kiekvieną dieną aptarinėja R. mokslus. Duoda R. pinigėlių, kad kažko skanesnio mokykloje nusipirktų. Paprašo vaiko mamos, kad įdėtų knygų, kad vaikas galėtų pasimokinti, jai paskaito pasakų. Ji su sūnumi R. mokinosi skaityti. Nuo tada, kada gyvena atskirai, duoda pinigų R. išlaikymui, nuperka maisto, rūbų, vaistų. Jos sūnus nevairuoja automobilio, ir automobilio neturi. Ji sūnaus nėra mačiusi neblaivaus. Norėtų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su R., jis savarankiškai ja galėtų pasirūpinti. Vaiko nuomonė gali lengvai pasikeisti, mamai sako, kad nori gyventi su mama, tėvui, kad su juo.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė pateiktą išvadą. R. B. tėvystę pripažino savo noru, šioje situacijoje vaikai negali likti be tėvo, nors ir DNR ekspertizė yra, kad jis nėra vaikų tėvas, tačiau teismų praktika rodo, kad vaikai be tėvo negali likti. Skyrius neturi duomenų, kad R. B. motina netinkamai ja rūpintųsi. Byloje pateikti duomenys, kad socialines paslaugas teikianti institucija nurodo, kad R. S. priima visas paslaugas ir rekomendacijas, stengiasi. Situacija keičiasi į gerąją pusę, sukūrė naują šeimą. Tiek psichologė, tiek vaikų teisių specialistė išklausė vaiko nuomonę, mergaitė nurodo, kad nori gyventi su mama ir jai ten viskas gerai. Nėra tikslo keisti mergaitės gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu. Palaikytų, kad gyvenamoji vaiko vieta būtų nustatyta su motina. Skyrius neturi duomenų, kad pas tėvą būtų sudaromos netinkamos sąlygos gyventi, ugdyti, ilsėtis. Pas tėvą vaikui gyventi sąlygos geros.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. S. (V.) ir R. B.; iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. S. (V.) ir R. B.; iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. S. (V.) ir R. B..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), išvadoje nurodyta, kad R. B. nėra vaikų L. B. ir D. B. biologinis tėvas.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. B. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui K. B.. Namas apie (duomenys neskelbtini) m², yra virtuvė, 2 kambariai, tualetas ir dušas. Kambariuose pakankama švara ir tvarka, jaučiamas nedidelis dūmų kvapas (pečius virtuvėje). Dušo ir tualeto kambaryje trūksta švaros. Vaikui skirtame kambaryje yra sofa, du foteliai, sekcija ir žurnalinis staliukas, spintelė. Kambarys tvarkingas, švarus, šviesus. Tinkamos sąlygos vaikui. Name yra visi reikalingi namų ūkio daiktai: skalbimo mašina, dujinė viryklė ir kt. buities daiktai. Gyvenamoji vieta yra atokiau (apie 2 km) nuo (duomenys neskelbtini) miesto.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vaikai R., L. ir D. su motina R. S. gyvena nuomojamame bute. Namų apyvokos daiktų, reikalingų vaikams yra pakankamai. Šaldytuve yra pakankamas kiekis maisto produktų. Pakankamas kiekis virtuvės įrankių, bei buities daiktų, spintoje sudėti ir sukabinti vaikų rūbai. Vaikų motinai trūksta savitvarkos įgūdžių, vaikais rūpinasi ir stengiasi pagal galimybes suteikti jiems būtiniausius bei reikalingiausius daiktus.

Iš (duomenys neskelbtini) paslaugų centro 2024 m. spalio 30 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. šeimai, kurioje yra trys vaikai R., L. ir D. atvejo vadybos procesas taikomas nuo 2019 m. spalio 4 d., paslaugos buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialinės paslaugos skirtos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu. Šeima gyvena dviejų kambarių bute, kurį nuomojasi. R. S. rūpinasi savo vaikų L., D. ir R. B. sveikata ir ugdymu. L. ir D. B. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, o R. B. lanko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją. Vaikams yra nupirktos visos reikiamos priemonės ugdytis. R. S. bendrauja ir bendradarbiauja su vaikų auklėtojomis. Pagal poreikį R. S. vaikus nuveda į gydymo įstaigas. Laiku atliekami vaikų sveikatos patikrinimai. Lankantis šeimoje pastebima, kad ne visada yra tvarkinga buitis, todėl su R. kalbamasi ir pateikiamos rekomendacijos dėl buities tvarkymo. Vaikams yra skirtos dvi lovos, viena iš jų yra dvigulė. Namuose yra rašomasis stalas, kur R. atlieka namų darbus. R. S. priima rekomendacijas apie maisto gamybą, buities tvarkymą, rūbų skalbimą bei vaikų kūno higienos priežiūrą. R. S. šeimoje vaikams augti ir gyventi sudarytos tinkamos sąlygos. Bendraujant su šeima pastebėta, kad mamos ir vaikų santykiai yra labai šilti. R. dukrai R. padeda atlikti namų darbus. Atliekant namų darbus, abi kalbasi, aptarinėja užduotis. R. S. tinkamai bendrauja su savo vaikais. Vaikai šeimoje yra laimingi ir patenkinti. Tarp L. S. ir R. S. pasitaiko konflikto atvejų, todėl yra teikiama pagalba sprendžiant konfliktus. R. S. yra bendraujanti bei bendradarbiaujanti ir teigiamai priimanti visą jei teikiamą socialinę pagalbą.

Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2024 m. lapkričio 5 d. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. B. mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Daugiausia vaiku rūpinasi mama, bet kartais paskambina ir močiutė. Mama dažniausiai palydi mergaitę į mokyklą ir pasiima iš jos. Klasės susirinkime nedalyvavo, tačiau domisi, kaip dukrai sekasi mokykloje. Jei ko trūksta - nuperka. Mokymosi priemones R. beveik visada turi. Į mokyklą mergaitė ateina tvarkingai apsirengusi, sušukuota. Klasės auklėtoja atkreipė mamos dėmesį į tai, kad dukters rūbai dažnai būna persmirdę rūkalais. Ji turi klasėje draugų, geba su jais bendrauti, yra atidi pamokose. Lanko NVS „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvauja būrelio veiklose. Ji praleido nemažai pamokų dėl ligos, visos pamokos pateisintos.

Institucijos teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nepilnamečių R. B., D. B. ir L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. S., tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymas bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama, ji juos išlaiko, prižiūri, rūpinasi jų sveikata, ugdymu, tenkina vaikų poreikius, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama R. S. atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Konfliktai tarp tėvų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nekyla (konfliktai kyla tarp R. S. ir vaikų močiutės), skyrius neturi duomenų, jog tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais būtų žalingas ar kenktų jų interesams, šalių susitarimas dėl tėvo bendravimo su vaikais bendru sutarimu, atsižvelgiant į bendravimo galimybes, neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo po 180 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir išlaikymo įsiskolinimo už (duomenys neskelbtini) dienas priteisimas, kiekvienam vaikui po 498 Eur, atitinka nepilnamečių R., D. ir L. B. interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nepilnametės R. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. B. bei išlaikymo priteisimas, neprieštarauja nepilnametės R. interesams. Tėvystės nuginčijimas L. B. ir D. B. atžvilgiu neatitinka geriausių vaikų interesų. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta R. B. gyvenamoji vieta su tėvu R. B., turėtų būti numatyta motinos R. S. bendravimo su nepilnamete dukterimi R. B. tvarka. Taip pat nurodyta, kad ieškovas tėvystę dukrai L. B. ir sūnui D. B. pripažino savanoriškai, nuvykdamas į civilinės metrikacijos skyrių ir pateikdamas prašymą įrašyti jį dvynių tėvu. Pateikdamas šį prašymą, ieškovas laisvanoriškai prisiėmė tėvo vaidmenį ir sutiko vykdyti tėvo pareigas, kurių lengvabūdiškai atsisakyti negalima. Šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti vaikų L. ir D. biologinį tėvą. Nors atlikta DNR ekspertizė nustatė, kad atsakovas nėra L. B. ir D. B. tėvas, nors ieškovas nurodė, kad tarp jo ir vaikų dvynių nėra jokio emocinio ryšio, o nuginčijus ieškovo tėvystę dabar, vaikams būtų padaryta mažesnė žala, nei tėvystę nuginčijus vėliau, tačiau institucijos vertinimu, nuginčijus tėvystę, nepilnamečiai L. B. ir D. B. liks be vieno įstatyminio atstovo - tėvo, todėl vertintina, kad bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Skyriaus vertinimu, nepilnametės R. B. gyvenamosios vietos sąlygos pas ieškovą yra tinkamos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atitinka nepilnametės.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vaiko teisių specialistai su R. B. susitiko tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini). R. B. buvo (duomenys neskelbtini). R. nurodė, kad pas tėtį važiuoti nenori. Nurodė, kad gyvena su mama, sese ir broliu. Su mama gyventi yra gerai. Norėtų gyventi tik pas mamą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vyriausiosios specialistės (psichologės) 2025 m. kovo 5 d. R. B. nuomonės išklausymo, matyti, kad R. B. šiuo metu ji solidarizuojasi su mamos aplinka, yra jautri jos nuomonei, išsakomai pozicijai, emocinei reakcijai. Pagrindinis vaiko interesas - turėti abu ją mylinčius tėvus, saugią, pastovią aplinką. R. B. įtaigumo lygis natūraliai aukštesnis, atitinka jos amžių bei menką gyvenimišką patirtį.

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. kovo 18 d. pažymos matyti, kad nuo 2025 m. vasario 20 d., R. S., R. B., L. B. ir D. B. gyvenamąją vietą nuo 2025 m. vasario 20 d. deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 18 d. tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir R. S. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių, bendro naudingo ploto – (duomenys neskelbtini) kv. m.

Iš atsakovės R. S. pateiktų išlaikymo sąmatų matyti, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygomis sudaryti kas mėnesį patenkinti nepilnametės R. B. poreikiai yra: maistui - 220 Eur, aprangai - 90 Eur, būstui - 50 Eur, sveikatai - 50 Eur, mokslui - 50 Eur, poilsiui - 50 Eur, laisvalaikiui - 50 Eur, iš viso 560 Eur. Vaiko tėvo dalis išlaikymo prievolėje 180 Eur, vaiko motinos dalis išlaikymo prievolėje 180 Eur. Valstybės mokami vaiko pinigai 200 Eur; nepilnametės L. B. poreikiai yra: maistui - 220 Eur, aprangai - 90 Eur, būstui - 50 Eur, sveikatai - 50 Eur, mokslui - 50 Eur, poilsiui - 50 Eur, laisvalaikiui - 50 Eur, iš viso 560 Eur. Vaiko tėvo dalis išlaikymo prievolėje 180 Eur, vaiko motinos dalis išlaikymo prievolėje 180 Eur. Valstybės mokami vaiko pinigai 200 Eur; nepilnamečio D. B. poreikiai yra: maistui - 220 Eur, aprangai - 90 Eur, būstui - 50 Eur, sveikatai - 50 Eur, mokslui - 50 Eur, poilsiui - 50 Eur, laisvalaikiui - 50 Eur, iš viso 560 Eur. Vaiko tėvo dalis išlaikymo prievolėje 180 Eur, vaiko motinos dalis išlaikymo prievolėje 180 Eur. Valstybės mokami vaiko pinigai 200 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Iš R. S. banko sąskaitos išrašo, esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., matyti, kad 2023 m. gruodžio 13 d. G. B. pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „alimentai vaikams“; 2024 m. sausio 5 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“; 2024 m. vasario 13 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“; 2024 m. kovo 6 d. G. B. pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „R. B.- alimentai vaikui“; 2024 m. balandžio 22 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“; 2024 m. gegužės 30 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“; 2024 m. birželio 14 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“; 2024 m. liepos 26 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“; 2024 m. rugpjūčio 12 d. per UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas sumokėta 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „ALIMENTAI, Siuntėjas: R. B.“.

Iš ieškovo R. B. pateiktų mokėjimo dokumentų, kuriais grindė dukrai R. B. teikiamą išlaikymą, kad maisto produktams, vaistams, avalynei ir drabužiams sumokėta: 2023 m. rugsėjo 12 d. – 6,85 Eur, 2023 m. rugsėjo 12 d. – 1,57 Eur, 2023 m. rugsėjo 12 d. – 5,68 Eur, 2023 m. rugsėjo 21 d. – 9,25 Eur, 2023 m. rugsėjo 22 d. – 13,51 Eur, viso 36,86 Eur; 2023 m. spalio 5 d. – 21,45 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 10,60 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 30,70 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 33,50 Eur, 2023 m. spalio 6 d. – 24,80 Eur, 2023 m. spalio 11 d. – 11,64 Eur, 2023 m. lapkričio 1 d. – 18,71 Eur, viso 151,40 Eur; 2023 m. lapkričio 5 d. – 17,79 Eur, 2023 m. lapkričio 24 d. – 8 Eur, viso 25,79 Eur; 2023 m. gruodžio 2 d. – 5,35 Eur, 2023 m. gruodžio 2 d. – 39,99 Eur, 2023 m. gruodžio 2 d. – 9,90 Eur, 2023 m. gruodžio 16 d. – 43,90 Eur, 2023 m. gruodžio 26 d. – 5,99 Eur, viso 105,13 Eur; 2024 m. sausio 4 d. – 14,45 Eur, 2024 m. sausio 27 d. – 15,64 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 17,83 Eur, 2024 m. kovo 6 d. – 11,89 Eur, 2024 m. kovo 21 d. – 61,85 Eur, 2024 m. kovo 21 d. – 25,48 Eur, viso 147,14 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 18,95 Eur, 2024 m. balandžio 19 d. – 29 Eur, 2024 m. balandžio 21 d. – 28,97 Eur, 2024 m. balandžio 26 d. – 4 Eur, viso 80,92 Eur; 2024 m. spalio 20 d. – 15,74 Eur, 2024 m. spalio 21 d. – 4,12 Eur, 2024 m. spalio 26 d. – 32,26 Eur, viso 52,12 Eur; 2024 m. lapkričio 3 d. – 21,47 Eur, 2024 m. lapkričio 20 d. – 15 Eur, viso 36,47 Eur; 2024 m. rugpjūčio 21 d. – 21,43 Eur, 2024 m. rugsėjo 2 d. – 107,44 Eur, viso 128,87 Eur; 2024 m. gegužės 24 d. – 14,49 Eur. Taip pat nurodė, kad turguje sumokėta įsigyjant rūbus, avalynę, mokyklai skirtus reikmenis: 2023 m. rugsėjo 15 d. – 8 Eur, 2023 m. rugsėjo 21 d. – 13 Eur, 2023 m. spalio 11 d. – 10,50 Eur, 2023 m. spalio 20 d. – 38,50 Eur, 2024 m. rugsėjo 2 d. – 65 Eur, viso 135 Eur. Iš pridedamų „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo dokumentų matyti, kad gavėjai R. V. (S.) siuntėjas R. B. atliko mokėjimus, mokėjimo paskirtyje nurodant „Alimentai“: 2024 m. sausio 5 d. – 200 Eur; 2024 m. vasario 13 d. – 200 Eur; 2024 m. balandžio 22 d. – 200 Eur; 2024 m. gegužės 30 d. – 200 Eur; 2024 m. birželio 13 d. – 200 Eur; 2024 m. liepos 25 d. – 200 Eur; 2024 m. rugpjūčio 10 d. – 200 Eur; 2024 m. lapkričio 13 d. – 200 Eur. Taip pat pridedami mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad mokėtojas G. B. 2023 m. gruodžio 13 d. R. V. (S.) atliko mokėjimą 300 Eur sumai, 2024 m. kovo 6 d. – 100 Eur sumai.

Dėl senaties termino

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi, vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).

Priešieškiniu atsakovė nurodo mananti, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau teigdama, jog aplinkybė, kad R. B. apie tai, kad jis nėra dvynukų tėvas, sužinojo būtent iš atsakovės (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. pradžioje, yra neatitinkanti tikrovės, jokių detalesnių argumentų šiam teiginiu pagrįsti nenurodė. Atsakovės atstovas nurodė, jog terminas nuginčyti tėvystę yra praleistas, nes vaikai gimę (duomenys neskelbtini) m., o ieškinys pareikštas 2023 m. birželio 28 d. Ieškovas turėjo būti apdairus, jeigu būtų kilę abejonių, galėjo kelti klausimą dėl DNR ekspertizės atlikimo tėvystės pripažinimo momentu, tačiau tas klausimas nebuvo keliamas ir asmuo sutiko, kad yra vaikų tėvas.

Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti taikytino senaties termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamu atveju yra momentas, kai atsakovui paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys vaikų gimimo įrašuose neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodo, kad jam kilo įtarimai, jog vaikai ne jo (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesio pradžioje, o ieškinio pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateikė 2023 m. birželio 29 d. Kitų duomenų apie aplinkybes, dėl kurių ieškovas turėjo žinoti ar bent pagrįstai abejoti savo tėvyste, nenustatyta, šalys jų nenurodė. Pastebėtina, kad ir pati atsakovė apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, jog tuomet, kai R. B. pripažino vaikų tėvystę, abejonių dėl tėvystės nebuvo. Svarbu ir tai, kad ir pati atsakovė tvirtino, 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikdama teismui priešieškinį, jog vaikų biologinis tėvas būtent ieškovas, pažymėdama, kad (duomenys neskelbtini) bendravo tik su ieškovu R. B., t. y. ir jai pačiai iki to laiko iš esmės nekilo abejonių dėl vaikų tėvystės. Taigi, konstatuotina, kad ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokius kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės nuginčijimo:

1) ar susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019);

2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (civilinės bylos Nr. 3K-3-115-687/2019, Nr. e3K-3-475-969/2018);

3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013);

4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016; 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019);

Žemesnės instancijos teismas

5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Nagrinėjamoje byloje gavus DNR ekspertizės išvadą, kad ieškovas nėra vaikų L. B., D. B. biologinis tėvas, teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi pasiūlė šalims nurodyti teismui aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius duomenis apie R. B. socialinę tėvystę vaikų L. B. ir D. B. atžvilgiu arba tai, kad toks santykis nėra susiklostęs.

Aplinkybes apie esamą ar nesusiklosčiusią socialinę tėvystę, vaikų emocinius ryšius su ieškovu, šalys iš esmės grindė tik savo paaiškinimais. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų amžių ir jo gyvenimą skyrium su atsakove, jokio dvasinio ryšio tarp jo ir vaikų nėra, apie egzistuojančius tarp jo ir vaikų tamprius tarpusavio ryšius negali būti nė kalbos. Paskutinį kartą su vaikais bendravo, kada buvo atliekamas DNR tyrimas. Vaikai jam nesakė, kad nori su juo bendrauti, jie dar per maži, kad suprastų šią situaciją. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį R. S. nurodė, jog prieštaravimo ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo L. ir D. nereiškia, mano, kad ieškovo reikalavimas dėl tėvystės ginčijimo spręstinas pagal byloje esančius duomenis. Liudytoja G. B. paaiškino, kad jos sūnus R. B. su dvyniais nebendrauja, nėra tarp jų ryšio. Ji dvynių savo ir sūnaus namuose paskutiniu laiku nėra mačiusi. R. B. nuo (duomenys neskelbtini) m. nėra pasiėmęs dvynių kartu pabūti, jų nepripažįsta.

Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesio, nuo to laiko ieškovas su vaikais L. B. ir D. B. ryšio nepalaikė. Kai ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko, vaikams buvo (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Vaikams (duomenys neskelbtini) d. sueis (duomenys neskelbtini) metai, t. y. didesnę jų gyvenimo dalį, ieškovas su jais jokio ryšio nepalaiko. Išvadą teikianti institucija turiningesnės informacijos apie (ne)egzistuojantį ieškovo ir vaikų L. bei D. socialinį, emocinį ryšį nepateikė. Duomenų, kad po bendro gyvenimo su atsakove nutrūkimo R. B. rūpintųsi ir teiktų minėtiems vaikams išlaikymą, nėra. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sudarė santuoką, todėl tikimybės, kad ateityje vaikai galimai gyventų šeimoje kartu su ieškovu, nėra. Minėtų aplinkybių pagrindu spręstina, kad tarp ieškovo ir vaikų L. ir D. socialiniai ryšiai nutrūkę, ieškovas neketina šio ryšio atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra mažo amžiaus, o socialiniai ryšiai su ieškovu yra nutrūkę dar tada, kai vaikai buvo kūdikystės/ankstyvosios vaikystės amžiaus tarpsnyje, manytina, kad tėvystės nuginčijimas vaikams nesukels psichologinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju ieškovui nesant vaikų L. B. ir D. B. biologiniam tėvui, taip pat nenustačius egzistuojant minėtų vaikų ir ieškovo artimų socialinių ar emocinių ryšių, spręstina, jog socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaikų santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys ateityje turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1654-273/2020). Šiuo atveju tokios išvados padaryti negalima. Siekis vaikų gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas.

Nagrinėjamu atveju R. B. tėvystė vaikų L. B. ir D. B. atžvilgiu pripažinta savanorišku pareiškimu (pas notarą). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021).

Taigi, tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, kuris paprastai grindžiamas tikėjimu savo biologine tėvyste. Siekiant nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir asmens, pripažinusio tėvystę, padėtis. Šiuo atveju ieškovas su atsakove nebuvo susituokę, tačiau jų santykiai iki susilaukiant vaikų buvo artimi. Tai nurodė ieškinyje ieškovas, atsakovė taip pat neneigė, jog jie gyveno kartu ir turėjo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas neturėjo ir negalėjo pagrįstai tikėti esąs dvynukų biologinis tėvas, ar kitas panašioje situacijoje buvęs jo amžiaus ir patyrimo asmuo būtų galėjęs manyti kitaip. Priešieškiniu R. S. nesutiko su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl D. B. ir L. B. tėvystės nuginčijimo, nes nurodė esanti yra tikra, kad šių vaikų biologinis tėvas yra ieškovas R. B.. Ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) bendravo tik su ieškovu R. B., tačiau atsiliepimu į patikslintą ieškinį, kaip jau minėta, R. S. nurodė, jog prieštaravimo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo nereiškia, kas sudaro pagrįstą prielaidą manyti, kad pati atsakovė iki DNR ekspertizės išvados gavimo nebuvo įsitikinusi minimų vaikų tėvyste. R. B. teismui paaiškino, kad tik jam su atsakove išsiskyrus ši pradėjo sakyti jam, kad vaikai yra ne jo, tada pirmą kartą ir sužinojo apie tai, Iki tol dvejonių, kad vaikai ne jo, neturėjo. Vaikų tėvystę pripažino pas notarą todėl, kad nežinojo, kad tai ne jo vaikai. Liudytoja G. B. nurodė, kad iš karto po vaikų gimimo kalbos, kad vaikai gali būti ne R., nebuvo. Esant minėtiems duomenims, nesutiktina su atsakovės atstovo argumentais, jog pats ieškovas turėjo būti apdairus, galėjo kelti klausimą dėl DNR ekspertizės atlikimo tėvystės pripažinimo momentu, o vertintina jog atsakovas tėvystę pareiškimu pripažino neturėdamas abejonių dėl jos ir klysdamas dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę. Tik tuo atveju, jei asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ketino tapti tėvu esant pakankamo pagrindo abejoti savo biologine tėvyste, teismai turi teisę riboti tokio asmens teisę nuginčyti tėvystę, siekdami išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį. Priešingu atveju būtų nepagrįstai ribojama asmens teisė į privataus gyvenimo ir jo sprendimo tapti tėvu gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020). Papildomai pažymėtina, kad abejonių dėl savo tėvystės neturintis R. B. ją pripažinti galėjo tik būtent tokiu būdu, t. y. pareiškimu notarui, kadangi su atsakove nebuvo susituokę ir to nebuvo galima padaryti pagal įstatymo įtvirtintą prezumpciją.

Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 14 punktas; 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, 22 punktas).

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, siekiant nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir asmens, pripažinusio tėvystę, padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020). Nagrinėjamu atveju, kaip anksčiau nustatyta, R. B. tėvystę pripažino ne žinodamas biologinę tiesą, o suklydęs dėl fakto, tikėdamas savo biologine tėvyste. Toks tėvystės pripažinimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas aktyviais veiksmais išreikštu savanorišku tėvystės pripažinimu, išreiškiančiu ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę vaikų, kurie biologiškai nėra to asmens vaikai, atžvilgiu.

Anksčiau jau minėta teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją šalims pasiūlyta tikslinti ieškinio reikalavimus, galimai pareiškiant ir reikalavimą dėl vaikų L. ir D. tėvystės nustatymo, Vaiko teisių apsaugos institucijai išaiškinta teisė ir pareiga pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, paprašyta įvertinti duomenis ir galimybes (pagrindą) pareikšti tokį reikalavimą atstovaujant vaikų interesus. Surinkti objektyvių duomenų, galimai leisiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, nepavyko. Nors duomenų, sudarančių pagrindą ir galimybes įtraukti potencialų biologinį vaikų tėvą, šioje byloje nustatyti nepavyko, tačiau tam tikrus duomenis atsakovė nurodė (spėjamo tėvo vardą, aplinkybes, jog bendravo su juo socialiniais tinklais, turėjo artimų ryšių), todėl vertintina, jog biologinio vaikų tėvo nustatymas nėra neįmanomas. Juolab, kad pati atsakovė turėtų būti tuo suinteresuota. Logiška manyti, kad vaikas turi biologinį tėvą ir tik pati atsakovė, jei laikytųsi sąžiningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikai žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog nagrinėjamu atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaikų teisė žinoti savo kilmę (ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiškus tikrojo tėvo ir vaiko ryšius), nei socialinės tėvystės nustatymas. Nustatytina, kad R. B. nėra nepilnamečių vaikų L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; panaikintini vaikų gimimo įrašuose esantys duomenys apie L. B. tėvą R. B., taip pat D. B. tėvą R. B..

Dėl vaiko R. B. gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme. CK 3.169 straipsnio 1 dalimi pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju reikšmingesnio ginčo dėl vaikui augti tinkamų buities sąlygų iš esmės nėra. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis nepilnamečiui vaikui būtų tinkamos buities salygos gyventi pas tėvą R. B.. Nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos į bylą pateiktu 2023 m. rugsėjo 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad atsakovė su vaikais gyvena nuomojamame viename kambaryje blogos būklės name, tačiau šiuo metu ši informacija nebėra aktuali, nes į bylą pateikti duomenys, jog nuo 2025 m. vasario 20 d. R. S. su vaikais gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini); 2025 m. vasario 18 d. tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir R. S. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo metu atsakovė gyvena dviejų kambarių, (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudingo ploto bute. Pastebėtina, kad ir tada, kai atsakovė gyveno prastos būklės name, jame buvo įrengtas dušas, kanalizacija, vandentiekis, būstas buvo šildomas, naudojama automatinė skalbimo mašina, buvo pakankamai namų apyvokos daiktų, reikalingų vaikams. Taigi, baigiamajame bylos nagrinėjimo etape duomenų apie netinkamas buities sąlygas vaikui atsakovės, taip pat ir ieškovo, gyvenamojoje vietoje neturima. Tai, jog atsakovė gyvena ne itin dideliame, erdviame būste, dar nesudaro pagrindo teigti, jog gyvenamoji aplinka nėra tinkama. Juolab, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio būsto neturi ir gyvena jo tėvams priklausančiame name.

Taigi, ginčas byloje kyla iš esmės dėl to, kaip kiekviena iš šalių sugeba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku R. B., užtikrinti tinkamas šeimos aplinkos, auklėjimo ir vaiko vystymosi sąlygas.

Iki šiol teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters R. B. gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, šiuo metu ji gyvena su motina. Tai, jog pakankamai ilgą laiką faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove (duomenys neskelbtini) mieste, be abejo yra reikšmingas veiksnys vaiko psichologinei būklei. Tačiau sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos galimo pasikeitimo turi būti įvertinta ne tik gyvenimo vienoje vietoje trukmė, bet ir tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, gebėjimas tinkamai rūpintis vaiku, jo elgesys, vaiko auklėjimas, jo socialiniai ryšiai, aplinka, emociniai ryšiai tiek su kartu gyvenančiu, tiek su skyrium gyvenančiu tėvais.

Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai rūpinasi dukra, jai trūksta socialinių įgūdžių, nesugeba pasirūpinti dukters apranga, mokyklai reikalingai daiktais, nesirūpina dukters sveikata.

Tačiau socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje užfiksuota, kad R. S. rūpinasi savo vaikų, taip pat ir R. B. sveikata ir ugdymu, vaikams nupirktos visos reikiamos priemonės ugdytis. Pagal poreikį vaikus nuveda į gydymo įstaigas, laiku atliekami vaikų sveikatos patikrinimai. R. S. tinkamai bendrauja su savo vaikais. R. S. yra bendraujanti bei bendradarbiaujanti ir teigiamai priimanti visą jei teikiamą socialinę pagalbą (iš (duomenys neskelbtini) paslaugų centro 2024 m. spalio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors socialinių darbuotojų buvo pastebėta ne visada tvarkinga buitis, mergaitės klasės auklėtojos nurodė jutusi negerą vaiko rūbų kvapą, tačiau tuo pačiu socialinių darbuotojų pažymima, kad pateikus rekomendacijos dėl buities tvarkymo, R. S. priima rekomendacijas (apie maisto gamybą, buities tvarkymą, rūbų skalbimą bei vaikų kūno higienos priežiūrą). Nors ieškovo mama liudytoja G. B. nurodė, kad mergaitė būna aprengta ne pagal sezoną, kitų tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2024 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. B. mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Į mokyklą mergaitė ateina tvarkingai apsirengusi, sušukuota. Daugiausia vaiku rūpinasi mama, bet kartais paskambina ir močiutė. Mama dažniausiai palydi mergaitę į mokyklą ir pasiima iš jos. Domisi, kaip dukrai sekasi mokykloje, jei ko trūksta - nuperka. Mokymosi priemones R. beveik visada turi. Nors praleido nemažai pamokų dėl ligos, visos pamokos pateisintos. Nors ieškovo atstovė teigia, kad R. B. nesugeba nurodyti draugų, su kuriais bendrauja gyvendama pas mamą, tačiau ugdymo įstaigos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad R. B. turi klasėje draugų, geba su jais bendrauti, lanko NVS „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvauja būrelio veiklose. Pokalbio su psichologe metu įvardija draugų vardus.

Vertinant atsakovo socialinius įgūdžius ir gebėjimus rūpintis nepilnamečio vaiko poreikiais, atkreiptinas dėmesys, kad didelę dalį rūpinimosi R. B. atlieka ne pats ieškovas, o ieškovo mama, mergaitės močiutė. 2024 m. gruodžio 2 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir atsakovės buities vertinimo atveju, nustatyta, jog R. B. gyvenamojoje vietoje dušo ir tualeto kambaryje trūksta švaros, jaučiamas nedidelis dūmų kvapas (pečius virtuvėje). Nors ieškovas nurodo, kad turi prisijungimą prie dukros mokyklos informacijos, tačiau taip pat nurodo, kad nėra susipažinęs su R. klasės auklėtoja, mokyklos personalu. Tokios informacijos nepateikia ir ugdymo įstaiga. (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad tuo metu, kai mergaitė lankė minėtą įstaigą, ją atlydėdavo ir pasiimdavo močiutė G. B. arba senelis, tėtis mergaitę pasiimdavo tik kartais. Kaip ugdytinei sekasi, ar nieko netrūksta, teiraudavosi seneliai. R. veikla, elgesiu, apranga internetinėje platformoje ir telefonu domėjosi mergaitės mama (2024-08-28 ugdymo įstaigos raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2024 m. lapkričio 5 d. rašto matyti, kad R. B. daugiausia rūpinasi mama, kartais paskambina ir močiutė. Nors ieškovas teigia, kad geba visiškai savarankiškai pasirūpinti dukra pats, tačiau pokalbio su psichologe metu R. B. nurodė, kad kai būna pas tėtį, ką jai reikės rengtis pasirūpina „(duomenys neskelbtini)“, ji atvažiuoja pas tėtį ir „viską ten tvarko, šluoja kambarius“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog, taip pat kaip ir atsakovės atveju, R. B. reikalinga pagalba rūpinantis dukra, patarimai ir rekomendacijos vaiko priežiūros įgūdžiams visiškai susiformuoti, jis nėra visiškai pasiruošęs savarankiškai visapusiškai rūpintis dukterimi be kitų asmenų pagalbos. Paminėtina tai, kad atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu kad nepilnametės R. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove R. S., prieštaravimas išreikštas tik patikslintu ieškiniu (po DNR ekspertizės išvadų).

Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tokių duomenų apie aktualų laikotarpį byloje nėra. R. B. teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) R. B. ne kartą teistas: net penkis kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat pasipriešinimą valstybės tarnautojams, vykdantiems tarnybos pareigas, nežymų mažamečio asmens sužalojimą ir kt. Nors teistumas už kai kurias nusikalstamas veikas yra išnykęs, tačiau tokia teistumo istorija neigiamai charakterizuoja asmenį, nusikalstamos veikos daugeliu atveju padarytos buvus neblaiviam. Ieškovas taip pat daugelį kartų buvo baustas administracine tvarka. Be to, 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąsias R. V. ir J. V.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. išvadoje taip pat pažymėta, kad 2023 m. gautas pranešimas, jog R. B. paskirtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Nors nėra duomenų apie per paskutiniuosius penkerius metus ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog R. B. teistas ne kartą, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog ši aplinkybė (praėjęs laikotarpis) nėra pakankama spręsti apie kardinalų ieškovo elgesio pasikeitimą ir pokyčių nuolatinį pobūdį.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodomi atvejai, kai skyriuje gauti pranešimai dėl galimos netinkamos vaiko R. B. priežiūros, galimų vaiko teisių pažeidimų. Teismas, išanalizavęs šią informaciją, pastebi, jog penki pirmieji pranešimai buvo gauti bylos šalims ir mergaitės tėvams gyvenant kartu. Vaiko teisių pažeidimų tuomet nenustatyta, visais atvejais identifikuotas poreikis taikyti/tęsti šeimai atvejo vadybą, teikti pagalbą formuojant tėvystės bei socialinius įgūdžius, vaiko situacija nevertinta. (duomenys neskelbtini) m. gegužės 24 d. (laiku, kai šalys kartu nebegyveno), gautas G. B. pranešimas apie netinkamą vaikų priežiūrą, tačiau skyriaus specialistams įvertinus šeimos iš vaiko situaciją, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2023 m. lapkričio 8 d. pakartotinai įvertinus situaciją, vaiko teisių pažeidimų vėlgi nenustatyta. 2024 m. vasario 5 d. nustatytas pagalbos tvarkantis buityje poreikis. 2024 m. vasario 27 d., rugpjūčio 12 d., vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2024 m. rugpjūčio 22 d., rugsėjo 26 d. nuspręsta R. V. šeimai suteikti žinių, pravesti profilaktinį pokalbį apie tinkamą gyvenimo būdą, tęsti socialinių paslaugų teikimą. Taigi, apibendrinant pasakytina, jog R. S. šeimoje vaiko teisių pažeidimų iš esmės nenustatyta, identifikuotas socialinių paslaugų teikimo poreikis, pagalbos socialinių įgūdžių formavimui reikalingumas.

Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nors ieškovo teigiama, kad tai nebūtų dukters gyvenamosios vietos keitimas, nes anksčiau gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, tačiau faktiškai vaiko gyvenamoji vieta pasikeistų, lyginant su esama padėtimi.

Taigi, vertinant aplinkos, kurioje šiuo metu gyvena R. B. įtaką jos emocinei būsenai, raidai, matyti, jog socialinių darbuotojų nuomone, mamos R. S. ir vaikų santykiai yra labai šilti. Mama dukrai R. padeda atlikti namų darbus. Atliekant namų darbus, abi kalbasi, aptarinėja užduotis. Vaikai šeimoje yra laimingi ir patenkinti ((duomenys neskelbtini) paslaugų centro 2024 m. spalio 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2024 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. B. turi klasėje draugų, geba su jais bendrauti, yra atidi pamokose, dalyvauja būrelio veiklose. Nors patikslintu ieškiniu nurodoma, kad matomas padidėjęs R. B. jautrumas, baimingumas, tačiau mergaitės pokalbio su psichologe 2025 m. vasario 26 d. metu nefiksuota jokių neįprastos tokio amžiaus vaikui būsenos požymių, būdo savybių ar pan. Minėtų duomenų pagrindu spręstina, kad šiuo metu R. B. psichoemocinė būsena yra stabili, gera.

Atsižvelgtina ir į bylos duomenimis užfiksuotą paties nepilnamečio vaiko R. B. norą dėl jos gyvenamosios vietos. Į bylą pateiktame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog R. nurodė, kad pas tėtį važiuoti nenori. Nurodė, kad gyvena su mama, sese ir broliu. Su mama gyventi yra gerai. Norėtų gyventi tik pas mamą. Iš Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) 2025 m. kovo 5 d. R. B. nuomonės išklausymo, matyti, kad R. B. nurodė, jog „ateityje norėčiau gyventi su mama, nes ten yra brolis D. ir sesė L.. Dar yra pas mamą L., su juo sutariu gerai“ „Su tėčiu nelabai norėčiau gyventi, net nežinau kodėl. Neturiu draugų ten, kur gyvena tėtis“. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog mergaitė išreiškė pakankamai savarankišką, nors ir nekategorišką pasirinkimą. Specialistės psichologės rašytiniu paaiškinimu, nors mergaitė yra jautri mamos nuomonei, emocinei reakcijai, tačiau jos įtaigumo lygis atitinka jos amžių bei menką gyvenimišką patirtį.

Atsižvelgdamas ir į nepilnamečio vaiko nuomonę, kuri teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neprieštarauja jo interesams, taip pat anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarauja vaiko interesams, nėra duomenų, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vaiko aplinkos (gyvenamosios, ugdymo ir kt.) keitimas būtų būtinas ar objektyviai pateisinamas, todėl priešieškinio reikalavimas dėl nepilnametės R. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas. Ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės R. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu atmestinas.

Vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu, tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamu atveju tokio ginčo nėra, todėl priešieškinio reikalavimas dėl D. B. ir L. B. gyvenamosios vietos nustatymo netenkintas.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovas bendravimo tvarkos neprašo nustatyti. Atsakovė prašo nustatyti priešieškiniu išdėstytą ieškovo ir dukters R. B. bendravimo tvarką, kuri pakankamai abstrakti, dėstoma bendro pobūdžio teiginiais. Nesant detalių siūlymų ar pastabų dėl atitinkamų bendravimo tvarkos dalių, teismas vertina, nesant pagrindo spręsti, jog atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka akivaizdžiai neatitinka ieškovo bei nepilnamečio vaiko interesų, neužtikrina maksimalaus esamomis sąlygomis galimo skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo. Be to, abi šalys tvirtino, jog nesudaro kliūčių kitai šaliai bendrauti su vaiku ir tai gali padaryti bendru sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pasiūlyta bendravimo tvarka yra iš esmės tinkama. Be to, teismas vertina ir tai, jog išvadą byloje teikianti institucijos nurodytai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, tenkintinas priešieškinio reikalavimas nustatyti šiuo procesiniu dokumentu išdėstytą R. B. bendravimo su tėvu tvarką.

Šiame kontekste paminėtina, kad vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį įstatymu numatyta atsakomybė (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. B. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti jos motiną R. S..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

Teismo vertinimu, atsakovės prašomo priteisti išlaikymo suma vaikui nėra per didelė ir yra pagrįsta, neviršijanti teismų praktikoje nustatytos orientacinės vaiko išlaikymui skirtos sumos, todėl nereikalauja išsamesnio ir detalaus pagrindimo. Ieškovas yra darbingo pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, nėra duomenų apie jo turimas sveikatos problemas, turi dar vieną išlaikytinį, duomenų apie kitus finansinius įsipareigojimus nėra, todėl spręstina, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankama vaiko išlaikymui skirti prašomo priteisti dydžio sumą. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo R. B. tenkintinas visiškai iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos - 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų L. B. ir D. B. tėvystė R. B. atžvilgiu yra nuginčijama, taip ieškovui panaikinama prievolė teikti jiems išlaikymą, todėl atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams L. B. ir D. B. negali būti tenkinamas.

Atskovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnametei dukrai R. B. 498 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. (priešieškinio teismui pateikimo dienos), t. y. už (duomenys neskelbtini) dienas skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis po 180 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neteikia vaikui būtino išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos kuomet šalys nustojo gyventi kartu. Ieškovas su šiuo paskaičiavimu nesutiko, nurodydamas, kad dukra R. daug dienų praleido su juo - birželio mėnesį buvo 18 dienų, liepos mėnesį - 15 d., rugpjūčio mėnesį 14 dienų, rugsėjo mėnesį - 6 dienas, taip pat jis iš savo lėšų sumokėjo už dukters lankomą vaikų darželį, už birželį, liepą ir rugpjūtį. Surengė dukrai gimtadienio šventę, pirko jai vaistus, supirko mokymo priemones, davė 26 Eur auklėtojai pratybų sąsiuviniams supirkti. Ieškovas išlaikymo mokėjimo piniginėmis lėšomis aptariamu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.) patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau į bylą pateikti mokėjimų kvitai už pirktus maisto produktus, avalynę, drabužius laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio, t. y. už laikotarpį kuris persidengia su laikotarpiu, už kurį šiuo sprendimu priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Kadangi už šį laikotarpį, kaip minėta, priteisiamas išlaikymas, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio kas mėnesį buvo mokamos įmokos (nuo 100 iki 300 Eur vaiko išlaikymui, ieškovas nurodė, jog nuo išsiskyrimo su atsaskove išlaikymą teikė tik dukrai R.), kurios bus įskaitytinos į priteistą išlaikymą, spręstina, jog išlaikymo dukrai R. B. įsiskolinimas iš ieškovo R. B. nepriteistinas. Taip pat pažymint, kad ne visos laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, kadangi ne visas jas galima tiesiogiai sieti su išimtinai nepilnametės poreikių tenkinimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nurodė, kad dukra 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais nemažą laiko dalį praleido su juo (ir seneliais), atsakovė dėl to prieštaravimų nereiškė.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai R. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Įskaityti į priteistą išlaikymą ieškovo R. B. priteisto išlaikymo laikotarpiu mokėtas išlaikymo sumas, vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priteistą iš ieškovo R. B. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo R. B., laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 18 d. – iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Atsakovė R. S. paskirta nepilnamečių vaikų R. B., D. B. ir L. B. skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (jam neįsiteisėjus).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos teikimas R. S. pratęstas, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovė priešieškiniu pareiškė iš esmės du reikalavimus (vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas (iš esmės ginčas kilo tik dėl nepilnametės R. B.)), abu sudaro po 50 procentų nuo visų priešieškinio reikalavimų. Laikytina, kad priešieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą patenkintas, o reikalavimas priteisti išlaikymą (ir įsiskolinimą) – 70 procentų. Tenkintina priešieškiniu pareikštų reikalavimų dalis sudaro 85 procentus ((100 + 70) / 2). Atsakovės mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį sudaro 174 Eur (114 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 60 Eur už išlaikymo priteisimą ir išlaikymo įsiskolinimą). Paminėtina, kad nors byla nebuvo inicijuota per elektroninių paslaugų portalą, tačiau vėliau procesiniai dokumentai teikti elektroninių ryšių priemonėmis. Proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams iš ieškovo valstybei priteistinas 147,90 Eur žyminis mokestis.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 12 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog teikiant antrinę teisinę pagalbą R. S., teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 960,91 Eur. Taigi, iš ieškovo priteistina atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei dalis sudarytų 816 Eur (960,91 * 85 proc.). Tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovei atstovas advokatas teisines paslaugas teikė ne tik dėl jos priešieškinio reikalavimų, bet taip pat ir dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, kuris teismo buvo tenkintas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog iš ieškovo priteistina atsakovei suteiktų teisinių paslaugų išlaidų dalis mažintina ir iš atsakovo priteistina 544 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patyrė 1466 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 256 Eur žyminis mokestis ir 1210 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš advokatės D. Balčiūnienės 2024 m. birželio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sąskaita išrašyta R. B. 1210 Eur sumai už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje, pirmosios instancijos teisme. 2024 m. birželio 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atliktas mokėjimas D. Balčiūnienei 900 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant - „pvm sąskaita (duomenys neskelbtini)“; 2024 m. birželio 10 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atliktas mokėjimas D. Balčiūnienei 310 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant - „už R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) pvm s. f. (duomenys neskelbtini)“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą (taigi ir nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022). Taigi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nuo žyminio mokesčių išlaidų ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patyrė kita šalis, neatleidžiami (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-262-1187/2024).

Ieškovas yra sumokėjęs 146 Eur žyminį mokestį už pradinio ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl šį reikalavimą patenkinus minėto dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės.

Patikslinus ieškinį ieškovo buvo reiškiami reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra glaudžiai susiję, šiuo atveju buvo nagrinėjami kartu ir vieno išsprendimas neatskiriamai susijęs su kitu, todėl laikytini kartu sudarantys 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Jie buvo atmesti. Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo patenkintas, todėl laikytina, jog patikslintas ieškinys patenkintas 50 proc. dalimi. Taigi, iš atsakovės ieškovui priteistina 605 Eur jam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 88,71 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija 2024 m. sausio 1 d.), nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl pusė jų (44,35 Eur) priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovė nuo šių išlaidų atlyginimo atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 264, 268–270, 279, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), esančius duomenis apie L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), esančius duomenis apie D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad ieškovas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į ieškovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Šalys R. B. ir R. S. įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 (tris) dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu.

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos – 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Įskaityti į priteistą išlaikymą ieškovo R. B. priteisto išlaikymo laikotarpiu mokėtas išlaikymo sumas, vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei R. B. įsiskolinimo priteisimo iš R. B..

Netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 44,35 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 147,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 90 ct) žyminio mokesčio, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 544 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B. 146 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) ieškovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė