- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-262-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26923-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Naujininkų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. R. (toliau – atsakovė) 2 366,92 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Daugiau nei prieš ketverius metus prasidėjo ieškovei priklausančio buto užpylimai iš viršaus, per lubas ir sienas pradėdavo piltis/tekėti vanduo. Butas yra užpilamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Užpylimai nuolat kartodavosi, buvo užliejama kiekvieną mėnesį, o kartais net ir kelis kartus per mėnesį. Butas buvo apdraustas būsto draudimu „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo. Po draudimo išmokos gavimo butas buvo suremontuotas, tačiau atsakovė jokių išvadų po minėtų įvykių nepadarė, užliejimai ir toliau nesiliauja, o atvykusių avarinės tarnybos darbuotojų atsakovė neįsileidžia. Pažymėjo, jog atsakovė iki šiol vandens nutekėjimo iš savo buto priežasčių nepašalina, dėl to yra niokojamas ieškovės turtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų negalima nustatyti, kad vanduo į ieškovės butą pateko iš atsakovės buto. Vanduo teka ne iš atsakovės buto, o iš patalpų, esančių aukščiau, galimai iš 4-5 pastato aukštų arba nuo pastato stogo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 366,92 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji netinkamai prižiūrėjo savo vandens vamzdžius ir/ar įrenginius, dėl to laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. vyko vandens išsiliejimai iš jos buto ir buvo aplietas vandeniu butas numeris 10 ((duomenys neskelbtini)), kuris yra po atsakovės butu. Tai patvirtina į bylą pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkus“ atstovo R. K. pateikti paaiškinimai, liudytojų J. P. ir R. A. parodymai.
4.2. Ieškovės pateikti įrodymai, o būtent UAB „Smart Claims“ nuostolių įvertinimas, patvirtina, kad dėl daugkartinių užliejimų iš aukščiau esančio buto Nr. 31 ieškovės nuostoliai yra 2 185,42 Eur. Už žalos įvertinimą ieškovė sumokėjo 181,50 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė 2 366,92 Eur žalos dydį.
4.3. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamai prižiūrėtų atsakovės bute vandens vamzdžių ir/ar įrenginių) ieškovė patyrė 2 366,92 Eur žalos, todėl teismas sprendžia, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovės kaltė preziumuojama, ji jos nenuginčijo.
4.4. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovė yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalis).
I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) J. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės valstybės naudai 431 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 27 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo savo, bet ne nuo priešingos šalies žyminio mokesčio ir turėtų kitų bylinėjimosi išlaidų. Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas (VGTPĮ 14 straipsnio 11 dalis). Taigi, antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo nėra atleidžiamas nuo kitos šalies sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
5.2. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rusėjo 4 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1975-7555, 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1975-7555 ir 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1975-209 buvo atleista tik nuo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba byloje pateikė 2023 m. spalio 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kur nurodoma, kad valstybės patirta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 862,61 Eur, todėl valstybei priteistina iš atsakovės 431 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat ieškovė yra byloje sumokėjusi 27 Eur žyminio mokesčio, kuris taip pat turi būti priteistas iš atsakovės ieškovei.
5.3. Pagal susiklosčiusią praktiką, nepriklausomai nuo to, ar asmuo atleistas nuo 100 procentų, ar tik nuo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba bylos nagrinėjimo metu padengia visas jo bylinėjimosi išlaidas ir baigiantis civiliniam procesui teismui pateikia pažymą, kur nurodoma visa antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai. Jeigu šios išlaidos yra priteisiamos iš priešingos šalies, pripažįstama, kad asmeniui nelieka pareigos sumokėti (grąžinti) 50 procentų šių išlaidų Tarnybai, pagal VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo teisinių argumentų.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo iš atsakovės teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkinęs ieškovės ieškinį pilnai, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovė yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, tvirtina, kad ji yra atleista tik nuo 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė už ieškinio pareiškimą yra sumokėjusi 27 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovės jos naudai turėjo būti priteistas minėtas žyminis mokestis ir valstybės naudai 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 431 Eur, kurių nepriteisus iš atsakovės, ji jas turėtų sumokėti Tarnybai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
11. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti taip pat yra bylinėjimosi išlaidos (jų dalis).
12. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų reglamentuojamas CPK 83 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje nustatyti atvejai, kada bylose, kurias nagrinėja teismai, asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatą, asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ir kitais nei šioje dalyje nurodytais CPK ar kituose įstatymuose išvardytais atvejais.
13. CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama VGTPĮ nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 4 dalies nuostatą, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. CPK 93 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. VGTPĮ nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija (VGTPĮ 2 straipsnio 11 punktas).
16. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas; antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą (VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalis). VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalyje gynyba ir atstovavimas bylose apibrėžiami kaip įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.
17. Vadovaujantis VGTPĮ 14 straipsnio 2 dalimi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, išlaidos išnagrinėtose konstitucinės justicijos bylose, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, nurodytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime. Asmenims, turintiems teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, valstybė garantuoja ir apmoka 100, 50, 30 arba 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (VGTPĮ 14 straipsnio 5–8 dalys). Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos (VGTPĮ 14 straipsnio 11 dalis).
18. VGTPĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (su dalyvavimu byloje, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat proceso išlaidų) mokėjimo ir jų apmokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Minėta, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos bylinėjimosi išlaidos – tai išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
19. VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos paskirtis – nustatyti teiktinos antrinės teisinės pagalbos apimtį asmenims, turintiems teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodomas teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamas advokatas (VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 9 punktas), kuriam šis sprendimas kartu yra ir pavedimas teikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalis), o valstybė garantuoja ir apmoka su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų parengiant procesinius dokumentus, renkant įrodymus, atstovaujant teisme bylos nagrinėjimo metu (VGTPĮ 12 straipsnis, 14 straipsnio 5–8 dalys), todėl antrinę teisinę pagalbą turintis teisę gauti asmuo negali gauti CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų išlaidų atlyginimo, jei jos susidarytų dėl teisinių paslaugų, kurios būtų suteiktos tarp jo ir advokato arba advokato padėjėjo sudarytos rašytinės sutarties pagrindu. Todėl, priešingai nei nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad CPK 96 straipsnio prasme toks proceso dalyvis nėra atleistas nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios susidarė dėl jam teikiamos antrinės teisinės pagalbos.
20. Šių teisės normų sisteminė analizė sudaro pagrindą konstatuoti, jog valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą (taigi ir nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022). Taigi, pagal VGTPĮ 14 straipsnio 11 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nuo žyminio mokesčių išlaidų ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patyrė kita šalis, neatleidžiami.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos 2020 m. rusėjo 4 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1975-7555, 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1975-7555 ir 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1975-209 ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų. Ieškovės atstovas 2023 m. spalio 18 d. pateikė teismui Tarnybos 2023 m. spalio 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.(12.32Mr) PT-9194, kurios duomenimis valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 862,61 Eur. Tuo tarpu atsakovei Tarnybos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2725-12114 ir 2022 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-P-2725-2682 buvo apmokama 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
22. VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalyje (iki 2024 m sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje) nurodyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (VGTPĮ 19 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys buvo tenkintas, taip pat į nurodytų VGTPĮ ir proceso teisės normų nuostatas, daro išvadą, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nėra atleista nuo žyminio mokesčio išlaidų, taip pat išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kuomet šios išlaidos iš jos priteistinos kaip iš pralaimėjusios šalies, siekiant atlyginti kitos bylą laimėjusios šalies, t. y. ieškovės, kuri buvo atleista nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės atstovės paaiškinimus, jog Tarnyba dar nėra pareikalavusi ieškovės apmokėti 50 procentų jai teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jeigu šios išlaidos yra priteisiamos iš priešingos šalies, pripažįstama, kad ieškovei nelieka pareigos sumokėti (grąžinti) 50 procentų šių išlaidų Tarnybai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proceso dalyviams klausimą, nes iš atsakovės ieškovei, turinčiai teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir atleistos tik nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, nebuvo priteistas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, taip pat iš atsakovės valstybei nebuvo priteista 50 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei bei kurias ieškovė turėtų sumokėti pati, jei jos nebūtų priteistos iš atsakovės.
25. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovės patirtų 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėto žyminio mokesčio. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina ir ieškovei iš atsakovės priteistina 27 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir valstybei iš atsakovės priteistina 431 Eur (862,61 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis, tenkanti ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Ieškovei grąžintinas paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 11 Eur žyminis mokestis, kadangi apeliaciniai skundai dėl bylinėjimosi išlaidų (procesinės teisės normų taikymo) žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
tenkinti apeliantės (ieškovės) J. A. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 366,92 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 92 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 431,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.“
Gražinti ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,00 Eur (vienuolika eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas ZM51792. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.