- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1654-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02060-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2283-986/2020 pagal ieškovo J. A. (J. A.) ieškinį atsakovei R. A., dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. A. (J. A.) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovei R. A. prašė nustatyti, kad jis nėra A. A. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus gimimo įraše Nr. 302 (2018 m. spalio 15 d. papildymo įrašas Nr. 140) įrašytus duomenis, kad A. A. tėvas yra J. A. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka sudaryta 2014 m. gruodžio 19 d., o (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. A.. Ieškovui atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad jis nėra biologinis A. A. tėvas. Nurodė, kad dar prieš dukros gimimą atsakovė pradėjo kalbėti apie skyrybas. Būtent tuo metu jis sužinojo, kad atsakovė nėščia. Kadangi jis buvo tolimųjų reisų vairuotojas, retai grįždavo namo, atsakovės nėštumo nepastebėjo. Atsakovės paklausus, kodėl ji slėpė nėštumą, to paaiškinti ji negalėjo. Ieškovas tuo metu net neįtarė, kad vaikas ne jo. Įtarimai dėl to, kad vaikas yra ne jo, kilo tik atsakovei apkaltinus ieškovą smurtu 2019 m. rugsėjo 23 d. Ieškovo nuomone, jo tėvystės nuginčijimas nepažeistų A. A. teisių, nes ji yra vienerių metų amžiaus ir mažai suvokia aplinką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad jis yra vaiko tėvas. Ieškovas visą laiką žinojo apie jos nėštumą, aplinkybės apie tai, kad atsakovė slėpė nėštumą, yra melagingos. Šiuo metu atsakovė su ieškovu kartu negyvena, o 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 200,00 Eur atsakovei ir 21,78 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; grąžino ieškovui 100 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2014 m. gruodžio 19 d. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 19 d. gimimo įraše Nr. 302 tėvais įrašyti ieškovas ir atsakovė. Aplinkybę, kad ieškovo ginčijami duomenys neatitinka tikrovės, ieškovui paaiškėjo tik 2019 m. rugsėjo mėn., todėl nedelsiant (per 7 dienas) kreipdamasis į teismą, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. 2020 m. sausio 3 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0403/19 patvirtino, kad ieškovas nėra biologinis A. A. tėvas. Ieškovas, gyvendamas santuokoje su atsakove, vaiką augino iki 2019 m. gegužės mėn., o išlaikymą vaikui teikė iki 2019 rugsėjo mėn. Šiuo metu ieškovas gyvena atskirai, vaiku visiškai nesirūpina ir išlaikymo jam neteikia.
6. Teismas padarė išvadą, kad dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje šiuo metu emocinio ir socialinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko nebėra, o pats ieškovas išsaugoti tėvystės šiuo metu nebepageidauja, vaikas dėl savo amžiaus (1 metai ir 10 mėnesių), ieškovui gyvenant kartu vaikui buvo 8 mėnesiai, ieškovo nelaiko ir nepažįsta kaip savo tėvo, vaiko ir ieškovo ir socialinis ryšys yra nutrūkęs daugiau nei metai laiko. Teismas nesutiko su institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimais, kad socialinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko nėra.
7. Teismas nustatė, kad galimas A. A. biologinis tėvas nėra žinomas ir galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą nėra aiški, nes atsakovė biologinio vaiko tėvo nenurodė ir tvirtino, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Teismas svarbia aplinkybe byloje laikė tai, kad ieškovas procesą dėl tėvystės nuginčijimo iniciavo dėl tarp jo ir atsakovės kilusio konflikto (galimai panaudoto smurto 2019 m. rugsėjo mėn.), t. y. pats kreipimasis į teismą su ieškiniu niekaip nesusijęs su tarp jo ir dukros tuo metu egzistavusiais santykiais. Ieškovas iki 2019 m. gegužės mėn. materialiai rūpinosi A. A. ir laikė ją savo dukra, t. y. įgyvendino tėvo valdžią.
8. Teismas padarė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas šioje situacijoje neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, susiklosčiusio (nors šiuo metu ir nutrūkusio, tačiau galimo atstatyti) emocinio ir socialinio ieškovo ir vaiko ryšio, dėl ko vaikas patirtų psichologinius išgyvenimus, ir tuo pačiu nesant galimybės nustatyti tikrąjį biologinį tėvą, kuris toliau galėtų pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą bei materialiai išlaikyti.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
9.1. Teismo padarytos išvados dėl vaiko ir ieškovo ryšio prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms;
9.2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad procesą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas iniciavo dėl tarp šalių kilusio konflikto. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreiptasi dėl to, kad atsakovė melavo apie panaudotą smurtą. Kilo įtarimas, kad atsakovės tvirtinimai, jog vaikas gimė neišnešiotas, tik 6 mėnesių (nors tam prieštaravo kūdikio išvaizda, t. y. vaikas buvo visiškai išsivystęs, normalaus ūgio ir svorio) irgi yra melas. Kaimynų užuominos, kad ieškovui išvykus namuose lankosi svetimi žmonės ir vyksta išgertuvės, ieškovą paskatino abejoti tuo, kad A. A. yra jo biologinis vaikas. Ir šias abejones patvirtino DNR ekspertizė;
9.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą kad galima atstatyti tarp ieškovo ir A. A. nutrukusį emocinį ir socialinį ryšį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Šiuo metu A. A. yra 1 metai ir 11 mėnesių. Paskutinį kartą ieškovas bendravo su vaiku 2019 m. gegužės mėnesį, t. y. prieš vienerius metus ir du mėnesius, kai vaikui buvo vos daugiau kaip 8 mėnesiai. Per tą laiką dėl darbo pobūdžio ieškovas vaiką matė tik kelis kartus. Vaikas per tą trumpą bendravimo laiką nespėjo prie ieškovo priprasti kaip prie tėvo, užmegzti artimesnio emocinio ryšio. Vaiko ryšys tarp jo ir ieškovo nesusiformavo. Ieškovas bendravo su vaiku iki tol, kol buvo teigiama, kad jis yra vaiko tėvas. Nuo 2019 m. rudens ieškovas su vaiku nebendrauja, jo neišlaiko, o gavęs DNR tyrimo atsakymą, nejaučia jokio emocinio ryšio vaikui. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias aplinkybes, kai per ilgą bylos nagrinėjimo laiką ieškovo buvusio emocinio ir socialinio ryšio su vaiku nebeliko;
9.4. Teismas neįvertino, kad tarp ieškovo ir vaiko egzistuojančio socialinio ryšio neįžvelgė ir institucija, teikianti išvadą byloje, kuri nurodė, kad tėvystės nuginčijimas neturėtų sukelti psichologines pasekmes, nes vaikas yra mažo amžiaus;
9.5. Teismas neįvertino, kad ieškovo ir vaiko motinos R. A. santykiai yra blogi ir nėra vilčių, kad jie pagerėtų. Šiuo metu teismui pateiktas R. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Ateityje vaikui neteks gyventi šeimoje kartu su ieškovu. Tai, kad vaiko motina neketina suteikti ieškovui galimybės bendrauti su vaiku, laiko, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra emocinio ryšio, galima daryti išvadą, kad ji neketina tęsti bendro gyvenimo. Laikui bėgant ir ieškovui su vaiku nebendraujant, juo nesirūpinant, nelieka jokių galimybių atstatyti nutrūkusio emocinio ir socialinio ryšio;
9.6. Teismas, atmetęs ieškinį, nesiekė užtikrinti vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, nesiekė apginti jo intereso pažinti savo biologinį tėvą, būti jo globojamu. Ieškovas nemano, kad atsakovė nežino kas yra biologinis A. A. tėvas;
9.7. Priimtas teismo sprendimas yra dviprasmiškas. Tą įrodo aplinkybė, kad teismas nebuvo visiškai apsisprendęs kokią poziciją šioje byloje užimti. Sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad ieškinys visiškai tenkintinas, dėstomi motyvai taip, lyg ketinta ieškinį tenkinti, tačiau vėliau ieškinys atmestas, nepateikiant tam svarių argumentų. Be to, nuolat yra painiojamos šalių procesinės padėtys. Net ir rezoliucinėje dalyje ieškovas įvardijamas kaip atsakovas.
10. Atsiliepimo į apeliacinius skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. A. ieškinio pareiškimas dėl tėvystės nuginčijimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 2014 m. gruodžio 19 d. Atsakovė R. A. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą A. A.. Ieškovas J. A., būdamas atsakovės sutuoktinis, 2018 m. rugsėjo 19 d. vaiko gimimo akto įraše buvo įrašytas vaiko tėvu. Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė ilgą laiką slėpė nėštumą, o kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir retai grįždavo namo, atsakovės nėštumo nepastebėjo. Atsakovė dar prieš dukros gimimą pradėjo kalbėti apie skyrybas, dėl ko kreipėsi teisinės pagalbos. Įtarimai, kad vaikas ne jo kilo 2019 m. rugsėjo 23 d. po to, kai buvo atsakovės nepagrįstai apkaltintas smurtu bei šeimos dokumentų aplanke rado dokumentus, liudijančius atsakovės siekį dar iki vaiko gimimo nutraukti santuoką. Nuo šio momento gyvena atskirai, o 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovas su ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje paskyrus DNR ekspertizę, teismo medicinos specialisto išvadoje 2019-12-04 – 2019-12-23 Nr. 0403/19 nurodoma, kad J. A. nėra biologinis A. A. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.
Dėl tėvystės nuginčijimo
14. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu.
15. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).
16. Ieškovas nurodęs, kad jam kilo įtarimai, jog vaikas ne jo 2019 m. rugsėjo 23 d. po tarp šalių įvykusio konflikto, o ieškinio pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs.
17. Apeliantas J. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nurodo, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms dėl vaiko ir ieškovo ryšio. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad galima atstatyti tarp ieškovo ir A. A. nutrūkusį emocinį ir socialinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažas, apelianto nuomone, tėvystės nuginčijimas neturėtų sukelti jam jokių psichologinių pasekmių.
18. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
19. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).
20. Teismo medicinos specialisto išvadoje 2019-12-04 – 2019-12-23 Nr. 0403/19 nurodoma, kad J. A. nėra biologinis A. A. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., t.y. nuo to momento, kuomet tarp šalių kilo konfliktas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra ne tik biologinio santykio, bet ir socialinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra emocinio ir socialinio ryšio, A. A. ieškovo J. A. nelaiko ir nepažįsta savo tėvu, nes šalys daugiau kaip metai laiko gyvena atskirai, be to, atsakovas vaiku nesirūpina ir jam išlaikymo neteikia. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. A. 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškinio pareiškimu dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. e2-2493-1116/2020). Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi byla sustabdyta kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2283-986/2020. Ieškovas nurodęs, kad jo ir atsakovės R. A. santykiai yra blogi ir nėra vilčių, kad jie pagerėtų, todėl ir ateityje vaikui neteks gyventi šeimoje kartu su ieškovu.
21. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai buvo susiformavę, atsakovė tvirtindama, kad ieškovas yra jos vaiko tėvas, kito, galimai biologinio tėvo nenurodė, todėl teismo nuomone, tėvystės nuginčijamas šioje situacijoje negali būti ginamas, nes neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikas patirtų psichologinius išgyvenimus ir nėra galimybės nustatyti tikrąjį biologinį tėvą, kuris galėtų pasirūpinti vaiku.
22. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ieškovas nėra A. A. biologinis tėvas, tarp ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai nutrūkę ir ieškovas neketina šio ryšio atkurti, be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus ir tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: nustatyti, kad ieškovas nėra A. A. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus gimimo įraše Nr. 302 (2018 m. spalio 15 d. papildymo įrašas Nr. 140) įrašytus duomenis, kad A. A. tėvas yra J. A..
23. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju negali būti ginčijama tėvystė dėl to, kad nėra galimybės nustatyti tikrąjį biologinį vaiko tėvą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o apeliacine tvarka vertinamu atveju tokios išvados padaryti negalima.
24. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Logiška manyti, kad vaikas turi biologinį tėvą ir tik pati atsakovė, jei laikytųsi sąžiningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo išlaikymo. Šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiškus tikrojo tėvo ir vaiko ryšius, nei socialinės tėvystės nustatymas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą. Apeliacinį skundą pripažinus pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose
26. Ieškinį patenkinus, ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
27. Ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 10), už ekspertizę - 377 Eur (b. l. 65), už ieškinio pareiškimo surašymą patyrė 570 Eur atstovavimo išlaidų, o už atstovavimą teisme – 250 Eur ( t. 1, b. l. 73, 74). Iš viso ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1477 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (t. 2, b. l. 5, 6).
29. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
30. Be to, iš atsakovės priteisiamos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
31. Kadangi ieškovas patikslintą ieškinį be pagrindo antrą kartą apmokėjo 100 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 66), todėl permokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. A. a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus gimimo įraše Nr. 302 (2018 m. spalio 15 d. papildymo įrašas Nr. 140) įrašytus duomenis, kad A. A. tėvas yra J. A..
Priteisti iš atsakovės R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 1477 Eur ( vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 21,78 Eur išlaidų valstybei, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme ir 5,19 Eur išlaidų valstybei, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Grąžinti J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 14 d. sumokėtą 100 Eur ( vieno šimto eurų) žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.