Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Metadona“ atstovams direktoriui D. L., advokato padėjėjai Indrei Jocytei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Logistics“ atstovui advokatui Martynui Duksai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Metadona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Logistics“ dėl sumokėto avanso sugrąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rudžada“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovė iš atsakovės gavo komercinį pasiūlymą dėl lengvojo automobilio „Ford Transit“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo.

2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pervedė atsakovei 3 085,50 Eur avansinę įmoką į UAB „RNDV Logistics“ komerciniame pasiūlyme nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – pradinė įmoka už automobilį (duomenys neskelbtini).

AB „Swedbank“ 2020 m. rugsėjo 29 d. parengė trišalę lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ dėl automobilio „Ford Transit“ išpirkimo sąlygų ir tvarkos, kurią 2020 m. spalio 1 d. išsiuntė atsakovei ir kvietė ją atvykti pasirašyti sutartį į padalinį. Taip pat pridėta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė būtų pardavusi UAB „Swedbank lizingas“ transporto priemonę. Atsakovė sutarties nepasirašė.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 3 085,50 Eur avansinės įmokos priteisimo iš atsakovės, nurodydama, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovei neįvykdžius prievolės, t. y. neperdavus daikto – automobilio, ji įgijo teisę prašyti atsakovės grąžinti už automobilį sumokėtą avansą. Atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus bei teismo posėdyje ieškovė teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai prikimo–pardavimo santykiai, jai (ieškovei) akceptavus pateiktą atsakovės ofertą – komercinį pasiūlymą, sumokant avansą. Atsakovė teigia, kad komercinio pasiūlymo pateikimas buvo skirtas tik tam, kad ieškovė galėtų jį pateikti bankui dėl automobilio lizingavimo galimybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau) CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė ketino parduoti lengvąjį automobilį „Ford Transit“. Ieškovė, ketindama įsigyti minimą transporto priemonę, atvyko jos apžiūrėti bei dėl automobilio pirkimo bendravo su atsakovės darbuotoju A. V.. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad įmonės darbuotojas A. V. buvo įgaliotas bendrauti su klientais pardavimų klausimais, jam buvo suteikta teisė teikti komercinius pasiūlymus. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad abi šalys žinojo, jog parduodamas automobilis yra lizinguojamas bei kad atsakovė dėl automobilio įsigijimo ketina kreiptis į banką dėl automobilio lizingo sutarties. Taigi šalys, iki galimo sandorio sudarymo vedė derybas dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, atsakovė elektoriniu paštu 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą, nurodydama, jog siunčia komercinį pasiūlymą bei techninio paso kopiją, taip pat nurodydama, kad to bankui turėtų užtekti. Minėta, jog pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės komercinio pasiūlymo matyti, jog jis yra skirtas konkrečiai ieškovei, jame nurodyta parduodamo automobilio markė, pagaminimo metai, techniniai duomenys, kaina. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, jog atsakovė ketino parduoti automobilį, jog ieškovės atstovas buvo atvykęs apžiūrėti automobilio, taip pat, kad ieškovės atstovas aptarė galimas automobilio įsigijimo sąlygas su atsakovės įgaliotu asmeniu, vertinant tai, kad komerciniame pasiūlyme yra aiškiai nurodytas parduodamas daiktas bei jo kaina, darytina išvada, kad atsakovės komercinis pasiūlymas yra pakankamas jį identifikuoti kaip ofertą (CK 6.167 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl atsakovės teiginių, kad komercinis pasiūlymas negalėjo būti vertintinas kaip oferta, nes jame nurodyti neteisingi automobilio pagaminimo metai, pažymėtina, jog tai, kad komerciniame pasiūlyme vietoj 2018 m. gruodžio 20 d. pagaminimo metų nurodyti 2020 m. gruodžio 20 d. pagaminimo metai, nesudaro pagrindo abejoti, kad atsakovė neketino ar nesiūlė parduoti automobilio, dėl kurio buvo derėtasi su ieškove ir kurio techninio paso duomenys buvo pateikti kartu su komerciniu pasiūlymu. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tai, jog komercinis pasiūlymas nebuvo galutinis dokumentas sandoriui įforminti, klaidingai nurodyti duomenys nevertinti kaip esminė sąlyga, dėl kurios oferta būtų neidentifikuojama ar daranti ją negaliojančia (CPK 185 straipsnis).

Atsakovės teigimu, ji negalėjo parduoti transporto priemonės be jos savininko, t. y. UAB „Luminor lizingas“ leidimo, kuriam priklauso transporto priemonė „Ford Transit“, o ji (atsakovė) yra tik valdytoja. Šiuo atveju pastebėtina, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė turėjo pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu, t. y. kad atsakovė, teigdama komercinį pasiūlymą, veikė be transporto priemonės savininko žinios. Kita vertus, ieškovę ir atsakovę siejo ikisutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai ir aplinkybė dėl atsakovės įgalinimų sudaryti pagrindinę sutartį galėjo būti sprendžiama tolimesniame derybų etape. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovės teiginiai, kad ji negalėjo parduoti automobilio, nepaneigė tos aplinkybės, kad ieškovei buvo pateikta oferta apie ketinimą sudaryti pirkimo– pardavimo sutartį (CK 6.167 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.173 straipsnis nustato, kad akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. į atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytą banko sąskaitą pervedė 3 085,50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – pradinė įmoka už automobilį (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną ieškovę elektroniniu laišku informavo, kad pervedė pradinę įmoką, kad praktiškai susidėliojo viską su banku bei, kad dar tą pačią dieną ar ryt ryte turėtų gauti pasirašyti sutartį, o po to ir ieškovė. Taigi ieškovės pinigų sumokėjimo atsakovei faktas vertintinas kaip atsakovės gauto pasiūlymo akceptas (CK 6.173 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė nurodo, kad ieškovės pinigų pervedimo negalima vertinti kaip akcepto, kad tai yra priešpriešinė oferta, kadangi komerciniame pasiūlyme nebuvo numatytos atsiskaitymo sąlygos, nebuvo numatyta galimybė atsiskaityti už transporto priemonę dalimis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).

Šiuo atveju nepaisant to, kad komerciniame pasiūlyme nebuvo numatyta galimybė už transporto priemonę mokėti dalimis, vertintinos kitos aplinkybės, iš kurių spręstina apie šalių ketinimą sudaryti / nesudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Kaip minėta, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė dėl transporto priemonės įsigijimo ketina kreiptis į banką lizingo sutarties sudarymui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad jų įmonė turi patirties pirkdama bei parduodama transporto priemones, todėl darytina išvada, kad žinojo, kaip yra sudaromos lizingo sutartys, ir kad sudarant lizingo sutartį klientas bankui turi pateikti duomenis apie pradinio įnašo už daiktą sumokėjimą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo suvokti, kad dalinis kainos apmokėjimas yra ieškovės akceptas į jos ofertą. Juo labiau, kad ieškovės elektroniniame laiške buvo aiškiai nurodyta, kad yra pervesta pradinė įmoka ir bankas suteiks likusią kredito sumą automobilio įsigijimui. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigė, kad jie teikia daug komercinių pasiūlymų ir jie negali galioti neribotą laiką, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad susirašinėjimas tarp šalių prasidėjo 2020 m. rugsėjo 18 d., kai elektroniniu laišku buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, ieškovė dalinį mokėjimą atliko 2020 m. rugsėjo 28 d. Vertinant tokius duomenis, darytina išvada, kad buvo operatyviai reaguota į pateiktą ofertą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teismas ne kartą siūlė byloje apklausti tiesiogiai derybose dalyvavusį asmenį – A. V., tačiau šalys tokia galimybe nesinaudojo. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys žinojo, jog ieškovė kreipsis į banką dėl automobilio lizingavimo, vertinant tai, kad atsakovė, kaip pati nurodė, yra patyrusi tokio pobūdžio sandoriuose, labiau tikėtina, kad šalys buvo sutarusios dėl avansinio mokėjimo, kol bankas pateiks galutinę sutartį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju vertintinas ir šalių elgesys po dalinio apmokėjimo už automobilį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė negavo ieškovės pervesto dalinio mokėjimo. Atsakovė nurodė, kad ji komerciniame pasiūlyme klaidingai nurodė savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, t. y. buvo nurodyta trečiojo asmens atsiskaitomoji sąskaita, todėl ji negavo ieškovės atlikto mokėjimo, tačiau ji siekė kompromiso ir siūlė ieškovei įsigyti automobilį su nuolaida. Taigi pačios atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji siekė sudaryti sandorį, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. komerciniu pasiūlymu siūlė parduoti ieškovei automobilį, ir tikėtina sandoris būtų įvykęs iki galo, jeigu ieškovės sumokėtas avansas būtų pasiekęs atsakovę. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė klaidingai nurodė savo sąskaitos numerį, negali turėti neigiamos įtakos sąžiningam ieškovės elgesiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, ketindama įsigyti automobilį, kreipėsi į atsakovę, su ja vedė derybas ir gavusi komercinį pasiūlymą pervedė atsakovei dalinį apmokėjimą už automobilį į komerciniame pasiūlyme nurodytą sąskaitą. Taigi, ieškovei, priėmus atsakovės ofertą, pervedant dalinį apmokėjimą už automobilį, tačiau atsakovei ne dėl ieškovės kaltės nesudarius automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė įgijo teisę prašyti grąžinti atsakovei sumokėtą 3 085,50 Eur avansą, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 3 085,50 Eur (CK 6.167 straipsnio 1 dalis 6.173 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti atlyginti 266 Eur nuostolius, kuriuos sudaro lizingo sutarties sudarymo mokestis.

Kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad atsakovė pateikė ieškovei ofertą (komercinį pasiūlymą) transporto priemonei įsigyti, kurią ieškovė akceptavo. Kaip matyti iš atsakovės komercinio pasiūlymo, jame nėra numatytų sąlygų, kad atsakovė automobilį parduos tik tokiu atveju, jeigu ieškovė automobilio pirkimui sudarys lizingo sutartį su lizingo įmone. Taigi ieškovė buvo laisva pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti už įsigyjamą prekę. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Minėta, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245–6.249 straipsniuose. Šiuo atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir apibendrinant konstatuotina, kad tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 266 Eur nuostolių atlyginimo nėra pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai ir argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 1 877,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis ir 1 839,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atsakovė patyrė 1 431,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Iš dalies (92,67 proc.) tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 739,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 104,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 19 d. preliminarų teismo sprendimą pakeisti ir jį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Metadona“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Logistics“ 3 085,50 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt penkių eurų penkiasdešimties centų) avansinį mokėjimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 085,50 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt penkių euro penkiasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 739,60 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt devynių eurų šešiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Logistics“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Metadona“ 104,95 Eur (vieno šimto keturių euro devyniasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.