- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- 1-1410-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46668-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- G. Š., Baudžiamojo
- Advokatai
- Eglė Mockienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), sukūręs šeimą, dirbantis UAB „S. L.“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent:
2024-11-29 apie 5.10 val., vairavo automobilį „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet ties pastatu, Sėlių g. 38, Vilnius, atsitrenkus į elektros stulpą ir dėl eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam buvo nustatytas ne mažesnis kaip 1,82 promilių girtumo laipsnis.
Tokiais veiksmais G. Š. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. Š. kaltę pripažino ir parodė, kad po įvykio alkoholio nebevartoja, iki jo, vartojo minimaliai, nes palaiko sveiką gyvenimo būdą. Tą dieną sulaukė skambučio iš draugo, kuris paprašė jį paimti. Jis planavo po (duomenys neskelbtini) vykti namo ilsėtis, tačiau sutiko su draugo prašymu ir nuvyko į „Radisson Blu“ viešbutį. Iš pradžių alkoholio nevartojo, tačiau pamatęs, jog draugas gerai leidžia laiką ir yra gerai nusiteikęs, „užsikrėtė“ šia emocija bei nusprendė išgerti koktelių, išgėrė apie 4–5 taures. Po to planavo pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis ir taip grįžti namo, tačiau išsikviesti pavėžėjo nepavyko. Tada nutarė važiuoti savo automobiliu, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, nes paprasčiausiai to neprisimena. Prisimena tik tą momentą, kai atsitikus eismo įvykiui, automobilyje iššovė oro pagalvės. Nurodė, kad jis yra lizingo gavėjas, o vairuotas automobilis priklauso bankui. Savo veiksmus vertina kritiškai. Prašo teismo skirti jam laidavimą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos sesers V. G. atsakomybėn. Kadangi juos sieja artimas brolio ir sesers ryšys, o ir be to, jiedu gyvena šalia vienas kito. Sesuo – nepriekaištingos reputacijos žmogus, priima sprendimus atsakingai, pasižymi išmintingumu, todėl iškilus sunkumams, jis visada gali su seserimi pasitarti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis G. Š. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Žemesnės instancijos teismas
2024-12-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo G. Š. parodymai, kad automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „S. L.“, tačiau jis yra šio automobilio valdytojas. Jo gyvenimo būdas yra aktyvus, sportuoja, alkoholį vartoja labai retai. 2024-11-29 apie 1 val., nakties atvažiavo pasiimti draugo U. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“, Konstitucijos pr. 20, Vilnius, kad parvežti jį namo. Tačiau jam atvykus anksčiau minėtu adresu, draugas buvo kazino, ten lošė, jam labai puikiai sekėsi ir jis jo vis prašė dar šiek tiek palaukti. U. laukė, U. sekėsi lošti, nuotaika buvo gera, jis vaišino visus kokteiliais. Pradžioje laukdamas U. nevartojo alkoholio, nusipirko mineralinio vandens, tačiau po pusvalandžio nusprendė pasidžiaugti draugo sėkme, užsikrėtė jo gera nuotaika, nusprendė, kad namo grįš taksi ir išgėrė kokteilių (pavadinimo neatsimena, kiek kokteilių išgėrė, taip pat nepamena). Jau buvo susitarę, kad jis U. namo neveš, kadangi buvo išgėręs kokteilių, kad grįš taksi. Apie 5 val. nusprendė vykti namo, nuėjo į rūbinę apsirengti, jiems besirengiant prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė kaip taksi vairuotojas, sakė, kad gali juos parvežti namo. Jie sutiko, nuėjo į jo automobilį (markės neatsimena), automobilyje buvo visa reikiama įranga, kaip įprastame „Bolt“ taksi. U. atsisėdo priekyje, jis gale. Tuomet taksi vairuotojas jiems paaiškino, kad jie dabar sėdėdami automobilyje turi per programėlę užsisakyti taksi, jis iš karto patvirtins jų kvietimą ir juos nuveš jų nurodytais adresais. Jis pabandė užsakyti taksi per „Bolt“ programėlę, tačiau jam nepavyko, bandė bent kelis kartus užsakyti, tačiau nesėkmingai. Toliau atrodo, jog nieko neatsimena, tik atsimena iššovusias jo automobilio oro pagalves. Neatsimena, kaip atsidūrė savo automobilyje ir kaip nusprendė sėsti už vairo būdamas neblaivus. Pats šią situaciją vertina kritiškai, džiaugiasi, kad ši klaiki situacija baigėsi kiek įmanoma geriausiai, kad nėra nukentėjusiųjų. Yra pavyzdingas, niekada nevairuoja būdamas neblaivus, labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką (b. l. 92).
2024-11-29 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. M. parodymai, kad 2024-11-29 apie 5.14 val., vaikščiojo Vilniuje, Sėlių g., ir staiga išgirdo kažkokį garsą. Priėjusi prie namo, esančio 38 numeriu, pamatė, kad automobilis „VW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsitrenkęs į elektros stulpą. Prie automobilio stovėjo du vyrai. Vienas iš jų atrodė labai prastai ir sėdėjo ant šaligatvio. Priėjo prie jo ir paklausė, ar reikia kviesti greitąją pagalbą. Jis atsakė, kad pagalbos reikia, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuo vyrų alkoholio kvapo nejuto, nes nebuvo priėjusi pakankamai arti. Ar kuris nors iš jų buvo apsvaigęs, pasakyti negali, nes nepastebėjo jokių požymių. Pačio momento, kai automobilis atsitrenkė į stulpą, nematė. Vėliau į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, kuris užrašė jos duomenis ir leido jai eiti namo. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali (b. l. 41).
2025-01-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo U. S. parodymai, kad G. Š. yra jo draugas, su juo yra pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metus. 2024-11-28 vakare žaidė pokerį „Olympic casino“, adresu Konstitucijos pr. 20, Vilnius, o G. buvo (duomenys neskelbtini), kadangi jis turi savo (duomenys neskelbtini). Jiems susiskambinus taip gavosi, kad G. atvažiavo pas jį į kazino. Nuo pat pradžių G. nevartojo alkoholinių gėrimų, jis gėrė vienas (vartojo alų, kokteilius). Pažaidus pokerį perėjo žaisti prie ruletės, jam labai gerai sekėsi, todėl užtruko ilgiau nei planavo, o G. sutiko jo palaukti. Po maždaug valandos G. pradėjo taip pat vartoti alkoholinius gėrimus, o būtent kokteilius. Po kurio laiko, kai jau nusprendė važiuoti namo, nežino iš kur, bet atsirado asmuo, kuris prisistatė taksistu ir teigė, jog gali juos parvežti namo. Atsisėdus į taksi automobilį, dar kurį laiką bandė per programėlę užsakyti taksi, tačiau jiems niekaip nepavyko jo užsakyti, vis atšaukdavo jų kelionę. Toliau neatsimena, kaip jie su G. iš vis atsidūrė jo automobilyje, atsimena jau tik tą momentą, kada iššoko automobilio oro pagalvės ir buvo padarytas eismo įvykis. Automobilį vairavo G., jis sėdėjo keleivio vietoje. Po eismo įvykio, kai G. įvažiavo į elektros stulpą, jie išlipo abu iš automobilio, prie jų priėjo moteris, kuri paklausė, ar reikia iškviesti policiją ar greitąją, tačiau G. atsakė, kad jau iškviesta. Po kelių minučių atvyko greitoji, apžiūrėjo jį ir pasakė, kad reikėtų dėl visa ko nuvažiuoti į ligoninę. Kai jį nuvežė į ligoninę, jam pasakė, kad jam reikės kažką peršviesti, tačiau jis pasakė, kad jam nieko neskauda ir nieko peršviesti jam nereikia, todėl išvyko iš ligoninės neapžiūrėtas gydytojų. Jokių sužalojimų jis nepatyrė, po poros dienų nuo įvykio lankėsi sporto klube, todėl tikrai mano, jog sužalojimų jokių patyręs nebuvo. Kiek pamena, G. po sukelto eismo įvykio nenukentėjo, padaryta žala buvo tik automobiliui ir elektros stulpui. Daugiau apie įvykį jokių reikšmingų aplinkybių neatsimena ir nurodyti negali (b. l. 44).
2025-01-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje tyrėju. 2024-11-29 dirbo su minėto skyriaus vyriausiuoju patruliu D. V.. 2024-11-29, apie 5.18 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu Sėlių g. 38, Vilnius, kur buvo žinoma, kad skambino „ecall“, niekas nekalba, galimai eismo įvykis, lengvasis automobilis „VW multi-Color“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivių skaičius 4. PGT, GMP, policija informuoti. Gauti dar keli pranešimai, kad automobilis atsitrenkė į stulpą, galimai vairuotojas neblaivus, vairuotojui šoko būsena, akivaizdžių traumų nėra. Jiems atvykus minėtu adresu, prie automobilio „VW“ stovėjo 2 vyrai, iš kurių vienas buvo automobilio vairuotojas G. Š., kuris paaiškino, kad nesuvaldė automobilio. Šalia jo stovėjo keleivis, kaip nustatė U. S., kurio paklausus, ar reikia greitosios medicinos darbuotojų pagalbos, šis iš karto pasakė, kad pagalba nereikalinga. G. Š. iš karto pasisakė, jog vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau galvojo, jog yra blaivus, jautėsi gerai. Pirmu pūtimu G. Š. nustatytas 1.92 prom. neblaivumas. Antru pūtimu nustatytas 1.86 prom. neblaivumas. G. Š. pasakojo, kad norėjo iš pat pradžių važiuot su taksi, bandė užsakyti per programėlę, tačiau pagalvojo G. Š., jog gerai jaučiasi ir turėjo nuvežti U. S. namo, todėl atsisėdo važiuoti. Pradžioje G. Š. nesutiko su antro pūtimo rezultatais, teigė, jog vyks priduoti kraujo, tačiau vėliau atsisakė vykti duoti kraujo. Įvykio vietoje buvo ir pranešėja, kuri pateikė savo duomenis, juos užsirašė, kiek žino, kolega vėliau pranešėją apklausė. Įvykio vietoje elektros stulpas kabėjo, buvo iškviesta tarnyba, atsakinga už elektros stulpus, jam išvykus iš įvykio vietos (apie 6 val., kadangi baigėsi darbo laikas ), elektros stulpas dar nebuvo sutvarkytas. (b. l. 48).
2024-11-29 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ROIK: 0124000738952, atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2024-11-29, 5.25 val,. adresu Sėlių g., Vilnius, ties pastatu Nr. 38, G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį būdamas neblaivus, kai alkotesterio „Drager“ pagalba 2024-11-29, 5.30 val., pirmu pūtimu nustatytas 1,92 prom. neblaivumas, 2024-11-29, 5.51 val., antru pūtimu nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Kartu su G. Š. važiavo U. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurį GMP 0801 išvežė į „RVUL“ tolimesnei asmens apžiūrai atlikti. G. Š. paminėjo, kad prieš atsisėsdamas už vairo, alkoholį vartojo prieš 3 val., gėrė pora kokteilių. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „VW iq4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvietimo stulpas Nr. 1400/2, kelio ženklas Nr. 534 . Eismo įvykio metu liudininkų, kurie matė eismo įvykį, nėra, A. Š. įteiktas šaukimas į Vilniaus AVPK 1 PK. Įvykis perduotas V1761 ekipažui (b. l. 11).
2024-11-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su tyrėju V. G., 2024-11-29, apie 6.16, iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Vilnius, Sėlių g. 38, kad skambino „Ecall“, niekas nekalba, galimai eismo įvykis. Lengvasis automobilis „VW multi-Color“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad elektros stulpas yra užvirtęs ant transporto priemonės VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei elektros stulpas buvo pavojingai pasviręs ant važiuojamosios kelio dalies, todėl buvo įvykio vieta – aptverta STOP juosta. Vietoje taip pat buvo ekipažas VI741, kurie buvo surinkę visą pirminę informaciją. Automobilis išvežtas saugojimui į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21. U. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į RVUL apžiūrai, tačiau asmuo iš gydymo įstaigos pasišalino. Dėl techninių kliūčių iš EĮIS bazės nepavyko ištraukti ketvirto lapo, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie eismo įvykį ir informacija apie eismo įvykio dalyvius. Įformintas eismo įvykis: 07-24-9633311. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46668-24 (b. l. 12).
2024-12-19–2024-12-20 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,ch02_20241129051200“. Įrašo data 2024-11-29, laikas 05:12:00 val.. Įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše matoma gatvė, kelias, kuriuo važiuoja transporto priemonės. Pagal įraše matomą laiką yra tamsus paros metas.
Vaizdo įrašo laiku 05:12:39 val. matomas važiuojantis automobilis iš dešinės pusės į kairę. Automobiliui pravažiavus dešinėje pusėje esančią pėsčiųjų perėją su greičio mažinimo kalniuku, matomos iš automobilio ant važiuojamosios dalies žiežirbos. Netrukus automobilis atsitrenkia į kitoje kelio pusėje esantį elektros stulpą ir, automobiliui pravažiavus pėsčiųjų perėją su greičio mažinimo kalniuku, automobilis šiek tiek pakyla į viršų. Toliau automobiliui sustojus, matomas šešėlis, kad iš automobilio kažkas išlipa iš kairės ir dešinės pusės. Toliau matoma moteris ( <...> ), einanti iš kairės pusės (arčiau filmuojančios kameros). Netrukus moteris eina link automobilio, prie automobilio matomi du asmenys, einantys link moters. Vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai G. Š., eina link automobilio apsižiūrėti, tuo tarpu vyrukas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai U. S. eina ant šaligatvio (arčiau filmuojančios kameros). Toliau matomas dar vienas vyriškis (<...>), kuris prieina prie G. Š. ir U. S.. Netrukus U. S. atsisėda ant kelkraščio. Vaizdo įrašas baigiasi.
Iš vaizdo įrašo padarytos nuotraukos, kurios pridėtos prie apžiūros protokolo.
Vaizdo įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 53–55).
2025-01-09 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriam fiksuota, kad bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūrimas pranešėjos E. M. skambučio į BPC garso įrašas.
Apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „2024-11-29 05-14-23 (duomenys neskelbtini)“. BPC skambučio įrašo data 2024-11-29; laikas 05:14:23 val.. Garso įrašo trukmė 1.51 min. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą Windows Media Player. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau - BPC) pokalbis su pranešėja, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai E. M..
BPC: vienas vienas du.
E. M.: labas rytas. BPC: labas rytas.
E. M.: čia ką tik įvyko avarija. Sėlių.
BPC: yra nukentėjusiųjų?
E. M.: nu jo, žmogui bloga labai.
BPC: mhm.
E. M.: Sėlių 38, Viešpats, mašina į elektros stulpą atsitrenkė.
BPC: palaukit. Sėlių?
E. M.: ir elektros stulpas.
BPC: Sėlių?
E. M.: Sėlių 38.
BPC: gerai, ten vienas automobilis ar kaip.
E. M.: vienas automobilis bet /nesuprantamas žodis/ ant elektros stulpo, elektros stulpas yra nusviręs.
BPC: mhm nuviręs aha.
E. M.: aha.
BPC: o žmogus neprispaustas automobilyje?
E. M.: ne ne (kalbasi su kitu asmeniu: - Jūs tik dviese sakykite? Kitas asmuo: - Mes dviese). Dviese jo /nesuprantamas žodis/ jo.
BPC: abudu /nesuprantamas žodis/ aha, pasakykit markę ir valstybinį.
E. M.: O Viešpatie, palaukite. Telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ,,Volgswagen“.
BPC: aha, tik vienam žmogui reikia greitosios?
E. M.: jo (kalbasi su kitu asmeniu: - o jums reikia greitosios? Kitas asmuo: - Ne.) /nesuprantami žodžiai/.
BPC: o ten vyrui moteriai, kam reikia?
E. M.: du vyrai, bet dėl visa ko, gal ir antram reikėtų.
BPC: jo, bet turi tam, kuriam reikia kiek metų?
E. M.: (kalbasi su kitu asmeniu: - kiek metų vyrui, kuriam bloga?).
BPC: maždaug? Jisai sąmoningas? Kas?
E. M.: ne žinokit, kad nesąmoningas. (Kalbasi su kitu asmeniu: - o jums skauda ką nors? Kitas asmuo: - (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) metai.
BPC: mhm.
E. M.: (girdimas moteriškas balsas: - skauda ką nors, galvą, ar koją, ką skauda sakykit?), nieko žinokit, kažkaip tai nešneka. /nesuprantamas žodis/ dejuoja.
BPC: bet jisai žiūri į jus?
E. M.: ne, į mane nežiūri.
BPC: ar kvėpuoja nežinot?
E. M.: kvėpuoja, tikriausiai išgėręs, nežinau.
BPC: jūs ten palauksit, ar ne?
E. M.: nu stoviu, laukiu su šunim.
BPC: gerai, jūsų vardas pavardė?
E. M.: ( kalbasi su kitu asmeniu: - važiuokit, dar aš palauksiu). E. M..
BPC: pakartokit prašom.
E. M.: E. M..
BPC: gerai, mes tada informuojam ir policiją, ir greitąją. Aha laukit prašom.
E. M.: gerai. Laukiam.
BPC: ačiū.
E. M.: (kalbasi su kitu asmeniu: - važiuokit važiuokit). Garso įrašas baigiasi. Garso įrašo pabaiga (b. l. 61–62).
2024-12-31 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūrimi pranešėjų skambučių iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)į BPC garso įrašai. Apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas ( ID 92326892742, skambučio pradžia 2024-11-29 05:25:50 (1)“. Skambučio įrašo data – 2024-11-29, laikas – 05:25:50 val.. Garso įrašo trukmė – 1 minutė 10 sekundžių. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Jis atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą „Windows Media Player“. Paleidus garso įrašą, girdimas Bendrojo pagalbos centro (<...>) darbuotojos pokalbis su pranešėju (<...>):
BPC: Vienas vienas du.
Pranešėjas: Nu, laba ryta.
BPC: Labas rytas.
Pranešėjas: Sėlių 38, labai didelė avarija.
BPC: Kiek automobilių susidūrė?
Pranešėjas: Vienas. Čia elektros stulpai sulaužyti ir taip toliau... Ir du vyrukai stovi.
BPC: Ten blaivus ar neblaivus vairuotojas, nežinot?
Pranešėjas: Žinokit, nežinau. Ketvirtame aukšte gyvenu, pro langą tik matosi vaizdas.
BPC: Koks ten automobilis – nematot?
Pranešėjas: Nepasakysiu, žinokit, tiksliai. Beveik nieko nematau.
BPC: Sėlių gatvė – ties kuria vieta maždaug ta avarija?
Pranešėjas: Sėlių 38.
BPC: Gerai, informavau. Jūsų vardas, pavardė?
Pranešėjas: K. Š.
BPC: Greitosios, nežinote, nereikia?
Pranešėjas: Nu, nežinau. Vyrukai stovi ten, lygtais išlipę iš mašinos.
BPC: Gerai, supratau. Informuojam policiją, ačiū. Garso įrašo pabaiga.
Apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas ( ID 92326892742, skambučio pradžia 2024-11-29 05:26:38 ) (1)“. Skambučio įrašo data – 2024-11-29, laikas – 05:26:38 val. Garso įrašo trukmė – 1.30 min. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Jis atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą „Windows Media Player“. Paleidus garso įrašą, girdimas Bendrojo pagalbos centro (<...>) darbuotojos pokalbis su pranešėju (<...>):
BPC: Vienas vienas du.
Pranešėjas: Laba diena, ar turite pranešimą, kad Sėlių gatvėje eismo įvykis didelis?
BPC: Sėlių gatvėje?
Pranešėjas: Taip.
BPC: Pranešimas yra. Kokie automobiliai susidūrė?
Pranešėjas: Vienas automobilis – „Volkswagen ID.4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į elektros stulpą. Stulpas yra pasviręs, krentantis.
BPC: Taip, pranešimas jau yra toks. Jūs laukiate vietoje?
Pranešėjas: Yra kitas žmogus, kuris laukia. Jisai pabus vietoje. Ir vairuotojas yra.
BPC: O nukentėjusiųjų yra?
Pranešėjas: Nu, vairuotojas sako, šoko būsenoje daugiau.
BPC: Vyras ar moteris?
Pranešėjas: Vyras.
BPC: Apytiksliai kokio amžiaus?
Pranešėjas: Apie (duomenys neskelbtini).
BPC: Šoko būsena. Ten kažkokių traumų akivaizdžių nėra?
Pranešėjas: Akivaizdžių – ne. Stovi.
BPC: Gerai.
Pranešėjas: ( Pranešėjas klausia vairuotojo ): Jūs vienas mašinoje buvote? Vairuotojas: Mes dviese buvome. Pranešėjas: Ai, jūs kartu, ane, buvote? Abu gerai jaučiatės? Akivaizdžių traumų nėra? Vairuotojas: Vienas negerai jaučiasi.
Pranešėjas: Supratau. ( Vairuotojas tęsia pokalbį su BPC ): Ten gal paskubinkite ką nors, bus neblaivus, greičiausiai bus vairuotojas.
BPC: Įtariate neblaivų?
Pranešėjas: Nu, gali būti.
BPC: Supratau, gerai, informuosime tada. Dėkui, kad pranešėte. Viso. Pranešėjas: Viso. Garso įrašo pabaiga.
Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 59–60).
2024-12-20 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad Vilniaus apskrities VPK pateikė „Body“ kameros vaizdo įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241129-052514UTC+0200“. Įrašo data 2024-11-29, laikas 05:25:14 val. Įrašo trukmė 30 min.. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (<...>), važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Netrukus išlipus iš automobilio, ant gatvės matomas automobilis, įvažiavęs į elektros stulpą. Netrukus policijos pareigūnai kviečiasi priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Toliau policijos pareigūnai prieina prie vyro, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai – G. Š., kuris stovi atsisegusia striuke, jis sako, kad ,,nesuvaldė mašinos“. Toliau policijos pareigūnai bendrauja su vyriškiu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai – U. S., apsirengusiu juodos spalvos striuke su gobtuvu. Policijos pareigūnai tikslina U. S., ar jam reikalinga greitosios pagalbos medicinos darbuotojų pagalba, U. S. sako - ,,ne“. Toliau G. Š. sako, kad jis vairavo automobilį, galimai nesuvaldė automobilio dėl prastų padangų. G. Š. sako, kad turi vairuotojo pažymėjimą ir šiandien vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai vedasi G. Š. iki tarnybinio automobilio. G. Š. sako, kad galvojo, kad jis yra blaivus, vartojo, gal prieš 3 val., kokteilį, jautėsi normaliai, todėl atsisėdo už vairo. Netrukus policijos pareigūnai tikrina G. Š. blaivumą. Patikrinus blaivumą, policijos pareigūnai pasako - ,,1.92“. G. Š.: Tai ką man dabar daryt? Policija: Laukiam antro pūtimo. Netrukus matoma, kad atvyksta greitosios pagalbos medicinos darbuotojai (<...>), apžiūri U. S. Toliau policijos pareigūnai aiškinasi, iš kurios pusės G. Š. ir U. S. važiavo. G. Š. pasakoja, kad norėjo iš pat pradžių važiuot su ,,TAXI“, laukė per programėlę, pagalvojo G. Š., jog gerai jaučiasi, o turėjo nuvežti U. S., todėl atsisėdo važiuoti. Toliau policijos pareigūnai vaikšto per gatvę, prieina prie automobilio, šviečia žibintuvėliu, užtveria kelią, fotografuoja. Toliau policijos pareigūnai tikrina G. Š. blaivumą antru pūtimu. Patikrinus G. Š. blaivumą antru pūtimu policijos pareigūnai pasako - ,,1,86“. Daugiau reikšmingų ikiteisminiam tyrimui duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241129-052815UTC+0200“. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241129-055515UTC+0200“. Įrašo data 2024-11-29, laikas 05:55:15 val.. Įrašo trukmė 30 min.. Atidarius vaizdo įrašą policijos pareigūnai bendrauja su G. Š., kuris sako, kad nesutinka su antro pūtimo rezultatu. Policijos pareigūnai tikslina, kad jeigu G. Š. nesutinka, policijos pareigūnai galės G. Š. nuvežti pasitikrinti kraują. Toliau policijos pareigūnai vaikšto prie G. Š. automobilio. Netrukus atvyksta policijos pareigūnai, kurie palydi G. Š. į gydymo įstaigą pasitikrinti kraują. Toliau policijos pareigūnai pildo eismo įvykio schemą, matuoja, vaikšto per gatvę. Daugiau reikšmingų ikiteisminiam tyrimui duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241129-055816UTC+0200“. Įrašo data 2024-11-29, laikas 05:58:16 val.. Įrašo trukmė 10.32 min. Atidarius vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20241129-062515UTC+0200“. Įrašo data 2024-11-29, laikas 06:25:15 val.. Įrašo trukmė 2.33 min. <...>. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 57–58).
2024-11-29 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis „VW multi-Color“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi Vilniuje, Sėlių g. 38, gatvėje, įvažiavęs į elektros stulpą. Stulpas užkrito ant automobilio. Automobilio apgadinimai: priekinė dalis: priekinis bamperis, priekiniai žibintai, priekiniai ratai, kapotas, priekinis stiklas, priekiniai dešinės ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, priekiniai sparnai (kairės ir dešinės pusės), radiatorius, variklio skyrius, automobilio keleivio ir vairuotojo priekinės durys. Automobilio vidus: sudužusi multimedijos sistema, suveikusios oro pagalvės. Tyrimo metu reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu fotografuota, nuotraukos pridėtos prie protokolo (b. l. 17–24)
Matavimai Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB0131 kvitai, patvirtinantys, kad G. Š. iškvėptame ore pirmuoju tikrinimu 2024-11-29, 05:31:36 val., nustatytas 1.92 prom. girtumas, o antruoju tikrinimu 05:53:52 val. – 1.86 prom. girtumas (b. l. 14–15).
Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB0131 patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad jis galioja iki 2024-12-10 (b. l. 13).
VšĮ „Emprekis“ duomenis, patvirtinantys, kad automobilio „VW ID.4 PRO“, 2023 metų, vertė 2024 m. gruodžio mėnesį yra 36 903 Eur (su PVM) (b. l. 35).
AB „Regitra“ išrašas, liudijantis, kad automobilio „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra UAB „S. L.“ (b. l. 34).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtino G. Š. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme G. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus, prieš tai išgėrė 4–5 alkoholinius kokteilius. Tai, jog G. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo teismo posėdžio metu teikti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų teikti parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, matavimo alkotesteriu duomenys.
Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju G. Š. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,86 prom. Be to, iš alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB0131, patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale virš 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 13–15). Ši matavimo paklaida vertintina G. Š. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,82 prom. (1,86 prom. – 1,7 proc. ? 1,82 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia G. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. Š. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,82 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Visi G. Š. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.
Dėl G. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo G. Š. sesers V. G. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis taip pat prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sesers V. G. atsakomybėn.
BK 40 str. (nuo 2023-02-01 įsigaliojusios redakcijos) 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 4 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1, 2 ir 4 d. nurodytų sąlygų visumai.
G. Š. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. –laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).
G. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, su AB „L. D.“ sutarė dėl žalos atlyginimo dalimis pagal sutartą mokėjimo grafiką (b. l. 127, 132), civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 1, 2 p. numatytos sąlygos.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad G. Š. įvykio metu atvykusiems pareigūnams pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Nors per pastaruosius 5 metus administracine tvarka yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus administracinius nusižengimus, tačiau jie nelaikytini šiurkščiais, o ir paskirtos baudos yra sumokėtos. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų, jų neteisino.
Aptartos aplinkybės vis tik leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad G. Š. atlygins eismo įvykiu sukeltą turtinę žalą bei ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos.
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Laiduotoja siekianti būti V. G. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo sesuo, juos sieja artimas ryšis, dalinasi tiek linksmomis, tiek skausmingomis akimirkomis, bendrauja ir šeimomis. Ji viena iš pirmųjų sužinojo, jog brolis vairavo neblaivus, to neteisina bei vertina neigiamai. Nurodė, kad jiedu kalbėjosi apie įvykį, vertybes ir akivaizdu, kad jis šiuo metu yra padaręs teigiamą pažangą, t. y. visiškai atsisakė alkoholio, visą laiką skiria šeimai, darbui ir krepšiniui.
Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad V. G. neteista, administracine tvarka nebausta. Teismui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje V. G. charakterizuojama tik teigiamai, kaip kruopšti ir tiksliai atliekanti apskaitos užduotis. Ji laikosi teisės aktų ir įmonės taisyklių, užtikrindama sklandų (duomenys neskelbtini) dokumentų (duomenys neskelbtini), pasižymi analitiniais įgūdžiais, greitai sprendžia problemas ir priima pagrįstus sprendimus, rodo iniciatyvą optimizuoti darbo procesus, efektyviai bendradarbiauja su kolegomis ir verslo partneriais. Kolegos ją vertina už lojalumą, profesionalumą ir norą tobulėti.
Iš G. Š. ir V. G. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami abipuse tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. G. yra ne tik kaltininkui artimas asmuo, bet verta ir teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. G. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų, o asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.); turto konfiskavimas (BK 72 str.).
G. Š. nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas, taip pat sukeltas eismo įvykis, kurio metu tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta tragiškų pasekmių. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų 3 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-12-03 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 Nr.2K-85-495/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o UAB „S. L.“ (b. l. 34). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 2024 m. gruodžio mėnesį – 36 903 Eur (b. l. 35).
Teismui pateikta VšĮ „E. P.“ 2025-01-16 pažyma patvirtina, kad automobiliui po eismo įvykio „VW ID.4 PRO“ padaryti apgadinimai – itin stiprūs kėbulo pažeidimai ir plyšimai; deformuotas stogas; stiprūs pakabos pažeidimai (visų ratų padėtis neatitinka reikalavimų); pažeista elektromobilio pagrindinė baterija; suveikusios oro pagalvės. Automobilio atstatymo kaštai viršytų sveiko analogiško automobilio kainą (b. l. 131).
BK 72 str. 5 d. nuostatomis situacija, kokia nusikaltimo padarymo priemonės, priklausančios trečiajam asmeniui, vertė yra išieškotina iš kaltinamojo, kai šis turtas yra apgadinamas ar sunaikinamas nusikalstamos veikos įvykdymo metu, nėra aptarta.
Todėl, vertinant, ar nagrinėjamu atveju G. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės išieškojimas, o jeigu taikytina, tai kokio dydžio, yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai.
Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 str. 1–4 d., ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Tais atvejais, kai nusprendžiama išieškot turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023). Nurodoma, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Akcentuota, kad turto – nusikalstamos veikos padarymo priemonės šios veikos darymo metu – sugadinimo atveju, kai šis turtas priklauso savininkui, o ne trečiajam asmeniui, yra ne išieškoma turto vertė buvusi nusikalstamos veikos darymo metu, o konfiskuojamas pats turtas, kad ir ženkliai apgadintas, galimai netinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. likęs turtas, neatsižvelgiant į jo apgadinimų mastą; išieškojimas iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos vien dėl to, kad tokį (sugadintą) automobilį bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 str. 5 d. nustatytų sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023 ir kt.).
Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka jai keliamus tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslai – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Tokiu sprendimu užtikrinama tiek bendroji, tiek individualioji naujų analogiškų nusikalstamų veikų prevencija. Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-560-312/2017, 1A-539-957/2022, 1A-244-806/2023, Nr. 1A-176-935/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-108-851/2018, Nr. 1A-225-312/2023).
Iš aptartoje teisminėje praktikoje pateiktų išaiškinimų darytinos išvados: 1) konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės vertė ir ją atitinkanti išieškotina pinigų suma, tuo atveju, jeigu nusikaltimo padarymo priemonės nėra galimybės konfiskuoti, turi sutapti; 2) tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos padarymo metu konfiskuotina nusikaltimo padarymo priemonė apgadinama, kad ir labai ženkliai, ji vis tiek iš savininko konfiskuojama, o ne išieškoma jos buvusi vertė iki eismo įvykio metu patirtų apgadinimų (sunaikinimo).
Taigi tiek asmuo, turto savininkas, tiek tas, kuriam nepriklauso turtas, darydamas nusikalstamą veiką ir naudodamiesi šiuo turtu kaip nusikalstamos veikos priemonėmis, prisiima visą riziką netekti šio turto (turto savininkas BK 72 str. 3 d. pagrindu) ar jo ekvivalento – vertę atitinkančios pinigų sumos (asmuo, kuriam šis turtas nepriklauso, BK 72 str. 5 d. pagrindu išieškant turto vertę po apgadinimu bei atlyginant turto savininkui padarytą žalą).
Priešingai vertinant aptartą teisinę bei faktinę situaciją, t. y. nurodant, kad iš kaltininko, kuris nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonės savininkas turėtų būti išieškoma visa tokios priemonės vertė buvusi iki jo sugadinimo, būtų paneigiami teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai, jog konfiskuotino ir išieškotino turto vertės turi būti tokios pačios; BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – esmė, taip pat asmenų prieš įstatymą lygybės principas, nes nusikalstamos veikos padarymo priemonės savininkas už tokios pačios veikos padarymą patirtų švelnesnes teisines pasekmes, negu kaltinamasis, kuriam turtas nepriklauso, privalėdamas atlyginti tiek turto savininkui padarytą žalą, tiek taikant BK 72 str. 5 d. susimokėti iki apgadinimo buvusią turto vertę. Be to, būtų suponuojama tokia teisinė situacija, kai kaltininkas, suvokdamas, kad bus taikytos BK 72 str. 5 d. numatytos pasekmės, ir norėdamas jas sušvelninti taikant turto konfiskavimą, o ne išieškojimą, galimai siektų iš turto savininko įsigyti visiškai suniokotą nusikalstamo sveikos priemonę (nagrinėjamu atveju automobilį), kurio vertė, atsižvelgus į utilizavimo kaštus, galimai būtų ir neigiama. Tokiu būdu kaltinamasis taip pat taptų ir nusikalstamos veikos priemonės savininku, nekonfiskuoti jos nebūtų jokio teisinio pagrindo, o tokią nusikalstamos veikos priemonę konfiskuojant jos tolesnės realizavimo ar utilizavimo išlaidos galimai būtų didesnės negu pačio turto vertė.
G. Š. teismo posėdžio metu automobilio likutinės vertės įvardinti negalėjo, kadangi automobilis yra išregistruotas, negali būti naudojamas kelyje dėl eismo įvykio metu sukeltų apgadinimų; jo remonto kaštai būtų neproporcingai dideli. Šias aplinkybes patvirtina ir minėta VšĮ „E. p.“ 2025-01-16 pažyma. Kita vertus, kaltinamasis įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą vairuodamas automobilį, kurio įsigijimo vertė jam buvo žinoma, automobilis lizingo būdu buvo įsigyjamas įvertinus savo finansines galimybes, todėl tokio nusikaltimo darymo metu prisiimama visa rizika griežtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atveju. Nagrinėjamu atveju jo vairuotas automobilis „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytinas prabangiu, yra ekonominės klasės, tačiau, kaip minėta, jo vertė iki eismo įvykio patirtų apgadinimų buvo didelė.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas iš G. Š. visos jo vairuoto automobilio vertės, t. y. 36 903 Eur, nebūtų proporcinga ir adekvati poveikio priemonė, nes sukeltų didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo G. Š. išieškotina ne visa, o tik automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės dalį atitinkanti pinigų suma, t. y. 10 000 Eur, nustatant 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savanorišką šios sumos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
Kaltinamajam G. Š. 2024-12-03 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos, iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugojimui AB „Regitra“.
Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje, kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1d . 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti G. Š. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str., 72 str. 2, 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:
1) 2 metams 3 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-12-03;
2) išieškoti iš jo dalį automobilio „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 10 000 Eur.
G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.
Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
4) automobilio „VW ID.4 PRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 10 000 Eur, jis turi įmokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjęs įmoką, jis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;
Išaiškinti laiduotojai V. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.