- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-244-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34027-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.1.1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. iki 2021 m. spalio 1 d. 13.57 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta, kad galutinė mokėtina bauda – 38 MGL (1 900 Eur).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. spalio 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. E. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu Vytenio g. 46, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“ (v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini), o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu šioje byloje automobilis „Citroen Berlingo“, v. n. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo veika pasireiškė alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. ji nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių.
3. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, 2022 m. vasario 8 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, nurodydamas, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai byloje nenagrinėjamas klausimas, ar transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau yra nustatyta, kad jis, įvykus eismo įvykiui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat apygardos teismas, siekdamas išvengti non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo, kadangi E. K. dėl tų pačių aplinkybių surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį – iš nuosprendžio aprašomosios dalies (nusikalstama pripažintos veikos aplinkybių) pašalino aplinkybę, kad E. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu Vytenio g. 46, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad E. K. po eismo įvykio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu Vytenio g. 46, kuriame dalyvavo, iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 21 d. kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, netinkamai sprendė non bis in idem pažeidimo ištaisymo klausimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 5 500 eurų konfiskavimą, likusią nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu neskirdamas E. K. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, – automobilio vertės dalies konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šiuo atveju tokia poveikio priemonė skirtina.
5.2. Prokurorė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad šiuo atveju nuteistojo veika nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių.
5.3. Prokurorės nuomone, teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai nuteistojo vairuoto automobilio nepripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Iš teismo argumentų sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą, daroma nelogiška ir prieštaringa išvada, jog tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tampa nereikšminga aplinkybe tai, kad asmuo, būdamas nors ir nenustatyto sunkumo, bet alkoholinio apsvaigimo būsenoje, vairavo automobilį, su kuriuo ir buvo padarytas eismo įvykis. Asmeniui nevairavus automobilio, jam apskritai nekiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio esmė ir yra automobilio vairavimas. Straipsnio dispozicijoje pateikiami alternatyvūs atvejai, kokiomis aplinkybėmis, susijusiomis su apsvaigimu nuo alkoholio, atsiranda asmens baudžiamoji atsakomybė ir visais šiais atvejais asmens baudžiamoji atsakomybė atsiranda vienodais pagrindais, t. y. vairuojant automobilį, todėl šiuo atveju teismas padarė nelogišką išvadą, kad asmens, baudžiamo tiesiog už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, automobilis nėra susijęs su veikos padarymu, kas yra nepagrįsta ir neatitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos esmės.
5.4. Prokurorė pažymi, kad aktualiu atveju inkriminuojamos veikos sudėties požymių visuma nereikalauja nustatyti, ar asmuo prieš eismo įvykį vairavo automobilį jau būdamas neblaivus. Pakanka nustatyti patį vairavimo faktą. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad asmuo teigia iš vakaro vartojęs daug alkoholio, o vėliau vairavęs nežinodamas, ar jau išblaivėjo. Objektyviai aplinkybę, kad asmuo ne visiškai adekvačiai suvokė aplinką, parodo ir eismo įvykio padarymas, pasišalinimas iš įvykio vietos, liudytojo R. J. paaiškinimai, kad nuteistasis iš karto po vairavimo elgėsi keistai, kas turėtų būti teismo įvertinta.
5.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismui netaikant BK 72 straipsnio nuostatų, esant pagrindui ir sąlygoms jas taikyti, iškreipiamas teisingumas, daroma žala įstatymo saugomoms vertybėms. Šiuo atveju įtvirtinama situacija, kai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo vairuoja automobilį, šio vairavimo metu net padaro eismo įvykį, tačiau priešingai, nei tai būtų jį iš karto sulaikius, o jam spėjus pavartoti kažkiek alkoholio iki aplinkybių nustatymo, jis išvengia automobilio ar jo vertės konfiskavimo ir jo teisinė padėtis pagerėja. Įtvirtindamas BK normą, įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio, tarp jų ir nuo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iki jo aplinkybių nustatymo. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais atvejais siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, pasilikęs eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme numatytą neblaivumo ribą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo vėliau.
5.6. Prokurorė taip pat akcentuoja, kad teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, todėl skirtingas transporto priemonės konfiskavimo klausimo sprendimas, kai asmuo alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, iškreiptų šios teisės normos esmę ir neatitiktų įstatymo leidėjo siektų minėtų tikslų.
5.7. Prokurorė akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-376/2006, Nr. 2K-339/2008 yra išaiškinęs, kad sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis ar priemonė) ir turi materialią vertę, išskyrus atvejus, kai turtas buvo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymas be automobilio apskritai neįmanomas. Priešingas aiškinimas iškreipia šio BK straipsnio esmę. Aptariamu atveju automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai padaryti, tiesiogiai realizuojant nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl privalėjo būti konfiskuota jo vertė, ar jos dalis. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio vertės dalies konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudarytų nuteistajam pernelyg didelę turtinę naštą, todėl nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kai privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė sumažinti E. K. paskirtos baudos dydį iki 51 MGL, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL dydžio baudą, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; nuteistasis ir jo gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų proceso dalyvių, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kitus bylos aspektus teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą.
Dėl turto konfiskavimo, non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo byloje ir E. K. baudžiamosios atsakomybės
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2023 m. vasario 21 d. nutartyje dėl prokuroro apeliacinio skundo šioje byloje nurodė, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, ir konstatavo, kad pagal bylos aplinkybes automobilis, kurį vairavo E. K. eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalį.
6. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl turto konfiskavimo ir automobilio kaip nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės, bei nenustačiusi pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nesprendė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimo.
8. Kolegijos vertinimu, E. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą papildomai skirtina BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš E. K. konfiskuotina automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkama vertės dalis.
9. Be to, kasacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė non bis in idem principo pažeidimą, kadangi E. K. už iš esmės tapačius veiksmus, nurodytus administracinio teisės nusižengimo nutarime ir teismo nuosprendyje, buvo patrauktas ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn. Teismas konstatavo, kad nors apeliacinės instancijos teismas procese ir nustatė non bis in idem principo pažeidimą ir savo nutartyje pašalino iš E. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dalį kaltinimo aplinkybių, tačiau šio pažeidimo tinkamai neištaisė. Teismas nurodė, kad nors nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką, tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį. Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti.
10. Kadangi E. K. administracine tvarka buvo nubaustas už eismo įvykį, sudarantį tik dalį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių (neįvertintas 2,44 promilės neblaivumas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę), teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, yra šiurkšti, be to, E. K. taikyta administracinė atsakomybė, jam paskiriant 10 Eur dydžio baudą, aiškiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo, non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl šiuo atveju svarstytinas „kompensacinių“ priemonių taikymas.
11. Taigi, nurodytos aplinkybės dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo, bei non bis in idem principo pažeidimas sudaro pagrindą šioje byloje peržiūrėti E. K. taikytinos baudžiamosios atsakomybės ribas už padarytą veiką.
12. Kaip minėta, apeliaciniu skundu prokurorė prašė konfiskuoti automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 5 500 eurų (kadangi automobilis nuteistajam nepriklauso), kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasaciniam teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokurorė teismo posėdyje kaip „kompensacinę“ priemonę papildomai prašė sumažinti E. K. paskirtos baudos dydį iki 51 MGL, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL dydžio baudą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti.
13. Aukščiau jau nurodytos aplinkybės dėl negalimumo nutraukti šią baudžiamąją bylą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. K. 2023 m. kovo 13 d. jau sumokėjo pirmosios instancijos teismo jam paskirtą baudą, šiuo atveju spręstina dėl „kompensacinių“ priemonių taikymo, sprendžiant dėl turto konfiskavimo.
14. Skirdamas bausmę (ir baudžiamojo poveikio priemonę), teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
15. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė (ir baudžiamojo poveikio priemonė) turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-209-222/2018, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).
16. Teismas, skirdamas nuteistajam E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vadovaujasi, be kita ko, konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, pagal kuriuos už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
17. E. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra 56 metų amžiaus, šiuo metu nedirba, kaip nurodo, neteko darbo dėl šioje byloje taikyto draudimo vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), pajamų neturi, E. K. teigimu, jam atsinaujino nustatyta onkologinė liga, dėl kurios jam sunku susirasti darbą ir dirbti, tačiau nuteistasis dalyvavo Užimtumo tarnybos programoje ir įgijo statybininko apdailininko specialybę, kaip nurodo, nuo įvykio padarymo dienos iki šiol jo vidutinės mėnesio pajamos sudarė 350 eurų, ankstesnėse darbovietėse alga buvo ne didesnė nei 400-500 Eur, žmonos pajamos iki 900 eurų, tačiau jų šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, kurie mokosi gimnazijoje. Per paskutinius 5 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo E. K. buvo 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų keturis kartus už nustatyto greičio viršijimą, taip pat kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, visos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (1 t, b. l. 69-72), be to, E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. A2.6.-3174-843/2013 taip pat buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, jam buvo nustatytas 2,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 102-103), jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 68). Kaip nustatyta byloje, E. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė ne savo, o darbovietės automobiliu, t. y. šio automobilio vertė neatspindi E. K. turtinės padėties ir realių finansinių galimybių.
18. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl kompensacinių priemonių nuteistojo E. K. atžvilgiu taikymo šioje byloje bei atsižvelgdama į nuteistojo vairuoto automobilio vertę, skirtos baudos dydį, aplinkybę, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę 1900 Eur dydžio baudą yra sumokėjęs, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių funkciją – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. baudžiamojo poveikio priemonėmis, be kita ko, turto konfiskavimu, yra siekiama auklėjamojo ir (arba) prevencinio pobūdžio tikslų, sprendžia, kad E. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 1 500 eurų konfiskavimą. Teismo vertinimu, nurodytos automobilio vertės dalies konfiskavimas, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, kitas jau aptartas bylos aplinkybes, laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama poveikio priemone E. K. baudžiamajai atsakomybei realizuoti.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis keistinas ir E. K. papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 1 500 eurų konfiskavimas, kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
20. 2023 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-05224 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 86,67 Eur už E. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
21. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
22. Nuteistasis E. K. nedirba. Nuteistajam E. K. šioje byloje paskirta bausmės rūšis – bauda, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – dalies automobilio vertės konfiskavimas, kuri taip pat laikytina finansinio pobūdžio poveikio priemone. Nuteistasis augina du vaikus, kurie mokosi gimnazijoje, nuteistojo žmonos pajamos nėra didelės. Gynėjo būtiną dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba, o pats nuteistasis E. K. apeliacinei instancijai skundo neteikė, tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, užtikrino gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pažymoje nurodytos sumos iš E. K. apeliacinės instancijos teismas neišieško.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 1 500 eurų konfiskavimą.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 86,67 Eur iš nuteistojo E. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.