Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoerdvė“ atstovei advokatei Irinai Beleškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoerdvė“ ieškinį atsakovams B. S., I. Č. (I. Č.), O. Č. ir M. Č., atstovaujamoms įstatyminių atstovų B. S. ir I. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio turto ir nuostolių – negautų pajamų (nuomos mokesčio forma), priteisimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

20. Nustatyta, kad antstolis I. G. 2021 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-21-8-20333 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir nustatė terminą ieškovei sumokėti iki 2021 m. gegužės 28 d. likusią sumą už ginčo turtą.

21. 2021 m. birželio 8 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-8-23339, kuriuo ieškovei buvo perleista nuosavybės teisė į ginčo turtą (kuri įregistruota NTR 2021 m. birželio 9 d.); minėtame akte nurodyta, jog visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2021 m. gegužės 21 d.

22. Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. birželio 15 d. reikalavimu, adresuotu atsakovams, pareikalavo iki 2021 m. birželio 25 d. išsikraustyti iš ginčo turto.

Motyvuojamoji dalis

23. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turto adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovės B. S. (nuo 2018 m. gegužės 15 d.) ir O. Č. (nuo 2020 m. sausio 18 d.). Iš ieškovės į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno sprendimo, datuoto 2022 m. rugsėjo mėn., matyti, kad minėtų atsakovių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys ginčo turto adresu yra panaikintos.

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl iškeldinimo iš ginčo turto

25. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko reikalavimas iškeldinti asmenį, neturintį pagrindo juo naudotis, yra negatorinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

27. Nustačius, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, sodo namu ir garažu (ginčo turtu) atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo – atsakovams šioje byloje net neįrodinėjant tokių aplinkybių (t. y. kad tarp šalių būtų sudaryta nuomos, panaudos ir kt. sutartis), konstatuotinas ieškovės, kaip ginčo turto savininkės (įgijus turtą iš varžytynių), teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Akivaizdu, kad atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovės ginčo turtu objektyviai trukdo ieškovei šį turtą valdyti, disponuoti, nes atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytynių savo noru neišsikėlė iš ieškovės nupirkto ginčo turto, toliau gyvena ir naudojasi ieškovei priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovės sutikimo. Pažymėtina, kad atsakovai neišsikėlė (pagal byloje pateiktus duomenis ir ieškovės paaiškinimus) iš ieškovei priklausančio turto nei gavę ieškovės reikalavimus, nei ieškovei pareiškus ieškinį šioje byloje. Kaip minėta, atsakovai skundė antstolio, vykdžiusio priverstinį išieškojimą, veiksmus, ginčijo kredito sutarties nutraukimą ir tuo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, taip pat ieškovei išduotą varžytynių aktą, tačiau visais atvejais teisminiai procesai baigėsi nepalankiai atsakovų atžvilgiu.

28. Ieškovės teigimu, atsakovai savo nesutikimą su išsikeldinimu, be kita ko, motyvuoja nepilnamečių vaikų turėjimu ir jų apsauga. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepateisina atsakovų gyvenimo ieškovės ginčo turte ir nepaneigia konstatuoto ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai; vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Be to, nepaneigiama galimybė, prireikus, vaikų teisių apsaugą užtikrinti vykdymo procese, t. y. jau iškeldinant atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Tai, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nurodoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

29. Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Atsakovai B. S. ir I. Č. po ginčo turto pardavimo iš varžytynių turėjo pakankamai laiko (daugiau nei dvejus metus) pasirūpinti, jog nepilnamečiai vaikai turėtų gyvenamąją vietą; tuo labiau, kaip matyti iš viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, atsakovų B. S. ir I. Č. gaunamos pajamos (ypač atsakovo) yra pakankamos, kad užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams kitą gyvenamąją vietą.

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nustačius, kad atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu be jos sutikimo, tai yra neteisėtai, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovės įgyto ginčo turto, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 1.138, 4.93, 4.95 straipsniai).

Dėl nuostolių priteisimo

31. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai – pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda/pajamos) (CK 6.249 straipsnis). Teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas pažymima, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti tokią žalą vertinamas pajamų gavimo realumas, hipotetinę galimybę gauti pajamas teismai nelaiko negautomis pajamomis, vertinama ar ieškovas įgijo turtą nuomos tikslu, ar verčiasi tokia veikla ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-713-513/2018; 2017 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1291-524/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-616/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1663-115/2013).

33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

34. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas svarbią reikšmę turi aplinkybė dėl realios galimybės gauti nurodomas pajamas. Be to, CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais, t. y. neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018).

35. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovai, be teisėto pagrindo naudodami svetimą turtą, tačiau už tai neatsilygindami, sutaupė, t. y. susiklosčiusi situacija, kai atsakovai, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigę ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą, gyvena jai priklausančiame turte ir juo naudojasi neatlygintinai bei atsisako išsikelti, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei jos patirtus nuostolius – negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, turėdama galimybę naudoti/valdyti, t. y. šiuo atveju išnuomoti, jai priklausantį ginčo turtą.

36. Viena vertus, CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.398 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (CK 6.398 straipsnio 2 dalis).

37. CPK 715 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, jog yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, jog ieškovė tapo ginčo turto savininke (CPK 715 straipsnis); tuo pagrindu buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą.

38. Kita vertus, teismas pažymi, kad nors formaliai ieškovei nuosavybės teisės į ginčo turtą perėjo tik 2021 m. birželio 8 d., tačiau tikslinga įvertinti ir tas aplinkybes, jog ieškovė varžytynėse įsigijo ginčo turtą ir dar 2020 m. sausio 13 d. į antstolio sąskaitą pervedė visą sumą (pasiūlytą varžytynėse) už įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl iš esmės jau nuo šio momento ieškovei, tinkamai įvykdžiusiai pirkėjos pareigas, susiformavo teisėti lūkesčiai naudotis savo įsigytu nekilnojamuoju turtu.

39. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir/ar veiksmai (administraciniai aktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje A492-1711/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, iš esmės pritardamas ieškovės pozicijai, sprendžia, kad ieškovei pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu (faktiškai nuo 2020 m. vasario mėn.), kadangi ji padarė viską, kas yra būtina iš jos, kaip nekilnojamojo turto pirkėjos pusės, kad būtų sudarytos prielaidos nuosavybės teisėms jai pereiti.

40. Pažymėtina, kad CPK 724 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiuo atveju konstatuotina, kad jeigu ne atsakovų (B. S. ir I. Č.) veiksmai skundžiant antstolio veiksmus, o vėliau ir pateikiant ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones), ieškovė netrukus po įmokos už nekilnojamąjį turtą (2020 m. sausio 13 d.) būtų įgijusi nuosavybės teises Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu (CPK 724 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, atsakovai ginčijo tiek antstolio veiksmus (dėl vykdomo išieškojimo ir varžytynių skelbimo), tiek kreditavimo sutarties nutraukimą, tačiau visi pradėti teisminiai procesai baigėsi nepalankiai atsakovams – skundas dėl antstolio veiksmų atmestas (kaip pateiktas formaliais pagrindais), o ieškinys paliktas nenagrinėtas (iš esmės dėl atsakovės B. S. piktnaudžiavimo procesu, nesant suinteresuotumo bylos nagrinėjimo tęsimu ir vilkinant procesą); be to, atsakovės ginčytas ginčo turto varžytynių aktas taip pat pripažintas teisėtu, o atsakovės ieškinys atmestas (priimant sprendimą už akių, nes atsakovė eilinį kartą neatvyko į paskirtą teismo posėdį, o neatvykimo priežastis teismas pripažino nesvarbiomis).

41. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismų praktiką, pritartina ieškovės pozicijai, kad nuostoliai ieškovei turėtų/galėtų būti skaičiuojami jau nuo 2020 m. vasario mėn., nes iki to laiko, nesant atsakovų įsikišimo ir ginčijimo tiek vykusių varžytynių, tiek kredito sutarties nutraukimo, ieškovei būtų išduotas ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas ir nuo tada ji būtų galėjusi naudoti/valdyti įsigytą ginčo turtą. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pozicijos panašaus pobūdžio bylose laikosi ir kiti aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019).

42. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo bei taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, teismas pakartotinai pažymi, kad, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais taip pat svarbu nustatyti, ar ieškovės negautos pajamos, jų dydis nulemti atsakovų neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovei; gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovės teigimu, ji būtų gavusi, jeigu būtų išnuomojusi jai nuosavybės teisėmis priklausantį ginčo turtą, tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai jame neteisėtai gyveno, t. y. nuo 2020 m. vasario mėn.

44. Atsakovai, kaip minėta, net nepateikė atsiliepimų į ieškovės ieškinį (tiek pradinį, tiek patikslintą), t. y. faktiškai neginčijo ieškovės reikalavimų, įskaitant ir prašomų priteisti nuostolių dydžio. Teismas pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo; kaip matyti iš viešos erdvės, savo veiklą vykdantis transporto pardavimo/remonto srityje, todėl, labiausiai tikėtina, kad šis įsigytas ginčo turtas buvo skirtas bendrovės verslui plėtoti, t. y. kaip nurodė pati ieškovė – jį parduoti ar išnuomoti. Taigi, šiuo atveju atsakovai be teisinio pagrindo (neteisėtai) naudodamiesi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir nieko už jį nemokėdami (nors, anot ieškovės, buvo siūlyta pasirašyti nuomos sutartį) ne tik kad neleido ieškovei gauti pajamų iš šio turto (nuomos pagrindais) ar jį realizuoti, bet ir sutaupė piniginių lėšų, atitinkamai tokie atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais. Sprendžiant, ar tokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, žalos dydį ieškovė įrodinėjo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog: – ginčo turto nuomos rinkos vertė, nustatyta vertinimo dienai (2020 m. sausio 13 d.) buvo 390 Eur/mėn.; – ginčo turto nuomos rinkos vertė, nustatyta vertinimo dienai (2021 m. sausio 13 d.) buvo 390 Eur/mėn.; ginčo turto nuomos rinkos vertė, nustatyta vertinimo dienai (2022 m. sausio 13 d.) buvo 540 Eur/mėn.; ginčo turto nuomos rinkos vertė, nustatyta vertinimo dienai (2022 m. kovo 17 d.) yra 540 Eur/mėn.

45. Atsakovai nepateikė duomenų, kad minėtas nuostolių dydis galėjo būti kitoks, ar įrodymų, kad atsakovai iš viso nepadarė žalos, kai naudojosi be teisėto pagrindo svetimu turtu. Byloje neįrodyta, kad apskaičiuota negautų pajamų suma neatitinka rinkos kainų ar yra neprotinga. Iš vertinimo išvados turinio matyti, kad vertinamo turto būklė gera – žemės sklypas, sodo namas ir garažas yra tvarkingi, tai patvirtina ir pridėtos ginčo turto nuotraukos. Be to, ginčo turtas yra Vilniuje, kur nuomos paklausa, atitinkamai ir kaina, yra pakankamai didelė, todėl ieškovės nurodomi nuomos mokesčio dydžiai, teismo vertinimu, yra realūs, kurių, kaip minėta, atsakovai nenuginčijo (net neginčijo). Vien aplinkybė, kad dėl atsakovų ilgalaikio ir tęstinio neteisėto veikimo (ginčo turte be teisėto pagrindo gyvenama jau daugiau kaip 2 metus) ši suma per šį laikotarpį išaugo, yra iš esmės pačių atsakovų veiksmų rezultatas, todėl teismas neturi pagrindo jos pripažinti neprotinga ar nepagrįsta. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1280-430/2021).

46. Taigi, teismas pripažįsta kaip pagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti jai nuostolius, pasireiškiančiais negautu nuomos mokesčiu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., vertinant, kad vieno mėnesio ginčo turto nuomos kaina laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo 390 Eur (23 mėn. x 390 Eur), o nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. – 540 Eur (8 mėn. x 540 Eur), bendrai – 13 290 Eur dydžio nuostolius.

47. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti minėtus nuostolius solidariai iš visų atsakovų, t. y. įskaitant ir nepilnamečius vaikus O. ir M. Č..

48. CK 2.7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Taigi pagal CK 2.7 straipsnio 1 dalį asmuo, nesulaukęs 14 metų, laikomas neveiksniu, todėl tokio amžiaus asmuo pats savarankiškai negali įgyvendinti savo civilinių teisių, išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis, jų vardu sandorius sudaro jo atstovai pagal įstatymą – tėvai ar globėjai. CK 2.7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. Tokiu būdu šioje teisės normoje nustatyta, kad už asmenų iki 14 metų sandorių neįvykdymą atsako ne patys nepilnamečiai, o jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai) savo turtu, nes tokio amžiaus nepilnamečiams negali būti taikomas kaltės kriterijus. Be to, CK 6.275 straipsnio 1 dalis numato tėvų ir globėjų pareigą atlyginti už jų nepilnamečių vaikų iki 14 m. padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

49. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovių O. ir M. Č. amžių – nepilnametės iki 14 metų, į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai iš esmės atsirado dėl B. S. ir I. Č. neteisėtų veiksmų (nepagrįstai vilkinant ginčo turto nuosavybės teisių perėjimą ieškovei, neteisėtai gyvenant ieškovei priklausančiame nekilnojamame turte ir atsisakant išsikraustyti), į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalaujami nuostoliai priteistini solidariai iš atsakovų B. S. ir I. Č., netenkinant šio ieškovės reikalavimo atsakovių O. ir M. Č. atžvilgiu.

50. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad ieškovei solidariai iš atsakovų B. S. ir I. Č. priteistina 13 290 Eur nuostolių – negautų pajamų forma (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.242 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. Tenkinant ieškovės prašymą, solidariai iš atsakovų B. S. ir I. Č. priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kadangi pradinis ieškinys buvo pareikštas dėl 6 800 Eur dydžio nuostolių priteisimo, o patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti suma padidinta iki 13 290 Eur, konkretizuojama, jog ieškovei minėtos palūkanos priteisiamos nuo 6 800 Eur sumos nuo 2021 m. liepos 8 d. (pradinio ieškinio priėmimo dienos) ir nuo 6 490 Eur sumos nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

52. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Ieškovė patyrė byloje 3 056,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 374 Eur (228 Eur + 146 Eur) žyminis mokestis, 1 720 Eur (1 000 Eur + 720 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 115,36 Eur išlaidos antstolio darbui apmokėti ir 847 Eur išlaidos už vertinimą.

55. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

56. Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas visiškai (netenkinta tik dalis dėl nuostolių priteisimo iš nepilnamečių atsakovių), todėl ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų B. S. ir I. Č. priteistina 3 056,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams patirtos bylinėjimosi išlaidos (kurių atsakovai ir nenurodė patyrę) nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

57. Byloje iš viso patirta 44,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų B. S. ir I. Č. (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. po 22,20 Eur iš kiekvieno nurodyto atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoerdvė“ ieškinį atsakovams B. S., I. Č. (I. Č.), O. Č. ir M. Č., atstovaujamoms įstatyminių atstovų B. S. ir I. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo iš esmės tenkinti.

Iškeldinti atsakovus B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. Č. (I. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminių atstovų B. S. ir I. Č., iš ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“, j. a. k. 123068627, nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti solidariai iš atsakovų B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Č. (I. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“, j. a. k. 123068627, 13 290 Eur (trylika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt eurų) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, nurodant, jog minėtos palūkanos priteisiamos nuo 6 800 Eur sumos nuo 2021 m. liepos 8 d. ir nuo 6 490 Eur sumos nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 3 056,36 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno nurodyto atsakovo po 1 528,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Č. (I. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 44,40 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 22,20 Eur išlaidų iš kiekvieno nurodyto atsakovo (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.