Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Rasa Birutienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-641-909/2021 ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės 19,49 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, panaikino (nutarties įsiteisėjimo atveju) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta antstoliui Irmantui Gaideliui vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01344 surašyti/pasirašyti nekilnojamojo turto – pastato (sodo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą.

10. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, nėra suinteresuota bylos nagrinėjimo tęsimu. Pritarė atsakovės nuomonei, kad ieškovė suinteresuota bylos nagrinėjimo vilkinimu, kadangi byloje ieškovės prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, byla jau tęsiasi daugiau kaip metus.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o ginčo esmė nesudaro galimybės bylą teisingai ir objektyviai išnagrinėti šalims asmeniškai nedalyvaujant, atsakovei neprašius priimti sprendimo už akių, konstatavo, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.3. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovei būtina advokato pagalba šioje civilinėje byloje.

12.4. Nėra nustatytas ieškovės pasyvumas ar nesąžiningas procesinis elgesys.

13.4. Teismas nagrinėjamoje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, kol bus išnagrinėta ši byla, ir ieškovė yra suinteresuota bylos nagrinėjimo vilkinimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį pateikė 2020 m. sausio 28 d., ieškinys priimtas 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14:00 val. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė vieną dieną prieš parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą atidėti posėdį dėl vaiko ligos. Vilniaus miesto apylinkės teismas šiame prašymą nurodytas neatvykimo priežastis pripažino svarbiomis ir atidėjo parengiamąjį teismo posėdį iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 10:00 val. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. (vieną dieną prieš 2020 m. rugsėjo 10 d. 10:00 val. parengiamąjį posėdį) pateikė prašymą atidėti posėdį dėl Covid-19 pandemijos šalyje. Šios priežasties bylą nagrinėjęs teismas nepripažino svarbia ir nutarė tęsti pasirengimą nagrinėjimui teisme nedalyvaujant ieškovei, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. spalio 20 d. 10:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat teismas jai pasiūlė pasirūpinti atstovavimu. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio posėdžio dieną ieškovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl vaiko ligos, nurodė, kad atstovo ieškovė neturi. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės neatvykimo į posėdį priežastis svarbiomis, atidėjo teismo posėdį iki 2020 m. lapkričio 18 d. 14:00 val., suteikdamas ieškovei galimybę teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Ieškovei informavus, kad neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, teismas informavo ieškovę, kad ji gali atvykti į teismą ir dalyvauti posėdyje fiziškai. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio dieną pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl Covid-19 pandemijos šalyje ir nurodė, kad ji šiuo metu ieško advokato, kuris galėtų ją atstovauti teisme. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė siekia susirasti advokatą, dar kartą atidėjo teismo posėdį iki 2021 m. sausio 12 d. 14:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. pirmininko pavaduotojo nutartimi šis posėdis buvo atidėtas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos teisėto nebuvimo darbe, posėdis paskirtas 2021 m. kovo 4 d. 14:00 val.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir į 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdį neatvyko, 2021 m. kovo 3 d. pateikė prašymą atidėti posėdį, nurodydama, kad su dabartiniu advokatu padėtis dėl užimtumo nepasikeitusi ir dalyvauti posėdyje 2021 m. kovo 4 d. 14:00 val. ieškovė negali.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ankstesnį ieškovės procesinį elgesį ir konstatavęs, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nepateikė duomenų apie jos advokatą ir jo užimtumą, ieškinį paliko nenagrinėtą.

20. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Iš esmės atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai pažymi, kad ieškovė neteisėtai gyvena iš varžytinių parduotame bute, todėl toks jos procesinis elgesys yra akivaizdus proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimais jai proceso suteikiamomis teisėmis.

Dėl neatvykimo į teismo posėdį, kaip pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK.

22. Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šios principinės civilinio proceso nuostatos detalizuotos CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

23. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).

24. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

25. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

26. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

27. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

28. Nagrinėjamai bylai aktuali galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, kuriai apie 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, dieną prieš pateikusi prašymą atidėti posėdį kaip svarbią priežastį nurodė, kad jos dabartinis advokatas yra užimtas ir dėl jo užimtumo ji negali dalyvauti teismo posėdyje, prašymo nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant nepateikė. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko ne pirmą kartą, neatvykimo į 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14:00 val., 2020 m. spalio 20 d. 10:00 val., 2020 m. lapkričio 18 d. 14:00 val. teismo posėdžius priežastis pirmosios instancijos teismas pripažino svarbiomis, posėdžiai buvo atidėti, tačiau dar 2020 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu ieškovės neatvykimo priežastis – dėl Covid-19 pandemijos – buvo pripažinta nesvarbia. Atsakovės atstovė 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovei neatvykus be svarbių priežasčių, nurodė, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu, vilkina bylos nagrinėjimą.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ją atstovaujantis advokatas, apie kurio atstovavimą ieškovei nepateikta įrodymų, atvykti į teismo posėdį ir jame dalyvauti negalėjo dėl savo užimtumo. Byloje nustatyta, kad nutarties 16 pastraipoje nurodytu laikotarpiu ieškovė į teismo posėdžius neatvyko dėl pačių įvairiausių priežasčių – dėl vaiko ligos, dėl Covid-19 pandemijos, dėl advokato paieškų, jo užimtumo ir kt. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytą neatvykimo į 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdį priežastį vertino visų bylos aplinkybių kontekste, konstatavo, kad ankstesnis ieškovės procesinis elgesys, kuomet ji dėl įvairių priežasčių nebūdama suinteresuota bylos baigtimi, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu, nepateikė duomenų apie jos advokatą, jeigu toks ir yra, ir jo užimtumą, todėl, nepateikus įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovei tikrai atstovauja advokatas, kuris dėl objektyvių priežasčių buvo užimtas ir negalėjo atvykti į 2021 m. kovo 4 d. posėdį, pagrįstai sprendė, jog ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Ieškovė neatvykimo į teismo posėdį nurodytoms priežastims pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. nėra duomenų, jog jai atstovauja advokatas, nėra duomenų apie advokato užimtumą, jeigu toks ir atstovauja jai, todėl jos neatvykimo faktas pirmosios instancijos teismo įvertintas tinkamai.

31. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog vien tai, kad ieškovės neatvykimo priežastys į kai kuriuos anksčiau vykusius teismo posėdžius buvo pripažintos svarbiomis, dar savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovė yra suinteresuota bylos baigtimi ir ginčo atveju jos neatvykimo priežastis pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nuo pat kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 28 d.) turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, todėl ir duomenis apie tokio atstovavimo realų egzistavimą ieškovė turėtų pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Priešingai, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ieškovė savo neatvykimą į 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdį grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais, kadangi nėra duomenų, pagrindžiančių advokato atstovavimo ieškovei realumą. Ieškovės ankstesnis procesinis elgesys, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu ir iš esmės nėra suinteresuota bylos baigtimi. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovei jau buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau šia procesine teise ieškovė nepasinaudojo ir bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog šia procesine teise ieškovė neketina pasinaudoti. Be to, kai buvo organizuojamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. 14:00 val. posėdis nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą Zoom, ieškovė nurodė neturinti galimybės prisijungti nuotoliniu būdu, į pasiūlymą atvykti į teismo posėdį pateikė neigiamą atsakymą. Duomenų, pagrindžiančių techninių kliūčių, neleidusių naudotis kompiuterine programa Zoom, ieškovė nepateikė.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė neatvykimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. vykusį teismo posėdį priežasčių svarbumo, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neatvyko be svarbių priežasčių.

Dėl procesinės bylos baigties.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

34. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl UAB „Autoerdvė“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

36. UAB „Autoerdvė“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti ją į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

37. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Autoerdvė“ įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepaisant jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, būtų netikslingas, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, o atskirasis skundas – atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, UAB „Autoerdvė“ prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.